TURINYS ĮVADAS
TEKSTŲ TIPAI: PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS
6
Užduočių bankas
9
SENIAUSIA REIKŠMINGA ŠEIMOS AR GIMINĖS KNYGA, JOS ISTORIJA. TIRIAMASIS DARBAS
10
IV SKYRIUS
ŽODŽIŲ SANDARA IR RAŠYBA. SUSITIKIMAI SU ATEITIES SALOS DRAUGAIS 12 1. Vaizdinė informacija 2. Paprastieji žodžiai ir dariniai 3. Žodžių darybos būdai. Vediniai 4. Sudurtiniai žodžiai, jų jungiamieji balsiai 5. Darybinė žodžio reikšmė 6. Žodžių lizdas 7. Daiktavardis. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba 8. Daiktavardžių darybos būdai 9. Priesagų rašyba 10. Būdvardis. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai 11. Būdvardžių laipsniai, jų rašyba 12. Įvardžiuotinių būdvardžių rašyba 13. Būdvardžių darybos būdai 14. Priesaginių ir priešdėlinių būdvardžių rašyba 15. Ateičiukų mokyklos atradimai 16. Televizijos, radijo laidos ar interneto svetainės kūrimas 17. Reklamos kūrimas 18. Atradimai: tiriamojo darbo pristatymas Užduočių bankas Apibendrinimas
16 20 22 24 26 28 30 34 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 68
V SKYRIUS
KALBOS DALYS IR JŲ SANTYKIAI SAKINYJE. SUSITIKIMAI DRAUGYSTĖS SALOJE 70 1. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos 2. Pagrindinės veiksmažodžio formos 4
© „Šviesa“
74 78
3. Veiksmažodžių šaknies balsių kaita ir rašyba 4. Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyje 5. Veiksmažodžio nuosakos ir laikai 6. Veiksmažodžių asmenavimas ir galūnių rašyba 7. Veiksmažodžių daryba 8. Veiksmažodžių priesagų rašyba 9. Sangrąžiniai ir beasmeniai veiksmažodžiai 10. Veiksmažodžio vartosena 11. Atradimai: veiksmažodžio lobiai 12. Aprašymas. Autoriaus siekiai ir jų perteikimas aprašymu 13. Mokomės aprašyti daiktus, gamtą, jausmus 14. Pasakojimo su aprašymo elementais kūrimas Užduočių bankas Apibendrinimas
VI SKYRIUS
SINTAKSĖ IR SKYRYBA. STEBUKLAI 1. Faktas ir nuomonė 2. Mokomės diskutuoti 3. Sakinio ir kalbos dalys 4. Veiksnio ir tarinio raiška 5–6. Antrininkių sakinio dalių raiška 7. Sudėtinių sakinių skyryba 8. Tiesioginės kalbos su autoriaus žodžiais skyryba 9. Atradimai. Rašau taisyklingai 10. Samprotavimas 11. Rašinys 12. Samprotaujamasis rašinys Užduočių bankas Apibendrinimas
80 82 84 88 92 96 98 102 106 108 110 112 114 122
124 126 128 130 134 136 140 144 146 148 152 156 158 164
ATRADIMŲ ATRADIMAS
166
KAIP ATPAŽINTI, ŽYMĖTI, NAGRINĖTI
168
5
Kokie yra tekstų tipai?
Samprotãvimas1 – toks teksto tipas, kai keliami klausimai, atskleidžiamas požiūris, aiškinama ir argumentuojama siekiant įrodyti, daromos išvados.
ĮVADAS. TEKSTŲ TIPAI: PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS Kuo skiriasi tekstai pagal vaizdavimo būdą? pasakojimas Skiriami trys tekstų tipai:
aprašymas samprotavimas
Pãsakojimas – toks teksto tipas, kai išsamiai ir nuosekliai pasakojama apie kokį nors tikrą ar įsivaizduojamą įvykį.
