Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“
Žvilgsnis į 2017 vasaris | Nr. 1 (41)
PSO INFORMACIJA
Elektros vartojimas Lietuvoje – didžiausias nuo 1992 m.
ŠIAME NUMERYJE: „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros kainą rinkoje sumažino 13 proc. 2016 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo mažiausia per visą biržos istoriją. Plačiau 5 p.
2016-aisiais „Litgrid“ tęsė europinės integracijos strategiją
2016 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo 10,47 mlrd. kilovat valandžių (arba 10,47 teravatvalandės, TWh). Elektros vartojimas pernai augo rekordiškai – gyventojai, verslas,
žemės ūkis ir transportas suvartojo 4,5 proc. daugiau elekt ros nei 2015 metais. Žemės ūkio sektorius suvartojo net 8,4 proc. daugiau elektros, paslaugų sektorius – 5,7 proc., gyventojai ir transportas – atitinkamai
4,3 proc. ir 4 proc. daugiau elektros. Lėčiausias vartojimo augimas – 3,5 proc. – fiksuotas pramonės sektoriuje.
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ 2016-aisiais daugiausia dėmesio skyrė perdavimo tink lo stiprinimo ir pasiruošimo sinchronizacijai projektams. Plačiau 6 p.
Nukelta į 2 p.
ŠIANDIEN IR RYTOJ
D. Virbickas: Europai laikas matyti regioninę energetikos perspektyvą „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas Varšuvoje vykusioje Vidurio Europos energetikos konferencijoje pabrėžė, kad planuojant energetikos sektoriaus plėtrą svarbu įvertinti ir pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis. Nukelta į 3 p.
Sausį elektrą Lietuvoje gamino tik vėjo ir hidroelektrinės Pirmasis 2017 m. mėnuo atspindėjo bendrą tendenciją paspaudus šalčiams – elek t ros vartojimas augo, o vėjo elektrinių gamyba smuko. Plačiau 8 p.
2
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
PSO INFORMACIJA
Elektros vartojimas Lietuvoje – didžiausias nuo 1992 m.
Atkelta iš 1 p.
„Pernai elektros poreikis Lietuvoje buvo didžiausias nuo 1992 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ir pramonėje, ir buityje elektra naudojama vis efektyviau, faktinis augimas yra dar didesnis. Pastaruosius kelerius metus labiausiai augo pramonės ir verslo sektoriaus elektros poreikiai. Didžiausias augimo potencialas išlieka transporto sektoriuje, kur jis galėtų būti išnaudojamas dyzelinius traukinius keičiant elektriniais, kokie zuja visoje Europoje, taip pat ir, tikėtina, augsiantis elektromobilių skaičius“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. Lietuvoje du trečdaliai suvartotos elektros buvo importuota. Didžiausia dalis – 37 proc. – importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 27 proc. – per
Lietuvoje du trečdaliai suvartotos elektros buvo importuota. Didžiausia dalis – 37 proc. – importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 27 proc. – per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos, 5 proc. – per „LitPol Link“ jungtį iš Lenkijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. „NordBalt“ jungtį iš Švedijos, 5 proc. – per „LitPol Link“ jungtį iš Lenkijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. „Ekonomika auga, o elektros perdavimo sistemos infrastruktūra išnaudojama vis intensyviau. Pamatuotos investicijos į tinklą teikia akivaizdžią naudą vartotojams – tarptautinės jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ didmeninę elektros kainą sumažino 13 proc. Skandinaviška elektra yra pigiausia regio ne ir nenuostabu, kad švedai, turtingi vandens išteklių, tapo vieni didžiausių elektros importo partnerių, o „NordBalt“ jungtis – svarbiu Lietuvos elektros sistemos elementu“, – teigė D. Virbickas.
Lietuvos elektrinių gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių pernai išaugo ketvirtadaliu – iki 2 TWh ir sudarė 51 proc. visos Lietuvos elektros gamybos. Hidroelektrinės pagamino 30 proc. daugiau, o vėjo elektrinės, kurių bendra įrengtoji galia pasiekė 509 megavatus, pagamino 40 proc. daugiau elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 40 proc. mažiau ir sudarė 34 proc. vietos gamybos. Bendrai Lietuvos elektrinių gamyba 14 proc. sumažėjo. „Galima prognozuoti, kad ši tendencija, kai mažiau gaminama tradicinio kuro elektrinėse, o daugiau – elektrinėse, naudojančiose
atsinaujinančius išteklius, išliks ir toliau. Plėtojant bet kokią energetiką, priklausančią nuo oro svyravimų ir sezonų, reikia spręsti ir sistemos balanso klausimus, užsitikrinti lanksčios ir tvarios gamybos rezervus“, – sakė „Litgrid“ vadovas. Skaičiuojant galutinį šalies elektros energijos poreikį sumuojama verslo, pramonės įmonių, paslaugų, transporto ir žemės ūkio bei gyventojų suvartota elektros energija be tos dalies, kuri reikalinga Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei užkrauti bei technologinėms skirstomojo ir perdavimo tinklų sąnaudoms kompensuoti.
