Virgijus ir Irena 2024

2024

sausis

VIRGILIJUS IR IRENA švenčiame dvigubą 70 m. jubiliejų

artimieji / patirtys / kelionės / atradimai / prisiminimai / draugystė

02

Virgilijus ir Irena

Virgilijus ir Irena

03

MIELIEJI, šis leidinys yra ypatingas, nes skirtas mūsų mylimų tėvų dvigubo 70-ojo jubiliejaus proga. Tai yra dovana, kurioje sutelpa ne tik mūsų, bet ir daugelio artimųjų prisiminimai ir nuoširdūs sveikinimai.

Per septyniasdešimt metų Irena ir Virgis džiugino savo tėvus ir šeimas, linksminosi kartu su draugais ir kaimynais, augino ir rūpinosi mumis – trimis dukromis, ir jau keturiais anūkais. Visus mus mokė, kaip mėgautis gyvenimu ir kelionėmis, o taip pat pabrėžė mokslo svarbą tiek artimiesiems, tiek tūkstančiams sutiktų studentų ir mokinių. Šis leidinys yra mūsų būdas parodyti, kiek daug Irena ir Virgis reiškia daugybei žmonių ir kaip stipriai mes juos vertiname.

Mes tikimės, kad šis žurnalas ne tik taps brangiu prisiminimų šaltiniu mūsų tėvams, Irenai ir Virgiui, bet ir įkvėps kitus vertinti savo artimuosius ir skirti jiems savo laiką ir dėmesį. Tegul kiekvienas puslapis primena apie tai, kaip svarbu dalintis meile, džiaugsmu ir padėkos jausmu.

mylime,

ASTA, ADA, AGNĖ

04

Virgilijus ir Irena

SESIŲ VAKARAS MŪSŲ POKALBIŲ APIE JUS VAKARAS

MAMA, TĖTI, kiek daug gražių prisiminimų turime, kuriuos matome vartydamos mamos mums parengtus nuotraukų albumus, kurie taip pat kartais išnyra mums būnant kartu, sutinkant šventes šeimoje, lankant tas pačias vietas, ar išbandant kažką naujo.

Tad prieš pradėdamos rengti šį leidinį ir kviesdamos prisidėti kitus mums ir jums brangius žmones, pirmiausia norėjome pačios susitikti ir visą vakarą skirti pokalbiams apie mūsų vaikystę, jus, palyginti patirtis, požiūrius, taip pat apibendrinti, ko mus išmokėte ir už ką esame jums dėkingos. Susitikusios sesių vakare net pačios nepajutome, kaip su visais šiais prisiminimais prabėgo laikas.

Viską užrašėme ir dalinamės su jumis.

Virgilijus ir Irena

05

Visos pritariamai juokiamės.

APIE TĖVUS

Bet kas iš tiesų jį išskiria iš aplinkinių – tai jeigu tėtis ko imasi, tai padaro greitai ir iki galo. Ir to reikalaudavo ir iš mūsų. Pavyzdžiui, gyvenant Vičiūnuose atveždavo mašiną malkų, tad mums reikėdavo kitą dieną, iki kol tėtis grįš iš darbo, jas visas sunešti. Jei vasara ir karšta, ir mes pasiskundžiam, tai gaunam komentarą – reikėjo anksčiau atsikelti, kol nebuvo taip karšta.

Ada: Man malkų mažai kliuvo, pasisekė.

Agnė: Oi, aš malkas irgi gerai pamenu. Bet dar pamenu, kad tėtis buvo reiklus, griežtas, bet kartu ir labai aktyvus ir vietoje nenusėdintis.

Ir nors dažnu atveju pavadintume konservatoriumi, bet naujoves mielai išbando, ir kai jau tinka – tai visiems garsiai pasakoja.

Kaip tėvus apibūdintumėte kitiems žmonėms?

Ada: Aš mamą apibūdinčiau kaip labai ekstravertišką – ji turi labai platų draugų ratą, su visais palaiko ryšį, nepamiršta paskambinti įvairiomis progomis ir nuoširdžiai domisi visais aplinkiniais. Man atrodo, jog nesu sutikusi kito tokio žmogaus, kuris kaip mama taip mėgtų bendravimą ir juo nuoširdžiai mėgautųsi.

Asta: Iš tiesų, aš galiu pridėti, kadangi mama toks žmogus, kuris gali visada priimti svečius – nesvarbu, ką veikia, ko turi ar neturi, pas ją visada galima atvažiuoti ir pabendrauti. Aplinkiniai tai jaučia, tad svečių mūsų namuose niekada netrūko.

Agnė: Mama iš tiesų visiems visada randa laiko, duoda ypatingai daug dėmesio aplinkiniams.

Asta: Tai tėtis gal intravertiškiausias žmogus?

Sesės juokiasi: tikrai ne.

Asta: Tėtis labai originalus, jis visada turi turėti išskirtinę ir geriausią nuomonę. Jei visi balsuoja už vienus – tėtis už kitus, jo visi sprendimai yra patys geriausi ir teisingiausi.

Ada: Aš labai atsimenu tėčio frazę ir ją dabar pati dažnai vartoju: „Už iniciatyvą baudžiama darbu“. Tėtis yra pavyzdys, kaip negali nusėdėti vietoje ir negali iniciatyvos nesiimti.

Man rodos tiek aš, tiek ir jūs perėmėme šią savybę – nuolatos imamės iniciatyvos ir visada turim darbo.

Ar smarkiai pasikeitė tėvai (jų asmenybės, norai, pomėgiai) per tą laiką, kiek juos pažįstate?

06

Virgilijus ir Irena

Ada: aš labai atsimenu tėčio frazę ir ją dabar pati dažnai vartoju: „Už iniciatyvą baudžiama darbu“.

Tėvus visuomet prisimenam kaip taupius – visada apskaičiuoja, kuris daiktas yra geriausias ir pigiausias, įvertina, ar tikrai jo reikia. Mums per atostogas leisdavo tik po vieną ledų rutuliuką per dieną – taip vertinti uždirbtus pinigus išmokė mus visas.

Bet dabar gyvenimas pagerėjo ir atsipalaidavo – anūkams saldumynai ir ledai perkami be ribų :) Kaip manote, ką tėvai daro geriau nei jūs? Ko dar reikėtų pasimokyti?

