Europass Lietuvoje ir Europoje nuo 2005 m. – iššūkiai ir laimėjimai Europass projekto užuomazgos atsirado prieš 23 metus (1990 m.), tada buvo sukurti trys Europos mastu naudoti dokumentai: Diplomo priedėlis, Kalbų pasas ir Mokymo dokumentas. Tačiau tik 2004 m. buvo parengta bendroji ES sistema kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumui užtikrinti ir sukurtas asmens dokumentų portfelis, pavadintas Europass dokumentų aplanku. Europass projekto poreikį lėmė siekis užtikrinti kvalifikacijų pripažinimo skaidrumą ir palengvinti piliečių mobilumą mokymo ir darbo tikslais, t. y. siekis palengvinti mobilumo metu ar kitaip įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą. Europass dokumentų aplanką sudaro 5 dokumentai: - Europass CV, - Europass kalbų pasas, - Europass mobilumo dokumentas, - Europass pažymėjimo priedėlis ir - Europass diplomo priedėlis. Europoje Europass centrai pradėjo veikti 2005 m. Tais pačiais metais Europass projektas pradėjo veiklą ir Lietuvoje. Nuo pat projekto veiklos pradžios Lietuvoje didelis dėmesys buvo skiriamas Europass CV ir Europass kalbų paso sklaidai jaunimo, kalbų institucijų, profesinio orientavimo specialistų ir darbo rinkos sektoriuje. Dauguma sklaidos priemonių buvo nukreipta į jaunimo tikslinę grupę (nuo 16 metų), nes jaunam žmogui, neturinčiam patirties darbo rinkoje, šie dokumentai yra puikus oficialiai ar savarankiškai įgytų gebėjimų įvertinimo įrankis, kuris gali būti sėkmingai pildomas ir toliau siekiant karjeros. Ši tikslinė grupė buvo skatinama domėtis Europass CV ir kalbų pasu. Buvo rengiamos įvairios interaktyvios sesijos: organizuotos mažosios konferencijos mokyklose, karjeros planavimo viktorinos ir seminarai Studijų parodose, Karjeros dienose ir kituose renginiuose, tokiuose kaip Grundtvig jubiliejinės šventės. Buvo sukurta interaktyvių priemonių: svetainė „Tavo karjeros mokykla“, žaidimas „Kodas Europass“, Švietimo paramos fondo reklaminiai filmukai apie Europass CV ir kalbų pasą (TV3 ir „Power Hit radio“), Lietuvos ir kelių Europass centrų sukurtas filmas apie Europass CV ir kalbų pasą, įkeltas į „Youtube“, filmai apie Karjeros planavimo žingsnius. Taip pat parengta įvairios informacinės medžiagos: skrajutės, brošiūros buvo dalijamos per parodas, karjeros dienas aukštosiose mokyklose, seminarus; išleistas gidas „Susipažink, įvertink, važiuok“, skirtas mobiliam jaunimui, nemažai kitokios informacinės medžiagos, kuri buvo rengiama bendradarbiaujant su kitomis Mokymosi visą gyvenimą programos paprogramėmis. Apie Europass skelbtos informacines žinutes populiariuose jaunimo portaluose „Eurodesk“, EURES, „Delfi“, bendravimo portale „Facebook“. 2010 m. pradėta aktyviau bendradarbiauti su „Europos kalbų ženklo“ iniciatyva, todėl Europass kalbų paso sklaida vyko per įvairių kalbų dienas ir kalbų konkursus, o renginių dalyviai buvo skatinami patys vertinti savo kalbines kompetencijas. Beveik visos pasirinktos bendravimo su jaunimu priemonės pasirodė veiksmingos, nes buvo interaktyvios, patrauklios ir naujoviškos. Profesinio orientavimo specialistai, dirbantys švietimo ir darbo rinkos sektoriuose, – kita tikslinė grupė, su kuria aktyviai bendradarbiaujama iki šiol. Tinkamiausi darbo su šia grupe metodai yra mokymai, kaip naudotis Europass dokumentais, kokia jų nauda, kaip pildyti Europass CV ir kitas formas, taip pat kaip padėti pasirengti kitiems su darbo paieška siejamiems aspektams – kaip rašyti motyvacinį laišką ar pasiruošti pokalbiui su darbdaviu. Taip pat naudingi informaciniai seminarai (supažindinimas / priminimas apie Europass dokumentus ir jų naujoves), bendravimas / konsultavimas „akis į akį“ per įvarius renginius, metodinės medžiagos rengimas ir perdavimas („Darbo paieškos vadovas“, filmai apie karjeros planavimo žingsnius). Darbdaviai buvo ir tebėra gana sudėtinga tikslinė grupė. Siekiant skleisti informaciją apie Europass CV darbdaviams, buvo imtasi įvairių priemonių: Europass projektas buvo pristatomas darbdavių renginiuose, darbdaviams skirtuose žurnaluose buvo spausdinami specializuoti
