Page 1

Švietimo mainų paramos fondas

Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius


Švietimo mainų paramos fondas

Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius

Vilnius, 2010


Parengė: Švietimo mainų paramos fondas Maketavo, redagavo, spausdino: UAB „Arx Baltica“ Tiražas 500 vnt.

Mums svarbi jūsų nuomonė! Komentarus ir pastabas apie leidinį prašome siųsti elektroniniu paštu info@smpf.

Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

© Švietimo mainų paramos fondas, 2010 Visos teisės saugomos. Naudojant būtina nurodyti šaltinį.


Turinys Įvadas.................................................................................................................................... 4 Tyrimo santrauka . ......................................................................................................... 8 I. Tyrimo ataskaita........................................................................................................16

1.1. Problema..........................................................................................................17.

1.2. Tyrimo tikslas ir uždaviniai.........................................................................20.

1.3. Tyrimo metodologija ir metodika...........................................................21.

1.4. Demografinis respondentų pasiskirstymas........................................25

II. Tyrimo duomenų analizė ir rekomendacijos..............................................28 2.1. Aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos

svarba respondentų požiūriu...................................................................29

2.2. Bolonijos proceso vertinimas...................................................................41.

2.3. Komunikacija ir informuotumas..............................................................56

III. Išvados ir rekomendacijos.................................................................................68 IV. Lietuvos Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės

narių komentarai....................................................................................................76 Vidmantas Tūtlys ir Jolita Butkienė – Studijų ir verslo sąveika

Lietuvoje – problemos ir perspektyvos.................................................77

Arūnas Mark – Tyrimo „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje

vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ rezultatų analizė ir jų

palyginimas su studentų bei absolventų nuomone..................... 105

V. Priedai........................................................................................................................ 114 5.1. Aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos

svarba respondentų požiūriu................................................................ 115

5.2. Bolonijos proceso vertinimas................................................................ 124. 5.3. Komunikacija ir informuotumas........................................................... 132. 5.4. Klausimynas įmonių vadovams............................................................ 140


ĮVADAS

4


Aukštasis mokslas šiandien nebegali būti atskirtas nuo darbo pasaulio. Analizuojant pagrindinius Bolonijos proceso – Eu­ ropos aukštojo mokslo erdvės suderinimo įrankio – tikslus, nesunku pastebėti, kad greta institucijų vidinių pokyčių vis di­ desnis dėmesys skiriamas mokslo ir rinkos poreikių dermei. Atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas Švietimo mainų paramos fondas – Lietuvos agentūra, kuriai pavesta adminis­ truoti Mokymosi visą gyvenimą programą bei kitas Europos Komisijos ir LR Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švieti­ mo ir profesinio mokymo srityje, – nuo 2009 m. įgyvendina projektą „Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė“, skirtą na­ grinėti, kaip bendradarbiauja darbdaviai ir aukštojo mokslo sektorius. Šis projektas – tęstinė Europos Komisijos remiama ir Švie­ timo mainų paramos fondo administruojama veikla, kurios pagrindinis tikslas yra skleisti informaciją apie Bolonijos pro­ ceso gaires ir pateikti metodinius įrankius, kuriais siekiama kurti ir tobulinti Europos aukštojo mokslo erdvę. 2010 m. pavasarį Švietimo mainų paramos fondas kartu su Viešąja įs­ taiga Socialinės informacijos ir mokymų agentūra atliko ty­ rimą, kuriame buvo įvertintas verslo sektoriaus atstovų (taip pat ir verslo darbdavių, profesinių organizacijų, profesinių sąjungų) požiūris į Bolonijos proceso diegimą Europoje bei su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą. Tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą, jis atskleidė darbo rinkos perspektyvas bei sąsajas su aukštuoju mokslu.

5


Jūsų dėmesiui pateikiamas leidinys yra suskirstytas į dvi dalis: tyrimo „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ rezultatų pristatymas ir Bolonijos ekspertų analitiniai straipsniai. Leidinys skirtas visiems besido­ mintiems aukštuoju mokslu ir jo bendradarbiavimo su verslo sektoriumi tendencijomis. Tikimės, kad Jums ši informacija bus naudinga susidarant ben­ dresnį vaizdą apie aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo tendencijas bei kliūtis. Daiva Šutinytė Švietimo mainų paramos fondo direktorė

6


7


Tyrimo santrauka

8


Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m., kai Italijos mieste Bolo­ nijoje susitikę 29  Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė Bolonijos deklaraciją. Ji tapo politiniu veiksniu ir pokyčių šalių aukštojo mokslo sistemose postūmiu, siekiant iki tol skirtingas šalių aukštojo mokslo sistemas sujungti į ben­ drą erdvę. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vykdomomis reformo­ mis švietimo srityje siekiama sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę, kuri užtikrintų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą darbo rinkoms bei glaudų darbo sektoriaus atstovų (darbdavių, profesinių organizacijų ir sąjungų) ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą. Nors šiems klausimams pastaruoju metu ski­ riama nemažai dėmesio, tačiau tokios problemos Lietuvoje vis dar lieka neišspręstos, todėl šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti darbo sektoriaus atstovų (verslo darbdavių, profesinių organi­ zacijų ir sąjungų) požiūrį į Bolonijos proceso diegimą Europoje bei Lietuvoje, su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studi­ jų sistemos kaitą bei pateikti siūlymus, kaip efektyviai atkreipti darbo sektoriaus atstovų dėmesį į aukštojo mokslo reformas bei kokias tam naudoti komunikacijos priemones. Šis mišrus tyrimas buvo atliekamas pagal vadinamojo ben­ drojo plano pobūdį: jis apima ir aprašomuosius, ir analitinius elementus. Renkant empirinius duomenis panaudoti tiek kie­ kybiniai, tiek ir kokybiniai metodai: atliekant reprezentaty­ vią anketinę darbdavių apklausą (kiekybinis metodas) buvo tiriama generalinė darbdavių visuma, siekiant ją atspindėti 5 proc. paklaidos dydžiu (tiriamųjų respondentų visumą suda­ rė 1 237 respondentai), o pritaikius fokus grupės metodą (ko­ kybinis metodas) apklausti verslo įmonių šakinių organizacijų

9


(Lietuvos pramonininkų konfederacija, jos padaliniai, paslau­ gų sektoriaus įmonių organizacijos ir pan.), profesinių organi­ zacijų ir asociacijų, profesinių sąjungų atstovai. Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų taikymas ir dermė yra vienas esmi­ nių tyrimo metodologijos principų. Pirmiausia buvo vykdoma anketinė darbdavių apklausa, kurios metu surinkti statistiškai reikšmingi ir patikimi kiekybiniai duomenys. Vėliau šie duome­ nys buvo gilinami ir plėtojami taikant fokus grupių metodą. Bolonijos deklaracija įvardijo, kaip ir kokiais įrankiais naudojan­ tis bus kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė – pasi­ renkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, pagrįstą dviem aukštojo mokslo ciklais, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų mobilumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir apskritai stiprinant bei plečiant europinio aukštojo mokslo idėją. Apibendrintai galima teigti, jog tyrimas išryškino nevienalytes, neretai kontroversiškas darbo sektoriaus atstovų nuostatas aukštojo mokslo Lietuvoje ir Europoje atžvilgiu, do­ mėjimąsi aukštojo mokslo problemomis ir Bolonijos procesu, leido įvertinti respondentų informuotumo apie nagrinėjamą objektą lygį, pagrindinius veiksnius, dėl kurių darbo sektoriaus atstovai vienaip ar kitaip vertina Bolonijos procesą, jo įgyven­ dinimą Lietuvoje ir su tuo susijusias reformas, bei nustatyti optimalius būdus, kaip darbo sektoriaus atstovus aktyviau įtraukti diegiant Bolonijos proceso ir aukštojo mokslo plėtros principus, ieškant efektyvios partnerystės mechanizmų. Tyrimas buvo sufokusuotas į aukštojo mokslo reiškinį, nagrinė­ jant apibendrintas respondentų nuomones. Galima pagrįstai

10


manyti, kad, be kitų aplinkybių, darbdaviai labiau domėtųsi aukštojo mokslo raida ir pokyčiais, jeigu darbo rinkoje būtų didesnis specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikis. Tačiau surinkti empiriniai duomenys byloja priešingai – daugumai darbdavių šiuo metu tokių darbuotojų netrūksta (68  proc.). Dažniau aukštąjį išsimokslinimą turinčių asmenų stokoja gamybos (32 proc.), viešojo sektoriaus (25 proc.) ir didelės įmo­ nės (31 proc.). Daugiausia dėl šių charakteristikų įmonių susi­ daro beveik trečdalis darbdavių, manančių, kad jiems trūksta vienokį ar kitokį aukštąjį išsimokslinimą turinčių darbuotojų. Bolonijos proceso ir Lietuvos aukštojo mokslo strateginiai do­ kumentai bei teisės aktai akcentuoja aukštojo mokslo kokybę. Tyrimo duomenimis, tik mažuma darbdavių sieja aukštesnio lygmens aukštąjį išsilavinimą su didesniu įmonės veiklos efek­ tyvumu (15,2 proc.). Tačiau tai nėra lemiamas veiksnys, dažnai svarbiau, pavyzdžiui, profesinė patirtis. Gamybos sektoriaus atstovai statistiškai reikšmingai dažniau už prekybos ar paslau­ gų sričių darbdavius laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo lygmuo svarbus įmonės veiklos efektyvumui. Pastebima dalis respondentų neturi konkrečios nuomonės apie įmonės efek­ tyvumo veiksnius, jiems sunkoka reflektuoti išsilavinimo vietą įmonės veiklos efektyvumo atžvilgiu. Tyrimas parodė, kad apskritai darbdaviai gana pozityviai vertina aukštąsias mokyklas baigusių absolventų turimų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitiktį įmonių keliamiems reikalavimams. Dėl nepakankamos informacijos didelei daliai respondentų buvo gana sunku įvertinti užsienyje įgyto aukštojo

11


išsimokslinimo atitinkamą atitiktį. Ryški mažuma gamybos sri­ ties atstovų mano, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalaurų ir magistrų žinios visiškai atitinka įmonių poreikius, atitinkamai paslaugų srities – daug dažniau. Pozityviausiai bakalaurų žinias įvertino uždarųjų akcinių, kooperatinių ir draudimo bendrovių bei biudžetinių įstaigų atstovai, prasčiausiai  – respondentai iš akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų. Tyrimo duomenys parodė, kad darbdaviams svarbu, jog poten­ cialus darbuotojas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą diplomą (diplomo turėjimas yra kelis kartus svarbesnis viešojo sektoriaus darbdaviams), nors penktadaliui tai nėra svarbu ir daugeliui neatrodo reikšmingi ES aukštųjų mokyklų išduoti di­ plomai. Dauguma mano, kad kandidatas turėtų turėti patirties profesinėje srityje Lietuvos įmonėse, teigiamas kitų darbdavių rekomendacijas bei gerus socialinius įgūdžius. Respondentų at­ sakymai rodo, kad dauguma darbdavių orientuojasi į komplek­ sines kandidatų savybes. Internacionalizavimo aspektu matyti, kad respondentams kiek svarbiau už formalų išsimokslinimą užsienyje yra profesinės patirties kitos šalies įmonėse turėjimas. Dauguma pozityviai vertina ir studijas užsienyje. Jos, darbdavių nuomone, pirmiausia padeda įgyti kokybišką išsilavinimą, for­ muotis pažangesnį mentalitetą, grįžus į Lietuvą diegti naujas idėjas, taip pat ir įmonėse. Darbdavių, nesutinkančių su moky­ mosi užsienyje nauda, skepsis dažniausiai susijęs su nuomone, kad išvažiavusieji pasilieka užsienyje, taigi iš to maža naudos. Tyrimo duomenys išryškino vyraujančias darbdavių nuomo­ nes įvairių Bolonijos proceso aspektų atžvilgiu. Pirmiausia šio

12


proceso koordinatoriams Lietuvoje turėtų būti svarbu tai, kad trečdalis respondentų akcentavo diplomo pripažinimo svarbą savo verslui. Netiesiogiai apie darbdavių susivokimą ir dalyva­ vimą tarptautiniame Bolonijos diskurse rodo ir tai, kad maž­ daug trečdalis jų žino apie Europos verslo konfederaciją – ak­ tyvų Bolonijos proceso dalyvį tarptautiniu lygiu. Aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimas ir suderinamumas su darbo rinkos poreikiais atrodo svarbus maždaug pusei darb­ davių. Didelėms organizacijoms tai rūpi kelis kartus dažniau už mažas įmones. Aukštojo mokslo studijų kokybės dermės su darbo rinkos poreikiais svarbą savo verslui dažniausiai nuro­ do gamybos sektoriaus darbdaviai. Galbūt viena iš priežasčių yra aplinkybė, kad gamybos sektoriuje sunkiau koreguoti ar tobulinti kvalifikaciją nei, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje. Galima daryti prielaidą, kad būtent gamybos srityje šiuo metu aktualiausia tinkamų darbuotojų su aukštuoju išsimokslinimu paieška. Būtent gamybos įmonės statistiškai reikšmingai daug dažniau už kitų sričių organizacijas reikalingų specialistų ieško aukštojo mokslo įstaigose. Sėkminga Bolonijos proceso eiga sunkiai įsivaizduojama be įvairiapusio socialinių partnerių bendradarbiavimo. Tyrimo duomenys rodo, kad vyrauja dvi ryškesnės tokio aukštojo mokslo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo formos – arba įmonių darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją aukš­ tosiose mokyklose, arba aukštųjų mokyklų studentai atlieka praktiką įmonėse (didelės ir vidutinės įmonės dažniau priima studentus praktikai). Gana dažnai įmonių darbuotojai dalinasi

13


savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais arba kreipiasi į aukštąsias mokyklas, ieškodami reikalingų specialis­ tų. Mažuma įmonių rengia savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, organizuoja studentams ekskursijas savo įmonėje ir tai suprantama, nes tokią praktiką vykdo paprastai dides­ nės inovatyvios įmonės. Pabrėžtina, kad aktyviausios aukštųjų mokyklų partnerės yra gamybos srities įmonės. Taikomuoju požiūriu aukštosioms mokykloms pravartu tokį gana palankų gamybos įmonių dėmesį geriau išnaudoti ir iš esmės sustiprin­ ti ryšius su prekybos ir paslaugų įmonėmis. Apskritai tyrimo užsakovui būtų tikslinga aukštosioms Lietuvos mokykloms pa­ viešinti duomenis apie bendradarbiavimo su darbdaviais būk­ lę, užfiksuotą šio tyrimo metu. Aukštojo mokslo sistemos tobulinimo požiūriu svarbūs tyrimo duomenys, rodantys, jog tik mažesnė dalis darbdavių pritaria nuomonei, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro teigiamą poveikį verslo plėtrai, padeda užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą verslui, skatina verslo įmo­ nių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tyrimų, technolo­ ginės plėtros ir kitose srityse. Priešingai, dažniau respondentai mano, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro palyginti nežymų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios refor­ mos vyksta izoliuotai nuo verslo poreikių, apsiriboja vidiniais aukštojo mokslo sistemos pertvarkymais ir iš esmės nedaro aukštojo mokslo sistemos atviresnės bendradarbiauti su verslu. Tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad pusė respon­ dentų nesidomi nei aukštojo mokslo procesais Lietuvoje,

14


nei Europoje. Kitą dalį sudaro asmenys, kurie seka aukštojo mokslo pokyčius Lietuvoje (beveik trečdalis visų atsakiusiųjų į klausimą), nežymi dalis domisi atitinkamais procesais Euro­ poje ir dar šeštadalis visų respondentų suinteresuoti tiek Lie­ tuvos, tiek visos Europos aukštojo mokslo raida. Mažiau negu dešimtadalis apklaustųjų darbdavių yra gerai informuoti apie Bolonijos procesą. Tokia situacija neabejotinai susijusi su infor­ mavimo apie aukštojo mokslo procesus Lietuvoje ir Europoje formų lankstumu ir veiksmingumu, nes penktadalis respon­ dentų pageidauja daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą, o dar trečdalis jų šitaip teigia abejodami. Dažniausiai Bolonijos procesu domisi gamybos srities, didelių ir vidutinių įmonių at­ stovai. Informavimo apie Bolonijos procesą tobulinimo požiū­ riu rekomenduotina sukurti specializuotą interneto tinklalapį, kartu išnaudojant televizijos, spaudos ir specializuotų leidinių galimybes. Dauguma darbdavių prioritetą teikia būtent speci­ alizuotam tinklalapiui apie Bolonijos procesą. Tyrimo autorių nuomone, toks būdas padėtų greitai rasti dominančią ir siste­ mingą informaciją.

15


I. Tyrimo ataskaita

16


1.1. Problema Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m., kai Italijos mieste Bolonijo­ je susitikę 29 Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė Bolonijos deklaraciją. Ji tapo politiniu veiksniu ir pokyčių šalių aukštojo mokslo sistemose postūmiu, siekiant sujungti iki tol skirtingas šalių aukštojo mokslo sistemas į bendrą erdvę. Lietuvo­ je ir Europos Sąjungoje vykdomomis reformomis švietimo srityje siekiama sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę, kuri užtikrintų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą darbo rinkoms bei glau­ dų darbo sektoriaus atstovų (darbdavių, profesinių organizacijų ir sąjungų) ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą. Nors šiems klausimams pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio, tačiau Lietuvoje vis dar yra neišspręstų problemų. Bolonijos de­ klaracija įvardijo, kaip ir kokiais įrankiais naudojantis bus kuria­ ma bendra Europos aukštojo mokslo erdvė – pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, pagrįstą dviem ciklais aukštajame moksle, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų mobilumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę bei apskritai sti­ prinant ir plečiant Europos aukštojo mokslo idėją. Analizuojant pagrindinius Bolonijos proceso tikslus1, aiškiai ma­ tyti šio reiškinio bendra kryptis į studijų internacionalizavimą įvairiais lygiais: dėstytojų ir studentų mobilumą, kompetencijas,

Bendros aukštojo mokslo erdvės kūrimas. Aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas tiek Europos piliečiams, tiek užsienio studentams. Europos švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas. Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai. Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas. Aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas.

1

17


reikalingas šiuolaikinės Europos šalių rinkai, aukštojo mokslo institucijų aktyvią sąveiką ir kt. Iš dalies Bolonijos proceso tikslus galima sieti ir su masinio aukštojo mokslo tendencijomis, tarp kurių – didesnis dėmesys rinkos poreikiams. Elitinis aukštasis mokslas savo ištakose akcentavo laisvuosius menus ir rengė tik kai kurių išskirtinių profesijų atstovus, pavyzdžiui, teisininkus, dvasininkus, medikus. Masinis aukštasis mokslas siekia paten­ kinti rinkos poreikius ir parengti įvairiausių profesijų žmonių.2 Artikuliacijos lygiu nuorodų į aukštojo mokslo ir rinkos sąveiką taip pat randame ir daugelyje Lietuvos teisės aktų bei strateginių dokumentų, reglamentuojančių aukštąjį mokslą. Pamečiui juo­ se ryškėja ir vis didesnis dėmesys studijų internacionalizavimui. Palyginimui galima pateikti Aukštojo mokslo įstatymo (2000) bei Mokslo ir studijų įstatymo (2009) pavyzdžius. Pirmojo preambulė­ je teigiama, kad „aukštojo mokslo uždavinys – ugdyti išsilavinusią, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę ir visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą. Kaip esminė šalies ateities dvasinio ir materialiojo klestėjimo sąlyga, aukštasis mokslas studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą.“ Antrojo įstatymo analogiš­ koje dalyje nurodoma, kad „mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų

Želvys R. Aukštojo mokslo plėtra ir akademinė didaktika, in. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2005 /14.

2

18


politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.“ Palyginę šiuos du svarbius teisinius dokumentus, daugelis turbūt sutiktų, kad per dešimtmetį bent jau teisinės kalbos lygiu išaugo dėmesys tiek rinkos poreikiams, tiek ir aukštojo mokslo internacionalizavimui. Turimi empiriniai duomenys pagrindžia, kad pastarieji du aspektai yra svarbūs ir aukštojo mokslo klientams. Mokslo ir studijų stebėsenos ir ana­ lizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo „Studentų požiūris į aukštojo mokslo sistemos tobulinimą“ (2008) duomenys rodo jų dėmesį pasirinktos specialybės perspektyvai darbo rinkoje, geroms ma­ terialinėms sąlygoms, galimybėms studijuoti užsienyje.3 Diskusijos apie aukštojo mokslo funkcionalumą rinkos atžvilgiu netyla visą laiką. Suprantama, kad darbdaviai gali būti vieni ge­ riausių ekspertų tiek vertinant aukštojo mokslo absolventų po­ reikį rinkoje, tiek ir jų parengimo kokybę. Atliktas tyrimas sutei­ kė naujų reprezentatyvių duomenų apie abu šiuos aspektus.

3

Švietimo problemos analizės: kas lemia studijų kokybę: www.smm.lt (švietimo būklė).

19


1.2. Tyrimo tikslas ir uždaviniai Tyrimo tikslas – įvertinti darbo sektoriaus atstovų (verslo darbda­ vių, profesinių organizacijų ir sąjungų) požiūrį į Bolonijos proceso diegimą Europoje ir Lietuvoje, su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą bei pateikti siūlymus, kaip efekty­ viai atkreipti darbo sektoriaus atstovų dėmesį į aukštojo mokslo reformas bei kokias tam naudoti komunikacijos priemones.

Tyrimo uždaviniai 1. Įvertinti darbo sektoriaus atstovų domėjimąsi aukštojo mokslo problemomis ir Bolonijos procesu, atskleidžiant tokio domėjimosi arba jo stokos priežastis. 2. Nustatyti darbo sektoriaus atstovų poreikius ir lūkesčius, susijusius su aukštuoju mokslu ir studijomis, išaiškinant šių poreikių ir lūkesčių sąveikas su Bolonijos procesu. (Kaip Bolonijos proceso diegimas ir vykdymas gali padėti šiuos poreikius patenkinti?) 3. Atskleisti ir įvertinti pagrindinius veiksnius, dėl kurių darbo sektoriaus atstovai vienaip ar kitaip vertina Bolonijos proce­ są, jo įgyvendinimą Lietuvoje ir su tuo susijusias reformas. 4. Nustatyti optimalius galimus darbo sektoriaus atstovų ak­ tyvesnio įtraukimo į Bolonijos proceso diegimą ir aukštojo mokslo plėtrą Lietuvoje būdus ir efektyvios partnerystės mechanizmus.

Tyrimo etapai 1. Tiriamojo objekto vertinimo kriterijų ir rodiklių sistemos kūrimas.

20


2. Tyrimo instrumentarijaus parengimas, tobulinimas ir sude­ rinimas su Perkančiąja organizacija, bandomasis tyrimas. 3. Reprezentatyvi anketinė darbdavių apklausa, dokumentų analizė. 4. Dokumentų analizė, fokus grupės. 5. Duomenų apibendrinimas tyrimo ataskaitoje.

1.3. Tyrimo metodologija ir metodika Atsižvelgiant į užsakovo suformuluotus uždavinius ir kon­ kursui parengtą tyrimo programą, šis tyrimas yra mišrus pagal vadinamojo bendrojo plano pobūdį: jis apima ir apra­ šomojo, ir analitinio plano elementus. Tyrimo metodologijos, kaip teorinių ir empirinių procedūrų visumos, pagrindiniai principai: 1. Kiekybinių ir kokybinių metodų panaudojimas bei derini­ mas siekiant įgyvendinti tyrimo uždavinius; 2. Socialiniuose tyrimuose reikalaujamų patikimumo proce­ dūrų užtikrinimas: duomenų atrankos, rinkimo, saugojimo, aprašomosios ir daugiamatės statistikos panaudojimas iš­ ryškinant analizuojamų reiškinių tendencijas bei jų statis­ tinį reikš­min­gumą ir kt.

