VASA ROS G R I U VĖ S I A I
1 . N uo tra uka Būna –
užsuka vėjas paklydėlis, limpančiais pirštais
praverčia algebros vadovėlį,
numestą andai ant sujaukto lovos krašto, įsimena kelias formules,
išsprendžia kelis nežinomuosius –
tiksliau, be jokios žinios iš čia prapuolusius, galbūt jau mirusius,
svetimo gūsio svetimoje žemėje užpustytus, tačiau vis dar plačiai besišypsančius knygų lentynose,
tarp apdulkėjusių herbariumų, niekad neuždegtų žvakių...
41
*