Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“
Žvilgsnis į 2017 birželis | Nr. 2 (42)
ŠIAME NUMERYJE:
STRATEGINIAI PROJEKTAI
„LitPol Link“ – patikimas elektros kelias į Europą
Energetikos ministras: darbai, reikalingi sinchronizacijai, pradedami nedelsiant Elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prioritetas. Tik įgyvendinus šį tikslą būtų užtikrinta visavertė Baltijos šalių elektros sistemų integracija į Europą. Plačiau 4 p.
Neringai elektros tiekimą užtikrinanti linija veiks patikimai Prieš prasidedant vasaros sezonui, kai elektros poreikis Neringoje gerokai padidėja, sklandžiai ir sėkmingai atlikti vienintelės elektros perdavimo linijos remonto darbai. 2017 m. gegužės 12 d. pirmosios Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties keitiklių stotyje prie Alytaus lankėsi energetikos ministras Žygiman-
tas Vaičiūnas ir Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Grubliauskas. Svečiai domėjosi, kaip sekasi šiam sudėtingam ir garsiam elektros sistemos
mazgui, kiek reikšmingas jis visos šalies elektros sistemai ir kaip jo kaimynystę jaučia ir vertina vietiniai gyventojai.
Plačiau 7 p.
Nukelta į 2 p.
PSO NAUJIENOS
„Litgrid“ grupės pirmojo ketvirčio rezultatai – stabilus augimas 2017-ųjų pradžioje „Litgrid“ grupė išlaikė tvaraus augimo tempą. Pirmojo ketvirčio grupės pajamos buvo 41,8 mln. eurų, arba 8 proc. didesnės, lyginant su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu. Pajamos už elektros perdavimą, palyginti su 2016 m., išaugo 1,5 proc. – iki 18,3 mln. eurų. Didžiąją dalį, beveik pusę, pajamų sudarė pajamos už elektros
perdavimą, o didesnis perduotos elektros kiekis ir lėmė nežymų pajamų augimą. 2017 m. pirmojo ketvirčio EBITDA buvo 12,8 mln. eurų. Tai 1,6 mln. eurų, arba 15 proc., daugiau nei 2016 m. pirmąjį ketvirtį. EBITDA marža padidėjo iki 30,6 proc. nuo 28,9 proc., buvusių prieš metus. Nukelta į 3 p.
Šių metų miškasodis – Punios apylinkėse Balandžio pabaigoje „Litgrid“ kolektyvas tradiciškai minėjo Energetikų dieną ir ta proga sodino mišką. Plačiau 8 p.
2
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
STRATEGINIAI PROJEKTAI
„LitPol Link“ – patikimas elektros kelias į Europą
galima tik po to, kai jungtis pradėjo veikti. Norėdami nustatyti maksimalų triukšmo lygį turėjome sulaukti, kol jungtis bus naudojama maksimalia galia. Šiuo metu rangovai projektuoja specialią sienelę, kuri iškils liepos mėnesį. Pastačius sieną bus vėl matuojamas triukšmo lygis tais laikotarpiais, kai dirbs didžioji dalis stoties įrenginių. Jei bus bent mažiausia rizika, kad triukšmo lygis viršys leistinas normas, bus ieškoma papildomų sprendimų“, – patikino D. Virbickas. „LitPol Link“ dirba įprastu režimu nuo 2016 m. pradžios ir yra viena patikimiausių jungčių Europoje. Per praėjusius metus „LitPol link“ buvo prieinama rinkai 96 proc. laiko. Keletą kartų per 2016 m. „LitPol Link“ jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 145 valandas, Lenkijos sistemos operatoriui PSE „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 13 valandų.
Atkelta iš 1 p.
