Europa. Istorija

ÄŽ va d a s

1

Europos istorija

2

Į va d a s

Norman Davies

Europa Istorija Iš anglų kalbos vertė Leonas Tamas ir Vytautas Petrukaitis

Vilnius 3

Europos istorija

UDK 940 Da 461

Versta iš: Norman Davies

Europe: history Published by Pimlico, London, 1997

This edition published with the support from the Open Society Fund – Lithuania Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas

Specialusis redaktorius Rimantas Zagreckas

© Norman Davies, 1996

© Vertimas į lietuvių kalbą, ISSN 1392-1673 L. Tamas, V. Petrukaitis, 2008 ISBN 5-415-01578-7 © Leidykla VAGA, 2008

4

Į va d a s

Ch r i s t i a nu i, m ū s ų k a l i f o r n i ečiui

5

Europos istorija

6

Į va d a s

PRA­TAR­MĖ

Ori­gi­na­laus ðio­je kny­go­je ne­daug. Ka­dan­gi dau­gu­mà rûpimos te­mos as­pek­tø jau ið­nag­ri­në­jo anks­tes­ni is­to­ri­kai, pir­mi­niø ty­ri­mø pri­si­rei­kë ma­þai. Kny­gos ori­gi­na­ lu­mà, kiek jo ap­skri­tai yra, su­da­ro me­dþia­gos pa­rin­ki­mas, per­tvar­ky­mas ir pa­tei­ ki­mas. Pa­grin­di­nis tiks­las – su­da­ry­ti Eu­ro­pos is­to­ri­jos lai­ko bei erd­vës tin­kle­lá ir, pa­tei­kiant tuo­se rë­muo­se pa­kan­ka­mai daug te­mø, su­kur­ti vi­su­mos áspû­dá.

Steng­ta­si, kad moks­li­nis apa­ra­tas bû­tø mi­ni­ma­lus. Kny­go­je në­ra pa­sta­bø apie fak­tus ir tei­gi­nius, ku­riuos ga­li­ma ras­ti vi­suo­se pri­pa­þin­tuo­se þi­ny­nuo­se. Tarp jø ypaè ver­të­tø pa­þy­më­ti The En­cyc­klo­pa­e­dia Bri­tan­ni­ca 11-àjá leid. (1910–1911), ku­ris smar­kiai pra­noks­ta vi­sus pas­kes­nius jos lei­di­mus. Pa­sta­bos kny­gos pa­bai­ go­je tu­rë­tø pa­tvir­tin­ti tik ma­þiau þi­no­mas ci­ta­tas ir in­for­ma­ci­jos ðal­ti­nius, ne­mi­ ni­mus stan­dar­ti­niuo­se va­do­vë­liuo­se. Ne­rei­kë­tø ma­ny­ti, kad ðio­je kny­go­je vi­sa­da pri­ta­ria­ma ci­tuo­ja­muo­se vei­ka­luo­se pa­teik­toms in­ter­pre­ta­ci­joms: „On ne s’eton­ ne­ra pas que la doc­tri­ne ex­po­sée dans le tex­te ne soit tou­jours d’ac­cord avec les tra­vaux aux­qu­el­s il est ren­vo­yé en no­te“.* Aka­de­mi­niai sam­pro­ta­vi­mai, ku­riais re­mian­tis bu­vo ra­ðo­ma ði kny­ga, ið­dës­ty­ ti „Áva­de“. Ta­èiau struk­tû­rà rei­kë­tø ðiek tiek pa­aið­kin­ti.

Kny­ga yra ke­liø skir­tin­gø ly­giø. Dvy­li­ka ap­þval­gi­niø sky­riø ap­rë­pia vi­sà Eu­ro­ pos pra­ei­tá, nuo jos prie­ðis­to­rës iki da­bar­ties. Laips­nið­kai per­ei­name nuo þvilgs­nio ið to­li, bû­din­go I sky­riui, ap­rë­pian­èiam pir­muo­sius pen­kis mi­li­jo­nus me­tø, prie ste­bë­ji­mo ið gan ar­ti XI ir XII sky­riuo­se, ku­rie ap­ima dvi­de­ðim­tà­já am­þiø, me­tams ski­riant maþ­daug po pus­la­pá. Kiek­vie­na­me sky­riu­je yra spe­ci­fið­kes­niø „kap­su­liø“.

Tai lyg te­les­ko­pi­nës fo­to­nuot­rau­kos, ku­rios iliust­ruo­ja siau­res­nes te­mas ir tar­si su­skal­do chro­no­lo­gi­næ tëk­mæ. Kiek­vie­nà sky­riø bai­gia pa­no­ra­mi­në „mo­men­ti­në fo­to­nuot­rau­ka“, ap­iman­ti vi­sà Eu­ro­pos þe­my­nà, lyg þiû­rë­tu­me ið ko­kio nors pa­to­ gaus ste­bë­ji­mo tað­ko. Ben­drà áspû­dá ga­li­ma pa­ly­gin­ti su is­to­ri­jos al­bu­mu, ku­ria­me pa­no­ra­mi­nius vaiz­dus pa­á­vai­ri­na de­ta­les vaiz­duo­jan­tys in­tar­pai ir vaiz­de­liai stam­ biu pla­nu. Vi­liuo­si, jog skai­ty­to­jai su­pras, kad tiks­lu­mas, ku­rá ga­li­ma pa­siek­ti tuo­se skir­tin­guo­se ly­giuo­se, la­bai ne­vie­no­das. Ið tik­rø­jø, juk ne­ga­li­ma ti­kë­tis, kad api­ben­dri­nan­tis, sin­te­ti­nan­tis vei­ka­las ati­tik­tø moks­li­niø mo­nog­ra­fi­jø rei­ka­la­vi­ mus, nes pas­ta­rø­jø ir tiks­lai ki­to­kie. * „Ne­si­ste­bë­ki­te, jei pa­teik­to­ji dok­tri­na teks­te ne vi­sa­da su­taps su dar­bais, ku­rie ci­tuo­ja­mi pa­sta­bo­ se“; Fer­di­nand Lot. La Fin du mon­de an­ti­que et la début du Mo­y­en Âge) (Pa­ris, 1927), 3.

7

Europos istorija

Dvy­li­ka pa­grin­di­niø sky­riø su­da­ry­ti lai­kan­tis tra­di­ci­nës Eu­ro­pos is­to­ri­jos struk­ tû­ros. Tai ryðkus chro­no­lo­gi­nis ir ge­og­ra­fi­nis tin­kle­lis, ku­ria­me ras sa­vo vie­tà vi­sos ki­tos te­mos ir klau­si­mai. Orien­tuo­ja­ma­si á „ávy­kiais grin­dþia­mà is­to­ri­jà“: svar­biau­sius po­li­ti­nius da­ri­nius, kul­tû­ri­nius ju­dë­ji­mus ir so­c­ek ­ o­no­mi­nes ten­den­ ci­jas. Tai lei­dþia is­to­ri­kams in­for­ma­ci­jos gau­sy­bæ su­skal­dy­ti á ap­rë­pia­mus (ta­èiau ne­ið­ven­gia­mai ne­na­tû­ra­lius) vie­ne­tus. Chro­no­lo­gið­kai ak­cen­tuo­ja­mi Vi­du­ram­þiai ir Nau­jie­ji am­þiai, kuomet jau ga­li­ma at­pa­þin­ti vi­sà Eu­ro­pos ben­druo­me­næ. Ge­o­ gra­fið­kai steng­ta­si to­ly­giai ap­im­ti vi­sas Eu­ro­pos pu­sia­sa­lio da­lis nuo At­lan­to li­gi Ura­lo – ðiau­ræ, ry­tus, va­ka­rus, pie­tus ir cen­trà.

Ap­ra­ðant laikotarpius steng­ta­si prie­ðin­tis „eu­ro­cen­triz­mo“ bei „Va­ka­rø ci­vi­li­ za­ci­jos“ ten­den­ci­joms (apie tai þr. „Áva­de“). Ta­èiau to­kios ap­im­ties vei­ka­le bu­vo ne­áma­no­ma tiek pra­plës­ti pa­sa­ko­ji­mo, kad jis ið­ei­tø uþ Eu­ro­pos ri­bø, nors kny­ go­je ra­si­me uþuo­mi­nø apie to­kiø jo­je ne­nag­ri­në­ja­mø da­ly­kø kaip isla­mas, ko­lo­ nia­liz­mas ar Eu­ro­pos uþ­jû­rio te­ri­to­ri­jos di­dþiu­læ reikð­mæ. Pa­kan­ka­mai dë­me­sio ski­ria­ma ir Ry­tø Eu­ro­pos rei­ka­lams. Kur tik áma­no­ma, jie sie­ja­mi su pa­grin­di­në­ mis te­mo­mis. Ry­tø ele­men­tas átraukiamas nag­ri­në­jant to­kius klau­si­mus kaip bar­ ba­rø ási­ver­þi­mai, Re­ne­san­sas, Pran­cû­zi­jos re­vo­liu­ci­ja, ku­rie pernelyg daþ­nai pa­tei­ kia­mi kaip svar­bûs tik Va­ka­rams. Ko­dël tiek daug vie­tos ski­ria­ma sla­vams, ga­li­ma pa­aið­kin­ti tuo, kad tai pa­ti di­dþiau­sia Eu­ro­pos et­ni­në ðei­ma. Pa­pras­tai api­ben­dri­na­mos na­cio­na­li­niø vals­ty­biø is­to­ri­jos, ta­èiau dë­me­sio skir­ta ir vals­ty­biø ne­tu­rin­èioms tau­toms. Ne­pa­mirð­tos ir ma­þu­mø ben­druo­me­nës, pra­de­dant ere­ti­ kais, raup­suo­tai­siais ir bai­giant þy­dais, èi­go­nais, mu­sul­mo­nais.

Pas­ku­ti­niuo­se sky­riuo­se ne­si­lai­ko­ma „Sà­jun­gi­nin­kø is­to­ri­nës sche­mos“ (þr. „Áva­dà“) pri­ori­te­tø, ta­èiau dël jø ir ne­po­le­mi­zuo­ja­ma. Abu pa­sau­li­niai ka­rai trak­ tuo­ja­mi kaip „vie­nos dra­mos du vie­nas po ki­to ei­nan­tys veiks­mai“, pir­me­ny­bæ tei­kiant svar­biau­siam Eu­ro­pos þe­my­no gin­èui tarp Vo­kie­ti­jos ir Ru­si­jos. Pas­ku­ti­ nia­ja­me sky­riu­je apie po­ka­rio Eu­ro­pà nu­ðvie­èia­mi 1989–1991 m. ávy­kiai ir So­vietø Sà­jun­gos su­by­rë­ji­mas. Gi­na­mas tei­gi­nys, kad 1991 me­tais su­iro ge­o­po­li­ ti­në are­na, va­di­na­ma „Di­dþiuo­ju tri­kam­piu“, at­si­ra­du­si dvi­de­ðim­to­jo am­þiaus pra­ dþio­je (þr. III prie­dà, 86), ir jos þlu­gi­mas su­da­ro tam tik­rà „átrû­ká“ is­to­ri­jos rai­do­ je. Ar­të­jan­tis dvi­de­ðimt pir­ma­sis am­þius su­tei­kia ga­li­my­biø kur­ti nau­jà Eu­ro­pà.

