Algio laikas

Mūsų tetis, vyras, senelis,

taip pat ir mylimas brolis, dėdė, draugas, kolega, kaimynas ir pavyzdys!

60 metų jaunas

Proginis leidinys, kuriame visi džiaugiamės ir sveikiname Algį 60-ies metų proga

abi drauge sugalvojom į leidinį sutalpinti meilę ir pasididžiavimą tavimi. Gavosi nemenkas iššūkis – juk per visą šį laiką tiek daug patirta, o dar kiek mes pačios nežinome.

Dėl to pakvietėme prisidėti visus artimuosius, raginome pasidalinti savo šiltomis mintimis, nuotraukomis iš įvairiausių gyvenimo etapų, sveikinimais – ir šie puslapiai kaip mat prisipildė. Tiesa sakant, net ir stengtis labai stipriai nereikėjo, nes istorijų su tavimi tikrai daug.

Žinome, kad tau gali būti kuklu, kad sakysi, jog tau visko ir taip pakanka, bet būtent tą viską čia ir sudėjome.

Tegu šis leidinys tampa gražiu prisiminimu to, kas per šiuos metus įvyko, bei puikiu startu ateities nuotykiams.

Ir ne metai čia svarbu, ne jubiliejai, o patirtys ir žmonės, kurie tave supa. Tad keliaukime drauge per šiuos puslapius ir metus.

GIEDRĖ IR GINTAUTĖmylime,

SESIŲ POKALBIS

MŪSŲ PAŠNEKESIŲ APIE TETĮ VAKARAS

TETI,

čia mes, tavo šeima – Rutkauskai Kiekvienas savaip įdomus, bet drauge ir panašūs

Šioje nuotraukoje mama gali sau nepatikti, visi stebėsis, kokie trumpi buvo Gintautės plaukai ir kaip dabar ataugo, ir kam tą liežuvį kišo Bet dėmesį nukreips per juodi Giedrė antakiai

O tu, teti, stovi už mūsų ir vis vien mus myli Žinome, kad myli ir tokias, ir ten, tose kitose nuotraukose, kur sau pačioms esame kiek gražesnės

Peržvelgėm daug nuotraukų ir daugumoje jų esi šalia, arba už mūsų, kaip šioje Tad šios šventės proga abi su Gintaute norime savo dėmesiu tave iškelti į pirmą planą. Susėdom pakalbėti apie tave, kaip tave matėme anksčiau ir dabar, apie mūsų vaikystę ir dabartį.

APIE TETĮ

Kaip tetį apibūdintumėte kitiems žmonėms?

Gintautė: Man jis geraširdis, skubantis padėti, norintis padėti, sąžiningas, nuoširdus, mylintis savo šeimą ir draugus

Giedrė: Pritariu, dar iš vaikystės atsimenu, kaip pas jį važiuodavo žmonės pastoviai skolintis priekabos, prašydavo ką kito paskolinti, ar ką nors padaryti iš medžio – pas jį dirbtuvėse visuomet kažkas užsukdavo, pilna reikalų buvo. Ir jis visada labai noriai padeda, kartais net pirmiau rūpinasi kitais žmonėmis, kad kitiems tik būtų geriau, ir tik paskiausiai apie save pagalvoja

Gintautė: O kuri tetės savybė tau labiausiai patinka?

Giedrė: Manau, pozityvumas ir optimistiškumas Nors ne, labiausiai man patinka tetės palaikymas. Jis ne kartą yra pasakęs, „kad kaip tu nusprendei, tai ir yra geriausia“. Ir tai suteikia labai daug palaikymo ir pasitikėjimo savimi

Gintautė: Taip, tetis gerbia jau priimtą sprendimą, priima taip, kaip yra, ir palaiko Suteikia erdvės kiekvienam pasireikšti ir pasielgti pagal save Visur ir visada jaučiasi jo palaikymas

Dar prie savybių – drąsa išbandyti naujus dalykus: kelionės į užsienį, šuoliai parašiutu, skrydis parasparniu

Įvardinkite po 3 dalykus, savybes, kurias turite bendro su tečiu.

Giedrė: Draugiškumas, nuoširdumas, noras pažinti, patyrinėti kitus kraštus, kultūras

Gintautė: Užsispyrimas, noras padėti ir žodžio laikymasis Ką pažadėjome, būtinai reikia ištesėti

Giedre: Bet tikrai tetei labai svarbus žodžios laikymasis. Manau, mums visiems tai svarbu.

Ar smarkiai pasikeitė tetis (jo asmenybė, norai, pomėgiai) per tą laiką, kiek jį pažįstate?

Giedrė: Aš labiau matau jo vidinę ramybę Man atrodo, kad anksčiau jis buvo didesnis karštakošis, gal kiek ir kategoriškesnis, nors kategoriškumas niekada nebuvo jo savybė, bet dabar matau, kaip jis į kiekvieną žmogų žiūri su ta pagarba ir mintimi – jei taip manai ir darai, vadinasi, taip ir turi būti Tai tas jo legendinis „Nu ir valio!“

Tetis dažnai savo palaikymą išreiškia fraze „Nu ir valio!”. Ją dažnai kartojame mes visi.

Gintautė: Vidinė filosofija ;) Visi natūraliai keičiamės, bet bazinės vertybės ir pomėgiai išlieka Ir tetės pomėgiai išliko tie patys –žiūrėti krepšinį, domėtis automobiliais, blynai, pirtis

Giedrė: Ir žiūrėti gamtos laidas savaitgaliais

Gintautė: Net ir kai mokėmės vairuoti automobilį, jis ramiai ir kantriai paaiškindavo Atsimenu nutikimą, kai su mašina važiavome netoli Barysų oro uosto Teko važiuoti pro mišką vieškeliu, tada buvo vasara, prieš tai labai stipriai palijo ir priešaky telkšojo didžiulė bala Tetis man sakė gazuoti, o aš nepagazavau, dėl to įklimpome į balą Teko skambinti Egiui, kad jis atvažiuotų ištempti mašiną Dar, man atrodo, ta mašina prieš tai buvo švariai nuplauta, o jau po balos kitaip atrodė Bet viskas gerai baigėsi, ir tetis nepyko at manęs

Dar išskirtiniai jo maži slapti gerumo gestai, pavyzdžiui, kai grįždavau, nuplaudavo mašiną, pakeisdavo tepalus, ryte atsikelia anksčiau ir išveda Amiką.

