Liudytoja
•
39
pridūriau, kad nėra nei paralyžiaus, nei tirpulio galūnėse, nei nerišlios kalbos, nei susiliejusio vaizdo ar protinio neįgalumo požymių – nėra jokių simptomų, kad smegenys rimtai pažeistos. – Pasakojimą jis baigė pasipūtęs: – Neurologas patvirtino, jog gali būti, kad patyręs smūgį į galvą ligonis tarsi perdegino atminties dėžės saugiklį. Jo prognozės žodis į žodį sutampa su manosiomis. Tai išgirdus Kendalei palengvėjo. Ji ketino pasinaudoti amnezija savo tikslais, bet visai nelinkėjo jam tokios smegenų negalios visiems laikams. O kada atmintis gali grįžti – didelis klausimas. Tai gali nutikti bet kurią akimirką, o gali ir po metų. Kiek laiko ji turi? Reikia daryti prielaidą, kad laiko nedaug, ir elgtis atitinkamai. Kendalė nusišypsojo daktarui. – Labai dėkoju, kad radote laiko atsakyti į mano klausimus. Atsiprašau, kad sulaikiau jus. Turbūt šįvakar laukia karštas pasimatymas? Iškvotusi viską, kas jai rūpėjo, Kendalė norėjo jį kiek prablaškyti. Geriausias būdas – pokalbį nukreipti į jo ego. Šios taktikos ji dažnai imdavosi su prisiekusiaisiais, kai norėdavo atitraukti jų dėmesį nuo įrodymų, galinčių pakenkti jos klientams. – Vakarienė ir šokiai „Elko ložėje“, – atsakė jis. – Regis, bus linksma. Na, nedrįstu jūsų daugiau užlaikyti. Palinkėjęs labos nakties gydytojas patraukė prie pagrindinių durų. Palaukusi, kol jis dingo iš akių, Kendalė įslinko į ligonio palatą. Ji ėmė dvejoti tik viduje prie durų. Virš lovos degė blausi naktinė lempelė – metalinis gaubtas kreipė šviesą nuo vyro veido į lubas. Ji nematė, ar jo akys užmerktos, todėl krūptelėjo, kai jis prašneko: – Nemiegu ir norėčiau su tavimi pasikalbėti.