Kap­su­lë­mis, ku­riø ið vi­so yra apie 300 (þr. 30 þe­më­la­pá ir I prie­dà), sie­kia­ma ke­liø tiks­lø. Jomiss at­krei­piamas dë­me­sys á tà di­de­læ spe­ci­fi­niø klau­si­mø ávai­ro­væ, ku­ri ant­raip neat­si­spin­dë­tø sin­te­ti­nan­èio is­to­ri­jos vei­ka­lo api­ben­dri­ni­muo­se ir ið­va­do­se. Kar­tais kap­su­lë­se at­sklei­dþia­mos te­mos, per­þen­gian­èios pa­grin­di­niø sky­riø ri­bas; jos taip pat iliust­ruo­ja tas ádo­my­bes, keis­te­ny­bes ir ne­nuo­sek­­lumus, ku­riuos per­ne­lyg rim­ti is­to­ri­kai ig­no­ruo­ja. Kap­su­lës pir­miau­sia bu­vo pa­ren­ka­mos taip, kad kuo ge­riau su­pa­þin­din­tø su ðiuo­lai­ki­niø ty­ri­në­ji­mø „nau­jais me­to­dais, nau­jo­mis dis­cip­li­no­mis ir nau­jo­mis ty­ri­mø sri­ti­mis“. Jo­se pa­teik­ti apie ðe­ðias­de­ ðim­ties moks­lo sri­èiø pa­vyz­dþiai ið­më­ty­ti po sky­rius taip, kad ap­im­tø kuo pla­tes­ ná lai­ko ir erd­vës dia­pa­zo­nà bei te­mø ra­tà. Dël kny­gos ap­im­ties, lei­dë­jo kan­try­bës ir au­to­riaus at­kak­lu­mo sto­kos pir­mi­nis kap­su­liø sà­ra­ðas bu­vo su­trum­pin­tas.

Ne­pai­sant to, vi­liuo­si, kad ði pu­an­ti­lis­ti­në ta­py­bos tech­ni­ka su­kurs pa­kan­ka­mai átai­gø áspû­dá, net jei tað­kø bus kiek ma­þiau.

8

PRATAR Į v a dMa Ės

Kiek­vie­na kap­su­lë átvir­tin­ta teks­te tam tik­ra­me lai­ko ir erd­vës tað­ke ir tu­ri ant­ rað­tæ, at­spin­din­èià jos tu­ri­ná. Jas ga­li­ma skai­ty­ti kaip at­ski­rus sa­va­ran­kið­kus vie­ ne­tus, bet ga­li­ma su­sie­ti ir su tuo kon­teks­tu, ku­ria­me­ jos pa­tei­kia­mos.

Mo­men­ti­nës fo­to­nuot­rau­kos, ku­riø yra dvy­li­ka, tu­rë­tø pa­teik­ti kin­tan­èio Eu­ro­ pos þe­më­la­pio pa­no­ra­mi­niø vaiz­dø se­ri­jà. Jos uþ­ðal­do chro­no­lo­gi­nio pasa­ko­ji­mo tëk­mæ, pa­pras­tai svar­biau­siais mo­men­tais, ir lai­ki­nai su­stab­do verþ­­lø lëkimà per di­dþiu­les lai­ko ir te­ri­to­ri­jos erd­ves. Jos pa­dës skai­ty­to­jui at­gau­ti kva­pà ir ádë­miau ap­þiû­rë­ti gau­sius pa­si­kei­ti­mus, vyks­tan­èius vie­nu me­tu ke­lio­mis skir­tin­gomis kryp­ti­mis. Á ðiuos pa­si­kei­ti­mus sà­mo­nin­gai þvel­gia­ma ið vie­no ste­bë­ji­mo tað­ko, net ne­si­sten­giant áver­tin­ti dau­gy­bës ki­tø nuo­mo­niø ir al­ter­na­ty­viø per­spek­ty­vø, ku­riø ne­abe­jo­ti­nai bû­ta. Ðia pras­me „mo­men­ti­nës nuo­trau­kos“ tie­siog be­gë­dið­kai sub­jek­ty­vios ir im­pre­sio­nis­ti­nës. Kai ka­da jos pa­sie­kia gin­èy­ti­nø te­o­ri­jø ri­bas, su­jung­da­mos þi­no­mus ávy­kius ir do­ku­men­tais ne­pa­tvir­tin­tas prie­lai­das bei ið­va­ das. Kaip ir kai ku­rie ki­ti ðios kny­gos ele­men­tai, jos kai kam at­ro­dys per­þen­gu­ sios ápras­ti­nes aka­de­mi­nio argu­men­ta­vi­mo ir a­na­li­zës ri­bas. Jei taip, tai jos at­kreips dë­me­sá ne tik á di­de­læ Eu­ro­pos pra­ei­ties ávai­ro­væ, bet ir á priz­miø, pro ku­rias ga­li­ma þiû­rë­ti á jà, gau­su­mà.

Di­dþio­ji ðios kny­gos da­lis pa­ra­ðy­ta Oks­for­de. Að la­bai sko­lin­gas tur­tin­gai se­na­jai Bod­lë­jaus bib­lio­te­kai (Bod­lei­an Lib­ra­ry), pui­kioms ir se­noms jos ap­tar­na­ vi­mo tra­di­ci­joms. Ðiai kny­gai at­si­ras­ti pa­dë­jo ir sti­pen­di­jos, gau­tos ið Moks­lø apie þmo­gø ins­ti­tu­to (Ins­ti­tut für die Wis­sens­chaf­ten vom Mens­chen) Vie­no­je bei ið Har­var­do uni­ver­si­te­to Uk­rai­nos ty­ri­mo ins­ti­tu­to. Jos ra­ðy­mà pa­á­vai­ri­no ke­li ap­si­ lan­ky­mai Eu­ro­pos þe­my­ne, o ypaè áspû­dþiai, su­kaup­ti Bal­ta­ru­si­jo­je ir Uk­rai­no­je, ke­lio­në­je ið Ba­va­ri­jos á Bo­lo­ni­jà, á Pran­cû­zi­jà, Ðvei­ca­ri­jos Al­pes, Olan­di­jà, Veng­ ri­jà ir Van­dë­jà.

No­riu pa­dë­ko­ti uþ vie­ne­riø me­tø atos­to­gas moks­li­niam dar­bui, ku­rias su­tei­kë Lon­do­no uni­ver­si­te­to Sla­vø ir Ry­tø Eu­ro­pos stu­di­jø sky­rius su sà­ly­ga, kad susi­ra­ siu lë­ðø ið pri­va­èiø ðal­ti­niø ap­mo­kë­ti ma­ne pa­kei­tu­siam dës­ty­to­jui. Ki­tu me­tu, kai to­kiø atos­to­gø ne­tu­rë­jau, ðiai kny­gai tik­riau­siai ið­ëjo á nau­dà ma­no su­ge­bë­ji­mas ras­ti ákvë­pi­mo ra­ðy­mui pa­èio­se ávai­riau­sio­se vie­to­se – trau­ki­niuo­se, lëk­­tu­vuo­se, val­gyk­lo­se, li­go­ni­niø lau­kia­muo­siuo­se, Ha­va­jø pa­plû­­di­miuo­se, ki­tø moks­li­nin­kø se­mi­na­rø ga­li­në­se ei­lë­se, net kre­ma­to­riu­mo au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikð­te­lë­je. Taip pat esu dë­kin­gas uþ spe­cia­lià Hai­ne­ma­no ir „Man­da­ri­no“ lei­dyk­lø sub­si­di­jà, skir­ tà pa­pil­do­mos me­dþia­gos ren­gi­mui pa­spar­tin­ti.

No­riu ið­reikð­ti pa­dë­kà tiems ko­le­goms ir drau­gams, ku­rie per­skai­të at­ski­rus ðios kny­gos sky­rius ar po­sky­rius: Bar­ry’ui Cun­liffe’ui, Step­ha­nijai West, Rietui van Bre­menui, Da­vidui Mor­ganui, Da­vidui Eltui, Fa­niai Oz-Salz­bur­ger, Mar­kui Al­mon­ dui ir Ti­mot­hy­’ui Gar­to­nui As­hui. Dë­ko­ju ir dau­gy­bei pa­gal­bi­nin­kø ir kon­sul­tantø: To­ny­ui Arm­stron­gui, Syl­vijai Ast­le, Ale­xui Bo­y­dui, Mi­cha­el­ui Bran­chui, Law­ rencui Broc­klissui, Ca­ro­li­nai Brow­nsto­ne, Gor­do­nui Crai­gui, Ri­char­dui Cramp­­­­to­ nui, Ji­mui­ Cut­sallui, Re­esui Da­vie­sui, Re­gi­nai Da­vy, De­ni­sui De­le­tantui, Ge­of­ frey’ui Ellisui, Ro­ger Gre­e­ne, Hu­gui Gry­nui, Mi­cha­el’ui Hurs­tui, Ge­rain­tui Jen­kin­sui, Mah­mu­dui Kha­nui, Ma­rijai Kor­ze­nie­wicz, Grze­gor­zui Króliui, Janui 9

Europos istorija

McKel­le­nui, Di­mit­ri­jui Obo­lens­kiui, Lasz­lo Pe­te­riui, Ro­ber­tui Pyn­sen­tui, Mar­ty­nui Ra­dy, Ma­ry Se­ton-Wat­son, Heid­ro­o­nui Spe­ed ­ y, Chris­tinai Sto­ne, At­he­nai Sy­ria­tou, Evai Tra­ers, Lukui Tre­ad­wel­lui, Pe­te­riui Va­rey, Ma­ri­jai Wi­dow­son ir ­Ser­ge­jui Ja­ko­ven­kai. Dë­ko­ju vi­sai sek­re­to­ria­to pa­dë­jë­jø gru­pei, ku­riai va­do­va­vo „Kings­ ley“, re­dak­to­rei Sara­hi Bar­rett, dai­li­nin­kei Sal­ly Ken­dall, pa­veiks­lø ty­ri­në­to­jai Gill Met­cal­fe, ro­dyk­liø su­da­ri­në­to­jui Ro­ge­rui Mo­or­housui, kar­to­g­rafams Ke­nui Was­sui ir Ti­mui As­pe­nui, iliust­ra­to­riui An­drew’ui Bo­a­gui, ma­no redak­to­riams „Ox­ford Uni­ver­si­ty Press“ ir „Man­da­ri­no“ lei­dyk­lo­se, pro­jek­to me­ne­dþe­riui Pa­tric­kui Duf­ fy, ypaè dë­ko­ju sa­vo þmo­nai, be ku­rios pa­ra­mos ir pa­kan­tu­mo ðio pro­jek­to nie­ka­ da ne­bû­tø ap­vai­ni­ka­vu­si sëk­më. Uþ juo­do ka­ti­no ra­di­mà pre­mi­ja ne­nu­ma­ty­ta*.