Prieš įgyvendinant bet kurį infrastruktūros projektą pirmiausia vyksta kruopštus planavimo ir pasiruošimo darbas. Srovės keitiklių stoties statybos užtruko 18 mėnesių, elektros perdavimo linija iki Lietuvos ir Lenkijos sienos buvo pastatyta per 22 mėnesius. „Visą šį laikotarpį mūsų reiklūs ir dalykiški partneriai buvo ir yra Alytaus rajono savivaldybė ir jos įstaigos, taip pat Alytaus miesto ir rajono gyventojai, kurie gyvena ar dirba šiose apylinkėse. Kelio, kuris veda stoties link ir kuriuo naudojasi vietiniai gyventojai, nuolatinės priežiūros ir sutvarkymo darbams investuota keliasdešimt tūkstančių eurų. Visi susitarimai su seniūnija ir savivaldybe bei „Litgrid“ įsipareigojimai dėl vietinio kelio priežiūros statybų laikotarpiu ir jas baigus buvo įvykdyti, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. – Natūralu, kad keliu kaip anksčiau, taip ir dabar rieda ir vietinių ūkininkų bei kitų įmonių naudojama sunkioji technika, todėl ypač svarbu, kad bendru turtu būtų atsakingai rūpinamasi. Vietiniai gyventojai ir seniūnas Visvaldas Dumbliauskas buvo ir yra
Šiandien „LitPol Link“ jungtis – vartai į Vakarų Europą ir svarbiausias elektros sistemos mazgas pietų Lietuvoje, kur jungiasi Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Baltarusijos elektros sistemos. itin reiklūs šeimininkai ir konst ruktyvūs partneriai, dalykiškai bendradarbiaujantys drauge ieškant sprendimų.“ Liepos mėnesį greta keitiklių stoties atsiras dar viena priemonė įrenginių garsui
slopin t i – speciali triukšmo izoliavimo siena. „Objekto techniniame projekte buvo suplanuotos specifinių įrenginių keliamo triukšmo mažinimo priemonės. Išmatuoti ir įvertinti, ar jų pakanka, buvo
Šiandien „LitPol Link“ jungtis – vartai į Vakarų Europą ir svarbiausias elektros sistemos mazgas pietų Lietuvoje, kur jungiasi Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Baltarusijos elektros sistemos. Iš Alytaus transformatorių pastotės driekiasi elektros linija iki Lietuvos elektrinės. Netoliese kyla naujosios linijos iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės atramos. Statoma 55 km ilgio 330 kV įtampos ir 1 000 MW galios oro linija sudarys sąlygas patikimiems elektros galių mainams tarp Lietuvos ir Lenkijos, leis efektyviau išnaudoti „LitPol Link“ jungtį po elektros sistemų sinchronizacijos.
2017 birželis
Nr. 2 (42)
3
PSO NAUJIENOS
„Litgrid“ grupės pirmojo ketvirčio rezultatai – stabilus augimas Atkelta iš 1 p.
2017 m. pirmojo ketvirčio Grupės grynasis pelnas buvo 4,5 mln. eurų, palyginti su 3 mln. eurų 2016 m. Nuosekliai augo nuosavo kapitalo ir turto grąžos rodikliai. Turto grąža sausio–kovo mėnesiais buvo 4 proc., palyginti su 2,6 proc. pernai, nuosavo kapitalo grąža išaugo nuo 4,7 iki 7 proc. „Tvarūs pastarųjų metų finansiniai rezultatai ir grąžos rodikliai leidžia racionaliai planuoti investicijas į elektros perdavimo
tinklą ir užtikrinti patikimą jo veikimą“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Tarptautinių jungčių su Lenkija ir Švedija perkrovų įplaukos 2017 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2016 m., sumažėjo 23 proc. – iki 2,1 mln. eurų. Perkrovų įplaukos atsiranda dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Latvijos elektros biržose ir gali būti naudojamos tik šiam pralaidumui didinti. „Pirmąjį ketvirtį perkrovų įplaukos mažėjo, nes didme-
ninės elektros kainos rinkoje dažniau buvo vienodos, o kainų skirtumai kaimyninėse šalyse mažesni – būtent toks ir buvo elektros jungčių su Lenkija ir Švedija tikslas“, – sako D. Virbickas. Grupės sąnaudos per 2017 m. pirmąjį ketvirtį buvo 35,7 mln. eurų, 3 proc. didesnės, lyginant su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu. Didžiąją dalį – 57 proc. – Grupės sąnaudų sudarė elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos. Per 2017 m. pirmąjį ketvirtį perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ investicijos siekė 2,9 mln. eurų, iš jų 40 proc. strateginiams elektros energetikos projektams įgyvendinti ir 60 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.
