Dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė
Doc. dr. Vaida Jurgilė
Prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė
Dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė
Doc. dr. Vaida Jurgilė
Prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė
KO REIKIA MANO VAIKUI?
126 DUK ir mokslu pagrįsti atsakymai
į tėvų užklausas internete
Vilnius, 2024
ĮŽANGA
Mielieji skaitytojai, jei jūsų rankose atsidūrė ši knyga, reiškia jums rūpi, kaip auginti ir ugdyti vaiką. Anksčiau tėvystės rūpesčius mėgindavo palengvinti mamos ir močiutės, dabar atsakymus pateikia internetas ir nuomonės formuotojai. Socialiniuose tinkluose prisigaudote daugybę įvairiausių patarimų – nuo vaikų fizinės ir emocinės sveikatos iki ugdymo ir mokymo.
Tačiau išsitrynus ribai tarp vieno žmogaus nuomonės ir mokslo teiginių, kyla pavojus pridaryti klaidų.
Vaikui gimus niekas negauna instrukcijos, kaip jį auginti, todėl normalu nežinoti. Normalu klysti. Normalu jaudintis.
Ko tėvai ir globėjai, auginantys vaikus nuo 2 iki 6 metų, dažniausiai ieško internete? Kas jiems labiausiai rūpi ir kuo mes, mokslo atstovės, galėtume padėti, kad tėvystės keliu eiti būtų lengviau?
Pradėjome nuo populiariausių frazių tyrimo paieškos sistemoje „Google“ ir vaizdo įrašų internetinėje svetainėje „YouTube“. Rezultatai, jei atvirai, šiek tiek nustebino. Nejaugi gali būti, kad vis dar kyla tokių elementarių klausimų? Suaugusieji bando tartis su internetu, ką daryti, kai vaikas karščiuoja, kaip gauti gimimo liudijimą, švęsti gimtadienį ir ką papasakoti apie Kalėdų Senelį.
Tenka pripažinti – daugeliui suaugusių žmonių būna gėda pasakyti, kad jie ko nors nežino. Internete drąsiau, nes užduoti klausimą galima anonimiškai. Tik bėda, kad atsakymai gali būti menkos vertės, prieštaringi ir netgi klaidinantys.
Skaitydami šią knygą galite būti tikri – bet kuris klausimas nusipelno dėmesio, o jūs turite teisę gauti atsakymą. Mūsų tyrimui buvo atrinktos 143 paieškos frazės. Išanalizavusios padarėme išvadą, kad į 126 klausimus galime pateikti mokslu pagrįstus atsakymus. Knygoje rasite šiek tiek mažiau klausimų, nes dėl aiškumo kai kuriuos sujungėme. Nenustebkite radę informacijos apie mokyklą. Priežastis paprasta – kadangi tyrimui atlikti Lietuvos imtis buvo per maža, įtraukėme daugiau šalių, tarp jų ir tas, kuriose mokyklą vaikai pradeda lankyti anksčiau, todėl 2–6 metų vaikus auginantiems tėvams jau rūpi ir mokslai. Mūsų šalies švietimo sistema irgi suka panašiu keliu – prieš keletą metų įsigalėjo tvarka, kad į pirmą mokyklos klasę priimami tik ikimokyklinio ugdymo grupę, vadinamąją nulinę klasę, lankę vaikai. Paprastai ikimokyklinuku tampama sulaukus šešerių. Tuomet tėvai išdidžiai sako: „Mano vaikas jau lanko mokyklėlę!“ Beje, atsakydamos į kai kuriuos klausimus užgriebėme ir šiek tiek platesnį vaiko raidos tarpsnį, kad atsakymai būtų išsamesni.
Ši knyga parašyta populiariojo mokslo stiliumi, kad jums būtų lengva ir smagu skaityti. Nusprendėme neapkrauti kiekvieno atsakymo nuorodomis į mokslinius tyrimus ir dokumentus, todėl norintieji labiau pasigilinti, visų šaltinių sąrašą ras knygos gale.
Mes nepateikiame receptų, kaip auginti vaikus, nes vieno, visiems tėvystės atvejams tinkamo atsakymo NĖRA. Tiesiog nėra, nes visi esame labai skirtingi. Tokie yra ir mūsų vaikai.
Po kiekvieno skyriaus palikome vietos jūsų įžvalgoms. Rašykite, reflektuokite, pasižymėkite, ką atradote arba kuo vis dar abejojate ir pasidalykite su mumis. Galbūt tai bus įkvėpimas kitai knygai!
I skyrius JIE AUGA IR KEIČIASI
Kada vaikai pradeda visko klausinėti?