2017 vasaris
Nr. 1 (41)
3
ŠIANDIEN IR RYTOJ
D. Virbickas: Europai laikas matyti regioninę energetikos perspektyvą Atkelta iš 1 p.
„Postūmiu visiškos europinės integracijos link galėtų būti nacionalinės strategijos – galime remtis savo šalių specifika ir tuo pačiu efektyviau išnaudoti tai, kas vyksta regione. Infrastruktūra pirmiausia tarnauja vartotojams, o mūsų tikslas – ieškoti sprendimų, kurie padėtų auginti jų galimybes nepriklausomai nuo valstybių sienų“, – diskusijoje sakė D. Virbickas. Glaudesnio bendradarbiavimo pavyzdžių, sujungiančių elektros tiltais valstybes ar sustiprinančių jų ligtolines energetines jungtis, galima rasti ir Vakarų Europoje, ir Baltijos šalyse. Prieš metus pradėjusios veikti elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Lietuvos ir Latvijos elektros rinkose kainą sumažino 13 proc., o Lietuvą pavertė elektros srautų kryžkele, jungiančia penkias kaimynines elektros sistemas. „Esame sukaupę neįkainojamos patirties planuodami bei vykdydami sudėtingus infras-
truktūros sujungimo projektus ir pasirengę dalytis ja toliau gerindami elektros sistemos ir rinkos veikimą. Kaip rodo mūsų ir kaimynų Vakarų Europoje pavyzdžiai, tinklų plėtros projektų sėkmę didele dalimi lemia ir dėmesys socialiai atsakingam jų įgyvendinimui, kai ieškoma bendrų sprendimų su vietos bendruomenėmis ir laikomasi griežtų aplinkosauginių standartų“, – sakė D. Virbickas. Tarpusavyje elektros jungtimis sujungtos Europos elektros sistemos veikia laikydamosi vienodų taisyklių. Baltijos šalių padėtis išskirtinė – čia elektros infrastruktūra sujungta su Europa ir vadovaujamasi europietiškais standartais, tuo pačiu metu jos veikia IPS / UPS sinchroninėje zonoje. „Europos Sąjunga ir visos valstybės, turinčios elektros jungtis su trečiosiomis šalimis, turi kalbėti vienu balsu, kad visiems trečiųjų šalių žaidėjams būtų taikomos vienodos sąlygos. Tai būtina siekiant skaidrumo ir konkurencijos“, – pabrėžė
„Litgrid“ generalinis direktorius. Baltijos jūros regiono valstybių lyderiai pirmą sykį bendrų sąlyčio taškų energetikos strategijose ieškojo pernai birželį. Tuomet Vilniuje į Baltijos jūros regiono valstybių strategijų forumą susirinko daugiau nei 200 politikų, aukšto rango pareigūnų, perdavimo sistemos operatorių atstovų.
Sausio 17–18 d. vykusi Vidurio Europos energetikos konferencija yra vienas svarbiausių energetikos forumų Europoje, pritraukiantis regiono valstybių sprendimų priėmėjus, elektros gamintojus ir elektrinių plėtotojus, reguliuotojus, elektros tiekėjus, finansininkus ir rinkų analitikus. Šiais metais pagrindinė konferencijos tema buvo galimybės augti ir investuoti pokyčių akivaizdoje.
LIETUVA EUROPOJE
Švarios energijos dokumentų pakete – naujos galios elektros vartotojams 2017 m. sausio mėnesį pristatytas Europos Komisijos Švarios energijos dokumentų paketas (angl. Clean energy package). Jame deklaruotas dėmesys technologinėms inovacijoms, nedidinančioms anglies dioksido emisijos, ir svarbiausi Europos Sąjungos planai, kurie padės suvaldyti klimato kaitą lemiančius veiksnius. Švarios energijos dokumentų pakete didžiausias dėmesys skiriamas pastatų, pramonės ir transporto energetiniam efektyvumui bei tvarumui ir sąlygoms, kurios leistų vartotojams dalyvauti valdant energijos poreikį. Elektros skirstomiesiems tinklams, perdavimo sistemų operatoriams ir nacionaliniams reguliuotojams numatomi nauji vaidmenys ir atsakomybės.
„Švarios ir tvarios energijos vartojimą gali užtikrinti kiekvienas iš mūsų. Naujosios technologijos įgalins visus vartotojus nuo pramonės įmonių iki namų ūkių protingiau ir taupiau naudoti energiją, rinktis švarius ir efektyvius jos gamybos būdus“, – sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius ir Elektros komiteto pirmininkas.