STRATEGINIAI PROJEKTAI
Sinchronizacijai gali pakakti ir vienos jungties su kontinentinės Europos tink lais bus perjungtas į Alytaus ir Gardino liniją ir galėtų užtikrinti elektros mainus su asinchroniškai dirbsiančia Baltarusijos elektros sistema. „Specialistų skaičiavimai ir ekspertiniai vertinimai rodo, kad, užtikrinus patikimą ir stabilų Baltijos šalių elektros sistemų darbą izoliuotu režimu ir gerai išbandžius tokį sistemos darbo režimą, pakaktų jau veikiančios jungties su Lenkija“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais gali pakakti ir vienos „LitPol Link“ jungties su sąlyga, kad prieš tai būsime išbandę ir visiškai pasiruošę, esant reikalui, dirbti izoliuotai. Apsisprendus dėl sinchronizacijos per jau veikiančią Lietuvos ir Lenkijos jungtį, būtų galima nedelsiant kreiptis į ENTSO-E dėl įpareigojančių techninių sąlygų
sinchronizacijai suformulavimo ir faktiškai pradėti įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Nuo 2015 m. pabaigos veikiančios Lietuvos ir Lenkijos jungties „LitPol Link“ elektros linija yra dvigrandė ir gali perduoti elektrą maksimalia 2 000 megavatų (MW) galia. „LitPol Link“ srovės keitiklis, kurio galia yra 500 MW, po sinchronizacijos
Ribota vietinės generacijos plėtra Baltijos regione artimiausią dešimtmetį skatina ieškoti ekonomiškai ir aplinkosauginiu požiūriu patrauklių infrastruktūros jungčių, užtikrinsiančių augančius elektros poreikius.
ENTSO-E (European network of transmission system operators for electricity) – Europos elektros perdavimo sistemų operatorius vienijanti asociacija (www.entsoe.eu). šalių elektros poreikio augimas ir projekto kaštų ir naudų analizė“, – sakė D. Virbickas.
Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas planuojamas 2018 m. Jo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinkle bus kuriam laikui atjungtos visos linijos su Rusija ir Baltarusija. Šiuo metu Baltijos šalių PSO atlieka studiją, kurios tikslas – nustatyti technines Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo sąlygas. Studiją numatoma baigti 2017 m. vasaros pabaigoje, o jos rezultatai bus pristatyti specialistams ir visuomenei.
Statistika rodo, kad Baltijos šalys išlieka augančio elekt ros poreikio šalimis. Lietuvoje 2016 m. elektros poreikio augimas buvo rekordiškai didžiausias per 25 metus. Elektros suvartojimas Latvijoje ir Estijoje taip pat didėjo. Prognozuojama, kad iki 2026 m. Baltijos šalys išliks vienomis iš nedaugelio augančio elektros poreikio šalių Europoje. Ribota vietinės generacijos plėtra Baltijos regione artimiausią dešimtmetį skatina ieškoti ekonomiškai ir aplinkosauginiu požiūriu patrauklių infrastruktūros jungčių, užtik rinsiančių augančius elektros poreikius.
„Antroji „LitPol Link“ jungtis ir toliau lieka perdavimo sistemų operatorių planuose, ji atsirastų po to, kai Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų sinchronizacija bus jau įvykęs faktas, o jos poreikį ir sprendimą dėl projekto įgyvendinimo turėtų padiktuoti Baltijos
Prieš priimant galutinius sprendimus dėl sinchronizacijai būtinų infrastruktūros projektų bus sulaukta ir galutinių Europos Komisijos užsakytos Jungtinių tyrimų centro atliekamos studijos rezultatų bei politinio susitarimo su Lenkija kaip palaikančiąja šalimi.