Tyrimo metodai Renkant empirinius duomenis naudoti šie kiekybiniai ir koky­ biniai metodai:

21


1. Reprezentatyvi anketinė darbdavių apklausa (kiekybinis metodas). Taikant šį metodą tirta darbdavių generalinė vi­ suma, siekiant ją atspindėti 5 proc. paklaidos dydžiu. Tiria­ mųjų respondentų visumą sudarė 1 237 respondentai. Duo­ menų atrankos patikimumas užtikrintas kruopščios atsitik­ tinės atrankos būdu, o duomenų surinkimo patikimumas – laikantis anonimiškumo, laiko, būtino anketos klausimams atsakyti, anketų dizaino ir kt. principų; 2. Fokus grupės (kokybinis metodas). Fokus grupė (arba grupi­ nis interviu: 8–12 dalyvių) suteikia galimybę rinkti duome­ nis apie respondentų nuomones ir kartu nagrinėti sąveiką tarp jų. Tokiam interviu tipui būdinga nuomonių apsikei­ timo sąveika sąlygoja spontanišką dalyvių reakciją, stimu­ liuoja diskusiją. Grupės diskusija pateikia daugiau idėjų ir problemos sprendimo būdų nei individualus pokalbis. Fo­ kus grupė suteikė reikalingos informacijos siekiant įgyven­ dinti pirmiausia 3 ir 4 techninės užduoties uždavinius. Tokiu būdu apklausti verslo įmonių šakinių organizacijų (Lietuvos pramonininkų konfederacija, jos padaliniai, paslaugų sekto­ riaus įmonių organizacijos ir pan.), profesinių organizacijų ir asociacijų, profesinių sąjungų atstovai; 3. Dokumentų analizė. Jos metu buvo operacionalizuojamas ty­ rimo objektas, išryškinant svarbiausius Bolonijos proceso po­ žymius ir vėliau duomenis interpretuojant teoriniu požiūriu. Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų taikymas ir dermė yra vienas esminių tyrimo metodologijos principų. Pirmiausia buvo atlikta anketinė darbdavių apklausa. Ji įgalino surinkti statistiškai reikšmingus ir patikimus kiekybinius duomenis. Vėliau kiekybiniai duomenys buvo gilinami ir plėtojami dirbant su fokus grupėmis.

22


Tyrimo validumo pagrindimas Tyrimo validumas paprastai tikrinamas tikslinant sąvokas, hi­ potezes, kintamuosius, renkant, analizuojant, apibendrinant duomenis ir formuluojant išvadas. Kadangi tyrimas įvertina­ masis, jis grindžiamas ne tik teorinėmis prielaidomis ir de­ dukcija, bet ir ekspertinėmis bei praktinėmis žiniomis apie Bolonijos procesą. Tyrimo rodiklių – tiriamų kintamųjų  – pa­ rinkimo pagrįstumas tikrinamas loginio validumo (pagrįstu­ mo) kriterijais: specialistų ir ekspertų vertinimu, ar pasirinkti kintamieji tinkamai identifikuoja ir matuoja tiriamą reiškinį bei jo savybes. Svarbus vaidmuo nustatant konstrukto (logi­ nį) validumą teko ir bandomajam tyrimui, kuriame išgryninti empiriniai rodikliai (atmetant nevalidžius) ir išbandyti tyri­ mo instrumentai. Vidinis tyrimo validumas, nusakantis kin­ tamųjų ryšio ir analizės pagrįstumą, užtikrintas tiek minėtoje rodiklių parinkimo ir matavimo adekvatumo pakopoje, tiek griežtai laikantis matematinių duomenų rinkimo ir analizės reikalavimų.

Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo užtikrinimas Duomenų surinkimo patikimumas užtikrintas laikantis ano­ nimiškumo, kontrolės, laiko, būtino atsakyti į anketoje pa­ teiktus klausimus, ir kt. principų. Anketinę apklausą atliko kvalifikuoti klausėjai, turintys sociologinį išsimokslinimą ir išklausę specialų instruktažą. Neaiškius klausimus klau­ sėjai aiškino neutraliai, kad nedarytų įtakos atsakymams.

23


Tikrinant duomenų surinkimo patikimumą su dalimi res­ pondentų užmegztas pakartotinis kontaktas. Patikrinti res­ pondentų atrankos principai, klausimyno reikalavimų laiky­ masis. Užtikrinant duomenų apdorojimo patikimumą duo­ menų kodavimo pakopoje atsitiktinai patikrintas 5 proc. duomenų masyvas. Tyrimo duomenų kiekybinė analizė remiasi aprašomąja ir dau­ giamate statistika. Analizuojant pirminius empirinius duome­ nis aprašomosios statistikos metodais, naudojamos duomenų padėties, centrinės tendencijos, dažnuminio pasiskirstymo bei jų tarpusavio sąryšio charakteristikos. Analizuojami tik tie skirtumai, kurių statistinio reikšmingumo lygmuo didesnis už 0,05. Tai yra skirtingoms grupėms priklausančių respondentų atsakymai gana stipriai skiriasi, tad su tikimybe, didesne už 95 proc., galima teigti, kad skirtumai yra būdingi visai genera­ linei aibei. Pirminiai empiriniai duomenys buvo koduojami ir statistiškai apdorojami naudojant SPSS 17 for Windows (Statistical Package For Social Sciences) programą.

Statistinė duomenų paklaida •

Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę pa­ klaidą. Ji atsiranda, kai daroma respondentų atranka, o ne vykdoma ištisinė apklausa. Ši paklaida apskaičiuojama matematiškai.

Toliau lentelėje pateikiamos paklaidos, esant įvairiam res­ pondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui.

24


1.1.1 lentelė Paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui Atsakymų pasiskirstymas  Atrankos dydis  10 30 50 75 100 150 200 300 400 500 600 700 800 900 1 000

50

45/55 40/60 35/65 30/70 25/75 20/80 15/85 10/90

31 17,9 13,9 11,3 9,8 8 6,9 5,7 4,9 4,4 4 3,7 3,5 3,3 3,1

30,8 17,8 13,8 11,3 9,8 8 6,9 5,6 4,9 4,4 4 3,7 3,4 3,2 3,1

30,4 17,5 13,6 11,1 9,6 7,8 6,8 5,5 4,8 4,3 3,9 3,6 3,4 3,2 3

29,6 17,1 13,2 10,8 9,3 7,6 6,6 5,4 4,7 4,2 3,8 3,5 3,3 3,1 3

28,4 16,4 12,7 10,4 9 7,3 6,4 5,2 4,5 4 3,7 3,4 3,2 3 2,8

26,8 15,5 12 9,8 8,5 6,9 6 4,9 4,2 3,8 3,5 3,2 3 2,8 2,7

24,8 14,3 11,1 9,1 7,8 6,4 5,5 4,5 3,9 3,5 3,2 3 2,8 2,6 2,5

22,1 12,8 9,9 8,1 7 5,7 4,9 4 3,5 3,1 2,9 2,6 2,5 2,3 2,2

18,6 10,7 8,3 6,8 5,9 4,8 4,2 3,4 2,9 2,6 2,4 2,2 2,1 2 1,9

5/95

13,5 7,8 6 4,9 4,3 3,5 3 2,5 2,1 1,9 1,7 1,6 1,5 1,4 1,4

1.4. Demografinis respondentų pasiskirstymas 1.1.1 diagrama Įmonių pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį (proc.) 60,0 56,6

50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0

13,6 Gamybos

17,0

Prekybos

12,8 Paslaugų teikimo

Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba)

25


1.1.2 diagrama Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių (proc.)

40,0 35,0

36,6

30,0 25,0

24,7

20,0

19,7

15,0

19,0

10,0 5,0 0,0

Smulki (1-10 darbuotojų)

Maža (11-50 darbuotojų)

Vidutinė (51-250 darbuotojų)

Didelė (>250 darbuotojų)

1.1.3 diagrama Įmonių pasiskirstymas pagal atstovaujamus sektorius

Viešasis 34 %

26

Privatus 66 %


1.1.2 lentelė Įmonių pasiskirstymas pagal juridinį statusą Juridinis statusas

Procentai

Individuali įmonė

7,7

Akcinė bendrovė

33,4

Uždaroji akcinė bendrovė

20,5

Žemės ūkio bendrovė

2,1

Kooperatinė bendrovė

3,5

Ūkinė bendrija

3,7

Draudimo bendrovė

2,4

Viešoji įstaiga

9,1

Fondas

2,1

Biudžetinė įstaiga

11,2

Filialas

2,2

Kita

2,1

27


II. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS

28


2.1. Aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos svarba respondentų požiūriu Bolonijos deklaraciją pasirašiusios šalys įsipareigojo sukurti europinę aukštojo mokslo erdvę ir šiais tikslais: •

įdiegti aiškią ir palyginamą tarp valstybių laipsnių sistemą (tam pasitelkiant diplomų priedų dokumentus), siekiant su­ stiprinti Europos piliečių konkurencingumą darbo rinkoje ir Europos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą tarp­ tautinėje erdvėje;

įdiegti dviejų pakopų (po Berlyno komunikato – trijų pakopų) aukštojo mokslo sistemą, sudarytą iš pagrindinių (bazinių) ir podiplominių (magistro, daktaro) studijų. Teisė į antrosios pakopos studijas turėtų būti suteikta asmenims, sėkmingai baigusiems pirmosios pakopos studijas, trunkančias ne ma­ žiau kaip trejus metus. Laipsnis, suteiktas po pirmosios pako­ pos aukštojo mokslo studijų, turi būti pripažįstamas Europos darbo rinkoje; diegti kreditų sistemą (tokią kaip ECTS sistema), kaip svarbią priemonę studentų mobilumui remti; remti akademinį mobilumą; remti europinį bendradarbiavimą, užtikrinant mokslo ir stu­ dijų kokybę.

• • •

Trijų pakopų (ciklų) studijų sistema Lietuvoje pradėta diegti prieš daugiau kaip dešimt metų, šis procesas jau yra įsibėgė­ jęs ir visuomenei suprantamas. Trijų pakopų studijų sistemos diegimas yra ne tik formalus studijų trukmės pakeitimas ir

29


struktūrinimas. Tai Europos masto studijų programų vidinė reforma, bendros absolventų kvalifikacijų, pripažįstamų viso­ se Europos Sąjungos šalyse, sistemos kūrimas, tai skirtingose valstybėse vykstančių reformų tarpusavio derinimas. Nors Lie­ tuvoje didžiausios pažangos pasiekta įvedant pakopų sistemą, tačiau yra ir tobulintinų sričių, pvz., laipsnių sistemoje, perei­ nant į aukštesnę pakopą bei nacionalinės kvalifikacijų sąran­ gos srityje. Vienas iš dešimties Liuveno komunikate (2009) nu­ matytų Europos aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per atei­ nantį dešimtmetį prioritetų yra absolventų įsidarbinamumas. Procese dalyvaujančios šalys Liuvene sutarė, jog pagrindinis artimiausio dešimtmečio Europos aukštojo mokslo evoliucijos uždavinys yra studijų turinio ir metodų atnaujinimas (curriculum reform), orientuotas į studentą ir jo mokymosi pasiekimus. Akcentas nuo studijų proceso organizavimo charakteristikų ir akademinių mokslo disciplinų plėtojimo turi būti perkeliamas į besimokantįjį, jo poreikius ir gebėjimus, kuriuos nustato darbo rinka ir visų studijų proceso partnerių susitarimas. Todėl vienas iš tyrime pateikiamų tematinių blokų analizuoja, ar esama trijų pakopų sistema yra aiškiai suprantama darbdaviams, ar ji turi reikšmės įmonės veiklos rezultatyvumui, kokią tam įtaką turi absolventų mokymosi pasiekimai (žinios, praktiniai įgūdžiai, bendrieji gebėjimai). Pirmiausia respondentų klausta, ar jų atstovaujamoje verslo šakoje jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūku­ mas (žr. 2.1.1 diagramą). Atsakymai iš dalies pavirtina nuomo­ nę, kad šalyje egzistuoja tam tikra aukštojo mokslo absolventų perprodukcija.

30


2.1.1 diagrama Ar respondentų atstovaujamoje verslo šakoje jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumas? (proc.)

Šiuo metu specialistų su aukštuoju išsilavinimu netrūksta

68

Trūksta specialistų, turinčių profesinio bakalauro laipsnį (kolegijų absolventų)

5

Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

8

Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu

17 0

10 20 30 40 50 60 70 80

Kelių kintamųjų palyginimas atskleidė statistiškai reikšmin­ gų skirtumų pagal keletą demografinių požymių. Kai kuriais atvejais ryšys ne tik reikšmingas, bet, kaip rodo koreliacinė analizė, ir ganėtinai stiprus. Pavyzdžiui, kad trūksta specialis­ tų su aukštuoju išsilavinimu, teigė 32 proc. gamybos atstovų, 9  proc.  – prekybos ir 12  proc.  – paslaugų sričiai atstovau­ jančių respondentų. O 80  proc. paslaugų atstovų ir 45  proc. gamybos srities respondentų nurodė, kad tokių specialistų netrūksta (statistinis ryšio tarp kintamųjų reikšmingumas p – 0,001). Dar didesni skirtumai užfiksuoti lyginant respondentų atsaky­ mus apie specialistų trūkumą pagal įmonės dydį: p – 0,001 ir koreliacija tarp kintamųjų jau gerai pastebima matuojant

31


socialinių mokslų standartais r – 0,3. Taigi 12 proc. smulkių ir mažų įmonių atstovų ir 32 proc. didelėms įmonėms atstovau­ jančių respondentų teigė, jog minėtų specialistų trūksta, ati­ tinkamai, kad tokių darbuotojų visiškai netrūksta, – 88 proc. smulkių įmonių atstovų ir 46 proc. didelių įmonių responden­ tų. Toks pat statistinio ryšio stiprumas ir reikšmingumas užfik­ suotas ir kito kintamojo atžvilgiu – pagal privačios arba viešos organizacijos statusą. Pavyzdžiui, tik 13 proc. privataus sekto­ riaus atstovų pažymėjo, kad jiems trūksta specialistų su aukš­ tuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu išsilavinimu, viešaja­ me sektoriuje šitaip manė 26 proc. apklaustųjų. Be abejonės, tokius atsakymus reikia vertinti turint omenyje dėl finansinės krizės susitraukusią mūsų šalies darbo rinką ir darbo jėgos paklausą. Švietėjų bendruomenėje gana paplitusi nuomonė, kad aukš­ tesnio lygmens išsilavinimas yra vos ne savaiminė verty­ bė. Turbūt ir ekonominio efektyvumo aspektu būtų galima manyti, kad aukštesnis išsilavinimas padeda kurti didesnės pridėtinės vertės produkciją, aišku, jeigu skirtumai tarp išsi­ lavinimo lygmenų, pirmiausia bakalauro ir magistro, yra tikrai esminiai ir kokybiniai, o ne „popieriniai“. Galima daryti prie­ laidą, kad didelė dalis darbdavių susidūrė su tokio pobūdžio problema, kai diplomas toli gražu neatspindi turimų žinių. Todėl darbdaviams formuluotas atitinkamas klausimas (žr. 2.1.2 diagramą).

32


2.1.2 diagrama Ar įmonės veiklos rezultatyvumui turi įtakos aplinkybė, kokio lygio aukštųjų mokslų profesijos diplomus (bakalauro, magistro ar daktaro) turi įmonės darbuotojai? (proc.)

21

Sunku pasakyti Visiškai nesvarbu, neturi jokios įtakos įmonės veiklos rezultatams

7

Greičiausiai nesvarbu, nes ne diplomas, o profesinė patirtis turi įtakos jo darbo įmonėje efektyvumui

26

Gana svarbu, tačiau tai nėra įmonės efektyvią veiklą lemiantis veiksnys

30

Labai svarbu – aukštesnio lygio išsilavinimas turi tiesioginės įtakos sėkmingai įmonės veiklai

15 0

5

10 15 20 25 30 35

Bendrieji pasiskirstymai, matomi aukščiau esančioje diagra­ moje, rodo, kad tik mažesnei daliai darbdavių kuo aukštes­ nio lygio išsilavinimas atrodo labai svarbus įmonės veiklos efektyvumui. Tokie atsakymai sietini su keliomis aplinky­ bėmis. Pirma, didesnė dalis Lietuvos įmonių nekuria labai aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų, taigi aukšto ly­ gio išsilavinimas tokiu atveju natūraliai nėra didelė būtiny­ bė. Antra, galima manyti, kad atsakymus veikė jau minėtas skirtingų ribų tarp išsilavinimo lygių „nusitrynimas“ – pir­ miausia tarp bakalauro ir magistro studijų. Trečia, šiuolai­ kinėse įmonėse greta formalaus išsimokslinimo iš tikrųjų labai svarbūs profesiniai praktiniai gebėjimai bei socialiniai įgūdžiai. Pavyzdžiui, panagrinėjus darbo skelbimus į akis

33


krenta tai, kad didelė dalis darbdavių pageidauja potencia­ laus darbuotojo atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, adaptuotis nepažįstamoje aplinkoje ir pan., taigi jau minėtų socialinių įgūdžių. Lyginant atsakymus pagal demografinius respondentų kin­ tamuosius, užfiksuota keletas skirtumų, tačiau tik dalis jų statistiškai reikšmingi. Pavyzdžiui, 36 proc. gamybos įmonių atstovų laikosi nuomonės, kad išsilavinimas turi tiesioginės įtakos efektyviai įmonės veiklai, o tarp prekybos srityje dir­ bančių respondentų šitaip manančių buvo 14 proc. (p > 0,05). Atitinkamai tokią įtaką pabrėžia 8  proc. mažų įmonių ir 36  proc. vidutinių įmonių respondentų (p  – 0,001; r  – 0,3); 23  proc. privataus sektoriaus atstovų mano, kad aukštojo mokslo diplomo lygis yra svarbus, tačiau ne lemiantis veiks­ nys, tarp viešajam sektoriui atstovaujančių darbdavių šitaip teigia 45 proc. (p – 0,01). Gana problemiškai atrodo ta grupė respondentų, kurie pasirinko atsakymo variantą „sunku pasa­ kyti“. Galima įtarti, kad jie neturi aiškesnio vaizdo apie įmonės efektyvumo veiksnius, jeigu nesugeba įvertinti tokio fakto­ riaus, kaip išsilavinimas, svarbos. Netgi atsakymą, jog išsilavi­ nimas neturi jokios reikšmės, šiuo požiūriu daug geriau galima suprasti. Nors tik respondentų mažuma išsilavinimui suteikė labai svarbią vietą tarp įmonių efektyvumą lemiančių veiksnių, tačiau kiti klausimai parodė, kad apskritai respondentai buvo gana „dosnūs“ vertindami aukštąsias mokyklas baigu­ sių absolventų turimų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų

34


kompetencijų atitiktį respondentų atstovaujamos įmonės keliamiems reikalavimams (žr. 2.1.1 lentelę). Žinios tyrimo anketoje reiškė profesinės srities ir bendrojo lavinimo teo­ rines žinias bei jų taikymą praktikoje, sprendžiant konkre­ čius darbo uždavinius; praktiniai įgūdžiai  – gerai įsisavintus praktinius gebėjimus, reikalingus konkretiems veiklos už­ daviniams atlikti (pvz., įvairūs techniniai įgūdžiai); bendro­ sios kompetencijos  – gebėjimus, vertybines nuostatas ar savybes, kurios reikalingos ir pritaikomos įvairiose darbo vietose, pavyzdžiui, gebėjimas komunikuoti užsienio kalba, naudoti informacines komunikacines technologijas, dirbti komandoje ir pan.

2.1.1 lentelė Baigusių aukštąsias mokyklas absolventų turimų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitiktis respondentų atstovaujamos įmonės keliamiems reikalavimams (proc.) Absolventų, baigusių Lietuvos aukštąsias mokyklas ir / arba turinčių darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje

Baka­ lauro

Absolventų, baigusių užsienio aukštąsias mokyklas ir / arba turinčių darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose

Žinios

Praktiniai įgūdžiai

Labai ati­ tinka

19

2

2

11

6

8

Iš esmės atitinka

56

51

71

32

27

24

Sunku pasakyti

13

6

10

45

46

53

Atitinka tik iš dalies

8

33

16

7

17

15

Visiškai neatitinka

4

7

1

4

4

BendroPraksios kom- Žinios tiniai petencijos įgūdžiai

Bendrosios kompetencijos

35


Absolventų, baigusių Lietuvos aukštąsias mokyklas ir / arba turinčių darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje

Magistro

Daktaro

Absolventų, baigusių užsienio aukštąsias mokyklas ir / arba turinčių darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose

Žinios

Praktiniai įgūdžiai

Labai ati­ tinka

12

17

9

4

5

3

Iš esmės atitinka

65

38

62

34

25

23

Sunku pasakyti

14

16

20

53

60

57

Atitinka tik iš dalies

6

22

9

4

5

17

Visiškai neatitinka

4

6

5

5

Labai ati­ tinka

13

6

9

12

6

6

Iš esmės atitinka

22

16

26

16

11

11

Sunku pasakyti

60

60

62

63

70

71

Atitinka tik iš dalies

4

10

2

4

8

12

Visiškai neatitinka

7

5

5

BendroPraksios kom- Žinios tiniai petencijos įgūdžiai

Bendrosios kompetencijos

Pirmiausia matome, kad daugiau nei pusė į klausimą atsakiu­ sių respondentų mano, jog įmonės reikalavimus iš esmės ati­ tinka bakalauro studijas Lietuvoje baigę absolventai. Šitaip vertinančių užsienyje bakalauro laipsnį įgijusius asmenis jau yra pastebimai mažiau, tačiau akivaizdu, o tai rodo ir duome­ nys, kad didelė dalis apklaustų įmonių atstovų neturi žinių ar patirties, jog galėtų vertinti užsienyje įgytas kvalifikacijas – jie pasirinko atsakymo variantą sunku pasakyti. Tokia pati si­ tuacija užfiksuota ir vertinant magistro ar daktaro laipsnį tu­ rinčius absolventus, kurie mokslus baigė užsienyje  – beveik neabejotina, kad dėl nepakankamos informacijos daugelis respondentų vėl pasirinko atsakymo variantą sunku pasakyti.

36


Greičiausiai dėl tos pačios priežasties toks atsakymas vyravo ir vertinant daktaro laipsnį įgijusius asmenis Lietuvoje – ne tiek jau daug šalies įmonėse mokslo daktarų, kad būtų gali­ ma tikėtis daug apie jų gebėjimus informuotų respondentų. Tačiau magistro studijos Lietuvoje jau įvertintos tiksliau, kaip ir bakalauro atveju, dažniausiai pozityviai. Faktas, jog paly­ ginti skeptiškai atsiliepta apie praktinius magistrų įgūdžius, neturėtų stebinti. Magistro studijos daugeliu atvejų nėra skirtos konkretiems praktiniams gebėjimams formuoti, jos daugiau orientuojamos į analitinių gebėjimų ugdymą ir teo­ rinį išprusimą. Lyginant respondentų atsakymus pagal demografinius kinta­ muosius vėl išryškėjo statistiškai reikšmingų skirtumų. Pavyz­ džiui, tik 2 proc. gamybos srities atstovų pažymėjo, kad Lietu­ vos aukštųjų mokyklų bakalaurų žinios visiškai atitinka įmonių poreikius, atitinkamai paslaugų srities – 28 proc.; tokį pat atsa­ kymą pasirinko 42 proc. respondentų iš smulkių įmonių ir nė vieno didelių įmonių atstovo (p  – 0,000). Pagal organizacijos privatumo ar viešumo statusą esminių skirtumų nenustatyta. Pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal įmonės sta­ tusą. Pozityviausiai bakalaurų žinias įvertino uždarųjų akcinių, kooperatinių ir draudimo bendrovių bei biudžetinių įstaigų at­ stovai, prasčiausiai – respondentai iš akcinių bendrovių ir vie­ šųjų įstaigų. Pagal įstaigų sektorių tik labai nedidelė dalis respondentų (mažiau kaip du dešimtadaliai) sutiko, kad praktiniai baka­ laurų įgūdžiai visiškai atitinka įmonių poreikius, tačiau apie

37


pusė jų teigė, jog tokių įgūdžių pakanka iš esmės: gamybos sektoriaus respondentai – 48 proc., prekybos – 62 proc., pas­ laugų  – 48  proc. Beveik analogiška situacija vertinant baka­ laurų socialinius įgūdžius: ryški mažuma laikosi nuomonės, kad jų visiškai pakanka, tačiau daugiau nei pusė ir gamybos, ir prekybos, ir paslaugų sektorių atstovų teigia, jog bakalaurų socialiniai įgūdžiai iš esmės pakankami. Statistiškai reikšmingų skirtumų užfiksuota ir magistrų atžvil­ giu. Pavyzdžiui, jų žinias, kaip visiškai pakankamas, vertina 31  proc. mažų įmonių ir 7  proc. vidutinių įmonių atstovų, ta­ čiau 80 proc. pastarųjų mano, kad žinios geros iš esmės. Magis­ trų praktiniai įgūdžiai visiškai tenkina tik 1 proc. gamybos sri­ ties atstovų ir atitinkamai – 24 proc. respondentų iš paslaugų ir prekybos srities. Tokie skirtumai iš dalies gali būti aiškinami šių sektorių specifika. Gamybos sričiai dažnai būtini techninio išsimokslinimo absolventai, kurie, ne vieno eksperto manymu, šiuo metu Lietuvoje turi aiškiai per trumpą gamybinę praktiką. Natūralu, kad turimi pradiniai įgūdžiai netenkina darbdavių iš gamybos srities. Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrų prakti­ niais įgūdžiais kelis kartus dažniau patenkinti smulkių ir mažų įmonių atstovai. Tyrimo duomenys gana iliustratyviai atskleidžia tuos dalykus, kurie darbdaviams yra svarbūs pasirenkant darbuotojus. Res­ pondentams buvo užduotas specialus klausimas, atspindintis galimą formalaus išsilavinimo Lietuvoje ar užsienyje, profesi­ nės patirties, ankstesnių darbdavių rekomendacijų ir socialinių įgūdžių svarbą (žr. 2.1.2 lentelę).