Kuriama bendra ES energijos rinka turės užtikrinti energetikos sistemų adekvatumą, o tai reiškia, kad bus sukurtos bendros metodikos išteklių adekvatumui bei patikimumo standartams nustatyti. Bendra elektros rinka sukurs geresnio infrastruktūros sujungimo ir efektyvaus operatorių bendradarbiavimo prielaidas teikiant balansavimo, rezervų užti-
krinimo bei kitas sistemines paslaugas. „Atsinaujinantys ištekliai, iš kurių gaminamos energijos kiekis sudarys vis didesnę dalį vartotojų krepšelyje, nebelaikomi išskirtiniu energijos gamybos būdu, jie tampa vienu iš įprastų šaltinių apsirūpinti energija. Vis intensyviau išnaudojamų atsinaujinančių išteklių integracijai užtikrinti atsakomybę už balanso palaikymą ar kitas sistemines paslaugas taip pat turės prisiimti ir AEI jėgainių plėtotojai“, – pastebėjo D. Virbickas. Švarios energijos dokumentų paketas, laikomas Trečiojo energetikos dokumentų paketo papildymu, – tai daugiau nei 4 300 puslapių ir 70 dokumentų. Šiuo metu pradedamas įprastas ES teisės akto derinimo Europos Taryboje ir Europos Parlamente procesas, truksiantis ne mažiau kaip 18 mėnesių. Planuojama, kad Švarios energijos dokumentų paketas įsigalios 2018 metais.
4
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
Elektros sistemos sinchronizacijai su Europa pradedama ruošti infrastruktūra šiaurės rytų Lietuvoje Iki 2021 m. elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ planuoja rekonstruoti dvi 330 kilovoltų (kV) transformatorių pastotes Ignalinoje ir Utenoje. Šis projektas – dalis parengiamųjų darbų siekiant perorientuoti Lietuvos elektros sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais.
Visai šalia Latvijos ir Baltarusijos esanti 330 kV Ignalinos AE transformatorių pastotė ilgus metus dirbant atominei jėgainei buvo svarbiausias elektros perdavimo mazgas šalyje. Per jį srautai keliaudavo iš Latvijos, Baltarusijos, Kruonio hidroakumuliacinės ir Ignalinos atominės elektrinių.
„Tai vienas didžiausių rekonstrukcijos projektų per pastaruosius dešimt metų, kuriuo siekiama esamą infrastruktūrą pritaikyti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Išnagrinėję galimas alternatyvas įvertinome, kad vartotojams ir elektros sistemai didžiausią naudą duos sprendimas dalį įrangos perkelti iš esamos Ignalinos atominės elektrinės pastotės į Utenos pastotę. Taip ne tik paliksime galimybes ateityje plėtoti sistemą toje dalyje, bet ir užtikrinsime, kad tinklas veiks patikimai, kai pasikeis sistemos valdymo sąlygos“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. Perdavimo tinklas šiaurės rytų Lietuvoje išplėtotas labai gerai. Visai šalia Latvijos ir Baltarusijos esanti 330 kV Ignalinos AE trans-
formatorių pastotė ilgus metus dirbant atominei jėgainei buvo svarbiausias elektros perdavimo mazgas šalyje. Per jį srautai keliaudavo iš Latvijos, Baltarusijos, Kruonio hidroakumuliacinės ir Ignalinos atominės elektrinių. Anot D. Virbicko, esminis tikslas rekonstrukcijos metu bus atskirti glaudžiai pastotėje integruotas tris linijas, iš kurių dvi jungia su kaimyninėmis Latvijos ir Baltarusijos elektros sistemomis. Taip bus sudarytos sąlygos kiekvieną jungtį valdyti atskirai. Rekonstrukcijos metu planuojama pergabenti vieną iš didžiųjų Ignalinos AE pastotės transformatorių į 330 kV Utenos pastotę ir padidinti elektros perdavimo patikimumą visame regione. „Utenos apskrityje didžiausias elektros vartotojas, kuriam kritiškai svarbus patikimas elektros perdavimas, yra Ignalinos AE saugyklos. Be to, prognozuojama, kad galios poreikis regione augs ir 2025 m. bus beveik 40 proc. didesnis nei dabar“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius. Numatoma, kad šiemet metų viduryje bus pradėtas projekto projektavimo ir rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų konkursas. Pernai prasidėję parengiamieji oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos darbai taip pat skirti tinklo infrastruktūrai paruošti sinchronizacijai su žemynine Europos dalimi.
