Asociacijos „Lietuvos keliai“ visuotinis narių susirinkimas

dauskas savo ataskaitoje pristatė šalies kelininkų atliktus darbus ir iškėlė aktualiausias problemas.

Šiuo metu asociacija „Lietuvos keliai“ vienija 22 tikruosius narius, 3 asocijuotus narius ir vieną garbės narį. 2020 m. asociacija pasipildė dviem nariais – UAB „Tilsta“ ir UAB „GSP Technologies“, tačiau 2020 m. iš asociacijos išstojo UAB „Keltecha“, UAB „Švytėjimas“, UAB „Žemaitijos keliai“ ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.

Praėjusiais metais buvo išrinkta nauja asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba. Tarybos nariais tapo: A. Rusevičius, S. Kablys, J. Gedvilas, V. Puidokas, J. Aleksa, M. Makulavičius, R. Morkūnas, N. Varnas ir R. Grakią padėtį, trukusią pastaruosius trejus metus. 2020 m. buvo sudarytas apie 790 mln. eurų kelių šakos finansavimo fondas. Susisiekimo ministras J. Narkevič, 2020 m. pavasarį pasikvietęs tarybos narius, klausė, ar realu bus įvykdyti tokio dydžio programą, ar pasiseks laiku atlikti darbus už skiriamus asignavimus, nes COVID-19 lėšos yra skiriamos tik 2020 m. ir nebus perkeltos į ateinančius metus. Buvo patikinta, kad darbai bus įvykdyti, ir duotas pažadas ištesėtas.

Nors kelininkai susidūrė su sunkumais, sirgo koronavirusu, tačiau, nepaisant visų negandų, darbai buvo atlikti. Šis faktas akivaizdžiai parodo, kad esami pajėgumai leidžia padaryti daugiau darbų, nei kasmet užsakoma. Tai buvo savotiškas iš-

dauskas. Pandemija ir padidėjusios darbų apimtys koregavo tarybos darbą. Paaštrėjus pandeminei situacijai ir įvedus karantiną, buvo rengiami nuotoliniai tarybos posėdžiai, jei leisdavo reikalavimai, posėdžiai vykdavo gyvai. 2020 m. – pandemijos metai. Niekas nežinojo, kas ir kaip bus, kokių pasekmių laukti. Turbūt ir šiandien nežinome. Tačiau kelininkų šakai priimti reikšmingi sprendimai padėjo išgyventi 2020 metus. Darbo apimčių dydžiu tai buvo vieni geriausių metų per paskutinį dešimtmetį. „Atšildžius“ 140 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų bei papildomai skyrus 150 mln. eurų COVID-19 kelių fondui, kelininkai turėjo gana plačią darbų programą, kuri leido ištaisyti sun-

Rimvydas Gradauskas: „2020 metai – pandemijos metai. Tačiau kelininkų šakai priimti reikšmingi sprendimai tikrai padėjo išgyventi 2020 metus. Darbo apimčių dydžiu tai buvo vieni geriausių metų per paskutinį dešimtmetį.“

bandymas, kurį kelininkai sėkmingai atlaikė. 2020 m. Konstitucinis Teismas priėmė nutartį, kad KPPP lėšų planavimas, nustatant procentą nuo akcizo, pažeidžia Biudžeto sandaros įstatymo teises ir programą reikia keisti. 2021 m. KPPP lėšos neturi procentinės išraiškos nuo kuro akcizo ir dar viena blogybė – neįsisavintos lėšos nebus perkeltos į kitus metus. 2021 m. numatyta 530 mln. eurų KPPP lėšų ir 90 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Iš viso keliams skirta 620 mln. eurų. Dėl darbų apimčių mažėjimo asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą. Įvyko Seimo komiteto posėdis, atlikta vadinamoji parlamentinė kontrolė. Seimo komiteto nariai į pateiktus klausimus negavo atsakymų ir Komitete buvo pavesta parengti informaciją šiais klausimais ir atsakymus pateikti kito posėdžio metu. Susisiekimo ministerija žadėjo atsakyti asociacijai nuotolinio posėdžio metu, deja, atsakymų taip pat nesulaukta. 2021 m. gegužės 27 d. Seime buvo pristatyta rezoliucija dėl žvyrkelių, einančių per gyvenvietes, asfaltavimo. Nesureikšminant rezoliucijos turinio, diskusijos metu aiškiai matėsi pozicijos ir nuostatos kelių tiesimo ir remonto klausimais. Šiuo klausimu esame įtraukiami į tam tikrą politikavimą, į priešpriešą tarp buvusios valdžios ir dabartinės. Tačiau labiausiai pasigendame Susisiekimo ministerijos, LAKD faktais pagrįstos informacijos šiuo svarbiu klausimu. Šiuo metu Seimui pateiktas 2021 m. biudžeto patikslinimo projektas, tačiau kol kas kelininkams gerų žinių nėra. Planuojama, kad kelių sektoriaus situacija bus svarstoma Tėvynės sąjungos ir Liberalų frakcijose, Biudžeto komitete.