Šio tipo tekste svarbus veikėjas (veikėjai), įvykis ar reiškinys. Pasakoti gali pasakotojas pirmuoju arba trečiuoju asmeniu, taip pat veikėjas. Pasakojime gali būti veikėjų dialogų arba įsiterpti prisiminimų. Apie įvykį dažniausiai pasakojama nuosekliai, iš eilės – taip, kaip klostėsi, vyko, atsitiko. Pasakojime nurodomos įvykio aplinkybės: laikas (kada vyko?), nusakoma vieta (kur vyko?), atskleidžiamos įvykio priežastys (kodėl?), papasakojama, kaip ar kokiomis priemonėmis kas nors vyko ar buvo padaryta (kaip?).
Arba sámprotavimas.
Aprãšymas – toks teksto tipas, kai aprašomas vaizdas ir (arba) atskleidžiami pojūčiai. Aprašyti galima žmogų, gyvūną, daiktą, vietą, reiškinį, gamtą ir pan.
Antanas Baranauskas, „Anykščių šilelis“
Autorius siekia atskleisti ir savo jausmus, potyrius. Aprašant žmogų ar gyvūną dažnai apibūdinama ne tik išvaizda (portretas), bet ir atskleidžiamas charakteris, arba būdo savybės. Toks aprašymas vadinamas charakteristika. Neparvežė drąsus bajoro sūnus nei šilko, nei aukso, nei geltono gintarėlio, tik didžiausią garbę, kurios neturėjo nei jo tėvai, nei broliai. Už drąsius jo darbus pamilo jį garsus Trãkų kunigaikštis Kęstutis ir davė jam valaką lauko ir šimtą girių, ir liepė jam kunigaikštis vadovauti savo karžygių būriams.
Pagrindinis įspūdis
Kur? Kodėl?
6
© „Šviesa“
Kada?
Samprotaujama dažniausiai apie svarbius žmogaus gyvenimo klausimus, dvasinius išgyvenimus, pasaulio reiškinius. To paties tipo tekstas gali skirtis atsižvelgiant į funkcinį stilių (jų požymių mokeisi III skyriaus pamokose).
Kad vaizdas būtų įtikinamas ir gyvas, aprašoma tai, kas regima, garsai, skonis, kvapas, lytėjimas. Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! Minkštučiukai samanų patalai ištiesti.
Veikėjas Kas?
Kaip?
Tekstai dažniausiai būna ne vieno kurio nors tipo, o mišrūs: juose susipina ir pasakojimo, ir aprašymo, ir samprotavimo elementai.
1
Vincas Krėvė, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“
Įvykis Ką veikė?
Kaip kūrinyje dera skirtingi tekstų tipai?
Esminiai bruožai, požymiai
Pasakojimas Aprašymas Aprašymas Aprašymas Pasakojimas
Pasakojimas
Samprotavimas Pasakojimas Įvertinimas
Vieną rytą sena vandeninė žiurkė iškišo galvą iš urvo. Ji turėjo blizgias lyg karoliai akis, žilus pasišiaušusius ūsus, o jos uodega buvo ilga ir tarsi iš juodos gumos padaryta. Maži ančiukai plaukiojo po tvenkinį nelyginant geltonų kanarėlių pulkelis, ir jų motina, visa baltutė, su skaisčiai raudonom kojom, stengėsi išmokyti juos, kaip vandenyje stovėti ant galvos.
Kas? Ką veikė? Kada? Kur? Veikėjo portretas
– Jūs niekada nebūsite priimti į gerą draugiją, jeigu nemokėsite stovėti ant galvos, – kartojo ji savo mažyliams ir tolydžio rodė jiems, kaip tai daroma. <...> – O! Aš nieko nenusimanau apie tėvų jausmus, – tarė vandeninė žiurkė. – Nesu šeimos žmogus. <...> Meilė turi savotiško grožio, bet draugystė daug tauresnis jausmas. Iš tikrųjų aš nežinau pasaulyje kilnesnio ir nuostabesnio dalyko už tikrą draugystę.
Kodėl? Ką veikė?
Veikėjo portretas Veikėjo portretas Ką veikė?
Išsakomas požiūris svarbiais gyvenimo klausimais. Argumentai.
