I SVARBIAUSIA – TARNAUTI ÛMOGIÍKUMUI, KAD IR KOKS JIS BÔTË
/ UΩraßas
virß Skyriaus dur¨
Nors tamsa neatsargi, palieka daugyb´ netvarking¨ ^kalçi¨ ir beΩadΩi¨ liudytoj¨, ji niekuomet ne^kliΔna. Niekada neißaißk∂ja tikrieji jos nusikaltimo motyvai; tamsa primena maniakå, kuris netur∂jo nei t∂v¨, nei vaikyst∂s, tod∂l teismo psichiatrams ir advokatams n∂ra ^ kå remtis. Tamsa – aksominiai byl¨ virßeliai, j¨ minkßtå, bet neßiltå prisilietimå jauti tol, kol uΩverti paskutin^ puslap^. O, kad tai pad∂t¨ tyrimui!.. Nors vienai versijai patikrinti... Deja. Lieka tik ilgesingas kart∂lis, kuris, kaip sakoma, bΔdingas menininkams, bet visißkai nenaudingas protingam Ωmogui. Menas pasaulio neißgelb∂s, veikiau j^ praΩudys. Tu visißkai teisus, mielas skaitytojau, jei manai, kad Stalinas, kurdamas gulag¨ sistemå, neißsivert∂ be meninio ^kv∂pimo. Kå jau kalb∂t apie Hitler^. O BreΩnevo polinkis ^ barokines puoßmenas apskritai buvo liguistas ir nieko gero nedav∂ nei ßalies ekonomikai, nei liaudies Δkiui. O kadangi menas kaΩkod∂l siejamas su dvasingumu, tai abu jie darosi vis dviprasmißkesni ir labiau kompromituojantys. Tod∂l man visada malonu konstatuoti, kad didΩiausia Ωmogaus vertyb∂ yra protas. Ir protui reikia tarnauti, o ne Ωmogißkumui. Ûmogißkumas be proto nelabai kå reißkia, nors kaipo reißkinys gan∂tinai paplit´s ir netgi jaudinantis. )5(