PSO INFORMACIJA
Elektros liniją gali atjungti ir bebras Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ primena, kad spustelėjus šaltukui ir užsimojus padirbėti miškuose nevertėtų užmiršti elementarių saugumo taisyk lių, kurios kartais gali padėti išsaugoti gyvybę ar turtą. Kertant medžius netoli aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linijų reikia itin atidžiai įvertinti atstumą nuo medžio iki linijos. Prieš įjungdami pjūklą kai kurie miškotvarkos specialistai turėtų ir apsidairyti, ar medis nevirs į linijos pusę. „Vienas toks medis – ir elektra gali nutrūkti tūkstančiams gyventojų. Be to, ant laidų užkibęs medis sukelia elektros iškrovą, o kibirkščiuojantys laidai gali
sukelti gaisrą. Nieku gyvu negalima artintis prie užkibusio medžio, bet kokie mėginimai jį patraukti gali kainuoti žmogaus gyvybę“, – sakė Vidmantas Grušas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius.
aukšti, kad virsdami pakibo ant laidų. Laimei, žmonės nenukentėjo“, – pasakojo V. Grušas. Anot jo, panašių eibių pridaro ne tik neatsargūs žmonės, bet ir žvėrys. Pernai rudenį du kartus medį ant laidų užvertė bebrai.
2016 m. elektros perdavimo tinkle linijos atsijungė 85 kartus. Jų atsijungimą sukėlė įvairiausi veiksniai, tarp jų ir stiprios aud ros, žaibai ar paukščiai. Neatsargus žmogaus elgesys lėmė kas aštuntą atsijungimą.
Linijų apsaugos zona skaičiuojama nuo kraštinių oro linijos laidų. Kuo didesnė linijos įtampa, tuo didesnė ir apsaugos zona. 110 kilovoltų linijų apsaugos zona siekia 20 metrų į abi puses nuo kraštinių laidų, 330 kV – 30 metrų į abi puses, o 400 kV – 40 metrų į abi puses.
„Pernai du sykius medkirčiai neįvertino darbo aplinkos. Abu kartus medžiai augo už linijų apsaugos ribos, tačiau buvo tokie
„Planuojant kirtimo darbus miške būtina įvertinti, kur auga medžiai. Jei jie yra linijų apsaugos zonoje, būtina kreiptis į „Litgrid“
leidimo. Bet kokiu atveju, jei numatomi darbai netoli oro linijos, reikia ją visuomet turėti mintyse – juk eglės ar pušys gali užaugti iki 30 metrų aukščio, todėl virsdamos į linijos pusę gali ją užkabinti“, – patarė V. Grušas. Daugiau nei 7 000 kilometrų ilgio elektros perdavimo tinklą kasmet apžiūri „Litgrid“ inžinieriai. Jie vertina, kurie po laidais ar per arti užaugę medžiai turi būti kertami, kuriuos reikia apgenėti, o kurie dar gali augti. Gamtovaizdžio dalimi tapęs aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklas sukurtas taip, kad linijos daugiau driekiasi per laukus ir miškus, kiek toliau nuo gyvenviečių. Po laidais ir šalia jų esantis žemės plotas turi būti švarus, čia negali augti didesni nei keturių metrų aukščio medžiai ar krūmynai.
2017 vasaris
Nr. 1 (41)
5
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
Baltijos šalių elektros sistemos ruošiasi izoliuoto darbo bandymui Trijų Baltijos šalių elektros sistemos žengs bene svarbiausią žingsnį sinchronizacijos link. Trumpam nutraukusios visus ryšius su kaimyninėmis energetikos sistemomis, jos bandys dirbti izoliuotai ir bandymo metu taps savarankiška energetikos sistema. Sausį pradėta pasirengimo izoliuoto darbo bandymui studija. „Šis izoliuoto darbo bandymas kaip niekad iki šiol priartins mus prie būsenos, kurią patirs elektros sistema desinchronizacijos nuo IPS / UPS metu ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Šiuo metu esame didelės elektros sistemos IPS / UPS dalis, stipriai priklausoma nuo kitų jos dalyvių – Rusijos ir Baltarusijos. Pavyzdžiui, visos šios elektros
sistemos dažnis centralizuotai valdomas iš Maskvos. Bandymo metu patikrinsime elektros energetikos infrastruktūros galimybes dažnį valdyti ir situaciją kontroliuoti visiškai savarankiškai ir identifikuosime tobulintinas vietas, o tai ir yra svarbiausias bandymo tikslas“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Izoliuoto darbo bandymas – vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai žingsnių. Bandymo metu Baltijos šalys apribos ryšius su kaimyninėmis šalimis – Rusija, Baltarusija. Elektros poreikį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užtikrins tik šiose valstybėse esantys elek-
tros gamybos šaltiniai ir aukštosios įtampos nuolatinės srovės jungtys su Šiaurės šalimis. Savarankiškai bus palaikomas sistemų balansas ir elektros sistemų dažnis. Sausį tarptautinė konsultacijų bendrovė „Tractebel Engineering“ pradėjo pasirengimo bandymui studiją. Joje bus numatytas atsijungimo nuo kaimyninių energetikos sistemų modelis, nustatytas tam tinkamiausias laikas. Modeliuojant įvairias situacijas energetikos sistemoje taip pat išryškės, kokias technologines priemones savo tinkle turės įdiegti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai. Vėliau bandymo sąlygos bus derinamos su visais, kuriems jis galėtų turėti įtakos: elektros
rinkos dalyviais, kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais, elektros gamintojais. „Nors bandymas užtruks trumpai, jam reikia kruopščiai ir ilgai ruoštis. Elektros sistemos dalyviai labai stipriai vieni su kitais susiję, todėl visus savo veiksmus turime atidžiai derinti, pasverdami daugybę ekonominių, technologinių ir teisinių veiksnių“, – sakė D. Virbickas. Pasirengimo bandymui studija iš dalies finansuojama Europos infrastruktūros plėtros fondo (CEF) lėšomis.