Kasdien girdite milijonus „kodėl“? Sveiki įžengę į didįjį tėvų kantrybės išbandymo laikotarpį! Kodėlčiukais mūsų mažyliai tampa labai anksti – sulaukę vienerių ar pusantrų metų. Intensyvaus tyrinėjimo etapas prasideda daugmaž apie trečiuosius gyvenimo metus, kai vaikas jau pakankamai išsivystęs, kad žodžiais galėtų laisvai išreikšti tai, kas jam įdomu. Remiantis vaikų raidos tyrimais, trimečiai tikisi, kad klausimas bus paaiškintas plačiau, o tai rodo didėjantį susidomėjimą priežastinėmis sąsajomis. Šis laikotarpis yra labai svarbi pažintinės raidos dalis ir gali trukti, kol vaikui sueis ketveri ar penkeri metai. Sulaukę penkerių ar šešerių metų, vaikai užduoda strateginius klausimus, kurie padeda priimti sprendimus.
Psichologijos mokslų klasikas Jeanas Piaget, aiškindamas žmogaus psichikos vystymąsi, rėmėsi intelekto operacijų koncepcija. Jis išskyrė keturias kognityvinės raidos stadijas: sensomotorinę (nuo gimimo iki 2 metų), kai dominuoja refleksai ir sąveikos su žmonėmis ir objektais; ikioperacinę (2–7 metų), kai vaikas pradeda naudoti proto vaizdinius, bet problemų sprendimo galimybės dar ribotos; konkrečių proto operacijų (7–11 metų) ir formalių proto operacijų (nuo 12 metų). Nesigilinsime į visų stadijų detales, tik pabrėšime, kad kodėlčiuko etapas sutampa su ikioperaciniu raidos etapu, kai vaikai dėl didelio smalsumo ir noro tyrinėti aplinką užduoda daugybę klausimų.
Net kelios vaikų raidos teorijos pabrėžia, kaip svarbu nuo mažens skatinti vaikus teirautis bet ko, kas tik šauna į galvą. Informacijos apdorojimo teorijoje pabrėžiama pažintinių gebėjimų, tokių kaip dėmesys ir atmintis, raida, kuri leidžia vaikams augant užduoti sudėtingesnius klausimus. Socialinis konstruktyvizmas akcentuoja socialinio konteksto ir mokymosi bendradarbiaujant vaidmenį skatinant vaikus kelti klausimus. Eriko Eriksono psichosocialinės raidos teorijoje rasime teiginių apie tai, kad klausinėjimas
palaiko vaikų savarankiškumą ir iniciatyvą, todėl būtina skatinti vaikus daryti tai kuo dažniau. Galiausiai konstruktyvistinė mokymosi teorija teigia, kad aktyviai klausinėjantys vaikai pasiekia geriausių mokymosi rezultatų.
Kartais tėvai pavargsta nuo, regis, niekada neišsenkančio „kodėl?“ srauto, bet atminkite – ignoruoti mažylio nevalia. Nenuvykite kamantinėtojo į šalį, nesijuokite iš jo klausimų. Natūralus smalsumo tenkinimas itin svarbus pažintinei raidai. Taip mažylis auga ir vysto protinius gebėjimus, o tuo pačiu –ir emocijas, nes gavęs atsakymą pasijunta išgirstas, suprastas.
Ar mano vaikas pasiruošęs darželiui?
Šį klausimą būtų galima apversti aukštyn kojomis, ir tikrai neapsiriktume pasidomėję, ar tėvai pasirengę darželiui. Taip, teisingai supratote. Sėkminga vaiko integracija į ugdymo įstaigą tiesiogiai susijusi su šeimos emociniu fonu. Diena, kai jūsų vaikas pradeda lankyti darželį – svarbus įvykis visai šeimai. Tą dieną jūsų mažasis čempionas žengia prie formaliojo ugdymo starto linijos, o jūs beprotiškai jaudinatės.
Jei šeimos nariai pozityviai nusiteikę, vaikui būna kur kas lengviau prisitaikyti ugdymo įtaigoje. Na, o jei tėvai ar globėjai verkia, kad reikia atplėšti vaikutį nuo krūtinės, neigiamos emocijos persiduoda ir mažajam.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Švedijoje, veikia labai stiprios priežiūros ir ankstyvojo lavinimo sistemos, kurios leidžia vaikus į ugdymo įstaigas priimti ankstyvojoje kūdikystėje, tai yra nuo 5 ar 6 mėnesių. Anksčiau Lietuvoje vaikai paprastai pradėdavo darželinuko „karjerą“ apie antruosius gyvenimo metus – kai mamai baigdavosi vaiko priežiūros atostogos (žinant, koks didelis krūvis tenka mažylį prižiūrinčiai moteriai, keista tai vadinti atostogomis, bet su sistema nepasiginčysi...). Dabar pypliai į darželį neretai pradeda tipenti būdami vos vienerių.
Ugdymo specialistai tvirtina, kad vienas iš kertinių aspektų, į kurį reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl darželio lankymo – jūsų atžalos gebėjimas taikytis prie struktūruotos aplinkos ir tvarkos. Tad įvertinkite, ar vaikas
supranta paprastus nurodymus. Antras svarbus dalykas – jam teks daug bendrauti su kitais vaikais, todėl reikalingas gebėjimas prisitaikyti (socialinis pasirengimas) ir tinkamai reikšti emocijas (emocinis pasirengimas).
