I SVARBIAUSIA – TARNAUTI ÛMOGIÍKUMUI, KAD IR KOKS JIS BÔTË
/ UΩraßas
virß Skyriaus dur¨
Nors tamsa neatsargi, palieka daugyb´ netvarking¨ ^kalçi¨ ir beΩadΩi¨ liudytoj¨, ji niekuomet ne^kliΔna. Niekada neißaißk∂ja tikrieji jos nusikaltimo motyvai; tamsa primena maniakå, kuris netur∂jo nei t∂v¨, nei vaikyst∂s, tod∂l teismo psichiatrams ir advokatams n∂ra ^ kå remtis. Tamsa – aksominiai byl¨ virßeliai, j¨ minkßtå, bet neßiltå prisilietimå jauti tol, kol uΩverti paskutin^ puslap^. O, kad tai pad∂t¨ tyrimui!.. Nors vienai versijai patikrinti... Deja. Lieka tik ilgesingas kart∂lis, kuris, kaip sakoma, bΔdingas menininkams, bet visißkai nenaudingas protingam Ωmogui. Menas pasaulio neißgelb∂s, veikiau j^ praΩudys. Tu visißkai teisus, mielas skaitytojau, jei manai, kad Stalinas, kurdamas gulag¨ sistemå, neißsivert∂ be meninio ^kv∂pimo. Kå jau kalb∂t apie Hitler^. O BreΩnevo polinkis ^ barokines puoßmenas apskritai buvo liguistas ir nieko gero nedav∂ nei ßalies ekonomikai, nei liaudies Δkiui. O kadangi menas kaΩkod∂l siejamas su dvasingumu, tai abu jie darosi vis dviprasmißkesni ir labiau kompromituojantys. Tod∂l man visada malonu konstatuoti, kad didΩiausia Ωmogaus vertyb∂ yra protas. Ir protui reikia tarnauti, o ne Ωmogißkumui. Ûmogißkumas be proto nelabai kå reißkia, nors kaipo reißkinys gan∂tinai paplit´s ir netgi jaudinantis. )5(
Atali, ßefo sekretor∂ ilga pakul¨ spalvos kasa ir paraudusiomis albinos∂s akimis, kyßtel∂jo pro duris galvå ir sustingo prasiΩiojusi, stengdamasi suvokti, ko gi jai prireik∂ mano kabinete. Ètariu, kad laisvalaikiu ji rausiasi mano popieriuose. – Aß kol kas neiß∂jau, Atali, – tariau maloniai. – S∂d∂siu dar deßimt minuçi¨. Metusi ak^ ^ skund¨ krΔvel´, pridΔriau: – Be to, ßiandien nelabai kå ^domaus ir turiu. Anoniminis skundas d∂l piliet∂s R. B. moralinio palaidumo. Autoriaus reik∂t¨ ießkoti tarp inteligentijos, nes neradau n∂ vienos gramatin∂s klaidos. KaΩi ar mΔs¨ rajone negyvena koks Ωinomas raßytojas?.. Atali nuoraudis persimet∂ ^ plauk¨ paßaknes. – Pirmadien^ numatomas pasitarimas, – sumurm∂jo ir uΩdar∂ duris, per skubumå priverdama savo pusantro metro ilgio kaså. – Ûinau. Atali ißtrauk∂ kaså ir trinktel∂jo durimis. Nutilus balsams, ßnabΩdesiams ir tolimam valytojos kibiro cinks∂jimui, uΩverdama laukujes duris, maçiau, kaip blyßkiu dangumi sklendΩia pilki voratinkliai, veikiausiai ne voratinkliai, o Atali plaukai, paleisti iß plastmasini¨ ßuk¨ spåst¨ (tokias dvipuses ßukas su nevienodo storio dantimis seniau vadindavo „ut∂lin∂mis“, anot vieno garsaus storΩievio raßytojo, kuris vaikyst∂je nekart kent∂jo nuo min∂t¨j¨ gyvi¨). Nesiilgiu nei sen¨ laik¨, nei dvipusi¨ ßuk¨. Mano ßukuosena tobula kaip Pravienißki¨ senbuvio. Tod∂l man´s nem∂gsta kirp∂jos, visißkai nesupranta moterys, o vyrai ßiuo klausimu neturi nuomon∂s. Keista. Íiaip jau jie apie viskå pasisako. Ypaç gerai ißmano mechanizmus. Ißnarstyt¨ ir mano tarnybin^ pistoletå, jei pad∂çiau bare ant stalo. Neßiojuosi j^ rankinuke, taip kadaise dar∂ garsiausia lietuvi¨ poet∂. NeΩinia tik, ar nußov∂ bent vienå ^kyr¨ kritikå. LiteratΔros istorikai to neatskleidΩia. )6(
O gaila. Jei bΔt¨ lavonas, nors ir istorinis, atsirast¨ gyvas ryßys, siejantis menå su liaudimi ir liudijantis, kad poetai – Ωmon∂s, o ne monstrai. Kas begali bΔti baisiau, kaip garbinti gyvus numir∂lius ir dar cituoti j¨ ΩodΩius. Juk, tieså pasakius, tie ΩodΩiai n∂ra kaΩkuo ypatingi – jie neprikelia iß numirusi¨ ir nesuteikia paguodos. Íovinius palieku namie, prieskoni¨ d∂Ωut∂je. Retkarçiais pasiΩiΔriu, ar nepavirto ^ cinamonå. Antra vertus, ßauti ^ Ωmog¨ vien d∂l to, kad jis poetas – nesusipratimas, nesvarbu, kuo ginklå uΩtaisysi, ßoviniu ar nemaltais pipirais. Gyvyb∂s ßventumas – besålygißkas. Ypaç savaitgaliais, kai man ißeigin∂s. Jeigu atsirast¨ paßlem∂kas, kuris ißdr^st¨ paniekinti ilgus metus gyvuojançiå tradicijå nieko neßaudyti ir nesmaugti savaitgaliu, susilaukt¨ visuotinio pasmerkimo. NesiΩudyk ßeßtadien^, brangus skaitytojau – nesvarbu, kad labai sunku, persekioja depresija, grauΩikai ir velniai. È tavo laidotuves neateis garbiausi miesto Ωmon∂s, o ant kapo akmens ßlapinsis kelios ßun¨ kartos; berods tik ketvirtoje kartoje ißnyksta ßi keista ir nemotyvuota priklausomyb∂. Nesu tikra, kad ji bΔdinga tik ßunims. V∂sioje rudens prietemoje, primenançioje minkßtå flanelin´ nosin´, silpnai dvelkiançiå chloroformu – matyt, jau buvo naudota pagal paskirt^ – sudΔlavo ^ spintå panaßus pavidalas. Jud∂jo artyn irgi spintos greiçiu. Tokius peçius, primenançius antresoles, tegal∂jo tur∂ti vienas Ωmogus. – Labå vakarå, ßefe, – pasisveikinau ir vos susilaikiau netΔptel∂jusi. Antresol∂s susiΔbavo, pasigirdo neaißkus urzgimas ir nesveikai suΩvilgo Ωalios akys. Íefui nutolus, ap∂m∂ negera nuojauta. Tarsi bΔt¨ pirmadienis ir kaΩkas tur∂t¨ nutikti. UΩdususi parb∂gau namo, atsirakinau duris. Viskas gerai. Bal)7(