ELEKTROS RINKA
„NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros kainą rinkoje sumažino 13 proc. Latvijos ir Estijos, kurių nepakankamas pralaidumas iki naujųjų jungčių turėjo didžiausią įtaką kainų skirtumams tarp Estijos ir Latvijos bei Lietuvos prekybos zonų, buvo apkrautas ketvirtadaliu mažiau nei 2015 metais.
2016 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo mažiausia per visą biržos istoriją ir siekė 36,5 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Pernai metų elektros kaina rinkoje buvo 13 proc. žemesnė nei 2015 m. ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 ir 2013 metais. „Naujųjų jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis rinkai viršijo mūsų lūkesčius. Kartu su latviais esame vieninteliai Baltijos ir Šiaurės šalyse, kur vidutinė elektros rinkos kaina pernai krito. Naujosios jungtys leido diversifikuoti elektros importo šaltinius ir to naudą pajutome nuo
pirmųjų jungčių veikimo dienų. Jos ne tik atvėrė kelią į Europą, bet ir smarkiai pakeitė elektros rinkos žaidėjų elgseną. 2016 m. parodė, kad nuo šiol esame priklausomi nuo įvykių ir tendencijų daug didesnėse šalyse – Lenkijoje ir Švedijoje, ir vietos gamintojai turi išmokti konkuruoti naujomis sąlygomis“, – apibendrino Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. 2016 m. „LitPol Link“ buvo prieinama rinkai 96 proc., o „NordBalt“ – 78 proc. laiko per metus. Tarptautinės elektros jungtys tarp
„Jau pirmieji jungčių darbo metai buvo svarbūs ir Baltijos šalims, ir Lenkijai, ir Švedijai. Pirmąjį metų pusmetį, kai Lenkijoje formavosi aukštesnės kainos nei mūsų prekybos zonoje, elektros srautas „LitPol Link“ jungtimi vyravo į Lenkijos pusę. Rudeniop, kai smarkiai krito hidroelektrinių gamyba Šiaurės šalyse, švedai ėmė naudotis „NordBalt“ kaip importo šaltiniu“, – sakė D. Virbickas. Lapkritis tapo istoriniu mėnesiu „Nord Pool“ biržoje, nes pirmą kartą Lietuvos ir Latvijos prekybos zonų vidutinė elektros kaina buvo mažesnė nei Švedijoje. „Nord Pool“ biržos sistemos vidutinė metinė kaina kilo 28 proc. – iki 26,9 EUR/MWh, o Estijos, Suomijos, Danijos ir Švedijos prekybos zonose kainos augo nuo 5 iki 25 proc. Lenkijoje kaina išliko pastovi ir siekė 37,3 EUR/MWh.
„2017 m. kainą elektros rinkoje diktuos Šiaurės šalių hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos apimtis. Kadangi pernai rudenį Šiaurės šalių hidroelektrinių gamyba mažėjo, galima prognozuoti, kad ir pirmąjį šių metų ketvirtį elektros kainos nebus žemos. Išankstiniai sandoriai rodo, kad šiais metais Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina gali būti panaši kaip ir pernai, svyruoti nuo 33,9 iki 37,7 EUR/MWh“, – sakė D. Virbickas. 163 kilometrų ilgio nuo Alytaus iki Elko Lenkijoje besidriekiančia elektros jungtimi „LitPol Link“ elektra pradėjo tekėti 2015 m. gruodį, o įprastu režimu jungtis pradėjo veikti pernai vasarį. 2016 m. jungtis tarnavo ir kaip energetikos sistemos patikimumo ramstis. Keletą kartų per praėjusius metus „LitPol Link“ jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 141 valandą, Lenkijos sistemos operatoriui PSE „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 18 valandų. 450 kilometrų ilgio Lietuvos ir Švedijos povandeninis kabelis „NordBalt“ bandomuoju režimu pradėjo veikti pernai vasarį, o įprastu – birželio pabaigoje.