Giedrė: Kai ko nors paprašome, kas jo galioje, iš karto pasirūpina ir sutvarko, jei pats negali, iškart susitaria, suorganizuoja pagalbą, atrodo, jog vos tik pasakėm, o jau viskas padaryta, pasirūpinta Abu su mama taip stengiasi visada

Gintautė: Kitiems atidirba po to :)

VAIKYSTĖ IR AUKLĖJIMAS

Koks jūsų mėgstamiausias vaikystės prisiminimas su tečiu?

Giedrė: Gal ne tiek mėgstamiausia, bet dabar prieš akis iškilo juokinga situacija, kai pas tetį atvažiavo klientas atsiimti kažko, ką tetis padarė. Nepamenu visų detalių, nes buvau >

dar maža, bet tas žmogus tetei davė daugiau pinigų, sakykim, 100 litų, nors ten turėjo būti keliais litais mažesnė suma Tetis sakė, kad neturi smulkių pinigų grąžai atiduoti O aš tada iškart įsiterpiau sakydama, kad aš turiu pinigų taupyklėje. Tai jam tada nebeliko nieko kito, kaip tik sakyti, kad atneščiau tuos pinigus. Tik paskui supratau, kad be reikalo kišausi, bet tada labai norėjau padėti ir džiaugiausi pabuvusi „naudinga“

Gintautė: Aš tuos prisiminimus per kelis etapus išskirstyčiau Labai šilti prisiminimai iš to laikotarpio, kai ateidavau į dirbtuves ir tetis duodavo pakalinėti vinis į medžio gabalus Kitas prisiminimas apie tai, kai važiuodavom prie jūros ir jis žaisdavo kamuoliu su mumis. Po to laikas, kai vesdavosi kartu į krepšinio treniruotes Kol vyrai žaisdavo, mes, vaikai, mokyklos koridoriais bėgiodavom, o po treniruotės eidavom pažaisti į kompiuterinę

Tetei nelabai sekdavosi, nelabai ir patikdavo, bet pabūdavo, kol mes pažaisim

Giedrė: Bet paskui namuose „Ralį“ žaisdavo: vienintelis kompiuterinis žaidimas, kuris jam patiko :)

Man dar įstrigusios maudynės prūdelyje. Visada jo prašydavome eiti maudytis, karštomis dienomis net po 4 kartus per dieną Ir jis eidavo, stebėdavo nuo kranto kaip mes maudomės Ir tai labai ilgai vyko, niekada nepalikdavo vienų Gal kai jau išmokau plaukti, leisdavo iki maudyklos vienoms nueit, bet čia jau vyresnėse klasėse

Gintautė: Ir Paulių išgelbėjo, kai jis pradėjo skęsti Grįžęs namo dar iš kelnių kišenių traukė pinigus ir juos džiovino, nes buvo permirkę

Giedrė: Ir nepykdavo jis dėl mūsų išdaigų, daug leisdavo.

DĖKINGUMAS

Kodėl šis tėčio jubiliejus jums svarbus?

Gintautė: Mes šią šventę iniciavome, skatinome švęsti, pats gal ir nešvęstų, nes yra kuklus ir dėmesys jį kartais glumina, bet džiaugiuosi, kad sutiko, nes per šią šventę galime parodyti, koks jis mylimas gerbiamas ir visiems svarbus

Giedrė: Ir parodyti, kiek daug visko nuveikta per šį laiką, ir kaip gera su juo būti Norime parodyti, kad nereikia kuklintis, kaip tik švęsti, džiaugtis nuoširdžiu žmonių dėmesiu ir pasidžiaugti savimi. >

Už ką esate labiausiai dėkingos savo tečiui?

Gintautė: Esu dėkinga už palaikymą visuose gyvenimo etapuose Studijose, išleidžiant gyventi į kitą miestą, kai pradėjome savarankišką gyvenimą Buvo nelengva, bet abu tėvai visada padėjo, stipriai palaikė, tikėjo, pasitikėjo mumis, tą daro ir dabar, kai jau užaugome. Bet kuriuo paros metu galiu jiems paskambinti ir žinau, kad padės kiek tik galės

Giedrė: Aš pridėčiau, dar esu dėkinga už laimingą vaikystę, sakyčiau, be rūpesčių Net dabar matome, kiek tėvai dėl mūsų stengėsi ir stengiasi, kiek širdies ir jėgų atiduoda ir kaip stipriai mus myli. Už tą puoselėtą meilę vienas kitam ir šeimos stiprumą.

LAIKO JUOSTA

GIEDRĖ 1987-04-26

1964-03-02 ŠIAULIAI

1965-1969

VESTUVĖS 1986-07-19

GIMIMAS Laikas Rusijoje

2018 Kelionė į Australiją

2021-08-14 Gintautės ir Mindaugo vestuvės

1971-1982 Mokykla

GINTAUTĖ 1991-01-06

BARBORA 2022-06-29

2003

Pradėjio dirbti gaisrinėje

GYVENIMO ETAPAI

SVARBIAUSI MOMENTAI, PAMATYTI KITŲ ŽMONIŲ AKIMIS

VAIKYSTĖ

Jei nešiosiesi vaikystę su savimi, niekada nesensi. Tomas Stopardas

TIKRASIS PAŠAUKIMAS, ARBA KODĖL MANO BROLIS – UGNIAGESYS

Kai atsirado mano mažasis broliukas, aš pavydo scenų nekėliau, nes dar nebuvau spėjusi pajusti, kaip lepinamas vienintelis vaikas Augome kartu Prisimenu, kad jis buvo labai ramus, taikus –galėdavo vis iš naujo vynioti centimetrą ar juostelę begalę kartų Labai mylėjau savo broliuką ir užtikrinau, kad kieme tarp vaikų jis jaustųsi kaip karalius. Negailėjau jam nieko, netgi savo suknelių. Jį puošdavau, o jis neprieštaravo.