Dažnai tėvams ir globėjams kyla klausimas, ar į ugdymo įstaigą galima leisti mažylį, kuris vis dar dėvi sauskelnes. Atsakymas labai paprastas – tokio dalyko, kaip turėtų ar neturėtų, tikrai nėra, bet supraskime, kad vaiko savarankiškumo įgūdžiai po truputį turi būti ugdomi. Vaikučiui bus lengviau, jei jis mokės naudotis tualetu ir nusiplauti rankytes. Tai padidins jo pasitikėjimą savimi ir leis lengviau prisitaikyti naujoje aplinkoje. Tiesa, antraisiais gyvenimo metais dauguma vaikų jau apsieina be sauskelnių.
Jei sunku apsispręsti ir svarstote, ar vaikui bus gerai darželyje, įvertinkite ir jo fizinį pasirengimą. Supraskime, kad ugdymo įstaigoje iškyla traumų tikimybė – vaikai laksto ir gali vienas į kitą atsitrenkti, todėl fizinės raidos atitiktis yra labai svarbi. Ar jūsų vaikas jau tvirtai vaikšto ir geba laikyti pieštuką? Šie veiksmai priskiriami stambiajai ir smulkiajai motorikai. Žinome, kad smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas ir išvystymas tiesiogiai koreliuoja su vaiko atmintimi, gebėjimu mokytis ir dalyvauti visame ugdymo procese. Prie fizinio pasirengimo priskiriamas ir miego režimas –tėvams turėtų būti suprantama, kad vaiką teks kelti 7 ryto, todėl ir guldyti reikės anksčiau, kad pakankamai išsimiegotų. Reguliarios mitybos įpročiai ir gebėjimas savarankiškai valgyti taip pat būtini.
Vaiko smalsumas ir domėjimasis pasauliu yra dar vienas svarbus vaiko pasirengimo ugdymo įstaigai rodiklis, nes tai tiesiogiai koreliuoja su akademine formaliojo ugdymo sėkme. Tai vadinamasis akademinis pasirengimas ikimokykliniam ugdymui. Padėkite pažinti raideles ir skaičiukus, tik atkreipkite dėmesį, kiek vaikiukui metų, ar jis jau gali sutelkti dėmesį į užduotis.
Tėvams naudinga detaliau išnagrinėti pasirinktą darželį – ar aplinka pritaikyta jūsų vaiko amžiaus tarpsniui, kokia ten ugdymo programa ir pedagogų lūkesčiai vaiko atžvilgiu (kiekviena įstaiga turi savų lūkesčių dėl to, ką vaikas turėtų žinoti ar sugebėti prieš eidamas į darželį). Akcentuojame, kad
labai svarbu pasiteirauti, kokių taisyklių laikomasi ugdymo įstaigoje, ar tos taisyklės koreliuoja su jūsų šeimos vertybėmis.
Pateikiame bazinę lentelę, kuri dažnai naudojama dvejų ar trejų metų vaikų ūgčiai (vadinamasis vaiko augimas ugdant) įvertinti. Šita lentelė yra sudaryta remiantis ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis. Svarbu prisiminti, kad vaiko pasirengimas yra ne fiksuota būsena, o procesas. Vaikas ne visuomet vienodai gerai vystosi visose srityje, bet tai nereiškia, kad jis nėra pasirengęs eiti į darželį. Parama ir skatinimas gali turėti didelės įtakos tam, ar jūsų mažylio kelionė į formalųjį ugdymą bus sėkminga.
VAIKO ŪGTIES VERTINIMAS
ĮGŪDŽIAI ŪGTIS
Socializacija
• Stengiasi suprasti, kaip žaidžia kiti vaikai, ir kartais prisijungia prie jų.
• Tvirtai laiko mėgstamą žaislą, nesutikdamas jo atiduoti.
Atsiminęs bendravimo svarbą dalijasi žaislu.
• Mėgsta slėpynes ir gaudynes.
• Atskiria minkštus žaislus nuo konstruktoriaus.
• Nori padėti suaugusiesiems surinkti žaislus ir pan.
• Iš dviejų pasiūlymų geba pasirinkti, ko labiau nori.
• Pastebi, kai namie nėra mamos ar tėčio.
Fizinė raida
• Gali balansuoti stovėdamas ant vienos kojos (trumpai).
• Lengvai įsibėgėja ir sustoja.
• Gali pereiti virve, ištiesta ant grindų.
• Moka atsistoti ant pirštų galiukų ir šokinėti.
• Padeda sudėti didelius kaladėlių bokštus.
• Moka piešti didelius ratukus ir linijas.
• Karpo popierių, dėlioją pagal dydį daiktus.
• Moka formuoti paprastas figūras iš plastilino.
ĮGŪDŽIAI ŪGTIS
Savarankiškumas
• Moka nusirengti ir apsirengti, jei drabužiai lengvai apsivelkami.