straipsniai, į viešojo sektoriaus darbdavių institucijas siunčiami raštai, žinomuose darbo paieškos portaluose buvo įdiegta funkcija gyvenimo aprašymo formą keisti Europass CV forma. Tinkamiausia ir veiksmingiausia sklaida šioje tikslinėje grupėje vyko per darbo paieškos portalus, taip pat aktyviai bendradarbiaujant su Personalo vadovų profesionalų asociacija. Visos kitos pasirinktos informacijos sklaidos priemonės šioje grupėje nedavė norimų rezultatų. Vertinant Europass CV statistiką nuo 2007 m. (žr. 1 pav.) labai aiškiai matyti, kad kiekvienais metais lietuviškai pildomų Europass CV formų daugėja: augimas siekia nuo 10 proc. (2009 m., palyginti su 2008 m.) iki 40 proc. (2008 m., palyginti su 2007 m.). Be to, 2011 m. ir 2012 m. Europass CV formas užpildė apie 10 proc. darbingo amžiaus Lietuvos piliečių. Tačiau 2012 m. lietuviškai surašytų Europass CV formų šiek tiek, 2,6 proc., sumažėjo. Šį mažėjimą galima būtų paaiškinti tuo, kad nuo 2012 m. situacija darbo rinkoje pradėjo gerėti: palyginti su 2011 m., bendras nedarbo rodiklis sumažėjo 0,4 proc, o jaunimo nedarbo rodiklis – 4,7 proc.
180000 160000 140000 120000 100000 80000 60000 40000 20000 0
158631 154506 125817 93931 101182 63112
2007
2008
2009
2010
2011
2012
1 pav. Europass CV statistika 2007–2012 m. (CEDEFOP duomenys)
Statistiškai iš Šiaurės ir Baltijos šalių Europass CV ir kalbų paso šablonų Word formatu daugiausiai parsisiųsdinama Lietuvoje. Pavyzdžiui, visais aptariamais metais Europass CV šablonų lietuvių kalba buvo parsisiųsdinta dvigubai daugiau negu latvių kalba, 10 kartų daugiau negu estų kalba ir daugiau kaip 10 kartų – danų kalba (žr. 2 pav.).
140000 120000
109995 2007
100000
2008
80000
2009
60000
2010
40000
2011
26879 14305
20000
20945
12854
10936
8856
0 LT
LV
NO
FI
SE
DK
EE
2012
2 pav. Europass CV šablonų (Word formatu) parsisiųsdinimo statistika Šiaurės ir Baltijos šalyse 2007– 2012 m., vnt. (CEDEFOP duomenys)
Vertinant Europass kalbų paso šablonų lietuvių kalba parsisiųsdinimo statistiką ir lyginant ją su kitų Šiaurės ir Baltijos šalimių statistika, pastebima, kad ir šio dokumento šablonus lietuviai siųsdinasi daugiausia (daugiau kaip dvigubai negu latviai, suomiai ir švedai, daugiau kaip keturgubai negu norvegai, danai ir estai). Tačiau 2012 m. Europass kalbų paso šablonų Word formatu parsisiųsdinimo skaičius ėmė mažėti visose Šiaurės ir Baltijos šalyse (žr. 3 pav.). Čia neįtraukti internete užpildytų Europass kalbų paso dokumentų statistikos duomenys. O mažėjimo tendenciją galima būtų paaiškinti tuo, kad kalbų įgūdžių vertinimo dalis yra pateikta Europass CV formoje, todėl tikėtina, kad asmenys nemato poreikio turėti atskiro kalbų įgūdžių vertinimo dokumento. 6000 5000 2007 4000
2008 2009
3000
2010 2000
2011 2012
1000 0 LT
LV
NO
FI
SE
DK
EE
3 pav. Europass kalbų paso šablonų (Word formatu) parsisiųsdinimo statistika Šiaurės ir Baltijos šalyse 2007–2012 m., vnt. (CEDEFOP duomenys)
Vertinant bendruosius visų Europos šalių Europass CV pildymo duomenis, matyti, kad šis dokumentas tampa vis populiaresnis ir jo pildymo dažnis auga vis sparčiau, o 2012 m. pasiekė – apie 8,2 mln. skaičių, t. y. išaugo 7000 kartų, palyginti su 2005 m. Nuo 2007 m. daugiausia Europass CV formų buvo užpildyta anglų, italų, portugalų, vokiečių ir ispanų kalbomis, tačiau svarbu paminėti, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. Lietuva pateko tarp 15-os ES šalių, kuriose Europass CV buvo pildomas aktyviausiai interneto sistemoje (žr. 4 pav.).