Visada žinojau, kad jis mėgsta saldumynus: atsisėdęs prie cukraus maišo (o tėvai jų

parveždavo ne vieną už nuravėtų runkelių hektarą) kabindavo cukrų šaukštu (dabar geria arbatą be cukraus), o kai iš karto suvalgė gal 0,5 kg „Karvutės“, klausė manęs, ar nesusirgs Matyt, tas cukrus suteikė tiek energijos, kad mokykloj pradėjo kramtomos gumos versliuką (kramtoma guma „Liolekas ir Bolekas“ mūsų vaikystėj buvo deficitas). Kai mokyklos administracija užblokavo šitą biznį (Tarybiniais metais bet kokia verslo iniciatyva buvo pasmerkta) Algelis su bendrais nusprendė „atkeršyti“

Prie mokyklos buvo statomas priestatas, todėl statybvietėje rasti karabito nesudėtinga Nežinau, kaip, bet paruoštas jis sprogsta Taigi nedidelė dėžutė su karabitu atsidūrė direktoriaus kišenėje ir „nunešė“ švarko skverną Bausmė buvo baisi – plikai nuskustos galvos Tada, hipių laikais, nieko blogiau būti negalėjo! Bet Algelis nenusiminė, mama apkirpo taip, kad pakaušis atrodė lyg trijų dienų barzda

LIONĖ

Pamenu – savo šukuosena jis buvo patenkintas

Energijos jam netrūko Važinėjo po miestelį dviračiu „Ereliukas“ kaip tikras kelių erelis vienas pats tol (tai daryti buvo draudžiama iki 12 metų), kol jį pagavęs mokytojas išsuko ventylį O man tą ventylį „įteikė“ visos mokyklos akivaizdoj – liniuotės metu Žodžiu, tai laikotarpis, kai pažymių knygelėje teko įklijuoti papildomą lapą pastaboms, o mokytojai ateidavo į namus ne arbatėlės atsigerti.

ir gavom beržinės košės per pakinklius Trečiąkart degė televizorius „Ogoniok“ („Liepsnelė“) Kaimynė užgesino Tikriausiai jau tada Algelio širdyje įsižiebė, o vėliau užsiliepsnojo noras gesinti ugnį, pagelbėti žmonėms sunkią valandą

Vaikystėje tris kartus teko susidurti su ugnimi Kas buvo iniciatorius užsikurti laužiuką iš laikraščių ant stalo, nebepamenu Tik gerai pamenu bausmės procedūrą – reikėjo nusimauti kelnes, abiem šalia sugulti ant sofos, o tėvas lėtai, teatrališkai išsijuosė diržą ir pašventino mūsų sėdimąsias Matyt, jam mažiau kliuvo, tai kitą kartą pasišildyti lauke prie iš plytų pastatyto „pečiuko“ šalia šiaudų kaugės buvo Algelio iniciatyva. Nepaklausėm kaimyno perspėjimo,

Nepastebėjau, kada Algelis tapo Algiu, tik žinojau, kad visada bus šalia, kai labiausiai reikės. Laikas negailestingas: Algis „subrendo“ ir tapo Algimantu, bet noras padėti niekur nedingo, gesinti gaisrų jam dar neatsibodo :)

Turiu tik vieną brolį, bet patį geriausią iš visų brolių.

Su Algeliu (taip mes jį vadinome visą laiką) esame kartu nuo pat vaikystės:

Kartu buvome Sibire Žiemos metu „ragavome“ sniego iš aliuminio šaukšto Po to bėgom į namus atšildyti šaukštą nuo liežuvio, arba nuplėšdavom tiesiog vietoj.

Pamenu, kai Algelis sugalvojo palaižyti stulpą žiemos metu Ten ir „prilipo“ Gerai, kad

ELYTĖ

tuo metu pro šalį ėjo mano mama – išlaisvino šį sniego mylėtoją

Grįžus į Lietuvą – mes vėl šalia Pamenu ir tai, kai kaimynas išmokė mus visus dainuoti negražias daineles – tai gavome visi kartu už jas „beržinės košės“

Mes ir mokėmės toje pačioje Meškuičių mokykloje Geras šokėjas buvo Algelis!

Vasaros metu dirbdavom kolūkyje Labai darbštus buvo jaunuolis

Smagu buvo girdėti, kai jį už tą gerą darbą girdavo.

Ir dar patikdavo talkos mūsų šeimose. Ypač bulviakasis.

Visada gera prisiminti, kas buvo praeityje, tik tų prisiminimų lieka vis mažiau Gaila

Sveikiname su gražiu jubiliejumi!