38


2.1.2 lentelė Priimant darbuotojus į darbą, respondentams svarbu (proc.) Labai svarbu

Svarbu

Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

Sunku pasakyti

Kandidatas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

13

63

19

2

3

Kandidatas turėtų Europos Sąjungos šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

1

19

60

11

8

Kandidatas kartu turėtų ir Lietuvos aukštosios mokyklos, ir kitos ES šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

3

10

56

21

9

Kandidatas turėtų patirties profesinėje srityje Lietuvos įmonėse

21

66

6

4

2

Kandidatas turėtų patirties profesinėje srityje užsienio įmonėse

5

28

33

11

24

Kandidatas turėtų geras kitų darbdavių rekomendacijas

16

55

13

7

8

Kandidatas turėtų gerus socialinius įgūdžius

41

41

6

5

6

Teiginiai

Vertinimas

Matome, kad darbdaviams svarbūs įvairūs potencialaus dar­ buotojo bruožai: daugeliui darbdavių aktualu, kad kandida­ tas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą, nors penktadaliui tai nėra svar­ bu ir daugeliui neatrodo reikšmingi ES aukštųjų mokyklų išduoti diplomai ar juo labiau turėjimas ir Lietuvos, ir kitos ES šalies diplomo; dauguma mano, kad kandidatas turėtų turėti patirties profesinėje srityje Lietuvos įmonėse, teigia­ mas kitų darbdavių rekomendacijas ir gerus socialinius įgū­ džius. Respondentų atsakymai rodo, kad dauguma darbdavių orientuojasi į kompleksines kandidatų savybes, kurioms įgyti aukštasis mokslas yra viena palankiausių mokymosi terpių.

39


Internacionalizavimo aspektu matyti, kad respondentams už formalų išsimokslinimą užsienyje svarbiau profesinė pa­ tirtis užsienio įmonėse. Duomenys patvirtina anksčiau mi­ nėtą prielaidą apie socialinių įgūdžių svarbą – ji, remiantis tyrimo duomenimis, akivaizdi. Socialinių įgūdžių formavimo požiūriu Lisabonos proceso siekiai yra labai svarbūs, nes, pavyzdžiui, komunikacija užsienio kalbomis, skirtingose kul­ tūrinėse aplinkose, bendradarbiavimo įgūdžiai pastebimai gerėja būtent studijų užsienio šalyse metu. Lyginant lentelėje pateiktas reikšmes pagal demografinius kintamuosius išryškėjo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos iš­ duotas bakalauro, magistro ar daktaro diplomas svarbesnis gamybos srities darbdaviams  – 37  proc. pasirinko atsakymo variantą labai svarbu, atitinkamai iš paslaugų sferos – 7 proc. respondentų. Kaip ir buvo galima tikėtis, diplomo turėjimas yra kelis kartus svarbesnis viešojo sektoriaus darbdaviams. At­ sakymo variantą nesvarbu iš jų pasirinko 9 proc. respondentų, o iš privataus sektoriaus – 25 proc. Kelis kartus dažniau respondentai iš didelių įmonių minėjo, kad jiems nesvarbu absolventų praktiniai įgūdžiai (17  proc., palyginti su mažų įmonių atstovais  – 4  proc.). Greičiausiai tai susiję su aplinkybe, jog didelės įmonės dažniau turi savo mo­ kymo bazes, taigi ir didesnes tęstinio darbuotojų mokymo galimybes. Mūsų tyrimo metu įvertinta aukštųjų mokyklų prestižo svarba darbdavių požiūriu (žr. 2.1.3 diagramą).

40


2.1.3 diagrama Ar rengiant atranką į darbo vietą svarbus institucijos vardas (aukštosios mokyklos reitingas), kurioje kandidatas įgijo aukštojo mokslo diplomą? (proc.)

Visiškai nesvarbu

8,7

Nesvarbu 32,6

Sunku pasakyti

25,9

Svarbu 27,6

Labai svarbu

5,2 0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

Duomenys aiškiai parodė, kad aukštosios mokyklos reitingo nėra tarp lemiančių veiksnių, darančių įtaką vieno ar kito darbuoto­ jo atrankai. Darbdaviams, regis, daug svarbesni dalykai yra jau aukščiau analizuoti absolventų profesiniai gebėjimai, socialiniai įgūdžiai ir kt. Be to, gali būti, kad mūsų šalies darbdaviai neturi susiformavę aiškios aukštųjų mokyklų prestižo sampratos.

2.2. Bolonijos proceso vertinimas Vienas iš pagrindinių Bolonijos proceso tikslų yra aukštos kvali­ fikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai. Šis procesas nepateikia konkrečių sprendimų ir priemonių, kokiu būdu ša­ lys turi įgyvendinti jo nuostatas, tik nurodo pagrindines veiklos

41


sritis, iškelia tikslus ir numato uždavinius jiems pasiekti. Visuose proceso komunikatuose tiesiogiai arba netiesiogiai stiprinama tarptautiškumo dimensija. Pavyzdžiui, Bolonijos deklaracijoje (1999) teigiama, kad reikia skatinti mobilumą, europinį bendra­ darbiavimą kokybei užtikrinti, europinę dimensiją aukštajame moksle; Prahos komunikate (2001) – skatinti europinės aukštojo mokslo erdvės patrauklumą; Berlyno komunikate (2003)  – to­ bulinti akademinį pripažinimą; Londono komunikate (2007)  – megzti ryšius su kitais žemynais; Liuveno komunikate (2009) – stiprinti globalinį atvirumą, studentų ir dėstytojų mobilumą. Atsižvelgiant į tarptautiškumo matmens svarbą, anketoje darb­ daviams suformuluota keletas klausimų šia tema. Pirmiausia siekta įvertinti respondentų nuostatų pobūdį4 Bolonijos tikslų atžvilgiu (žr. 2.2.1 lentelę). Duomenys byloja apie keletą dalykų. Dauguma apklaustų­ jų aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo visoje Europoje nesieja tiesiogiai su savo verslu. Tačiau nors ir nėra lyginamų­ jų tyrimų, kurie rodytų tokios nuostatos kaitą, pavyzdžiui, per penkerius metus, dažnis, kai trečdalis respondentų akcentavo diplomo pripažinimo svarbą savo verslui, vertintinas kaip aukš­ tas. Tai reiškia, kad maždaug kas trečias šalies verslo atstovas suvokia diplomo pripažinimo svarbą ne abstrakčiu lygmeniu, o tiesiogiai savo versle. Tyrimo autoriai yra atlikę dešimtis įvairių tikslinių grupių apklausų ir linkę pabrėžti tam tikrą darbdavių grupės specifiką. Jeigu kitos respondentų grupės, pavyzdžiui, pedagogai, sulaukę klausimo apie vieno ar kito reiškinio vertinimą dažnai su tam tikru „avansu“ teigiamai įvertina jo svarbą, tai darbdaviai dažniausiai vertina situaciją iš verslo perspektyvos pragmatiškiau – jie atvirai pasako, ar reiškinys tikrai naudingas, ar ne.

4

42


Aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimas ir suderinamumas su darbo rinkos poreikiais taip pat atrodo svarbus maždaug pusei darbdavių (sudėjus lentelėje pirmą ir antrą atsakymo va­ riantus). Aišku, galima klausti, kodėl kita dalis darbdavių rezer­ vuotai vertina tokį svarbų, iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai susijusį su verslo augimu, veiksnį – aukštojo mokslo suderinamumą su rinkos poreikiais. Paaiškinimų gali būti įvairių, iš jų vienas įtikinamesnių yra aplinkybė, jog toli gražu ne visoms verslo ša­ koms ir įmonėms reikalingi darbuotojai su aukštuoju išsilavini­ mu. Tarkim, smulkios buitinės technikos taisyklos savininkui, ko gero, daug aktualesnis klausimas yra profesinio mokymo lygmens suderinamumas su darbo rinkos poreikiais, o ne tokio pobūdžio aukštojo mokslo suderinamumas. 2.2.1 lentelė Respondentų požiūris į pagrindinius Bolonijos proceso tikslus (proc.)

Bolonijos proceso tikslai

Ko gero, tai Ko gero, Tai labai Man atrodo, aktualu kai tai svarbu aktualu ir reitai tiesiog kurioms daugiau kalinga visam gražūs kitoms vers- studentams, verslui Liežodžiai, lo šakoms mokslo tuvoje, įskaines kol kas Lietuvoje, ir studijų tant ir mano nematyti bet ne mano instituciatstovaujamą konkrečių atstovauja- joms, bet ne verslo šaką rezultatų mai šakai verslui

Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos (diplomo / laipsnio) pripažinimas visoje Europoje

30

18

41

5

6

Aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimas ir suderinamumas su darbo rinkos poreikiais

38

18

33

6

4

43


Bolonijos proceso tikslai

Ko gero, tai Ko gero, Tai labai Man atrodo, aktualu kai tai svarbu aktualu ir reitai tiesiog kurioms daugiau kalinga visam gražūs kitoms vers- studentams, verslui Liežodžiai, lo šakoms mokslo tuvoje, įskaines kol kas Lietuvoje, ir studijų tant ir mano nematyti bet ne mano instituciatstovaujamą konkrečių atstovauja- joms, bet ne verslo šaką rezultatų mai šakai verslui

Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

Užsienio stu­ dentų pritrauki­ mas ir integraci­ ja į ES kultūrą ir darbo rinką

21

19

45

7

7

Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai

19

18

47

9

8

Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas

26

13

49

4

7

Rinkos poreikius atitinkančių programų rengimas (pagal paskutinius Bolonijos dokumentus)

39

13

30

6

12

Panašiai galima interpretuoti ir pasiskirstymus atsakymų užsienio studentų pritraukimas ir integracija į ES kultūrą ir darbo rinką ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai atžvilgiu. Juk ypač smulkiajam verslui, individualioms įmonėms bendra Eu­ ropos rinka nemaža dalimi yra abstrakcija, nes ne tik Lietuvoje, bet ir ekonomiškai stipriose Europos valstybėse tokios įmonės dirba beveik išimtinai vietos rinkai. Todėl natūralu, kad apklaustieji vers­ lininkai minėtų aspektų svarbą adresuoja pirmiausia studentams, kurie gauna iš to daugiausia naudos. Ir visiškai aišku, kad studentų ir dėstytojų mobilumo skatinimas yra svarbiausias šioms grupėms. Beje, dažnis, kai ketvirtadalis verslininkų pabrėžia tokio mobilumo svarbą savo verslui, yra vertintinas kaip tikrai aukštas.

44


Atsakymuose pagal demografinius kintamuosius yra statis­ tiškai reikšmingų skirtumų, kurių vienus galima paaiškinti lengviau, kitus – daugiau hipotetiškai. Pavyzdžiui, statistiškai reikšmingai (p  – 0,000) skiriasi duomenys pagal įmonės dydį vertinant Bolonijos proceso uždavinį  – aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai. Faktą, kad vidutinių įmonių atstovai dvigubai dažniau (30 proc.) negu mažų įmonių (15 proc.) pabrėžia tokio tikslo svarbą Lietuvos ir savo verslui, galima aiškinti platesniu vidutinių įmonių įsitraukimu į tarp­ tautinę rinką, tačiau didelių įmonių atstovų atsakymai šiuo atveju panašūs į mažų įmonių (taip pat 15 proc.). Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir suderinamumo su dar­ bo rinkos poreikiais būtinybę statistiškai reikšmingai dažniau (p – 0,001) nurodė didelių įmonių atstovai (59 proc.), atitinkamai mažų įmonių – 24 proc., vidutinių – 40 proc. respondentų. Tai, kad dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas yra svarbus Lietuvos ir savo verslui, tris kartus dažniau už smulkias įmones (12  proc.) nurodė respondentai iš vidutinių ir didelių įmonių (atitinkamai 38 ir 36 proc., kai p – 0,001). Didelės ir vidutinės įmonės dažniau priima studentus praktikai. Gali būti, kad jų atstovai daug aiškiau suvokia ir tarptautinio mobilumo naudą tiek patiems studentams, tiek savo įmonėms. Statistiškai reikšmingai (p – 0,000) skiriasi požiūris į rinkos po­ reikius atitinkančių aukštojo mokslo programų rengimą pa­ gal įmonės atstovaujamą sektorių. Pavyzdžiui, tokio dalyko svarbą savo verslui pažymėjo 59  proc. gamybos sektoriaus ir 33 proc. prekybos sektoriaus respondentų. Neretai patobulinti

45


gamybos sektoriuje įgytą kvalifikaciją yra sunkiau negu, pa­ vyzdžiui, prekyboje. Galbūt todėl gamybos sričiai atstovaujan­ tys darbdaviai dažniau pabrėžia ir aukštojo mokslo programų adekvatumo rinkos poreikiams svarbą. Daug dažniau tokią būtinybę įžvelgė didelių įmonių atstovai (69 proc.) lyginant su smulkių (19  proc.) ir mažų (39  proc.) įmonių respondentų at­ sakymais. Pagal įmonės priklausomybę privačiam ar viešajam sektoriui statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų mobilumo didinimas yra viena svarbiausių studijų tarptautiškumo skatinimo prie­ monių. Darbdaviams buvo suformuluoti keli papildomi klausi­ mai, kurie apibūdina šį svarbų aspektą (žr. 2.2.1 diagramą). 2.2.1 diagrama Kaip vertinamas aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų mobilumas, kai jie išvyksta studijuoti, stažuotis ar atlikti praktikos į kitų šalių aukštąsias mokyklas ir įmones, remiami įvairių ES programų ar kitais būdais

60,0 50,0

54,7

Procentai

40,0

41,0

30,0 20,0 10,0 10,0

46

4,3 Teigiamai

Neigiamai

Sunku pasakyti


Matome, kad pusė apklaustųjų darbdavių mobilumą įvertino teigiamai. Yra statistiškai reikšmingų skirtumų (p – 0,001) pa­ gal įmonės dydį: mažiausiai mobilumui pritarė smulkių įmo­ nių atstovų (32 proc.), palyginti su vidutinių įmonių – 79 proc. Respondentai iš smulkių įmonių taip pat dažniausiai rinkosi ir atsakymą sunku pasakyti. Apie mobilumo naudą byloja ir ko­ kybiniai tyrimo duomenys. Toliau cituojami respondentų teigi­ niai (kalba netaisyta). Mokydamiesi svetur studentai įgyja naujų technologinių žinių, daugiau pamato, pasisemia patirties... Gauna daugiau informacijos, žinių, praktikos ir įgūdžių kitose šalyse, o iš to daugiau naudos ir verslui... Toks būdas padeda siekti ES senbuvių lygio, grįžę gali perteikti patirtį kitiems, įgauna platesnį požiūrį... Įgyta patirtis praverčia visur, o ypač jeigu įmonė tarptautinė. Svarbu įgyti bendravimo, užsienio kalbų įgūdžiai... Išsilavinimas vakaruose yra kokybiškesnis, orientuotas ne tik į teoriją, bet daugiau į praktiką, kurią yra galimybė perkelti į Lietuvą... Manau, kad dauguma mūsų šalies aukštojo mokslo programų yra nelanksčios, taip pat ir dėstymo stilius, požiūris į studentus. Užsienyje studentai turi galimybę įgyti daug geresnės patirties...

47


Paslaugų sferoje labai svarbu gebėti komunikuoti ir todėl patirtis, įgyta užsienio šalyse yra labai svarbi... Tai suteikia kitokių kompetencijų, supažindina su kokybiška aptarnavimo kultūra... Įgyta patirtis stiprios ekonomikos šalyje leidžia inovatyviai pritaikyti žinias ir mūsų versle, generuoti naujas idėjas... Diagramos duomenys rodo, kad didelei daliai respondentų įvertinti mobilumo naudą gana sunku. Kaip jau buvo išnašoje minėta, tikslinė darbdavių grupė paprastai vengia tuščių kom­ plimentų vienam ar kitam reiškiniui ir, jeigu nuomonės apie jį neturi, taip tiesiai ir pasako, nors ir kaip šiuo atveju norėtųsi pagirti tarptautinį dėstytojų bei studentų mobilumą. Galima manyti, kad respondentų dalis, pasirinkusi atsakymą sunku pasakyti, iš tikrųjų neturi arba atitinkamos tiesioginės patirties / nuomonės, arba įžvelgia ir privalumų, ir trūkumų. Apie pasta­ rųjų pobūdį leidžia spręsti respondentų, neigiamai įvertinusių mobilumą, atsiliepimai. Studentai išvažiuoja ir negrįžta, o taip švaistomi Lietuvos pinigai, mano nuomone, tai tikrai nebūtina... Dažnai geri studentai ten (užsienyje – aut. pastaba) ir pasilieka, o verslas turi tenkintis vidutiniškais studentais arba ieškoti jų užsienyje... Studentus vilioja svetimos šalys, nes šiuo metu čia sunki ekonominė padėtis, Lietuvoje jauni žmonės bijo rizikuoti ir nori viską gauti labai greitai.

48


Sugrįžęs studentas tikisi tokio pat atlyginimo, kaip ir užsienyje, nors jo patirtis, išskyrus užsienio kalbos žinias, tokia pati... Darbdavių asociacijų vaidmuo Bolonijos procese yra labai svarbus. Pavyzdžiui, Europos verslo konfederacija (angl. Confederation of European Business), įsikūrusi Briuselyje ir veikianti nuo 1958 m., vienija Europos darbdavių asociacijas iš 34 šalių ir yra viena svarbiausių Europos Sąjungos įvairių sutarčių rėmėjų bei socialinių partnerių, reprezentuojančių verslą. Tyrimo kon­ tekste atitinkamas klausimas indikuoja Lietuvos verslininkų domėjimąsi ir / ar įsitraukimą į tarptautiškumo dimensiją (žr. 2.2.2  diagramą). Matome, kad apie šeštadalis Lietuvos darb­ davių domisi minėtos organizacijos veikla arba dalyvauja jos renginiuose. 2.2.2 diagrama Ar žinoma Europos verslo konfederacija ir pagrindinės jos veiklos kryptys (proc.)

58,0

Ši organizacija man nėra žinoma Taip, dalyvauju šios organizacijos veikloje ir jos organizuojamuose renginiuose Taip, domiuosi organizacijos veikla

Taip, esu girdėjęs, kad tokia yra

6,2

8,6

27,1 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

49


Kaip ir buvo galima tikėtis, išaiškėjo, kad statistiškai reikšmin­ gai (p – 0,001) dažniau Europos verslo konfederacijos veikloje dalyvauja didelių įmonių atstovai (15 proc.), atitinkamai mažų ir vidutinių įmonių – po 3 proc. Greičiausiai tokius skirtumus galima paaiškinti didesnėmis stambių įmonių finansinėmis galimybėmis ir žmogiškųjų išteklių kiekiu. Sėkminga Bolonijos proceso eiga sunkiai įsivaizduojama be įvairiapusio socialinių partnerių bendradarbiavimo. Anketoje darbdaviams buvo sudaryta išsami skalė, kuri padeda nusa­ kyti įmonių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo formas bei jų intensyvumą (žr. 2.2.2  lentelę). Atsakymų pasiskirs­ tymas rodo, kad vyrauja dvi ryškesnės tokio bendradarbia­ vimo formos: arba įmonių darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose, arba aukštųjų mokyklų studentai atlieka praktiką įmonėse. Tyrimo duomenys by­ loja, jog dominuojanti darbdavių sektoriaus bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo forma yra studentų praktika, 82  proc. respondentų teigia priimantys studentus praktikai, iš jų 31  proc.  – priima studentus iš kitų ES šalių. Gana daž­ nai įmonių darbuotojai dalinasi savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais arba kreipiasi į aukštąsias mo­ kyklas, ieškodami reikalingų specialistų. Mažuma įmonių rengia savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, orga­ nizuoja studentams ekskursijas savo įmonėje ir tai supranta­ ma, nes tokią praktiką vykdo paprastai didesnės inovatyvios įmonės.

50


2.2.2 lentelė Koks yra respondentų atstovaujamų įmonių ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo pobūdis (proc.) Bendradarbiavimo formos

Taip

Ne

Įmonės darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose

51

49

Įmonės darbuotojai dalinasi savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais

24

76

Įmonės darbuotojai dirba dėstytojais aukštosiose mokyklose

4

96

Vykdoma bendra mokslinė / tiriamoji / projektinė veikla

4

96

Aukštųjų mokyklų studentai atlieka praktiką įmonėje

47

53

Kreipiasi į aukštąją mokyklą ieškodami reikalingų specialistų

20

80

Rengia savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, organizuoja studentams ekskursijas savo įmonėje

11

89

Dalyvauja kuriant ir tobulinant studijų programas

4

96

Dalyvauja aukštosios mokyklos valdyme (tarybų veikloje)

5

95

Analizuojant pirminius duomenis išryškėjo keletas statistiškai reikšmingų skirtumų pagal demografinius įmonių kintamuosius. Pirma, kiek stebina faktas, kad tarp pasirinkusių pirmo teiginio taip atsakymo variantą aukščiau esančioje lentelėje daugiausia smulkių įmonių atstovų. Iš šios grupės teigiamai atsakė 58 proc., o atitinkamai atsakiusių iš vidutinių įmonių – 47 proc., didelių – 41 proc. (kai p – 0,001). Galima daryti prielaidą, kad smulkių įmo­ nių atstovai aktyvesni kvalifikacijos tobulinimo aukštojo mokslo įstaigose srityje. Tačiau gali būti, kad didelės įmonės tiesiog turi ir didesnes pasirinkimo galimybes (pavyzdžiui, savo mokymo centrus), taip pat renkasi alternatyvius kvalifikacijos tobulinimo būdus. Kaip bus minima toliau, būtent didelių įmonių atstovai

51


skeptiškiau vertina aukštojo mokslo Lietuvoje potencialą ir stra­ teginę (nestrateginę) kryptį. Paminėtinas taip pat gana didelis skirtumas antrojo lentelės teiginio atžvilgiu. Gamybos sektoriaus atstovai akivaizdžiai daž­ niau (45 proc.) nurodė, kad įmonės darbuotojai dalinasi savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais, atitinka­ mai prekybos – 2 proc. ir paslaugų – 21 proc. Dėsninga, kad ir praktiką studentai atlieka daugiausia gamybos sektoriaus įmo­ nėse  – 70  proc. šios grupės respondentų pažymėjo atsakymo variantą taip, o, pavyzdžiui, tarp prekybos sektoriaus respon­ dentų teigiamai atsakiusių  – 30  proc. Kaip ir tikėtasi, statistiš­ kai reikšmingai dažniau (p  – 0,000) praktiką studentai atlieka didelėse įmonėse – 71 proc. šioje respondentų grupėje atsakė teigiamai, atitinkamai vidutinėse – 64 proc., mažose – 41 proc. ir smulkiose  – 23  proc. Statistiškai reikšmingų skirtumų paste­ bėta ir lyginant viešąjį bei privatų sektorių. 51  proc. pastarojo atstovų pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų studentai atlieka prak­ tiką jų įmonėje, viešajame – 37 proc. (kai p – 0,000). Šiuo atveju kiek ironiškai atrodo faktas, kad dėl studentų praktikos aukštojo mokslo įstaigos (absoliuti dauguma jų yra valstybinės) geriau sutaria su privačiomis įstaigomis, o ne su viešosiomis. Tyrimo duomenys rodo, kad gamybos įmonės statistiškai reikš­ mingai (p  – 0,001) daug dažniau reikalingų specialistų ieško aukštojo mokslo įstaigose. Šioje grupėje 44 proc. respondentų pažymėjo atsakymo variantą, kad jie kreipiasi į aukštąją mo­ kyklą ieškodami reikalingų specialistų, kai tuo tarpu prekybos sektoriuje tokie atsakymai sudarė 5 proc., paslaugų – 19 proc.