4
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
STRATEGINIAI PROJEKTAI
Energetikos ministras: darbai, reikalingi sinchronizacijai, pradedami nedelsiant
bus valdomi nuotoliniu būdu iš elektros sistemos valdymo centro, bus sudarytos sąlygos valdyti skirtingų sistemų jungtis atskirai. Vienas iš pastotės transformatorių bus nugabentas į Utenos pastotę, kuri taps svarbiausiu elektros perdavimo mazgu šiaurės rytų Lietuvoje. „Šiuo metu Ignalinos AE pastotė yra pati seniausia 330 kV pastotė Lietuvoje, dalis jos įrenginių valdomi pasitelkiant neefektyvias technologijas. Pra dėdami jos rekonstrukciją vienu metu nušauname tris zuikius: pasiruošiame sinchro nizacijai su Europos tinklais, užtikriname patikimą elektros perdavimą šiaurės rytų Lietuvoje ir sumažiname išlaidas pastotės priežiūrai“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elekt ros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
Visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas atsijungiant nuo rusiškosios IPS / UPS sistemos ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui – vienas prioritetinių šios Vyriausybės energetikos srities darbų. 2017 m. gegužės 10 d. Vyriausybė pritarė siūlymui pripažinti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo sistemos mazgo optimizavimo projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. „Tai bus viena reikšmingiausių elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijų per pastaruosius 50 metų. Kartu tai svarbus žingsnis, ruošiant Lietuvos elektros sistemą desinchronizuoti
nuo rusiškos elektros energetikos sistemos IPS / UPS ir sinchronizuoti su Europos tinklais. Baigus darbus elektros sistema rytinėje Lietuvos dalyje bus visiškai paruošta sinchroniniam darbui su žemynine Europa“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Planuojama, kad elektros perdavimo sistemos mazgo rekonst rukcija šiaurės rytų Lietuvoje
truks ketverius metus. Iki 2020 m. bus atnaujintos didžiausios regione – Ignalinos atominės elektrinės (AE) ir Utenos – transformatorių pastotės. Visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas atsijungiant nuo rusiškosios IPS / UPS sistemos ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui – vienas prioritetinių šios Vyriausybės energetikos srities darbų. Ignalinos AE pastotė veikia jau daugiau nei 35-erius, o Utenos – daugiau nei 25 metus. Į Ignalinos AE pastotę elektros srautai ateina iš trijų skirtingų elektros sistemų: vidinių Lietuvos tinklų, Latvijos ir Baltarusijos. Planuojama, kad po rekonstrukcijos esamas pastotės plotas kiek mažės, modernūs įrenginiai
Planuojama, kad vasarą bus skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas Ignalinos AE ir Utenos pastočių techniniam projektui parengti ir rangos darbams atlikti. Rekonstrukcijos darbai bus pradėti 2018 m. pabaigoje ir baigti 2021 m. Elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prioritetas. Tik įgyvendinus šį tikslą būtų užtikrinta visavertė Baltijos šalių elektros sistemų integracija į Europą. Be šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo mazgo pertvarkymo, „Litgrid“ šiuo metu ruošiasi ir 330 kV oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijai. Tarp svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai darbų yra bendras Baltijos šalių elekt ros sistemos izoliuoto darbo bandymas, planuojamas atlikti 2018–2019 m.
2017 birželis
STRATEGINIAI PROJEKTAI
„LitPol Link“ bus naudojama ir prekybai elektra su Švedija Nuo liepos 1 d. Lietuvos elektros rinkos dalyviai, esant palankioms aplinkybėms, galės pirkti daugiau elektros iš Švedijos. Tokią galimybę jiems sudaro Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos perdavimo sistemos operatoriai, susitarę dėl virtualios prekybos zonos tarp Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonų.