PAAUGLYSTĖ

Draugai yra dovana, kurią patys sau įteikiame. R. L. Stivensonas

KĘSTUTIS

Oi, čia vienos knygos neužtektų, kiek daug visko su Algiu mums nutiko Nuo pat vaikystės draugavome, nes buvome kaimynai Ir aišku, visokių velnių prisigalvodavome

Atsimenu, būdami vaikais atskaičiavome nuo plento 8 stulpą – ten buvo mūsų susirinkimo ir žaidimų vieta, gaudavosi kažkur netoli mūsų namų Tais laikais Basanavičiaus gatvė nebuvo tokia intensyvi, kokia yra dabar, tad ten vakare tiesiog ant gatvės žaisdavome kvadratą: nusipiešdavome linijas, pasiskirstydavome komandomis ir lošdavome Nemažai mūsų buvo: aš, Algis, Alius, Lionė, Riūkevičiai visi, Virgis, Stasė ir dar daugiau vaikų Žaisdavom vakarais, nes dienos metu tekdavo dirbti Ir tėvai mano būdavo griežti, liepdavo namie sėdėti, o jei norėdavau labai išeiti, prigalvodavo darbų, kad tik užtrukčiau namuose Ne kartą taip teko nešti malkas, jas kapoti Jų daug, tad padėti man ateidavo ir Algis, ir Lionė Atlikdavome darbus ir išmaudavom žaisti

Man gal buvo kokį 14 metų, kai iš Amerikos močiutė parvežė tokį guminį driežą. Buvo labai panašus į gyvą, nes judėjo. Tai su Algiu per kelią permesdavome juodą šniūrą ir tampydavome tą

driežą, kai tik kas keliu eidavo – vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Kiek juoko, kai kas nors išsigąsdavo :)

Arba dar labai mėgdavome paimti tėvo motociklą ir jam nematant pasivažinėti Lakstydavome dažniausiai pagrioviais, pasidraskydavome, tada atgal grįždavome kaip niekur nieko padėję motociklą Aišku, tėvas įtarė, buvo ir pagavęs, bet rizikuoti dėl tokio malonumo buvo verta

Vėliau, paaugę rinkdavomės pas mane antrame aukšte. Daug mūsų ten buvo – ant dviejų lovų vos susėsdavome. Truputį pasėdėdavome, kiek „ant drąsos“ paimdavome ir eidavome į šokius

Taip nuo vaikystės ir tęsiasi mūsų draugystė Vis susiskambinam, susitinkame Ir dabar vairuosiu 17 val , kad dalyvaučiau savo draugo jubiliejaus šventėje

Ko tau palinkėti, kad visko turi – vaikus turi, žmoną gerą turi, sesę turi, ko daugiau reikia? Kad nieks tas neprapultų

MEILĖ

sąskrydžiuose užsimezgusi draugystė, pavirtusi į šeimą

PASAKOJA BIRUTĖ

Susipažinome mes, kai atėjau dirbi į Meškuičių ligoninę Labai aktyvi tais lakais buvo komjaunimo organizacija. Patys buvome komjaunuoliai, tad mus dažnai įtraukdavo į visokias veiklas Vieni iš įsimintinesnių buvo komjaunimo sąskrydžiai Mane dažnai į juos kviesdavo kaip seselę, nors, manau, tiesiog reikėjo, kad juose dalyvautų daugiau žmonių Dažniausiai važiuodavome prie Juodlės ežero, ten programa, o po jos – vakarais šokiai, pasisėdėjimai prie laužo, miegojimas palapinėse. Algis tuo metu dirbo vairuotoju Kolūkyje, mus vežiojo su autobusu, tad pažintis vystėsi savaime, su kiekvienu sąskrydžiu tas bendravimas tapo artimesnis, pradėjome draugauti

Abu labai mėgome krepšinį Algis žaidė, o aš buvau didelė sirgalė, pilną sąsiuvinį iškarpų iš laikraščių ir žurnalų buvau pririnkusi – visos apie „Žalgirį“ Apie 19851986 m. „Žalgiris“ turėjo žaisti Rygoje, vyko TSRS čempionatas. Bandėme gauti bilietų į varžybas, tačiau jų niekur nebuvo, tad su Algiu dviese nuvažiavome į Rygą, nuėjome tiesiai pas salės direktorių ir be jokių blatų iš jo nupirkome bilietų į varžybas Visas autobusas tuomet važiavo tų varžybų žiūrėti, daugelis, tarp jų ir aš, gyvai pirmąkart žalgiriečius pamatėme

Su Algio tėvais ir Lione susipažinau per jo gimtadienį (iš pradžių nedrįsau dar ten eiti). Tada pradėjom bendrauti, padėdavau šienapjūtėse, kituose darbuose Draugavome gal kiek daugiau nei porą metų, kai nusprendėme susituokti Nuvažiavome abu į Šiaulius pareiškimų paduoti ir tądien kaip tyčia sutikau savo mamą – kažko buvo į Šiaulius atvažiavusi

Nesakiau ir tik sav

mama ne

skubėti P penketą m pareiškim Rutkausk

Padavėm

jau šven kaip tuo m

Pradėjom name, kur davė na Giedrę A pasistatė Gintautė krikštyno

DOVANOTOS PATIRTYS

TOMA

Noriu pasidalinti keliais savo prisiminimais apie dėdę Algį, kurį tuomet, kai aš buvau vaikas, šeimos susibūrimuose dažniau vadindavo ne Algiu, o Algeliu (jis dėl to pykdavo, o aš nelabai suprasdavau kodėl).

Jei

nori gyventi sau, gyvenk kitiems Seneka

Kai prisimenu jauną dėdę Algį –tai pirmiausia prisimenu didelius jo ūsus ir plačią šypseną Visada geros nuotaikos, pilnas energijos ir spinduliuojantis pozityvumą (nors kartais ir karštai padiskutuodavo, galbūt net pasibardavo su mama, bet trumpam, nes labai greitai ir vėl šypsodavosi ir juokaudavo)

Dar prisimenu, kad dėdė buvo blynų ir šiaip visokių saldumynų

mėgėjas, kuris tikrai neatsisakys didesnio pyrago gabaliuko, todėl iki šiol, kai būna koks gimtadienis pas mus, ir aš pjaustau tortą, visada dėdei Algiui stengiuosi įdėti šiek tiek didesnį gabalą nei kitiems.

