Page 1

VIRSELIS


Sausio 1 d. Mutanto būsena – Nėra jokių karjeros receptų Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. Vėliau, po keleto dienų, jis sukūrė žmogų – itin išskirtinį padarą. Tai buvo kūrybinis proveržis. Šiandien mes elgiamės priešingai. Mūsų gyvenimo aprašymai vienodėja, atsiranda klonų  – studijos prestižiniame universitete per rekordinį laiką, praktika užsienyje, svetimų kalbų mokymasis, dirbtinė šypsena, madingai kirpti trumpi plaukai (ir moterų!), partnerystė be įsipareigojimų. Jaunieji kadrai trokšta aukštumų, renkasi geriausius karjeros variantus, asmeninę karjerą planuoja taip pat kruopščiai kaip kelionę dviračiais per Australijos glūdumas. Gal strateginiu požiūriu visa tai prasminga, o taktiniu – protinga, tačiau pro akis praleidžiama svarbiausia: asmenybė. Vargu ar kuriam iš jaunųjų darbuotojų šiandien stinga profesinių žinių, strateginio mąstymo, praktinių įgūdžių. Jau prieš daugelį metų universitetai prisiderino prie ūkio reikalavimų, įtraukė į savo mokymo planus individualias studijas, būtinąją praktiką ir iškalbos kursus, nes jų reikšmė renkantis darbuotojus didėja. Vis dėlto dirbti priimami ir paaukštinami tik puikūs analitikai, kurių socialinė kompetencija retai kada prilygsta jų pačių ego ir intelektui. Tiesiogine to žodžio prasme tai išmintingos pabaisos. Laimė, būna ir kitaip: verslininkai ieško žmogaus pagal būdą, o ne pagal išskirtinius gabumus. Puikus priverstinis išsimokslinimas neįkvepia kūrybingumo, kai kada tarp jo ir socialinio buklumo net susidaro priešprieša. Šie pastarieji gebėjimai darosi vis svarbesni – vadybai, gamybai modernizuoti, darbuotojams motyvuoti. Taigi tas, kuris universitete skina laurus, kolektyve gali sužlugti, jei spręs konfliktus būdais, aprašytais rugpjūčio 15 d. skirsnyje. Karjeristai mąsto pernelyg tiesmukai. Jie išmoksta drožti tiesiai tikslan, jei būtina – per kitus. Koks pavojus! Juo aukštesnes pareigas užima darbuotojas, juo labiau atstovauja įmonei ir jos vertybėms. Kol viskas sekasi, gal užtenka ir paprasto vadovo. Bet kilus sunkumų, prireikia esminių permainų. Jas gali užtikrinti tiktai asmenybė: įmonė klesti ne todėl, kad joje dirba didelį atlyginimą gaunantys

ss. vsr. kov.


darbiniai arkliai ir aerodinaminiame vamzdyje išbandyti mutantai, o žmonės, besikliaujantys ne tik protu, bet ir aistra, rodantys pavyzdį, paisantys vertybių, neįprastai mąstantys ir turintys lakią vaizduotę. „Virtuvinio“ karjeros recepto nėra. Vien šioje knygoje esama daugiau negu 366 patarimų, strategijų, sąvokų. Vis dėlto planuoti savo ateitį pagal vieną kitą standartą būtų gana kvaila. Dar ir nekūrybinga.