Ši virtuali prekybos zona užtikrina, kad net ir esant ribotoms elektros tiekimo su Lenkija galimybėms tranzitu per Lenkiją būtų galima importuoti elektrą iš Švedijos, naudojantis Lenkijos ir Švedijos jungtimi „SwePol“ bei Lietuvos ir Lenkijos jungtimi „LitPol Link“. Elektros rinkos ekspertams ir specialistams virtualios
prekybos galimybės su Švedija buvo pristatytos per Elektros rinkos plėtros komiteto posėdį. „Dėl Lenkijos rinkos ypatumų ir perdavimo tinklo techninių galimybių bent jau iki 2021 m. „LitPol Link“ prieinamumas rinkai bus nuolat mažesnis nei jungties techninis pralaidumas. Virtuali
Nr. 2 (42)
5
prekybos zona leis geriau išnaudoti abi Lenkijos tarptautines jungtis ir užtikrins efektyvesnius elektros energijos mainus tarp Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos“, – Elektros rinkos plėtros komiteto dalyviams sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. Šiuo metu elektros prekyba su Švedija vyksta per 700 megavatų galios jungtį „NordBalt“. Nuo liepos 1 d. tomis valandomis, kai Lietuvos ir Švedijos jungtis bus išnaudojama visa galia, papildomai prekyba tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonų galės vykti per „SwePol“ ir „LitPol Link“ jungtis. Elektros rinkos plėtros komiteto dalyviai taip pat apžvelgė pažangą siekiant nuo 2018 m. sukurti bendrą Baltijos šalių elektros balansavimo rinką, gaminančių vartotojų perspektyvas Lietuvoje, kitus elektros rinkos plėtros klausimus. Elektros rinkos plėtros komitetas buvo įkurtas 2014 m. Keturis kartus per metus vykstančiuose posėdžiuose nepriklausomi elektros rinkos tiekėjai, skirstymo ir perdavimo sistemos operatoriai ir kitos suinteresuotos šalys aptaria aktualius elektros rinkos klausimus.
ELEKTROS RINKOS NAUJIENOS
Pirmąjį 2017 m. ketvirtį Lietuvoje – istoriškai žemiausia elektros rinkos kaina Tradiciškai kovą „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina buvo žemesnė nei įprasta ir siekė 31,3 euro už megavatvalandę (EUR/MWh), 14 proc. mažiau nei vasarį. Kainos smuktelėjimui didžiausią įtaką darė pavasariniai potvyniai – iš vandens išteklių turtingų Švedijos ir Latvijos Lietuva importavo trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnį mėnesį. Lietuvos hidroelektrinės taip pat pagamino penktadaliu daugiau elektros. Be to, atšilus orams Lietuvoje dešimtadaliu smuko elektros poreikis. Praėjusį mėnesį Lietuva importavo 78 proc. suvartotos elektros, 45 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 24 proc. – iš Švedijos, 27 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos ir 3 proc. – iš Lenkijos. Elektros srautas iš Lat
vijos būtų buvęs dar didesnis, tačiau dėl tarptautinės jungties remonto buvo ribojamas pralaidumas. Lietuvos ir Latvijos vidutinės kainos šiek tiek skiriasi jau penktą mėnesį iš eilės. „Džiugina, kad turime galimybę gauti elektrą iš pigesnių šaltinių, kai tik jie yra prieinami, o elektros kainos tampa vis panašesnės į Šiaurės šalių rinkos kainas. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina nuo „Nord Pool“ sistemos kainos skyrėsi vos keturiais eurais. Svarbu ir tai, kad 72 proc. importuotos elektros Lietuva gauna iš Europos Sąjungos šalių, patikimų ir regioniniu bendradarbiavimu suinteresuotų kaimynų“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
Kovą Lietuvoje vėjo elektrinės gamino penktadaliu mažiau ir vietinė gamyba smuko 13 proc. Latvijoje hidroelektrinės pagamino tris kartus daugiau, o šiluminės elektrinės – 78 proc. mažiau nei vasarį. Latvijos, Estijos ir Suomijos prekybos zonose susiformavo vienoda 30,7 EUR/MWh kaina. Estija iš Latvijos importavo du kartus daugiau elektros, o vietinės vėjo jėgainės pagamino 14 proc. daugiau elektros. Suomijos prekybos zonoje 13 proc. žemesnę kainą nei vasarį formavo 8 proc. smukęs elektros poreikis ir daugiau nei du kartus išaugęs importas iš Estijos. Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje vidutinė kovo kaina buvo 30,6 EUR/MWh, 11 proc. mažiau nei vasarį. Pirmąjį pavasa-
rio mėnesį Švedijoje elektros suvartojimas smuko 9 proc., o vėjo elektrinių gamyba augo daugiau nei dešimtadaliu. Kadangi hidroelektrinėse pagaminta dešimtadaliu mažiau elektros, bendrai Švedijoje elektros gamyba sumažėjo 5 proc. Vienintelės Lenkijos elektros rinkoje vidutinė kovo kaina paaugo 4 proc. – iki 37,5 EUR/MWh. Vietinė gamyba smuko 9 proc.: vėjo elektrinės pagamino penktadaliu, saulės ir biodujų elektrinės – 7 proc., o šiluminės elektrinės – 10 proc. mažiau elektros. Vokietijoje, priešingai, kaina sumažėjo net 20 proc. – iki 31,7 EUR/MWh. Bendras elektros vartojimas šiek tiek sumažėjo, o gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių išaugo. Hidroelektrinės pagamino beveik trečdaliu, o saulės elektrinės – net du kartus daugiau elektros nei vasarį. Dešimtadaliu smukusi gamyba vėjo elektrinėse įtakos kainai neturėjo.
