„Mąstyti. Mimo zona.“ Pantomima 1968–1982. Vito Luckaus fotografija.
į aktorinį / režisūrinį meną, bet ir į savo, kaip piliečio, buvimą visuomenėje. Modris pasižymėjo holistiniu požiūriu į gyvenimą. Itin domėjosi architektūra ir zen budizmu. Kyla klausimas – ką tai turi bendro? Jo spektakliai buvo statinys, o kūno valdymas rėmėsi joga, jogos kūno kontrolės menu. Kūnas kaip įrankis, kurio kiekviena odos pora, kiekvienas raumuo turėjo kalbėti. Ir jis, kūnas, trupė kalbėjo taip užburiančiai, kad pasibaigus spektakliui ar pamokai jauteisi pripildytas neapsakomo vidinio malonumo, kažkokios nenusakomos būsenos.
Galbūt prisimenate kokį nors M. Tenisonui būdingą posakį, bruožą? Prisimenu jo kūno kalbą, gestus, nepaprastą jautrumą aktoriui. Galėjo tyliai prieiti prie aktoriaus ir pasakyti: „Gal pabandyk štai taip…. Na, juk supranti… Na…“ ir patrina pirštų galiukus vieną į kitą. Staiga supranti, kad atkreipei Maestro dėmesį, jis tavo paieškose įžvelgia kažką vertingo. Modris niekada niekada nekėlė balso, dvelkė vidine ramybe. Žinojo, kaip padėti aktoriui pasitikėti savimi.
2020 GRUODIS
9