6
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
PSO INFORMACIJA
2016-aisiais „Litgrid“ tęsė europinės integracijos strategiją
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ 2016-aisiais daugiausia dėmesio skyrė perdavimo tinklo stiprinimo ir pasiruošimo sinchronizacijai projektams: buvo planuojamos ir statomos naujos linijos, rengiamasi būsimiems sistemos valdymo iššūkiams.
Baigiamas Europos Komisijos inicijuotas Jungtinių tyrimų centro tyrimas – tai jau septintoji tarptautinė studija nuo 1998-ųjų, kurio tikslas – išnagrinėti galimas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos galimybes.
„Elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – strateginis valstybės tikslas, kurį įgyvendinti pavesta įmonei „Litgrid“. Tai sudėtingas kompleksinis projektas, apimantis daugybę techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų sprendimų, kurį vykdome jau ne vienus metus ir kuriam prireiks visų sutelkto darbo Lietuvoje ir Europoje. Per praėjusius metus pasiruošimo sinchronizacijai darbai dar labiau pasistūmėjo į priekį tinklų plėtros ir galimybių studijų srityse“, – sakė Lietuvos
elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Baigiamas Europos Komisijos inicijuotas Jungtinių tyrimų centro tyrimas – tai jau septintoji tarptautinė studija nuo 1998-ųjų, kurio tikslas – išnagrinėti galimas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos galimybes. Ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, prireiks nutiesti antrą elektros jungtį į Lenkiją. Nuo 2016 m. pra-
džios veikianti „LitPol Link“ šiuo metu yra vienintelė elektros jungtis, siejanti Baltijos šalis su kontinentinės Europos tinklais. Ilgalaikiam sistemos stabilumui ir patikimam darbui po sinchronizacijos užtikrinti tokių jungčių turėtų būti bent dvi. Tam ruošdamiesi Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir PSE atliko antrosios Lietuvos ir Lenkijos jungties trasos studijas. Numatoma, kad Lietuvoje naujoji elektros linija galėtų prasidėti ties Marijampole. Efektyviems elektros mainams su Lenkija užtikrinti svarbūs ir vidaus tinklo plėtros projektai. Praėjusių metų rudenį pradėtos elektros linijos nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos. Naujoji linija – neatsiejama Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo dalis, padėsianti efektyviau išnaudoti elektros jungties „LitPol Link“ galimybes baigus sinchronizacijos projektą. Alytaus ir Kruonio linija svarbi ir planuojant antrąją Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį. „Jau dabar veikiančios „LitPol Link“ jungties linijos galia yra
1 000 megavatų. Kai Baltijos šalių elektros sistemos bus perorientuotos sinchroniškai dirbti su kontinentine Europa, pirmoji Lietuvos ir Lenkijos jungtis galės būti naudojama maksimalia galia. Tam taip pat pasitarnaus ir naujoji Kruonio ir Alytaus linija“, – sakė D. Virbickas. Siekiant nuosekliai pasirengti perėjimui iš vienos sinchroninės zonos į kitą būtina sustiprinti dvi svarbias elektros perdavimo tink lo sritis – Vilniaus mazgą ir Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo dalį. Vilniaus regiono elektros poreikiai auga, čia suvartojama trečdalis visos šalies elektros, todėl būtina sustiprinti ir atnaujinti elektros perdavimo tinklą sostinės apylinkėse. Šiaurės Rytų Lietuvos tinklas iki šiol stipriai integruotas su Baltarusijos energetikos sistema. Optimizuojant tinklą šioje Lietuvos dalyje, jo elementai bus atsieti nuo Baltarusijos tinklo ir leis šalies elektros sistemai dirbti lanksčiau. Per 2016 m. nagrinėtos abiejų regionų tinklo optimizavimo galimybės. Ruošdamiesi sinchronizacijai „Litgrid“ sistemos valdymo spe cialistai drauge su partneriais iš Latvijos ir Estijos elektros sistemų operatorių planuoja Baltijos šalių elektros sistemų bendrą izoliuoto darbo bandymą. Bandymo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus trumpam atjungtos nuo visų kaimynų – Rusijos, Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos. Elektros poreikį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užtikrins tik šiose valstybėse esantys elektros gamybos šaltiniai. Parengiamieji darbai trijose Baltijos šalyse pradedami nuo dinaminio ir statinio stabilumo studijos. Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – svarbiausias elektros energetikos strateginis projektas, užtikrinsiantis visavertę elektros sistemos europinę integraciją. 2015-ųjų pabaigoje elektros jungtys su Lenkija „LitPol Link“ ir Švedija „NordBalt“ pirmą kartą sujungė Baltijos šalis su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais ir rinkomis. Vis tik iki šiol Baltijos šalių elektros sistemos išlieka priklausomos nuo kaimynių Rytuose. Galutinai suderinus technologinius sistemų valdymo, reguliavimo bei elektros rinkų sujungimo aspektus, sinchronizacija užtik rins visavertę elektros sistemų orientaciją į Vakarus.