6
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
STRATEGINIAI PROJEKTAI
Leidžiama rekonstruoti liniją nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus Atsakingoms institucijoms pa tvirtinus 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos poveikio aplinkai ataskaitą, elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ gali pradėti planuoti darbus. Birželį „Litgrid“ numato skelbti viešąjį pirkimą projektavimo ir rangos darbams atlikti. „Per rekordiškai trumpą laiką sėkmingai atliktos planuojamos rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo procedūros atveria kelius tolesniems projekto etapams. Kaip ir visas „Litgrid“ investicijas, svarbu jį įgyvendinti kuo efektyviau“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. 41 kilometro oro linija driekiasi Pastrėvio, Kietaviškių, Elekt rėnų, Trakų, Senųjų Trakų ir Panerių seniūnijomis. 330 kV elektros perdavimo oro linija veikia jau daugiau nei pusšimtį metų, todėl būtina keisti jos nusidėvėjusius elementus, kad Vilnių elektra pasiektų patikimai veikiančiomis elektros magistralėmis. Rekonstruojant liniją bus sumontuota antroji, papildoma, grandis, pakeistos visos atramos, laidai. Planuojama, kad darbai truks nuo
„Per rekordiškai trumpą laiką sėkmingai atliktos planuojamos rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo procedūros atveria kelius tolesniems projekto etapams.“ Daivis Virbickas
2018 m. pavasario iki 2019 m. rudens. Anot D. Virbicko, poveikis aplinkai yra minimalus, nes bus išnau-
dojama esama inžinerinė infra struktūra – linija bus tik rekonst ruojama, o ne statoma nauja ir dabartinės oro linijos apsaugos zonos nebus išplečiamos.
„Linija kerta keletą registruotų kultūros paveldo vertybių teritorijų, todėl svarbu, kad rekonstrukcija joms turėtų kuo mažesnį poveikį. Kai kur po rekonstrukcijos bus geriau. Pavyzdžiui, ant Trakų rajone esančio Daniliškių piliakalnio nebeliks atramos. Keliose vietose ties gyvenvietėmis aukštinsime atramas ir aukščiau kabantys laidai kels mažiau nepatogumų gyventojams“, – sakė D. Virbickas. Anot jo, paukščių susibūrimų vietose laidai bus ryškiau žymimi, kad būtų geriau matomi plunksnuočiams. Atlikus rekonstrukcijos darbus ir įjungus liniją bus išmatuoti elektromag netiniai laukai. Linijos rekonstrukcijos poveikio aplinkai ataskaita buvo suderinta su Elektrėnų, Trakų ir Vilniaus miesto savivaldybėmis, Kultūros paveldo departamentu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Nacionaline visuomenės sveikatos tarnyba ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priėmė Aplinkos apsaugos agentūra. Elektros perdavimo linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcija yra vienas pirmųjų Vilniaus mazgo stiprinimo darbų. Per artimiausią dešimtmetį taip pat planuojama statyti naują 330 kV elektros perdavimo liniją nuo Vilniaus iki Neries transformatorių pastotės, stip rinti Vilniaus 330 kV pastotes ir 110 kV linijų tinklą.