• Rodo savarankiškumą, pvz., bandydamas pats užsidėti kepurę.
• Moka savarankiškai valgyti.
• Dažniausiai pats pasako, kada nori eiti į tualetą.
• Pasako, kai jam skauda.
• Plaunasi rankas, nors kartais reikia šiek tiek pagalbos.
Kalbos raida
Pažinimas
• Atsako į labai paprastus klausimus ir moka juos užduoti.
• Vartoja paprastas frazes ir junginius.
• Atkartoja girdėtas frazes ir žodžius, moka vartoti asmenvardį „aš“.
• Įvardija paprastus daiktus ir veiksmus paveikslėliuose.
• Dėmesingai klauso pasakojamų istorijų ar pasakų ir paprašo pakartoti.
• Tikslingai naudoja žodžius savo veiksmams arba tam, ką mato aplinkui, apibūdinti.
• Smalsus, domisi, kur pasislėpė kiškis arba kas čirškia krūmuose.
• Trumpam sutelkia dėmesį į užduotį ir tyrinėja naujus objektus, pvz., išmoksta naudoti naują žaislą.
• Atskiria ir supranta priešingas sąvokas, tokias kaip „aukštai“ ir „žemai“, „viduje“ ir „lauke“, „mažas“ ir „didelis“.
• Randa paslėptą žaislą.
• Vardija objektus, kurie jam pažįstami, pvz., „kamuolys“ ar „katė“.
• Žino ir pasako įprastų daiktų, pvz., šaukšto, puodelio, lovos paskirtį.
• Skiria įvairias spalvas ir gali parodyti tos pačios spalvos objektus.
• Gali suskaičiuoti nuo 1 iki 3.
• Vykdo paprastus nurodymus.
Ką daryti, jei vaikas nenori eiti į darželį?
Kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės! Labai svarbu neskubinti proceso – vaikai kaip gėlės, auga savo greičiu ir tempu. Atminkite, kad adaptacijos laikotarpiu nereikia lėkti strimgalviais. Ramiai, po truputį, bet nuosekliai ruoškite vaiką darželiui ir palaikykite jį adaptacijos laikotarpiu. O kaip tai padaryti? Štai keletas pasiūlymų, kad jums ir jūsų mažyliui būtų lengviau susidoroti su iššūkiais.
REKOMENDACIJOS PRIEŠ VAIKUI PRADEDANT LANKYTI
DARŽELĮ:
• Ypač naudinga prieš pradedant lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą skaityti ar vartyti knygeles apie darželį. Vaikai įsijaučia į personažus, mokosi iš jų išgyvenimų.
• Laipsniškas susipažinimas su ugdymo įstaiga gali prasidėti nuo apsilankymo darželyje. Daug ugdymo įstaigų leidžia kartą ar porą kartų užsukti. Apsidairykite viduje ir kieme, pakalbėkite su ugdytojais, pamatykite mokytojus. Tikrai nėra reikalo susipažinti su visais, bet po tokio vizito kai kurie nuogąstavimai turėtų išgaruoti.
• Praktikuokite trumpus išsiskyrimus. Iš pradžių palikite vaiką namie su patikimu suaugusiuoju ar giminaičiu ir po truputį ilginkite išsiskyrimo laiką. Vėliau galite pereiti prie darželio ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinkos.
• Inicijuokite pokalbius apie darželį – pasakokite, ką ten veikia vaikai, ko jie mokosi. Pasidalykite su vaiku savo prisiminimais apie darželį – juk ir mums kur kas ramiau, kai žinome, kad ir kitiems teko patirti panašius išgyvenimus.
• Prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą naudinga pažaisti „darželį“. Tyrimai rodo, kad keletą kartų sumodeliavus situaciją žaidimo forma, mažėja streso ir auga pasitikėjimas savimi, todėl adaptacija būna lengvesnė.
• Teigiamas pastiprinimas gali padėti vaikams išsiugdyti atsiskyrimo įveikimo gebėjimus. Motyvuokite. Stipria motyvacija gali tapti nauji draugai,
kurių vaikas susiras darželyje, gražūs žodžiai, apsikabinimai. Prisiminkime, kad ilgalaikėje perspektyvoje geriausiai veikia nematerialios motyvavimo priemonės!
• Atsiveriančios perspektyvos vilioja ne tik suaugusiuosius, bet ir daugelį pyplių. Jei jūsų vaikas svajoja, tarkime, čiuožti be suaugusiojo pagalbos, papasakokite, kad darželyje jis galės to išmokti.
• Tikime, kad jūsų namuose jau įvesta tvarka, kurios mažylis turi laikytis –tai jam labai pravers, nes daželyje reikalavimų bus dar daugiau. Tvarka yra pats svarbiausias dalykas, nes suteikia mažiesiems stabilumo ir nuspėjamumo jausmą.
