4 minute read
Šalies kelių tinklas bus gerinamas subalansuotai
Next Article
lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklas šiandien driekiasi daugiau kaip 21 tūkst. km. Darnaus kelių plėtros ir modernizavimo tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi interesus, užtikrinant švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, ekonominę visuomenės gerovę ir socialinės atskirties mažinimą. Kokia yra lietuvos kelių būklė šiandien ir kas numatoma kelių sektoriuje artimiausiais metais, pasakojo Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Tomas Pilukas.
Kaip galima apibūdinti dabartinę Lietuvos kelių būklę?
Turime vieną tankiausių kelių tinklų Europoje – antrą pagal tankumą Europos valstybėse, tačiau jo kokybę dar reikia gerinti. Trūksta aplinkkelių, suprastėjusi greitkelių, tiltų ir viadukų būklė. Būtina modernizuoti europiniam kelių tinklui priklausančias Lietuvos magistrales, kad jų kokybė atitiktų tarptautinius standartus. Taip pat svarbu pagerinti ir rajoninių valstybinės reikšmės kelių kokybę – vis dar nemaža jų dalis yra su žvyro danga. Taigi poreikiai yra įvairūs ir
dideli, todėl Susisiekimo ministerija ieško būdų, kaip subalansuotai gerinti visą šalies kelių tinklą.
Kaip planuojama išlaikyti Lietuvos kelių ūkį, kad jis nenuvertėtų dėl kelių ir tiltų nusidėvėjimo?
Siekdama išlaikyti ir gerinti šalies kelių tinklo kokybę, Susisiekimo ministerija numato sukurti ilgalaikę kelių plėtros strategiją, kuri leistų lengviau planuoti darbus valstybinės reikšmės keliuose. Taip pat numatoma iš esmės peržiūrėti kelių finansavimo sistemą – ieškoti naujų finansavimo galimybių, keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą.
Kokie numatyti investicijų prioritetai Lietuvos kelių sektoriuje per artimiausius metus?
Iki 2024 m. pabaigos kelių sektoriuje Susisiekimo ministerija planuoja įgyvendinti strateginius projektus: modernizuoti magistralę „Via Baltica“, nuo 2 iki 4 eismo juostų praplatinant apie 40 km ruožą Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena, iki 2024 m. rekonstruoti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą Vilnius–Molėtai, likusią dalį baigiant 2025 m. (iš viso apie 74 km), baigti darbus magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukciją.
Kokios yra galimybės siekti didesnio finansavimo keliams ir užtikrinti geresnę valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą?
Nepakankamas kelių finansavimas yra akivaizdi problema, lėšų poreikis yra išties didžiulis. Kaip minėta, šiai problemai spręsti Susisiekimo ministerija numato tobulinti kelių finansavimo sistemą – ieškoti naujų finansavimo šaltinių, keisti KPPP lėšų administravimo sistemą. Viena iš idėjų – įsteigti specialų Infrastruktūros plėtros fondą, kuris palengvintų didelės vertės kelių infrastruktūros projektų planavimą ir suteiktų papildomų galimybių juos finansuoti, sumažinant naštą valstybės biudžetui. Daug vilčių teikia numatoma diegti kelių rinkliavos (angl. e-tolling) sistema. Be to, bus siekiama pritraukti tarptautinių investicijų.
Lietuvos kelininkų prioritetinė veiklos kryptis yra saugus eismas. Kas numatoma, kad eismo saugumo rezultatai gerėtų?
Siekiant gerinti eismo saugą, praėjusiais metais patvirtinta Valstybinė eismo saugumo programa „Vizija 0“, kurios tikslas – iki 2050 m. pasiekti, kad žuvusiųjų Lietuvos keliuose nebebūtų. Šios programos prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės, efektyvesnė pagalba po eismo įvykių ir efektyvesnis eismo įvykių rizikų valdymas. Taip pat svarbu apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus, mažinti susidūrimo su laukiniais gyvūnais riziką. Artimiausio dešimtmečio darbai „Vizijai 0“ įgyvendinti numatyti konkrečių priemonių plane iki 2030 m., šiuo metu ieškoma naujų idėjų šiam planui atnaujinti.
Kaip vertinate 2017 m. atliktą kelių sistemos institucijų reformą (vietoje vienuolikos regioninių įmonių įkurta AB „Kelių priežiūra“)? Kokie struktūriniai kelininkų įmonių pokyčiai numatomi ateityje?
Regioninių kelių priežiūros įmonių reforma sudarė sąlygas kelių priežiūrą organizuoti ne regionų, bet valstybės mastu, taip dirbant efektyviau ir taupiau. Šį darbą patikėjus vienai įmonei, geriau valdomi ištekliai, visoje šalyje užtikrinami vienodi kelių priežiūros standartai. Ateityje bus sprendžiama, kaip ši įmonė galėtų dirbti rinkos liberalizavimo sąlygomis.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija taip pat planuoja valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją pertvarkyti į akcinę bendrovę.
The Country‘s Road Network will be Improved in a Sustainable Way
By T. Pilukas
Today, the road network of national significance in Lithuania stretches for more than 21 thousand km. The goal of sustainable road development and modernization is to reconcile the interests of environmental, economic and social development, to ensure a clean and healthy environment, efficient use of natural resources, economic well-being of society and reduction of social exclusion. The question “What is the condition of Lithuanian roads today and what is expected in the road sector in the coming years?” was answered by Tomas Pilukas, the head of the Road and Air Transport Policy Group of the Ministry of Transport and Communications. To maintain and improve the quality of the country‘s road network, the Ministry of Transport and Communications plans to develop a long-term road development strategy that would facilitate the planning of works on the roads of national significance. The Ministry of Transport and Communications plans to improve the road financing system – to look for new sources of funding, to change the system of administration of the Road Development and Maintenance Programme funds. One of the ideas is to set up a special infrastructure development fund to facilitate the planning of high-value road infrastructure projects and provide additional funding opportunities.