STRATEGINIAI PROJEKTAI
Pasiektas susitarimas dėl elektros jungties „NordBalt“ sausumos movų keitimo Po konstruktyvių Lietuvos ir Švedijos ekspertų derybų pasiektas susitarimas, kad „NordBalt“ kabelių požeminės jungiamosios movos bus pakeistos. Movų keitimo darbai planuo-
Pernai pradėjusi veikti 700 megavatų galios jungtis „NordBalt“ tapo vienu svarbiausių elektros importo šaltinių.
jami 2018 m., iki tol bus atlikti naujai suprojektuotų movų bandymai. „Lietuvos ir Švedijos jūrinė jungtis bus naudojama dešimt mečius, todėl turime būti tikri, kad technologijos veiks patikimai visą jungties eksploatacijos laiką. „NordBalt“ jungtis yra svarbi visam Baltijos jūros regio nui, todėl svarbu, kad pavyko rasti sprendimą, kuris užtikrins sklandų ir patikimą jungties darbą. Lietuvos elektros vartotojams šie jungties elementų perdarymai nekainuos“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.
Susitarimą pasirašė Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“ ir jungties kabelį bei movas projektavusi, pagaminusi ir instaliavusi pasaulinė technologijų bendrovė ABB. Jame numatyta pakeisti 116 sausumos kabelių movų. Švedijos pusėje požeminis kabelis driekiasi beveik 40 kilometrų, o Lietuvos pusėje – 13 kilometrų. „Derybos buvo labai intensyvios ir sudėtingos. Pavyko sutarti dėl optimalių terminų, kurie užtikrins ilgalaikius patikimus naujausių technologijų
sprendimus. Visi suprantame, kad sėkmingas šio movų klausimo sprendimas – tai pirmiausia ABB, laikomos pasauline technologijų lydere, garbės reikalas“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. Anot jo, tiksli remonto pradžios ir pabaigos data, kai tik bus žinoma, bus skelbiama elektros biržos „Nord Pool“ pranešimų sistemoje. Pernai pradėjusi veikti 700 me gavatų galios jungtis „NordBalt“ tapo vienu svarbiausių elektros importo šaltinių. 2016 m. elektros kaina didmeninėje rinkoje smuko 13 proc., lyginant su 2014 m., – 25 proc. Elektros importas iš Švedijos 2016 m. sudarė 27 proc. visos importuotos elektros.
2017 birželis
Nr. 2 (42)
7
TINKLŲ PLĖTRA
Neringai elektros tiekimą užtikrinanti linija veiks patikimai
110 kilovoltų (kV) oro linijos nuo Marių pastotės Klaipėdoje iki Juodkrantės pastotės Neringoje remonto darbai pradėti balandžio 10, o baigti gegužės 12 dieną. Darbai atlikti per įmanomai trumpiausią laiką. „Siekdami kuo greičiau atlikti darbus, iš anksto sutelkėme visas reikiamas rangovų pajėgas. Planuodami darbus aukštosios įtampos tinkle, privalome apsidrausti ir pasiruošti visiems nenumatytiems atvejams, kad užtikrintume dirbančių žmonių saugumą“, – sakė Vidmantas Grušas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento vadovas.
Prieš prasidedant vasaros sezonui, kai elektros poreikis Neringoje gerokai padidėja, sklandžiai ir sėkmingai atlikti vienintelės elektros perdavimo linijos, jungiančios Kuršių
nerijos pusiasalį su žemynine Lietuva, remonto darbai. Remontas buvo būtinas dėl linijos laidų pažeidimų. Remontuojant pagrindinę elekt ros perdavimą Neringai užtik
rinančią liniją pakeistos keturios gelžbetoninės atramos ir linijos atkarpos, einančios virš Kuršių marių, laidai. Ten apatinius laidus pažeidė kelis kartus neleistinoje vietoje plaukę laivai.
Neringą ir žemyninę Lietuvos dalį jungianti dvigrandė 110 kV elektros perdavimo linija pradėjo veikti 1989 m. Tai pagrindinė elektros linija, kuria perduodama elektra Neringos gyventojams.