9000000
8194491
8000000 7000000 6000000 5000000 Europass CV
4000000 3000000 2000000 1000000
116259
0 20052006200720082009201020112012 4 pav. Bendroji Europass CV pildymo internete statistika 2005–2012 m., vnt. (CEDEFOP duomenys)
Bendrasis Europass kalbų paso formų pildymo skaičius auga ne taip sparčiai kaip Europass CV dėl šio dokumento specifiškumo ir mažesnio poreikio. Europass kalbų pasas skirtas asmenims, rašantiems paraiškas ir dalyvaujantiems įvairiuose tarptautiniuose projektuose, ieškantiems darbo tarptautinėse įmonėse, taip pat asmenims, ketinantiems mokytis ar dirbti užsienyje. 2012 m. Europass kalbų paso dokumentus užpildė 114,8 tūkst. Europos piliečių, o pildymo skaičius išaugo 1600 kartų, palyginti su 2005 m. (žr. 5 pav.). 140000 114733
120000 100000 80000
Europass kalbų pasas
60000 40000 20000
7003
0 20052006200720082009201020112012 5 pav. Bendra Europass kalbų paso pildymo internete statistika 2005–2012 m., vnt. (CEDEFOP duomenys)
Remiantis Eurobarometro atlikto ir 2012 m. paskelbto tyrimo „Europiečiai ir kalbos“ duomenimis, bendras užsienio kalbą mokančių europiečių skaičius 2011 m., palyginti su 2010 m., šiek tiek sumažėjo (nuo 56 proc. iki 54 proc.). Kaip užsienio kalbos dažniausiai mokomasi anglų (38 proc.), prancūzų (12 proc.), vokiečių (11 proc.), ispanų (7 proc.) ir rusų (5 proc.). Be to, tyrimas parodė, kad užsienio kalbų įgūdžių praktinio taikymo siekiai neatitinka realybės: testai, kuriuos atliko 14 Europos šalių paaugliai, rodo, kad pirmąją užsienio kalbą gerai moka tik 42 proc. moksleivių, o antrąją – tik 25 proc. Vadinasi, asmenys savo užsienio kalbos mokėjimą dažniausiai vertina geriau
negu yra iš tikrųjų, todėl Europass kalbų pasu paprastai nepasitikima kaip tik dėl kalbos mokėjimo įvertinimo neobjektyvumo. O tai, tikėtina, ir yra priežastis, kodėl šio dokumento pildymo dažnis nesikeičia taip sparčiai kaip Europass CV. Europass mobilumo dokumentas, pirmiau vadintas Mokymo dokumentu, skirtas pateikti informaciją apie įgytą tarptautinę profesinę patirtį mokantis, studijuojant, dalyvaujant stažuotėje ar atliekant darbinę praktiką. Šio dokumento sklaidai Lietuvoje buvo skiriamas išskirtinis dėmesys visais aptariamais metais. Nuo 2007 m. buvo siekiama, kad šį dokumentą pildytų kuo daugiau Comenius, Grundtvig, Erasmus programų dalyvių. Tam buvo imtasi įvairių sklaidos priemonių, būtent: pranešimų per bendrus renginius, skrajučių, informacinių brošiūrų, raštų, elektroninių laiškų, informuojančių apie šį dokumentą, sukurtos dokumento pildymo interaktyvios instrukcijos, atliktos apklausos, taip pat atliktas Europass mobilumo dokumento sistemos atnaujinimas. Tačiau šios priemonės nepaskatino pirmiau minėtų tikslinių grupių didesnio aktyvumo (žr. 6 pav.). Erasmus, Comenius, Grundtvig programų dalyviai vangiai pildo Europass mobilumo dokumentus. Nagrinėjant, kodėl ši veikla tokia vangi, paaiškėjo kelios priežastys: - Erasmus studentai gauna atskirą sertifikatą iš priimančio partnerio, todėl jiems nėra prasmės pildyti dar vieną dokumentą; - Erasmus programos veiklų koordinatoriai nėra suinteresuoti pildyti dokumentą visiems kiekvienais metais išvykstantiems studentams; - Comenius ir Grundtvig dalyviai mano, kad šio dokumento išdavimo procedūra yra per sudėtinga. Tačiau Leonardo da Vinci programos dalyviai kiekvienais metais vis aktyviau pildo Europass mobilumo dokumentą, nes jis įtrauktas į ataskaitą apie įgyvendintą mobilumo veiklą. 2013 (iki 07.31) 2012
Erasmus
2011
Comenius
2010
Grundtvig
2009
Youth
