Issuu on Google+


Svetlana Galceva

Iš rusų kalbos vertė Viktorija šenbergs


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus, bet tingėjote ieškoti žinynuose


Pagrindinės žinios apie plaukus

Plaukai – neatskiriama moters išvaizdos dalis. Galvos danga, kurią jie sudaro, saugo ir nuo šilumos, ir nuo šalčio poveikio. Plaukai reguliuoja organizmo temperatūrą, nes yra sujungti su nervų galūnėmis, taip pat raumenimis. Plaukas – tai cilindro formos siūlas, žmogaus galvos odos tęsinys. Jo viduje yra šaknis, o išorėje – stiebas. Ant galvos yra nuo 100 iki 150 tūkst. plaukų. Jų pasiskirsty­ mo tankumas – nuo 250 iki 300 kv. cm. Plaukas gali augti nuo 1 iki 1,5 cm per mėnesį greičiu. Vidutiniškai kiekvienas plaukas būna gyvybingas nuo 4 iki 6 m. Per dieną prarandame nuo 40 iki 100 plaukų. Tai normalu. 7


Svetlana galceva / gražių plaukų paslaptys

Į plaukų sudėtį įeina: 70–80 % baltymų, 10–15 % vandens, 3–6 % lipidų, 0,1–0,5 % angliavandenių, 0,06–0,05 % mineralų ir apie 1 % melanino. Plaukai (1 pav.) – struktūrinis organizmas, turintis šaknis, stiebą, odą, epidermį, dermą, hipodermą, plauko folikulą, svo­ gūnėlį, plauko spenelius, plauko raumenis, riebalines ir prakai­ to liaukas, kraujagysles. Skiriamos trys plaukų rūšys: ilgi (galvos, barzdos, ūsų, pažastų, gaktos); šereliai (antakių, blakstienų, klausos landos, nosies ert­ mės); gyvaplaukiai (likusieji odos dangos ruožai). Visi jie – epiteliniai odos priedai. Plauko šaknis (1) yra dermoje, plauko folikule ir auga tam tik­r u kampu, stiebas (2) – paviršiuje, oda pasislėpusi po plaukais (3). Oda apsaugo nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Per ją šalina­ mi toksinai ir išsiskiria prakaitas. Oda susideda iš kelių sluoks­ nių: poodinio, arba epidermio (4), pačios odos, arba dermos (5), ir poodinės riebalinės tinklainės, arba hipodermos (6). Epidermis susideda iš neįtikėtino skaičiaus ląstelių, bet jo storis – tik kelios dešimtosios milimetro dalys. Pagrindinis epi­ dermio sluoksnis – gyvos visavertės ląstelės. Senos ląstelės, atsiskyrusios nuo pagrindinio sluoksnio, sudaro standų raginį sluoksnį. Jis saugo gyvąsias pagrindinio sluoksnio ląsteles nuo mechaninių pažeidimų, neleidžia patekti vandeniui su jame ištirpusiomis cheminėmis medžiagomis ir 8


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus

sulaiko ultravioletinius spindulius bei mikrobus. Antras odos sluoksnis – tai der­ ma. Joje yra nervų galūnių, elastin­ gų patvarių pluoštų, kraujagyslių, riebalinių ir prakaito liaukų, plauko folikulų, raumenų. Dėl jos palai­ koma optimali kūno temperatūra. Šiame sluoksnyje formuojasi su­ storėjusi pagrindinė plauko šaknis ir svogūnėlis. Hipoderma – nevienarūšis po­ odinis tinklelio formos audinys, jo storis priklauso nuo kūno srities, kurią dengia. Dėl hipodermos vyksta šilu­ 1 paveikslėlis. Plauko struktūra mos izoliacija ir neišvengiamų me­ chaninių veiksnių niveliavimas. Būtent hipodermoje yra svo­ gūnėlio pagrindas. Plauko folikulas, arba plauko maišelis (7) – kiekvieno plauko pažiba. Folikulo viduje yra ovali plauko šaknies dalis. Folikulas išsidėsto dermoje ir atrodo kaip pagilintas vamzdis. Kiekvie­ nas folikulas turi 7 skirtingas ląstelių rūšis, sąveikaujančias su kraujagyslių ir nervų ląstelėmis. Plaukas baigiasi sustorėjimu, vadinamu plauko svogūnėliu (8). Jis formuoja naujus plaukus iš savo epitelinių ląstelių, kurios juda į plauko šaknies smegenų ir žievės medžiagą, jo kutikulą 9