Naujam ministrui Mariui Skuodžiui pradėjus eiti pareigas, 2021 m. vasario mėnesį kreipėmės su klausimu dėl AB „Kelių priežiūra“ veiklos. Po dviejų mėnesių gavome atsakymą, kad problema pripažįstama, tačiau bus laukiama Briuselio sprendimo. Šį klausimą reikia spręsti nedelsiant, nes KPPP skiriami asignavimai naudojami neracionaliai, perkant kelių priežiūrai nereikalingą, nebūtiną įrangą, monopolistinė kelių priežiūros padėtis leidžia dempinguotomis kainomis daly-

vauti rangos darbų konkursuose. Gegužės mėnesį dar kartą kreipėmės su priminimu ir į Briuselį, tačiau mums buvo paaiškinta, kad dėl pandemijos procesas įstrigo.

Taip, dėl pandemijos šiuo metu daug sudėtingiau iš valstybės institucijų gauti atsakymus, sulaukti gerų iniciatyvų. Biurokratijai nuotolinis darbas tinka, tačiau tikrai yra labai neefektyvus.

Nežinome, kas ir kaip bus ateityje, kai LAKD taps akcine bendrove. Jau šiuo metu nėra institucijos, kuriai rūpėtų kelių finansavimo problema. Dabar kelių šakos valdymo schema yra sujaukta, nesuprantama. Sprendžiant dėl vienos ar kitos institucijos funkcijų, būtina spręsti per visumą, o ne atskirų institucijų atskiras funkcijas, nematant visumos.

Būtina nedelsiant reformuoti sistemą, kurią sudaro AB „Kelių priežiūra“, Transporto kompetencijų agentūra, LAKD, ir atkurti Tyrimo instituto veiklą.

Šiais metais panaikinta Kelių priežiūros ir plėtros programos priežiūros komisija. Tai buvo patariamasis mokslininkų, „Linavos“, savivaldybių, kelių tiesėjų ir, žinoma, valstybės institucijų instrumentas. Dabar šios komisijos nėra, vietoje jos taip pat nieko neįsteigta. Tranzito komisija prie Vyriausybės taip pat panaikinta. Prarastas dar vienas instrumentas daryti įtaką ir rūpintis kelių finansavimo reikalais.

Atsižvelgiant į visa tai, prie Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) įkurtas Transporto komitetas, kuris bandys pateikti valstybės institucijoms subendravardiklintą verslo poziciją. Taip yra išnaudojama ir LVK tribūna. Naujasis LVK prezidentas Andrius Romanovskis operatyviai atsiliepia ir reaguoja sprendžiant iškylančias problemas.

Asociacija daug bendradarbiauja įvairiais klausimais su Lietuvos statybininkų, Melioracijos, Karjerų, net Energetikų asociacijomis. Su Statybos produkcijos sertifikavimo centru (SPSC) nuolat dirbama susisiekimo komunikacijų specialistų atestavimo klausimais. 2020 m. buvo atestuoti 103 kelių inžinieriai, deja, dėl pandemijos buvo sutrikusi kvalifikacijos tobulinimo sistema. 2020 m. kovo 12 d. kvalifikacijos kursai vyko gyvai, o nuo rudens, suderinus nuotolinio mokymo sistemą su SPSC, ir šiuo metu organizuojami nuotoliniai mokymai. 2020 m. du kartus (12 akademinių valandų) buvo organizuoti nuotoliniai mokymai susisiekimo komunikacijų specialistams, kuriuos vedė lektoriai Vilnius TECH specialistai: Svetlana Daškevič, Kelių katedros vedėjas dr. V. Vorobjovas, UAB „Infraplanas“ direktorė A. Švarplienė, dr. Š. Skuodis ir doc. dr. V. Puodžiukas.