Agnė: Iš mamos galėčiau išmokti gerumo, jautrumo ir empatijos. O iš tėčio – nutrūktgalviškumo. Mes dabar turime daug daugiau galimybių nei tėvai, būdami mūsų amžiaus, bet jomis naudojamės mažiau.

Asta: Niekada nepranoksime mamos Kūčių stalo valgių sąrašo!

Ada: Ir blynų, ir barščių recepto – niekas neturi tokių, kaip mama.

Agnė: Mūsų tėtis yra nepamainomas vadybininkas ir organizatorius.

Kai organizuoja keliones, tai viską suvaldo, užsako, kai imasi – padaro viską iki galo. Kai stato namą – tai irgi padaro greičiau, nei bet kas kitas.

Asta: Gal tik organizaciniai metodai ne visada demokratiniai (visos sesės juokiasi pritardamos).

VAIKYSTĖ IR AUKLĖJIMAS

Koks jūsų mėgstamiausias prisiminimas su tėvais?

Visos: Labiausiai tėvais.

pamename

vaikystės

keliones

su

Asta: Kai buvau mažesnė, tai keliaudavome į Šiaulius, Biržus, Raseinius.

Virgilijus ir Irena Agnė: Vėliau, kai jau buvau paauglė, keliaudavome per Europą, puikiai pamenu ilgas keliones automobiliu, diskusijas ir žaidimus, palapinės statymą ir makaronus su tušonke prie palapinės.

Ada: Aš pamenu važiavimą per Varšuvą (kol dar aplinkelio nebuvo) – kiekvieną kartą mama su žemėlapiu, tyla automobilyje, ir visi susikaupę žiūrim į ženklus.

Ir dar išmokom gerai susidėti daiktus – į kelionę buvo galima pasiimti vieną maišiuką daiktų, jį susidėjus dar tėvai patikrindavo, ar tikrai visko reikia, ir tik tada gaudavom leidimą daiktus pasiimti.

Asta: O jei per kelionę tėtis kažkur kviečia, pavyzdžiui naktį eiti maudytis, o aš neinu – tai garantuotai gailėsiuos, nes dar ilgai bus primenama, kaip buvo smagu, o manęs ten nebuvo.

07

Agnė: puikiai pamenu sekmadienio pirtį, o dabar, tradiciškai, tėtis Tėvo dienai kviečia visą šeimą į pirtį. Ir dar tradiciniai tėčio sekmadienio pusryčiai – kepti sumuštiniai su daktariška dešra ir sūriu! Po šiai dienai negaliu keptų sumuštinių valgyti kitom dienom – tik sekmadieniais.

Ada: Šeimos švenčių tradicijų puoselėtoja visada buvo mama. Visuomet tie patys Kūčių patiekalai iš mamos legendinio sąrašo (mano mėgstamiausi – pyragėliai su grybais), margučių marginimas, dovanėlės, suorganizuotos kelionės į Raseinius ir Šiaulius pas senelius – visa tai padarydavo mama.

O man pačiai geriausia tradicija buvo savaitgalio rytais žiūrėti filmukus. Keldavausi labai anksti, tuo metu dar rodydavo TV parduotuvę, o 6.45 val. pradėdavo rodyti pirmus filmukus, juos žiūrėdavau iki kol tėvai atsikeldavo. Tik dabar, pati turėdama anksti besikeliančius vaikus, suprantu, kad filmukais labiausiai džiaugdavausi ne aš, o mano miegantys tėvai.

Kokias svarbias užaugusios?

auklėjimo

tiesas

supratote

Agnė: Mus auklėjo savarankiškomis ir atsakingomis pačioms už save. Žinome, kad mums visada pagelbės, jei bus bėda ir jei reikės, bet šiaip savimi pasirūpinti turime pačios.

Ada ir Asta entuziastinga pritaria.

Ada: Mūsų šeimoje nėra konfliktų – niekas nelaiko pykčio. Mes visi labai garsiai kalbame ir karštai ginčijamės, bet niekada nepriimame to asmeniškai.

Pasidalinkite juokingu ar įsimintinu vaikystės nutikimu su tėvais.

Jei rašytumėte knygą apie jūsų šeimą, koks būtų šios knygos pavadinimas?

Visos: „Šurmulio harmonija: Istorija apie šeimą, kuri kalba garsiai, bet niekada nesusipyksta“ Kokia mėgstamiausia jūsų vaikystės tradicija?

Kiek dabar ją išlaikote?

Asta: Tradicijų turėjome daug, pavyzdžiui, kai buvau maža, sekmadieniais pusę trijų mama duodavo pinigų ir eidavau nusipirkti ledų į Rotušės aikštę, o nuo 15 val. žiūrėdavau filmuką su ledais.

08

Virgilijus ir Irena

DĖKINGUMAS

Kodėl šis tėvų jubiliejus jums svarbus?

Mūsų tėvai yra telkiantys aplink save daugybę žmonių, jų namai visuomet atviri ir pilni nuoširdaus bendravimo džiaugsmo. Tad jubiliejus yra graži proga susitikti su artimaisiais ir draugais, kartu pabūti su visais ir praleisti laiko. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad tėvai ėmėsi šventės organizavimo – malonu visus pamatyti, kartu ir vyno išgerti, ir šokį sušokti.

Asta: Aš atsimenu, kai per atostogas ar savaitgalį 7 val. ryto tėtis šaukė: „Vaikai, kelkitės, atostogas pramiegosit!

Agnė: Aš irgi puikiai pamenu, ypač kai paprastomis dienomis mes su sesėm ir mama išeidavom iš namų 7 val. ryto, kad spėtume į pamokas, tai tėtis visada miegodavo.

Asta: Tėčio moto – kai dirbi, reikia kuo ilgiau miegoti, kad būtų kuo trumpesnė diena, o kai ilsiesi – kuo anksčiau keltis, kad diena kaip tik būtų kuo ilgesnė!

Už ką esate labiausiai dėkingos savo tėvams?

Mama, tėti, ačiū už laimingą vaikystę, sukurtą saugią ir mylinčią aplinką. Jūsų pasiryžimas auginti tris dukras mums yra didžiausia dovana – dabar džiaugiamės didele šeima ir artimu seserišku ryšiu.

