politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.“ Palyginę šiuos du svarbius teisinius dokumentus, daugelis turbūt sutiktų, kad per dešimtmetį bent jau teisinės kalbos lygiu išaugo dėmesys tiek rinkos poreikiams, tiek ir aukštojo mokslo internacionalizavimui. Turimi empiriniai duomenys pagrindžia, kad pastarieji du aspektai yra svarbūs ir aukštojo mokslo klientams. Mokslo ir studijų stebėsenos ir ana lizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo „Studentų požiūris į aukštojo mokslo sistemos tobulinimą“ (2008) duomenys rodo jų dėmesį pasirinktos specialybės perspektyvai darbo rinkoje, geroms ma terialinėms sąlygoms, galimybėms studijuoti užsienyje.3 Diskusijos apie aukštojo mokslo funkcionalumą rinkos atžvilgiu netyla visą laiką. Suprantama, kad darbdaviai gali būti vieni ge riausių ekspertų tiek vertinant aukštojo mokslo absolventų po reikį rinkoje, tiek ir jų parengimo kokybę. Atliktas tyrimas sutei kė naujų reprezentatyvių duomenų apie abu šiuos aspektus.
3
Švietimo problemos analizės: kas lemia studijų kokybę: www.smm.lt (švietimo būklė).
19