dai nesukapoti, ant sienos n∂ra kruvin¨ citat¨ iß Apreißkimo, o mano kat∂ gyva ir ramiai tupi prie nuversto alijoßiaus. – In Jang!.. – tariau grieΩtai. – Alijoßius labai tinka Ωaizdoms gydyti. Kuom aß gydysiuos, jei mane uΩpuls koks maniakas?.. A?.. Kat∂ tyl∂dama ΩiΔr∂jo ^ mane. Matyt, tyr∂, kiek ßita hipotez∂ atitinka tikrov´. – Bet turbΔt vien alijoßius nepad∂s. Reiks degtin∂s. Kompresai ir visa kita... pati supranti. In Jang suprato. Trumpai miauktel∂jo. GyvΔn¨ paprastumas mane Ωavi. Jie laikui b∂gant nesikeiçia, lieka, kokie ir buvo – tobuli, o ßtai Ωmon∂s vis labiau ißsigimsta, nors mano, kad yra puikΔs. Gal tå pragaißtingå proceså pavykt¨ sustabdyti, jeigu Ωmon∂s tiek daug neßnek∂t¨ apie savo tobul∂jimå. Atidariau spintå – pasiimsiu kepur´, nes lauke ßalta. Nuo lentynos ^ mane suΩiuro gipsin∂ galva nubrozdinta nosimi. Íiek tiek primin∂ Pußkinå, ßiek tiek – senbern^ Klepaviçi¨, veterinarå. È senatv´ jam pasimaiß∂ protas – suman∂ gydyti Ωmones, bet vaistus iß ^proçio ißraßydavo veterinarinius, patiklΔs pacientai gerdavo ir netgi pasveikdavo. Neretai toks per stebuklå ißgij´s Ωmogus net rankå Klepaviçiui palaiΩydavo, ΩiΔr∂damas ^ sauså ir budr¨ daktaro veidå dr∂gnomis didel∂mis akimis. Pas Klepaviçi¨ gydytis n∂jau – pirkdavau ten tulpes, jas nusenusiam eskulapui sekdavosi auginti dar geriau, nei gydyti. Kovo m∂nes^ Atali ßv´sdavo savo gimimo dienå – Ωinoma, Skyriuje, kuris buvo jos namai ir ßventov∂. Ta proga pakulin´ kaså susukdavo ^ kuodå ant pakaußio. Atrodydavo taip, tarsi jai ant galvos bΔt¨ nutΔp´s iß vyteli¨ pintas krepßys. Ir nors nuo nieko ßiame miestely nepasisl∂psi, krepß^ ar padangå ant galvos neßiotum, visgi geriau, kad Ωmon∂s, tave sutikdami, maΩiau steb∂t¨si. Tod∂l geriausia bΔti plikam arba visai netur∂ti galvos. Pakeliui nusipirkau Merlot. Rankinukas, ^kyriai dauΩ´sis ^ ßo)8(
nus, staiga pasidar∂ brangus ir reikalingas kaip akmuo skenduoliui. Pra∂jusi tarybini¨ kari¨ kapines, uΩsiropßçiau ant kalvos. Suolelis man´s lauk∂ – vienißas, kiek papuv´s, tolimos miesto ßviesos spind∂jo ant jo kaip ißpilta orimulsija. Pakrapßçiau pavirßi¨. Ne, nelimpa. EΩeras sußlam∂jo po kojomis, uΩmig´s Skyriaus popierynas. UΩ nugaros kaΩkas trakßtel∂jo. Paßokau. Tai tik v∂jas – ßilta flanelin∂ nosin∂, migdançiai uΩlipdanti burnå; spalio lapai, ißvagoti siauromis mirusiomis gyslel∂mis, gyvyb∂s skyst^ juose pamaΩu keiçia baltas mirties aliuminis – ßtai kod∂l lapai kelia tok^ triukßmå, v∂jo bloßkiami ant paminklini¨ akmen¨, kuriuos kadaise puoß∂ raudonos ΩvaigΩd∂s. Dabar jos nublukusios ir bΔna tokios spalvos, kokios uΩsimano neskubriai tekantis laikas. Pra∂jo penkiolika met¨. Jis nebeateis ir nebepaglostys