Ačiū už jūsų gyvenimiškas pamokas – išmokome ir taupyti, ir prasmingai išleisti kuriant atsiminimus kelionėse ar organizuojant vakarėlius su draugais.

Ačiū ir už tai, kad auginote mus drąsiomis, savarankiškomis asmenybėmis – jūsų išugdytų savybių dėka iš gyvenimo semiame visas galimybes.

Virgilijus ir Irena

LAIKO JUOSTA IRENA 1953-12-02 RASEINIAI

VIRGIS

1971-09-01

1953-12-17 ŠIAULIAI

Atsikraustė į Vilnių studijuoti matematiką, susipažino

1983

ADA 1989-07-28

VESTUVĖS 1976-02-07

ASTA 1977-08-20

AGNĖ 1981-02-10

Atsikraustė į Kauną gyvenimas senamiestyje

1990

1995-2007

2016

Gyvenimas Vičiūnuose

Šeimos vasaros kelionės po Europą

Atsikraustė į Riešę

9

10

Virgilijus ir Irena

GYVENIMO ETAPAI

SVARBIAUSI MOMENTAI, PAMATYTI KITŲ ŽMONIŲ AKIMIS

VAIKYSTĖ

Jei nešiosiesi vaikystę su savimi – niekada nesensi. Tomas Stopardas

PUSSESERĖ ELENA PASAKOJA APIE IRENOS VAIKYSTĘ Karpių šeima buvo rami ir darbšti, tačiau Irenos tėveliai – Vaclovas ir Bronislava – taip pat labai mėgdavo balius, dažnai svočiaudavo, visų laukdavo svečiuose, visiems draugams ir giminėms jų namai buvo atviri. Bronislava buvo ypač gera šeimininkė, darbšti, gerbiama moteris visame kvartale. Jei kas kreipdavosi – niekam neatsakydavo, visiems pagelbėdavo, ir dar priedo gražiai giedodavo.

Su Irute vaikystėje eidavome maudytis į pelkę Raseiniuose, netoliese, kur mūsų šeimos gyveno.

Iš vaikystės ją pamenu tykią ir darbščią, Irutė visuomet klausė mamos. Ji zbitkų nekrėsdavo, tik jos brolis buvo labai išdykęs. Nuo pat pirmos klasės puikiai mokėsi, tik balso iš savo mamos nepaveldėjo – tikrai nebuvo daininga mergaitė.

Nors išvykus iš Raseinių mokytis mes su Irute bendraudavom mažiau, tačiau pastaraisiais metais iš naujo ant senatvės suartėjome. Nors metų praėjo daug, bet Irutė visai nepasikeitė - ji vis dar labai geros širdies šeimos žmogus.

Virgilijus ir Irena Virgis gimė Šiaulių ligoninėje, kuri buvo Vilniaus gatvėje. Buvo, atsimenu, šalta diena.

Anksti pradėjo valgyti košes, o vystydavome kaip visus tais laikais – kad susuktą beveik stačiom būdavo galima pastatyti.

Po dvejų metų gimė jo brolis Egidijus.

Virgis visada jautėsi kaip vyresnis brolis, erzindavo Egidijų: jei mažasis MAMA BRONĖ APIE SŪNŲ VIRGĮ pazbitkuodavo, liepdavo grindis šiam plaut, bet galiausiai užstodavo vis tiek jaunėlį. Virgis visada gerai mokėsi, buvo rimtas, jo vardas visada kabėdavo mokyklos garbės lentoj.

Nuo mažumės jam patiko matematika, spręsdavo PAAUGLYSTĖ uždavinius „Komjaunimo tiesoj“, būdavo siunčiamas į konkursus. Niekada nebuvo bėdų su Virgiu, ir vieni namie po mokyklos pabūdavo. Vieną kartą gavo 3 – klausiu kas nutiko, o, pasirodo, bandė pamokyti mokytoją. Tai visada sakiau jam nesimandravoti. Bet jau būnant studentu – kolūkyje liepė kasti bulves brigadininkui, tai studentai sustreikavo – buvo bėdos, svarstė juos.

Mokykloj Virgis lankė gimnastiką, po to orientavimosi sportą. Tėvas nusivesdavo prie prūdėlio, kur šokinėdavo nuo turėklų į vandenį. Kai buvo studentas, labai norėjo motociklo – bet mes, tėvai, pažadėjome automobilį mokslų baigimo proga. Tai važiavo abu su tėvu parsivežti iš Rusijos pirmą automobilį.

Pirmą kartą Ireną pamačiau per Virgio 20-ąjį gimtadienį – visas kursas atvažiavo švęsti į Šiaulius.

Susituokė 1976 metais, būdami 22-iejų.

11

arba „jojimas ant kalnieriaus”

BROLIS EGIDIJUS „Jodavo ant kalnieriaus“. Visas mandras, neužsiimdavo su mažesniu broliu ir pusseserėmis. Pamenu, vieną kartą, broliui buvo jau 18 metų, grįžo po vakarėlio namo, nenori tėvų žadinti, tai atėjo pas mane į lovą ant salkų miegoti. Ne malonumas buvo tokį brolį po vakarėlio į lovą priimti, bet nepaprieštarausi vyresniam. Bet šiaip visada ir užstodavo, kai reikėjo, buvo rimtas. Va, praėjusių metų gruodžio 17 d. net Šiaulių laikraštis išspausdino prie atmintinų dienų, kad prieš 70 metų Šiauliuose gimė toks Virgilijus Sakalauskas.

12

Virgilijus ir Irena Zita: Kadangi Virgis buvo porą metų vyresnis, tai vaikystėje jis su mumis mažai bendravo, tik į gimtadienius atvykdavo ir laikydavosi oriai.

Buvome labai pamalonintos, kaip Virgio mokyklos baigimo proga buvome pakviestos į išleistuves.

Dar atsimenu Virgio ir Irenos vestuves, kai Virgis papriekaištavo giminėms, kad jų vestuvių proga jo giminės dovanas dovanojo Irenai.