Svetlana galceva / gražių plaukų paslaptys

ir į vidinę epitelio makštį. Epitelio makštis atrodo kaip ištemp­ tas lašas apatinėje išsiplėtusioje plauko šaknies dalyje. Plaukas visada iškrinta kartu su svogūnėliu. Į plauko svogūnėlį įeina jungiamasis plauko spenelis (9). Jis slepiasi folikulo gilumoje, mažame kūginės formos iškilime, iš­ sikišusiame link svogūnėlio. Spenelyje yra kraujagyslių ir nervų galūnių. Jo vaidmuo augant plaukui yra pagrindinis. Jei išrautu­ me plauką, bet paliktume spenelį, iš jo išaugtų naujas plaukas. Virš spenelio išsidėsčiusi augimo dalis, arba matrica. Joje ląste­ lės dalijasi, auga ir formuoja plauką. Prie epidermio sienelės folikulas jungiasi su plauko raumeniu (10) – mažutėliu „mechanizmu“, dėl kurio, vaizdžiai kal­ bant, plaukai stojasi piestu. Mums išsigandus plauko raumuo sutrumpėja. Plaukas pasikelia ir išsitiesina. Tas pats vyksta, kai sušąlame. Kitaip tariant, plauko raumuo turi unikalų gebėjimą trumpėti dėl emocijų. Riebalinės liaukos (11) – maišelių formos iškilimai, kreipian­ tys savo tėkmę į plauko maišelį. Plaukų elastingumas ir bliz­ gesys priklauso nuo sekreto, kurį išskiria riebalinės liaukos. Sutrikus sekreto gamybai, atsiranda arba plaukų sausumas, arba, atvirkščiai, pernelyg didelis riebalavimasis, seborėja. Kai trenkame plaukus, naikiname vandens lipidų plėvelę, saugan­ čią epidermį nuo išdžiūvimo. Riebalinės liaukos – tai tam tikri „kamuoliai“, prilipę prie porų, t. y. išorinių ertmių. Jeigu patyrinėtume atidžiau, liauka primintų vamzdelį arba kanalą, ji yra dermos pagrinde. Kraujagyslės (12) maitina plauko spenelį krauju. 10


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus

Virš odos paviršiaus yra plauko stiebas. Jis gali būti tiesus arba palinkęs. Stiebas susideda iš siūlinių struktūrų, padeng­ tų permatomais keratino žvynelių sluoksniais. Plauko šerdis minkšta ir puri. Per ją į vidų patenka vanduo ir medžiagos. Plauko stiebas (2a pav.) sudarytas iš kutikulės (1), o (2) ir šerdinės dalies (3). Kad būtų aiškiau, pateiksime plauko sandaros schemą (2b pav.). a

1 – kutikulė; 2 – korteksas; 3 – šerdinė dalis (medula).

b

1 – korteksas; 2 – šerdinė dalis (medula); 3  – plauko kutikulė; 4 – šaknies makštis; 5 – vidinė šaknies makštis; 6 – išorinė šak­ nies makštis; 7 – matrica; 8 – plauko foliku­ lo spenelis; 9 – melanocitas; 10 – pamatinė membrana; 11 – jungiamasis audinys; 12 – kraujagyslės.