Labai gerai prisimenu ir vasaros išvykas prie jūros, kai važiuodami visada pasiimdavo kartu ir mane Turiu daug gražių prisiminimų iš to laikotarpio ir esu labai už tai dėkinga Puikiai prisimenu ir ne tokias smagias išvykas, kurių irgi buvo ne viena Vaikystėje su Giedre nepasidalindavome, kuri stovės per vidurį važiuojant automobiliu. Kildavo daug triukšmo, tada mašina sustodavo ir išgirsdavom griežtą vyrišką balsą, tariantį „Lauk iš mašinos“ – likusį kelionės laiką važiuodavom tyliai ir ramiai

Atmintyje įstrigo ir dar vienas prisiminimas iš vaikystės: kažkada labai labai seniai dėdė Algis rūkė Kad mestų šį žalingą įprotį baba pasiūlė duoti jam 100 litų, bet jis ilgai negalvodamas atsisakė. Negalėjau suprasti, kaip dėdė nenorėjo 100 litų, juk tai tiek daug (tada man taip atrodė), o vėliau rūkyti vis dėlto metė, bet 100 litų niekas nebedavė :)

Turiu ir tokių prisiminimų, kurių pati neprisimenu, nes buvau dar per maža, kad ką atsiminčiau (ir labai dėl to džiaugiuosi) Tikrai nesinorėtų prisiminti dėdės Algio veido išraiškos, kai pamatė

prikakotą automobilį (vaikystėje, kai mama pasakodavo šią istoriją būdavo juokinga, dabar, kai jau pati turiu vaikų, ši istorija juokinga nebeatrodo)

Prieš 30 metų aš buvau vaikas, o dėdė buvo maždaug tokio amžiaus kaip aš dabar Nors prabėgo nemažai laiko, bet dėdė, tiesą sakant, nedaug ir pasikeitė: ir šiandien visada su šypsena, energingas ir geros nuotaikos, tik be savo legendinių ūsų (bet jų, manau, ir nereikia)

LINAS

Dėdė Algis.

Šią frazę tikriausiai jau žinojau, kai išmokau kalbėti

Kad ir kaip keistai nuskambėtų, bet tikriausiai daugiausia laiko kartu esam praleidę pirtyje

Ten jau nesuskaičiuojami kartai vantų pėrimosi, įspūdžių pasidalijimų, o iš įvairių pokalbių temų būtų galima sudaryti kokią pasikalbėjimų laidą „Kitokie pasikalbėjimai pirtyje“.

Iš vaikystės įstrigę tai, jog Dėdė Algis vairuodavo įspūdingai atrodantį ugniagesių automobilį, jis atrodė toks didelis ir taip aukštai Kažkada pasisiūlė mane parvežti namo su švyturėliais, tačiau pabijojau dėmesio iš aplinkinių Bet jei pasiūlymas dar galioja, mielai priimčiau Galiu didžiuotis turėdamas tokį dėdę, šeimos narį, draugą.

Nu ir valio!

DRAUGYSTĖ

Tai vertingiausia dovana žmonėms po išminties. L. van Bethovenas

Turbūt visi Meškuičių žmonės žino, kad Dapkūnų 11 daugiau kaip 30 metų gyvena auksinių rankų meistras, labai nuoširdus, draugiškas ir visada pasiruošęs padėti Algis. Todėl visiškai pagrįstai jis mūsų šeimoje yra vadinamas „gelbėtoju“. Sunku prisiminti skaičių tų atvejų, kai Algio patarimai ir tiesioginė pagalba buvo labai labai reikalingi

Su Algio nuostabia šeima susipažinome beveik prieš tris dešimtmečius Nepastebimai prabėgo tas laikas, kai rengėmės namus, kai augo vaikai, kai labai daug laiko praleisdavome kartu Nuoširdus mūsų bendravimas ir draugystė tęsiasi iki šiol Nors prabėgęs laikas daug ką pakeitė, užaugo vaikai ir metai negailestingai pasiūlė keisti plaukų spalvą – mūsų draugystė išliko tokia pat stipri, ir, manau, amžina

Turbūt įdomiausias ir įsimintiniausias atvejis buvo, kai mūsų su Virginija prikalbintas (žinoma, su Birutės pritarimu), mūsų minėtas jubiliatas apsisprendė kartu su mumis trims mėnesiams vykti į tolimąją Australiją Tai buvo prieš 5 metus, tuo metu, kai Europoje žiemą jau keitė pavasaris. Įdomus faktas tas, kad Algis Lietuvą paliko dar spaudžiant stiprokam šalčiui (gal apie -20C) ir atvyko pas mus į Angliją, kur oro temperatūra buvo kur kas šiltesnė. Nespėjus dar ir kojų pas mus apšilti, rytojaus dieną pakėlėme sparnus į Australiją. Atrodo, kad Algiui buvo geras šokas, kai ten pasitiko +30C temperatūra

VIRGINIJA IR VYTAUTAS

Nemažą įspūdį mums visiems paliko Gedimino organizuotas poilsis stovyklavietėje, kur beveik nebuvo žolės, nei žaliuojančių medžių Įdomus buvo ir stovyklavietės įrengimas. Iki pusės išsirengę jie abu ruošė malkas laužavietei. Tik vėliau nudegimas, odos lupimasis priminė, kokia karšta Australijos saulė

Mūsų draugui, atrodo, neblogą įspūdį paliko ir kelionė iš Australijos į Tailandą Nuvykstant ten Algis kažkokiu stebuklingu būdu oro uoste pametė bilietą, bet viskas baigėsi laimingai O ir kelionė namo į Lietuvą jam nebuvo sunki, nes šiaip ar taip išmokti kai kurie anglų kalbos žodžiai kelionėje jam pravertė Dėkojame likimui, kuris suvedė mus su Birutės ir Algio šeima

DARBAS

Misija, kurią patys pasirenkame vykdyti

PASAKOJA KOLEGOS ŪGNIAGESIAI

Stanislovas:

Meškuičių gaisrinėje su Algimantu išdirbome 14 metų Per šį laikotarpį teko patirti ir gerų, ir skaudžių akimirkų Man būdavo ramu važiuoti su juo į įvykio vietą, nes jis puikiai išmano savo darbą, techniką bei žino kiekvieną rajono užkampį (kas labai svarbu šioje tarnyboje) Algimantas geba pakovoti už teisybę, ir, jei kartais kalbant su viršininku aš patylėdavau, jis savo nuomonę išsakydavo tiesiai šviesiai. Jis tikras, į žvalgybą su juo eičiau.