PUSSESERIŲ ZITOS IR RITOS PRISIMINIMAI

Miela Irute, radau progą ne tik palinkėti neatrasto džiaugsmo, ir stebuklingų jėgų, bet radau proga nuoširdžiai padėkoti, kokia nuostabi esi mano prisiminimuose – tai ne kiekvienam žinoti. Artimam žmoguje dažnai gyvena paslaptis... Daugybę gražių prisiminimų mane veda į vaikystės laikus. Tačiau ypatingas ryšys atsirado tuomet, kai pradėjome suvokti giminystės svarbą, kada subrendau ir susilaukiau savo vaikų. Džiaugiuosi, jog esame artimos, galime nuoširdžiai bendrauti. Visada didžiuojuosi Jūsų šeima, ir Jūsų šeimos pasiekimais. Su didžiausiu pasitikėjimu galiu ateiti pagalbos, patarimo. Tai jau ne kartą įrodėt savo plačiai atvertomis namų durimis ir didele rūpesčio širdimi. Net ir savo gyvenimo Meilę sutikau Jūsų palydėtoje kelio kryptyje, už kurią esu dėkinga likimui. Ir dabar aš žinau, kad be rankos dosnios būtų viskas sunkiau... Svajoju, kad visuomet būtų taip, kaip pasakyta Jūsų namuose: „Tavo džiaugsmas – yra mano džiaugsmas“. Dabar suprantu šių žodžių prasmę. Kaip gerai – mus sieja vienas giminystės kraujas, mes dalijamės bendrais džiaugsmais. Todėl laikykimės drauge vieno giminės medžio šakų, ir puoselėkime meilę savo vaikuose.

Rita: Kokie prisiminimai apie Virgį? Kokie kokie... traumuojantys. Jis visada būdavo pats protingiausias ir gudriausias. Toks visas tvarkings, marškiniukų guzikiukai visuomet būdavo užsagstyti iki viršaus. O kur da ta balta bitlofkė, kurios visos pavydėjome, nes tokios neturėjome. Nors tiek gerai, kad dainuot nemokėjo. Chots, dainuojant dainą apie gimimo mėnesį, jis stodavo 12 kartų ir išgerdavo daugiausia limonado :)

IRENOS PUSSESERĖ VILMA Irute ir Virgi, gera būti kartu, kai Jūsų širdyje didžiulė šventė. Būkit LAIMINGI! Mylim Jus abu.

Virgilijus ir Irena

STUDIJOS

13

istorijos tarp studijavimo ir studentavimo

PASAKOJA GRUPIOKĖ DANUTĖ

Prisiminimų tiek daug, kad net būtų sunku juos visus į vieną pasakojimą sudėti. Tad sudėjau nuotraukas (eilės tvarka), kuriose ir matyti ta mūsų jaunystė ir nepamirštamas laikas drauge.

Kasam bulves (1-2 nuotr.): antras kursas, rugsėjo mėnuo, pirmą kartą išvežė grupę kasti bulvių. Ten kaip tik ir buvo Irenos ir Virgio draugystės pradžia.

Stovyklautojai (3 nuotr.): Vasara po antro kurso prie ežero.

Vėžiai (4 nuotr.): Čia jau ketvirtakursiai kolūkyje, kurio pirmininkas vakarienei atvežė dubenį vėžių. Visi laiko rankose vėžius, bet dėl nuotraukos kokybės vargu, ar matosi. Tuo metu grupė buvo labai sumažėjusi, nes didžioji jos dalis gydėsi apsinuodijimą Ignalinos ligoninėje.

Dviese (5 nuotr.): fotografuota 1974 08 17 Dramblys (6 nuotr.): po bulvių kasimo dienos – pramogos: intelektualus žaidimas „dramblys“.

Studentai (7 nuotr.): manau, kad čia kažkurios demonstracijos (gegužės ar lapkričio) metu. Į jas eiti buvo privaloma.

Sovietinėje armijoje (8 nuotr.): čia tai bent. (gal ne spaudai, bet vaikinas išvaizdus).

14

Virgilijus ir Irena

PASAKOJA VYGANTAS PAULAUSKAS Trys dešimtmečiai – 1970-2000 metai – buvo Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos klestėjimo metai Lietuvoje. Pradedant 1975 m., man per gana trumpą laiką pavyko suburti stiprią mokinių grupę naujoje Lietuvai tematikoje – skirstinių teorija begalinio matavimo erdvėse. Ši kryptis pasaulyje labai staigiai vystėsi, susikūrė stiprūs centrai JAV, Prancūzijoje, Tarybų Sąjungoje, reguliariai vyko pasaulinės konferencijos „Probability in Banach spaces“.

Mūsų grupė sėkmingai įsijungė į šią veiklą, buvome kviečiami į konferencijas ir cituojami užsieniečių darbuose, nemažai prie mūsų sėkmės prisidėjo garsiosios Vilniaus konferencijos, rengiamos reguliariai kas ketverius metus.

Na ką galiu pasakyti apie savo pusbrolį – visada jis buvo vyresnis, atrodo, net nepastebėdavo manęs mažos, tik kai atsikrausčiau į Vilnių studijuoti, pradėjome bendrauti. Pamenu vakarėlius pas Virgį ir Ireną: 9 kvadratinų metrų bendrabučio kambarėly visi tilpdavome, Virgis iš seno patefono užleisdavo Mungo Jerry, ir to pakakdavo linksmybėms. Dar pamenu, kaip jų dukrą Agnę stumdydavau vežimėlyje, labai baisu buvo, kad tik niekas nepamatytų. Irutė labai gerai papildė Virgį, visada, ir anksčiau, ir dabar, labai nuoširdi ir švelni. Ir labai graži buvo, dar dabar negaliu pamiršti, kaip puikiai ji atrodė pasipuošusi mėlyna suknele vienoje šventėje.