2008
Kitos EC programos
2007
Kitos ne EC programos 0
50
100
150
200
6 pav. Europass mobilumo dokumento 2007–2013 m. (iki 07.31) pildymo statistika pagal programas, išskyrus Leonardo da Vinci programą, vnt. (ŠMPF duomenys)
Atsižvelgiant į šias išvadas, buvo kuriama paprastesnio funkcionalumo sistema, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, irgi nebuvo veiksminga. EK planuoja kitais metais pasiūlyti kitą – Europass Experience – dokumentą, kuris turėtų pakeisti Europass mobilumo dokumentą ir suteikti galimybę visiems savarankiškai pildyti ir vertinti mobilumo ar kitokios patirties metu įgytas kompetencijas. Europass pažymėjimo priedėlis – tai Europos valstybėse oficialiai patvirtintas dokumentas, pridedamas prie profesinio mokymo pažymėjimo ir paaiškinantis, kokią profesiją jo turėtojas yra įgijęs ir kokius darbus gali atlikti. Šio dokumento sklaidai Lietuvoje buvo skiriama ne tiek daug dėmesio, kaip kitiems aptartiems dokumentams. Nuo 2007 m. beveik kas antrus metus buvo rengiama aktyvesnė šio dokumento sklaidos kampanija (profesinėse mokyklose buvo dalijami plakatai ir skrajutės; sukurti ir išplatinti aplankai diplomui ir Europass pažymėjimo priedėliui laikyti ir net dalyvauta profesinių mokyklų direktorių renginiuose). Atsižvelgiant į periodiškai vykdomą šio dokumento sklaidą keitėsi ir jų pavyzdžių parsisiųsdinimo statistika (žr. 7 pav.).
700 600
639 515
502
500
362
400
405
398
300 200 100 0 2007
2008
2009
2010
2011
2012
7 pav. Europass pažymėjimo priedėlio pavyzdžių lietuvių kalba parsisiųsdinimo statistika 2007–2012 m., vnt. (CEDEFOP duomenys)
Įvairių profesinio mokymo programų Europass pažymėjimo priedėlius lietuvių ir anglų kalbomis galima atsispausdinti AIKOS – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos – tinklalapyje. Tačiau AIKOS sistemoje dokumentų spausdinimo apskaitos funkcija neįdiegta. Taigi, labai sunku įvertinti pasirinktų sklaidos priemonių efektyvumą, nes nėra tikslios dokumentų išdavimo statistikos. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į atsakingas institucijas, tačiau kol kas nėra galimybių minėtoje sistemoje tokią funkciją įdiegti. Europass diplomo priedėlis – tai oficialus dokumentas, kuris pridedamas prie aukštojo mokslo diplomo siekiant, kad tarptautinis akademinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas būtų skaidresnis. Šis dokumentas Lietuvoje nuo 2006 m. išduodamas visiems baigusiems studijas ir yra neatskiriama diplomo dalis. Nors pristatant visą Europass dokumentų aplanką, visais aptariamais metais buvo teikiama informacija apie tai, kad šis dokumentas yra aplanko dalis, bet papildomų priemonių šio dokumento sklaidai nebuvo imtasi. Kaip jau buvo minėta, šis dokumentas priklauso Europass dokumentų aplankui, tačiau jis vienintelis neturi Europass logotipo, todėl dokumento gavėjai jo nesieja su Europass dokumentais. Situacija panaši visose ES šalyse. Diplomo priedėlį parengė Europos Komisija kartu su Europos Taryba ir UNESCO, jis naudojamas Europos ir kitų pasaulio regionų aukštosiose mokyklose, bet dokumentas buvo sukurtas anksčiau negu Europoje atsirado Europass projektas, todėl iki šiol vyksta diskusijos dėl Europass logotipo poreikio ant šio dokumento. 90000 80000 70000 60000 Europass pažymėjimo priedėlis
50000 40000
Europass diplomo priedėlis
30000 20000 10000 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
8 pav. Europass pažymėjimo ir diplomo priedėlių pavyzdžių parsisiųsdinimo bendroji ES statistika 2005–2012 m., vnt. (CEDEFOP duomenys)