Kartu su SPSC ir kitų asociacijų nariais asociacija „Lietuvos keliai“ dalyvauja statybos specialistų ir įmonių atestavime. Vykdo veiklą, susijusią su atestavimu, atestatų sustabdymu, jų pratęsimu ar panaikinimu.

Su dalininkais dalyvauja skaitmeninės statybos veikloje, o su kitomis statybinėmis asociacijomis – veikloje, suteikiant statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir išduodant inžinieriaus korteles, remiantis Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašu bei Statybos sektoriaus profesinio standarto nuostatomis. Asociacijai šioje veikloje atstovauja prof. dr. A. Laurinavičius, doc. dr. Inesa Gailienė, doc. dr. V. Puodžiukas, prof. dr. D. Bačinskas.

Asociacija „Lietuvos keliai“ 2020 m. teikė LAKD įvairius jos narius dominančius klausimus dėl vykdomos techninės politikos. Bendradarbiavimas vyksta tik nuotoliniu būdu. Kelerius metus tęsiasi ir vis dar neišsprendžiami klausimai dėl oro tuštymių kiekio asfaltbetonio mišinyje ir dangos dėl rišiklio kiekio vertinimo. Šiems klausimams spręsti buvo surinktas didelis kiekis laboratorinių ir palyginamųjų bandymų rezultatų, užsienio šalių normatyvinė medžiaga, tačiau nei diskusijos, nei kokių nors inžinerinių sprendimų nesulaukta.

Toliau rūpinamasi kelininkų spauda ir leidžiamas žurnalas „Lietuvos keliai“. Nors pandemija trukdo kelininkų veteranų renginiams, tikimasi, kad pasiskiepiję jie vėl galės susirinkti ir šauniai pabendrauti. Pasikeitė ir jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ veiklos pobūdis. Šiuo metu keliami klausimai dėl kelių inžinierių rengimo, studentų stojimo į šią mūsų specialybę, manau, pagyvins ir šio klubo veiklą. Pateikti pasiūlymai ir tikimasi valdžios sprendimų šiais aktualiais klausimais. Susisiekimo ministerijoje 2021 m. birželio 17 d. numatoma diskusija kelininkų rengimo klausimu.

Paskutiniuose asociacijos tarybos posėdžiuose daug diskutuota dėl būtinų pokyčių ir kokie jie turi būti. Pokyčiai yra būtini ir jie tikrai bus.

kevičius savo pranešime pristatė 2021 metų planus ir svarbiausius darbus. Taip pat buvo išanalizuota KPPP ir Europos Sąjungos lėšų dinamika per pastarąjį dešimtmetį. 2021 m. Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 580 mln. eurų KPPP lėšų, taip pat panaudoti 48 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Pagrindinis prioritetas 2021–2024 m. bus skiriamas šiems projektams:

1. Magistralės „Via Baltica“ 40 km ruožo nuo Marijampolės iki Valstybės sienos modernizavimas. 2. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo iki Molėtų rekonstrukcija. 3. Kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo iki Prienų rekonstrukcija.

LAKD jau yra pasirašiusi sutartis 95 proc. visų lėšų, skirtų 2021 metams, valstybinės reikšmės keliams administruoti, tiesti ir prižiūrėti.

Iš 2021 metams valstybinės reikšmės keliams skirtų 426 mln. eurų jau yra pasirašyta sutarčių už 403 mln. eurų. Dar beveik už 140 mln. eurų LAKD inicijavo ir vykdo viešųjų pirkimų procedūras, kurias pabaigusi, sudarys sutartis, pagal kurias valstybinės reikšmės keliuose darbai bus pradėti dar šiemet ir tęsiami ateinančiais metais.

Toks išankstinis planavimas sudaro sąlygas LAKD maksimaliai panaudoti KPPP lėšas valstybinės reikšmės keliams, o rangovams – pradė-

ti darbus iš karto po technologinės pertraukos, nuo kovo 15 d., ir atlikti kuo daugiau darbų einamaisiais metais.

Numatoma daug dėmesio skirti Žaliojo kurso iniciatyvoms, transporto inovacijoms ir skaitmenizavimui, alternatyvių degalų naudojimo skatinimui, darniam judumui.

Nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai prie valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse bus rengiami pagal sudarytą prioritetinę eilę.

Įgyvendinamais projektais LAKD siekia ne tik užtikrinti eismo saugą, bet ir prisidėti prie darnaus judumo skatinimo. Be to, viešai paskelbta kriterijais pagrįsta pėsčiųjų ir dviratininkų naujų takų gyvenvietėse įrengimo prioritetinė eilė leis skaidriai ir nuosekliai diegti saugesnę infrastruktūrą. Suprantama, minėto projekto tempai priklausys ir nuo valstybinės reikšmės keliams skirtų lėšų.

Naujos pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse įrengimas bus vykdomas pagal viešai paskelbtą eilę ir atsižvelgiant į KPPP lėšas.

Esant dabartiniam finansavimui, 2021 m. planuojama paskelbti viešuosius pirkimus pirmiesiems 25 ruožams (apie 27 km) projektuoti. Pirminiais skaičiavimais, šiems takams įrengti reikės apie 10 mln. eurų. 2023 m. planuojama įdiegti naują kelių apmokestinimo sistemą e-tolling, kai mokestis bus taikomas ne už laiką, bet už nuvažiuotą atstumą, gautos pajamos iš kelių rinkliavos (už naudojimąsi mokamais magistraliniais keliais) bus skirtos išskirtinai tik šių kelių infrastruktūrai gerinti. Prognozuojama, kad, įdiegus e-tolling sistemą, į biudžetą bus surenkama iki 110 mln. eurų per metus magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

Magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas yra didžiausias, todėl teigiamą pokytį pajus visi šalies kelių naudotojai. Atsiras galimybių daugiau lėšų skirti magistralinių kelių infrastruktūros būklei ir eismo saugumui juose pagerinti.

Įvedus atstuminį kelių rinkliavos mokestį, bus taikomas principas „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. Taip bus užtikrintas socialinis teisingumas kelių infrastruktūros naudotojams, kurie už nuvažiuotą trumpą atstumą mokamais keliais dabar sumoka nepagrįstai didelį mokestį. Pavyzdžiui, šiuo metu mokamas vienodas 11 eurų kelių naudotojo mokestis tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tiek už važiavimą mokamu keliu mažą atstumą.

Baigti įgyvendinti apšvietimo modernizavimo valstybinės reikšmės keliuose I ir II etapai, kurių metu buvo pakeista 8 390 senų šviestuvų su natrio lempomis į naujus LED tipo šviestuvus.

Trečiasis apšvietimo modernizavimo etapas vyks 2021–2022 m. Ketinama įdiegti valstybinės reikšmės kelių apšvietimo valdymo sistemą, kai bus galima valdyti apšvietimą nuotoliniu būdu, gauti operatyvią informaciją apie gedimus ir greičiau juos pašalinti.

Tokia veikla siekiama prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus visą apšvietimo modernizavimo projektą, pavyks sutaupyti iki 2 700 MWh elektros energijos, suvartojamos valstybinės reikšmės keliams apšviesti, arba 378 tūkst. eurų per metus. Investicijos šviestuvų pakeitimui turėtų atsipirkti per 5 metus nuo jų įrengimo.

Atliktas valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimas neš ekonominę naudą, o galimybė reguliuoti apšvietimo intensyvumą, gauti informaciją apie šviestuvų veikimą realiu laiku, operatyvus gedimų šalinimas prisidės ir prie saugesnio eismo.

Skačkauskas pasveikino susirinkusius asociacijos „Lietuvos keliai“ narių įmonių vadovus ir perdavė linkėjimus nuo ministro M. Skuodžio, kuris šiuo metu yra išvykęs į Briuselį.

J. Skačkauskas pažymėjo, kad Susisiekimo ministerijos tikslas yra nuolat tobulinti ir gerinti kelių būklę, siekti, kad kelių infrastruktūros finansavimas būtų tvarus ir ilgalaikis. Visiems gerai žinoma, kad po 2008 m. krizės labai sumažėjo KPPP finansavimas. Kai 2020 m. buvo papildomai skirta 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams rekonstruoti ir remontuoti, finansavimas pasiekė lygį, buvusį iki krizės. Pradedant 2021 m. ir vėliau siekiama subalansuoti poreikius ilgalaikei perspektyvai. Nėra gerai, kai vienais metais didžiausias dėmesys skiriamas žvyrkeliams asfaltuoti, o kitais metais – tik automagistralėms. Svarbu nepamiršti, kad visos tiems metams skirtos lėšos turi būti panaudotos, negalima lėšų perkelti į kitus metus. Vyriausybės programoje numatyta greičiau užbaigti rekonstruoti transporto koridoriaus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos valstybinės sienos. Čia yra aiškios vizijos, sprendžiami finansavimo klausimai, reikalinga papildomai 300 mln. eurų. 2021 m. KPPP biudžetas buvo patvirtintas 530 mln. eurų.