Virgilijus Sakalauskas buvo trečias mano aspirantas, 1982 m. apgynęs fizikos-matematikos mokslų kandidato (dabartinėje klasifikacijoje – mokslų daktaro) disertaciją tema „Netolygus konvergavimas į stabiliuosius dėsnius Banacho erdvėse“ (pirmasis buvo Vytautas Bernotas (1979), antrasis – Alfredas Račkauskas (1981), vėliau gynėsi Rimas Norvaiša, Gyula Pap (Vengrija), Gintaras Bakštys, Ričardas Zitikis. Šie jaunieji matematikai sudarė mūsų grupės branduolį, jų visų kelias į mokslą buvo panašus – jaunesniuose kursuose jie dalyvaudavo mano organizuojamuose būreliuose gabiems studentams, vyresniuose kursuose jie jau įsijungdavo į reguliariai 1978-2008 m. veikusį mokslinį seminarą „Pasiskirstymai begalinio matavimo erdvėse“. Virgilijui 1983 m. pradėjus dirbti VU Kauno filiale, ryšiai su pagrindine grupe susilpnėjo, ir natūralu, kad Virgilijus pakeitė tematiką, pasirinko labiau su taikymais surištą sritį.

Vygantas Paulauskas – VU profesorius-emeritas, LMA akademikas-emeritas

VIRGIO PUSSESERĖ INA

Virgilijus ir Irena

MALONIOS PAŽINTYS

Alma: Astos tėčio dėka pirmą kartą teko žaisti žaidimą su tikru kompiuteriu – jis įleido mus į universiteto patalpas, kuriose buvo kompiuteriai.

Mes žaidėme žaidimą, kur žmogeliukas bėgiojo per aukštus, turėjo šokinėti per kliūtis.

Virgilijus pats prisėdo prie žaidimo ir įveikęs visus lygius nugalėjo tą pagrindinį blogietį.

Tuomet tai paliko neišdildomą įspūdį.

15

Draugai yra dovana, kurią patys sau įteikiame. R. L. Stivensonas

Sveikiname su gražiu jubiliejumi!

LIUCIJA, ALMA, PETRAS

Petras: susipažinome per dukrų darželio išleistuves. Šventės pabaigoje Virgilijus sako: „Kaip gaila, kad tik susipažinom, o jau reikia išsiskirti, nes vaikai baigė darželį...“ Bet taip susiklostė, kad pavyko bendrauti ir toliau, nes dukros mokėsi mokykloje kartu vienoje klasėje.

Liucija: Pirmą kartą besisvečiuojant Sakalauskų namuose įspūdį paliko jų dydis – butas su laiptais :) To paties apsilankymo metu Irena pavaišino savo gamintu tortu „Meška“ – tortas taip patiko, kad paprašiau recepto, kurį Asta savo vaikiška rašysena užrašė į sąsiuvinio lapelį. Ši tortą iki dabar gaminu tik per Kalėdas ir jo visa šeima labai laukia, nes tai pats skaniausias tortas. Gaila, kad neišsaugojom originalaus recepto užrašo, nes lapelis visiškai susidėvėjo ir teko jį persirašyti.

PASAKOJA ŽALPIAI

Pažintis.

Mus suvedė draugėn Vičiūnai. Čia užgimė mūsų pažintis, draugystė ir kaimynystė. Nelabai atmintis atkuria to pirmo susitikimo momento, bet tai, kaip mes per langą stebėjom Virgį su kastuvu kasant pamatų duobę, momentas kažkaip įstrigo ilgam.

Pirmiausiai susipažinom su Virgio tėvu. Jis labai gyrė savo sūnų ir sakė, jog mes turėsime puikų kaimyną. Taigi, taip jau likimas lėmė, jog „įsigijome“ puikius, nuoširdžius, labai rūpestingus kaimynus ir draugus.

16

Virgilijus ir Irena

Kaimynystė.

Faktas, jog visus ilgus kaimynystės metus nugyvenome be tvoros, daug ką pasako apie mūsų santykius.

Mus labai subūrė Irenos švelnumas, rūpestingumas, dalijimasis viskuo. Ir, žinoma, Virgio darbštumas.

Irena ir Virgis – tai kaimynai, kurie mielai prižiūrės tavo šuniuką, palies gėles ar, mums išvykus, rūpinsis namais ir atliks kitus darbus.

Stengėmės ir mes atsakyti tuo pačiu. Pvz., rytais atverti, vakarais užverti šiltnamio langus, ar pašerti Vičiūnuose pasiautėjusį ir vištų skaičių pamažinusį Sakalauskų vilkšunį. Nors ir kaip stengėmės jį prižiūrėti – atsilygino kelnių sudraskymu.

rinkome mėlynes. O po to skanavome Irenos „šaltanosius“.

- Mes su Virgiu sumanėm iš mūsų miško netoli Kauno pasiruošti žiemai malkų. Pjovėm, nešėm, kapojom, samdėm transportą. Nepasakosiu visos istorijos. Tai žiemai malkų pasiruošėm, bet kitos žiemoms malkas pirkom paruoštas.

- Per visus mūsų pirčių metus nepavykdavo iš anksto išgauti informacijos – šeštadienį ar sekmadienį bus pirtis. Kelintą valandą? Tik suskamba telefonas ir pasigirsta ramus Virgio balsas ragelyje: „Ateik“. O aš kaip visada būnu nepasiruošęs... Pirtis buvo vieta, kur gimdavo genialiausios mintys, visapusiškai įkaitusioje aplinkoje vykdavo diskusijos, debatai, aptarimai. „Hyde Park Pažaislio 4“ su alumi ir puikia pirtimi.

- Virgis buvo pramintas Vičiūnų „IT Guru“. „O kai sėdėdavo kambaryje prie kompo, tai labai protingai atrodydavo“, – prisimena Lina.

- Irena kepdavo viliojančius vaflius savo garsiąja vafline, - prisimena Giedrė.

Turininga ir prasminga kasdienybė.

Ji mus lydėjo visą mūsų bendravimo laiką.

Negalima pamiršti vaikų draugystės.

Pasikeisdami juos vežiodavom į mokyklą, o kokie vaikų spektakliai, madų šou, dainų konkursai vykdavo mūsų terasoje. O kur dar bendros kavos gėrimo popietės ir vakarai, Kalėdos, karnavalai, šokiai, gimtadieniai. Būtina prisiminti Irenos pyragus ir neapsakomą jų skonį. Viskas sukosi kaip vienoje didelėje šeimoje.

Niekada nepasimiršime, kaip: - Virgiui sekėsi nupirkti tokius automobilius, kurie beveik oru važiuodavo. Kad ir kaip su Sigitu stengdavomės „išspausti“ iš savo automobilių geriausią kuro ekonomiją, Virgio automobilių nepralenkdavome.

