Redaktoriaus Laiškas

1976-aisiais rugsėjo 15-tąją, režisierius Francis Ford Coppola, vidury audros, užsiropštė ant aukštų kaip dangus pastolių, jog ten, gulint tarp dangaus ir žemės, lietaus balutėse bandytų nuskandinti savo kančias. Tikriausiai be protiškiausias karinis filmas „Apocalypse Now“ buvo tik įpusėjęs produkciją. Marlon Brando ant scenos pasirodė su viršsvoriu. Taifūno sugriauta filmavimo aikštelėje... Filipinų valdžiai, vis sustabdant filmavimą dėl tebesitęsiančio Vietnamo karo, atgal reikalaujant paskolintų malūnsparnių... „Išleiskit mane, išleiskit mane ir leiskit grįžti namo,“ – tąnakt visiems dievams maldavo Coppola. Suprantu, kaip jis jautėsi – aš ir pats ten buvau, nors ir ne džiunglėse. Nelyginu „DFCitas“ produkcijos su $31 mln. kainavusiu Holivudo gigantu, vienu geriausių visų laikų filmu, režisieriui taip pat kainavusiu santuoką, sveikatą ar vos ne jo sveiką protą. Tačiau, nepaisant kokio didumo yra projektas, kai viskas pastatyta ant kortos, kiekvienas „taifūnas“ – staiga atkritę rašytojai, vėluojanti iliustracija ar didėjančios spausdinimo kainos – verčia klausti savęs: „ar visa tai verta pastangų, santaupų, sveikatos? Ar aš vėl šneku su savim?“

Tuomet pažvelgiu į užbaigtą žurnalą, kurį šiuo metu laikote rankose, su nerealių menininkų piešiniais, puošiančiais tuzino rašytojų tekstus, ir suprantu, jog visgi tie švilpaujantys vėjai piniginėje, visos bemiegės, kofeino kupinos naktys nenuėjo veltui. Jei ne dėl prisidėjimo prie kultūros, kaip žmonės sako, tai bent dėl žurnalų lentynų paįvairinimo.

Kalbant apie kultūrą ir spausdintinius leidinius, žurnalo konstravimo periodu žmonės klausė manęs: „kodėl „DFCitas“? Ar nemanai, na, kad kai kam šis terminas neš ne itin džiuginančias asociacijas?“ Deficitas, kaip ir ta pati kultūra iš didžiosios k, yra platus kaip vandenynas terminas. Man šis žodis toptelna kiekvieną kartą dirstelėjus į lietuviškų žurnalų lentynas (kad ir kaip mums patinka skaityti apie Lietuvos įžymybes, turime tik vieną kino žurnalą ir nei vieno apie video žaidimus, ką jau kalbėti apie iliustruotus). Kitam galbūt tai asocijuojasi su kinu, maisto produktais ar milijonu kitų dalykų. Tad kol bus deficito – bus ir žurnalas. Kai jo nebus – galėsim ilsėtis, džiaugtis geresnėmis dienomis. Kol kas, turim dar daug ką nuveikti.

Komanda

IGNAS VIEVERSYS

Kūrybinis direktorius

AUGUSTĖ ELENA STAUGAITYTĖ

Vyr. redaktorė

SAULĖ STORASTAITĖ

Redaktorė

DOMINYKAS POCEVIČIUS

Muzikos rubrika

NEW GROTESQUE SQUARE

A2 Type

ELANOR

Dirty Line Studio

GALLOWS HILL ITALIC

Monotype

LOVELACE FAMILY

Zetafonts

SOUTH COAST REGULAR

Set Sail Studios

MYRIAD PRO

Adobe Originals

© DFCitas 2023 ISSN 2783-736X

Visos autorinės teisės saugomos. Kopijuoti turinį, jį platinti galima tik gavus raštišką sutikimą iš žurnalo leidėjų.

Žurnalo turinyje išreikštos mintys atspindi tik jų gerbtinų autorių požiūrį, ne visos redakcijos.

Tiražas 1500 kopijų.

PORTALAS www.dfcitas.lt

EL. PAŠTAS info@dfcitas.lt

INSTAGRAM'AS @dfcitas

FACEBOOK'AS @dfcitas