Amazonijos džiunglių šamanus, laisvuosius Patagonijos gaučus, Bolivijos kokos augintojus ir Ekvadoro mangrovių miškų žvejus? Ar Kolumbijoje tikrai klesti narkomafija? Kas bendro tarp Karibų piratų ir Andų plynaukščių indėnų? Kaip susipina išnykusių Ugnies Žemės Patagonijos naujakurių tradicijos? Apie ką svajoja Putumajo regiono partizanų šeimos, Peru auksakasiai ir Bolivijos dykrų šamanai?
EGLĖS GERULAITYTĖS, filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės, knyga „Bastūnės liudijimai“ – gyvas pasakojimas apie nutrūktgalvišką kelionę motociklu po Pietų Ameriką. Peru, Bolivija, Argentina, Čilė, Ekvadoras, Kolumbija – ypatingos vietos ir patirtys, ribinės situacijos ir valia jas įveikti, tų kraštų žmonės ir asmeniškas žvilgsnis į jų gyvenimą, o kartu – vienatvėje kylantys filosofiniai klausimai, lydintys į asmenybės brandą. To, ką pamatai, sužinai, pajunti ten, už Atlanto, negalima pasilikti tik sau. Autorė dalijasi patirtais įspūdžiais, tarsi pro rakto skylutę žvelgdama į nepažįstamą ir paslaptingą Naująjį Pasaulį.
ISBN 978-609-466-276-8
9 786094 662768
Bastūnės liudijimai
gyventojų onų legendos ir
Leidausi per visą Pietų Amerikos žemyną, vaikydamasi tobulo rytojaus. Ieškojau kažin kokio didžiojo atsakymo, išsigelbėjimo, tėviškai besišypsančio Didžiojo Kūrėjo. Netvėriau savyje kažko tikėdamasi iš pasaulio ir kartu jausdama, jog nenusipelniau tokios laisvės, neaprėpiamų Patagonijos platybių, tokių svaiginamai aukštų Andų ir apsnūdusių Naujojo Pasaulio džiunglių. Keliavau vedama paaugliško nirtulio ir begalinio ilgesio, tačiau galiausiai supratau, kad pasaulis man nieko neskolingas. Dabar keliauju ieškodama, ką pasauliui galėčiau pasiūlyti pati. Eglė Gerulaitytė
Ankstyvoje vaikystėje tėtis nesekdavo man pasakų apie zuikučius, meškiukus ar fėjas – jis perpasakodavo man Jules’į Verne’ą. Kai paaugau, kartu knisdavomės po enciklopedijas, tyrinėdami žemynus. Turėjau sąsiuvinį, kuriame rašydavausi pasaulio sostines ir persipiešdavau šalių vėliavas. Maža norėjau būti indėnų vadu arba Magelanu, o ne princese ar balerina, todėl senelis padarė man lanką ir strėlių iš lazdyno. Kai sukako trylika, tėtis pirmąkart patikėjo mane turizmo agentūrų gidams ir išleido su jais į Budapeštą, paskui į Paryžių, į Vieną... Aš tiesiog pasprukdavau nuo gidų ir tyrinėdavau Europos sostines viena. Kai suėjo aštuoniolika, su universiteto draugais pradėjome keliauti po Europą autostopu. Paskui kurį laiką mėginau tapti oriu ir patikimu piliečiu – studijavau filosofiją, tarptautinius santykius, dirbau žurnaliste ir net galvojau apie būsto paskolą! Bet vidinis Magelanas nugalėjo, ir galiausiai aš atsidūriau ten, kur visada turėjau būti – kelyje.
EGLĖ GERULAITYTĖ
Kas sieja Andų viršukalnių indėnus,
Eglė Gerulaitytė
Bastūnės liudijimai
EGLĖ GERULAITYTĖ