- Virgis lenkė savo kaimynus gebėjimais bet ką įsigyti mažiausia kaina. Kai jis pasakodavo pirkimo subtilybes, iš to prisijuokdavome iki ašarų.

- Keliavom mėlyniauti oranžiniu autobusiuku. Visi

Švęsdami kolegų gimtadienius, vardadienius turėjome tokį šūkį „trys-keturi, susitinkam vidury“: visi atsistodavome ir ištiesę rankas su tauraus gėrimo taure, susidauždavome stalo vidury. Viešojo saugumo fakultete buvo nemažai darbuotojų, bendravimas buvo sklandus, o apie p. Ireną susiformavo stiprus vienminčių branduolys: jos kabinete buvo įsitvirtinęs tradicinis kasdienis rytinis kavos gėrimo ritualas.

IRENOS KOLEGA ANTANAS

Virgilijus ir Irena Kai kada mes mėgdavome į p. Ireną meiliai ir pagarbiai kreiptis „Motina mūsų“ (gal viduje ir pyko, bet neparodydavo nepasitenkinimo), nes ji buvo mūsų mažo kolektyvo siela. Taktiška, santūri, mėgstanti humorą ir bendravimą, visada subtiliai patardavo, paskatindavo ar užjausdavo. Esant rimtesnėms progoms, aišku, būdavo ir tauraus gėrimo. Irena ištraukdavo nedidelius čierkiukus iš apatinio stalčiaus, vyrukai papilstydavo, tada Irena paprastai sakydavo: „duokit, va čia padėsim, dar kas užeis“. Jei būdavo noro, viską pakartodavome.

Visada laukdavome šv. Kalėdų, nes p. Irena visus apdovanodavo savo imbieriniais sausainiais ir kitais skanumynais. O per gimtadienius p. Irena vaišindavo nepakartojamo skonio pyragais ir visada sakydavo: „kas lieka – tai Antanui“.

Gerb. Irena turėjo fenomenalią atmintį – ko ne mintinai žinojo visus tvarkaraščius ir momentaliai išspręsdavo visas iškilusias problemas. Kasmet eidavome pas ją aiškintis kreditų nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos. Ji labai suprantamai mums išaiškindavo, tačiau... po metų mes vėl aiškindavomės. Nepastebėjom, kad būtų supykusi.

Buvo ir įvairių išvykų – plaukėm garlaiviu į Kauno marių Meilės įlanką, kepėm dešreles, vykom į fakulteto stovyklą Jūrėje, mūsų branduolys kepė šašlykus mokslo metų baigimo proga. Tie 23 metai praleisti fakultete buvo geriausi metai mano darbinėje karjeroje dėl mūsų susiformavusio branduolio ir, žinoma, p. Irenos. Dauguma mūsų ir dabar susiskambina, pabendrauja.

ŽENTAS ŽILVINAS Mūsų pažintis prasidėjo nuo malkų krovimo talkos Virgio ir Irenos namuose, kurią organizavo kursiokė Asta. Jau tada supratau, kad Asta yra gerose rankose, ir teks paplušėti, kad nusišypsotų sėkmė...

17

Na, man pasisekė, ir Sakalauskų šeimoje užėmiau pirmojo žento vietą. Prisimenu pirtelę Vičiūnuose, kur Virgio ir kaimynų kompanijoje išspręsdavome visus vyriškus klausimus. Virgis puikiai atliko profesinį amatą ir kantriai mokė mane vertingų gyvenimo įgūdžių. Tai jis pastatė mane ant slidžių ir ištempė į kalnus. Turistavimas ir kelionės be Virgio pagalbos man nebūtų taip lengvai pavykę: į pirmąją kelionę su Asta išsiruošėme su Sakalauskų Audi 100, ją užsipildę visa kempingo įranga, o ir kitos mūsų vasaros kelionės paprastai prasidėdavo ir baigdavosi Sakalauskų namuose. Na, o šachmatų pamokos buvo kietesnis riešutėlis – nepamenu, kad būčiau davęs Virgiui matą...

Gerą mokytoją turėti smagu, tačiau aplenkti sudėtinga.

O Irenai esu labai dėkingas už tvirtus šeimos pamatus ir namų trauką, kurią ji visuomet kuria, ir, atrodytų, be ypatingų pastangų. Tai ji kaip nematoma ranka visus suburia ir visiems šeimoje kuria puikią tradicijų ir šilumos pamoką paprastais ir jaukiais dalykais, kaip megztos vilnonės kojinės, kurias dar dabar nešioju. Buvimas kartu visuomet prasmingas ir baigiasi maloniais įspūdžiais, o Virgis su Irena sukasi jų centre: ir talkoje prie ūkio reikalų, ir kultūrinėse išvykose, ir šeimos šventėse, ir šeimos „Whatsapp“ tinkle.

Ačiū Jums, brangieji, su Jumis visuomet jauku ir smagu!

18

Virgilijus ir Irena

LAIKAS, KAI TAPOTE SENELIAIS

„Seneliai yra geriausi suaugusieji“. Autorius nežinomas

JULIJA Visada prisimenu, kaip gera būdavo pas močiutę, kai savaitgalio rytą ji mums išvirdavo manų košės, kurią pagardindavo cukrumi ir cinamonu. Tada mes su sese įsisprausdavome abi į fotelį, o močiutė mums ant kelių patiesdavo rankšluostį ir duodavo po spalvotą plastikinį šaukštą ir dubenėlį košės. Taip bevalgydamos visą rytą žiūrėdavome mėgstamus filmukus. Dabar tai atrodo kaip sapnas...

Dar turiu labai malonų prisiminimą apie senelius – mūsų kelionę į Graikiją. Tai buvo vienos įsimintiniausių ir geriausių mano atostogų. Labai stebino ne tik senelių organizuotumas, bet ir mokėjimas atsipalaiduoti bei mėgautis kelione.

Man buvo labai smagu su jais važiuoti, nes daugelis senelių nekeliauja su savo anūkais, todėl mums su Onyte labai pasisekė turėti tokius senelius.