Detalės Pavyzdžiai iš Oskaro Vaildo pasakos „Ištikimas draugas“, rinkinys „Laimingasis princas ir kitos pasakos“
7
Sukarpęs kelis popieriaus lapus į keturias lygias dalis, kraštus suklijavo ir dar pritaisė kartono viršelius, o ant jų užrašė: „Paukščiai“. Pažiūrėjęs į vidų (bet to niekam nepavyko padaryti, nes veikalo vertė parėjo nuo jo slaptumo; ir kiekvienas išdrįsęs pasižiūrėti būtų užsitraukęs Tomo neapykantą), būtum radęs pavadinimus, užrašytus didelėmis raidėmis ir pabrauktus, o po jais – aprašus smulkiomis raidėmis. Kadangi šiaip jo raštas būdavo bjauri keverzonė, jam teko padėti nemažai vargo, rašė labai pamažu ir, kad būtų lengviau, iškišęs liežuvį. Vis dėlto pavyko, ir visuma atrodė švariai. <...> Šis sąsiuvinis rodė Tomo sugebėjimą sutelkti dėmesį į tuos dalykus, kurie jį labai traukė. Triūsas apsimokėjo, nes pavadinti ir užsklęsti paukštį raidėse – tai beveik tas pats, kaip turėti jį visam laikui. Begalinė gausybė spalvų, atspalvių, čiulbesių, švilpimų, plazdėjimų – visa tai turėjo čia pat, skleisdamas lapus; galėjo tą didžiulę aibę kaip nors sutvarkyti. Visa, kas susiję su paukščiais, tiesą sakant, kelia nerimą: gerai, jie yra, bet ar užtenka tai pasakyti – ir jau bus viskas? Kai UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINI MAS 1. Pasakyk, kokie teksto tipai skiriami pagal minties reiškimo būdą. 2. Išvardyk šešis klausimus, kuriais remiasi pasakojimas.
paukščiai skrenda, jų plunksnos mirguliuoja įvairiais atspalviais; iš gelsvų šiltų gomurėlių, kai maži paukštyčiai pražioja snapus tankmėje paslėptame lizde, į mus spinduliuoja giminystės meilė. O žmonės paukščius laiko smulkme, šiaip tokiu judančiu papuošalu ir vos teikiasi jį pastebėti; o juk jeigu jau atsidūrė Žemėje su tokiais stebuklingais padarais, turėtų visą gyvenimą skirti vieninteliam tikslui – vis galvoti ir galvoti apie šią laimę. Česlovas Milošas, „Isos slėnis“
1. Parašyk, kokių pasakojimo elementų randi tekste: veikėjas, įvykis, aplinkybės. 2. Išrink detales, kuriomis apibūdinami paukščiai: a) regimosios, b) lytėjimo, c) judėjimo, d) pojūčių, e) girdimosios. 3. Parašyk, kaip charakterizuojamas Tomas. Nurodyk būdo savybes ir pagrįsk teksto pavyzdžiais.
Būdo savybė 1. 2. 3. 4.
Citata 1. 2. 3. 4.
Kuriam teksto tipui priskirtum veikėjo charakteristiką?