Labai svarbu įgyvendinti tvarų KPPP finansavimą, tai užtikrintų gerą šalies kelių būklę. Kelių finansavimo programa turi būti rengiama ne vieneriems, bet trejiems metams. Tokiu atveju planavimas vyktų sklandžiau,

būtų galima iš anksto skelbti rangos darbų konkursus. Norima padaryti skaidresnį kelių finansavimo rezervo panaudojimą, nes prašymų kelių remontui yra 10 kartų daugiau negu rezerve lėšų.

Susisiekimo ministerijoje yra svarstomos alternatyvios finansavimo keliams galimybės. Viena jų – viešosios ir privačios partnerystės (VPP) projektai. Užsienyje jau seniai pripažinta, kad VPP yra vienas efektyviausių būdų kelių infrastruktūrai plėsti. VPP – tai verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas, kai verslo subjektas savo lėšomis įgyvendina projektą, sutartą metų skaičių prižiūri ir, pasibaigus sutarties terminui, perduoda valstybės nuosavybei. Užsienyje pripažinta, kad VPP projektai yra ekonomiškai naudingesni, lyginant su tradiciniais finansavimo būdais. Numatoma sukurti specialų infrastruktūros plėtros finansavimo fondą, iš kurio mažomis palūkanomis LAKD galėtų pasiskolinti lėšų kelių būklei gerinti ir tobulinti. Tai palengvintų didelės vertės infrastruktūros projektų planavimą ir suteiktų papilTechn. dr. Virgaudas Puodžiukas išrinktas asociacijos „Lietuvos keliai“ Garbės nariu. Darbinė dr. Virgaudo Puodžiuko veikla, kuri tęsiasi jau daugiau kaip 40 metų, yra susijusi su keliais. Darbo pradžia buvo Utenos kelių valdyboje, vėliau – VPI „Lietkelprojektas“, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Vilniaus TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros profesorius partneris, susisiekimo viceministras. Dalyvavo rengiant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (Seimo priimtas 2001 m.), kuris, nors ir gerokai apkarpytas, jau 20 metų reglamentuoja kelių finansavimo taisykles Lietuvoje, taip pat rengiant 2002–2015 metų Kelių priežiūros ir plėtros programą, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas. Šią programą labai gerai įvertino Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansinių organizacijų specialistai, o Pasaulio bankas pakvietė V. Puodžiuką šią patirtį įdiegti Bulgarijoje. Kiti šio Banko ekspertai Lietuvos patirtį taikė Albanijoje, Juodkalnijoje ir kitose, siekiančiose tapti Europos Sąjungos narėmis, šalyse.

domų galimybių juos finansuoti. Į šį fondą patektų ir dalis lėšų iš Aplinkos ministerijos numatomo įvesti automobilių taršos mokesčio.

Per dvejus metus bus įdiegta nauja kelių apmokestinimo sistema e-tolling, kuri turėtų į biudžetą kasmet surinkti apie 100 mln. eurų magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai. Tai dar vienas nepriklausomas finansavimo šaltinis.

Ieškome sprendimų dėl AB „Kelių priežiūra“ darbo ir veiklos tobulinimo. Klausimai, kuriuos ministerijai kelia kelių tiesimo bendrovės, yra žinomi. Ateinančiais metais šioje srityje laukiama pagerėjimo.

Susisiekimo sistemos valstybės įmonės pertvarkomos į akcines bendroves dviem etapais. Pirmame etape yra 4 įmonės, tačiau LAKD tarp jų nėra. LAKD pertvarkyti į akcinę bendrovę planuojama antrame etape.