Noriu palinkėti seneliams neprarasti ramybės, kurią nuolat jaučiu iš jų sklindančią, neprarasti jaunatviškos stiprybės, kurios jie tikrai yra kupini, nors kartais tą pamiršta, ir neprarasti tarpusavio supratimo, dėl kurio jie taip sėkmingai laikosi išvien.

Senelius visada matydavau, kaip labai mylinčius ir gerbiančius vienas kitą. Labai džiaugiuosi, kad gyvenu šeimoje su tiek daug puikių elgesio pavyzdžių aplink. Linkiu seneliams ir toliau išlaikyti ir puoselėti savo tarpusavio meilę, įkvėpti aplinkinius savo pavyzdžiu. Senelis visuomet turi tvirčiausią nuomonę visais klausimais ir visa šeima žino, kad nuomones jis keičia tik pats ir tikrai labai retai. Atsimenu, anksčiau jis niekada nemėgo alyvuogių ir jų nevalgė, sakė, kad jų pamėgti neįmanoma.

Kartą, grįžęs iš kelionės parsivežė alyvuogių ir pasakojo, kad nuo šiol tai yra jo mėgstamiausias užkandis, nes kelionėje jį kažkas privertė jų paragauti ir pasirodė, jog jos buvo skanesnės, nei žada jų išvaizda. Šis pasikeitimas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų kaip visai nereikšmingas, šeimoje buvo prisimenamas dar ilgą laiką, nes tai tarsi įrodė, kad šiame pasaulyje niekas nėra neįmanoma.

ONA

Virgilijus ir Irena

19

JURGIS IR SIMONAS

Svečiuose pas Riešės senelius visada būna pilna žmonių, tai mes, kaip mažiausi giminės atstovai, iš visų tetų ir pusseserių gaunam labai daug dėmesio.

Mėgstama pokalbio tema – kuris iš mūsų labiau „Sakalauskas“, o kuris – „Dženkauskas“.

Bet smagiausia, kad močiutė leidžia pyragą valgyt prieš vakarienę – svarbiausia, kad mama nepamatytų. Tik senelis kartais kalba apie mus, lyg būtume mergaitės – tai domisi „ką ji jau kalba?“, tai pasidalina „man rodos, ji jau pavargo“. Gal kas žino iš kur šis įprotis?

ŽENTAS VYTAUTAS Pamenu, kaip per pirmą kelionę kartu vakarieniaujam apsnigtame kalnų namelyje Alpėse.

Klausau istorijų, kad patys nemėgstamiausi Virgio žmonės yra snieglentininkai, kaip jie sumala visas trasas kalnuose ir praktiškai sugadina visas atostogas.

Turbūt rytoj reikės išbandyti slides… Bet bus sunku užsikelti ant kalno, nes valgau jau šeštą skaniausią balandėlį pasaulyje iš Irenos puodo.

20

Virgilijus ir Irena

MŪSŲ SVEIKINIMAI KRIKŠTO DUKRA KRISTINA SU ŠEIMA

Lai šie gimtadieniai būna ypatingi ir padovanoja Jums dar daug progų mėgautis gyvenimu, sėkmės akimirkų ir ryškių įspūdžių!

KRIKŠTO SŪNUS IGNAS DOVILĖ IR JUOZAS Ačiū jums už pavyzdį, kaip gražiai galima eiti gyvenimo keliu. Prisiminimai visi labai geri, bet gal svarbiau tas jausmas vaikystėje, kai didžiuojiesi turėdamas Tokius (galima vardinti daug gerų savybių, bet jų rinkinys esat Jūs) krikšto tėvus. Ačiū už daug gražių emocijų.

Būkit. Ilgai. Ir. Laimingai.

Irena ir Virgilijau!

Sveikinam jubiliejaus proga, linkim geros sveikatos ir kad aistra keliauti niekada neišblėstų. Dažnai prisimenam Jūsų pasakojimus apie keliones.

Stengsimės nenusileisti, o gal ir pasivyti. Žiūrėk, kur nors prie Malagos ir pavysim :)

Virgilijus ir Irena

21

Linkiu Jums neblogėjančios sveikatos, geros savijautos ir visad sulaukti tik gerų gerų žinių.

VLADISLAVA

O tie metai tartum šaiposi iš mūsų... Vis eina ir eina, ir nesustoja... ir tik būdami vyresni suprantame, kad tos duotos minutės yra skirtos mums...Nors metai per greitai skriejo, bet jie ir davė, ir ėmė, ir džiaugėsi ir verkė kartu su mumis... Sveikiname Jus, Irena ir Virgilijau, su gimtadieniu, linkime laimės, sėkmės ir kad nuolat galėtumėt džiaugtis artimųjų meile, bei gera sveikata. Būkit laimingi, dėkojame, kad visus tuos metus buvote šalia, smagu turėti tokius mielus gimines!

PUSSESERĖS ZITA, RITA IR GENUTĖ

Sveikiname Ireną ir Virgilijų, mūsų svotus, draugus ir kaimynus!

Linkime viso, kas Jūsų širdžiai brangiausia ir gyvenime reikalingiausia! Gražiai susiklostė mūsų triguba bendrystė: įvairios šventės, kartu su vaikais ir anūkais, kaimyniški pasėdėjimai Kalnelio terasoje ar Dievo Lankose po pušele, atmintinos kelionės, sugalvotos ir išmąstytos.

Galiausiai, net ir mūsų mažiausieji anūkai ėmė byrėti pamečiui...kokia laimė ir smagumas! Visada žavi Virgio judrumas, išmonė ir humoras, o Irenos šiluma, galvojimas apie kitus ir širdingumas. Be galo džiaugiamės kad turime judu šalia!

DALIA IR JONAS

22

Virgilijus ir Irena

RAIMONDA IR EDVARDAS Tebūna šie metai patys gražiausi, brandžiausi, Tad linkime juos ir praleisti geriausiai!

Lai būna kas dieną gera sveikata, Lai niekur nedingsta plati šypsena!

Sveikinimai jubiliejaus proga!

Irena ir Virgilijau, sveikiname sulaukus garbingo Jubiliejaus, linkime sveikatos, ilgų, prasmingų metų ir kurti įdomias matematines pasakas savo proanūkiams.