UŽDUOČIŲ BANKAS ĮVADAS. TEKSTŲ TIPAI: PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS
p. 6–8
1. Įrašyk praleistas raides. Kambario gale b__vo ruda sofa su užtu__dyta krūva pagalv__lių, apvilktų nupilkusiu tiuliu. Prie kitos sienos rio__sojo tokios pat spalvos fotelis su nutrintais ranktūr__is. Tarp jų b__vo vienint__lis langas, kur kabojo p__lkos tiulinės užuolaidos, o palei lang__ ant j__do stali__ko stov__jo senov__škas televizorius su antena kaip zuikio ausys. Nevinsų televizorius b__vo spalv__tas. Deš__nėje pusėje, tarp d__rų ir rudojo fotelio, prie sienos stovėjo j__das p__aninas ir ruda a__dulkėjusi taburetė. Katerina Paterson, „Smarkuolė Gilė Hopkins“
1.1. Nurodyk, kokio tipo tekstas yra ši ištrauka. 1.2. Pabrauk žodžius, nusakančius spalvą. Kokios spalvos vyrauja tekste? Kokią nuotaiką jos kuria? 2. Įrašyk praleistus skyrybos ženklus. Šiemet Kostukas lanko naują mokyklą. Nauja dažais kvepianti klasė nauji draugai nauja auklėtoja beveik kaip Kosto mama, nuleidusi ant peties storą žvilgančią kasą... Svarbiausia vaikai būkim atidūs ir geri vienas kitam daugiau iš jūsų nieko nenoriu kalbėjo naujoji auklėtoja sukdama apie pirštą savo kasos galiuką. Jos balsas toks švelnus raminantis kad Kostas tuoj pat šią minutę panoro daryti gerus darbus. Tik kokius? „Pavalgęs suplausiu indus ir iššluosiu virtuvę pagalvojo Kostukas. Mama bus patenkinta.“ Pasibaigė pamoka. Jis iššoko į kiemą prisimerkė nuo saulės ta proga išlindusios iš juodų debesų ir staiga pamatė tris penktokus belankstančius naujai pasodintą berželį. Ką darot šūktelėjo berniukas paleiskit medelį! Rimantas Černiauskas, „Jūra yra sūri“
4. Parašyk teksto temą. 5. Kokie probleminiai klausimai svarstomi tekste? Parašyk juos. 6. Suformuluok pagrindinę teksto mintį. 7. Kuriam pasakojimo tipui priskirtum šio teksto problemą ir pagrindinę mintį? Kodėl? 8. Paaiškink perkeltines pabrauktų frazių prasmes.
2.1. Nurodyk, kokio tipo tekstas yra ši apsakymo ištrauka. 2.2. Parašyk, kokie įvykiai iš eilės aprašomi šiame tekste. 2.3. Nurodyk pasakojimo elementus atsakydamas į lentelės klausimus. Kas?
Ką veikė?
Kada?
Kur?
Kaip?
Kodėl?
Kostas
3. Pasakyk, kas gali pasakoti teksto įvykius.
2.4. Pabrauk tiesioginę kalbą. 2.5. Rask kreipinį ir pabrauk jį dviem linijomis. 2.6. Rask po sakinį su skirtingais skyrybos ženklais pabaigoje ir paaiškink, kaip nuo skyrybos ženklų priklauso sakinio intonacija.
4. Pasakyk, kokie klausimai gali būti svarstomi samprotavimo tekste. 5. Išvardyk, kokiomis detalėmis kuriamas miško vaizdas šioje pamokoje cituojamoje Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ ištraukoje. 6. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 9).
8
© „Šviesa“
Papildyk Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ ištrauką: parašyk keletą pasakojimo ir samprotav imo sak
inių.
9
Kaip nesuklysti nustatant žodžių darybos būdą?
Kaip atskirti priešdėlinės ir galūninės darybos žodžius?
3. ŽODŽIŲ DARYBOS BŪDAI. VEDINIAI
Kuo žodžių kaityba skiriasi nuo darybos?
Žodžius kaitant kinta tik gramatinė jų reikšmė, o savitoji (leksinė) reikšmė išlieka ta pati. Pavyzdžiui, baltas, baltam, baltą – keičiamas linksnis; baltas, balta – kaitoma giminėmis; baltas, balti – keičiamas skaičius; baltas, baltesnis, balčiausias – laipsniuojama.
Sudarant naują žodį visada pakinta savitoji (leksinė) žodžio reikšmė. Pavyzdžiui, iš žodžio žaidžia padarytų darinių žaidimas, žaidėjas, žaidynės leksinė reikšmė jau pakitusi.
Kokių yra darinių? Dariniai, kurie daromi iš vieno žodžio, vadinami vedinias, pavyzdžiui, bulviniai. bulvė Dariniai, kurie remiasi iš karto dviem žodžiais, vadinami sudurtniais žõdžiais, bulvė + kasa. pavyzdžiui, bulviakasis
22
© „Šviesa“
Ten, kur laukas – Laũkuva, Ten, kur šilas – Šluva, Ten, kur dainos – Dainavà, Ten, kur lietūs – Lietuvà. Ten, kur žmonės kaunas, Aišku, stovi Kaũnas, Ten, kur kerpa vilnas Turi būti Vlnius.