52


Taip pat dažniau reikalingų specialistų aukštosiose mokyklose ieško didelių įmonių atstovai – 42  proc., vidutinių  – 25  proc., mažų – 13 proc., smulkių – 9 proc. Gamybos įmonės, atrodo, daug aktyviau ieško ryšių su aukš­ tosiomis mokyklomis. Pavyzdžiui, 43 proc. šios grupės respon­ dentų teigė, kad jie rengia savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, organizuoja studentams ekskursijas savo įmonėje. Atitinkamai tik 11 proc. prekybos sektoriaus ir 5 proc. paslau­ gų sektoriaus darbdavių irgi pažymėjo vykdantys tokią veiklą. Apibendrinant keletą kintamųjų, galima daryti gana drąsią prielaidą apie gamybos sektoriaus aktyvesnę poziciją ryšių su aukštosiomis mokyklomis aspektu. Labai problemiškas atsakymų pasiskirstymas bendros moksli­ nės / tiriamosios projektinės veiklos atžvilgiu. Lietuvoje sunku įsivaizduoti rimtą technologinį proveržį, kai tik kelis procentus sudaro įmonės, dalyvaujančios tokioje veikloje (2.2.2 lentelės 4 teiginys). Teigiamai šį lentelės teiginį įvertino 20 vidutinių ir nė vienos didelės įmonės. Tyrimo duomenimis, beveik nepastebimas darbdavių dalyvavi­ mas kuriant ir tobulinant studijų programas. Pavyzdžiui, profe­ sinio mokymo programų atveju darbdaviai yra nepalyginamai aktyvesni, įvairios jų asociacijos nuolat teikia pasiūlymus Švieti­ mo ir mokslo ministerijai ir profesinėms mokykloms dėl profesi­ nio mokymo tobulinimo. Susidaro įspūdis, kad aukštojo mokslo programų tobulinimas išlieka iš esmės atsietas nuo darbdavių. Tiesa, įstatyminiu lygiu (pirmiausia minėtinas 2009 m. Mokslo ir

53


studijų įstatymas) pastaraisiais metais stengiamasi tokią padėtį taisyti. Ar tai pavyksta? Tyrimas teikia atitinkamos informacijos apie darbdavių požiūrį į aukštojo mokslo reformą santykių su verslu aspektu. Vertinti darbdavių, juos vienijančių organizacijų bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo, ko gero, negalima ne­ atsižvelgiant į bendrą aukštojo mokslo situaciją, jos tobulinimo pastangas, kurios šiuo metu vertinamos labai kontroversiškai. Apskritai sunku tikėtis, kad Bolonijos procesas bus rezultatyvus Lietuvoje, jeigu nebus progresyvi visa aukštojo mokslo raida. Darbdavių nuomonių pasiskirstymas (žr. 2.2.3 diagramą) at­ spindi keletą akivaizdžių dalykų. Pirma, didelė dalis apklaus­ tųjų neturi nuomonės apie aukštojo mokslo sąveiką su verslu. Viena vertus, tai gali rodyti dalies darbdavių silpną domėjimą­ si aukštojo mokslo raida, kita vertus, ir tai daug labiau tikėti­ na, – aukštojo mokslo reformos vykdytojai ir pačios aukštosios mokyklos nesugeba reikiamai pagrįsti savo veiklos tikslų ir pa­ siekimų. Surinkti duomenys rodo, kad tik mažesnė dalis darb­ davių pritaria nuomonei, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro teigiamą poveikį verslo plėtrai, padeda užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą verslui, skatina verslo įmonių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tyrimų, technologinės plėtros ir kitose srityse. Priešingai, daž­ niau respondentai laikosi nuomonės, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro palyginti nežymų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios reformos vyksta izoliuotai nuo verslo poreikių, apsiriboja vidiniais aukštojo mokslo sistemos pertvarkymais ir iš esmės nedaro aukštojo mokslo sistemos atviresnės bendradarbiauti su verslu.

54


Nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant diagra­ moje pateiktus teiginius. Dažniau visiškai teigiamai aukštojo mokslo poveikį verslo plėtrai įvertino gamybos sektoriaus res­ pondentai. Pavyzdžiui, 34 proc. šios imties grupės narių visiškai sutiko su teiginiu, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro daugiau teigiamą poveikį. Tokiam teiginiui visiškai pritarė tik po 1 proc. prekybos ir paslaugų sektorių narių. Tarp pastarųjų buvo ir daugiausia su tokiu teiginiu daugiau mažiau kategoriškai nesutinkančių – 33 proc. 2.2.3 diagrama Kaip darbdaviai vertina Lietuvoje vykdomų aukštojo mokslo reformų poveikį verslui ir jo plėtrai (proc.)

Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos dėl strateginio kryptingumo stokos ir tikslų kaitos daro daugiau neigiamą negu teigiamą poveikį verslo plėtrai, šios reformos neleidžia aukštosioms mokykloms skirti daugiau dėmesio studijų kokybei ir kt.

49 7 14 18 11

Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro palyginti nežymų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios reformos vyksta izoliuotai nuo verslo poreikių ir nedaro aukštojo mokslo sistemos atviresnės bendradarbiauti su verslu Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes padeda užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą verslui, skatina verslo įmonių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tyrimų ir kitose srityse Visiškai sutinku Visiškai nesutinku

33 1 18 43 4 41 7

20 27

5 0

10

Sutinku

20

30

40

50

60

Nesutinku

Sunku pasakyti

55


Tyrimo duomenys rodo, kad apskritai respondentų vertinimai aukštojo mokslo raidos, jo santykių su verslu atžvilgiu yra ga­ nėtinai „išsibarstę“. Kaip ką tik buvo minėta, pastebima dalis gamybos sektoriaus atstovų visiškai teigiamai vertino aukšto­ jo mokslo funkcionalumą verslo atžvilgiu, tačiau tuo pat metu šioje grupėje 44 proc. respondentų sutiko su kitu teiginiu  – Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro palyginti nežymų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios reformos vyksta izoliuotai nuo verslo poreikių ir nedaro aukštojo mokslo sistemos atviresnės bendradarbiauti su verslu. O 21 proc. šio imties pogrupio narių linkę pritarti teiginiui, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos dėl strateginio kryptingumo stokos ir tikslų kaitos daro daugiau neigiamą negu teigiamą poveikį verslo plėtrai, šios reformos neleidžia aukštosioms mokykloms skirti daugiau dėmesio studijų kokybei ir kt. Tokie nuomonių skirtu­ mai rodo, kad aukštojo mokslo raida ir politikos naujovės dar nesulaukė plataus darbdavių pritarimo.

2.3. Komunikacija ir informuotumas Ankstesniuosiuose skyriuose jau buvo pateikta duomenų (pa­ vyzdžiui, aukštųjų mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimo formos bei intensyvumas, žr. 2.2.2 lentelę), kurie leido įtarti, kad darbdaviai per mažai informuoti apie Bolonijos procesą. Anketoje pastarajam aspektui analizuoti buvo skirtas atskiras klausimų blokas. Pirmiausia respondentams užduoti keli ben­ dresnio pobūdžio klausimai apie aukštojo mokslo Lietuvoje informuotumą, kuris traktuotinas kaip svarbus kontekstinis veiksnys Bolonijos proceso atžvilgiu.

56


2.3.1 diagrama Ar respondentai seka naujienas apie aukštojo mokslo reformas Lietuvoje ir Europoje? (proc.) 60 50

50

40 30 20

29

10

14 6

0 Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Europoje

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma tiek Lietuvoje, tiek Europoje

Šiais klausimais nesidomiu

Matome, kad surinkti duomenys skyla į dvi lygias dalis: pusė respondentų nesidomi nei aukštojo mokslo procesais Lietuvo­ je, nei Europoje. Kitą dalį sudaro asmenys, kurie seka aukštojo mokslo pokyčius Lietuvoje (maždaug trečdalis visų atsakiu­ siųjų į klausimą), nežymi dalis domisi atitinkamais procesais Europoje ir dar visų respondentų šeštadalis suinteresuoti tiek Lietuvos, tiek visos Europos aukštojo mokslo raida. Pirminių duomenų analizė išryškino keletą statistiškai reikš­ mingų skirtumų pagal demografinius darbdavių kintamuo­ sius. Kaip ir anksčiau pastebėta, aktyviausi buvo gamybos sektoriaus atstovai (žr. 2.3.2 diagramą). Priminsime, kad jau na­ grinėjant atsakymus į kitus tyrimo klausimus buvo užfiksuota,

57


jog gamybos sektoriaus atstovai plačiausiai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, pristato jose savo įmones ir kt. Absoliuti jų dauguma nurodė besidomintys aukštojo mokslo reformomis Lietuvoje, kai tuo tarpu šitaip teigė tik trečdalis prekybos ir ketvirtadalis paslaugų įmonių atstovų. Tarp pas­ tarųjų daugiau negu pusė pažymėjo šiuo klausimu visai ne­ sidomintys. Minėtina, kad nustatyti skirtumai ne tik statistiš­ kai reikšmingi (p – 0,000), bet ir užfiksuota socialinių mokslų požiūriu gana ryški koreliacija (r – 0,4), kuri rodo domėjimosi priklausomybę nuo darbdavio veiklos pobūdžio. 2.3.2 diagrama Ar respondentai seka naujienas apie aukštojo mokslo reformas Lietuvoje? (proc. pagal veiklos pobūdį) 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

86 66

33

30

25

33 3 Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje

12 1

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Europoje

Gamybos sektorius

14

3 Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma tiek Lietuvoje, tiek Europoje

Prekybos sektorius

8 Šiais klausimais nesidomiu

Paslaugų sektorius

Nustatyta skirtumų ir pagal įmonės dydį. Aktyviausiai aukšto­ jo mokslo reforma domisi vidutinių įmonių atstovai – 41 proc.,

58


atitinkamai mažų įmonių – 32  proc., smulkių  – 23  proc. Kiek nustebino skirtumas tarp respondentų iš viešojo ir privataus sektorių: 13 proc. pirmojo teigė besidomintys aukštojo mokslo raida Lietuvoje, iš antrojo – 39 proc. respondentų. Taigi tyrimo duomenys patvirtino visiškai priešingą faktą nei pradinė prielai­ da, kad potencialiai smarkiau domėtis turėtų viešasis sektorius. Nagrinėjant atsakymus į kitą klausimą, siekta sužinoti, kokiais būdais darbdaviams būtų patogiausia gauti informacijos apie aukštojo mokslo reformas. 2.3.3 diagrama Kaip respondentams būtų patogiausia gauti naujienas apie vykstančias aukštojo mokslo reformas? (proc.)

Pokalbiai su kolegomis, šeimos nariais ir pan.

10

Kiti (ne švietimo ir mokslo institucijų) interneto tinklalapiai

14

Internetiniai švietimo ir mokslo institucijų interneto tinklalapiai

42

Pranešimai konferencijose, seminaruose

24

Lankstinukai, plakatai

11

Specializuoti leidiniai (brošiūros, knygos ir pan.)

30 66

Radijas, televizija, spauda 0

10

20

30

40

50

60

70

Duomenys rodo, kad prioritetą respondentai teikia radijo, televizijos ir spaudos galimybėms. Jos, aišku, įgalina pasiek­ ti daugumą vienos ar kitos informacijos vartotojų, tačiau

59


kartu yra iš dalies ribotos, jeigu poveikis nesistemingas. Pa­ vyzdžiui, sudėtinga apie aukštojo mokslo (sudėtingiausio švietimo lygmens) reformas pateikti sistemingą informa­ ciją palyginti trumpų televizijos laidų metu, tam būtinas jų ciklas, o tai savo ruožtu paprastai yra brangu. Todėl, tyrėjų nuomone, valstybinėms institucijoms, siekiančioms infor­ muoti piliečius ir konkrečiai darbdavius apie aukštojo mokslo pokyčius, tikslinga plačiau naudotis specializuotais švietimo ir mokslo institucijų tinklalapiais bei leidiniais, kurių poten­ cialią naudą respondentai taip pat aukštai kotiruoja. Aišku, pageidautina derinti įvairius informacijos kanalus. Duome­ nys rodo, kad Lietuvoje gana populiari lankstinukų leidyba nėra respondentų įvardijama tarp prioritetinių informacijos kanalų. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal demografinius kinta­ muosius neužfiksuota, t. y. informacijos kanalus respondentai vertina apylygiai pagal įmonės veiklos pobūdį, dydį, veiklos sektorių, privatų arba viešą statusą. Kaip ir vertinant informacijos kiekį apie aukštąjį mokslą, taip ir konkrečiai Bolonijos proceso atžvilgiu kiek daugiau negu pusė imties respondentų visiškai nieko nežinojo apie pastarąjį reiš­ kinį. Taip pat didelė dalis (apie trečdalį respondentų) turi tik fragmentiškos informacijos apie Bolonijos procesą. Apskritai mažiau negu dešimtadalį apklaustųjų darbdavių galime laikyti gerai informuotais minėtu aspektu.

60


2.3.4 diagrama Ar ir kiek respondentai asmeniškai susipažinę su Bolonijos procesu (tikslais, dokumentais, pasiekimais ir pan.)? (proc.)

Su Bolonijos procesu esu labai gerai susipažinęs

4

Esu susidaręs gana išsamų vaizdą

4

Kai kuriuos dalykus žinau gana gerai, kai kurių visai nežinau

8

Kažką apie tai girdėjau, bet labai nedaug

26

Visiškai nieko nežinau

58 0

10

20

30

40

50

60

70

Kaip ir buvo galima tikėtis anksčiau nagrinėjant respondentų pažintį su Lietuvos aukštojo mokslo sistema bei raida, taip ir šiuo atveju išryškėjo skirtumų pagal įstaigų veiklos pobūdį: daugiausia darbdavių, nieko nežinančių apie Bolonijos proce­ są, yra paslaugų sektoriuje – 66 proc., atitinkamai prekybos – 52 proc. ir gamybos – 45 proc. Ne tik kelių kintamųjų lyginimas, bet ir kiti tyrimo klausimai padeda įžvelgti informacijos prieinamumo trukdžius. Toliau diagramoje pateikti duomenys rodo, kad iki šiol pagrindiniai informacijos kanalai buvo televizija, radijas, spauda, girdė­ ti pranešimai seminaruose, konferencijose, taip pat palyginti dažnai remtasi atsitiktinėmis nuogirdomis. Neatsitiktinai dalis respondentų, atsakydami į aukščiau aptartą klausimą, pažy­ mėjo atsakymą – kažką girdėjau, bet labai nedaug. Duomenys

61


taip pat rodo, kad palyginti menkai išnaudojamos interneto galimybės, kurioms, kaip jau minėta, respondentai teikia pas­ tebimą prioritetą. 2.3.5 diagrama Iš kur respondentai gavo informacijos apie Bolonijos procesą? (proc.)

Atsitiktinės nuogirdos

18

Pokalbiai su kolegomis, šeimos nariais ir pan.

10

Dalyvavimas priimant į praktiką Lietuvos ir kitų ES šalių aukštųjų mokyklų absolventus

2

Pokalbiai su priimamais į darbą aukštųjų mokyklų absolventais

11

Kiti (ne švietimo ir mokslo institucijų) interneto tinklalapiai

7

Švietimo ir mokslo institucijų interneto tinklalapiai

7

Pranešimai konferencijose, seminaruose

25 2

Lankstinukai, plakatai Specializuoti leidiniai apie Bolonijos procesą

3

Radijas, televizija, spauda

30 0

5

10

15

20

25

30

35

Aišku, negalima tikėtis, kad visa darbdavių populiacija staiga ims rodyti labai didelį susidomėjimą nagrinėjamu klausimu, tačiau akivaizdu, jog informuotumo lygis per mažas. Juolab kad ir kiti tyrimo duomenys patvirtina, jog nemaža dalis res­ pondentų norėtų daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą.

62


2.3.6 diagrama Ar respondentai norėtų daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą? (proc.)

Ko gero, ne 12 %

Tikrai ne 6%

Sunku pasakyti 34 %

Tikrai taip 18 %

Ko gero, taip 30 %

Duomenys, pateikti aukščiau esančioje diagramoje, rodo, kad penktadalis respondentų demonstruoja vienareikšmišką norą sužinoti apie Bolonijos procesą daugiau, o dar trečdalis šitaip teigia abejodami. Tokiai pačiai daliai apklaustųjų į klausimą atsakyti buvo sunku. Tvirtai nesidominčių Bolonijos procesu nėra daug – mažiau nei dešimtadalis. Po aukščiau minėtų statistinių skirtumų skaitytojo jau neturėtų stebinti ir šiuo atveju užfiksuotas didesnis gamybos sektoriaus atstovų aktyvumas. Iš jų 45 proc. pasirinko atsakymą tikrai taip, atitinkamai iš prekybos ir paslaugų sektorių – po 12 proc. Tie­ sa, daugiausia gamybos srities darbdavių (14 proc.) pasirinko ir atsakymą tikrai ne, lyginant su prekybos (1 proc.) ir paslaugų (5 proc.) atstovais.

63


Nustatyta ir skirtumų pagal įmonių statusą. Pavyzdžiui, tei­ giančių, jog apie Bolonijos procesą tikrai nori sužinoti daugiau, tarp privataus statuso įmonių respondentų atsirado 13 proc., tarp viešojo – 28 proc. Atitinkamai atsakymą tikrai ne pažymė­ jo 9 proc. privataus ir 3 proc. viešojo sektoriaus respondentų (kai p – 0,001, r – 0,3). Statistiškai reikšmingų skirtumų užfiksuota pagal įmonių dydį (žr. 2.3.7 diagramą). Matome, kad didesnį susidomėjimą rodo didelių ir vidutinių įmonių atstovai, kurie dažniausiai rinkosi atsakymus tikrai taip arba ko gero, taip (p – 0,002). 2.3.7 diagrama Ar respondentai norėtų daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą? (proc.) 60 52 50

45 38

40

35

34

27

27

30

21

29

18

20

19 13

10

6

2 0

0

Tikrai taip

Ko gero, taip Sunku pasakyti Ko gero, ne

Smulkios

64

Mažos

Vidutinės

11

9

9

Didelės

0 Tikrai ne

1


Galbūt viena iš aktyvesnio didelių ir vidutinių įmonių domėjimo­ si Bolonijos procesu priežasčių yra dažnai didesnis tokių įmonių įsitraukimas į tarptautinį verslą, kuris senbuvėse Europos vals­ tybėse yra aktyvus šio proceso dalyvis, pavyzdžiui, verslo aso­ ciacijų forma. Tačiau, aišku, tokiai prielaidai patikrinti reikėtų papildomų duomenų, kuriais šis tyrimas nedisponuoja. Interpretuojant pasiskirstymą matyti, kad apskritai darbdavių, kurie norėtų daugiau informacijos apie Bolonijos procesą, yra palyginti daug. Taip pat galima daryti prielaidą, kad netgi tarp tų, kurie atrodo kiek indiferentiški šiuo klausimu (atsakymo va­ riantas – sunku pasakyti), yra potenciali besidominčių grupė, tik svarbu jiems pateikti tinkamą ir prieinamą informaciją. Apie jos kanalus daugiau galima spręsti iš atsakymų į kitą klausimą (žr. 2.3.8 diagramą). 2.3.8 diagrama Kokiomis formomis būtų patogiausia ir naudingiausia gauti informacijos apie Bolonijos procesą? (proc.) 70

60

60 50 40 30 20 10 0

27 21

15 12

Elektroniniu Vienas Informaciniai Specializuoti Specializuotos paštu išsamus susitikimai, spaudos radijo, siunčiamos interneto seminarai leidiniai, televizijos nuorodos, tinklalapis pavyzdžiui, laidos leidiniai apie Bolonijos brošiūros ir pan. procesą

65


Šiame skyriuje jau akcentuota specializuotų interneto tinkla­ lapių svarba. Paskutinės diagramos duomenys rodo gana vie­ nareikšmišką respondentų teikiamą prioritetą specializuotam tinklalapiui apie Bolonijos procesą. Vartotojo požiūriu tai iš tie­ sų yra paprasčiausias būdas greitai gauti sistemingą informa­ ciją, neklaidžiojant po bendrą institucijų informacijos masyvą. Tokia galimybė ypač svarbi kalbant apie darbdavių grupę, ku­ rios daugumą sudaro tikrai laiką taupantys žmonės. Taikomuoju požiūriu platinant informaciją apie Bolonijos procesą gali būti svarbūs kai kurie statistiškai reikšmingi skirtumai: •

gamybos ir prekybos sritims atstovaujantys darbdaviai daž­ niau pageidauja informacijos elektroniniu paštu, atitinkamai 35 proc. ir 33 proc., o paslaugų – 19 proc. (p – 0,005);

išsamus interneto tinklalapis apie Bolonijos procesą domina visų veiklos sričių respondentus apylygiai; specializuoti spaudos leidiniai patraukliausi paslaugų srities respondentams – 33 proc., atitinkamai prekybos – 24 proc., o gamybos – 1 proc. (p – 0,001); specializuotos televizijos ir radijo laidos labiausiai vertinamos prekybos srities darbdavių – 43 proc., atitinkamai paslaugų – 6  proc., gamybos  – 3  proc. (tačiau p  – 0,5, taigi skirtumas reikšmingas tik šiame tyrime); elektroniniu paštu siunčiamos nuorodos, leidiniai daugiau­ sia dėmesio sulaukė iš mažų įmonių respondentų – 39 proc., atitinkamai iš smulkių  – 10  proc., vidutinių  – 23  proc., didelių – 24 proc.;

66


privataus statuso įmonių atstovams specializuotas interne­ to tinklalapis apie Bolonijos procesą yra gerokai patrauk­ lesnis už viešojo sektoriaus, atitinkamai 66 proc. ir 45  proc. (p – 0,001).