Sveikina buvę bendradarbiai / kambariokai ir kaimynai Vičiūnuose

GINTAUTAS IR RŪTA

Naujų tikslų, naujų kelių, naujų paklydimų bei naujų prasmingų ir džiaugsmingų atradimų!

KRIKŠTASŪNIS PETRAS, JURGITA, MILDA

Virgilijus ir Irena

LORETA Mieli Irute ir Virgi, nuoširdžiai džiaugiuosi už jus, kad kartu švenčiate savo bendrą 140 (WOW!!!), kad esate apsupti mylinčių šeimos narių, gerų draugų ir kad sukaupėte nuostabų gyvenimo turtą – vertingą patirtį, išmintį, kelionių įspūdžius ir daug neįkainojamų akimirkų. Siunčiu glėbį šilčiausių sveikinimų ir geriausių palinkėjimų. Ir toliau kartu švęskite, džiaukitės, kurkite! Kad jums niekada nepritrūktų progų nusišypsoti ir pasidžiaugti tuo, ką turite, ką susikūrėte, ko pasiekėte. Lai ateities metai būna dosnūs gerumu ir darna!!!

EITAUTAS IR GIEDRĖ

Visi reikalingi elementai vietoje, viskas aukščiausiam lygyje, visiems užtenka vietos: darbai ir namai, vaikai ir anūkai, knygos ir moksliniai darbai, kolegos ir draugai. Ir tai ne viskas, pakete yra ir išskirtinių prieskonių, nerealių patirčių: slidinėjimas, pasaulio pažinimas, smagios pirtys ir tiesiog jaukūs vakarai namuose su šviežiai iškeptos duonos ar pyrago kvapu.

Tai čia iš šono taip. Tikrasis gyvenimas neabejotinai spalvingesnis, yra ir sunkiai pravažiuojamų kelių, remontų, techninės priežiūros sustojimų ir atšiaurių orų.

Visame tame yra dalykų, kurių jau niekas neatims – tai patirtys ir emocijos, kurias sukaupėte per 140 metų, arba 1 681 mėnesį, arba 51 135 dienas, 1 227 240 valandų, 73 634 400 minučių ir 4 418 064 000 sekundžių (čia nes Virgis vienaip ar kitaip mėgsta skaičius).

O palinkėjimas paprastas – tiesiog judėti, nes kryptis ir įranga – geriausia kas gali būti.

23

24

Virgilijus ir Irena

TETA DORA

Labas Virguti, labas Irena, Žinau, kad švenčiat gruodžio mėnesį gimtadienius, vienas anksčiau, kitas vėliau, bet vis tiek tas mėnuo – jums šventas. Mes su Gitana sveikinam jus abu su septyniasdešimtuoju, jubiliejiniu, gimtadieniu: kol esat jauni, kol esat energingi, kol kojos neša ir turit sparnus po pasaulį paskraidyt – skrajokit, nesustokit.

Virgi, tau labai pasisekė, kad tavo gyvenime atsirado tokia nuostabi moteris, pakanti, su begaline kantrybe ir į tavo šeimą atnešė vaikus, o po to vaikai – anūkus. Džiaukitės, didžiuokitės savo anūkais, kurie yra be galo gabūs, talentingi. Džiaukitės vienas kitu, gerbkit, neleiskit per daug klysti, šaukti, kelti balso, kantrybės ir sveikatos – jos niekada nebūna per daug, bet labiausiai meilės, sutarimo šeimoje, kad viskas pas jus būtų gerai, kad gyventumėt ilgai, kad Dievulis jus laikytų ir palaikytų ir kad viskas eitųsi taip, kaip jūsų užplanuota.

Gyvenkite, džiaukitės, 100 metų gal ir neduos Dievulis, bet tiek, kiek duos, tiek ir gyvenkite.

Su gimtadieniu abu, kad metų būtų dar daug šviesių ir laimingų. Būkit sveiki.

Ačiū, kad jus esate mūsų gyvenime.

Virgilijus ir Irena

25

SLIDINĖJIMO DRAUGAI

Džiugas, Antanas: Linkime, kad jubiliejus taptų įkvėpimu svajoti drąsiau negu lig šiol, bei branginti gyvenimą su visom jo spalvom! Sveikinimai!

Gediminas: Virgilijau!

Nuoširdžiausi linkėjimai gimtadienio proga! Tegul šiandien viskas būna gardu, dosnu ir linksma!

Tegul Tavo viduje ir toliau liepsnoja tas nenuilstantis slidinėjimo kalnuose jausmas!

Galąsk slides. Laukiame Virgilijus: 70? , o kiek dar nebaigtų projektų... Linkiu sveikatos ir stiprybės visiems jiems užbaigti.

Gintas: 70 šis bei tas, tad žvilgtelėk į praeitį ir pasidžiauk su šeima, ką nuveikėte.

Kitam septyniasdešimtmečiui palinkėsiu sveikatos (juk jau visi pinigai uždirbti), na, o žinodamas tavo pragmatizmą – svajonių ir jų išsipildymo.

26

Virgilijus ir Irena

GALVOSŪKIS KIEK GERAI PAŽĮSTAME SAKALAUSKUS?

KRYŽIAŽODIS: Apie Ireną: 1. Mėgstamas užsiėmimas, hobis 2. Mergautinė pavardė 3. Firminio torto pavadinimas 4. Katino vardas 5. Gėlės Apie Virgį: 6. Labai nemėgo, o dabar mėgiamiausias kaulavaisis 7. Vaikystės būrelis 8. Mėgstamiausias sportininkas 9. Šuns veislė 10. Geriausia atostogų vieta Lietuvoje 11. Knyga „Statistika su...“

10 11

UŽDAVINYS:

Prie namo atvežė 3 kubinius metrus malkų. Vyriausia dukra vienu kartu gali nunešti 10 malkų, vidurinė - 5, o jauniausia - vieną malką. Vienas nunešimas iki malkinės bei grįžimas atgal užtrunka 6 minutes. Per kiek laiko trys dukros suneš visas malkas, jeigu viena malka užima 5000 kubinių centimetrų ir kas valandą dukros 15 minučių ilsisi?

ATSAKYMAS:

Virgilijus ir Irena

27

SUDARĖ: PERFECT10 | GIEDRĖ