2 paveikslėlis. Plauko stiebo sandara 11


Svetlana galceva / gražių plaukų paslaptys

Išorinis plauko sluoksnis, kutikulė, sudaryta iš negyvų kera­ tino ląstelių. Tos ląstelės – plokšti žvyneliai – dengia viena kitą tarsi žuvies žvynai. Atidengta žvynelių dalis nukreipta į plauko galą. Žvyneliai gali atšokti nuo paviršiaus: atsidengti, atsiverti veikiant šarmams, arba prilipti prie paviršiaus, užsiverti vei­ kiant rūgštims. Dėl to plaukas tampa standus ir blizga. Kutiku­ lė – permatomas, neporėtas sluoksnis, nesugeriantis drėgmės. Jis plečiasi nuo šilumos ir traukiasi nuo šalčio. Tai pagrindinė plauko apsauga. Korteksas, arba žievinė medžiaga, yra pluoštinis sluoksnis. Jis susideda iš baltymų ir lipidų. Užpildo 80 % plauko apimties ir suteikia jam tvirtumo bei elastingumo. Jį formuojantys kera­ tino pluoštai susijungę „tilteliais“, bet turi mikroskopinius oro tarpus. Pluoštai yra skersinės jungtys ir nuo jų priklauso plauko tvirtumas. Ląstelėse yra melanino pigmento. Šiame sluoksnyje vyksta visi cheminiai ir fiziniai procesai dažant ir chemiškai šu­ kuojant plaukus. Melaninas netirpsta vandenyje, bet sąveikauja su šarmais ir rūgštimis. Šerdinė dalis (medula), arba smegenų medžiaga, minkštas sluoksnis – tai kanalas plauko stiebo viduje. Jis sudarytas iš ne visiškai suragėjusių paplokščių apvalainų ląstelių be tam tikro jungimosi. Turi riebalų granulių ir oro. Ne visos plauko rūšys turi smegenų sluoksnį, bet tai ne pa­ tologija. Jis pastebimai neveikia nei cheminių, nei fizinių plau­ ko ypatybių. Tarp kutikulės žvynelių, taip pat tarp kutikulės ir kortekso yra lipidų posluoksnis, dėl kurio žvyneliai standžiai prilimpa 12


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus

vienas prie kito. Tai saugo plauką nuo neigiamo išorinio po­ veikio. Sveikų plaukų žvyneliai uždari, jų stiebas lygus, švelnus, blizgantis. Jei lipidų posluoksnis pažeistas, mechaninis poveikis sukelia žvynelių lūžinėjimą. Plaukas gimsta, gyvena ir miršta. Galima išskirti tris pagrin­ dines jo gyvenimo ciklo fazes (3 pav.): anagenezė (1), katage­ nezė (2), telogenezė (3). Kai plaukas užgimsta, plauko spenelis maitinamas per krau­ jagysles ir gaminamos ląstelės. Spenelio ramybės būklė trunka 28 dienas. Plaukas užgimsta per 2–3 mėnesius.

3 paveikslėlis. Augimo fazės 13


Svetlana galceva / gražių plaukų paslaptys

Paskui prasideda aktyvaus augimo fazė – anagenezė. Ląste­ lės, esančios plauko folikule, aktyviai dalijasi, juda į viršų, prie folikuliarinės ertmės. Melanocitai aktyviai sintetina melaniną, nudažantį plauko keratiną. Fazė gali trukti nuo 3 iki 6 metų. 85 % plaukų priklauso šiai fazei, kai plaukas plonas ir neturi korpuso. Kita pereinamoji fazė – regresyvinių pakitimų. Tai katage­ nezė. Matricos aktyvumas silpsta, ląstelių dalijimasis liaujasi. Melanocitai baigia gaminti melaniną. Plauko folikulas atrofuo­ jasi, plaukas atsiskiria nuo matricos. Svogūnėlis pradeda irti, folikulas sutrumpėja. Ši fazė dažniausiai trunka 2–4 savaites. Jai priklauso 1 % plaukų. Baigiamoji fazė – telogenezė. Tai ramybės būsena. Plaukų augimas liaujasi ir keratinizacija baigiasi. Plauko folikulas galu­ tinai sutrumpėja. Negyvo plauko stiebas pasišalina, svogūnėlis visiškai atrofuojasi. Kai plauko folikulas vėl suaktyvėja, naujas plaukas išstumia senąjį ir jis iškrinta. Fazės trukmė yra 3–6 mėnesiai. Ji būdinga 14  % plaukų. Natūralios plaukų kaitos procesas nejuntamas. Gretimų fo­ likulų augimo ir poilsio fazės nesutampa. Genetiškai per žmogaus gyvenimą užprogramuota apie 25 pilni plaukų augimo ciklai. Plaukai sudaryti iš karotino tipo baltymų. Tai pluoštinis pro­ teinas, sudarytas iš aminorūgščių. Dar karotinas turi vandens ir riebalų. Jis atlieka struktūrą formuojančią funkciją ir suteikia kiekvienam plaukui reikiamo tvirtumo. 14