Ministerija žino, kad per kelerius metus sumažėjo studentų, norinčių studijuoti kelių specialybę. Tam buvo įvairių priežasčių. Todėl dar šiais metais bus tariamasi, kaip populiarinti tarp abiturientų šią specialybę ir paskatinti juos stoti į nelengvą, bet garbingą kelių specialybę.

Baigdamas viceministras J. Skačkauskas pasakė, kad džiaugiasi kelininkų pasiekimais, nepaisant užklupusios pandemijos, ir tikisi iš kelininkų ir ateityje sėkmingų kelių infrastruktūros projektų • • •

Asociacijos „Lietuvos keliai“ susirinkime dalyvavę J. Skačkauskas, T. Pilukas, A. Rimkevičius, R. Lipkevičius, A. Vilkelis atsakė į gausius kelininkų įmonių vadovų klausimus dėl LAKD ir AB „Kelių priežiūra“ veiklos, projektų įgyvendinimo terminų trumpinimo, elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtojimo, finansavimo didinimo, normatyvinių dokumentų tvirtinimo, kelininkų inžinierių ruošimo ir kitus.

Buvo išklausytas asociacijos revizorės pranešimas ir patvirtinta 2020 m. asociacijos „Lietuvos keliai“ finansinė atskaitomybė. Pristatyta asociacijos 2021 m. pajamų ir išlaidų sąmata. Patvirtinti asociacijos „Lietuvos keliai“ naujos redakcijos įstatai.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybai pasiūlius prof. Virgaudą Puodžiuką išrinkti Asociacijos garbės nariu, susirinkimo nariai tam pritarė. Vietoje atsistatydinusio tarybos nario Virmanto Puidoko į asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybą išrinktas AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Rolandas Zabilevičius. 2021 m. birželio 3 d. asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybą sudaro: pirmininkas – R. Gradauskas, nariai: J. Aleksa, J. Gedvilas, S. Kablys, M. Makulavičius, R. Morkūnas, A. Rusevičius, N. Varnas ir R. Zabilevičius. Asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba aukščiausiu asociacijos „Lietuvos keliai“ garbės ženklu „Kelininko žvaigždė“ apdovanojo Donatą Čygą, Arvydą Gribulį, Virmantą Puidoką ir Kęstutį Skerį.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ informacija

On 3 June 2021, Lithuanian Association of Roads called the general meeting of members. In his report, Rimvydas Gradauskas, the Chairman of the Board of Lithuanian Association of Roads, presented the works implemented by the Lithuanian road specialists and identified the most pressing issues. Currently, Lithuanian Association of Roads unites 22 full members, 3 associate members and one honorary member. 2020 was a pandemic year. However, the significant decisions made for the road industry helped to survive the year 2020. In terms of volume of works, this was one of the best years of the last decade. In 2020, funding of the road sector totalled to about 790 MEUR. The existing capacity allows to perform significantly more works than it is annually contracted. It was a kind of test that the Lithuanian road specialists successfully passed. In his report, Remigijus Lipkevičius, the Director of the Lithuanian Road Administration, presented the plans and the most important works for 2021. The dynamics of the RMD programme and EU funds over the last decade were also analysed. The main priority for 2021-2024 will be allocated to the following projects: 1. Modernization of the 40 km section of the Via Baltica route from Marijampolė to the Lithuanian border. 2. Reconstruction of the main road A14 Vilnius–Utena section to Molėtai. 3. The start of reconstruction of the national road No. 130 Kaunas–Prienai–Alytus section to Prienai. Much attention will be paid to the Green Deal initiatives, transport innovations and digitalisation, promotion of alternative fuels, sustainable mobility. Julius Skačkauskas, the Deputy Minister of Transport and Communications, noted that the goal of the Ministry of Transport and Communications is to continuously improve and perfect the condition of roads, to strive for sustainable and long-term financing of road infrastructure. It is well known that the 2008 crisis has led to a significant reduction of funds for the RMD programme, and when additional 150 MEUR was allocated for the reconstruction and repair of roads of national and local significance, funding reached the pre-crisis level. It is very important to implement sustainable funding of the RMD programme, which will help to definitely improve the condition of the country‘s roads. The road funding program should be planned for one year instead of three years. Planning would then be smoother; it would be possible to announce tenders in advance. It is planned to create a special infrastructure development financing fund, from which the LRA could borrow funds at low interest rates to improve and perfect the condition of roads. This would facilitate the planning of high-value infrastructure projects and provide additional opportunities for their financing.