Pelių ir kačių susitarimas

Seniai seniai kačių karalius paliepė lapei nuspūdinti pas pelių karalienę ir paprašyti taikos tarp dviejų karalysčių. Nuėjusi pas karalienę, pasiuntinukė pagarbiai nusilenkė ir iškilmingai prabilo:

– Jūsų didenybe, kačių karalius man liepė jums pristatyti planą, kaip būtų galima visiems laikams išspręsti iškilusius nesutarimus. Karalius norėtų paskatinti kates ir peles tuoktis, taip po truputį abi karalystės susilietų į vieną.

Pelių karalienė atidžiai išklausė, padėkojo lapei ir atsakė:

– Mums taip pat svarbu, kad įsigalėtų taika, ir aš labai vertinu kačių karaliaus pastangas. Vis dėlto norėčiau pasikalbėti su savo patarėjais. Atsakysiu kiek vėliau.

Tai tarusi karalienė sušaukė ministrus ir patarėjus ir papasakojo, ką jai sakiusi lapė.

Užvirė karšta diskusija, ir galiausiai visi sutiko, kad tai puikus sprendimas, atnešiantis taiką ir ramybę abiem karalystėms. Tada karalienė nusprendė išleisti savo dukterį už kačių karaliaus sūnaus, ir tai bus pirmoji kačių ir pelių santuoka. Išgirdusi šią žinią, minia ėmė garsiai ploti, ir karalienė paliepė lapei nedelsiant nunešti šią žinią karaliui.

Tačiau visiems džiūgaujant pasigirdo senos, visų gerbiamos pelės balsas.

– Labai gera žinoti, kad mūsų laukia taiki ateitis, kurią užtikrins tokia svarbi sąjunga, tačiau turime nepamiršti, kad katės visuomet buvo didžiausi mūsų priešai.

Todėl nė per nago juodymą netikiu tokiu pasiūlymu. Nepamirškite, kad lapės – taip pat mūsų priešai nuo neatmenamų laikų. Juolab kad visi esame girdėję apie tokius taikos susitarimus tarp daugybės gyvūnų, ir visi jie baigėsi siaubingai. Taigi tegu šie žodžiai būna perspėjimas pasisaugoti, net ir švenčiant vestuves šioje pilyje. Išlikime budrūs ir pasiruošę slėptis, jei kartais kiltų pavojus! – tvirtu balsu pamokė vyresnioji pelė.

Jos žodžiai buvo išgirsti, pelės pradėjo ruoštis karališkosioms vestuvėms, tačiau ėmėsi ir atsargumo priemonių.

Tuo tarpu kačių karalius išsiuntė daugybę šnipų, kad sužinotų, kas vyksta kaimyninėje karalystėje, ir netrukus suprato, jog pelės nepasitiki jo ketinimais.

Vestuvių dieną katės džiūgavo, artėdamos prie pilies jos dainavo ir šoko.

Bet palaukite! Jų dainos žodžiai skambėjo taip:

– Labas, augintini, labas, augintini! Spąstai jau paspęsti!

Tačiau pelėms ši daina įspūdžio nepadarė, ir jos atsakė dainuodamos kitą dainelę:

– Jūs galite pūstis ir didžiuotis, o mes, pelės, tuo tarpu pasislėpsime!

Neradusios nė vienos pelės, katės netrukus patraukė namo, ir daugiau niekada nebuvo jokių kalbų apie pelių ir kačių santuokas.