2017 vasaris
Nr. 1 (41)
7
PSO INFORMACIJA
Perdavimo tinklo patikimumui – 18 mln. eurų investicijų valdymo centrą ir leis operatyviai reaguoti į įvykius sistemoje, užtikrinant nuotolinį įrenginių valdymą. Įgyvendinant Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo ruožo projektą „Litgrid“ dvi palei šią atkarpą ėjusias oro linijas pakeitė požeminiais kabeliais. Iš viso nuo Viršuliškių pastotės iki Vakarinės gatvės demontuota 20 atramų.
Per 2016 m. „Litgrid“ investavo į perdavimo tinklo atnaujinimo projektus daugiau kaip 18 mln. eurų. Baigtos rekonstruoti dvi pastotės, pradėtos dar aštuonių transformatorių pastočių rekonstrukcijos. Unikalus Baltijos šalyse projektas – visiškai skaitmeninė 110 kilovoltų transformatorių pastotė Vidiškiuose Ukmergės rajone. Šioje pastotėje visi laidai pakeisti šviesolaidiniais kabeliais, atitinkančiais aukščiausius saugumo reikalavimus ir galinčiais kaupti ir perduoti didžiulius informacijos kiekius. „Šiandieninis elektros tinklas turi atlaikyti visai kitokius iššūkius nei tada, kai jis buvo statomas. Atsiranda vis daugiau elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių, pasikeitė didžiausių elektros vartotojų ir gamintojų geografija, o elektros srautai į tinklą patenka iš penkių kaimyninių sistemų“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. Tarp vienų svarbiausių 2016 m. tinklo rekonstrukcijos darbų buvo ir dviejų 110 kV oro linijų atnaujinimas. Oro linija nuo Trakų iki Merkinės yra viena iš dviejų perdavimo linijų, kuriomis elektra pasiekia Druskininkų apylinkių gyventojus. Jos rekonstrukcijos metu buvo pakeistos senos, susidėvėjusios atramos, žaibosaugos trosai. Lygiai taip pat atnaujinta ir oro linija nuo
Zarasų iki Utenos, papildomai ten įrengtas šviesolaidžio ryšys, pagerinantis automatinį duomenų perdavimą. 2017 m. toliau tęsiamas 330 kV transformatorių pastočių modernizavimas. Telšių, Utenos, Jurbarko ir Šiaulių pastotėse pradėtos diegti valdymo sistemos, kurios informaciją automatiškai perduos į Sistemos
„Litgrid“ kasmet atnaujina vidutiniškai po 5–6 transformatorių pastotes, pakeičia iki 350 elektros perdavimo linijų atramų. Toks tempas leidžia pamažu atnaujinti visą elektros perdavimo tinklą ir optimaliai paskirstyti reikiamas investicijoms lėšas.
Visi aukštosios įtampos elektros įrenginių rekonstrukcijos darbai yra planuojami taip, kad būtų užtikrintas patikimas elektros perdavimas gyventojams ir verslui. Pagal elektros energetikos sistemos tinklo plėtros planą iki 2025 m. bus pradėtos 53 transformatorių pastočių (110 kV) rekonstrukcijos ir baigtos atnaujinti visos didžiosios 330 kV transformatorių pastotės. Numatoma, kad investicijos į perdavimo tinklo rekonst ravimą 2016–2025 m. sieks beveik 170 mln. eurų. 2015 m. investicijos į perdavimo tinklo atnaujinimo projektus siekė apie 23 mln. eurų, o 2014 m. – apie 22,5 mln. eurų. Lietuvos elektros perdavimo tinklą sudaro per 230 transformatorių pastočių ir daugiau nei 7 000 kilometrų aukštosios įtampos oro ir kabelinių elektros linijų.
Pagal elektros energetikos sistemos tinklo plėtros planą iki 2025 m. bus pradėtos 53 transformatorių pastočių (110 kV) rekonstrukcijos ir baigtos atnaujinti visos didžiosios 330 kV transformatorių pastotės.
8
ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
ELEKTROS RINKA
Sausį elektrą Lietuvoje gamino tik vėjo ir hidroelektrinės gruodžiu, sausį vidutinė temperatūra smuko 1,2 laipsnio ir Baltijos šalys suvartojo daugiau elektros. Lietuvoje elektros poreikis išaugo 5 proc. Palyginti su gruodžiu, Lietuvoje elektros gamyba smuko beveik trečdaliu, o su praėjusių metų sausiu – penktadaliu. Antrą mėnesį iš eilės didžiausią dalį, 47 proc., pagamino vėjo elektrinės. Hidroelektrinių gamyba sudarė 40 proc. visos pagamintos elektros, o šiluminės elektrinės beveik nedirbo. Baltijos šalyse šiluminės elektrinės pagamino daugiau nei pusę elektros, hidroelektrinių gamyba mažėjo, vien Latvijoje jos pagamino 17 proc. mažiau.
