2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S O P O R U E – S A N U A K
„Šiais metais Istorijų festivalio partnerius, lankytojus ir dalyvius kviečiame apmąstyti asmenines pastarųjų metų patirtis kartu atsigręžiant į savo tėvų, senelių ir prosenelių gyvenimo istorijas karo, okupacijos, tremčių, persekiojimų ir kitais sudėtingais istorijos laikotarpiais“, – buvo rašoma kvietime, išplatintame 2020-uosius jau paženklinus pandemijos ženklu. Vienas iš kvietimą priėmusių – Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, vizualiųjų menų žmogus Gytis Dovydaitis, su broliu Ignu kuriantis... tremties istorijų generatorių. „Veidrodis iš amžinojo įšalo“ – toks geras pavadinimas, kad pasiskolinau jį ir straipsnio antraštei. O dabar pažindinuosi su Gyčiu, kurio vardas pastaruoju metu mirga postinterneto sluoksniuose. Kuo tave, kaip šiuolaikinių ir net ateities technologijų, vizijų, mąstymo būdų tyrinėtoją, domina miesto praeitis? Visa praeitis ir ateitis yra čia ir dabar. Iš laiko perspektyvos, šiuo savo mąstymo etapu dabartį matau kaip tam tikrą lęšį, į vieną tašką sufokusuojantį amžinybę trunkantį kismo procesą ir jį paleidžiantį į tokią pačią begalę ateities potencialų. Kiekvienas objektas yra tam tikra laiko akumuliacija. Miesto praeitis šiuo atveju man yra dabartyje gyva dimensija, apčiuopiama nuo vaikščiojimo sutrūnijusiose gatvėse, erozijos paveiktose pastatų sienose, žmonių pasakojimuose ir panašiai. Man įdomi jos esatis – buvimas čia ir dabar. Ko pažindindamasis su mūsų regiono, miesto istorija išmoksti kaip specialistas, kaunietis, galų gale žmogus?
3 8
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Mato Gumbino vizualizacija
Turbūt stipriausia yra įžvalga apie tai, kokia žmonėms svarbi mitologija ar, paprasčiau tariant, istoriškumas. Tai turi didžiulę galią surišant palaidus galus tarp gyventojų tapatybių ir jomis apgyvendintų teritorijų. Žinant įvairių istorijų nuotrupas, ant kasdienybės užvelkamas