ilg¨ mano plauk¨. Ant suolelio tur∂siu tik mirties ißsiuvin∂tå klevo lapå ir gyvå butel^ Merlot. Darosi ßalta. Vynas baig∂si, laikrodis rodo pus´ dvylikos. Reikia eiti – negali Ωinot, ar vidurnakt^ iß kapo neatsikels koks tarybinis karys ir nepasißaus palyd∂ti. In Jang nepratusi prie naktini¨ sveçi¨, be to, ßitas jai nepatikt¨ – pribarstyt¨ Ωemi¨, pjuven¨ ir sliek¨, o pasilenk´s paglostyti palikt¨ ant ßvelnaus kat∂s kailio dr∂gnus paΩaliavusius pirßtikaulius. Aß taip trokßçiau, kad mane palyd∂tumei Tu. Gyvas, nesutreß´s. Toks pat ßvarus ir atsargus kaip kat∂. Niekieno nesutramdytas ir prie nieko neprisiriß´s. Tavo akys ßviesios, beveik geltonos. Auksiniai pΔkeliai ant rieߨ ir krΔtin∂s. Netgi keln∂s panaßios ^ plonå Ωv∂ries odå, padengtå ßvytinçiomis aksomo adat∂l∂mis. Apsivydavai mane lyg ΩaidΩiantis pl∂ßrΔnas, skau)9(
dΩiai skverbdavaisi ^ vid¨, dr∂gnas lieΩuvis ir dantys pasitikdavo mano vaikißkå buçin^. – Aß pav∂luosiu ^ pamokå... Ryto außra kaip ißtirp´s ßvinas liejosi vidun, skystos uΩuolaidos nebepaj∂g∂ jos sulaikyti. – Pirmoji – algebra?.. – jo tamsus veidas palinko virß man´s – neapßviesta sentiki¨ ikona. – Taip. Aß v∂l neißsprendΩiau uΩdavini¨. – O dvejeto gauti nenori?.. – Vis tiek gausiu. Matematika man nesiseka. Jis atsiloß∂, atsis∂do lotoso poza ir paΩvelg∂ ^ mane – auksinis Buda, pilnas nesutrikdomos ramyb∂s. – UΩtat aß tau niekuomet neparaßysiu dvejeto. – Bet gal∂tum∂t man parinkti geresn^ repertuarå. Nusibodo tos karin∂s-patriotin∂s dainos. Bisui niekas nekvieçia... Jis v∂l palinko prie man´s – pamaçiau ne tik goslias raukßleles lΔp¨ kampuçiuose, bet ir aki¨ gelm∂j ßm∂kßtel∂jus^ ir pasisl∂pus^ Ωv∂rißkå k∂slå. – Nori biso?.. – kv∂ptel∂jo ^ veidå. Keistas kvapas, primenantis sandalmed^ ir nesuvirßkintå grob^. Kojomis apsikabinau jo nugarå ir tvirtai ^sikandau pagalv´: dabar r∂kti nevalia, pirmame aukßte dar neatsidar∂ ambulatorija. Kai pasigirs bormaßin∂s ΔΩimas ir suklyks kankinamas nusid∂j∂lis, tada ir aß gal∂siu ßaukti, tik ne iß skausmo, o iß begalin∂s palaimos, kuriå gali suteikti tik angelas, ir ne bet koks, o ketursparnis serafimas. – Iki!.. Pasimatysim vakare!.. – tar∂, ißlyd∂damas pro duris. – ÛiΔr∂k, kad kas nepamatyt¨. – Nepamatys, – apsvaigusi sumurm∂jau ir vos nenugriuvau nuo girgΩdançi¨ laipt¨. Ißb∂gdama dar nugirdau t´vå dantist∂s balsel^: „Nagi, ißsiΩiok, kaçiuk!“, uΩ stiklinio langelio ßm∂stel∂jo storas jos sprandas ir ) 10 (