Nagrinėjant bendrą ES Europass pažymėjimo ir diplomo priedėlių pavyzdžių parsisiųsdinimo statistiką (žr. 8 pav.), matyti, kad 2012 m. parsisiųsdinimo skaičius smarkiai sumažėjo. Tikėtina, kad trūko šių dokumentų aktyvesnės sklaidos tiek europiniu (europiniai Europass projekto naujienlaiškiai, kt. priemonės), tiek nacionaliniu mastu. Visos paminėtos veiklos, įgyvendinamos Lietuvoje nuo 2005 m. iki dabar, prisidėjo prie pagrindinio Europass projekto tikslo skatinti naudoti Europass dokumentus, kurie padėtų asmenims lengviau įsidarbinti, atlikti praktiką ar tęsti studijas visose ES šalyse. Lietuvoje nuo 2011 m. beveik 11 proc. darbingo amžiaus žmonių, ieškančių darbo arba keičiančių profesiją, naudojasi Europass CV. 2012 m. pabaigoje buvo patobulinta Europass CV forma, sukurtas naujas Europass CV redaktorius, kuris turėtų palengvinti Europass CV formos pildymą. O sukurtas naujas Europos kompetencijų aplankas suteikia galimybę kaupti visus papildomus dokumentus, susijusius su tam tikrų kompetencijų įgijimu. Nuo 2014 m. EK planuoja pristatyti naują Europass Experience dokumentą, skirtą oficialiai, savarankiškai ar kitaip įgytų kompetencijų vertinimui. Tikėtina, kad šis dokumentas ateityje pakeis Europass mobilumo dokumentą, tačiau Europass Experience dokumento panaudojimo ir pildymo galimybės bus platesnės negu Europass mobilumo dokumento. Ateityje planuojama ieškoti, kaip tampriau susieti Europass projekto veiklas su kitomis EK iniciatyvomis, tokiomis kaip EQF (European Qualification Framework), ECVET (European Credit System in VET), ESCO (Classification of European Skills/Competence, Qualifications and Occupations) ir kaip aktyviau šias priemones įgyvendinti nacionaliniu mastu. Nuo 2013 m. Lietuvoje pradėta aktyviau bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijoms, atsakingomis už kvalifikacijų sistemą ir profesinį mokymą, ir stengiamasi numatyti veiksmus, susijusius su ECVET sklaida ir diegimu šalyje. Švietimo mainų paramos fondas planuoja nuo 2014 m. administruoti ECVET ekspertų sklaidos projektą, todėl, siekdami įgauti daugiau patirties ir sužinoti, kaip tokia veikla vykdoma kitose ES šalyse, Fondo darbuotojai, atsakingi už profesinio mokymo mobilumo programas ir Europass projektą, vyko į Suomiją ir Daniją (pagal Šiaurės Ministrų Tarybos projektą), turinčias ECVET sistemos diegimo nacionaliniu mastu patirties. Šių vizitų metu įgyta patirtis ir žinios padės parengti ECVET sklaidos Lietuvoje kitų metų planą. Planuojama išanalizuoti ir galimybę naudoti Europass Experience dokumentą (kaip asmens mokymosi rezultatų aprašą / sertifikatą) siekiant diegti ECVET į mobilumo projektus. EK artimiausioje ateityje planuoja pristatyti ir kitus pokyčius, susijusius su Europass dokumentais. Pavyzdžiui, planuojama sujungti Europass pažymėjimo ir diplomo priedėlio dokumentus bei sukurti vieną universalų dokumentą, tinkantį tiek profesinėms, tiek aukštosioms mokykloms. Todėl 2014 m. daugiau dėmesio bus skiriama šių abiejų dokumentų nacionalinio konteksto analizei, kad Europos Komisijai galima būtų pasiūlyti abiejų dokumentų sujungimo galimybių. Taip pat kitais metais ir toliau planuojama vykdyti aktyvią Europass dokumentų sklaidą atrinktose tikslinėse grupėse, stengiantis kuo labiau išplatinti informaciją apie šiuos dokumentus ir skatinant juos naudoti, nes jie palengvina įgytų kompetencijų pripažinimą ir suteikia geresnes galimybes įsidarbinti, atlikti praktiką ar tęsti studijas ES šalyse. Parengė Ieva Mizgeraitė-Mažulė