Sausio 2 d. Kaina – Kaip sėkmė paveikia būdą Karjera turi savo kainą. Tai būtina paminėti iš pat pradžių, nes paprastai apie ją pamirštama ir prisimenama tik tada, kai ji jau seniai tapusi nebeįkandama. Didžiausia sudėtinė kainos dalis, kurios labiausiai nepaisoma, yra laikas. Darbe jums ima sektis tik tada, kai dirbate daugiau ir geriau už kitus. Taigi lieka mažiau erdvės savo poreikiams – šeimai, vaikams, draugams, mėgstamiems užsiėmimams. Iš pradžių tai nekrinta į akis, galimas daiktas, draugai ir partneriai pripažinimo siekia panašiai. Bet ateina metas, kai nebenueinate į vakarėlį, nes esate priversti dar padirbėti; atostogas sutrumpinate iki savaitgalių su išmaniuoju telefonu; draugystė išsigimsta į tikslinį bendravimą. Grimztate į vienatvę. Deja, sėkmei reikia kompromisų. Daugelis jai aukoja ir vertybes. Kodėl tylite, kai atsiveria akys? Kodėl sakote „taip“, nors sąžinė klykte klykia „ne“? Dažnai visa tai vyksta iš lėto. Nuolaidos prasideda nuo kalbų, paskui priderinamas elgesys, galų gale teisinamasi papročiais: juk visi čia taip daro! Tas, kuris pernelyg dažnai nuolaidžiauja, darosi vis svetimesnis sau pačiam, kol galų gale lieka tik apvalkalu – tokio storumo kiautu, kad puikiausiai stovi ir be stuburkaulio. Specialioji literatūra tokią būseną vadina deformuota asmenybe, angl. deformation professionelle. Štai kaip toli nukeliavo tokie vadovai – tapo apgailėtina rūšimi. Prisiimta atsakomybė keičia būdą. Sunku rasti pusiausvyrą tarp naudingumo koeficiento ir žmoniškumo, nepakenkiant savajam


„aš“. Ištisinis spaudimas darbe ir atviras ar slaptas priešiškumas nelieka be padarinių. Ateina metas, kai daugelis vadovų užsisklendžia savyje, vengia kritikos ir išsiugdo pernelyg išpūstą ego. Tai veikiau savisauga, todėl nė kiek ne mažiau pavojinga. Tikrovė nuolat primena, kad nesate nepakeičiami ir nebeatskiriate asmenybės nuo jos atliekamo vaidmens. Ir kada nors tai ima kristi į akis. Pirmoji pakopa į žlugimą. Sėkmė yra ne kas kita kaip asmeninių tikslų pusiausvyra. Taigi būtina nustatyti prioritetus. Ir savaitei, ir mėnesiui ar metams. Apmąstyti sprendimus, nemoti ranka į kritiką, sveikai žiūrėti į savo padėtį, neprarasti žemės iš po kojų – veiksmingos priemonės. Bet svarbiausia jų – visuomet prisiminti kainą, kurią dar išgalėsite mokėti.

Sausio 3 d. Jokios sėkmės be savimonės Di Hokas (Dee Hock), VISA steigėjas ir ilgametis vadovas, daug metų tyrinėjęs vadybos klausimus, galop priėjo prie tokių išvadų: tas, kas trokšta sėkmės, bene 50 procentų (!) savo laiko turi skirti vadybos įgūdžiams tobulinti, kad geriau suprastų savo tikslus, principus, motyvus bei elgseną ir viso to laikytųsi. 25 procentus laiko jis turėtų stengtis paveikti savo vadovus, dar 20 procentų skirti bendradarbių, klientų ar varžovų elgesiui. Likusi laiko dalelė priklauso tiems, už kuriuos esate atsakingi. Tokie samprotavimai stulbina, tiesa? Neapsakomai sunku užgniaužti savo būdą, temperamentą, nuryti žodžius – šito dažniausiai nepaisoma. Didžiuma žmonių mieliau leidžia laiką patarinėdami kitiems, kaip rasti gyvenimo kelią, ar kreipia dėmesį kitur, kad tik nereikėtų užsiimti savimi. Juos domina televizorius, vakarėliai, draugijos. Tai nepadoru. Kaip galima vadovauti kitiems, jei nesusitvarkai netgi pats su savimi, juolab nežinai, ko nori? Todėl pradedant karjerą – pageidautina metų pradžioje – būtina savianalizė. Protingi žmonės metų pradžią išnaudoja savimonei, iš-

ss. vsr. kov.


siaiškina, kas pernai buvo gerai, kas taisytina, ko jie išmoko, kokias klaidas ištaisė, kokius gebėjimus patobulino ir koks turi būti tolesnis žingsnis. Ramiai užsirašykite šiuos tikslus: tik rašydami daugelis jūsų suprasite, kaip visa susiję. Savivadybą galima prilyginti marškinių sagstymuisi: jei jau pradėjai blogai, vargu ar tvarkingai užsisegsi kitas sagas.