67


III. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

68


Šis aprašomojo pobūdžio tyrimas leido įvertinti svarbius dar­ bo sektoriaus atstovų, pirmiausia darbdavių, požiūrio į Bo­ lonijos proceso diegimą Europoje bei Lietuvoje aspektus. Apibendrintai tyrimas išryškino nevienalytes, neretai kontro­ versiškas darbo sektoriaus atstovų nuostatas aukštojo mokslo Lietuvoje ir Europoje atžvilgiu, domėjimąsi aukštojo mokslo problemomis ir Bolonijos procesu, leido įvertinti respondentų informuotumo ir kitas svarbias tirto objekto charakteristikas. Toliau suformuluotos išvados apibendrina pačius svarbiausius tyrimo duomenis ir kai kuriais atvejais leidžia tyrimo autoriams pateikti taikomojo pobūdžio rekomendacijas. 1. Tyrimas buvo fokusuotas į aukštojo mokslo reiškinį, nagrinė­ jant apibendrintas respondentų nuomones. Galima pagrįstai manyti, kad, be kitų aplinkybių, darbdaviai labiau domėtųsi aukštojo mokslo raida ir pokyčiais, jeigu darbo rinkoje būtų didesnis specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikis. Tačiau surinkti empiriniai duomenys byloja priešingai – daugumai darbdavių šiuo metu tokių darbuotojų netrūksta. Dažniau aukštąjį išsimokslinimą turinčių asmenų stokoja gamybos, viešojo sektoriaus ir didelės įmonės. Daugiausia šių charakte­ ristikų įmonių dėka susidaro apie trečdalį darbdavių, manan­ čių, kad jiems trūksta vienokį ar kitokį aukštąjį išsimokslinimą turinčių darbuotojų. 2. Bolonijos proceso ir Lietuvos aukštojo mokslo strateginiai dokumentai bei teisės aktai akcentuoja aukštojo mokslo kokybę. Tyrimo duomenimis, tik darbdavių mažuma sie­ ja aukštesnės pakopos aukštąjį išsilavinimą su didesniu įmonės veiklos efektyvumu. Tai nėra lemiamas veiksnys,

69


dažnai svarbesnė, pavyzdžiui, profesinė patirtis. Gamy­ bos sektoriaus atstovai statistiškai reikšmingai dažniau už prekybos ar paslaugų sričių darbdavius laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo pakopa svarbi įmonės veiklos efek­ tyvumui. Pastebima dalis respondentų neturi aiškesnio vaizdo apie įmonės efektyvumo veiksnius, jiems sunkoka reflektuoti išsilavinimo vietą įmonės veiklos efektyvumo atžvilgiu. 3. Tyrimas parodė, kad apskritai darbdaviai gana pozityviai ver­ tina aukštąsias mokyklas baigusių absolventų turimų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitiktį įmonių keliamiems reikalavimams. Dėl nepakankamos informacijos didelei daliai respondentų buvo gana sunku įvertinti užsie­ nyje įgyto aukštojo išsimokslinimo atitinkamą pripažinimą. Ryški mažuma gamybos srities atstovų mano, kad bakalaurų ir magistrų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų žinios visiškai ati­ tinka įmonių poreikius, atitinkamai paslaugų srities – daug dažniau. Pozityviausiai bakalaurų žinias įvertino uždarųjų akcinių, kooperatinių ir draudimo bendrovių bei biudžetinių įstaigų atstovai, prasčiausiai  – respondentai iš akcinių ben­ drovių ir viešųjų įstaigų. 4. Tyrimo duomenys parodė, kad darbdaviams svarbu, jog po­ tencialus darbuotojas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą diplomą (diplomo turėjimas yra kelis kartus svar­ besnis viešojo sektoriaus darbdaviams), nors penktadaliui tai nėra svarbu ir daugeliui neatrodo reikšmingi ES aukštųjų mokyklų išduoti diplomai ar juo labiau turėjimas ir Lietuvos, ir kitos ES šalies diplomo; dauguma mano, kad kandidatas turėtų turėti patirties profesinėje srityje Lietuvos įmonėse,

70


teigiamas kitų darbdavių rekomendacijas bei gerus sociali­ nius įgūdžius. Respondentų atsakymai rodo, kad dauguma darbdavių orientuojasi į kompleksines kandidatų savybes. Internacionalizavimo aspektu matyti, kad respondentams už formalų išsimokslinimą užsienyje svarbesnė profesi­ nė patirtis, įgyta užsienio įmonėse. Dauguma pozityviai vertina ir studijas užsienyje. Jos, darbdavių nuomone, pir­ miausia padeda įgyti kokybišką išsilavinimą, formuotis pa­ žangesnį mentalitetą, grįžus į Lietuvą diegti naujas idėjas, taip pat ir įmonėse. Darbdavių, nesutinkančių su mokymo­ si užsienyje nauda, skepsis dažniausiai susijęs su nuomo­ ne, kad išvažiavusieji pasilieka užsienyje ir iš to galiausiai mažai naudos. 5. Lietuvos aukštosios mokyklos vis daugiau dėmesio skiria socialinei savireklamai, spaudoje skelbiami universitetų reitingai, viešajame diskurse gyventojai irgi dažnai aptaria aukštųjų mokyklų prestižo klausimus. Tačiau tyrimo duome­ nys aiškiai rodo, kad aukštosios mokyklos reitingo nėra tarp veiksnių, lemiančių vieno ar kito darbuotojo atranką. Darb­ daviams svarbiau yra absolventų profesiniai gebėjimai ir so­ cialiniai įgūdžiai. 6. Tyrimo duomenys išryškino vyraujančias darbdavių nuomo­ nes įvairių Bolonijos proceso aspektų atžvilgiu. Pirmiausia šio proceso koordinatoriams Lietuvoje turėtų būti svarbu tai, kad trečdalis respondentų akcentavo diplomo pripažinimo svarbą savo verslui, t. y. ne abstrakčiu lygmeniu. Tokį statisti­ nį rodiklį prasminga paviešinti darbdavių asociacijose ir pir­ miausia švietimo politikos lygiu, nes tai byloja apie diplomų pripažinimo svarbą Lietuvoje jau šiuo metu. Netiesiogiai apie

71


darbdavių susivokimą ir dalyvavimą tarptautiniame Boloni­ jos diskurse rodo ir faktas, kad maždaug trečdalis jų žino apie Europos verslo konfederaciją – aktyvų Bolonijos proceso da­ lyvį tarptautiniu lygiu. 7. Aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimas ir suderinamu­ mas su darbo rinkos poreikiais atrodo svarbus maždaug pu­ sei darbdavių. Kelis kartus dažniau už mažas įmones tai rūpi didelėms organizacijoms. Aukštojo mokslo studijų kokybės dermės su darbo rinkos poreikiais svarbą savo verslui daž­ niausiai akcentuoja gamybos sektoriaus darbdaviai. Galbūt viena iš priežasčių yra aplinkybė, kad gamybos sektoriuje palyginti sunkiau koreguoti ar tobulinti kvalifikaciją nei, pa­ vyzdžiui, mažmeninėje prekyboje. Galima daryti prielaidą, kad būtent gamybos srityje šiuo metu aktualiausia tinkamų darbuotojų su aukštuoju išsimokslinimu paieška. Būtent gamybos įmonės statistiškai reikšmingai daug dažniau už kitų sričių organizacijas reikalingų specialistų ieško aukštojo mokslo įstaigose. 8. Sėkminga Bolonijos proceso eiga sunkiai įsivaizduojama be įvairiapusio socialinių partnerių bendradarbiavimo. Tyrimo duomenys rodo, kad vyrauja dvi ryškesnės tokio aukštojo mokslo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo formos  – arba įmonių darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose, arba aukštųjų mokyklų studen­ tai atlieka praktiką įmonėse (didelės ir vidutinės įmonės dažniau priima studentus praktikai). Gana dažnai įmonių darbuotojai dalinasi savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais arba kreipiasi į aukštąsias mokyklas, ieškodami reikalingų specialistų. Mažuma įmonių rengia

72


savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, organizuo­ ja studentams ekskursijas savo įmonėje ir tai suprantama, nes tokią praktiką vykdo paprastai didesnės inovatyvios bendrovės. Pabrėžtina, kad aktyviausios aukštųjų mokyklų partnerės yra gamybos srities įmonės. Taikomuoju požiūriu aukštosioms mokykloms vertėtų tokį palyginti palankų ga­ mybos įmonių dėmesį geriau išnaudoti ir iš esmės sustiprin­ ti ryšius su prekybos ir paslaugų įmonėmis. Apskritai tyrimo užsakovui būtų tikslinga aukštosioms Lietuvos mokykloms paviešinti šio tyrimo duomenis apie bendradarbiavimą su darbdaviais. 9. Tyrimo duomenimis, šiuo metu faktiškai nevykdoma bendra aukštųjų mokyklų ir įmonių mokslinė / tiriamoji / projekti­ nė veikla. Nenorėdami piktnaudžiauti galimų šios būsenos priežasčių paieška (tyrimas jų nefiksavo), autoriai apsiriboja nuomone, kad tokios bendros veiklos faktinis nebuvimas Bolonijos proceso kontekste vertintinas kaip rimtas Lietuvos trūkumas, kurį verta paviešinti ir apie tai diskutuoti viešosios politikos lygiu. Remiantis tyrimo duomenimis, tas pats pasa­ kytina ir apie beveik nepastebimą darbdavių dalyvavimą ku­ riant ir tobulinant studijų programas. 10. Aukštojo mokslo sistemos tobulinimo požiūriu svarbūs ty­ rimo duomenys, rodantys, jog tik mažesnė dalis darbdavių pritaria nuomonei, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro teigiamą poveikį verslo plėtrai, padeda užtik­ rinti aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą verslui, ska­ tina verslo įmonių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tyrimų, technologinės plėtros ir kitose srityse. Priešingai, daž­ niau respondentai mano, kad Lietuvoje vykdomos aukštojo

73


mokslo reformos daro palyginti nežymų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios reformos vyksta izoliuotai nuo verslo poreikių, apsiriboja vidiniais aukštojo mokslo sistemos per­ tvarkymais ir iš esmės nedaro aukštojo mokslo sistemos atvi­ resnės bendradarbiaujant su verslu. 11. Vykdant tyrimą surinkti duomenys parodė, kad pusė respon­ dentų nesidomi nei aukštojo mokslo procesais Lietuvoje, nei Europoje. Kitą dalį sudaro asmenys, kurie seka aukštojo mokslo pokyčius Lietuvoje (apie trečdalį visų atsakiusiųjų į klausimą), nežymi dalis domisi atitinkamais procesais Eu­ ropoje ir dar šeštadalis visų respondentų suinteresuoti tiek Lietuvos, tiek visos Europos aukštuoju mokslu. Bolonijos pro­ ceso atžvilgiu susidaro mažiau negu dešimtadalis apklaustų­ jų darbdavių, kuriuos galime laikyti gerai informuotais. Tokia situacija, greta kitų aplinkybių, neabejotinai susijusi su infor­ mavimo apie aukštojo mokslo procesus Lietuvoje ir Europoje formų lankstumu ir veiksmingumu, nes penktadalis respon­ dentų demonstruoja vienareikšmišką norą daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą, o dar trečdalis taip teigia abejodami. Dažniausiai Bolonijos procesu domisi gamybos srities, dide­ lių ir vidutinių įmonių atstovai. 12. Informavimo apie Bolonijos procesą tobulinimo požiūriu re­ komenduotina sukurti specializuotą interneto tinklalapį, kar­ tu išnaudojant televizijos, spaudos ir specializuotų leidinių galimybes. Dauguma darbdavių prioritetą teikia būtent spe­ cializuotam tinklalapiui apie Bolonijos procesą. Toks būdas, tyrimo autorių nuomone, padėtų greitai rasti dominančią ir sistemingą informaciją.

74


75


IV. Lietuvos Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės narių komentarai

76


Vidmantas Tūtlys, Vytauto Didžiojo universitetas Jolita Butkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Studijų ir verslo sąveika Lietuvoje – problemos ir perspektyvos

Studijų ir verslo sąveika Lietuvoje visuomet buvo ir išlieka itin aktualus visuomenės diskusijų objektas, tačiau kol kas ši sąveika yra analizuojama ir vertinama gana vienpusiškai ir epizodiškai, trūksta sisteminio požiūrio, atsižvelgiant į dabartinius studijų sistemos reformos Lietuvoje rezultatus ir perspektyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti studijų sistemos ir verslo są­ veikos problemas ir perspektyvas, įvertinant ekonominius (kvalifikacijų ir kompetencijų pasiūlos ir paklausos sąveikos kiekybiniai ir kokybiniai aspektai), institucinius (institucinis verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas), teisinius po­ litinius (aukštojo mokslo reforma, teisinės bazės pokyčiai) as­ pektus. Siekiant šio tikslo: 1. Atskleidžiama studijų sistemos ir verslo sąveikos struktūra ir turinys, atliekant teorinę įvadinę analizę, apibrėžiant studijų sistemos ir verslo sąveikos sampratą bei aptariant pagrindinius jos elementus ir parametrus; 2. Apibūdinamos specialistų su aukštuoju išsilavinimu pa­ klausos ir pasiūlos kaitos tendencijos (ar verslui užtenka specialistų su aukštuoju išsilavinimu) ir jų implikacijos stu­ dijų sistemos ir verslo sąveikos raidai;

77


3. Įvertinamos studijų institucijų absolventų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitikties darbo vietų poreikiams tendencijos bei šių tendencijų poveikis studijų sistemos ir verslo sąveikos raidai; 4. Atskleidžiamas verslo požiūris į diplomo, aukštojo mokslo institucijos vardo ir absolventų turimos patirties reikšmę įsidarbinant. Kokią įtaką šis darbdavių požiūris daro studi­ jų sistemos ir verslo sąveikai? 5. Įvertinamas verslo įmonių ir aukštųjų mokyklų institucinis bendradarbiavimas ir jo potenciali įtaka aukštojo mokslo sistemos reformai ir verslo plėtrai. Šis straipsnis remiasi Švietimo mainų paramos fondo Boloni­ jos ekspertų kartu su Socialinės informacijos ir mokymų agen­ tūra atlikto tyrimo „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ rezultatais. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti darbo sektoriaus atstovų (verslo darbdavių, profesinių organizacijų, profesinių sąjungų) požiūrį į Bolonijos proceso diegimą Europoje bei Lietuvoje, su tuo susijusią Lietu­ vos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą bei pateikti siūly­ mus, kaip efektyviai atkreipti darbo sektoriaus atstovų dėmesį į aukštojo mokslo reformas bei kokias tam naudoti komunika­ cijos priemones. Atlikta Lietuvos įmonių apklausa panaudo­ jant struktūruotą klausimyną.

78


Studijų sistemos ir verslo sąveikos struktūra ir turinys Šiame tyrime studijų sistema apibrėžiama kaip aukštojo moks­ lo studijas planuojančių, reguliuojančių ir vykdančių instituci­ jų ir šių procesų dalyvių bei studijų procesų sąveikos laukas, pasižymintis instituciniu ir asmeniniu aspektais. Verslo siste­ ma gali būti suprantama gana plačiai – kaip veiklos sistema, arba darbo pasaulis, t. y. kaip ekonominės visuomenės gerovės pagrindą kurianti sistema, kurioje realizuojamas žmogiškasis kapitalas  – žinios, gebėjimai, įgūdžiai, patirtis. Šiuo požiūriu viena iš svarbiausių studijų sistemos funkcijų yra kurti žmogiš­ kąjį kapitalą, kuris yra reikalingas ir realizuojamas verslo siste­ moje. Tai viena iš svarbiausių studijų ir verslo sistemos sąveikos būtinybę grindžiančių priežasčių. Analizuojant studijų sistemos ir verslo sąveiką reikėtų atkreip­ ti dėmesį į tam tikrus aktualiausius socialinius ir ekonominius procesus, darančius didelę įtaką šiai sąveikai. Remdamiesi moksline literatūra galime išskirti šiuos procesus: • • •

žiniomis grįstos ekonomikos plėtra ir jos globalizacija; aukštojo mokslo rinkos globalizacija ir aukštojo mokslo masiškumo augimas; aukštos kvalifikacijos žmonių išteklių rinkos ir organizacijų žmonių išteklių strategijų globalizacija.

Anot Brown, Green ir Hesketh, politiniame diskurse ir žinias­ klaidoje pastaruoju metu akcentuojamas argumentas, kad

79


plėtojama žiniomis grįsta ekonomika reikalauja vis daugiau darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Tai daro labai didelę įtaką aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus augimui ne tik eko­ nomiškai stipriose šalyse, bet ir sparčiai besivystančios ekono­ mikos valstybėse. Kinijoje šiuo metu aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau studentų negu JAV ir šis atotrūkis ateityje tik didės. Nors besivystančiose šalyse aukštojo mokslo kokybė yra labai įvairi, Azijoje šiuo metu parengiama daugiau inžinie­ rių ir tiksliųjų mokslų specialistų negu JAV ir Europoje kartu sudėjus. Kita svarbi tendencija yra aukštųjų gebėjimų reikalaujančio darbo rinkos globalizacija, kuri reiškiasi įvairiais reiškiniais, pradedant nuo aukštos kvalifikacijos specialistų migracijos intensyvėjimo ir baigiant aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų perkėlimu iš vienų šalių į kitas. Tai skatina žemes­ nės kainos aukštųjų gebėjimų rinkos formavimąsi tarptau­ tiniu mastu. Šiuo atveju laimi tos šalys, kurios geba pasiūlyti aukštos kvalifikacijos žmonių išteklius, turinčius patrauklesnę kainą. Aukštojo mokslo masiškumo augimas palankus šiam reiškiniui, kadangi jis didina konkurenciją tarp aukštos kvalifi­ kacijos specialistų darbo rinkoje ir šitaip mažina tokių specia­ listų darbo įkainius. Prie šio reiškinio prisideda ir vadinamasis skait­meninis teilorizmas, kuris reiškiasi žinių kūrimo pavertimu žinių pritaikymu darbe ekstrahuojant, kodifikuojant ir trans­ formuojant žinias į programinės įrangos produktus, kuriais gali naudotis žemesnės kvalifikacijos darbuotojai įvairiose darbo vietose. Tai savo ruožtu riboja aukščiausios kvalifikacijos, kūry­ biškumo, iniciatyvumo ir aukštos atsakomybės reikalaujančių

80


darbuotojų paklausą ir skatina palyginti aukštos kvalifikacijos viduriniosios grandies specialistų poreikį. Auganti specialistų su aukštuoju išsilavinimu pasiūla darbo rinkoje intensyvina jų konkurenciją dėl aukštos kokybės dar­ bo vietų ir kartu skatina įmonių konkurenciją dėl „talentų“, sie­ kiant pritraukti ir išlaikyti konkuravimo strategiją atitinkančius aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Atlikti tyrimai rodo, kad tarptautinių kompanijų atstovai prognozuoja specialistų su aukštuoju išsilavinimu paklausos augimą, tačiau akcen­ tuoja, kad šis paklausos augimas bus labai diferencijuotas ir priklausys nuo šių specialistų funkcijų, kompetencijų ir darbo kokybės. Aukštos kvalifikacijos žmonių išteklių rinkos ir organizacijų žmonių išteklių strategijų globalizacija skatina aukštojo moks­ lo institucijų lyginamųjų pranašumų akcentavimą, aukštųjų mokyklų reitingavimo plėtrą, nes tai tampa svarbiu orientyru naujų aukštos kvalifikacijos specialistų paieškos ir samdymo srityje. Universitetai siekia pritraukti geriausius akademikus, dėstytojus ir studentus. Šių procesų įtakos studijų ir verslo sistemų sąveikai analizė kelia reikšmingus klausimus. Kaip skiriasi verslo ir valstybės pozici­ jos ir prioritetai aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo srity­ je? Kaip valstybės vykdoma aukštojo mokslo politika, aukštųjų mokyklų strategijos ir veikla dera su verslo reikalavimais aukš­ tos kvalifikacijos specialistams? Ar šioje srityje verslas yra akty­ vus savo poreikius išreiškiantis partneris, padedantis formuoti

81


aukštos kvalifikacijos specialistų paklausą ir savo žmonių ištek­ lių plėtros strategijomis aktyviai prisidedantis prie aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo kokybės bei naujų aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimo? Ar verslas tik pasyviai prisideda prie valstybės politikos retorikos apie žinių ekonomiką ir jos skatinamą aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausą, tačiau jo žmonių išteklių plėtros strategija savo pa­ syvumu ir rėmimusi reaktyviomis nuostatomis neatitinka šios retorikos turinio? Ar verslo įmonių ir organizacijų deklaruoja­ mas didėjantis aukštos kvalifikacijos specialistų skaičius atitin­ ka užimtumo kokybės ir kvalifikacinių reikalavimų augimą, ar jis tik slepia besiplečiantį naujų darbuotojų su aukštuoju išsila­ vinimu perkvalifikacijos mastą? Analizuojant studijų ir verslo sistemų sąveikos proceso struk­ tūrą verslo organizacijos lygmeniu, susiduriama su reikšmin­ gomis verslo organizacijos strategijų ir išorinės verslo aplinkos sąveikomis žmonių išteklių valdymo ir plėtros srityje. Įmonėms ir organizacijoms konkuravimo strategijas renkantis tarp konkuravimo kaina ir pigia darbo jėga bei konkuravimo kokybe ir inovacijomis įtakos turi bendrasis socialinis ir eko­ nominis kontekstas ir ypač veikiantys socialiniai ekonominiai kapitalizmo modeliai. Brown ir Hesketh (2004) skiria dviejų kapitalizmo modelių – akcininkų kapitalizmo ir dalininkų kapi­ talizmo – įtaką žmonių išteklių plėtrai. Akcininkų kapitalizmo modelyje dominuoja verslo įmonių savininkų ir akcininkų eko­ nominių interesų užtikrinimas ir apsauga, dažniausiai pasireiš­ kianti trumpalaikio ir greito pelno iš investicijų siekimu, greitu

82


akcijų vertės maksimizavimu, kurie reikalauja optimizuoti ga­ mybos sąnaudas, dažniausiai atsisakant reikšmingesnio inves­ tavimo į žmonių išteklių plėtrą ir plačiai taikant tokias žmonių išteklių apsirūpinimo priemones, kaip kvalifikuotų darbuotojų perviliojimas iš konkurentų. Dalininkų kapitalizmas pagrįstas il­ galaikiu verslo savininkų suinteresuotumu verslo plėtra ir glau­ džiu bendradarbiavimu tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų plėtojant įmonės verslą ir veiklas, kuriant ir įgyvendinant orga­ nizacijų strategijas. Dalininkų kapitalizmo modelyje dominuo­ ja konkuravimo strategijos, pagrįstos kokybe ir inovacijomis, kurios savo ruožtu reikalauja nuolat ir reikšmingai investuoti į žmogiškuosius išteklius. Konkuravimas kokybe ir inovacijo­ mis skatina atvirų, horizontalių ir lanksčių darbo organizavimo formų plėtojimą ir tai reiškiasi darbuotojų savarankiškumo au­ gimu, daugelio sprendimo priėmimo funkcijų ir atsakomybės perdavimu tiesioginiams vykdytojams darbo vietose, siekiant maksimaliai išnaudoti visų darbuotojų turimas kompetencijas (komandinio darbo plėtra, ekspertinių darbo grupių kūrimas ir pan.). Veiklos turinio projektavimas tokiose organizacijose yra grindžiamas veiklos turinio praturtinimu ir kvalifikacinių reikalavimų, keliamų atliekamai veiklai, augimu. Kūrybingumo ir savarankiško sprendimų priėmimo reikalaujančios veiklos funkcijos ir užduotys yra daug tolygiau paskirstytos tarp įvairių darbo vietų ir darbuotojų kategorijų. Todėl toks darbo organi­ zavimas reikalauja taikyti proaktyvias ir į ilgalaikę perspekty­ vą orientuotas žmonių išteklių valdymo strategijas, pagrįstas darbuotojų ir darbdavių sutarimu bei jų atstovų dalyvavimu kuriant ir įgyvendinant šias strategijas. Žmonių išteklių plėtra ir tęstinis darbuotojų mokymas tokiose organizacijose taip

83


pat yra orientuotas į proaktyvų ateities žmonių išteklių porei­ kių prognozavimą ir traktuojamas kaip investicija į organiza­ cijos ateities plėtrą. Tai skatina ekspansyvių ir demokratinių darbuotojų mokymo ir mokymosi kultūrų formavimąsi. Žmo­ nių išteklių plėtros strategijose siekiama racionalaus balanso tarp aukštos kvalifikacijos specialistų samdymo iš išorės (ypač aukštųjų mokyklų absolventų) ir tokių specialistų parengimo iš turimų žmonių išteklių, taikant įvairias tęstinio mokymo priemones. Konkuravimas kainomis ir mažomis darbo jėgos sąnaudomis reikalauja teilorizmu pagrįsto, preskriptyvaus ir griežtai hierarchinio darbo organizavimo, paliekančio daug mažiau diskretiškumo, savarankiškumo ir iniciatyvos pačiam veiklos atlikėjui ir griežtai atskiriančio kūrybingus ir sprendi­ mus priimančius darbuotojus nuo paprastų vykdytojų (Brown, Green, Lauder, 2001; Grugulis, 2007; Zarifian, 2009). Todėl veik­ los turinio projektavimas tokiose organizacijose dažnai skati­ na darbuotojų gebėjimų ir įgūdžių poliarizacijos procesą, kai užduočių „vykdytojai“ dėl tokio darbo organizavimo sparčiai praranda aukštesnio lygmens gebėjimus ir žinias, o kūrybiniai bei sprendimus priimantys, vadovaujantys darbuotojai (suda­ rantys visų darbuotojų mažumą) gali naudotis palankiausio­ mis sąlygomis tobulinti kvalifikaciją. Žmonių išteklių valdymas itin stipriai orientuotas į esamus momentinius žmonių išteklių poreikius ir pasižymi itin griežta vertikalia hierarchija. Žmo­ nių išteklių plėtra ir tęstinis darbuotojų mokymas tokiose or­ ganizacijose yra reaktyvus, t. y. reaguoja į jau pasireiškusius darbo vietų poreikius ir reikalavimus, ir traktuojamas tik kaip sąnaudų šaltinis. Žmonių išteklių plėtros strategijos yra gana uždaros, organizacijos nebendradarbiauja arba labai silpnai

84


bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis žmonių išteklių paieškos ir plėtros srityje. 1 pav. Verslo ir studijų sistemų sąveikos procesas organizacijos lygmeniu

Konkuravimo strategijos: konkuravimas kaina versus kokybe / inovacijomis Darbo organizavimo kaita

Mokymosi organizacijose kultūra Žmogiškojo kapitalo kiekybinė ir kokybinė plėtra organizacijose

Veiklos turinio projektavimas

Žmonių išteklių valdymo strategijos: aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos ir „užsiauginimo“ pasirinkimai

Valstybės švietimo ir žmonių išteklių politikos priemonės, skirtos aukštojo mokslo kokybei, aukštųjų gebėjimų žmonių išteklių plėtrai

Mokymas ir žmonių išteklių plėtra

Aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacijų ir kompetencijų kiekybinė ir kokybinė atitiktis verslo poreikiams

Valstybės švietimo ir žmonių išteklių politikos priemonės, skir­ tos aukštojo mokslo kokybei, aukštųjų gebėjimų žmonių ištek­ lių plėtrai, daro tiesioginę įtaką aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacijų ir kompetencijų kiekybinei ir kokybinei atitikčiai

85


verslo poreikiams bei įmonių žmonių išteklių valdymo stra­ tegijoms, įmonėms renkantis tarp aukštos kvalifikacijos dar­ buotojų paieškos ir tokių darbuotojų „užsiauginimo“ tęstinio mokymo priemonėmis. Kita vertus, įmonių žmonių išteklių valdymo strategijos, jų buvimas ir lygis, dominuojantys pa­ sirinkimai tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos ir „užsiauginimo“ reikšmingai prisideda prie aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacijų ir kompetencijų kiekybinės ir kokybi­ nės atitikties verslo poreikiams ir daro įtaką numatant, projek­ tuojant ir įgyvendinant valstybės švietimo ir žmonių išteklių politikos priemones, skirtas aukštojo mokslo kokybei ir aukš­ tųjų gebėjimų žmonių išteklių plėtrai.