Yra rim­tø prie­þas­èiø ma­ny­ti, kad Eu­ro­pos is­to­ri­ja – tai aka­deminë dis­cip­li­na, tvir­tai pa­grás­ta pra­ei­ties ávy­kiais, ku­rie at­si­ti­ko ið tik­rø­jø. Ta­èiau Eu­ro­pos pra­ei­tá ga­li­ma pri­si­min­ti tik momentiniais þvilgs­niais á jà, da­li­niais ty­ri­mais ir pa­si­rink­tais aið­ki­ni­mais. Vi­sos jos at­kur­ti nie­ka­da ne­pa­vyks. To­dël ði kny­ga yra tik vie­na ið dau­gy­bës Eu­ro­pos is­to­ri­jø, ku­rias ga­li­ma pa­ra­ðy­ti. Tai tik tas vaiz­das, ku­rá pa­ma­ të vie­na po­ra akiø, per­fil­tra­vo vie­nos sme­ge­nys ir uþ­ra­ðë vie­na plunks­na.

Nor­ma­n Da­vie­s Oks­for­das, 1993 m. bir­þe­lio 16 d.

Ren­giant pa­tai­sy­tà kny­gos Eu­ro­pa: is­to­ri­ja lei­di­mà, bu­vo tai­so­mos tik klai­dos, su­si­ju­sios su fak­tais, no­men­kla­tû­ra ir rað­yba. Ne­më­gin­ta vël gráþ­ti á is­to­ri­niø in­ter­ pre­ta­ci­jø vieð­pa­ti­jà. Be pir­mi­nës kon­sul­tan­tø ko­man­dos (dau­gu­ma jø ne­at­si­sa­kë pa­tar­ti man ir an­trà kar­tà), ypa­tin­gos ma­no pa­dë­kos nu­si­pel­në dar ðie as­me­nys: J. S. Adam­sas, An­na Arm­strong, Ne­alas As­cher­so­nas, Ti­mothy Bainb­rid­ge’­as, Ti­mas Blan­nin­gas, Ti­mas Bo­y­le’is, se­ras Ra­y­mon­das Car­ras, Ja­me­sas Cor­nis­has, J. Cre­mo­na, M. F. Cul­li­s’as, I. D. Da­vid­so­nas, Jo Eks­ce­len­ci­ja Suo­mi­jos am­ba­ sado­rius, Jo Eks­ce­len­ci­ja Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius, Fe­li­pë Fer­nan­de­zas-Ar­mes­to, J. M. For­res­te­ris, Ro­ber­tas Fros­tas, Mi­cha­e­las Fut­rel­lis, Gra­ha­mas Glad­wel­lis, Ri­char­das Hof­to­nas, Hughas Ke­ar­ne­y’­us, No­e­lis Mak­col­mas, Ve­li­bo­ras Mi­la­no­vi­ ãius, B. C. Mo­­­ber­ly, Ja­nas Mor­ri­sas, W. Schul­të Nor­dol­tas, Ro­bi­nas Os­bor­ne’­as, Ste­ve­nas Pálf­fy, Ro­jus Por­te­ris, Pau­las Pres­to­nas, Ji­mas Re­e­das, Do­nal­das Rus­sel­ las, Da­vi­das Sel­bour­ne’­as, An­drew L. Si­mo­nas, N. C. W. Spen­ce’­as, Nor­ma­nas Sto­ne’­as, Ala­nas H. Strat­for­das, Ri­char­das Tyn­dor­fas, Johnas Wa­ga­ras, Mi­cha­e­las Wes­tas, B. K. Wor­ka­nas, Phi­li­pas Wyn­nas ir Ba­si­lis Yame­y’­us.

Nor­ma­n Da­vie­s 1997 m. ko­vo 17 d. * „Juo­do­jo ka­ti­no“ is­to­ri­ja to­kia: ra­ðy­da­mas ðià kny­gà, au­to­rius sy­ká sa­vo jau­niau­sia­jam sû­nui, de­ðimt­ me­èiui Chris­tia­nui (ku­riam, be­je, ir de­di­kuo­ta ði kny­ga) lei­do pa­siû­ly­ti ir sa­vo idë­jø. Taip ori­gi­na­lo 865 pus­la­py­je at­si­ra­do pa­slap­tin­ga­sis „Juo­da­sis ka­ti­nas“. Di­de­liam au­to­riaus pa­si­ten­ki­ni­mui, jo ne­ið­ brau­kë në vie­nas ið dau­ge­lio re­dak­to­riø, tad jis pa­lik­tas ir lie­tu­við­ka­ja­me ver­ti­me (ver­të­jo past.).

10

Į va d a s

TU­RI­NYS

Þe­më­la­piø sà­ra­ðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 Eu­ro­pos le­gen­da . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 Áva­das . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 I. Pe­nin­su­la: Ap­lin­ka ir prie­ðis­to­rë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67 II. Hel­las: Se­no­vës Grai­ki­ja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 III. Ro­ma: Se­no­vës Ro­ma, 753 m. pr. Kr. – 337 m. po Kr. . . . . . . . . . . . . . . 165 IV. Ori­go: Eu­ro­pos gi­mi­mas, apie 330–800 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229 V. Me­dium: Vi­du­ram­þiai, apie 750–1270 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 303 VI. Pes­tis: Krikð­èio­ny­bës kri­zë, apie 1250–1493 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391 VII. Re­na­tio: Re­ne­san­sas ir Re­for­ma­ci­ja, apie 1450–1670 m. . . . . . . . . . . . . 475 VI­II. Lu­men: Ðvie­ti­mas ir ab­so­liu­tiz­mas, apie 1650–1789 m. . . . . . . . . . . . . 581 IX. Re­vo­lu­tio: Su­maið­tis þe­my­ne, apie 1770–1815 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . 679 X. Dy­na­mo: Pa­sau­lio jë­gai­në, 1815–1914 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 759 XI. Te­neb­rae: Eu­ro­pos uþ­te­mi­mas, 1914–1945 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 897 XII. Di­vi­sa et In­di­vi­sa: Pa­da­ly­ta ir ne­pa­da­ly­ta Eu­ro­pa, 1945–1991 m. . . . . . 1049 Litratûros sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1129 Kap­su­liø litratûros sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1166 I prie­das. Kap­su­liø sà­ra­ðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1196 II prie­das. Ákli­jø iliust­ra­ci­jø pa­aið­ki­ni­mai ir pa­dë­kos . . . . . . . . . . . . . . . . . 1198 III prie­das. Is­to­ri­nës san­trau­kos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1206 Asmenvardþiø ro­dyk­lë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1331

11

Europos istorija

12

Į va d a s

ŽEMĖLAPIŲ SĄRAŠAS

1. Eu­ro­pos pu­sia­sa­lis, apie 10 000 m. pr. Kr.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 2. Ka­ra­lie­në Eu­ro­pa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 3. Ry­tø ir Va­ka­rø ri­bø li­ni­jos Eu­ro­po­je. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 4. Eu­ro­pa: fi­zi­niai re­gio­nai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 5. Egë­jo jû­ros re­gio­nas se­no­vë­je: II tûkst. pr. Kr.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109 6. Prie­ðis­to­ri­në Eu­ro­pa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116 7. Ro­ma – Si­ci­li­ja – Kar­ta­gi­na, 212 m. pr. Kr.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158 8. Ro­mos im­pe­ri­ja, I a. pr. Kr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 166 9. Kon­stan­ti­no­po­lis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222 10. Eu­ro­pa: mig­ra­ci­jos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 232 11. Po­pie­þiaus Ste­po­no ke­lio­në, 753 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 296 12. Eu­ro­pa apie 900 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 306 13. Ny­der­lan­dai, 1265 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 381 14. Eu­ro­pa apie 1300 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392 15. Mask­vos stiprëjimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 464 16. Eu­ro­pa, 1519 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 476 17. Ro­ma, se­no­vës ir ðiuo­lai­ki­në. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 574 18. Eu­ro­pa, 1713 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 582 19. Mo­car­to ke­lio­në á Pra­hà 1787 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 673 20. Eu­ro­pa, 1810 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 680 21. Re­vo­liu­ci­nis Pa­ry­þius: a) Pa­ry­þiaus cen­tras; b) 1814 m. kam­pa­ni­ja. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 751 22. Eu­ro­pa, 1815 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 760 23. Eu­ro­pa, 1914 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 880 24. Eu­ro­pa per di­dájá ka­rà, 1914–1918 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 898 25. Nau­jo­ji Eu­ro­pa, 1917–1922 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 936 26. Eu­ro­pa Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu, 1939–1945 m.. . . . . . . . . . . . . . . 994 27. Po­ka­rio Vo­kie­ti­ja, po 1945 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1041 28. Europos padalijimas, 1949–1989 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1050 29. Europa, 1992 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1122

13

Europos istorija

JONA ERIKAS

PHILIBEG

RINKA BADAS

Ðiaurës jûr LANFAIRAS

Ð

BARDAS MARSTONAS MAGIJA OXFAM BEÞDÞIONË

Atlanto vandenynas Paryþius ANALAI DESSEIN FEMME GOTIKA GILJOTINA IMPRESSION MALET KOMPOSTELA FATIMA KABALA FARAONAS PRADO

GONCALVEZAS ÞEMËS DREBËJIMAS FLAMENCO INKVIZICIJA PICARO

ADELANTE

MEZQUITA GUERRILLA

Londonas

NEAPYKANTA GARSAS TABARDAS LLOYD’S UTOPIJA MASONAI COMENIUS MAUVE 101 CARITAS GROSSENMEER LANÞMARKAS REVERENTIA INFANTË CONSPIRO GROTEMARKT HERMANNAS KAUKAZO NOYADES ÐUANAI CRAVATE PFALCAS RASË GAUCHE EPIDEMIJA EPIGRAFAS COMBRAY SPAUDA ALCOFRIBAS DUOMONAS NIBELUNGAI ANGELUS BRAGUETTE ELSASS BENZAS BOMAS STRASBÛRAS LAUSSEL SINGULARIS FAUSTUS FOTOGRAFIJA HOLIZMAS SAMOS DANUVIUS KVAILYBË AGOBARDAS PARNASAS JACQUARD MENOCCHIO SIRUPAS LUGDUNUM TEZË RELAXATIO SEN GOTARDAS ORANGE VALTELLINA CHASSE ALPËS PROSTIBULA RAUPSUOTASIS MONTAJU NOSTRADAMUS STRADIVARIUS MADONA COMPUTATIO DÞINSAI LUPIKAVIMAS SYPHILUS FIESTA TEMPUS MASILIJA SONATA GETAS RUFINUS LEONARDO KORSIKA LESBIANIZMAS MERCANTE PLAKIMAS