Kad nesuklystum, kelk klausimus: a) ar žodis daiktavardis (pavyzdžiui, sambrūzdis – kas?)? b) ar jis turi priešdėlį (pavyzdžiui, sam-brūzdis)? c) ar yra giminiškas veiksmažodis su priešdėliu (pavyzdžiui, su-bruzdo – ką veikė?)? Be to, galūnės vedinio dažnai pakinta šaknis: ratas – račius, geras – gėris, snigo – sniegas, dubo – dauba, duobė.
Šiandien detaliau analizuosi, kaip iš paprastųjų žodžių sudaromi dariniai. Patyrinėk, kokie yra žodžių darybos būdai ir kodėl juos pravartu suprasti.
Vieni lietuvių kalbos žodžiai linksniuojami, kiti asmenuojami, kai kurie kaitomi giminėmis, skaičiais, laipsniais, laikais, nuosakomis. Turbūt supratai, kad kalbama apie žodžių kaitýbą.
KAS KUR YRA
Beveik visi priešdėliniai daiktavardžiai yra padaryti iš priešdėlinių veiksmažodžių. Pavyzdžiui, sąjūdis iš sujudo, įstaiga iš įsteigė, pamoka iš pamokė. Vadinasi, tokie žodžiai yra ne priešdėlio, o galūnės vediniai.
Kokie yra žodžių darybos būdai? Kad padarytum naują žodį, reikalinga nors viena darybos priemonė. Darýbos premonė – reikšminė žodžio dalis, su kuria padaromas naujas žodis – darinỹs.
Pagal darybos priemones skiriami keturi žodžių darybos būdai. DARYBOS BŪDAS
PAVYZDŽIAI
Priešdėlinis:
upė – paupys, bėga – įbėga.
Priesaginis:
tėvas – tėvelis, pirko – pirkėjas.
Galūninis:
briedis – briedė, įrašo – įrašas.
Sudūrimas:
edis + kirto – medkirtys, m bendras + klasė – bendraklasis.
Dažnai pakinta ir naujojo žodžio galūnė: dukra – dukrelė, sūnus – posūnis, žalia – apyžalė.
UŽ DU OT YS IR ĮSIV ERT INI MA S 1. Paa iški nk, kada pakinta leksinė, o kada darybinė žodžio reikšmė. 2. Pat eik žodžio gražus kaitybos ir darybos pavyzdžių. 3. Api brė žk, kas yra darybos prie monė, darinys, vedinys, sudurtinis žodis. Pateik pavyzdžių. 4. Iš žodžio vienas keturiais būdais pad aryk darinių. 5. Atli k šiai pamokai skirtas užduoti s (p. 59). 6. Ats aky k į įsivertinimo testo 2 ir 10 klausimus (p. 69).
Žmogus galbūt tas, Kursai renka žemuoges! Kas iš kur atėjęs, Geriausiai žino vėjas! Iš Sigito Gedos eilėraščių rinkinio „Močiutės dainos“
1. Iš pirmo posmo išrašyk tikrinius daiktavardžius ir pažymėk darybos priemonę. Su dviem pasirinktais vietovardžiais parašyk sakinių. 2. Prisimink, ką apie vietovardžių kilmę mokeisi pirmame skyriuje, ir parašyk, iš kokių žodžių atsiradę miestų pavadinimai Kaũnas ir Vlnius. 3. Pažymėk vietovardžio Vlnius darybos priemonę. Parašyk tris–penkis sakinius apie Vlnių. 4. Trečiame posme poetas sugretina du žodžius: žmogus – žemuoges. Ar šie žodžiai giminiški? Parašyk kuo daugiau giminiškų žodžių su šaknimi žmog-. Parašyk žodžio žemuogė darybos būdą ir pažymėk darybos priemones. 5. Parašyk pateiktų vietovardžių darybos būdą ir pratęsk vienu–trimis pavyzdžiais: a) Pavilnỹs, Panemùnė, Ùžupis, b) Lazdýnai, Šluva, Jõniškis.