Specialistų su aukštuoju išsilavinimu paklausos ir pasiūlos kaitos tendencijos ir jų implikacijos studijų sistemos ir verslo sąveikos raidai Analizuojant specialistų su aukštuoju išsilavinimu paklausos ir pasiūlos kaitos tendencijas neišvengiamai susiduriama su jau minėtu aukštojo mokslo studijų masiškumo reiškiniu, būdingu daugeliui šalių. Kokia studijų masiškumo padėtis Lietuvoje ir kaip ji veikia specialistų su aukštuoju išsilavinimu paklausos ir pasiūlos kaitos tendencijas? Vertinant pastarojo dešimtmečio situaciją šioje srityje pastebi­ ma didelė aukštųjų mokyklų studentų srautų kiekybinė pers­ vara, lyginant su profesinio mokymo įstaigų moksleiviais, ir Lietuva šioje srityje gana ryškiai išsiskiria iš kitų Europos šalių (žr. 1 lentelę).

86


1 lentelė Mokymasis profesinėse mokyklose ir aukštosiose mokyklose Europoje 2003 m. (Masson, 2009)

2003 m. padėtis

Moksleivių Moksleivių skaičius Moksleivių skaičius skaičius profesinio profesinio mokymo profesinio mokymo mokymo įstaigose įstaigose yra įstaigose viršija sudaro nuo 1/3 iki mažesnis negu 2/3 bendrojo 2/3 bendrojo 1/3 bendrojo lavinimo mokyklose lavinimo mokyklose lavinimo mokyklose besimokančių besimokančių besimokančių mokinių skaičiaus mokinių skaičiaus mokinių skaičiaus

Studentų skaičius aukštosiose moky­ klose viršija 2/3 visų 20–24 m. amžiaus jaunuolių skaičiaus

Slovėnija

Graikija, Latvija, Suomija, Švedija

Lietuva, Estija

Studentų skaičius aukštosiose moky­ klose sudaro nuo ½ iki 2/3 visų 20–24 m. amžiaus jaunuolių skaičiaus

Belgija, Nyderlandai

Danija, Prancūzija, Lenkija

Italija, Portugalija

Studentų skaičius aukštosiose mokyklo­ se yra mažesnis negu pusė visų 20–24 m. amžiaus jaunuolių

Čekijos Respublika, Slovakija, Kroatija, Austrija

Vokietija, Liuksem­ burgas, Bulgarija, Rumunija, Turkija

Malta, Kipras

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mo­ kyklų studentų kiekybinis dominavimas lyginant su profesinių mokymo įstaigų moksleiviais iš esmės nepasikeitė ir 2008– 2009 m. (Lietuvos statistikos metraštis, 2009): • • •

profesinių mokyklų moksleivių skaičiaus santykis su bendro­ jo lavinimo mokyklų mokiniais buvo 0,09; aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus santykis su bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais buvo 0,45; aukštųjų mokyklų studentų dalis 20–24 m. gyventojų am­ žiaus grupėje sudarė apie 77 proc.

87


Šios padėties ir ūkio poreikių neatitikimą nuolat akcentuoja darbdaviai – verslas ir valstybės tarnyba nesukuria tiek darbo vietų, reikalaujančių aukštojo išsilavinimo, kiek į darbo rinką ateina aukštųjų mokyklų absolventų. Todėl dalis aukštąjį išsila­ vinimą įgijusių asmenų emigruoja, kai kurie aukštųjų mokyklų absolventai priversti dirbti darbą, kurio kvalifikaciniai reikala­ vimai yra žemesni nei jų įgyta kvalifikacija. Šią situaciją atspindi ir atliktos darbdavių apklausos duome­ nys. Dauguma respondentų pažymėjo, kad jiems šiuo metu netrūksta specialistų su aukštuoju išsilavinimu. 2 pav. Ar respondentų atstovaujamoje verslo šakoje jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumas? (proc.)

Šiuo metu specialistų su aukštuoju išsilavinimu netrūksta

68

Trūksta specialistų, turinčių profesinį bakalauro laipsnį (kolegijų absolventų)

5

Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

8

Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu

17 0

20

40

60

80

Tyrimas „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, 2010 m.

Daugiausiai specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumą nu­ rodė gamybos srities darbdaviai (32 proc.), mažiau – prekybos

88


(12 proc.) ir paslaugų srities (9 proc.) respondentų. Tai nesun­ ku paaiškinti, nes tradiciškai gamyba yra labiausiai inovacijas generuojanti ir diegianti veiklos sritis, reikalaujanti daugiau aukštųjų gebėjimų turinčių specialistų negu paslaugų sfera. Be to, kol kas darbo rinkoje pastebimas inžinerinių ir tiksliųjų mokslų studijas baigiančių absolventų stygius, kurį labiausiai jaučia pramonė. 3 pav. Ar įmonės veiklos rezultatyvumui įtakos turi aplinkybė, kokio lygio aukštųjų mokslų profesijos diplomus (bakalauro, magistro ar gal daktaro) turi įmonės darbuotojai? (proc.) 21

Sunku pasakyti Visiškai nesvarbu, neturi jokios įtakos įmonės veiklos rezultatams

7

Greičiausiai nesvarbu, nes ne diplomas, o profesinė patirtis turi įtakos jo darbo įmonėje efektyvumui

26

Gana svarbu, tačiau tai nėra įmonės efektyvią veiklą lemiantis veiksnys Labai svarbu – aukštesnio lygio išsilavinimas turi tiesioginės įtakos sėkmingai įmonės veiklai

30

15 0

5

10

15

20

25

30

35

Tyrimas „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, 2010 m.

Darbdavių nuomonių pasiskirstymas rodo tam tikrą jų požiū­ rio į darbuotojų aukštojo išsilavinimo lygmenis kaitą. Sudėtin­ ga ekonominė situacija, suintensyvėjusi darbo jėgos migracija, staigūs kokybiniai ir kiekybiniai darbo jėgos pasiūlos pokyčiai bei kiti veiksniai skatina daugelį darbdavių ieškoti didesnę

89


darbo patirtį turinčių darbuotojų, kurie būtų atsakingesni, lo­ jalesni ir t. t. Daugelio įmonių finansinių galimybių sumažėji­ mas taip pat verčia sąmoningiau vertinti samdymo prioritetus ir pasirinkti tuos, kurie reikalingiausi konkrečioms darbo vie­ toms ir geriausiai atitinka pasirinktą konkuravimo strategiją. Todėl aukštojo išsilavinimo lygmens svarba samdymo procese užleidžia vietą kitiems kriterijams, labiau susijusiems su kon­ krečios veiklos ir darbo vietos reikalavimais.

Aukštojo mokslo institucijų absolventų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitikties darbo vietų poreikiams tendencijos bei šių tendencijų poveikis studijų sistemos ir verslo sąveikos raidai Šiame projekte buvo susitelkta ties žiniomis ir įgūdžiais, ku­ rie svarbūs siekiant kvalifikacinio laipsnio ir glaudžiai susiję su specifinėmis studijuojamo dalyko žiniomis, bendrosiomis kompetencijomis, būdingomis bet kuriai studijų programai. Prie šių bendrųjų kompetencijų priskirtinas gebėjimas moky­ tis, priimti sprendimus, dirbti grupėje, analizuoti ir sisteminti, komunikuoti užsienio kalba ir kt. Nuolat kintančioje visuo­ menėje šios bendrosios kompetencijos tampa labai svarbios, nes suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. Europos Komisijos komunikate „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ (2010) pabrėžiama, kad švietimo sistemos turėtų lanksčiau reaguoti į pokyčius ir būti atviresnės pasauliui, būtina tobulinti studi­ jų programas, didesnį dėmesį skiriant praktinių bei perkelia­ mųjų įgūdžių ugdymui, reikia didesnės mokomųjų dalykų

90


sąveikos bei tarpdiscipliniškumo studijų ir mokslinių tyrimų dienotvarkėse. Darbdaviai pageidauja absolventų, kurie tu­ rėtų tinkamus intelektinius gebėjimus, mokėtų prisitaikyti greitai kintančioje aplinkoje, t. y. įgytų kompetencijas, kurios anksčiau buvo priskiriamos elitinei absolventų grupei (Harvey et al, 1997). Šiandien absolventai turi mažiau laiko integruotis į darbo aplinką, iš jų tikimasi greitų rezultatų, paprastai tik di­ delės ir retai kada vidutinės įmonės pakankamai investuoja į absolventų adaptaciją bei mokymus, dažnai reikalaujama tam tikrų specifinių, su organizacija ir darbo vieta susijusių gebė­ jimų, o elgesio ar požiūrio savybės, pvz., darbuotojo motyva­ cija, priskiriamos bendrajai kompetencijai, šitaip perkeliant kai kurias įmonės personalo skyriaus funkcijas aukštosioms mokykloms. Darbo rinkos poreikių tyrimai yra kiekvienos aukštosios mo­ kyklos savianalizės sudėtinė dalis. Juose aiškinamasi, kaip studijų programose ugdomos kompetencijos atitinka darb­ davių lūkesčius, o pagal gautus rezultatus tikslinamos ir tobu­ linamos studijų programos. Ir nors šiandien aukštojo mokslo diskurse dažnai girdimas darbo rinkos nepasitenkinimas aukš­ tojo mokslo sistemos veiklos rezultatais, atliktas tyrimas paro­ dė, kad didžioji dalis darbdavių pozityviai vertina absolventų įgytas kompetencijas: 19 proc. respondentų mano, kad Lietu­ voje bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijusių absolventų žinios labai atitinka atstovaujamos įmonės keliamus reikalavimus, 56 proc. – atitinka iš esmės ir tik 4 proc. apklaustų asmenų nu­ rodė, kad įgytos žinios, gebėjimai ir bendrosios kompetencijos visiškai neatitinka poreikių (žr. 2 lentelę).

91


2 lentelė. Aukštąsias mokyklas baigusių absolventų turimų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitiktis respondentų atstovaujamos įmonės keliamiems reikalavimams (proc.) Absolventai, baigę Lietuvos aukštąsias mokyklas ir / arba turintys darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje

Bakalauro

Magistro

Daktaro

Absolventai, baigę užsienio aukštąsias mokyklas ir / arba turintys darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose

Žinios

Praktiniai įgūdžiai

Bendrosios kompetencijos

Žinios

Praktiniai įgūdžiai

Bendrosios kompetencijos

Labai atitinka

19

2

2

11

6

8

Iš esmės atitinka

56

51

71

32

27

24

Sunku pasakyti

13

6

10

45

46

53

Atitinka tik iš dalies

8

33

16

7

17

15

Visiškai neatitinka

4

7

1

4

4

Labai atitinka

12

17

9

4

5

3

Iš esmės atitinka

65

38

62

34

25

23

Sunku pasakyti

14

16

20

53

60

57

Atitinka tik iš dalies

6

22

9

4

5

17

Visiškai neatitinka

4

6

5

5

Labai atitinka

13

6

9

12

6

6

Iš esmės atitinka

22

16

26

16

11

11

Sunku pasakyti

60

60

62

63

70

71

Atitinka tik iš dalies

4

10

2

4

8

12

Visiškai neatitinka

7

5

5

Tyrimas „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, 2010 m.

92


Reikia pastebėti, kad absolventų praktiniai gebėjimai ir ben­ drosios kompetencijos vertinami kiek prasčiau: tik 2 proc. respondentų nurodė, kad absolventų praktiniai įgūdžiai ir ben­ drosios kompetencijos labai atitinka, 51  proc. ir 71  proc. ap­ klaustų asmenų teigė, kad šios kompetencijos iš esmės atitinka darbdavių poreikius. Nors ir nesmarkiai (6 proc. ir 8 proc.), bet darbdaviai geriau vertina absolventų, baigusių užsienio aukštą­ sias mokyklas, praktinius įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas. Tokie tyrimo rezultatai gali būti paaiškinami tuo, jog Lietuvos aukštosios mokyklos dar tik pradeda orientuoti savo studi­ jų programas pagal studijų rezultatus. Kolegijos turi didesnę kompetencijomis grįstų studijų programų patirtį, tačiau uni­ versitetai dar tik pradeda persiorientuoti prie studijų rezul­ tatais grįstų studijų programų. Todėl daugelis universitetų studijų programų yra pernelyg orientuotos į dėstytoją, pa­ brėžia žinių perdavimą ir turinį, o ne įgyjamas kompetenci­ jas, neakcentuojami tarpdalykiniai ryšiai, per mažas dėmesys skiriamas aktyviam mokymuisi, ugdančiam analitinį, kūrybi­ nį, sisteminį mąstymą, socialinius įgūdžius (gebėjimą dirbti grupėje, komunikabilumą, prisitaikymą prie naujos aplinkos ir kt.), asmenines savybes (savarankiškumą, atsakingumą ir kt.), iš studento dažnai reikalaujama atsiminti informaciją, o ne kūrybingai praktiškai taikyti įgytas žinias. Mokymasis, be specialybės žinių, turi apimti tarpusavyje suderinamus įvairius įgūdžius. Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma darbdavių pozityviai vertina magistrų žinias, įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas.

93


12 proc. respondentų įvertino magistrų žinias kaip labai ati­ tinkančias, 65 proc. – iš esmės atitinkančias įmonės poreikius, tačiau tik 9 proc. apklaustų asmenų bendrąsias antrosios pako­ pos absolventų žinias įvertino kaip labai atitinkančias įmonės poreikius. Darbdavių nuomonės tyrimo duomenys dar kartą patvirtino, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas bendro­ sioms kompetencijoms, priskiriamoms antrajai pakopai, ugdy­ ti. Tačiau kyla klausimas, kokia turėtų būti aukštosios mokyklos, o kokia – pačių studentų atsakomybė bendrųjų kompetencijų srityje, ypač antrosios pakopos studijose, kur daugiau dėmesio reikia skirti studijų specializacijai, anksčiau įgytoms specialio­ sioms žinioms ir gebėjimams gilinti. Lyginant respondentų atsakymus pagal demografinius kin­ tamuosius pastebėta, kad tik 2  proc. gamybos srities atstovų pažymėjo, jog Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro studijų absolventų žinios labai atitinka įmonių poreikius, atitinka­ mai paslaugų srities  – 28  proc., tokį pat atsakymą pasirinko 42  proc. respondentų iš smulkių įmonių. Didžiųjų įmonių va­ dovai šiuo požiūriu buvo kritiškesni negu mažųjų įmonių va­ dovai ir nė vienas jų nenurodė, kad bakalauro kvalifikacinį laipsnį turinčių absolventų žinios labai atitinka įmonės porei­ kius. Šiuos duomenis galima aiškinti gamybos sektoriaus ben­ drovių bei didžiųjų įmonių reikalavimų aukštos kvalifikacijos specialistams specifiniais bruožais: gamybos įmonių veikla daugeliu atvejų pasižymi labiau specializuotais technologi­ niais ir organizaciniais bruožais negu paslaugų sektoriaus įmonėse, o darbo organizavimas stambiosiose įmonėse taip pat labiau specializuotas ir diferencijuotas negu smulkaus ir

94


vidutinio verslo įmonėse. Todėl pramonės sektoriaus įmonės, ypač stambiosios, labiau ieško aukštos kvalifikacijos specialis­ tų, parengtų konkrečioms darbo vietoms, ir mažiau linkusios samdyti plataus išsilavinimo darbuotojus ir suteikti jiems ga­ limybes įgyti trūkstamas kompetencijas darbo vietose. Smul­ kaus ir vidutinio verslo įmonėms, ypač paslaugų sektoriuje, paprastai labiau reikia universalesnių ir platesnio išsilavinimo darbuotojų. Apibendrinant atlikto magistrantūros studijų programos absolventų žinių, įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų tyrimo duomenis galima teigti, kad gamybos srities atstovai pras­ čiausiai vertino šios pakopos absolventų praktinius įgūdžius: tik 1 proc. gamybos ir 24 proc. paslaugų sektorių atstovų pa­ žymėjo, jog praktiniai įgūdžiai visiškai atitinka įmonės po­ reikius. Absolventai paprastai turi užtektinai teorinių žinių, tačiau dažnai stokoja praktinių įgūdžių bei patirties taikant teorines žinias. Tai sąlygoja glaudesnio verslo ir mokslo dia­ logo stoka. Nauji praktinių įgūdžių ugdymo modeliai nega­ li būti realizuojami tik aukštojo mokslo aplinkoje, magistrai turėtų ugdyti praktinę kompetenciją vykdydami moksli­ nius tyrimus realioje verslo aplinkoje, tačiau norint tai įgy­ vendinti reikia suvienyti verslo, mokslo ir aukštųjų mokyklų bendruomenes bei didinti Vyriausybės pastangas skatinti šį procesą.

95


Verslo požiūris į diplomo, aukštojo mokslo institucijos vardo ir absolventų turimos patirties reikšmę įsidarbinant 3 lentelė Priimant darbuotojus į darbą respondentams svarbu (proc.) Labai svarbu

Svarbu

Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

Sunku pasakyti

Kandidatas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

13

63

19

2

3

Kandidatas turėtų Europos Sąjungos šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

1

19

60

11

8

Kandidatas kartu turėtų ir Lietuvos aukštosios mokyklos, ir kitos ES šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

3

10

56

21

9

Kandidatas turėtų patirties profesinėje srityje Lietuvos įmonėse

21

66

6

4

2

Kandidatas turėtų patirties profesinėje srityje užsienio įmonėse

5

28

33

11

24

Kandidatas turėtų geras kitų darbdavių rekomendacijas

16

55

13

7

8

Kandidatas turėtų gerus socialinius įgūdžius

41

41

6

5

6

Teiginiai

Vertinimas

Tyrimas „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, 2010 m.

Tyrimas patvirtino, kad pagrindiniai reikalavimai pretenden­ tams į darbą yra aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis, geros rekomendacijos ir socialiniai įgūdžiai: 63 proc. respondentų pažymėjo, kad Lietuvoje įgytas bakalauro, magistro ar daktaro diplomas yra esminė sąlyga gauti darbą, tačiau sunku spręs­ ti, kokio išsilavinimo lygmens  – bakalauro, magistro ar dak­ taro pageidautų darbdaviai. Aukštųjų mokyklų studentams ir pačioms aukštosioms mokykloms svarbu žinoti, ar magistro

96


studijas baigę absolventai gali tikėtis tokių darbo vietų, kurios leistų dirbti savarankiškai, atsakingai, siūlyti iniciatyvas, kurti naujoves. Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentams svarbiau užsie­ nio įmonėse įgyta profesinė patirtis nei kvalifikacinis laipsnis (61 proc. apklaustų darbdavių nurodė, jog neteiktų priorite­ to užsienyje įgytai kvalifikacijai). Reikia pažymėti, kad tyrime nebuvo išskirta, ar vertinamas tik Lietuvos piliečių, ar visų ES piliečių, ieškančių įsidarbinimo galimybių mūsų šalyje, įgytas kvalifikacinis laipsnis užsienyje. Lyginant lentelėje pateiktas reikšmes pagal demografinius kintamuosius išryškėjo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos iš­ duotas bakalauro, magistro ar daktaro diplomas svarbesnis gamybos srities darbdaviams  – 37  proc. pasirinko atsakymo variantą labai svarbu, atitinkamai – 7 proc. iš paslaugų sferos. Nors darbdaviai vertina patirtį ir net 66 proc. respondentų nu­ rodė, kad patirtis darbinantis yra svarbi, studijavimo pasiekimai aukštojoje mokykloje taip pat nemažai pasako apie žmogaus asmenybę. Gebėjimas mokytis, atsakingumas, kruopštumas, darbštumas darbo rinkoje visada vertinami. Tyrimas parodė, kad didžiųjų įmonių atstovai, rečiau nei mažų (17 proc. palygin­ ti su mažų įmonių atstovais – 4 proc.), nurodė, jog patirtis yra svarbi. Didžiosios įmonės labiau vertina asmenines savybes, pačios pasirengusios mokyti jaunus specialistus arba nenori atsineštos „senos“ patirties, kuri neatitinka jų įmonės kultūros ir vertybių bei nuostatų.

97


4 pav. Ar rengiant atranką į darbo vietą svarbus institucijos, kurioje kandidatas gavo aukštojo mokslo diplomą, vardas (aukštosios mokyklos reitingas)? (proc.) 8,7

Visiškai nesvarbu Nesvarbu

32,6 25,9

Sunku pasakyti Svarbu

27,6

Labai svarbu

5,2 0

5

10

15

20

25

30

35

Tyrimas „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, 2010 m.

Nors Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo praktikai daugiau kaip dešimt metų, tyrimo rezultatai parodė, kad per ketvirtadalį respondentų neturi nuomonės dėl reitingo ir aukštojo mokslo institucijos vardo svarbos renkantis darbuotojus. Daugiau nei 41 proc. respondentų pažymėjo, kad nesieja studijų kokybės su aukštojo mokslo institucijos vieta reitingo lentelėje, tačiau 33 proc. apklaustųjų darbdavių ši informacija yra svarbi.

Verslo įmonių ir aukštųjų mokyklų institucinis bendradarbiavimas ir jo potenciali įtaka aukštojo mokslo sistemos reformai bei verslo plėtrai 2006 m. gegužės mėn. Europos Komisijos komunikate „Univer­ sitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švieti­ mas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM, 2006) pabrėžiamas

98


universitetų ir verslo įmonių struktūrinės partnerystės užmez­ gimas siekiant, kad universitetai taptų svarbiais ekonomikos veikėjais, gebančiais geriau ir sparčiau prisitaikyti prie rinkos keliamų reikalavimų ir plėtoti mokslines bei technologines ži­ nias skatinančią partnerystę. Dėl demografinės situacijos ėmus mažėti studentų skaičiui, tęstinis švietimas galėtų tapti viena svarbiausių aukštųjų mo­ kyklų veiklos sričių, tačiau tam reikia siekti glaudesnio bendra­ darbiavimo su verslu, kad būtų galima nustatyti naujų įgūdžių poreikį ir jį patenkinti. Svarbu, kad mokymosi visą gyvenimą nuostata būtų visapusiškai integruota į aukštųjų mokyklų stra­ tegiją bei misiją ir būtų plėtojama bendradarbiaujant su verslo organizacijomis – patiems universitetams jos sukurti ir įgyven­ dinti nepavyks. Tačiau šiandien Lietuvoje aukštosios mokyklos užima tik labai mažą tęstinio švietimo rinkos dalį. Sėkmingas verslo įtraukimas reikalauja įvairių paramos struktūrų, o svar­ biausia – pokyčio aukštojo mokslo institucijos kultūroje: siste­ ma yra orientuota į nuoseklių studijų studentą, ką tik baigusį vidurinę mokyklą, mokslo metai, bei tvarkaraštis yra griežtai reglamentuoti. Aukštųjų mokyklų studijų procesas netinka verslui, kai kalbame apie verslo reikalavimus studijų progra­ mų turiniui, formai ir rezultatams, o asmeninės akademinių darbuotojų iniciatyvos plėtojant partnerystę su verslu nėra pakankamai pripažįstamos ir vertinamos, trūksta lankstumo ir verslumo, nors daug kalbama apie į studentą orientuotą mo­ kymą. Savaiminiu būdu ir per patirtį įgyjami mokymosi rezul­ tatai šiandien dar retai kada pripažįstami.

99


Dabartiniu metu yra įvairių ES partnerystės programų (mobi­ lumas tarp mokslo institucijų ir verslo), kurios galėtų padėti mažinti kultūrinius skirtumus tarp aukštojo mokslo ir tęstinio mokymo sferų, o išplėtota aukštosios mokyklos ir verslo part­ nerystė gali tapti strateginiu aukštosios mokyklos, taip pat ir verslo įmonės pranašumu ir išskirtinumu. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad šiandien ryškesnė „pasyvioji“ verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo forma, kurią ga­ lima apibūdinti „pirkti–parduoti“ santykiais: daugiau kaip pusė verslo įmonių perka mokymo paslaugas ir tik 4 proc. aktyviai da­ lyvauja kuriant ir tobulinant studijų programas, vykdo bendrą mokslinę, tiriamąją ir projektinę veiklą (žr. 4  lentelę). Būtent ši veikla ir yra tiesiogiai susijusi su studijų kokybės gerinimu. 4 lentelė Respondentų atstovaujamų įmonių ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo pobūdis (proc.) Bendradarbiavimo formos

Taip

Ne

Įmonės darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose

51

49

Įmonės darbuotojai dalinasi savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais

24

76

Įmonės darbuotojai dirba dėstytojais aukštosiose mokyklose

4

96

Vykdoma bendra mokslinė / tiriamoji / projektinė veikla

4

96

Aukštųjų mokyklų studentai atlieka praktiką įmonėje

47

53

Kreipiasi į aukštąją mokyklą ieškodami reikalingų specialistų

20

80

Rengia savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, organizuoja studen­ tams ekskursijas savo įmonėje

11

89

Dalyvauja kuriant ir tobulinant studijų programas

4

96

Dalyvauja aukštosios mokyklos valdyme (tarybų veikloje)

5

95

Tyrimas „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, 2010 m.