RENTOS ROUGE TORMENTA TOUR DE FRANCE VENDÉMIAIRE ÞIBUTËS

EL CIDAS XATIVAH

TRISTANAS

Antikinë Roma AQUILA ARICIJA AUC KATAKOMBOS KONDOMAS LEX LUDI NOMEN

Roma

ANNO DOMINI BAMBINI CANTUS KONKLAVA INDEX POPIEÞË PROPAGANDA SYLLABUS

ETRUSKOMANIJA

SPARTAKAS PANTA EGNACIJA „KYLHOLO“ OPERACIJA

ÁVAIRÛS BOKSININKAI C–14 CRUX DASA DEVIATIO DIABOLOS KAPITALISTINIS ÞEMËS ÛKIS MISSA NEZ OPERA

PALEOGRAFIJA PASCHA PLOVUM PRIESKONIØ JAUTIS RANKIOTOJAI-MEDÞIOTOJAI SALIKORNIJA SKAISTYBË TAMUZAS VALSTYBË VENDANGE

Kapsuliø vieta tekste nurodyta I priede, p. 1196–1197

14

GATTOPARDO ARCHIMEDAS .

GGANTIJA

Vidurþe jûra

Į va d a s FARERAI

KALEVALA

ra

FUTHARK BIBLIJA

ZUNDAS

S

O

DANNEBROG ESTIJA

HANZA

ÐLËZVIGAS

Berlynas

BATALIONAS

Peterburgas

DINGAS ELDLUFT NOBELIS SOCIALISTAI

TOLUNDAS

R

VORKUTA

NORVEGIJA

NOVGORODAS

Baltijos jûra

2

ELEMENTAI EULERIS PETROGRADAS RUSIA SOVKINO

LATVIJA e = mc EULENBURGAS EVS LIETUVA GENUG KRAL HOSBACHAS TOR DÖNHOFF MYRAS GESANG ÞÀSIES ÞINGSNIS GOTA KANTATA RESPONSA KATYNË FREUDE SMOLENSKAS BLR HEXEN ALTMARKTAS EROS LILI METRIKA DOLERIS ALCHEMIJA AUÐVICAS KONOPIÐTË HEJNAÙ GRILENÐTEINAS GENAI MIKROBAI PIKTOJI DVASIA SLAVKOVAS ÐLËKTOS TONAS ÈERNOBYLIS LYÈIAKOVAS WIENER WELT CORVINIANA BUÈAÈAS VINO AKVINKAS MORES RAITELIØ ARMIJA BUDA DERLIUS MURANO UKRAINA ÈERNOVICAI ÈABA ILYRIJA ÐAMANAS POGROMAS USKOK VLADAS ILLYRICUM SARAJEVAS

MIRUSIEJI

FLORA

MATRIMONIO

POTIOMKINAS MOLDOVA GAGAUZAI

SANITAS DIRHAMAS

PUGAÈIOVAS CHAZARAI

NIKOPOLIS CHERSONESAS

ZADRUGA SHQIPERIA

SPASITEL' SUSANINAS TEREMAS

Juodoji jûra

MAKEDONIJA PAPIRUSAS ATHOS

HEPTANESOS OMPHALOS

ABCHAZIJA

IKONA APOKALIPSË

GROBIS ÈIGONAI

mio GRECO

TAXIS TEICHOS

Antikinë Graikija ATLETAI BARBARAI CEDROS DEMOS DZEUSAS EDIPAS EKOLOGIJA ELEKTRONAS

EPAS ISTERIJA JUODOJI ATËNË KADMAS MOUSIKE NOMISMA OMPHALOS SCHOLASTIKOS

GENOCIDAS

THRONOS

15

Europos istorija

Ð

Kalnai Aukðtumos Þemumos Ledynai 0

1 žemėlapis Pusiasalis, 10 000 m. pr. Kr.

16

kilometrai 500

Į va d a s

Eu­ro­p os le­gen­da

Ið

pra­dþiø Eu­ro­pos ne­bu­vo. Pen­kis mi­li­jo­nus me­tø tysojo tik ilgas vingiuotas, panaðus á laivo prieká puoðianèià figûrà pusiasalis be pavadinimo didþiausio pasaulyje þemyno vakaruose. ten buvo van­de­ny­nas, ku­rio dar nie­kas ne­bu­vo per­ plau­kæs. Pie­tuo­se – dvi uþ­da­ros su­si­sie­kian­èios jû­ros, nu­së­tos sa­lo­mis, su savo álan­ko­mis ir pu­sia­sa­liais. Ðiau­rë­je bu­vo di­de­lë po­lia­ri­në le­do ke­pu­rë, ku­ri am­þiams bë­gant èia plë­të­si, èia trau­kë­si it ko­kia di­dþiu­lë le­di­në me­dû­za. O ry­tuo­se – bu­vo sau­su­mos tik­tas, jun­gian­tis já su li­ku­siuo­ju pa­sau­liu, ið kur tu­rë­jo at­ke­liau­ti visos tau­tos ir vi­sos ci­vi­li­za­ci­jos.

Tarp apledëjimø pu­sia­sa­ly­je pa­si­ro­dë pir­mie­ji nau­ja­ku­riai – þmo­niø gi­mi­nës at­sto­vai. Ne­an­der­ta­lio pa­le­o­an­tro­pai ir Kro­man­jo­no ur­vi­niai þmo­nës tik­riau­siai tu­rë­jo var­dus, tu­rë­jo sa­vo vei­dus ir min­tis. Tik ne­áma­no­ma su­þi­no­ti, kas gi jie ið tik­rø­jø bu­vo. Ga­li­ma tik su­si­da­ry­ti la­bai ne­aið­kø vaiz­dà ið jø pa­lik­tø pie­ði­niø, dir­bi­niø ir ið jø kau­lø.

Kai le­dy­nai at­si­trau­kë pas­ku­ti­ná kar­tà – vos prieð dvy­li­ka tûks­tan­èiø me­tø – pu­sia­sa­ly­je pa­si­ro­dë nau­jos mig­ran­tø ban­gos. Nie­kie­no ne­ap­dai­nuo­ti pio­nie­riai ir þval­gai ið lë­to slin­ko va­ka­rø link, ke­liau­da­mi pa­kran­të­mis, áveikdami sau­su­mos plo­tus ir jû­ras, kol pa­sie­kë pa­èias ato­kiau­sias sa­las. Di­dþiau­sias ið­li­kæs jø ðe­dev­ras ið ak­mens ir bron­zos am­þiø san­dû­ros lai­kø bu­vo pa­sta­ty­tas pa­èia­me þmo­niø ap­gy­ven­tos te­ri­to­ri­jos pa­krað­ty­je, ato­kio­je, to­lo­kai nuo kran­to esan­èio­je sa­lo­je.

Taèiau jo­kios ðiø die­nø hi­po­te­zës ne­pa­jë­gios atskleisti, kas ið tikrøjø ákvë­pë tuos meist­rið­kuo­sius ak­men­ta­ðius ir kaip va­di­no­si tas jø di­dy­sis ak­me­nø ra­tas1 .

Ki­ta­me pu­sia­sa­lio ga­le ki­ti ið tø se­no­vës þmo­niø bron­zos am­þiaus apy­auð­ry­je kû­rë ben­druo­me­næ, ku­rios áta­ka ið­si­lai­kë iki ðiø die­nø. Pa­sak pa­da­vi­mo, he­le­nai ási­ver­þë ið þe­my­no vi­daus tri­mis di­de­lë­mis ban­go­mis, ant­ro­jo tûks­tant­me­èio pr. Kr. pa­bai­go­je uþ­val­dy­da­mi Egë­jo jû­ros pa­kran­tes. Jie nu­ka­ria­vo vie­tos gy­ven­to­jus ir su­si­mai­ðë su jais. Pa­skli­do po tûks­tan­èius sa­lø, ið­si­bars­èiu­siø van­de­ny­se tarp Pe­lo­po­ne­so pa­kran­èiø ir Ma­þo­sios Azi­jos. Jie ab­sor­ba­vo þe­my­ne do­mi­na­vu­sià kul­ tû­rà ir dar se­nes­næ Kre­tos kul­tû­rà. Jø kal­ba sky­rë juos nuo „bar­ba­rø“ – tø, ku­rie „ne­su­pran­ta­mai va­pa­lio­ja“. Jie ir bu­vo se­no­vës Grai­ki­jos kû­rë­jai. [BAR­B A­R AI ] Vë­liau, kai kla­si­ki­në­je epo­cho­je vai­kai klau­si­në­da­vo të­vø, ið kur at­si­ra­do þmo­ni­ja, jiems bu­vo pa­sa­ko­ja­ma, kad pa­sau­lá su­kû­ræs kaþ­koks ne­apib­rëþ­tas opi­ fex re­rum – „die­við­ka­sis kûrëjas“. Jiems bu­vo pa­sa­ko­ja­ma apie tva­nà ir apie Euro­pà.

17

Europos istorija

Eu­ro­pa bu­vo vie­nos ið la­biau­siai ger­bia­mø kla­si­ki­nio pa­sau­lio le­gen­dø per­ sona­þas. Ji – Kre­tos val­do­vo Mi­no mo­ti­na, tai­gi Vi­dur­þe­mio jû­ros ci­vi­li­za­ci­jos se­niau­sios ða­kos pra­mo­të. Pra­bë­go­mis jà pa­mi­ni ir Ho­me­ras. Ta­èiau po­emo­je Eu­ro­pa ir jau­tis, ku­rios au­to­riu­mi lai­ko­mas Mos­chus Si­ra­kû­zie­tis, ir ypaè ro­më­nø po­eto Ovi­di­jaus Me­ta­mor­fo­zë­se Europa áam­þin­ta kaip ne­kal­ta ka­ra­lai­të, su­ve­dþio­ ta Die­vø Të­vo. Be­vaikð­ti­në­jan­èià su tar­nai­të­mis gim­to­sios Fi­ni­ki­jos pa­kran­të­mis jà su­þa­vë­jo Dzeu­sas, pa­si­ver­tæs snie­go bal­tu­mo jau­èiu: Bai­më jau bai­gë pra­eit, ir jau­tis duo­das mer­gai­tei Ir per krû­ti­næ taks­not, ir nau­jà vai­ni­kà uþ­kar­ti Jam ant tvir­tø ra­gø. Pa­ga­liau ka­ra­lai­të ið­drás­ta Sës­tis ant jau­èio kup­ros, ne­þi­no­da­ma, kà ji pri­spau­dþia.