Sausio 4 d. Keičiamas kursas – Pažangai reikia pastovumo Kai kas mano, kad pažanga ir pastovumas  – nesuderinami dalykai. Klaidinga mintis! Nepripažįstantis pastovumo negali nustatyti kurso, o nežinantis, iš kur pats atvyksta, negali siekti jokio tikslo. Prisiminkite verslą: pastovumas yra jo kokybė, kultūra, vertybė. Kaip tik jis nulemia verslo kryptį. Taip identifikuojami darbuotojai, į kolektyvą glaudžiau įsilieja nauji nariai. Tokios įmonės išoriškai atrodo patikimos, joms kur kas lengviau konkuruoti. Puikus pavyzdys – kokakola, žinomiausias prekės ženklas pasaulyje. Vieną dieną vadybininkams toptelėjo mintis pakeisti tipišką butelių formą ir užrašą, siekiant pažangos. Visiška nesėkmė: klientai pasipriešino. Jie pasigedo tapatumo. Nuo to laiko kokakolos bendrovės, net gaminančios naujus gėrimus, simboliai nekinta. Volfgangas Mombergeris (Wolfgang Momberger), Markenberatung Brandnet vadovas, gali pasakyti, jog Procter and Gamble sėkmingai parduoda daugiau negu 75 procentus naujų gaminių. Anot Mombergerio, kiti gamintojai teparduoda vidutiniškai 30 procentų. Skirtumas tik toks, kad Procter kruopščiai žymisi, kaip sekasi parduoti į rinką leidžiamus naujus gaminius. Tos pačios klaidos šie verslininkai nekartoja. Be patirties nebus sėkmingos pažangos! Tas pat tinka ir karjerai. Galite pakeisti kryptį, darbą, statusą, bet stokodami pastovumo imsite blaškytis, nes niekas jums nerūpi – tik gebėjimas prisitaikyti. Tuo tarpu būdami ištikimi vertybėms įsiliesite į kolektyvą, tapsite visų gerbiamais draugais ir bendradarbiais,


kuriais visi pasitiki. Ir pasirinkti šias gaires turite patys. Geriausia dar šiandien. Užsirašykite tris vertybes, kurias ketinate ginti:

ss.

1. ______________________________________________________

vsr.

2. ______________________________________________________ 3. ______________________________________________________

Sausio 5 d. Apie įtampą – Kuo išsiskiria geras darbuotojas Nėra tokio darbo, kokio negalėtumėte netekti. Jokia įmonė to nežada. Tai tik jūsų rūpestis. Geriausia apsauga nuo atleidimo – tapti tokiu reikalingu darbuotoju, kad įmonė be jūsų bemaž neišsiverstų. Tik prašau to nepainioti su žodžiu „nepakeičiamas“. Kiekvieną žmogų galima pakeisti. Ir kiekvienas vadovas daro gerai, jei organizuoja savo verslą taip, kad šis nežlunga net pasitraukus gabiausiems darbuotojams. Kur kas svarbesni tie, kurie savo triūsu ir entuziazmu lemia verslo sėkmę. Tad kaip tapti tuo geru darbuotoju? Pirma, mažiau kamuokitės! Ne: mažiau kamuokitės patys, kad savo pastangomis netrikdytumėte kitų. Yra bendradarbių, iščiulpiančių žmogui paskutinius syvus. Kad ir kaip gerai dirbtų, jie siutina aplinkinius. Patys bjauriausi tie, kurie tingi galvoti. Tai žmonės, iš pradžių pasiūlantys gerų minčių, bet nesivarginantys apgalvoti jų iki galo. Gal jų ketinimai ir geri, vis dėlto jie lieka problema, o ne tampa jos sprendimo dalimi. Jie kaip vaikai, norintys šuniuko ir negalvojantys, kas vėliau vedžios jį į lauką, mokės veterinarui ir prižiūrės per atostogas. Norintis pagelbėti pačiam sau ir vadovui turi apgalvoti viską iki galo, tik tada siūlyti. Antra: blogai elgiasi ir tie, kurie patys nugriebia grietinėlę, o kitiems palieka nemalonų darbą. Bet koks darbas turi nemalonių bruožų, ir visi įmonės darbuotojai kaipmat suvokia, kokių. Nepel-