Vidas:

Į gaisrinę dirbti mane pakvietė Algis Jo pagrindinis argumentas buvo toks: „Juk mes, meškuitiečiai, esame geriausiai tinkami šiam darbui“ Taip kolegos mes jau 19 metų Prisimenu vieną praktinio egzamino epizodą Prie tvenkinio mes abu poroje turėjome atlikti užduotį. Ne viskas vyko kaip norėjome, kilo nesklandumų, bet mes vienas kitą supratome iš žvilgsnio, trumpo komentaro. Viskas mums pavyko, rezultatas buvo puikus, užduotį atlikome laiku O mūsų kliurkų niekas net nepastebėjo

Su Algiu lengva ir paprasta dirbti, nes jis patikimas ir atsakingas, turintis savo nuomonę darbiniais klausimais Didžiausi sveikinimai Algiui jubiliejaus proga Linkiu jam sveikatos, sėkmės šeimoje ir darbe, tegul jį aplanko kuo daugiau džiugių akimirkų. Tikiuosi, kad vėl visi Meškuičių gaisrinės ugniagesiai pavasarį linksmai švęsime Šv. Florijono dieną

Karolis:

Na ką, Algimantai, sveikinimai sulaukus tokio gražaus jubiliejaus ;) Pirmiausia palinkėsiu sveikatos, sveikatos ir dar kartą sveikatos ;) linkiu ir toliau būti toks, koks esi – visada už mus firemen‘us Linkiu ir toliau būti tokiu jaunatvišku ir nesenstančiu. Ir toliau eiti per gyvenimą kaip ėjai iki šiol. Man respect dirbti su tavim;)

LAIKAS KAI ŠEIMA PRASIPLĖTĖ

Seneliai yra geriausi suaugusieji. Autorius nežinomas

Senelis man labai geras. Jis turi didžiulę lentyną, pilną mažų raudonų mašinyčių, ir leidžia man žaisti su jomis visomis. Esu girdėjusi, jog senelis turi ir dar vieną raudoną mašiną, tik daug kartų didesnę – kartais jis paslapčia anksti ryte, kai visi dar miega, išeina tos mašinytės pavairuoti Matyt, ją vairuoti labai smagu, nes tomis dienomis senelio nebūna visą dieną Tikiuosi, kad kai paaugsiu, senelis leis ir man ją pavairuoti

Dar man labai patinka eiti su seneliu į lauką – tada galiu jam parodyti, kur gyvena šuo Džekis, atskleisti, kur slepiasi vištos Kai lauke būna sniego, statome senį besmegenį, o kai oras atšils, senelis žadėjo vėl pakabinti supynes ir mane pasupti BARBORA

Senelis kartais kažkodėl prisistato pelkių seniu, tik aš dar nežinau kas yra ta pelkė – galbūt tas pailgas namas, kuriame senelis kartais žaidžia su daugybe plaktukų ir pjūkliukų?

Senelis tikras auksarankis – jei mano kėdutė tampa nepatogi, jis tuoj sugalvoja, kaip prikalti papildomą kojų atramą, kad man būtų patogu, o jei kuris mano žaisliukas sulūžta, jis randa būdą, kaip jį pataisyti ir padaryti, kad jis vėl veiktų Labiausiai man patinka, kai senelis po to kartu su manimi tais žaisliukais žaidžia.

Dar labai mėgstu, kai senelis išmeta mane aukštai į dangų – tada galiu matyti labai toli. Jeigu namuose būna šalta, senelis išeina kažkur į rūsį, tada girdisi traškėjimas ir pliaukšėjimas –tikriausiai senelis pasibara ant žiemos, nes kai pareina, namuose netrukus visada pasidaro šilčiau Aš labai myliu senelį ir visada laukiu, kada galėsime susitikti

Pirmą kartą su Algiu susitikome, kai Gintautės tėvai atvyko į Vilnių pasisvečiuoti – tada Algis man pasirodo labai šiltas, geraširdis ir taktiškas žmogus. Prisimenu, nustebino, jog net ir būdamas ne Vilnietis jis gerai orientavosi aplinkinėse gatvėse be jokio žemėlapio, žinojo, kur reikia pasukti ir kaip surasti vieną ar kitą gatvę Vilniuje. Labai svetingai jis priėmė (ir iki šiol tebepriima) ir vėliau, kai atvykau į Meškuičius. Su uošviu turime tradiciją sekmadienio rytais žiūrėti laidas apie automobilius, šių rytų visada laukiu, nes Gintautė, nors ir visapusiškai nuostabi žmona, tačiau naujausiomis mašinomis domisi ne per daugiausiai

Su uošviu turime ir darbinės patirties – esame surinkę keletą spintų ir pastatę visą virtuvinį komplektą – be jo pagalbos viskas būtų užtrukę kur kas ilgiau, o rezultatai būtų gerokai klišesni Džiaugiuosi, jog Gintautė turi tokį tėtį, iš kurio paveldėjo tiek puikių savybių

MŪSŲ SVEIKINIMAI

BIRUTĖ

Šio gražaus gimtadienio proga, noriu palinkėti Tau būti sveikam, džiaugtis tuo, ką pats susikūrei, džiaugtis vaikais ir anūkais Pasiimk iš gyvenimo viską, kas geriausia Ačiū, kad esi su manimi bendram kely, kartu džiaugiamės, liūdime ir einame pirmyn

GINTAUTĖ, MINDAUGAS, BARBORA

Tetukai, esi pavyzdys ir įkvėpimas, pritrauki žmones savo gerumu ir nuoširdumu Labai tave mylime ir norime palinkėti, kuo daugiau džiaugsmingų akimirkų, linksmų nutikimų ir saulėtų dienų! Su gimimo diena!