O kai nuo þe­mës sau­sos ir kran­to tvir­to­jo die­vas Ëmë á van­de­nis brist, sta­ty­da­mas ko­jà ið lë­to, Jau ádrà­së­jæs ga­lop á pa­tá vi­du­rá ma­riø Lei­dos su sa­vo gro­biu. Ta þval­gos á pa­lik­tà kran­tà, Dre­ba vi­sa ir, vie­na ran­ka uþ ra­gø ási­tvë­rus, Lai­kos uþ spran­do ki­ta, dra­bu­þá ke­de­na jai vë­jas2 .

Taip at­ku­ria­ma ge­rai þinoma le­gen­da apie Eu­ro­pà, to­kià, ko­kia ji bu­vo vaiz­ duo­ja­ma ant grai­kø va­zø, Pom­pë­jos na­muo­se (þr. 1 pav. ákli­jo­je), o nau­jai­siais lai­kais Ti­cia­no, Remb­rand­to, Ru­ben­so, Ve­ro­ne­zës ir Clau­de’o Lor­rai­no.

He­ro­do­tui, is­to­ri­kui, ra­ðiu­siam penk­ta­ja­me am­þiu­je pr. Kr., ði le­gen­da ne­pa­ da­rë áspû­dþio. Jo nuo­mo­ne, Eu­ro­pos pa­gro­bi­mas bu­vo tik nuo se­niau­siø lai­kø dël mo­te­rø gro­bi­mo vyks­tan­èiø ka­rø ei­li­nis epi­zo­das. Fi­ni­kie­èiø ið Ty­ro gau­ja pa­gro­ bë Io, ka­ra­liaus Ar­go duk­te­rá; dël to grai­kø ið Kre­tos gau­ja nu­plau­kë á Fi­ni­ki­jà ir pa­gro­bë Ty­ro ka­ra­liaus duk­te­rá. Ti­pið­kas „akis uþ aká“ at­ve­jis.3 Le­gen­da apie Eu­ro­pà tu­ri daug prie­reikð­miø. Ið­ga­ben­da­mas ka­ra­lai­tæ á Kre­tà nuo Fi­ni­ki­jos pa­kran­èiø (da­bar èia pie­ti­nis Li­ba­nas), Dzeu­sas, be jo­kios abe­jo­nës, se­nes­nës azi­ji­nës Ry­tø ci­vi­li­za­ci­jos vai­sius per­da­vë nau­jo­sioms Egë­jo jû­ros sa­lø ko­lo­ni­joms. Fi­ni­ki­ja pri­klau­së fa­ra­o­nø áta­kos sfe­rai, to­dël Eu­ro­pos ke­lio­në sim­bo­ li­zuo­ja mis­ti­ná ry­ðá tarp se­no­vës Egip­to ir se­no­vës Grai­ki­jos. Sa­ko­ma, kad Eu­ro­ pos bro­lis Kad­mas, kla­jo­jæs po pa­sau­lá ieð­ko­da­mas jos – or­be pe­rer­ra­to – at­ne­ ðë á Grai­ki­jà rað­tà. [KAD­M AS ] Eu­ro­pos ke­lio­në taip pat sim­bo­li­zuo­ja ne­ra­mià dva­sià tø, ku­rie pa­se­kë jos pëdo­mis. Skirtingai nei di­dþio­sios upiø slë­niø ci­vi­li­za­ci­jos prie Ni­lo, In­do ar Me­so­ po­ta­mi­jo­je bei Ki­ni­jo­je, nors jos ir eg­zis­ta­vo il­gai, bet jø ge­og­ra­fi­në ir in­te­lektu­a­ li­në rai­da bu­vo lë­ta, Vi­dur­þe­mio jû­ros ci­vi­li­za­ci­jà sti­mu­lia­vo nuo­la­ti­nis ju­dë­ji­mas.

O ju­dë­ji­mas kë­lë ne­tik­ru­mà ir ne­sau­gu­mà. Ne­tik­ru­mas ne­lei­do nu­rim­ti min­èiai, o nesaugumas ska­ti­no ener­gin­gai veik­ti. Kre­ta bu­vo pir­mo­ji ga­lin­ga jûrø vals­ty­bë.

Jos lai­vai ga­be­no þmo­nes, pre­kes ir kul­tû­rà, ska­tin­da­mi pa­èius ávai­riau­sius mai­nus su þe­më­mis, á ku­rias jie nu­plauk­da­vo. Kaip ka­ra­lai­tës Eu­ro­pos dra­bu­þiai, taip ir tø se­no­vës jû­rei­viø pro­tai bu­vo be pa­lio­vos „ke­de­na­mi vë­jo“ – tre­mu­lae si­nu­an­tur fla­mi­ne ves­tes 4 .

18

E UROPOS L E ĮGvEaNdDA as

Eu­ro­pa ke­lia­vo Sau­lës marð­ru­tu ið ry­tø á va­ka­rus. Pa­sak ki­tos le­gen­dos, Sau­ lë bu­vo ug­nies ve­þi­mas, ne­ma­to­mø þir­gø trau­kia­mas ið slap­tø ar­kli­dþiø uþ sau­ lë­te­kio krað­to á po­il­sio vie­tà uþ sau­lë­ly­dþio ri­bos. Tie­sà sa­kant, vie­na­me ið ke­liø eti­mo­lo­gi­niø aið­ki­ni­mø Azi­ja, „sau­lë­te­kio ða­lis“, su­prie­ði­na­ma su Eu­ro­pa, „sau­ 5 lë­ly­dþio ða­li­mi“ . He­le­nai pra­dë­jo va­din­ti Eu­ro­pa sa­vo te­ri­to­ri­jas, esan­èias á vaka­rus nuo Egë­jo jû­ros, kad at­skir­tø jas nuo sa­vo se­nes­niø­jø þe­miø Ma­þo­jo­je Azi­jo­je.

Eu­ro­pos is­to­ri­jos apy­auðry­je þino­mas pa­sau­lis bu­vo ry­tuo­se. Ne­þi­no­my­bë lau­ kë va­ka­ruo­se, jà dar reikëjo atskleisti. Eu­ro­pos smal­su­mas ga­lë­jo jà pra­þu­dy­ti.

Taèiau jis ákvëpë nau­jà ci­vi­li­za­ci­jà, ku­riai ga­lø ga­le bu­vo lem­ta per­im­ti jos var­dà ir pa­plis­ti vi­sa­me pu­sia­sa­ly­je.

19

Europos istorija

2 žemėlapis. Karalienė Europa (Regina Europa) Raižinys iš Sebastianp Muntzerio leidinio Kosmografija (Cosmographia Universalis, VII kn.; 1550–1554) 20

Į va d a s

ĮVA­DAS Is­to­ri­ja ðian­dien

Ra­ðant

is­to­ri­jà ga­li­mi ávai­riau­si mas­te­liai. Ga­li­ma vie­na­me pus­la­py­je su­tal­pin­ti visos Vi­sa­tos is­to­ri­jà, bet ga­li­ma ir apie kark­va­ba­lio gy­ve­ni­mà pri­ra­ðy­ti ke­tu­rias­ de­ðimt to­mø. Vie­nas pa­ty­ræs ir áþy­mus is­to­ri­kas, ket­vir­to­jo de­ðimt­me­èio di­plo­ matijos spe­cia­lis­tas, pa­ra­ðë kny­gà apie Miun­che­no kri­zæ ir jos pa­da­ri­nius (1938– 1939), pas­kui kny­gà „Pas­ku­ti­nio­ji tai­kos sa­vai­të“, o tre­èio­ji jo kny­ga va­di­no­si „1939 me­tø rug­pjû­èio 31“. Jo ko­le­gos vel­tui lau­kë ðià se­ri­jà vai­ni­kuo­jan­èios kny­ 1 gos, tar­kim, to­kiu pa­va­di­ni­mu: „Pas­ku­ti­nio­ji mi­nu­të prieð vi­dur­nak­tá“ . Tai at­spin­di da­bar­tinæ ten­den­ci­jà su­þi­no­ti vis dau­giau apie vis smul­kes­nius da­ly­kus.

Po Pirmojo pasaulinio karo suplanuotas prancûzø leidinys „L’Evoliution de l’humanite“ (Þmonijos istorija), kurio per 90 procentø paskirta Europai. Turëjo 2 iðeiti 110 pagrindiniø ir dar keli papildomi tomai . Mû­sø kny­go­je prie­ðin­gai – uþ­si­brëþ­tà tà pa­èià ir net pa­pil­do­mà me­dþia­gà su­tal­pin­ti tarp dvie­jø vir­ðe­liø.

Vis dël­to në vie­nas is­to­ri­kas ne­su­ge­ba ið­reikð­ti min­ties taip taupiai, kaip tai pa­da­ro po­etai: Jei Eu­ro­pà lai­ky­si­me nim­fa, Ne­apo­lis bus Jos akis ru­gia­gë­liø þyd­ra. O Eu­ro­pos ðir­dis Tai juk Var­ðu­va. Rakð­tys jos kû­ne – Min­tau­j‡a, Pe­ter­bur­gas, Azo­vas, Ode­sa, Se­vas­to­po­lis. Pa­ry­þius – gal­va, o stan­di 3 Jos apy­kak­lë – Lon­do­nas. Ro­ma – ðkap­lie­riai ðven­ti .