kov.


nysi nei prielankumo, nei naudos karjerai, jei suksi uodegą. Geras darbuotojas susidoroja su tais nemalonumais nebambėdamas. Trečia: taupykite laiką. Net geri darbuotojai gali būti našta įmonei, jei pernelyg plėšosi. Pranešinėjantis vadovui apie kiekvieną laimėjimą asmuo, žinoma, yra nuolat pastebimas, bet kartu trukdo dirbti. Mat vadovas neturi laiko gausybei savo darbo mokovų. Svarbiausia rasti aukso vidurį tarp pareigų ir joms eikvojamos energijos.

Sausio 6 d. Klonuotų karių antpuolis – Kvaili įdarbinimo testai Nejaugi tikrai esate kvėša? Šiaip ar taip, turite būti kiek kvaištelėję, kad nepasipiktintumėte tais psichiniais žaidimėliais, kuriuos sukurpia kai kurie verbuotojai, norėdami išsiaiškinti protinius ieškančių darbo žmonių trūkumus. Aišku, esama ir rimtų atrankos būdų, bet pasitelkus 30 suktų klausimų spręsti apie uždarą būdą, slaptus kompleksus ar neryžtingumą tikrai nedora. Tai nereikalingas sielos apnuoginimas. Jeigu kam nors tai patinka, prašom – štai kaip galima apibūdinti kandidatą:

• Savimi pasitikįs, optimistiškas, drąsus, aistringas. • Itin mėgstąs bendrauti: gausus jo pažįstamų būrys; važiuodamas

traukiniu labiau domisi bendrakeleiviais negu kraštovaizdžiu; mėgstamas užsiėmimas gali būti tik komandinis sportas. • Labai svarbu būti mylimam, bet ne tiek, kad nuo to priklausytų sprendimai. Joks žmogus negali įtikti visiems. Todėl niekas to ir nesiekia. • Nuolatinis mokymasis skatina begalinį kūrybingumą. Tokie žmonės kupini gerų minčių, su malonumu jas įgyvendina. Ir visuomet su kolegomis! Juk jie ne despotai, galų gale kalbama apie kitų poreikius. • Vis dėlto nesileidžia menkinami. Netyli, jei su jais blogai elgiamasi – pasipriešina mandagiai, bet girdimai.


• Be to, idealus kandidatas yra sveikas kaip ridikas. Tiek fiziškai,

tiek psichiškai. Jaučia oro permainas?! Kas čia per nesąmonė? Nesugeba susikaupti? Tam tara ram! Kokios baimės? Neišsigąsta net sugedus lėktuvo motorui. Kaltės jausmas, neurozė, netikrumas jam tokie pat nežinomi kaip dvejonės ar stresas. Trumpai drūtai: susivaldąs visapusiškai ir visada. • Beje, iki šiol gyveno puikiai. Nieko nesigaili, viską pakartotų taip pat. Net klaidas – galų gale iš jų mokomasi. Tai nereiškia, kad nesąžiningai atliks savo pareigas. Jei kada nors atsiduosite tokioms beprotiškų klausimų kaskadoms, pamirškit įmonę – jai reikia klonų, o ne ypatingų protų! Verčiau mėgaukitės malonumu sudirbti testą.