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus

Pačios svarbiausios aminorūgštys, formuojančiuos protei­ ną, yra histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fe­ nilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Teisingai maitindamasis žmogus užtikrina puikią savo plau­ kų būklę. Į kasdienį racioną turi įeiti vitaminų, baltymų, mine­ ralinių medžiagų, cukraus. Natūrali plaukų spalva priklauso nuo melanino pigmento. Jis turi dažančiųjų medžiagų ir gaminamas melanocitų plauko folikule. Būna juodas – eumelaninas, rudas – faeomelaninas, ir geltonas – feomelaninas. Plaukų spalva priklauso nuo melani­ no kiekio jų žievės sluoksnyje. Melanino granulės pasiskirto apvalkale, šaknyje ir stiebe. Kuo arčiau melaninas prie išorinio plauko sluoksnio, tuo ma­ žiau dažomųjų medžiagų. Kutikulėje tų medžiagų beveik nėra. Tamsūs plaukai turi daugiau pigmento nei šviesūs. Jei melanino granulės pailgos, susidaro tamsi spalva; apvali ar ovali granulių forma suteikia rausvą spalvą; pailgų ir ovalių granulių deriniai užtikrina rausvai rudą atspalvį, o pailgų ir ne­ didelio kiekio apvalių – juodą su rausvu atspalviu.

Gerai įsisavinimas vitaminas E, kurio yra alyvų, kukurūzų, saulėgrąžų aliejuose. Šie aliejai turi daug riebiųjų rūgščių, palankiai veikia plaukų augimą. Daug vitamino E yra brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, žaliose daržovėe, špinatuose, augaliniame aliejuje, pupose ir kviečių gemaluose.

15


Svetlana galceva / gražių plaukų paslaptys

Pigmentai maitina ląstelę tolygiai, suteikia spalvą nuo raudo­ nos iki geltonos. Kiekvienam žmogui būdinga savita natūralių pigmentų kombinacija ir individualus plaukų atspalvis. Plaukų spalvą nulemia genai, tai biologinis, paveldimas veiksnys. Melaninas būna grūdėtas arba išsklaidytas. Grūdėtas melaninas išsiskiria išsklaidyto melanino fone. Jis panašus į nedideles granules ir nudažo plaukus nuo rausvos rudos iki juodos spalvos. Išsklaidytas pigmentas suteikia plau­ kams raudonai gelsvus atspalvius. Natūrali spalva – visada susijungimo rezultatas. Natūralių spalvų pigmento kiekis Spalva

Juoda Vidutiniškai kaštoninė Vidutiniškai rusva Šviesiai rusva Platininė rusva Žila

Grūdėti pigmentai (raudono tipo), %

100 70 50 30 0 0

Išsklaidyti pigmentai (geltono tipo), %

0 30 50 70 100 0

Natūralūs plaukų pigmentai Plaukų spalva

Labai labai šviesus blondinas Labai šviesus blondinas Šviesus blondinas Blondinas Tamsus blondinas Šviesus šatenas Šatenas Tamsus šatenas Brunetas Juodaplaukis 16

Pigmentai

Labai šviesus geltonas Šviesiai geltonas Geltonas Geltonai oranžinis Oranžinis Raudonai oranžinis Raudonas Tamsiai raudonas Labai tamsiai raudonas Labai labai tamsiai raudonas


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus

Bėgant metams melanino gamyba mažėja, plaukai blanksta ir žyla. Kiekvienas plaukas yra elastingas, plastiškas, tvirtas, pra­ laidus elektrai, standus, hidroskopiškas, korėtas. Jis turi savitą struktūrą, formą, ilgį. Sveiką plauką galima ištempti 10 %. Standus plaukas gali iš­ sitempti ir susitraukti iki pradinio ilgio. Chemiškai apdorojant, pavyzdžiui, blukinant ar dažant permanentu, jie gali išsitempti iki 40 %. Plauko standumą ir elastingumą galima padidinti du kartus, sušlapinus šaltu vandeniu. Sumažinti juos lengva vei­ kiant karštu vandeniu. Plauko plastiškumas leidžia keisti jo natūralią formą į nori­ mą, pasitelkus kirpėjo instrumentus. Sveikas jauno organizmo plaukas sugeba išlaikyti 230 g svorį. Sausi plaukai – elektros srovės laidininkas. Jie lengvai elek­ trinasi šukuojami metalinėmis ar plastikinėmis šukomis, nes gauna neigiamo krūvio. Plauko standumas yra individuali savybė. Šatenų ir brunetų plaukai gali turėti 100 000–150 000 pluoštų. Rusvaplaukių – 140 000 pluoštų.