100


Praktika yra neatsiejama studijų proceso dalis. Jos metu aukš­ tųjų mokyklų studentai gali įgyti praktinių įgūdžių realioje vers­ lo aplinkoje ir sustiprinti supratimą apie savo būsimą profesinę veiklą. Jie taip pat sužino, kokių teorinių žinių bei praktinių įgū­ džių tikisi jų būsimieji darbdaviai, o tai skatina studentų moty­ vaciją toliau studijuoti aukštojoje mokykloje ir siekti profesinio tobulėjimo. Kaip ir tikėtasi, praktiką studentai dažniau atlieka didelėse įmonėse – 71 proc. šioje respondentų grupėje atsakė teigiamai, atitinkamai vidutinėse – 64 proc., mažose – 41 proc. ir smulkiose – 23 proc. Įdomu, kad 51 proc. privačių įmonių atsto­ vų pažymėjo, jog aukštųjų mokyklų studentai atlieka praktiką jų įmonėje, viešajame sektoriuje tokios įmonės sudarė 37 proc. Gamybos įmonės daug aktyviau ieško ryšių su aukštosiomis mokyklomis: 43  proc. šios grupės respondentų teigė, kad jie rengia savo įmonės pristatymus aukštosiose mokyklose, organi­ zuoja studentams ekskursijas savo įmonėje. Tik 11 proc. preky­ bos ir 5 proc. paslaugų sektoriaus darbdavių dalyvauja tokioje veikloje. Aktyvesnį gamybos sektoriaus įmonių susidomėjimą bendradarbiavimu lemia augantys aukštos kvalifikacijos specia­ listų (ypač technologijų ir inžinerijos sričių) poreikiai ir palyginti žemas kai kurių paklausių specialybių (pvz., inžinerinių, tiksliųjų mokslų srities) populiarumas tarp akademinio jaunimo.

IŠVADOS Studijų sistemos ir verslo raida glaudžiai susijusi. Šią sąveiką lemia verslo konkuravimo strategijos ir jų įtaka įmonių žmonių išteklių plėtros kryptims, valstybės švietimo ir žmonių išteklių

101


politikos priemonėms bei aukštųjų mokyklų absolventų kvali­ fikacijų ir kompetencijų kiekybinei ir kokybinei atitikčiai verslo poreikiams. Viena iš reikšmingiausių specialistų su aukštuoju išsilavinimu paklausos ir pasiūlos kaitos tendencijų Lietuvoje yra gana didelis ir stabilus šių specialistų pasiūlos perviršis, kurį lemia aukštojo mokslo masiškumas ir kiekybinis aukštųjų mokyklų studentų dominavimas, lyginant su profesinio mokymo įstaigų moksleiviais. Tai didina aukštųjų mokyklų absolventų konku­ renciją darbo rinkoje, jų nedarbo ir perkvalifikacijos mastus. Tyrimo rezultatai rodo, kad absolventų žinios gana gerai ati­ tinka darbo vietų poreikius, tam tikrų problemų kyla dėl šių poreikių ir praktinių gebėjimų bei bendrųjų kompetencijų ne­ atitikimo. Absolventų praktinių gebėjimų, įgūdžių ir patirties trūkumas, kurį akcentuoja darbdaviai, turėtų paskatinti aukš­ tąsias mokyklas ir darbdavius aktyviau bendradarbiauti stu­ dijų procese, pradedant nuo studijų reglamentų ir programų rengimo ir baigiant praktikos studentams organizavimu. Palyginti dideli aukštųjų mokyklų absolventų srautai į darbo rinką ir gana plati pasirinkimo laisvė darbdaviams leido kelti įsidarbinimo reikalavimus, susijusius su aukštojo mokslo dip­ lomu. Tačiau ekonominė situacija, aukštųjų mokyklų absol­ ventų turimos kvalifikacijos neatitiktis darbo vietų poreikiams nulėmė tai, kad darbo patirtis tampa vis svarbesniu absolvento įsidarbinimo kriterijumi. Lietuvos verslas kol kas nėra įsitrau­ kęs į prestižo kūrimo ir palaikymo „žaidimą“ su aukštosiomis

102


mokyklomis, todėl šių mokyklų reitingas nėra itin reikšmingas įdarbinimo kriterijus. Šiandien dominuoja „pasyvioji“ verslo ir aukštųjų mokyklų ben­ dradarbiavimo forma, kurią galima apibūdinti „pirkti–parduo­ ti“ santykiais. Verslo suinteresuotumą bendradarbiauti studijų procese labiausiai lemia tam tikrų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

Literatūra 1. A report by the Expert Group on New Skills for New Jobs pre­ pared for the European Commission, Brussels, 2010. Prieiga http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=88&langId=lt&ev entsId=232&furtherEvents=yes 2. Brown, P., Ashton, D., Lauder, H., Tholen, G. (2008) Towards a High-Skilled, Low-Waged Workforce? A Review of Global Trends in Education, Employment and the Labour Market. Monograph No.10. ESRC funded Centre on Skills, Knowledge and Organisational Performance. 3. Cardiff and Oxford Universities. 4. Brown, P., Hesketh, A. (2004) The Mismanagement of Talent. Oxford University Press. Oxford. 5. Brown, P., Lauder, H., Green, A. (2001) High Skills. Oxford Uni­ versity Press. Oxford. 6. Communication from the Commission to the Council and the European parlament. Delivering on the Modernisation Agenda for Universities: Education, Research and Innovation, Brussels, 10.5.2006 Com(2006) 208 final.

103


7. Masson, J. R. (2009) Vocational education and training and higher education in the transition countries / European Jour­ nal of Vocational Training, No. 46 (2009-1), Cedefop, Thessa­ loniki, pp. 89-113. 8. Zarifian, P. (2004) Le modèle de la compétence. Trajectoire historique, enjeux actuels et propositions, Editions Liaisons, Rueil-Malmaison.

104


Arūnas Mark Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas

Tyrimo „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ rezultatų analizė ir jų palyginimas su studentų bei absolventų nuomone

Analizuojant tyrimo „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Euro­ poje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ duomenis ir ly­ ginant juos su studentų nuomone, aiškiai identifikuojamos kelios esminės problemos, dėl kurių Lietuvoje susiformavęs atitinkamas darbo rinkos požiūris į aukštąjį mokslą bei stu­ dentus. Dažnu atveju darbdaviai neigiamą ir / ar ne teigia­ mą nuomonę apie Lietuvos aukštąjį mokslą ar mūsų šalies aukštųjų mokyklų absolventus susidaro būtent dėl informa­ cijos trūkumo ir realaus bendradarbiavimo su mokslo bei studijų institucijomis ir pačiais studentais stokos. Požiūris į studentus ir mokslo įstaigas yra daugiau stereotipinio pobū­ džio, kadangi retas darbdavys apskritai susiduria su aukštojo mokslo sistemos dalyviais savo versle – vos 4  proc. respon­ dentų nurodė, jog kartu su aukštosiomis mokyklomis vykdo bendrą mokslinę, tiriamąją ar projektinę veiklą, ir tik 47 proc. darbdavių teigė, kad jų įmonėse studentai atlieka praktiką. Šis rodiklis yra itin svarbus studentams. Jis pagrindžia stu­ dentų nuomonės tyrimų rezultatus, rodančius, jog aukšto­ siose mokyklose apskritai trūksta praktinių užsiėmimų, o

105


ypač – mokslinės, tiriamosios bei projektinės veiklos, atlieka­ mos kartu su įmonėmis. Lietuvos aukštosios mokyklos retai sudaro sąlygas verslo sub­ jektams prisidėti prie vykdomos mokslinės veiklos, o ir tokios veiklos pasiūla yra itin specifinė, netinkama daugeliui Lietu­ vos įmonių. Tokia praktika neskatina darbo rinkos ir aukštojo mokslo sektoriaus bendradarbiavimo, todėl kyla visai visuo­ menei aktualių problemų, kaip verslumo bei inovatyvių verslo idėjų stoka, ribotos verslo subjektų plėtros galimybės, vis di­ dėjančios investicijos į įmonių žmogiškųjų išteklių kompeten­ cijos kėlimą ir pan. Platesnės verslo ir aukštojo mokslo sektorių bendradarbiavimo stokos pasekmės  – didėjantis nedarbas, emigracija ir mažėjanti socialinė gerovė valstybėje. Studentams darbdavių požiūris į švietimo sistemą ir studen­ tus, kaip potencialius būsimus darbuotojus, yra itin svarbus. Nuo to priklauso studentų darbovietė, ateitis. Be to, įvertinus ir Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfede­ racijos užsakymu UAB „Macroscope“ atlikto tyrimo duomenis, rodančius, jog tik 3 iš 10 abiturientų mano, kad verslumas yra teigiama savybė ir jie patys bandys kurti verslą, galima teigti, jog darbdavių požiūris ir laiko bei išteklių investicijos į studen­ tus tampa dar svarbesniu veiksniu jaunų žmonių karjerai bei šalies plėtrai. Platesnės galimybės atlikti praktiką pagal spe­ cialybę verslo įmonėse studentams suteiktų šansą savo žinias pradėti praktiškai taikyti anksčiau nei baigus studijas. Tuo pa­ čiu studentai įgytų daugiau patirties, mokytųsi verslumo, to­ bulintų socialinius įgūdžius.

106


Vertinant darbdavių požiūrį į aukštųjų mokyklų absolventų įgy­ tas žinias ir gebėjimus pastebėtina, jog dėl informacijos stokos darbdaviai per mažai žino apie užsienio aukštąsias mokyklas bei ten suteikiamas žinias ir gebėjimus, todėl labiau pasitiki Lietu­ voje studijavusių asmenų įgytomis žiniomis. Tokia situacija su­ sidaro dėl nepakankamo informavimo apie Europos aukštojo mokslo erdvės plėtrą, kvalifikacijų sąrangas įvairiose šalyse bei kokybinius aukštojo mokslo pasiekimus ir rodiklius jose. Šią in­ formaciją nesunkiai randa studentai, norintys studijuoti svetur. Vadinasi, tokia informacija yra pasiekiama, todėl reikėtų ieškoti sprendimo, kaip ją plačiau skleisti ir darbdaviams, kad jie galėtų susipažinti su užsienyje įgyto išsilavinimo kokybe bei objekty­ viau vertintų kandidatų į tam tikras pareigas žinias. Analizuojant darbdavių požiūrį į Lietuvos absolventų išsila­ vinimą galima teigti, kad daugiausiai darbdaviams trūksta informacijos vertinant doktorantūros – trečiosios studijų pa­ kopos  – absolventus. To priežastis  – tyrime ne kartą minėta verslo ir mokslo bei studijų institucijų bendradarbiavimo stoka vykdant tiriamąją, projektinę ir kitą veiklą. Darbda­ viai, neturintys realios informacijos ir / ar nesusiduriantys su doktorantų veikla, negali vertinti ir jų žinių ar gebėjimų kokybės. Lyginant darbdavių nuomonę dėl visų trijų pakopų studentų žinių ir gebėjimų vertinimo su pačių studentų nuomone, dažnu atveju matyti, jog nuomonės yra tos pačios – patys studentai tyrimų metu nuolat pabrėždavo, jog jiems ypač trūksta prakti­ nių žinių, o Lietuvos mokslo ir studijų institucijose suteikiamos

107


žinios ir gebėjimai dažnai neatitinka laikmečio ir darbo rin­ kos poreikių, trūksta informacijos apie naujas technologijas, tendencijas. Tyrimo rezultatai, rodantys, kad tik mažesnei daliai darbdavių kuo aukštesnio lygio išsilavinimas atrodo labai svarbus įmonės veiklos efektyvumui, nesutampa su bendrąja praktika šalyje, kai ieškantys darbo absolventai susiduria su pernelyg dide­ liais išsilavinimo reikalavimais net ir pretenduodami į tą dar­ bo vietą, kur to išsilavinimo realiai neprireiks. Tokie rezultatai taip pat prieštarauja tyrimo ataskaitos 2.1.2 lentelės (Priimant darbuotojus į darbą, respondentams svarbu), tyrimas „Darbda­ vių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo moks­ lo pokyčius“, 2010 m., duomenims, pagal kuriuos matyti, kad 63 proc. respondentų svarbu, jog kandidatas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą, o dar 13  proc.  – labai svarbu. Darbdavių nuomonė, jog kuo aukštesnis išsilavinimas nėra itin svarbus įmonės vei­ klos efektyvumui, studentams būtų itin palanki, kadangi stu­ dijuodami jie patys tikisi, jog būsimasis darbdavys vertins ne jų diplomą (ar jų kiekį), o žinias ir praktinius įgūdžius. Norint užtikrinti įdarbinimo kriterijų aiškumą, darbdaviams derėtų dažniau akcentuoti, kad įdarbinant jauną darbuotoją jų pa­ grindiniai kriterijai iš tiesų yra įgūdžiai, žinios ir bendrosios kompetencijos, o ne mokslo ir studijų institucijos diplomas (pakopa, diplomų kiekis). Šioje situacijoje viešumas padėtų iš­ spręsti nemažą dalį diskomunikacijos ir panaikinti stereotipus, jog norint susirasti gerą darbą Lietuvoje yra būtinas bent jau magistro laipsnis ar įgyti keli aukštieji išsilavinimai.

108


Kita vertus, nuostabą kelia tai, kad net 56 proc. darbdavių teigia, jog jiems nesvarbu, ar kandidatas kartu turi ir Lietuvos aukš­ tosios mokyklos, ir kitos ES šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą. Toks požiūris rodo, kad galimai neįvertinami platesnio išsilavinimo privalumai. Nors kiekvienas atvejis yra itin individualus, tačiau asmenys, įgiję išsilavinimą keliose valstybėse, dažnai turi platesnius įgūdžius, žinias, bendrąsias kompetencijas bei verslumo bruožus. Prie­ šingą darbdavių požiūrį į ne Lietuvoje suteikiamą išsilavinimą atskleidžia tyrimo rezultatai, jog 54,7 proc. respondentų teigia­ mai vertina mobilumą, kai studentai ir / ar absolventai išvyks­ ta studijuoti, stažuotis ar atlikti praktikos į kitų šalių aukštąsias mokyklas ir įmones. Tokie nuomonių skirtumai galimai kyla dėl nepakankamos informacijos apie žinias ir įgūdžius, įgyjamus už­ sienio mokslo ir studijų institucijose, ir dėl to, jog informacija apie galimybes pasinaudoti mainų programomis yra lengvai pa­ siekiama visuomenei, o galimybių pasinaudoti mainų programa studentai turi kur kas daugiau, nei išvykti į užsienį studijuoti. Studentams susirūpinimą turėtų kelti tai, jog 87 proc. darbda­ vių svarbiausia yra kandidato į tam tikras pareigas patirtis pro­ fesinėje srityje Lietuvos įmonėse (66 proc. – svarbu, 21 proc. – labai svarbu), o 71  proc. respondentų  – kitų darbdavių reko­ mendacijos. Vertinant esamą jaunimo nedarbo lygį Lietuvoje, praktikos atlikimo sistemų neveiksnumą ir darbo su studijomis derinimo trūkumus, toks požiūris ir reikalavimai gali tik pagi­ linti jaunimo nedarbo problemas, kadangi tik labai maža dalis absolventų turi realios ir kokybiškos praktinės darbo patirties savo profesinėje srityje.

109


Darbdavių ir studentų požiūris labiausiai sutampa vertinant aukštosios mokyklos vardą ar jos reitingą. Toks vertinimas yra natūralus, kadangi Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai nėra įgiję pakankamo objektyvumo bei patikimumo, o kokybinė informacija apie atskiras aukštąsias mokyklas visuomenei ne­ prieinama. Taip pat tokį vertinimą veikia ir tai, jog Lietuvoje neapibrėžta kokybiškų studijų samprata ir neįtvirtinti europi­ nius standartus atitinkantys kokybiniai reikalavimai aukšto­ sioms mokykloms. Analizuojant verslo sektoriaus atstovų požiūrį į Bolonijos pro­ cesą ir atskiras jo dalis, labiausiai studentų nuomonei tapatūs rezultatai rodo, jog 38 proc. darbdavių mano, kad aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimas ir suderinamumas su darbo rinkos poreikiais yra labai aktualus ir reikalingas visam verslui Lietuvoje, o studijų programos turėtų atitikti rinkos poreikius (39 proc. respondentų nuomone). Tokie rezultatai leidžia teigti, jog ir studentai, ir darbdaviai mato esmines Lietuvos aukštojo mokslo sistemos spragas – gerintiną studijų kokybę ir atsiribo­ jimą nuo rinkos bei laikmečio poreikių, kurį sukelia specialistų ir valstybės ūkio poreikių analizių trūkumas, taip pat darbda­ vių, mokslo ir studijų institucijų bei atsakingų valdžios institu­ cijų bendradarbiavimo stoka. Akivaizdus ir verslo sektoriaus uždarumo faktorius. Atliekant tyrimą dauguma darbdavių nurodė, jog verslui nėra svarbu už­ sienio studentų pritraukimas ir integracija į ES kultūrą bei dar­ bo rinką, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai bei dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas.

110


Toks požiūris riboja darbo rinkos plėtrą ir žinių visuomenės formavimąsi, dėl to verslo sektorius tampa lokalus ir mažiau patrauklus Europos Sąjungos valstybėms investicijų ir ekspor­ to prasme. Lietuvoje itin aktuali protų nutekėjimo problema neturi atsvaros pritraukiant protus, dėl to ateityje gali kilti pro­ blemų, susijusių su kvalifikuotų darbuotojų paieška ir paties verslo plėtra. Apie savo požiūrį į vykstančius pokyčius aukštojo mokslo sis­ temoje studentai dažniausiai informuoja visuomenę naudoda­ miesi žmogiškosiomis ir žiniasklaidos priemonėmis. Dauguma darbdavių naujienas, susijusias su aukštuoju mokslu, taip pat sužino iš žiniasklaidos, tačiau šio tyrimo duomenys rodo, jog trūksta tikslinių žinių, leidžiančių susidaryti asmeninę nuo­ monę ar poziciją aukštojo mokslo atžvilgiu. To priežastis gali būti nepakankamas interesas arba per sudėtingai pateikiama informacija (ypač apie Bolonijos procesą), kai visaverčiam ži­ nios suvokimui reikalingos specifinės konkrečios srities žinios. Toks naujienų apie aukštąjį mokslą pateikimas apsunkina in­ formacijos suvokimą ir jos sklaidą, šiuo atveju tarp darbdavių ir studentų. Studentams, kaip ir darbdaviams, būtų paprasčiau pasiekiamos viename specializuotame interneto portale pa­ teikiamos naujienos apie Bolonijos procesą. Ganėtinai „išsibarsčiusi“ darbdavių nuomonė dėl Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos poveikio verslo plėtrai patvirtina studentų nuogąstavimus dėl vykdomos reformos strateginio kryptingumo stokos, neaiškių tikslų ir neatitik­ ties valstybės poreikiams. Toks požiūris į reformą susidarė dėl

111


pernelyg uždaro sprendimų priėmimo, diskusijų netoleravimo bei realių valstybės ir verslo (ūkio) poreikių neidentifikavimo. Didesnis darbdavių įsitraukimas į valstybės reformų planavi­ mo procesus, organizuojant diskusijas, teikiant pasiūlymus bei reiškiant konstruktyvią kritiką, valstybinėms institucijoms pa­ dėtų priimti kokybiškesnius sprendimus ir stiprintų socialinių partnerių vaidmenį valstybės valdyme. Įvertinus „Eurostudent III“ (2007 m.) ir „Eurostudent IV“ (2009  m.) tyrimų rezultatus bei palyginus juos su darbdavių požiūriu į jauną darbuotoją ir visą aukštojo mokslo sistemą, daroma išvada, jog bendra šalies darbo rinkos situacija nekinta ir dėl to, kad trūksta pokyčių atskiruose rinkos segmentuose. Studijuodami studentai dažniausiai dirba viešajame sektoriu­ je, o darbo tikslas – užsidirbti lėšų studijoms. Kadangi darbda­ viai dirbantį studentą dažnai vertina tik kaip pigią darbo jėgą, tai verslo partnerystė su aukštuoju mokslu ar atskirų studentų įtraukimas į įmonės ar įstaigos plėtrą yra praktiškai neįmano­ mas. Studentai stokoja motyvacijos kokybiškai dirbti ir siekti žinių vardan įmonės plėtros ar valstybės ateities, nes jų darbo ir / ar įnašo įvertinimas neatitinka jų lūkesčių. Apibendrinant tyrimo rezultatus ir skirtingų interesų nuomo­ nes matoma, jog įgyvendinant Bolonijos procesą Lietuvoje didžiausia spraga valstybės ir verslo raidoje yra bendradarbia­ vimo stoka. Dėl silpno darbdavių ir aukštojo mokslo sistemos dalyvių bendradarbiavimo nukenčia ir patys darbdaviai, ir valstybė. Tyrimų užsakovams būtų tikslinga viešinti duomenis apie šių skirtingų pusių bendradarbiavimą, surinktus vykdant

112


šiuos tyrimus, ir imtis iniciatyvos organizuojant apskritųjų sta­ lų diskusijas darbdavių ir aukštojo mokslo sistemos dalyvių bendradarbiavimui gerinti.

Literatūra 1. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas „Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų viešosios nuomonės tyrimas praktikų atlikimo tema“. 2. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas „Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų viešosios nuomonės tyrimas dėl studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje“. 3. Tyrimas „Eurostudent IV“.