Sausio 7 d. Tinkamas testas – Patikrinkite kiekvieną darbo pasiūlymą Bet kokiame filme yra scena, puikiai suvaidinama kiekvienos aktorės. Aktorė įsispitrėja į kamerą, šypso, ir žiūrovas mano: ji žvelgia į mane. Geri įdarbintojai kuo puikiausiai įvaldę šį būdą. Paskambina jums (kaip pamalonina!) ir verbuoja žadėdami „nuostabią darbinę perspektyvą“. Kokia pergalė! Ir vis dėlto nesutikite iškart. Pirma: abejojantis yra geidžiamesnis; antra, bet kokį darbo pasiūlymą turite kuo nuodugniausiai išnagrinėti. Atkreipkite dėmesį: veikla – ko iš tiesų tikimasi? Kokią patirtį dirbdami galėsite panaudoti? Ar dirbdami tobulėsite? Ar tas darbas yra iššūkis – net daugeliui metų? vadovas, kolegos – pasiteiraukite apie socialinę aplinką. Tai apima problemines sritis, konfliktus, išprusimą. Kam jūs atsiskaitysite? Kas atsiskaitys jums? Svarbu ne kolektyvo dydis, o sudėtis. Ar žmonės patenkinti savo darbu? Puikiausias darbas gali virsti pragaru dėl paniurėlių aplinkos;

ss. vsr. kov.


įmonės vertybės – kokios vyrauja pažiūros, tikslai, praktika. Visa tai rodo įmonės kultūrą, o ji turėtų jums tikti. Beprasmiška dirbti įmonėje, kurioje priimta galuotis iki nakties, jei esate šeimos žmonės. Lygiai taip pat neturėtumėt dėl darbo pyktis su sąžine; atlyginimas – pinigai, žinoma, svarbu, bet niekuomet nevalia jų iškelti į pirmą vietą. Solidus atlyginimas yra vertinimo išraiška. Jeigu iš jūsų daug reikalaujama, tai turi būti atitinkamai atlyginama.

Sausio 8 d. Be plano – Kodėl neverta planuoti karjeros Aibė karjeros žinovų siūlo sudaryti karjeros planą. Aš tam visai nepritariu – ir pasakysiu kodėl: net bendrine kalba karjera yra daroma, o ne iš anksto planuojama. Be gebėjimų ir ryžto, meistriško miklumo ir tam tikrų taisyklių paisymo, dažnai prireikia ir gero žiupsnio laimės. O šito nesuplanuosi. Karjeros planas yra tarsi korsetas, jį pasigaminate dar kaip reikiant nežinodami savo darbinės veiklos pobūdžio ir papročių. Karjeros planai tėra teorinė vizija – dažniausiai jie nė per plauką neatitinka tikrovės. Be to, jie apakina. Galima svarstyti, ką dirbsi artimiausius trejus, penkerius metus ir kaip gausi tą darbą. Tačiau užsispyrėlis, siekiantis įvykdyti savo planą, dažnų dažniausiai pražiopso šalutinę galimybę. Vis dėlto kaip tik tokios galimybės leidžia pasiekti svajonių karjerą, nors ne vienas garsus vadovas vėliau pasakoja jau seniai planavęs šitaip iškilti. Iš anksto nusibrėžti tikslą – vadinasi, lėkti per gyvenimą nepastebint to, kas akivaizdu. Vienintelis prasmingas patarimas štai koks: būkite atviri ir veiklūs. Ramiai apgalvokite svarbius tikslus – pareigas, vietoves, įmones, kuriose norite dirbti. Apsvarstykite, kokius gebėjimus turite tobulinti ar įgyti, kad tenai patektumėte. Bet būkite atidūs ir pasirengę bet kada atsižvelgti į pokyčius ir numoti ranka į planą. Improvizacijos sudaro pusę gyvenimo, o planai tėra pusė darbo.