Dël tam tik­rø prie­þas­èiø, is­to­ri­nëms mo­nog­ra­fi­joms ap­imant vis siau­res­nes sri­tis, ne­spe­cia­li­zuo­to­se ap­þval­go­se nu­si­sto­vë­jo to­kie mas­te­liai, kad vie­nam am­þiui ski­ria­ma ke­li ðim­tai pus­la­piø. Pa­vyz­dþiui, „The Camb­rid­ge Me­dia­e­val His­to­ry (Kemb­ri­dþo vi­du­ram­þiø is­to­ri­ja; 1936–1939) lai­ko­tar­pá nuo im­pe­ra­to­riaus 4 Kon­s­tan­ti­no iki Tho­mo Mo­re’o ap­ra­ðo að­tuo­niuo­se to­muo­se . Vo­kieèiø „Hand­ buch der eu­ropäis­chen Ges­chich­te“ (Eu­ro­pos is­to­ri­jos þi­ny­nas; 1968–1979) dvy­ li­kos am­þiø is­to­ri­jà nuo Ka­ro­lio Di­dþio­jo li­gi Grai­ki­jos pul­ki­nin­kø lai­kø pa­tei­kia 5 sep­ty­niomis ne ma­þiau sto­ro­mis kny­go­mis . Ápras­ta dau­giau vie­tos skir­ti da­bar­èiai, o ne se­no­vës ar vi­du­ram­þiø lai­ko­tar­piams. Anglø skai­ty­to­jams skir­ta­me pir­ma­ja­me ap­þval­gi­nia­me vei­ka­le – Ri­ving­to­no „Eu­ro­pos is­to­ri­jos pe­ri­odø“ að­tuo­niuo­se to­muo­se nuo se­no­vës ei­nant prie dabar­ties mas­te­lis vis di­dë­ja: 442 me­tus ap­iman­ èia­me Char­le­so Oma­no to­me „Dark Ages (Tam­sie­ji am­þiai) 476–918“ (1919) vie­ na­me pus­la­py­je vi­du­ti­nið­kai tel­pa 1,16 me­tø, 104 me­tus ap­iman­èia­me 21

Europos istorija

A. H. Joh­nso­no to­me „Eu­ro­pa in the Six­te­enth Cen­tu­ry (Eu­ro­pa ðe­ðio­lik­ta­ja­me am­þiu­je)“ (1897), vie­ne­riems me­tams jau ski­ria­ma 4,57 pus­la­pio, o 84 me­tus ap­iman­èia­me W. Ali­so­no Phil­lip­pso to­me „Mo­dern Eu­ro­pe (Ðiuo­lai­ki­në Eu­ro­pa) 6 1815–1899“, (1905) me­tams ap­ra­ðy­ti ski­ria­ma 6,59 pus­la­pio . Pa­na­ðiai da­ro­ma ir 7 nau­jes­niuo­se ap­þval­gi­niuo­se vei­ka­luo­se .

Dau­gu­ma skai­ty­to­jø la­biau­siai do­mi­si sa­và­ja epo­cha. Ta­èiau ne vi­si is­to­ri­kai sten­gia­si jiems átik­ti. Pa­pli­tu­si nuo­mo­në, kad „ei­na­mie­ji rei­ka­lai“ ne­ga­li tap­ti „is­to­ri­ja“, kol ne­pra­ei­na bent pus­ðim­tis me­tø, kol ne­tam­pa pri­ei­na­mi do­ku­men­tai 8 ir lai­ko per­spek­ty­va ne­pra­skaid­ri­na þmo­niø pro­tø . Tai pa­grás­tas po­þiû­ris. Ta­èiau tai reið­kia, kad bet ko­kià ben­drà­jà ap­þval­gà rei­kia nu­trauk­ti kaip tik ties ta vie­ta, kur ji tam­pa ádo­miau­sia. Ðiø die­nø is­to­ri­jà ga­li ið­kreip­ti bet koks po­li­ti­nis spau­di­ mas. Ne­pai­sant to, në vie­nas ið­si­la­vi­næs su­au­gæs þmo­gus ne­ga­li ti­kë­tis veik­ti efek­ 9 ty­viai, jei­gu ne­tu­ri su­pra­ti­mo apie da­bar­ti­niø pro­ble­mø kil­mæ . Prieð ke­tu­ris ðim­ tus metø se­ras Wal­te­ris Ra­leig­has, sa­vo vei­ka­lus ra­ðæs jau pa­smerk­tas my­riop, pui­kiai su­pra­to gre­sian­tá pa­vo­jø. „Jei kas ra­ðy­da­mas nau­jau­siø lai­kø is­to­ri­jà per daug pai­nio­sis Tie­sai po ko­jo­mis, – sa­kë jis, – tam gre­sia pa­vo­jus lik­ti be dan­ 10 tø“ .

Tu­rint gal­vo­je vi­sus keb­lu­mus ne­rei­kë­tø ste­bë­tis, kad „Eu­ro­pos“ ar „Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­jos“ ob­jek­tas su­pran­ta­mas ne­pa­pras­tai ávai­riai. Sëk­min­gø më­gi­ni­mø ap­þvelg­ti vi­sà Eu­ro­pos is­to­ri­jà ne dau­gia­to­mia­me ke­liø au­to­riø pa­ra­ðy­ta­me vei­ ka­le bû­ta ne­daug ir juos ski­ria ne­ma­þas lai­ko tar­pas. Re­tas ið­im­tis su­da­ro H. A. 11 L. Fi­s­he­­rio „A His­to­ry of Eu­ro­pe (Eu­ro­pos is­to­ri­ja)“ (1936) ar­ba Eu­ge­no We­be­ 12 rio „A Mo­dern His­to­ry of Eu­ro­pe (Ðiuo­lai­ki­në Eu­ro­pos is­to­rija)“ (1971) . Abi jos – tai ið­plës­ti esë apie abe­jo­ti­nà „Va­ka­rø ci­vi­li­za­ci­jos“ kon­cep­ci­jà (þr. to­liau). Ko ge­ro, la­biau­siai vy­ku­sios ið di­dþiø­jø ap­þval­gø bus tos, ku­rio­se dau­giau­sia dë­me­sio 13 ski­ria­ma vie­nai te­mai; to­kia yra Ken­net­ho Clar­ko „Ci­vi­li­za­tion (Ci­vi­li­za­ci­ja)“ , ku­rio­je á Eu­ro­pos pra­ei­tá þiû­ri­ma per me­no ir ta­py­bos priz­mæ, ar­ba Ja­co­bo Bro­ 14 now­skio „The As­cent of Man (Þmo­gaus ið­ki­li­mas)“ (1973) , ku­rio­je jis nag­ri­në­ja moks­lo ir tech­ni­kos is­to­ri­jà. Abu ðie vei­ka­lai bu­vo gau­sios te­le­vi­zi­nës pro­duk­ci­jos at­ða­kos. Nau­jes­nia­me esë ði te­ma pa­lies­ta re­mian­tis ma­te­ria­lis­ti­niu po­þiû­riu, 15 pa­grás­tu ge­o­lo­gi­ja ir eko­no­mi­niais ið­tek­liais .

Dau­gia­to­miø is­to­ri­niø ap­þval­gø ver­të ne­gin­èy­ti­na, ta­èiau jie pa­smerk­ti lik­ti þi­ny­nø po­bû­dþio vei­ka­lais, ku­rie në­ra skai­to­mi ið­ti­sai, juo­se tik ieð­ko­ma in­for­ma­ ci­jos ko­kiu nors klau­si­mu. Nei stu­den­tai is­to­ri­kai, nei pa­pras­ti skai­ty­to­jai ne­skai­ tys de­ðim­ties, dvi­de­ðim­ties ar ðim­to de­ðimt Eu­ro­pos is­to­ri­jos to­mø, kol pri­eis iki la­biau­siai juos do­mi­nan­èiø klau­si­mø. Tai në­ra ge­rai. Vi­su­mos struk­tû­ra nu­sta­to pa­ra­met­rus ir prie­lai­das, ku­rios be jo­kiø pa­aið­ki­ni­mø ið­ky­la at­ski­ro­se de­ta­les­niø stu­di­jø da­ly­se.

Pas­ta­rai­siais me­tais bû­ti­ny­bë per­þiû­rë­ti ben­drà­jà Eu­ro­pos is­to­ri­jos struk­tû­rà di­dë­ja tie­siai pro­por­cin­gai ási­ga­lin­èiai la­bai spe­cia­li­zuo­tø dar­bø ma­dai, kai ob­jek­ tas itin ið­ple­èia­mas. Ke­lios reikð­min­gos ið­im­tys, kaip an­tai Fer­nan­do Brau­de­lio 16 vei­ka­las , tik pa­tvir­ti­na ðià tai­syk­læ. Ta­èiau dau­ge­lis is­to­ri­kø ir stu­den­tø pa­si­da­ vë tai „vis dau­giau ir dau­giau vis siau­res­niu ir siau­res­niu klau­si­mu“ ten­den­ci­jai 22

Į va d a s

tiek, kad kar­tais net pa­mirð­ta pla­tes­næ per­spek­ty­và. Vis dël­to hu­ma­ni­ta­ri­niuo­se moks­luo­se rei­ka­lin­gi ávai­rûs mas­te­liai. Is­to­ri­jai rei­kia ir pla­èios per­spek­ty­vos, ana­lo­gið­kos pla­ne­tø skrie­ji­mui erd­vë­je, ir su­ge­bë­ji­mo nu­sileis­ti þe­myn iki pa­pras­ tø þmo­niø ly­gio, at­si­dur­ti jø kai­ly­je, áþvelg­ti, kas vyks­ta po jø ko­jo­mis. Is­to­ri­kui rei­kia ir te­les­ko­po, ir mik­ro­sko­po, ir en­ce­fa­log­ra­fo, ir ge­o­lo­gi­nio zon­do.

Ne­gin­èy­ti­na, kad is­to­ri­jos ty­ri­mus pas­ta­rai­siais me­tais la­bai pra­tur­ti­no nau­ji me­to­dai, nau­jos dis­cip­li­nos, nau­jos ty­ri­mo sri­tys. Kom­piu­te­riai at­vë­rë ke­lià dau­ ge­liui sta­tis­ti­niø ty­ri­mø, ku­rie anks­èiau is­to­ri­kams bu­vo ne­pri­ei­na­mi. [REN­TOS ] Isto­ri­niams ty­ri­mams daug nau­dos da­vë so­cia­li­niø ir hu­ma­ni­ta­ri­niø moks­lø me­to­ dø bei kon­cep­ci­jø pa­nau­do­ji­mas. [ARI­C IJA] [CED­R OS] [CHAS­S E] [KON­D O­M AS] [EPAS] [FIES­TA] [GE­N AI] [SEN GO­TAR­D AS] [LE­O ­N AR­D AS] [LIE­T U­VA] [NOV­G O­R O­D AS] [PLO­V UM] [PRO­PA­G AN­D A] [SA­L I­KOR­N I­J A] [VEN­D AN­G E] .