REKOMENDACIJOS VAIKUI PRADĖJUS LANKYTI DARŽELĮ:
• Vaiką galima įkvėpti įvairiais paskatinimais. Ne, tai nereiškia piniginių paskatų – atminkite, kad iš jų daugiau žalos, nei naudos. Paprastas pagyrimas arba maloni bendra veikla kartais gali padaryti stebuklus.
• Akcentuokite smagias darželio veiklas. Pabrėžkite darželio privalumus, pavyzdžiui, piešimą, žaidimą su kitais vaikais ir pasakų skaitymą. Tai gali padėti nukreipti dėmesį nuo baimių į malonius ugdymo įstaigos teikiamus potyrius. Apskritai, pratinimas sutelkti dėmesį į pozityvius dalykus yra vienas iš svarbiausių socialinio emocinio ugdymo aspektų.
• Turėsite šiek tiek koreguoti įprastą namų tvarką, atsižvelgdami į naują vaiko dienotvarkę. Vaikas pasijunta saugus ir ramus, kai keliasi ir gulasi tuo pačiu metu, reguliariai valgo ir žino, kada laikas žaidimams. Kartu su vaiku aptarkite ir numatykite, ką turėsite padaryti ryte prieš darželį ir vakare po jo.
• Adaptaciniu laikotarpiu grįžus namo reikėtų ramiau praleisti laiką, kad įdirgusi vaiko psichika pailsėtų.
• Dažnas darželis leidžia atsinešti vadinamuosius mylimukus – vieną arba du žaisliukus, kurie padeda vaikui nusiraminti. Jei ir jūsų ugdymo įstaiga tai leidžia – pasinaudokite.
• Kai kalbatės su vaiku apie tai, kaip jam sekėsi darželyje, venkite klausimų, į kuriuos galima atsakyti vienu žodžiu: „gerai“, „blogai“, „skanu“, „neskanu“. Klausinėkite vaiko taip, kad atsakydamas jis galėtų atskleisti daugiau detalių, pavyzdžiui, „Kas šiandien tau labiausiai patiko?“, „Kokia yra tavo mėgstamiausia darželio dienos dalis?“, „Kuo tau patinka naujas draugas?“, „Ką šiandien jautei darželyje?“ ir pan. Atidžiai išklausykite, nes tėvų ar globėjų dėmesys ramina. Pasakodamas ne tik apie įvykius, bet ir savo jausmus, vaikas žengs pirmuosius žingsnius emocinio raštingumo keliu, o jūs nepražiopsosite pavojaus ženklų, jei tokių iškiltų.
Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad būtumėte atidūs vaiko patiriamų emocijų intensyvumui. Labai stiprus nenoras eiti į darželį, vadinamosios raudonos vėliavėlės – tai rimti pavojaus signalai. Pastebėję kurį nors požymį iš žemiau pateikiamo sąrašo, kreipkitės į vaikų psichologą ar terapeutą, kad jis suteiktų kvalifikuotą pagalbą ir nukreiptų jus tinkama linkme.
JUMS REIKIA KREIPTIS PAGALBOS, JEI:
• Vaikas jaučia nuolatinę stiprią baimę ir nerimą. Kaip tai atpažinti? Pirmiausia, pagal trukmę. Jei nepaisant taikomų gerų strategijų, bloga emocinė vaiko būsena tęsiasi ištisas savaites, tai gali reikšti rimtesnę problemą, pavyzdžiui, atsiskyrimo nerimo sutrikimą arba profesionalios intervencijos reikalaujantį atsisakymą eiti į ugdymo įstaigą.
• Pasireiškia seni, jau pamiršti įpročiai, pavyzdžiui, vaikas pradeda šlapintis į lovą. Tai vadinamoji elgesio regresija. Didelį stresą ar nerimą gali reikšti ir tai, kad mažylis tampa pernelyg lipšnus ar patiria pykčio priepuolius.
• Tampa sunku miegoti, sapnuojasi košmarai arba keičiasi mitybos įpročiai – tai pernelyg stipriai įaudrintos psichikos ženklai.
• Dažnai pasitaiko fizinių negalavimų.
• Sparčiai prastėja susidomėjimas darželyje vykstančiais užsiėmimais, atsilieka vaiko raida.
Kodėl sunku priprasti darželyje?
Didelis pokytis mažo žmogaus gyvenime išryškina tai, ko jis labiausiai bijo. Štai kodėl kai kuriems vaikams iš tiesų būna sudėtingiau prisitaikyti prie naujos aplinkos. Todėl aptarkime plačiau, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria vaikai, kai iš įprastos namų aplinkos, kur dažniausiai bendraudavo su tėvais ar globėjais, kartais – aukle, atsiduria ugdymo įstaigoje.