Sausio 9 d. Ryškūs aplankai – Svarbiausios įsidarbinimo taisyklės Kaip atrodo tobulas įsidarbinimas? Dailus aplankas? Chronologinis gyvenimo aprašymas? Skaitmeninės nuotraukos? Vadovėliuose apie įsidarbinimą daug kas priklauso madų ir mitų sričiai. Nukenčia ieškantieji darbo. O personalo skyriaus viršininkams labiausiai patinka klasikiniai kuklūs dokumentai be jokių įmantrybių. Ar gyvenimo aprašymas bus amerikietiškas (iš pradžių nurodomos svarbiausios pareigos), ar chronologiškas, lemia skonis ir personalo skyriaus reikalavimai. Gerokai svarbiau, kad būtų galima kuo greičiau sužinoti ieškančiojo darbo profilį. Kai kas aplankui peržiūrėti skiria ne daugiau kaip 4 minutes. Taigi esminiai dalykai turi iškart kristi į akis. Brangaus aplanko galima ir nepirkti. Klysta tas, kuris mano padarysiąs gerą įspūdį, jei sukrausiąs popierius į trigubai sudėtą kartoninį aplanką. Šiandien taip atrodo kas antras prašymas. O išskleistas triptikas užima pusę rašomojo stalo. Nors pasiusk. Nuotrauka turi būti kokybiška. Ne iš automato ir ne kompiuterinė. Standartinis formatas – 6 ir 9 cm. Portretas su kostiumu ir tvarkinga šukuosena. Psichologiniais testais nustatyta: moterys arklio uodega surištais plaukais atrodo rimtesnės ir turi daugiau galimybių įsidarbinti negu moterys ilgais palaidais plaukais! Nuotrauka turi būti viršutiniame dešiniajame gyvenimo aprašymo kampe, pritvirtinta lipnia juosta, ne prisegta sąvaržėle. Nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. galioja lygių galimybių įstatymas, todėl darbo skelbimuose neturi būti pageidaujama kandidato pagal amžių, lytį, religiją ar kilmę. Ir įmonės vis dažniau prašo nepateikti nuotraukų, nenurodyti amžiaus ir t. t., kad neįdarbinusios asmens nebūtų apkaltintos diskriminavimu. Atsižvelkite į tai.

ss. vsr. kov.


Vasario 14 d. Love and Order – Tarnybinis flirtas ir jo keliami pavojai Nėra vietos, apsaugotos nuo meilės. Amūro strėlė sminga kada nori ir kam nori. Net darbuotojui. Bet darbovietė yra pavojinga teritorija. Tarnybinis flirtas skatina vaizduotis glėbesčiavimąsi lifte, sanguliavimą vietoj kopijavimo ir paleistuvavimą vietoj našaus darbo. Anot sociologų tyrimų, darbovietė, neskaitant draugų aplinkos ir mokymosi įstaigos, yra didžiausia partnerių „birža“. Joje sudaromi apie 35 procentai visų santuokų. Juk čia susieina bendri dalykai: panašūs kolegų interesai ir panašus išprusimas, be to, skyriuje viešpatauja tarsi koks prievartinis intymumas, kolektyvo nariai išsipasakoja apie asmeninį gyvenimą. Taigi būsimieji partneriai neperka katės maiše. Pagal statistiką tokios santuokos patvaresnės. Dėmesio: Never fuck the company! – laki frazė, į jos dviprasmiškumą reikia žiūrėti pažodžiui: neturėtum nei apmauti savo darbdavio, nei naiviai painiotis į meilės nuotykius. Antraip darosi sunku atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, taigi konfliktai neišvengiami. Ir dar: įstaigos įsimylėjėliai tarytum sėdi stikliniame name. Kiekvienas jų krustelėjimas akylai stebimas, bendradarbiai tikriausiai sužino daugiau asmeninių dalykų nei derėtų. Taigi nauda iš įsimylėjėlių santykių visada atsiduoda šeimyniškumu. Dar vienas dalykas: kol viskas einasi kaip iš pypkės – nuostabu. O jei porelė išsiskiria? Bemaž visada meilė virsta lemtinga apgavyste. Darbo aplinka tampa slogi, dažnai vienas iš buvusių draugužių netenka darbo. Todėl specialistai tarnybinėms porelėms pataria: kol abu neįsitikinę savo santykių tvirtumu, juos būtina slėpti. Jokio niurkymosi koridoriuje, jokio merginimo kavinėje! Jei pora atvirai pasikalba, turi susitarti, kad darbe juodu bus tik bendradarbiai. Įsimylėjėliai – laisvalaikiu. Bendradarbių apkalbos žlugdo karjerą: „Kodėl Zuzana ilgiau nei paprastai lindi tualete? Ar juodviem būtina visąlaik burkuoti?!“ Kaipmat atsiranda abejojančių jų darbingumu. Geriausia nusistatyti taisykles ir darbe vienam nuo kito laikytis kuo toliau. Kad ir kaip ten būtų, santykiai yra asmeninis reikalas!