maΩa angies galvut∂, paskui iß ties¨ pasigirdo kniaukimas, kupinas siaubo ir nevilties. B∂gau sodo takeliu, slepiama aukßt¨ dilg∂li¨, varnal∂ߨ ir Ωydinçi¨ obel¨, – rausvi Ωiedlapiai su kerp∂mis ir lapgrauΩiais biro ant palaid¨ plauk¨, sunki rasa lenk∂ sulauk∂jusio sodo ßakas. Kaip gerai, kad aß niekam nerΔpiu ir nesu mirtinai reikalinga, bet iß bendrabuçio uΩ tokius darbelius mane gali ißmesti. Nebent Odet∂, kambariok∂, kå nors sugalvot¨. Tarkim, man nakt^ suskaudo dant^ ir aß, nesulaukusi ryto, pro langå ißlipau ir nukΔriau ^ ambulatorijå, ir laksçiau apie jå ratais, kol atidar∂. Koks kvailys tuo patik∂s?.. Dabar jau Ωinau – vyno buteli¨ nieks nesuperka, kad jie, plev∂suodami purpurin∂mis v∂liavomis, gal∂t¨ plaukti vandeniu kaip meil∂s laivai. Sophia, Monastyrska izba, Alaverdi, Cabernet Sauvignon... argi parduotum ßitå siren¨ giesm´ uΩ varganus penkiolika cent¨?.. Taros kioskai – nejudrΔs kal∂jimai, gerkl´ ten perpjauna ßalta ΩmogΩudΩio ranka, o meil´ pakeiçia ißkrypimai. Jeigu kada, v∂lyvå vakarå, paklydusi banga priplaks Tau prie koj¨ butel^, tai bus mano Ωinia Tau. Gal∂tum aistringai mane pabuçiuoti – juk uΩ kulis¨ nieko n∂ra, tik pirmok∂ su kaspinu, didesniu uΩ galvå, prasiΩiojusi iß siaubo ir pamirßusi viskå pasaulyje. Matyt, tuoj bus stumte ißstumta ^ scenå, kad padeklamuot¨ eil∂raßt^ apie proletariato Vadå. Ne, nedeklamuos. Dabar mΔs¨ eil∂. – MΔs¨ çia n∂ra, – sako jis. – N∂ra, maΩyte. Ißmok neißsiduoti. Ne tave privalo ^tarin∂ti – tu ΩiΔr∂k ^ visus kaip ^ ^tariamuosius. O dabar – ^ scenå. Stengdamasi suvaldyti drebul^, prisiminiau, kad ne^sisegiau kom) 11 (
jaunimo Ωenkliuko. Ten, kur plak∂ ßirdis, Ωioj∂jo tußçia vieta. Dieve mielas – sal∂je, sako, yra rajono partsekretorius. Permeçiau akimis pirmå eil´, bet teißvydau såskaitinink´ Teres´, kelias neseniai paskirtas mokytojas ir pirmininko sekretor´. Visos ^simyl∂jusiomis akimis rijo muzikos mokytojå. Panorau jas uΩmußti. – Kreiseris Aurora, – praneß∂ vakaro ved∂ja. Pirßtai ant pianino klaviߨ nusileido taip pat ßvelniai, kaip ant mano krΔtin∂s. Sudreb∂jau. Man´s çia n∂ra. Aß nesu ^tariamoji. JΔs – ^tariamieji. Ili kak preΩde, v çiornych bußlatach, Grozno ßagajut tvoji patruliiiii!.. RΔstΔs akordai krito mokytojoms ir sekretor∂ms ant galv¨, taip joms ir reikia, tai bausm∂ uΩ nuod∂mingå aistrå. Vis d∂lto kokia laim∂ tas karinis-patriotinis repertuaras. Kå tu nubausi, uΩtrauk´s Santa Liuçija?.. Teres∂ anava net apsiaßarojo. Nusißypsojau patenkinta ir bΔçiau dar dainavusi, bet mokytojas tiesiog nustΔm∂ mane uΩ kulis¨, ir iß sal∂s palyd∂jo ne plojimai, o gailus kΔkçiojimas. – Gerai, – pasak∂ jis. – Viskas gerai. Gal∂tum bΔti prokuror∂. Esi labai ßaltakraujißka. – O man atrod∂, kad kaΩkur ißsprΔdo „gaidukas“... Jis nusijuok∂, pa∂m∂ mane uΩ smakro, bet tuoj pat paleido – ^ mus ^tariai suΩiuro didΩiagalv∂ pirmok∂, kå tik atlikusi savo pilietin´ pareigå ir v∂l bepradedanti dom∂tis pasauliu. – Iki kitos repeticijos. – Iki, tamsta mokytojau. Kå mes repetuosime?.. Kokias natas atsiversime?.. Kokiu tempu grosite?.. Allegro?.. Andante?.. Largo?.. Vivace?.. Prasiskleis nuo prisilietimo rausvas krΔties spenelis, skamb∂damas dar niekieno neuΩraßyta sapn¨ muzika, atsivers lΔpos, ißleisdamos laisv∂n keistus, hipnotizuojançius vandens bΔtybi¨ balsus, ^siskverbs ^ vid¨ apvali gyvyb∂s spora ir suksis tarp ΩvaigΩdΩi¨. ) 12 (
Suoliukas toks liΔdnas dideliame Ωvyro keturkampyje. O tada çia augo daug dumplaini¨ su ryßkiais tetraedro formos Ωiedais. Tada çia buvo Raudon¨j¨ Ωibint¨ kvartalas. Nekaltais, nors ir ideologizuotais laikais jie nereißk∂ beg∂dyst∂s, o ^kΔnijo ßventå revoliucijos liepsnå. Neb∂ra ßvelni¨ Ωibint∂li¨, neb∂ra kuo apßviesti baisaus ißtvirkimo. Tik Ωvyras, ^ kur^ klimpsta aukßti kulniukai. Atgailaujantiems paleistuviams teks nemaΩai jo prisiryti. Ûvyras su sm∂lio priemaißomis, smulkiais akmenukais, nenugludintais lavos gabal∂liais, neskaniu ßlynu ir molio trupiniais, nuo jo baisiai troßkina. In Jang tupi ant stalo kaip m∂lyna m∂nesienos skulptΔr∂l∂, rankos tiesiasi paçiupin∂ti, ar tikra. Íitos Ω∂rinçios Bubast∂s akys su laukiniu uΩsispyrimu bando man ^teigti, kad esu fajansin∂s m∂nesienos valdin∂. Na ir kam tok^ bais¨ padarå laikyti namuose. Atsigeriu mineralinio ir nusiraminu. M∂gstu m∂lynå fajanså. 2001 08 02 Keturiolikmet´, einançiå namo, ^ priemiesçio glΔdumas, ties kukurΔz¨ laukais pasivijo juoda Lada. Vyras, maΩdaug trisdeßimties, paklaus∂, kur gyvena toks anoks. Mergait∂ tåj^ anåj^ paΩinojo. Ès∂do ^ maßinå – parodysianti. NepaΩ^stamasis nusiveΩ∂ jå ^ kukurΔz¨ laukus ir ißprievartavo. Apklausin∂jamå mergait´ ißtiko isterija. Ji kalb∂jo tiek daug ir be jokio ryßio, kad nor∂jome paskirti psichiatrin´ ekspertiz´. Sak∂si neprisimenanti nei maßinos numerio, nei vyrißkio, tik labai geltonus kukurΔzus, ^ kuriuos prievartautojas jå parsivert´s, kaΩkokiå ßakel´ – dΔr∂ jai ^ ßonå, na, ir dar... çia jau neßvankyb∂, netinkanti protokolui – didel^, gauruotå nusikalt∂lio organå. Spigiai nusikvatojusi, pridΔr∂, kad kitu atveju turbΔt bΔt¨ jautusi nemaΩå malonumå. Pasipiktinusi motina apklauså nutrauk∂ ir ißsived∂ dukrå namo. ) 13 (