GIEDRĖ IR EDMUNDAS

Gera sugrįžti namo, nes čia visada jaučiamės labai laukiami Gera visada jausti užnugarį ir stiprų palaikymą Ir dar labai gera prisiminti tiek daug puikių akimirkų

Tu įkvėpei aktyviam gyvenimui, spinduliuoji ramybe, gerumu ir meile Esi tėtis didvyris Mylime ir linkime sveikatos!

Brangus, Algi, sveikiname su gražia švente bei norime palinkėti toliau išlikti geru pavyzdžiu aplinkiniams, ne tik visą laiką padėti kitiems, bet ir rasti laiko sau bei pasidžiaugti pasiekimais. Linkime skirti laiko pomėgiams ir šeimai, toliau pildyti naųjų įspūdžių bei modeliukų kolekcijas Tegul saldainiai ir toliau palaiko aukštą energijos lygį bei juokelių skaičių Su gimtadieniu!

MĖTUTĖ, AGNYTĖ IR LINELIS

Kai paprašė parašyti sveikinimą jums, dede Algi, ilgokai teko pasukti galvą, ką gi parašyti, ko palinkėti šio gražaus gimtadienio proga Nesinorėjo nurašyti banalaus eilėraščio posmo iš kokios atvirutės iš interneto platybių – kažkaip netinka Jums tokie dalykai net per jubiliejų :). Mums atrodo, kad esate laimingas žmogus, nes turit viską, ko reikia žmogui Na, bet jei jau būna tokių dienų, kai vis dėlto taip neatrodo, tuomet linkime išmokti labai paprastą laimės receptą – tik trys ingredientai ir viskas: kad jaustumėtės laimingas reikia 1) kažką daryti, 2) kažką mylėti, 3) kažko tikėtis Būtent to mes ir linkime Na ir, žinoma, linkime sveikatos, kad galėtumėte mėgautis kiekviena diena ir nepamirškite kasdien pasidžiaugti tuo, ką turite Gražaus gimtadienio

TOMA, TADAS, TAJUS IR TĖJA

Algimantai, nors tai buvo seniai, iki šiol prisimenu ir tebeturiu dovaną, kurią nupirkai iš savo pirmos algos –laikrodį... Jis dar „gyvas“!

Linkime, kad tavo laikrodžiai tiksėtų ritmingai, nevėluotų, neskubėtų, kad užtektų jėgų ir noro visur suspėti, pamatyti, patirti, kad su visais dalintumeisi tik džiaugsmais, kad laikrodžio rodyklė visada būtų pasisukusi į pačius geriausius ir gražiausius dalykus

ELENA IR ARŪNAS

Ar pamenate mūsų bendrą Zaurinių ir Rutkauskų netrumpą išvyką pas kaimynus lenkus? Mes jos nepamiršome ir nepamiršim: joje netrūko gražių akimirkų, vaizdų bei netikėtų iššūkių. Gyvenimas –tai kelionė, kuri susideda iš mažų dalykų – juoko, šypsenos, šiltų susitikimų, artimųjų Mėgaukitės savo gyvenimo kelione!

Tebūna šie metai patys gražiausi, brandžiausi, Tad linkime juos ir praleisti geriausiai! Lai būna kas dieną gera sveikata, Lai niekur nedingsta plati šypsena!

JOLITA, AIVARAS, JONĖ, AIRINĖ IR TEODORAS

Dėde Algi, niekada nepamiršiu, kaip smagiai leisdavome laiką maudydamiesi prūde ir žaisdami krepšinį Tad 60-tojo jubiliejaus progą linkime išlikti ir toliau tokiam energingam ir stipriam Tegul šiandienos visi gražūs žodžiai tampa realybe ir išsipildo dešimteriopai

ARTŪRAS, GABRIELĖ IR BEATRIČĖ

VIRGINIJA IR VYTAUTAS

Kad žmogus būtų laimingas, reikia tiek nedaug! Trupučio saulės, kai lyja, lašo lietaus, kai kaitra už lango, didelės šypsenos, kai liūdna, minutės vienatvės, kai triukšminga, muzikos ir juoko, kai nuobodu, artimo apkabinimo, kai nepakeliamai sunku Žmogui reikia tik trupučio laimės! Su gražiu jubiliejumi, mielas drauge!

Linkiu svajonių išsipildymo ir kelionių nepamirštamų. Gyvenimas ne visada eina tiesiu keliu, kaip tąkart, kai keliavome į Malagą, vingiuotais s keliais. Tačiau krečianti palaiko a pozityvumo tavo s, meilė, rūpestis ir upa tave ir teikia oširdaus, kaip tu jo s teiki Šia proga koti, kad priimi mus kad tėčius turiu du !