• Atsiskyrimo nerimas. Galbūt mažyliui jau yra tekę patirti tą nelabai malonų jausmą, kai atrodo, kad tėvai niekada nebegrįš, ir visai nesvarbu, kad tai buvo tik savaitgalis, kai palikę vaiką pas senelius išlėkėte prisiminti romantikos. Neigiamos reakcijos priežastis neretai būna ta, kad suaugusieji tinkamai nepaaiškina, kas bus. Sutikite – mums taip pat neramu, kai įvykiai darosi neprognozuojami. Pratindami vaiką prie ugdymo įstaigos niekuomet netaikykite praktikos „Dingau“ – atsisveikindami su vaiku pasakykite, kur einate ir užtikrinkite, kad grįšite bei patikslinkite, kada tai įvyks.
• Baimė bendrauti. Dažnai ugdymo įstaigoje įgyjama pirmoji bendravimo su didesne naujų draugų grupe patirtis. Vaikai gali būti euforijoje, bet gali jaustis ir suglumę, nes nesupranta, kaip turėtų elgtis.
• Sunkumai prisitaikant prie naujos tvarkos ir struktūros. Dažnai prisitaikymas prie ugdymo įstaigos tvarkos kelia iššūkių, ir lengviau būna tiems vaikams, kurie namuose taip pat laikėsi režimo.
• Sensorinė perkrova. Kai kurie vaikai gali būti jautresni triukšmui, šviesai, tam tikroms medžiagoms, tekstūroms. Darželyje veiklų ir audiovizualinio triukšmo yra kur kas daugiau, nei namuose, todėl jautresnis vaikas greičiau pavargsta. Tokiu atveju gali pagelbėti ergoterapeutas, dirbantis su vaikų sensorika.
• Kalbos ir sveikatos problemos. Visiems vaikams darželyje gerai, o jūsiškis niekaip neprisitaiko prie naujos aplinkos. Juk suprantate, kad tai, kas tinka jūsų draugų ir kaimynų vaikams, gali absoliučiai netikti jūsų mažiui, ar ne tiesa? Galbūt jūsų vaikas turi kalbos defektą, todėl jam sunku bendrauti. Sveikatos problemos taip pat apsunkina integraciją ugdymo įstaigoje. Aptarkite tai su ugdytojais.
Akcentuotina ir labai svarbu suprasti, kad aukščiau išvardyti dalykai tikrai nereiškia, jog mažylis niekada neprisitaikys prie darželio, tiesiog gali būti, kad prireiks šiek tiek laiko, kantrybės ir padrąsinimo. Empatija, atjauta ir pagarba mažam žmogučiui – štai jūsų sėkmės raktai, kurie padės geriau jaustųsi naujoje aplinkoje.
Jeigu visa tai jau padarėte, tačiau vaikas ir toliau patiria ugdymo įstaigos baimę, labai naudinga kreiptis į vaikų psichologą ar raidos specialistą. Dažnu atveju psichologai dirba ir ugdymo įstaigose. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokiomis nuotaikomis gyvenate jūs pats, nes tyrimai rodo, kad vaikai dažnai persiima tėvų emocijomis.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaiko ypatybės, įskaitant pažintinius įgūdžius, socialinius bei emocinius gebėjimus, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys, ar lengva bus vaiko adaptacija ugdymo ar mokymo įstaigoje. Vaikučiams, patiriantiems raidos sutrikimų ar turintiems negalią, gali prireikti papildomo laiko ir pagalbos dėl tam tikrų specifinių poreikių.
Jei jūsų atžalai nelengva, veiksmingiausiai padėsite žvelgdami į adaptacijos procesus holistiškai. Ne, jūs neturite nieko daryti už savo vaiką. Holistinis požiūris – tai visapusiškas rūpinimasis, nuoširdus įsitraukimas, smalsavimas, noras padėti, bendravimas ir bendradarbiavimas. Atrodo paprasta, tačiau tai nėra dažnas reiškinys.
Ugdymo įstaigos tėvus ir globėjus skatina aktyviai įsitraukti į veiklas. Apsvarstykite galimybę savanoriškai pagelbėti išvykoje ar kitose veiklose. Tai suteiks informacijos apie jūsų vaiko ugdymo įstaigos dinamiką, sustiprins bendravimą su bendraklasiais bei mokytojais.
Glaudūs tėvų ir ugdytojų ryšiai yra pripažinti vienais svarbiausių emocinio stabilumo šaltinių vaikams prisitaikant prie socialinių ir emocinių bei akademinių reikalavimų ne tik ikimokykliniu, bet ir mokykliniu laikotarpiu, todėl palaikykite nuolatinį kontaktą. Ugdymo specialistai gali pateikti
vertingų įžvalgų apie tai, kaip jūsų vaikas prisitaiko, ar bendradarbiauja su vaikais ir ugdymo įstaigos darbuotojais ir kaip galima jam padėti. Kalbinkite, klausinėkite ir nuoširdžiai domėkitės, kaip jūsiškiui sekasi prisitaikyti prie tvarkos ir veiklos. Galbūt ugdytojas pastebėjo ką nors, ką galima būtų pagerinti bendradarbiaujant tėvams ir ugdymo specialistams ir duos patarimų, ką galėtumėte padaryti namuose. Net jei su ugdytoju nepavyko rasti bendros kalbos, vaikui girdint apie jį turite kalbėti tik pozityviai, nes tai sustiprina saugumo jausmą.