Vasario 15 d. Priešvėjis – Aukso žodžiai

ss.

Yra dvi karjeros galimybės: arba iš tikrųjų ką nors nuveiki, arba sakaisi nuveikęs. Patariu rinktis pirmąjį būdą, čia anaiptol ne tiek daug varžovų. Denis Kėjus (Danny Kaye) „Oskaro“ laimėtojas

Jei drakonas nori pakilti, jam reikia skristi prieš vėją.

Kinų išmintis

Žmogaus išmintis matuojama ne patirtimi, o gebėjimu kaupti tą patirtį. Džordžas Bernardas Šou (George Bernard Shaw), rašytojas

Pavyduolių skaičius patvirtina mūsų gabumus.

Oskaras Vaildas (Oscar Wilde), rašytojas

Vasario 16 d. Tikslo paieškos ir būdai jam pasiekti Amžinasis dėsnis: stiprios asmenybės nesiblaško į visas puses. Jei nori pradėti karjerą, reikia gerai pamąstyti – net ir apie save. Taip prablaivėja protas ir įgyjama atkaklumo. Keli klausimai padės geriau suprasti savus tikslus:

• Ką iš tiesų (!) norėtumėte pasiekti?

_______________________________________________________

• Ką norėtumėte pakeisti, ištaisyti?

_______________________________________________________

vsr. kov.


• Kodėl šis tikslas jums toks svarbus?

_______________________________________________________

• Kokius poreikius patenkintumėte, jei jį pasiektumėte: savikliovą, laisvę, finansinę nepriklausomybę?

_______________________________________________________

• Tarkime, pasiektumėte tik 80 procentų tikslo – kaip tada jaustumėtės?

_______________________________________________________

• Ką turėtumėte daryti, kad pasiektumėte tikslą?

_______________________________________________________

• Ko reikėtų atsisakyti? Ar galėtumėte?

_______________________________________________________

• Kaip paprastai įveikiate abejones ir baimę?

_______________________________________________________

• Kas šią akimirką trukdo pradėti veikti?