Lietuvių kalbos mokytoja aiškina: – Ar įmanoma daiktavardžius kaityti giminėmis? Pavyzdžiui, daiktavardis Antanas yra vyriškosios giminės... Didžiausias technikos mėgėjas neleidžia baigti aiškinti ir šaukia: – Aš žinau – antena! Moteriškoji giminė. 23
Ką atradau šeštoje klasėje mokydamasis lietuvių kalbos?
ATRADIMŲ ATRADIMAS Įveiktas dar vienas kelio ruožas, kuriame pasijutai ne tik keliautoju, bet ir svetingu šeimininku. Atėjo laikas nuraškyti saldžius šios kelio po Kalbos pasaulį atkarpos vaisius. Pasidžiauk sėkmėmis, pasisemk išminties iš nesėkmių, prisimink pamokas, išmoktas ieškant naujų dalykų.
Iš ko susideda kalba?
UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS 1. Paaiškink, kodėl svarbu pažinti garsus. Nurodyk, kurie garsai pavaizduoti pirmo robotuko lape. 2. Nurodyk, kurios kalbos dalys užrašytos antro robotuko lape. Savo atsakymą pagrįsk.
Atradimų atradimas (Čia galėtų atsirasti tekstas apie tavo atradimų atradimą.) ___________________________________________________ ___________________________________________________
3. Paaiškink, kaip atskiri žodžiai jungiasi į žodžių junginius. Pratęsk žodžių junginių, esančių trečio robotuko lape, sąrašą.
___________________________________________________
4. Iš žodžių junginių sudaryk sakinį.
___________________________________________________
5. Pasirink vieną ketvirto robotuko sakinį ir nurodyk sakinio dalis. Paaiškink, kaip jas atpažinai. 6. Parašyk, kurie ketvirto robotuko sakiniai galėtų būti pastraipų teiginiai. Savo nuomonę pagrįsk. 7. Pasirink vieną sakinį ir sukurk pastraipą. 8. Panagrinėk penkto robotuko pastraipas: nurodyk teiginius, įrodymą, išvadas. 9. Parašyk, ar šios pastraipos gali sudaryti vientisą rišlų tekstą. Kodėl? 10. N urodyk šešto robotuko teksto tipą (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas). Paaiškink, kodėl taip manai. 11. I šrašyk iš teksto sakinius, kurie priklauso pasakojimui, aprašymui, samprotavimui. 12. Pasirink vieną teksto sakinį ir išnagrinėk jį sintaksiškai. 13. I š šio sakinio pasirink po daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį ir juos išnagrinėk morfologiškai.
___________________________________________________ ___________________________________________________
___________________________________________________ ___________________________________________________ ___________________________________________________ ___________________________________________________ ___________________________________________________ ___________________________________________________ ___________________________________________________ ___________________________________________________
1. Įsivaizduok, kad tu esi išradėjas. Sukurk tekstą apie savo atradimų atradimą, kurį norėtum atrasti arba gal jau esi atradęs. 2. Pasakyk, kurio tipo tekstą – pasakojimą, aprašymą, samprotavimą – rašysi. Kodėl? 3. Išvardyk teksto kūrimo žingsnius. 4. Parašyk, kaip savo sukurtą tekstą tobulinsi. 5. Parašyk, kaip jį pristatysi klasės draugams. 6. Pagrįsk arba paneik teiginį, kad net ir mažiausias atradimas suteikia džiaugsmo visai žmonijai.
14. Pasirink bet kurį sakinio žodį ir jį išnagrinėk fonetiškai. 15. I šrašyk iš teksto bent penkis žodžius, kuriuos rašant galima suklysti. Paaiškink jų rašybą. 16. Į sivertink – parašyk sau laišką: jame apžvelk savo sėkmes ir nesėkmes šeštoje klasėje, numatyk, kaip tobulinsi savo mokymosi įgūdžius septintoje klasėje, pasvarstyk, kokių atradimų tikiesi.
166
© „Šviesa“
Įsivaizduok, kad tau reikia būsimą šeštoką išmokyti kurios nors lietuvių kalbos taisyklės. Apmąstyk, kurios taisyklės mokytum, kokį būdą pasirinktum. Parašyk sveikinimą užšifruodamas tą taisyklę.
167