Kodėl
vaikas darželyje verkia?
Vaiko ašaros kaip peiliu perveria tėvų ir globėjų širdis. Norisi nubausti visus, kas privertė ašaroti Jūsų vaiką, tačiau ieškoti kaltų – didelė klaida. Tyrimai rodo, nėra vieno vienintelio atsakymo, galinčio paaiškinti, kodėl vaikas verkia darželyje. Vaiko emocinei savijautai darželyje įtakos turi sudėtinga elementų sąveika: pasirengimo ugdymo įstaigai spragos, tėvų ar globėjų ir vaiko ryšys, trauminės patirtys, atsiskyrimo nerimas, rutinos pokyčiai, stresą keliantis bendravimas su bendraamžiais ir ugdymo įstaigos darbuotojais, fizinis diskomfortas ir pervargimas, ugdymo įstaigos aplinka ir pedagogų kompetencija. Visapusiškas šių kintamųjų nagrinėjimas padės mums geriau suprasti problemą ir rasti sprendimus, kaip užtikrinti vaiko emocinę gerovę. Jūsų atžalos gebėjimui sugyventi su kitais vaikais ir ugdytojais didelę įtaką daro bendravimas šeimoje, todėl verta atkreipti dėmesį, kas gali veikti ne taip, kaip norėtųsi.
Atsiskyrimo nerimo sutrikimas (angl. separation anxiety disorder, SAD), kaip rodo tyrimai, yra natūrali reakcija į stresą, kurį vaikas patiria, kai iš jo „atimamas“ pagrindinis jo saugumo garantas – tėvai arba globėjai. Saugumas, kaip pamename, yra vienas esminių vaiko poreikių. Na, o ašaros – tai geriausiai vaiko įvaldytas būdas išsireikalauti, kad jo poreikiai būtų tenkinami, nes taip jis darydavo būdamas kūdikiu.
Jei vaikas fiziškai nepakelia rutinos pokyčių ir pervargsta, jam gali sutrikti miegas ir sapnuotis košmarai, dėl to jis verkia naktimis ir dar labiau emociškai išsenka. Verta pagalvoti, kas sustiprintų kūną – gal trūksta vitaminų ir judėjimo? Vakare ir prieš miegą nuraminkite mažylio psichiką ramiu pasivaikščiojimu – tai jį stiprins fiziškai ir leis geriau išsimiegoti.
Geros ugdymo įstaigos padeda tėvams su tuo susidoroti naujoko „pasveikinimu“ – rodo draugiškumą, baimę jaučiantiems vaikams paskiria „bičiulį“, kuris geriau prisitaikęs prie darželio rutinos, pasitelkia įtraukiančią veiklą ar žaidimus, kad atitrauktų vaiko dėmesį nuo nerimą keliančių pokyčių, sukuria saugią erdvę ir palaiko atvirą bendravimą su tėvais. Bendromis tėvų, auklėtojų ir darželio darbuotojų pastangomis įveikiami visi baubai.
Darželio specialistų empatija, supratimas ir nuoseklūs metodai padeda sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos, rutinos ir tarpasmeninių ryšių. Vos tik vaikas pasijunta saugus, jis atgauna pasitikėjimą savimi, ir ašaros greitai išdžiūsta.
Kodėl vaikas nesusiranda draugų?
Draugai 2–6 metų amžiaus vaikams – tai linksmybių ir žaidimų partneriai.
Jie dažnai renkasi draugus iš tų vaikų, kurie yra šalia ir mėgsta tuos pačius žaidimus. Šio amžiaus vaikai kasdien gali keisti nuomonę apie draugus, tačiau dažnai su tais pačiais bičiuliais lieka ilgai.
Naujausi tyrimai rodo, kad neuroįvairovę patiriantiems vaikams gali kilti artumo, pasitikėjimo ir empatijos sunkumų. Internalizuojančios ir eksternalizuojančios psichologinio prisitaikymo problemos, depresijos simptomai ir nesutarimai šeimoje gali turėti įtakos draugystės kokybei.
Tėvai ar globėjai, pasitelkę specialistus, privalo padėti vaikams, ypač turintiems sutrikimų ar specialiųjų poreikių, išspręsti problemas, trukdančias susirasti draugų. Pirmiausia tėvai turėtų parodyti, kad atjaučia ir būti dėmesingais vaikų emocijoms – paskatinti drovius, nuraminti nervingus,
pernelyg aktyvius arba greitai susierzinančius. Naudinga paaiškinti, kaip suprasti, ką jaučia kiti vaikai, nes taip tampama geresniais bičiuliais ir moko mažuosius reguliuoti savo emocijas, išlikti ramiems, kai nesiseka.