_______________________________________________________ (Šiandien šis jau paskutinis.)


Vasario 17 d. Mėgstamas ir klaidingai suvokiamas darbas Roberto Zemeckio (Robert Zemecki) vaidybiniame filme „Prarastasis“ Tomas Hanksas (Tom Hanks) vaizduoja devyndarbį Čaką Nolaną, logistikos įmonės FedEx kontrolierių, skersai išilgai išmaišiusį pasaulį, neapsakomai patenkintą savo darbu ir semiančiu iš jo didžiausias paskatas kasdienybei. Sudužus lėktuvui Čakas atsiduria negyvenamoje saloje. Ir vėl darbas bei nuolatinė kova už gyvybę atima visą jo laiką ir padeda pakelti vienatvę – bent iš pradžių. Nolanas visai neatsitiktinai yra amerikiečių filmo veikėjas. Statistinio vokiečio supratimu jis garbintinas kaip išskirtinis: vandenyno salõs, iš kurios nuo šezlongo atsiveria puikus vaizdas, savininkas, skirstantis savo darbo laiką vienas pats su Vilsonu – niekad nepriešgyniaujančiu krepšinio kamuoliu. Šaunumėlis! Čionai darbas tampa lyg ir raumenų mankšta: turi skaudėti, antraip nebus jokios naudos. Visi niekinamai atsiliepia apie darbo aistruolius turėdami galvoje kvailius, negalinčius gyventi be darbo. Darbštuoliai bemaž prilyginami alkoholikams. Jei tokie tarnautojai kankiniai susiburia krūvon, kalba tik apie tai, kiek laiko dar turės dirbti ir kaip gyvens vėliau. Darbas ir gyvenimas – varžovai, tad juos – darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros dėlei – reikia priešinti tarpusavyje. Kiaulystė! Jei dirbi – gyveni; čia nesama jokios priešybės. Gyvenimas ir darbas kuo puikiausiai suderinamas, jie gali vienas kitą stiprinti ir duoti vaisių. Sutinki ir tokių žmonių, kuriems nebereikia dirbti. Jie, neskaitant šiokių tokių išimčių, dalijami į dvi grupes: vieni džiaugiasi malonumais slidinėdami Kanadoje ar buriuodami Egėjo jūroje, bet netrukus pasijunta nykiai ir ima trokšti užduočių, kiti dirba toliau, kuria naujus dalykus ir yra kur kas labiau patenkinti – tik dėl darbo, ne vien dėl pajamų dydžio, kaip daugelis klaidingai mano. Net Nobelio literatūros premijos laureatui Tomui Manui (Thomas Mann) darbas buvo sunkus, gana dažnai „bedžiaugsmis ir vargingas krapštinėjimasis“, tačiau nedirbti – pragaras.

ss. vsr. kov.


Vasario 18 d. Pasirinkti laimę Kai kurie žmonės trokšta, kad jų rūpesčiai ištirptų kaip Nescafe karštame vandenyje – tučtuojau. Daugelis pradėjusių dirbti, pavyzdžiui, nori kuo greičiau perimti atsakomybę, kad užsitikrintų padėtį ir nebūtų atleisti. Čia slypi klastinga mąstymo klaida. Įtaka nėra atsakomybės padarinys, kaip ir saugumas nepriklauso nuo užimamų pareigų aukštumo. Tokie žmonės mano, kad sėkmė perduodama ir pelnoma – per globėjus, laimėjimus. Jie neklysta, bet pamiršta kur kas svarbesnę atsakomybę: pačiam sau. „Kas yra žmogus? – klausia Viktoras Franklis. – Būtybė, visuomet pati sprendžianti, kas ji tokia.“ Žmogaus atsakomybė nei perduodama, nei atimama, tad kiekvienas turi gerai apsvarstyti: reikia įsidarbinti šioje įmonėje ar ne, užsikrauti šią užduotį ar ne, ieškotis kito darbo ar ne. Kiekvienas gali rinktis. Bet kada. Vis dėlto daugelis žmonių nesirenka baimindamiesi nepatogumų ar nežinomybės. Nors jau seniai jaučia, kad šiai įmonei kažkas negerai, kad darbas tampa vis neapibrėžtesnis ar jie patys darosi vis labiau nepatenkinti, nepajudina nė piršto. O juk būtų galima ko nors griebtis, kol ne vėlu – ieškoti ryšių arba mokytis toliau ir patyrinėti darbo rinkos alternatyvas. Net nerti į nežinomybę ir imtis savarankiško verslo. Bet jie nieko nedaro, ir kiti nusprendžia už juos. Tačiau atsakomybės iš jų niekas neatima, taigi dabar tenka atsakyti už padarinius. Nepriimti jokio sprendimo – taip pat sprendimas! Nesmagu tai suprasti, nes posakis tarsi ir nuvalkiotas. Vis dėlto nedaugelis jį teprisimena. O juk čia glūdi sėkmės esmė: laimė nėra akla. Tai atsakingo ir ryžtingo veiksmo padarinys.

Karjeros biblija  

Knygos Karjeros biblija ištrauka

Advertisement