Dėde Algi, nesvarbu, kiek man metų – keturi ar trisdešimt keturi – jūs visada atrodote toks pat jaunas ir nesikeičiantis: su nuostabia šypsena veide ir pilnas energijos, kaip jums pavyko nepasikeisti per tokį laiko tarpą?! Gal išduotumėte gyvenimo eleksyro paslaptį? Mano vaikystės prisiminimai tik patys geriausi apie jus Prisimenu vasaros atostogas, kaip abu su tėčiu mus, vaikus, mėtydavote į vandenį, šokinėdavome visi per jūros bangas Šių atostogų aš visada labai laukdavau O atėjus į svečius visada būdavo įdomu apžiūrėti jūsų mašinėlių kolekciją arba su merginomis surengti tėvams pasirodymą ar koncertą >

INGRIDA, KOSTAS IR MATUKAS

Giedrė visada buvo puiki renginių vedėja. Aš net neabejoju, kad jums mūsų pasirodymai patikdavo :D Jūs mums esate kaip antri tėvai, o ypač Sandrutei –visada žinau, kad rasim pagalbą ar paguodą pas jus Mūsų Matukas nors ir mažai svečiavosi pas jus, bet dėdė Algis jam tikras didvyris, turintis gaisrininko mašina

Mes visi trys jums linkime išlikti visada tokiam pačiam nuoširdžiam, rūpestingam, mylinčiam ir su šypsena veide. Lai gyvenimas jums būna dosnus sveikata, meile, kelionėmis, kantrybe ir tikrais draugais. Mylime ir apkabiname, nuostabaus jums 60-ojo jubiliejaus!!!

GEDAS

Manau, kad butų geriausia pradėti šitokį jubiliejų nuo pačiu pradžių Na, kaip čia pasakius, ne nuo jūsų, bet gal nuo mano, nes vis dėlto turime šiokį tokį amžiaus skirtumą Algi, net nereikia sakyti, kad tu esi nuostabus vyras, tėvas ar draugas, nes čia yra ir taip visiškai visiems aišku, bet gal labiau norėčiau pasakyti tai, kad tu visa laiką turi visiems laiko ir meilės Kai mes buvome maži vaikai, mes apsimesdavome labai pavargę, kad galėtumėme pasilikti miegoti, nes iš ryto leisdavote mums pažaisti su jūsų mašinėlių kolekcija Kai šiek tiek paaugome, mes žaisdavome „12 pagaliukų“ jūsų kieme, kartais biliardą ir, dažniausiai, krepšinį

LORETA IR VYTAUTAS

Mielas Algi, sveikiname tokio gražaus jubiliejaus proga ir linkime, kad namai visad būtų pilni vaikų ir anūkų klegesio Tegul džiaugsmas ir laimė lydi Tavo dienas, o akys visad spinduliuoja šilumą ir meilę!

Aš esu labai dėkingas už pagalbą ir gyvenimo pamokas. Kai atvykote į Australiją, laukiau ištiestomis rankomis Atvykite dar kartą ar daugiau! Turime daug prisiminimų ir, tikiuosi, dar daugiau jų bus ateityje, bet šuo metu leiskite pasveikinti jumis su jūsų 60-uoju gimtadieniu!! Galima daug ko palinkėti, bet jūs visko turite, tobulas ir apgalvojančias mergaites, nuostabią ir mylinčią žmoną, gražius namus ir labai daug kitokių dalykų, tad norėčiau jums tiesiog palinkėti sveikatos ir kad liktumėte toks pat nuostabus žmogus, kaip ir kad buvote iki pat šiol.

Su meile ir pagarba, Gedas

BUKČIAI

Ona ir Stasys:

Džiugu, kad turėdama pusseserę Birutę pažinau ir mielą, visada geros nuotaikos Algį Malonu, kad galiu prisidėti ir prie jubiliejinio 60-ojo gimtadienio sveikinimų Algi, su branda, išmintimi, patirtimi 60metis atėjo Nors ir metai skrieja, bet visada palieka tik veną kelią – į ateitį Būk sveikas, nepameski nuotaikos, dėki į kolekciją ne tik mašinyčių modelius, bet ir savo ateities šviesius metus.

Jolita, Vidmantas, Egidijus:

Algi, brangink kiekvieną gyvenimo akimirką, nes jos negrįžta Brangink kiekvieną šalia esantį, nes jie išeina Brangink prisiminimus, nes jie suteikia gyvenimui pilnatvės Saugok savo viltis ir svajones, nes jos padeda gyventi Pagaliau saugok pats save, nes esi labai reikalingas ir svarbus. Būk laimingas! Sveikinam su 60-uoju gimtadieniu!

Lina ir Vaidas:

Mielas dėde Algi, jeigu ne jūsų maža gaisrinių modeliukų kolekcija, mes nebūtume pradėję lankytis carboots (turguose) ir juose ieškoti vis naujų gaisrinių modeliukų Dabar tai tapo tradicija mums: turguje, ar bet kur kitur randame kažką naujo ir nematyto – visada paimame Jums į kolekciją. Sveikiname su 60-mečio jubiliejumi ir linkime, kad šita (Fire) kolekcija tik didėtų Linksmo ir smagaus gimtadienio!

DANGIRUTIS IR IRENA

Rimto Jubiliejaus proga linkime tau, mielas pusbroli, neišsenkančios energijos, puikios nuotaikos ir sėkmės visur ir visada!

Su Gimtadieniu!

Kasmet po išminties kruopelę, Po laimės tyrą lašą, Po džiaugsmo ir tiesos dalelę Tau metai kantriai neša Šią dieną pamatyt gali, Kiek turto jie sukrovė, Nes jubiliejų tu šventi Puikioj šeimos šventovėj!

VIRGINIJA IR DEIVIDAS

Gyvenimo namas, kaip biliardo rutulys –gražus, didelis, spalvotas ir apvalus Šiame name labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri bei pataikai į naujas ir naujas Štai Tu atvėrei 60-tas savo gyvenimo duris Tad Algi, biliardą smagu žaisti, bet linkiu, kad gyvenimas neriedėtų taip greitai, kaip šio žaidimo rutulys Tad šiandieną mėgaukis, šypsokis, spindėk ir būk laimingas! Su gimtadieniu!

BRATKA EGIDIJUS

MIELI PRISIMINIMAI