Ten­den­ci­ja, ku­rià 1929 me­tais pra­dë­jo pran­cû­zø An­na­les mo­kyk­la, da­bar jau be­veik vi­suo­ti­nai pri­pa­þin­ta. [AN­N A­L ES] . Ási­tvir­ti­no ir nau­jos ty­ri­mø krip­ tys – þo­di­nës kû­ry­bos is­to­ri­ja, is­to­ri­në psi­chiat­ri­ja („psi­chois­to­ri­ja“), ðei­mos is­to­ ri­ja, pa­pro­èiø is­to­ri­ja. [VAI­D UOK­L IS] [MO­R ES] [GAR­S AS] [ZAD­R U­G A] . Ðalia to, nau­jus is­to­ri­nius met­me­nis ága­vo ir dau­ge­lis te­mø, at­spin­din­èiø nû­dienos ak­tu­a­li­jas. Ko­va su ra­siz­mu, gam­ti­në ap­lin­ka, ly­èiø san­ty­kiai, sek­sas, se­mi­tiz­mas, vi­suo­me­nës kla­sës, tai­ka – tai te­mos, ku­rioms skir­ta daug nû­die­nos pub­li­ka­ci­jø ir dis­ku­si­jø. Ne­pai­ sant „po­li­ti­nio tin­ka­mu­mo“ niu­an­sø, vi­sos jos pra­tur­ti­na vi­su­mà. [JUO­D O­J I ATĖNĖ] [KAU­K A­ZO RA­S Ė] [EKO­LO­G I­J A] [FEM­M E] [NO­B E­L IS] [PO­G RO­M AS] [SPAR­TA­K AS]

Vis dël­to ty­ri­mo sri­èiø gau­së­ji­mas ir di­dë­jan­tis moks­li­niø pub­li­ka­ci­jø skai­èius ne­ið­ven­gi­mai su­kë­lë átam­pà. Pro­fe­sio­na­liems is­to­ri­kams ke­lia ne­vil­tá bû­ti­ny­bë „ne­at­si­lik­ti nuo li­te­ra­tû­ros“. At­si­ran­da pa­vo­jus vis gi­liau pa­si­ner­ti á ult­ras­pe­cia­ liza­ci­jos la­bi­rin­tus ir pra­ras­ti su­ge­bë­ji­mà ben­drau­ti su pla­èiai­siais skai­ty­to­jø sluoks­niais. Siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos ási­ga­lë­ji­mas vy­ko ap­ra­ðo­mo­sios is­to­ri­jos sà­skai­ta. Kai ku­rie spe­cia­lis­tai dir­bo va­do­vau­da­mie­si prie­lai­da, kad ben­drø­jø is­to­ ri­jos kon­tû­rø per­þiû­rë­ti ne­rei­kia, kad vie­nin­te­lis ke­lias, ve­dan­tis prie nau­jø at­ra­ dimø – gi­lin­tis á ku­rià nors siau­rà sri­tá. Ki­ti, pa­si­ðo­væ tir­ti „gi­li­à­sias struk­tû­ras“, vi­sai nu­si­su­ko nuo is­to­ri­jos „pa­vir­ðiaus“. Jie vi­sas jë­gas ski­ria „il­ga­lai­këms, pa­ma­ ti­nëms ten­den­ci­joms“ ana­li­zuo­ti. Kaip kai ku­rie li­te­ra­tû­ros kri­ti­kai, pa­þo­di­næ teks­to reikð­mæ lai­kan­tys be­ver­èiu da­ly­ku, ir is­to­ri­kai kar­tais lin­kæ at­si­sa­ky­ti ápras­ ti­niø „fak­tø“ ty­ri­mo. Jie ug­do stu­den­tus, net ne­ke­ti­nan­èius aið­kin­tis, kaip, kur ir ka­da kas at­si­ti­ko.

Fak­tais pa­rem­tos is­to­ri­jos smu­ki­mà ly­di, ypaè au­di­to­ri­jo­se, „em­pa­ti­jos“ vaid­ mens di­dë­ji­mas, t. y. pra­ti­mai, skir­ti is­to­ri­nei vaiz­duo­tei ug­dy­ti. Vaiz­duo­të, be abe­jo, yra es­mi­në is­to­ri­niø ty­ri­mø su­dë­ti­në da­lis. Ta­èiau em­pa­ti­nius pra­ti­mus ga­li­ma pa­tei­sin­ti tik tuo at­ve­ju, jei jie pa­rem­ti bent tru­pu­èiu þi­niø. Pa­sau­ly­je, kur gro­þi­nei li­te­ra­tû­rai, kaip so­li­dþiam is­to­ri­nës in­for­ma­ci­jos ðal­ti­niui, ir­gi yra ið­ki­lu­ si grës­më, stu­den­tams kar­tais ky­la pa­vo­jus, kad pra­ei­èiai su­vok­ti jie ne­tu­rës ki­tos 17 me­dþia­gos, ið­sky­rus sa­vo mo­ky­to­jø prie­ta­rus .

Ypaè ap­gai­lë­ti­nas da­ly­kas yra is­to­ri­jos ati­trû­ki­mas nuo li­te­ra­tû­ros. Kai „struk­ tû­ra­lis­tus“ hu­ma­ni­ta­ri­niuo­se moks­luo­se ið kai ku­riø sri­èiø pra­dë­jo stum­ti „de­konst­ruk­cio­nis­tai“, is­to­ri­kai ir li­te­ra­tû­ros kri­ti­kai ëmë steng­tis eli­mi­nuo­ti ne 23

Europos istorija

tik ápras­ti­nes tra­di­ci­nes þi­nias, bet ir vie­ni ki­tus. Lai­më, de­konst­ruk­cio­na­vus krað­ tu­ti­nius de­konst­ruk­cio­niz­mo as­pek­tus, at­si­ra­do vil­èiø to­kias ezo­te­ri­nes pro­per­ðas 18 uþ­gy­dy­ti . Në­ra jo­kios prie­þas­ties, ko­dël pro­tin­gas is­tori­kas ne­ga­lë­tø pa­nau­do­ti li­te­ra­tû­ri­niø teks­tø, kri­tið­kai juos áver­ti­næs, ar­ba ko­dël li­te­ra­tû­ros kri­ti­kai ne­ga­lë­ tø pa­nau­do­ti is­to­ri­niø þi­niø. [GAT­TO­PAR­D O ] [RAI­T E­L IŲ PIR­M O­J I ] To­dël da­bar at­ro­do, kad „spe­cia­lis­tai“, ko ge­ro, bus ap­si­ri­kæ. Is­to­ri­kai pro­ fesio­na­lai vi­sa­da bu­vo gar­bin­gai pa­si­da­li­jæ dar­bà: stro­pios bi­tës dar­bi­nin­kës ir bitës ka­ra­lie­nës, tos grands sim­pli­fi­ca­teurs (di­dþio­sios su­pap­ras­tin­to­jos), tvar­kan­ èios vi­so avi­lio triû­sà. Jei avi­lio gy­ve­ni­mà lems vien tik bi­tës dar­bi­nin­kës – me­daus ne­bus. Ne­ga­li­ma su­tik­ti ir su nuo­mo­ne, kad pla­tûs „bend­ro­sios is­to­ri­jos“ kon­tû­rai yra ne­kin­ta­mi, nu­sta­ty­ti vi­siems lai­kams. Jie ir­gi kei­èia­si, pri­klau­so nuo ma­dos; ir tie, ku­rie bu­vo nu­sta­ty­ti prieð pen­kias­de­ðimt ar ðim­tà me­tø, jau yra pri­bren­dæ per­þiû­rë­ti (þr. to­liau). Ly­giai taip pat se­nø­jø is­to­ri­jos ge­o­lo­gi­niø sluoks­ niø ty­ri­mo nie­ka­da ne­ga­li­ma at­skir­ti nuo to, kas vyks­ta þe­mës pa­vir­ðiu­je. Ieð­kant „ten­den­ci­jø“, „vi­suo­me­niø“, „eko­no­mi­kø“ ar „kul­tû­rø“, ne­rei­kia ið­leis­ti ið akiø vy­rø, mo­te­rø ir vai­kø.

Spe­cia­li­za­ci­ja at­vë­rë du­ris ne­pri­pa­þás­tan­tiems skru­pu­lø po­li­ti­niams in­te­re­ sams. Ka­dan­gi nie­kas ne­si­jau­èia kompe­ten­tin­gas pa­reikð­ti nuo­mo­næ klau­si­mais, ið­ei­nan­èiais uþ siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos ri­bø, li­ku­sio­je erd­vë­je lais­vai siau­tëja nie­ ki­eno ne­tram­do­mi plëð­rû­nai. Ypaè ydin­gas yra so­li­dþiø ge­rai do­ku­men­tais pa­rem­tø ty­ri­mø pri­tai­ky­mas aki­vaiz­dþiai se­lek­ty­vaus po­bû­dþio temoms, nes tai a pri­ori pa­ða­li­na ga­li­my­bæ, kad bus ap­þvelg­ti vi­si svar­bûs fak­to­riai. A. J. P. Ta­y­ lo­ras apie vie­nà ið to­kiø dar­bø yra pa­sa­kæs, kad jis „de­vy­nias­de­ðim­èia pro­cen­tø 19 tei­sin­gas ir ðim­tu pro­cen­tø ne­nau­din­gas“ .

Pro­tin­gas at­sa­kas á to­kià ten­den­ci­jà bû­tø in­ter­pre­ta­ci­jø pliu­ra­liz­mas ir klio­vi­ ma­sis „kie­ky­bës sau­gu­mu“. Ki­taip sa­kant, rei­kë­tø ska­tin­ti kuo di­des­næ po­þiû­riø ávai­ro­væ, kad bû­tø ga­li­ma ið­veng­ti kiek­vie­no ið jø ri­bo­tu­mo. Pa­si­kliau­ti ko­kiu nors vie­nu po­þiû­riu ri­zi­kin­ga. Ta­èiau pen­kias­de­ðimt ar ðe­ðias­de­ðimt po­þiû­riø – ar net trys ðim­tai – kar­tu pa­ë­mus ga­li bû­ti pa­ti­ki­mas pa­grin­das tei­sin­gam vaiz­ 20 dui su­si­da­ry­ti. „Në­ra vie­nos Tie­sos; tie­sø yra tiek, kiek yra sen­si­ty­vu­mø“ .

II sky­riu­je mi­ni­mas gar­su­sis Ar­chi­me­do pa­siû­ly­tas π pro­ble­mos spren­di­mas, t. y. ap­skri­ti­mo il­gio ir jo sker­smens san­ty­kio ap­skai­èia­vi­mas. Ar­chi­me­das þi­no­jo, kad ap­skri­ti­mo il­gio reikð­më bus kaþ­kur tarp tai­syk­lin­go ábrëþ­ti­nio ir api­brëþ­tinio dau­gia­kam­piø krað­ti­niø il­gio su­mos (þr. brë­þi­ná). Ka­dan­gi ne­mo­kë­jo tos reikð­mës nu­sta­ty­ti tiks­liai, jam ki­lo min­tis nu­sta­ty­ti jà apy­tik­riai pri­ar­të­ji­mo (aprok­ simacijos) bû­du, ap­skai­èia­vus ábrëþ­ti­nio dau­gia­kam­pio 96 krað­ti­niø il­gá. Kuo dau­ giau krað­ti­niø tu­rë­tø toks dau­gia­kam­pis, tuo la­biau jis pri­ar­të­tø prie ap­skri­ti­mo for­mos. Pa­na­ðiai per­ða­si min­tis, kad kuo dau­giau bus pra­ei­tá nu­ðvie­èian­èiø ðal­ti­ niø, tuo ma­þes­nis bus skir­tu­mas tarp pra­ei­ties re­a­ly­bës ir is­to­ri­kø më­gi­ni­mø jà re­konst­ruo­ti.