Vitamino A yra morkose, špinatuose, rūgštynėse, šaltalankiuose ir pieno produktuose. Morkas valgykite su augaliniu aliejumi ar grietine, kad vitaminas A gerai įsisavintų. Kasdien išgerkite stiklinę šviežių morkų sulčių.

17


Svetlana galceva / gražių plaukų paslaptys

Plaukai sugeria drėgmę. Kutikulė pakyla priešinga stiebui kryptimi, kad būtų išgautas vidutinis hidroskopiškumas. Plau­ kai gerai absorbuoja vandenį, garus, riebalus. Veikiami drėg­ mės plaukai keičia formą. Tai pastebime susukę drėgnus plau­ kus suktukais ir paskui juos šukuodami. Plauko akytumas gali būti mažas, normalus ir per didelis. Jis priklauso nuo porų – ertmių plauko stiebe – susidarymo lygio. Akytumas padidėja dažant ir balinant, taip pat dėl ultravioleti­ nių spindulių poveikio. Plauko tekstūra nustatoma pagal storį ir šiurkštumą. Plaukai gali būti ploni, normalūs, stori, minkšti, šiurkštūs, stikliški. Sa­ vybės priklauso nuo plauko diametro skirtumo. Palietus lengva suprasti, ar plaukai minkšti, ar šiurkštūs. Pagal formą plaukai skirstomi į tiesius, banguojančius ir gar­ banotus. Tiesus plaukas – apvalaus pjūvio vamzdelinis darinys, banguojantis – ovalinio, garbanotas – plokščio. Plauko ilgis matuojamas nuo šaknies iki galiuko. Plaukai skirstomi į tipus: normalūs, riebūs, sausi, mišrūs (kombinuoti).

B grupės vitaminų yra kiaušinių tryniuose, mielėse, nešlifuotuose ryžiuose, žaliose lapinėse daržovėse. Vitamino B1 gausa pasižymi žemės riešutai, sausos mielės, daržovės, pienas. Vitamino B2 – sūris, pieno produktai, daržovės, žuvys, kepenys.

18


Viskas, ką norėjote žinoti apie plaukus

Plaukų

tipai

Normalūs plaukai. Jie lengvai šukuojami ir ilgai išlaiko for­ mą, minkšti, blizga, yra standūs, jų žvyneliai standžiai užverti. Riebūs plaukai. Riebių plaukų problema kankina daugelį. Riebūs plaukai atrodo sulipę. Tai vyksta dėl intensyvios rie­ balinių liaukų veiklos. Tokie plaukai greitai tampa nešvarūs, praranda apimtį, pradeda stipriai blizgėti ir lipti. Dažnai, jei žmogaus oda riebi, tai ir plaukai būna riebūs. Riebalinės liau­ kos gamina odos riebalų daugiau nei reikia. Stresas, karštis, hormonų sutrikimai gilina problemą. Riebali­ nių liaukų veikla stiprėja veikiant labai karštam vandeniui ir orui. Specialistų nuomone, tų žmonių, kurių organizmas išskiria per­ nelyg daug vyriško hormono – testosterono, plaukai dažniau rie­ baluojasi. Norint pakeisti tokią padėtį, pirmiausia būtina stebėti mitybą ir sumažinti maisto, kuriame gausu angliavandenių, drus­ kų, atsisakyti sunkių, saldžių ir riebių patiekalų, prieskonių. Reikia maitintis augaliniu maistu, kuriame gausu vitaminų ir skaidulų.

Vitamino B5 yra raudonoje mėsoje, grūduose, mielėse, žiediniuose kopūstuose, kepenyse. Vitamino B6 – bulvėse, grikiuose, graikiniuose riešutuose, bananuose, ruduosiuose ryžiuose. Vitamino B8 gausa pasižymi žemės riešutai, kiaušinio trynys, tunas, žalieji žirneliai, rudieji ryžiai, migdolai.

19



Gražių plaukų paslaptys