2023 m. profesorius Reinie Cordier ir jo komanda atliko didelį tyrimą „Kaip padėti vaikams, turintiems ADHD ir autizmą, geriau sutarti su draugais“. Buvo nagrinėjamos įvairios programos, sukurtos siekiant padėti vaikams, kuriems sunku bendrauti su kitais. Nustatyta, kad bendravimo trikdžiai veiksmingiausiai būdavo šalinami, kai mokytojai aktyviai skatindavo vaikus matyti vieniems kitus iš gerosios pusės. Taip pat vaikams buvo siūloma pagalba užmezgant draugystę. Ką tai reiškia? Kad kartais, esant poreikiui, suaugusiojo įsikišimas gali būti naudingas. Nukreipkite tinkama linkme, rodykite pavyzdį – tuo padėsite vaikams tapti geriausiomis savo pačių versijomis ir būti gerais draugais žaidimų aikštelėje, mokykloje ir visur kitur!
Sutikime, būna situacijų, kuomet mažiesiems reikia pagalbos sudėtingoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, prisijungiant prie žaidimo. Tėvai gali patarti, kad iš pradžių geriau stebėti, o paskui įsitraukti į veiklą. Pageidautina, kad dažnesni būtų tie žaidimai, kuriems reikia vaikų bendradarbiavimo, o ne žaidimai, kuriuose yra nugalėtojas ir pralaimėtojas. Jei pastebėjote, kad vaikas nesidalija žaislais, mokykite jį būti ne tokiu savanaudišku. Vaikai taip pat turi išmokti atsiprašyti, kai padaro klaidų, ir atpažinti, kai klysta kiti.
Tėvai turėtų pažinoti savo atžalų draugus ir žinoti, ką jie kartu veikia, tačiau jie taip pat turėtų vengti būti pernelyg valdingi ar smalsūs, ypač kai vaikai tampa vyresni.
KAIP JŪS GALITE PADĖTI SAVO VAIKAMS SUSIRASTI
DRAUGŲ:
• Įsikiškite į veiklą. Galite pamėgdžioti ugdymo įstaigų specialistų taikomus pagalbos metodus. Namuose ar lauke, kai vaikai žaidžia, būkite netoliese ir stebėkite, kad galėtumėte įsikišti, kai jiems sunkiai sekasi keistis žaislais ir truputį pastūmėti, jei yra poreikis.
• Išsiaiškinkite konkrečius savo vaiko poreikius. Kiekvienas vaikas yra unikalus – nepamirškite šito ir dažniau kalbėkitės su vaiku, kad išsiaiškintumėte, ko jam reikia. Tuomet bus lengviau jam pagelbėti.
• Padrąsinkite. Jūsų vaiko gyvenime pasitaikys ir pergalių, ir pralaimėjimų. Pagirti už pergalę lengviau, nors ir tai prisimena ne visi tėvai. O štai kaip reaguoti į pralaimėjimą? Dažnai tėvai pasimeta, nežinodami, kaip elgtis, tačiau viskas paprasta. Pamokykite vaiką, kad ne visada laimėjimas yra pagrindinis trofėjus, dažnai daug ko pasimokyti galime iš skaudžios patirties. Ieškokite pozityvių konstruktų, kurie gali padrąsinti jūsų vaiką. Galbūt, jei tai buvo, tarkime, įtemptos rungtynės, rinksitės pabrėžti, kad jas buvo labai įdomu stebėti, o gal padės, jei pabrėšite, jog rungtynės – tai smagi laisvalaikio veikla.
• Žaidimai ir komandinis darbas. Skatinti vaikus bendrauti su kitais yra naudinga. Rengdami žaidimų vakarėlius, užrašydami juos į komandines sporto šakas arba skirdami jiems grupines užduotis, galite suteikti vertingų pamokų apie darbą ir bendravimą su kitais.
• Pabrėžkite teigiamus draugystės aspektus. Pavyzdžiui: „Argi ne šaunu, kad Jonas pasidalijo su tavimi savo žaislu?“. Tai padeda mūsų vaikams atpažinti gerus savo draugų bruožus.
• Mokykite socialinių vaidmenų. Atkreipkite vaiko dėmesį į tinkamą socialinį elgesį tai yra, kad reikia sakyti „prašau“ ir ‚ačiū“, laukti savo eilės prisijungti prie žaidimo arba paprašyti, kad leistų prisijungti. Kartais tereikia pasipraktikuoti namuose imituojant tokias situacijas, ir vaikas supras esmę.
• Padėkite atpažinti jausmus. Galite kartu skaityti pasakas ir aptarti, ką išgyvena veikėjai. Tai paveikus būdas lavinti mokytis pažinti jausmus ir suprasti, kad reikia stengtis savo elgesiu nekelti neigiamų jausmų kitiems žmonėms. Kai šis svarbus įgūdis išlavėja, sumažėja nepasitenkinimo ir konfliktų. Tai praverčia mezgant ir išlaikant draugystę.
ĮSIGYKITE KNY
GĄ DABAR