34 EUR/MWh. Pasibaigus žiemos šventėms Švedijoje vartojimas augo 11 proc., o gamyba – 15 proc. Daugiausia – pusantro karto – augo hidroelektrinių gamyba, atominės elektrinės pagamino 7 proc. Vėjo elektrinių gamyba krito penktadaliu. Suomijoje ir Estijoje kaina buvo vienoda ir siekė 33,3 EUR/MWh. Estija penktadaliu daugiau importavo iš Suomijos, o pastaroji tiek pat padidino importą iš Švedijos. Lenkijoje sausio vidutinei 37 EUR/MWh kainai daugiausia įtakos turėjo 4 proc. išaugęs vartojimas, trečdaliu mažesnė vėjo elektrinių gamyba ir smukusi saulės elektrinių gamyba. Didžiausia elektros kaina Baltijos jūros regione ir toliau išliko Vokietijoje, sausį ji šoktelėjo 40 proc. – iki 52,4 EUR/MWh. Aukščiausią vidutinę kainą per pastaruosius aštuonerius metus formavo smukusi vėjo ir hidroelektrinių gamyba, išaugęs elektros suvartojimas ir atominėse elektrinėse atliekami priežiūros darbai.
Pirmasis 2017 m. mėnuo atspindėjo bendrą tendenciją paspaudus šalčiams – elektros vartojimas augo, o vėjo elektrinių gamyba smuko. Nepaisant to, sausį „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 36,9 euro už megavatvalandę. Palyginti su praėjusių metų
sausiu, kaina buvo 27 proc. mažesnė.
PSO INFORMACIJA
TINKLŲ PLĖTRA
Permainingas žiemos oras kūrė ekstremalias situacijas elektros perdavimo tinkle
Alytaus rajone pradėta tiesti nauja elektros linija
Sausio 19 d. Šilutės rajone apledėjo 330 kilovoltų (kV) įtampos linija ir ledų svorio neatlaikęs laidas nutrūko. Šis incidentas elektros tiekimui įtakos neturėjo. Be to, smarkus apledėjimas trukdė dirbti ir vėjo elektrinėms. Sausio 23 d. iš pat ryto dėl šios priežasties negalėjo pradėti suktis 85 iš 186 vėjo malūnų, jų suminė galia siekė apie 200 megavatų.
Lietuva importavo 81 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 17 proc., iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 42 proc., iš Lenkijos – 4 proc., o importas iš trečiųjų šalių – 37 proc. Palyginti su
„Nord Pool“ sistemos vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 30,8 EUR/MWh. Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje kaina taip pat nepakito ir buvo
Alytaus rajone pradėta naujos elektros perdavimo linijos nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba. 2016 m. gruodį gavus paskutinius statybos leidimus, darbai bus pradedami ir Prienų bei Kaišiadorių rajonuose. „Alytaus ir Kruonio elektros linija svarbi patikimiems elektros mainams tarp Lietuvos ir Lenkijos. Sustiprindama elektros perdavimo tinklą šalies pietryčiuose ji užtikrins, kad Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ būtų išnaudojama kuo efektyviau. Naujoji linija bus svarbi ir planuojant antrąją elektros jungtį su Lenkija“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovski.
Dvigrandė 55 kilometrų ilgio oro linija nusitęs per Alytaus, Prienų ir Kaišiadorių rajonus. Elektros linija prasidės ties Alytaus transformatorių pastote Butkūnų kaime ir tęsis iki Maisiejūnų kaime esančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Linijos statybos darbai vienu metu
vyks visuose trijuose rajonuose ir bus baigti per 2017 metus. Liniją tiesia „Litgrid“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „A. Žilinskio ir ko“. Sutarties vertė – 23 mln. eurų, iš jų apie pusė finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Vyginto Skaraičio, BFL, Narimanto Šerkšnio, Kęstučio Vanago, BFL, „Litgrid“, PSE nuotraukos
Daugiau informacijos: Vilija Railaitė „Litgrid“ komunikacijos vadovė Tel.: (8 5) 278 2361, 8 613 19 977 El. paštas vilija.railaite@litgrid.eu
Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu litgrid@litgrid.eu AB „Litgrid“ Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO) A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius
Tel. +370 5 278 2777 Faks. +370 5 272 3986 El. paštas info@litgrid.eu www.litgrid.eu
ISSN 2029-9605
Prenumerata