PSO NAUJIENOS
Tirs vartotojų galimybes padėti elektros sistemą valdyti lanksčiau Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir elektros bei dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ieškos galimybių, kaip ateityje, didėjant elektros energijos vartojimui ir gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, užtikrinti optimalų ir lankstų elektros energetikos sistemos darbą. 2017 m. kovo mėnesį „Litgrid“ paskelbė tarptautinį viešąjį pir-
kimų konkursą – jo laimėtojas atliks galimybių studiją, kuria siekiama įvertinti Lietuvoje esamą elektros poreikio valdymo paslaugų techninį potencialą ir nustatyti techninius reikalavimus teikti tokias paslaugas. Poreikio valdymo paslauga (angl. Demand Response Service), kai klientai finansiškai skatinami savo elektros vartojimą tam tikru laikotarpiu sumažinti ir skirtumą perkelti į kitą klien-
tui palankų laikotarpį, jau veikia Prancūzijoje, Anglijoje, Airijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose užsienio šalyse. Galimybių studija taip pat pateiks pasiūlymus, kaip techniškai būtų geriausia integruoti vartotojus į rinką ir kokiais techniniais sprendimais būtų galima įgalinti vartotojus dalyvauti balansuojant elektros sistemą. Šios studijos rezultatai bus panaudoti nustatant techninius reikalavimus vartotojams bei kuriant lanksčių paslaugų rinką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. „Elektros sistema šiuo metu iš esmės keičiasi. Auganti elekt ros iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros gamybos krepšelyje verčia sistemų operatorius atsakingai integruoti ir atsinaujinančius, ir tradicinius išteklius naudojančias elektrines. Vis svarbesnė yra vartotojų elgsena ir mes turime sudaryti sąlygas jiems dalyvauti rinkoje, motyvuodami juos pritaikyti savo elektros vartojimą pagal realias kainas rinkoje ir padėtį
sistemoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. „Numatoma sparti elektromobilių ir atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtra turės esminės įtakos elektros sistemų darbui. Dėl to siekiant užtikrinti patikimą elektros sistemų valdymą ir racionalias investicijas į skirstymo sistemas vis svarbesnį vaidmenį atliks tie klientai, kurie galės adaptuotis prie kintančių sąlygų. Klientams, kurie gebės lanksčiai keisti vartojimo grafiką ir prisidės prie stabilesnio sistemų darbo, bus taikomos skatinimo priemonės. Toks modelis jau veikia kai kuriose užsienio šalyse“, – sakė Dalia Andrulionienė, ESO generalinė direktorė. Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad, įtraukus vartotojus į pasiūlos ir paklausos valdymo procesą, elektros rinkos dalyviai gali reaguoti į kainos pokyčius ir taip sumažinti galimas išlaidas. Naudą patiria ir elektros skirstymo tinklo operatorius, kuris gali optimizuoti tinklo investicijas, lanksčiau valdyti tinklą ir gerinti tiekiamos elektros energijos kokybę. Šią studiją „Litgrid“ ir ESO finansuoja lygiomis dalimis. Ją planuojama baigti 2018 m. viduryje.
8
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
PSO NAUJIENOS
Šių metų miškasodis – Punios apylinkėse Balandžio pabaigoje „Litgrid“ kolektyvas tradiciškai minėjo Energetikų dieną ir ta proga sodino mišką. Šiemet bendromis jėgomis iš viso pasodinome 2 500 eglaičių. Urėdų tikinimu, paprastai apie 90 proc. pasodintų eglaičių prigyja, tad po kelių dešimtmečių Alytaus rajone žaliuos „Litgrid“ pasodintas eglynas.
Vyginto Skaraičio, BFL, Andriaus Ufarto, Zenono Šilinsko, Eugenijaus Vnarausko, „Litgrid“ nuotraukos
Daugiau informacijos: Vilija Railaitė „Litgrid“ komunikacijos vadovė Tel. +370 707 02167 El. paštas vilija.railaite@litgrid.eu
Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu litgrid@litgrid.eu AB „Litgrid“ Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO) A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius
Tel. +370 707 02 171 Faks. +370 5 272 3986 El. paštas info@litgrid.eu www.litgrid.eu
ISSN 2029-9605
Prenumerata