Vie­no­je kny­go­je to­kià ne­ávyk­do­mà is­to­ri­ko uþ­duo­tá pa­ly­gi­nau su fo­to­gra­fo dar­bu: jo sta­tið­ki dvi­ma­èiai at­vaiz­dai ne­ga­li tiks­liai at­kur­ti di­na­mið­ko tri­ma­èio 21 pa­sau­lio. „Is­to­ri­kas, kaip ir fo­to­apa­ra­tas, vi­sa­da me­luo­ja“ . Pra­tæ­siant ðá pa­ly­gi­ 24

Į va d a s

ni­mà ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad fo­to­gra­fas ga­li la­bai pa­di­din­ti sa­vo dar­bø tik­ro­við­ku­mà (jei tik­ro­við­ku­mas yra jo tiks­las), di­din­da­mas to pa­ties ob­jek­to fo­to­gra­fi­jø skai­èiø.

Daug nuo­trau­kø, pa­da­ry­tø ið ávai­riø ste­bë­ji­mo tað­kø, nau­do­jant ávai­rius ob­jek­ty­ vus, fil­trus, juos­te­les, kar­tu pa­ë­mus la­bai su­ma­þi­na di­de­lá pa­vie­nës nuo­trau­kos se­lek­ty­vu­mà. Ki­no ope­ra­to­riai pa­ste­bë­jo, kad greit ro­dant vie­nà po ki­to daug kad­rø at­si­ran­da vi­sai ne­blo­ga lai­ko ir ju­dë­ji­mo imi­ta­ci­ja. Ana­lo­gið­kai „gy­và is­to­ ri­jà“ ga­li­ma at­kur­ti tik ta­da, kai is­to­ri­kas su­gretins kuo ávai­res­niø ðal­ti­niø ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas nie­kad ne­bus to­bu­las, ta­èiau kiek­vie­nas pa­pil­do­ mas ste­bë­ji­mo ra­kur­sas ir kiek­vie­nas nau­jas ste­bë­ji­mo bû­das pa­de­da ge­riau pa­vaiz­duo­ti at­ski­ras da­lis, ku­rios kar­tu ir su­da­ro vi­su­mà.

Ið­krai­py­mai yra ne­ið­ven­gia­mas vi­sø in­for­ma­ci­jos ðal­ti­niø po­þy­mis. Ab­so­liu­tus ob­jek­ty­vu­mas yra ne­pa­sie­kia­mas. Kiek­vie­nas me­to­das tu­ri sa­vo stip­­rià­sias ir silp­ nà­sias pu­ses. Svar­bu su­vok­ti, ko­kie yra kiek­vie­no me­to­do pri­va­lu­mai ir ko­kie iðkrai­py­mai jam bû­din­gi, kad bû­tø ga­li­ma kuo la­biau pri­ar­të­ti prie tik­ro­vës. Kri­ ti­kai, ku­rie prie­ði­na­si, kad is­to­ri­kai remtø­si po­ezi­ja, so­cio­lo­gi­ja, ast­ro­lo­gi­ja ir t. t., nes tie ðal­ti­niai esà „sub­jek­ty­vûs“, „da­li­niai“ ar „ne­moks­li­niai“, kon­sta­tuo­ja aki­ vaiz­dþius da­ly­kus. Tai tas pats kaip prieð­ta­rau­ti þmo­gaus ske­le­to rent­ge­nog­ra­ moms ar emb­rio­no so­nog­ra­fi­niams ty­ri­mams mo­ty­vuo­jant tuo, kad jie tei­kia la­bai ne­aið­kø vaiz­dà. Gy­dy­to­jai nau­do­ja vi­sus áma­no­mus prie­tai­sus þmo­gaus kû­no ir psi­chi­kos pa­slap­tims at­skleis­ti. Is­to­ri­kams ir­gi rei­ka­lin­ga ne ma­þes­në ty­ri­mo prie­ mo­niø ávai­ro­vë, kad ga­lë­tø ási­skver­bti á pra­ei­ties pa­slap­tis.

Do­ku­men­tais pa­grás­ta is­to­ri­ja, puo­se­lë­jan­ti il­ga­me­tes tra­di­ci­jas, yra vie­nas vertin­giau­siø, ta­èiau kar­tu ir vie­nas ri­zi­kin­giau­siø ty­ri­mo bû­dø. Ne­at­sar­giai nau­ do­jan­tis juo, ga­li­mos ðiurkð­èios in­ter­pre­ta­vi­mo klai­dos; be to, pra­ei­ty­je yra daug sri­èiø, ku­rios neat­si­spin­di do­ku­men­tuo­se. Vis dël­to nie­kas ne­pa­neigs, kad is­to­ri­ niai do­ku­men­tai lie­ka vie­nu vai­sin­giau­siø þi­niø ðal­ti­niu. [HOS­S BA­C HAS ] [MET­R I­K A ] [SMO­L ENS­K AS ] Lor­das Ac­to­nas, Kemb­ri­dþo is­to­ri­jos mo­kyk­los ákû­rë­jas, ka­dai­se ið­pra­na­ða­vo vie­nà itin þa­lin­gà do­ku­men­tais grin­dþia­mos is­to­ri­jos ypa­ty­bæ. Ji tei­kia pir­me­ny­bæ áro­dy­mø kau­pi­mui, ma­þiau dë­me­sio skir­da­ma tam, kaip juos in­ter­pre­tuo­ja is­to­ri­ kai. Maþ­daug prieð 90 me­tø Ac­to­nas ra­ðë: „[Mes gy­ve­na­me] do­ku­men­tø am­þiu­je, ku­ris sten­gia­si pa­da­ry­ti is­to­ri­jà ne­pri­klau­so­mà nuo is­to­ri­kø, siek­ti þi­no­ji­mo ra­ðy­ 22 mo sà­skai­ta“ .

Ap­skri­tai is­to­ri­kai dau­giau lai­ko ski­ria sa­vi­tar­pio gin­èams ne­gu pro­ble­moms, su ku­rio­mis su­si­du­ria jø ne­lai­min­gi skai­ty­to­jai. Moks­li­nio ob­jek­ty­vu­mo sie­ki­mas smar­kiai ap­kar­pë anks­tes­nius fan­ta­zi­jos po­lë­kius, at­sky­rë fak­tus nuo pra­si­ma­ny­ mø. Ta­èiau kar­tu jis su­ma­þi­no in­stru­men­tø, ku­riais is­to­ri­kai ga­li pa­si­nau­do­ti no­rë­ da­mi su­pa­þin­din­ti vi­suo­me­næ su sa­vo at­ra­di­mais, skai­èiø. Juk ge­ram is­to­ri­kui ne­ga­na tik nu­sta­ty­ti fak­tus ir su­rink­ti áro­dy­mus. Ki­ta jo uþ­duo­ties pu­së yra ási­ skverb­ti á skai­ty­to­jø pro­tus, su­si­kau­ti su vi­sais iðkreip­tais vaiz­di­niais, ku­riø ne­sto­ ko­ja kiek­vie­nas is­to­ri­jos su­vo­kë­jas. Tuos vaiz­di­nius for­muo­ja ne tik pen­ki fi­zi­niai po­jû­èiai, bet ir su­dë­tin­gos ið anks­to uþ­progr­amuo­tos in­te­lek­tu­a­li­nës gran­di­nës, pra­de­dant ling­vis­ti­ne ter­mi­ni­ja, geo­g­ra­fi­niais pa­va­di­ni­mais bei sim­bo­li­niais þenk­ 25

Europos istorija

NormaNas Daviesas, iðkilus Londono universiteto profesorius, oksfordo Wolfsono koledþo vyresnysis dëstytojas, keleto pagarsëjusiø europos istorijos knygø, tarp jø ir Dievai þaidþia bei Europos ðirdis autorius. veikalas Europa. istorija monumentalus, stebinantis þvilgsnio platumu, iðmanymo gilumu bei istorinës nuojautos subtilumu, titaniðkas vieno þmogaus darbas. autoriaus istorinio poþiûrio originalumà, kartais net ðokiruojantá iðvadø naujumà atspindi ir knygos struktûra: dvylika skyriø, pateikianèiø panoramiðkai skaidrø europos istorijos vaizdà nuo ledynmeèio iki „ðaltojo karo“ ir sovietø im­ perijos þlugimo XX a. pabaigoje, inkrustuoti per 300 „kapsuliø“ itin patraukliø (taèiau ir prasmingø) istorijos ádomybiø, leidþianèiø beveik netarpiðkai pajusti senovës Graikijos, krikðèioniðkojo viduramþiø pasaulio, Napoleono epochos ar, tarkim, faðistinio reþimo realybæ. Tai tikrai gyvas istorijos jausmas.

Kiekvienas skyrius baigiamas „momentine istorijos nuotrauka“ tarsi sustab­ dþius laikà, skvarbiu istoriko (ar iðkilios asmenybës) þvilgsniu aprëpiamas visas þemynas ið vieno erdvës taðko taip „uþfiksuojama“ kurios nors epochos baigmës situacija, pavyzdþiui, „Niurnbergas. 1945 m. spalio 19 d., penktadienis“.

Knygoje ypaè daug dëmesio skiriama rytø europai, beje, ir Lietuvai. „Nëra anglø kalba kitos europos istorijos, kuri nebûtø tokia neðaliðka, tyrinëdama rytus ir vakarus (...) Po Normano Davieso jau nebeámanoma europos istorijos raðyti taip, kaip raðëme iki ðiol...“ (London Review of Books) itin informatyvûs ðio veikalo priedai su þemëlapiais, istorinëm santraukom, popieþiø, imperatoriø, valdovø dinastijø sàraðais, chronologinëm lentelëm ir kt.

Deðimt kartø iðrinkta metø knyga, ji yra ambicingiausias kada nors pasi­ rodæs veikalas apie senojo kontinento istorijà.

ALK – serija verstiniø knygø, kurias leidþia ávairios leidyklos, remiamos Atviros Lietuvos fondo. Serijos tikslas – supaþindinti skaitytojus su ðiuolaikiniø humanita­ riniø mokslø pagrindais. Ðios knygos leidimà ALF remia kartu su Vidurio Europos universiteto Vertimø projektu.

A T V I R O S

I S S N 139 2 -167 3 I S b N 5 - 415 - 0157 8 -7

26 w w w. v a g a . l t

L I E T U V O S

K N Y G A

CEU