113


IV. Priedai

114


5.1. Aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos svarba respondentų požiūriu 5.1.1 lentelė Specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumo vertinimas Teiginiai

Procentai

Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu

17,5

Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

8,1

Trūksta specialistų, turinčių profesinį bakalauro laipsnį (kolegijų absolventų)

4,7

Šiuo metu specialistų su aukštuoju išsilavinimu netrūksta

68,4

Kitoks atsakymas

1,2

5.1.1 diagrama Specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumo vertinimo pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių veiklos pobūdį 90,0 80,7

80,0

Procentai

70,0 59,3

60,0

51,4

50,0

44,6

40,0 30,0 20,0 10,0

35,2

32,1

21,4 12,4 9,3

17,1

14,3

3,6 1,9

0,0 Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu Gamybos

Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

Prekybos

1,8

2,6 4,8

Trūksta Šiuo metu specialistų, specialistų turinčių su aukštuoju profesinį išsilavinimu bakalauro laipsnį netrūksta (kolegijų absolventų)

Paslaugų teikimo

Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba)

115


5.1.2 diagrama Specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumo vertinimo pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių dydį

Procentai

100,0 90,0 80,0 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0

88,7 54,7 66,3 46,8 27,7 11,8 6,0

31,4 22,4

9,9 1,3

Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu Smulki (1–10 darbuotojų)

16,0 1,0

Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

Maža (11–50 darbuotojų)

3,7

1,5

5,8

Trūksta Šiuo metu specialistų, specialistų turinčių su aukštuoju profesinį išsilavinimu bakalauro laipsnį netrūksta (kolegijų absolventų) Vidutinė (51–250 darbuotojų)

Didelė (>250 darbuotojų)

5.1.3 diagrama Specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumo vertinimo pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių 80,0

75,2

70,0

56,0

Procentai

60,0 50,0 40,0

25,9

30,0 20,0 10,0

13,1

5,0

13,5

0,0 Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu

Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu Privatus

116

5,4

3,5

Trūksta Šiuo metu specialistų, specialistų turinčių su aukštuoju profesinį išsilavinimu bakalauro laipsnį netrūksta (kolegijų absolventų) Viešasis


5.1.2 lentelė Ar įmonės veiklos rezultatyvumui turi įtakos tai, kokio lygio aukštojo mokslo profesijos diplomus (bakalauro, magistro ar daktaro) turi įmonės darbuotojai? Teiginiai

Procentai

Labai svarbu – aukštesnio lygio išsilavinimas turi tiesioginės įtakos sėkmin­ gai įmonės veiklai

15,2

Gana svarbu, tačiau tai nėra efektyvią įmonės veiklą lemiantis veiksnys

30,5

Greičiausiai nesvarbu, nes dažniausiai ne diplomas, o darbuotojų turimos kompetencijos ir profesinė patirtis turi įtakos jo darbo įmonėje efektyvumui

25,9

Visiškai nesvarbu, neturi jokios įtakos įmonės veiklos rezultatams

7,2

Sunku pasakyti

21,3

5.1.4 diagrama Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusių ir / arba darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje turinčių absolventų turimų žinių atitikties įmonių keliamiems reikalavimams vertinimas

70,0

Procentai

65,0

55,8

60,0

59,8

50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0

22,5

19,5 13,2 7,8

12,1 3,7

Bakalauro

13,4

13,6 5,7 3,7 Magistro

Labai atitinka

Iš esmės atitinka

Atitinka tik iš dalies

Visiškai neatitinka

4,4 Daktaro Sunku pasakyti

117


5.1.5 diagrama Užsienio aukštąsias mokyklas baigusių ir / arba darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose turinčių absolventų turimų žinių atitikties įmonių keliamiems reikalavimams vertinimas 70,0

62,9

60,0 45,0

Procentai

50,0 40,0

10,0

34,0

32,3

30,0 20,0

53,4

16,2 11,4

11,6

7,1 4,1

0,0

3,9

Bakalauro

4,2 5,1

4,1 4,6

Daktaro

Magistro

Labai atitinka

Iš esmės atitinka

Atitinka tik iš dalies

Visiškai neatitinka

Sunku pasakyti

5.1.6 diagrama Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusių ir / arba darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje turinčių absolventų turimų praktinių įgūdžių atitikties įmonių keliamiems reikalavimams vertinimas 70,0

60,5

60,0

51,3

Procentai

50,0 40,0 30,0

17,3

20,0 10,0 0,0

118

38,3

33,0

2,4

6,3

16,3

22,0

6,9

Bakalauro

15,9 6,1

Magistro

Labai atitinka

Iš esmės atitinka

Atitinka tik iš dalies

Visiškai neatitinka

5,9

10,4 7,4 Daktaro Sunku pasakyti


5.1.7 diagrama Užsienio aukštąsias mokyklas baigusių ir / arba darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose turinčių absolventų turimų praktinių įgūdžių atitikties įmonių keliamiems reikalavimams vertinimas 80,0

70,2

70,0

59,9

Procentai

60,0

45,7

50,0 40,0

27,0

30,0 20,0 10,0

25,5 17,5

5,6

0,0

4,1

4,9

5,1

Bakalauro

4,6

5,9 10,6

8,2 5,1

Daktaro

Magistro

Labai atitinka

Iš esmės atitinka

Atitinka tik iš dalies

Visiškai neatitinka

Sunku pasakyti

5.1.8 diagrama Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusių ir / arba darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje turinčių absolventų turimų bendrųjų kompetencijų atitikties įmonių keliamiems reikalavimams vertinimas 80,0

71,3

70,0

Procentai

62,6

61,8

60,0 50,0 40,0

25,8

30,0 20,0 10,0 0,0

19,9

15,6 9,1

10,0 2,4 Bakalauro

9,5

8,9

0,7

0,3 Magistro

Labai atitinka

Iš esmės atitinka

Atitinka tik iš dalies

Visiškai neatitinka

1,7 0,3 Daktaro Sunku pasakyti

119


5.1.9 diagrama Užsienio aukštąsias mokyklas baigusių ir / arba darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose turinčių absolventų turimų bendrųjų kompetencijų atitikties įmonių keliamiems reikalavimams vertinimas 80,0

71,0

70,0

57,1

Procentai

60,0

52,6

50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0

24,3

23,2

15,3

16,7 5,9 11,0

7,8 Bakalauro

11,6

0,3

2,7 Magistro

Labai atitinka

Iš esmės atitinka

Atitinka tik iš dalies

Visiškai neatitinka

0,4 Daktaro Sunku pasakyti

5.1.10 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

Svarbu 63 %

Nesvarbu 19 % Visiškai nesvarbu 2% Sunku pasakyti 3% Labai svarbu 13 %

120


5.1.11 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas turėtų Europos Sąjungos šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą

Visiškai nesvarbu 11%

Sunku pasakyti 8% Labai svarbu 1%

Svarbu 19 % Nesvarbu 61 %

5.1.12 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas kartu turėtų ir Lietuvos aukštosios mokyklos, ir kitos ES šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą Nesvarbu 56 % Svarbu 10 % Labai svarbu 3% Sunku pasakyti 9%

Visiškai nesvarbu 22 %

121


5.1.13 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas turėtų patirties profesinėje srityje Lietuvos įmonėse

Svarbu 67 %

Nesvarbu 6% Visiškai nesvarbu 4% Sunku pasakyti 2% Labai svarbu 21 %

5.1.14 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas turėtų patirties profesinėje srityje užsienio įmonėse

Svarbu 28 %

Nesvarbu 33 % Visiškai nesvarbu 10 %

Labai svarbu 5%

122

Sunku pasakyti 24 %


5.1.15 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas turėtų geras kitų darbdavių rekomendacijas

Nesvarbu 13 %

Svarbu 55 %

Visiškai nesvarbu 7% Sunku pasakyti 9% Labai svarbu 16 %

5.1.16 diagrama Priimant darbuotoją į darbą svarbu, kad kandidatas turėtų gerus socialinius įgūdžius

Nesvarbu 6% Svarbu 41 %

Visiškai nesvarbu 6% Sunku pasakyti 6%

Labai svarbu 41 %

123


5.1.17 diagrama Ar rengiant atrankas į darbo vietą svarbus institucijos vardas (aukštosios mokyklos reitingas), kurioje kandidatas įgijo aukštojo mokslo diplomą?

8,7

Visiškai nesvarbu Nesvarbu Sunku pasakyti

25,9

32,6

Svarbu Labai svarbu

27,6 5,2 0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

5.2. Bolonijos proceso vertinimas 5.2.1 diagrama Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų mobilumo vertinimas 60, 0

54,7

Procentai

50,0 41,0

40,0 30,0 20,0 10,0 0,0

124

4,3 Teigiamai

Neigiamai

Sunku pasakyti


5.2.1 lentelė Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų mobilumo vertinimas (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių veiklos pobūdį Įmonių veiklos pobūdis Gamybos

Prekybos

Paslaugų teikimo

Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba)

Teigiamai

64,8 %

56,3 %

51,7 %

57,1 %

Neigiamai

14,3 %

1,6 %

3,2 %

3,8 %

Sunku pasakyti

20,9 %

42,1 %

45,0 %

39,0 %

Vertinimas

5.2.2 lentelė Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų mobilumo vertinimas (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių dydį Įmonių dydis Vertinimas

Smulki Maža (1–10 darbuotojų) (11–50 darbuotojų)

Teigiamai

32,2 %

56,6 %

Neigiamai

6,3 %

10,1 %

Sunku pasakyti

61,5 %

33,3 %

Vidutinė (51–250 darbuotojų)

Didelė (> 250 darbuotojų)

78,7 %

65,2 %

21,3 %

34,8 %

5.2.3 lentelė Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų mobilumo vertinimas (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių

Vertinimas

Sektorius Privatus

Viešasis

Teigiamai

52,5 %

57,8 %

Neigiamai

6,4 %

0,7 %

Sunku pasakyti

41,1 %

41,5 %

125


5.2.2 diagrama Ar darbdaviai priima studentus praktikai

Taip 82 %

Ne 18 %

5.2.4 lentelė Ar darbdaviai priima studentus praktikai (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių veiklos pobūdį Įmonių veiklos pobūdis Teiginiai

Gamybos

Prekybos

Paslaugų teikimo

Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba)

Taip

97,3 %

65,3 %

85,3%

71,4 %

Ne

2,7 %

34,7 %

14,7 %

28,6 %

5.2.5 lentelė Ar darbdaviai priima studentus praktikai (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių dydį Įmonių dydis Teiginiai

126

Smulki Maža (1–10 darbuotojų) (11–50 darbuotojų)

Vidutinė (51–250 darbuotojų)

Didelė (> 250 darbuotojų)

Taip

72,5 %

71,6 %

92,6 %

96,2 %

Ne

27,5 %

28,4 %

7,4 %

3,8 %


5.2.6 lentelė Ar darbdaviai priima studentus praktikai (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių Sektorius

Teiginiai

Privatus

Viešasis

Taip

84,3 %

77,7 %

Ne

15,7 %

22,3 %

5.2.3 diagrama Ar darbdaviai priima studentus praktikai iš kitų ES valstybių

Ne 69 %

Taip 31 %

5.2.7 lentelė Ar darbdaviai priima studentus praktikai iš kitų ES valstybių (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių veiklos pobūdį Įmonių veiklos pobūdis Teiginiai

Gamybos

Prekybos

Paslaugų teikimo

Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba)

Taip

32,1 %

18,8 %

39,0 %

8,6 %

Ne

67,9 %

81,2 %

61,0 %

91,4 %

127


5.2.8 lentelė Ar darbdaviai priima studentus praktikai iš kitų ES valstybių (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių dydį Įmonių dydis Teiginiai

Smulki Maža (1–10 darbuotojų) (11–50 darbuotojų)

Vidutinė (51–250 darbuotojų)

Didelė (> 250 darbuotojų)

Taip

28,9 %

17,4 %

42,0 %

32,7 %

Ne

71,1 %

82,6 %

58,0 %

67,3 %

5.2.9 lentelė Ar darbdaviai priima studentus praktikai iš kitų ES valstybių (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių Sektorius

Teiginiai

Privatus

Viešasis

Taip

27,1 %

37,7 %

Ne

72,9 %

62,3 %

5.2.4 diagrama Ar darbdaviai žino apie Europos verslo konfederaciją (angl. Confederation of European Business) ir pagrindines jos veiklos kryptis? (proc.)

Ši organizacija man nežinoma

58,0

Taip, dalyvauju šios organizacijos veikloje ir jos organizuojamuose renginiuose

6,2

Taip, domiuosi šios organizacijos veikla

8,6

27,1

Taip, esu girdėjęs, kad tokia yra 0,0

128

10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0


5.2.5 diagrama Darbdavių požiūris į įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos (diplomo / laipsnio) pripažinimą visoje Europoje (proc.) 45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

40,8 30,0 18,1

5,3 Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, tai Man atrodo, aktualu kai svarbu dautai tiesiog kurioms giau studen- gražūs žokitoms vers- tams, mokslo džiai, nes kol lo šakoms ir studijų kas nematyti Lietuvoje, institucijoms, konkrečių bet ne mano bet ne verslui rezultatų atstovaujamai šakai

5,9 Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

5.2.6 diagrama Darbdavių požiūris į aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimą ir suderinamumą su darbo rinkos poreikiais (proc.) 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

38,1 33,1

18,4 6,5 Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, tai Man atrodo, aktualu kai svarbu dautai tiesiog kurioms giau studen- gražūs žokitoms vers- tams, mokslo džiai, nes kol lo šakoms ir studijų kas nematyti Lietuvoje, institucijoms, konkrečių bet ne mano bet ne verslui rezultatų atstovaujamai šakai

4,0 Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

129


5.2.7 diagrama Darbdavių požiūris į užsienio studentų pritraukimą ir integraciją į ES kultūrą ir darbo rinką (proc.) 50,0 45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

44,6

21,3

19,1 7,4

Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, tai Man atrodo, aktualu kai svarbu dautai tiesiog kurioms giau studen- gražūs žokitoms vers- tams, mokslo džiai, nes kol lo šakoms ir studijų kas nematyti Lietuvoje, institucijoms, konkrečių bet ne mano bet ne verslui rezultatų atstovaujamai šakai

7,5

Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

5.2.8 diagrama Darbdavių požiūris į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą Europos darbo rinkai (proc.) 50,0 45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

130

46,7

18,7

17,8 9,0

Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, tai Man atrodo, aktualu kai svarbu dautai tiesiog kurioms giau studen- gražūs žokitoms vers- tams, mokslo džiai, nes kol lo šakoms ir studijų kas nematyti Lietuvoje, institucijoms, konkrečių bet ne mano bet ne verslui rezultatų atstovaujamai šakai

7,8

Neturiu nuomonės, man tai neįdomu


5.2.9 diagrama Darbdavių požiūris į dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimą (proc.) 60,0 55,0 50,0 45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

49,1

26,5 12,8 4,1 Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, tai Man atrodo, aktualu kai svarbu dautai tiesiog kurioms giau studen- gražūs žokitoms vers- tams, mokslo džiai, nes kol lo šakoms ir studijų kas nematyti Lietuvoje, institucijoms, konkrečių bet ne mano bet ne verslui rezultatų atstovaujamai šakai

7,5 Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

5.2.10 diagrama Darbdavių požiūris į rinkos poreikius atitinkančių programų rengimą (pagal paskutiniuosius Bolonijos dokumentus) (proc.) 45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

38,8 30,2

12,4

13,0 5,6 Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, tai Man atrodo, aktualu kai svarbu dautai tiesiog kurioms giau studen- gražūs žokitoms vers- tams, mokslo džiai, nes kol lo šakoms ir studijų kas nematyti Lietuvoje, institucijoms, konkrečių bet ne mano bet ne verslui rezultatų atstovaujamai šakai

Neturiu nuomonės, man tai neįdomu

131


5.3. Komunikacija ir informuotumas 5.3.1 diagrama Ar įmonių vadovai seka naujienas apie aukštojo mokslo švietimo reformas Lietuvoje ir Europoje? (proc.) 60,0 55,0 50,0 45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0

50,4

29,2

5,9

14,5

Taip, seku Taip, seku Taip, seku Šiais klausimais naujienas naujienas naujienas nesidomiu ir domiuosi ir domiuosi ir domiuosi aukštojo aukštojo aukštojo moksmokslo reforma mokslo reforma lo reforma tiek Lietuvoje Europoje Lietuvoje, tiek Europoje

5.3.1 lentelė Ar įmonių vadovai seka naujienas apie aukštojo mokslo švietimo reformas Lietuvoje ir Europoje? (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių veiklos pobūdį Įmonių veiklos pobūdis Teiginiai

132

Gamybos

Prekybos

Paslaugų teikimo

Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba)

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje

85,6 %

33,3 %

18,9 %

13,3 %

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Europoje

2,9 %

29,7 %

15,6 %

1,0 %

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma tiek Lietuvoje, tiek Europoje

2,9 %

12,3 %

13,9 %

31,4 %

Šiais klausimais nesidomiu

8,7 %

24,6 %

66,5 %

54,3 %


5.3.2 lentelė Ar įmonių vadovai seka naujienas apie aukštojo mokslo reformas Lietuvoje ir Europoje? (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamų įmonių dydį Įmonių dydis Smulki (1–10  darbuotojų)

Maža (11–50 darbuotojų)

Vidutinė (51–250 darbuotojų)

Didelė (> 250 darbuotojų)

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje

22,7 %

32,5 %

40,8 %

23,6 %

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Europoje

1,0 %

26,3 %

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma tiek Lietuvoje, tiek Europoje

12,0 %

3,8 %

35,3 %

2,7 %

Šiais klausimais nesidomiu

64,3 %

37,5 %

23,9 %

71,6 %

Teiginiai

2,0 %

5.3.3 lentelė Ar įmonių vadovai seka naujienas apie aukštojo mokslo reformas Lietuvoje ir Europoje? (proc.) – pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių

Teiginiai

Sektorius Privatus

Viešasis

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje

38,1 %

12,8 %

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Europoje

1,3 %

14,5 %

Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma tiek Lietuvoje, tiek Europoje

8,0 %

26,6 %

Šiais klausimais nesidomiu

52,6 %

46,1 %

133


5.3.2 diagrama Kaip darbdaviams būtų patogiausia gauti naujienas apie vykstančias aukštojo mokslo reformas? Kitoks atsakymas

1,4 %

Pokalbiai su kolegomis, šeimos nariais ir pan.

4,9 %

Kiti (ne švietimo ir mokslo institucijų) interneto tinklalapiai Švietimo ir mokslo institucijų interneto tinklalapiai Pranešimai konferencijose, seminaruose

7,1 % 20,9 % 12,2 %

Lankstinukai, plakatai

5,7 %

Specializuoti leidiniai (brošiūros, knygos ir pan.)

14,9 %

Radijas, televizija, spauda

32,9 %

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0

5.3.3 diagrama Ar ir kiek darbdaviai asmeniškai yra susipažinę su Bolonijos procesu (tikslais, dokumentais, pasiekimais ir pan.)? (proc.) Kitoks atsakymas 0,2 Su Bolonijos procesu esu labai gerai susipažinęs Esu susidaręs gana išsamų vaizdą apie visą Bolonijos procesą Kai kuriuos su Bolonijos procesu susijusius dalykus / veiklas / sritis žinau gana gerai, kai kurių visai nežinau Kažką apie tai girdėjau, bet labai nedaug Visiškai nieko nežinau

3,6 3,9 8,2 26,3 57,8

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

134


5.3.4 diagrama Iš kur darbdaviai gavo informacijos apie Bolonijos procesą? (proc.) Kitoks atsakymas

0,2 15,7

Atsitiktinės nuogirdos

8,7

Pokalbiai su kolegomis, šeimos nariais ir pan. Dalyvavimas priimant į praktiką Lietuvos ir kitų ES šalių aukštųjų mokyklų absolventus

1,9

Pokalbiai su priimamais į darbą aukštųjų mokyklų absolventus Kiti (ne švietimo ir mokslo institucijų) interneto tinklalapiai

9,3 5,8 6,0

Švietimo ir mokslo institucijų interneto tinklalapiai Pranešimai konferencijose, seminaruose Lankstinukai, plakatai Specializuoti leidiniai apie Bolonijos procesą

21,7 1,7 2,7

Radijas, televizija, spauda

0,0

26,4 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0

5.3.5 diagrama Ar darbdaviai norėtų daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą?

Ko gero, ne 12 % Sunku pasakyti 34 %

Tikrai ne 6% Tikrai taip 18 %

Ko gero, taip 30 %

135


5.3.6 diagrama Kokiomis formomis darbdaviams būtų patogiausia ir naudingiausia gauti informacijos apie Bolonijos procesą? (proc.) Kitoks atsakymas 0,2 % Specializuotos radijo, televizijos laidos

11,2 %

Specializuoti spaudos leidiniai, pavyzdžiui, brošiūros

20,1 %

Informaciniai susitikimai, seminarai

8,8 %

Vienas išsamus interneto tinklalapis apie Bolonijos procesą

43,8 %

Elektroniniu paštu siunčiamos nuorodos, leidiniai ir pan.

15,9 % 0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

Įmonės, kuriose buvo atliekama apklausa UAB Plastmasės fabrikas (Vilnius) AB „Achema“ (Jonava) AB „Ukmergės gelžbetonis“ (Ukmergė) AB „Klaipėdos baldai“ (Klaipėda) AB „Utenos trikotažas“ (Vilnius, Utena) AB „Nordic Sugar“ (Kėdainiai) Kooperatyvas „Padegsnys“ (Molėtai) Ukmergės r. vartotojų kooperatyvas

136

50,0


UAB „Saustos prekyba“ (Šiauliai) UAB „USS ENTERPRISES“ IĮ „Intelektualios technologijos“ UAB Informatikos ir ryšių technologijų centras UAB „ELSIS“ UAB „AAA Wrislit“ UAB „Baltic Clipper“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus padaliniai) UAB „Tez Tour“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klaipė­ dos, Šiaulių, Alytaus padaliniai) UAB „Novaturas“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klai­ pėdos, Šiaulių, Alytaus padaliniai) AB Rytų skirstomieji tinklai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Alytus) AB „Lietuvos energija“ (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Kaišiadorys) UAB „Vilniaus energija“ (Vilnius) UAB „Čili holdingas“ – maitinimo paslaugos (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Druskininkai) UAB G4S („Group 4 Securicor“) Kaimo turizmo sodyba „Medžiotojų sostinė“ (Kėdainiai) IĮ Senamiesčio stomatologijos klinika (Vilnius)

137


UAB „Infomedia“ UAB „Bitė Lietuva“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klai­ pėdos, Šiaulių, Alytaus padaliniai) UAB „Eugesta“ AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) UAB „Baltic Clean“ – valymo paslaugos Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ UAB „STA Logistics“ AB „TEO LT“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus padaliniai) G. Kašinskos PĮ UAB „Kemi“ (Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės padaliniai) UAB „Transimeksa“ (Šiauliai, Vilnius) D. Vaitelio ekologinės mėsinės galvijininkystės ūkis (Žostautų k.) UAB „RIVI Logistics“ UAB „Oldvila“ AB Ūkio bankas UAB „IRONGE“ Socialinių paslaugų centras (Vilnius, Kaunas, Panevėžys) UAB „Naujos inžinerinės technologijos“ (Vilnius, Kaunas)

138


UAB „Palink“ (IKI) (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klai­ pėdos, Šiaulių, Alytaus ir kt. padaliniai) UAB „RIMI Lietuva“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klai­ pėdos, Šiaulių, Alytaus ir kt. padaliniai) UAB „Lietuva Statoil“ (Vilniaus, Panevėžio, Mažeikių, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir kt. padaliniai) UAB „Echo Stamp“ (Vilnius) UAB „SBA baldai“ UAB „Lindab“ (Vilnius) UAB „FILTER“ (Kaunas) UAB „ADR 8“ IĮ „Vosinta“ UAB „Draginta“ UAB „SMC PNEUMATICS“ UAB „Geo Systems Baltija“

139


5.4. Klausimynas įmonių atstovams, kurių darbas susijęs su žmogiškųjų išteklių valdymu ir organizacijos plėtra Gerb. kolegos, Socialinės informacijos ir mokymų agentūros sociologų grupė Švietimo mainų paramos fondo užsakymu atlieka sociologinį tyrimą „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vyk­ domomis reformomis švietimo srityje siekiama sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę, kuri užtikrintų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą darbo rinkoms bei glaudų darbo sektoriaus atstovų (darbdavių, profesinių organizacijų, profesinių sąjungų) ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą. Nors šiems klausimams pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio, tačiau šios problemos Lietuvoje vis dar lieka neišspręstos. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas trukdo ir kas galėtų padėti siekti efekty­ vių aukštojo mokslo plėtros rezultatų. Jūsų nuomonė mums labai svarbi ir padės atskleisti iškylančius sunkumus. Anketoje nėra teisingų ar klaidingų atsakymų. Prašome parašyti ar pažymėti tokį atsakymo variantą, kuris tiksliausiai atspindi Jūsų nuomonę. Labai svarbu, kad atsakytumėte į VISUS klausimus. Anketa yra anoniminė, todėl vardo ir pavardės rašyti nereikia. Iš anksto dėkojame Jums už pagalbą ir nuoširdžius atsakymus!

140


KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS 1. Ar Jūsų atstovaujamoje verslo šakoje jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumas? 1. Taip, labai trūksta specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu (kolegijos) išsilavinimu 2. Trūksta specialistų tik su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu 3. Trūksta specialistų, turinčių profesinio bakalauro laipsnį (kolegijų absolventų) 4. Šiuo metu specialistų su aukštuoju išsilavinimu netrūksta 5. Kitoks atsakymas (parašykite). ..................................................... .............................................................................................................. .............................................................................................................. 2. Ar įmonės veiklos rezultatyvumui turi įtakos tai, kokio lygio aukštųjų mokslų profesijos diplomus (bakalauro, magistro ar daktaro) turi Jūsų įmonės darbuotojai? 1. Labai svarbu – aukštesnio lygio išsilavinimas turi tiesiogi­ nės įtakos sėkmingai įmonės veiklai 2. Gana svarbu, tačiau tai nėra įmonės efektyvią veiklą le­ miantis veiksnys

141


3. Greičiausiai nesvarbu, nes dažniausiai ne diplomas, o dar­ buotojų turimos kompetencijos ir profesinė patirtis turi įtakos jo darbo įmonėje efektyvumui 4. Visiškai nesvarbu, neturi jokios įtakos įmonės veiklos rezultatams 5. Sunku pasakyti 6. Kitoks atsakymas (parašykite). ...................................................... ............................................................................................................... ............................................................................................................... 3. Įvertinkite aukštąsias mokyklas baigusių absolventų turimų žinių, praktinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų atitiktį Jūsų atstovaujamos įmonės keliamiems reikalavimams. Trumpi paaiškinimai: 1. Žinios šiuo atveju reiškia profesinės srities ir bendrojo lavinimo teorines žinias bei jų pritaikymą praktikoje, sprendžiant konkrečius darbo uždavinius. 2. Praktiniai įgūdžiai – gerai įsisavinti praktiniai gebėjimai, reikalingi konkretiems veiklos uždaviniams atlikti (pvz., įvairūs techniniai įgūdžiai). 3. Bendrosios kompetencijos – gebėjimai, vertybinės nuostatos ar savybės, kurios reikalingos ir pritaikomos įvairiose darbo vietose.

142


Absolventų, baigusių Lietuvos aukštąsias mokyklas ir / arba turinčių darbinės patirties vietinėje darbo rinkoje Žinios

Praktiniai įgūdžiai

Bendrosios kompetencijos

Absolventų, baigusių užsienio aukštąsias mokyklas ir / arba turinčių darbinės patirties užsienio šalių darbo rinkose Žinios

Praktiniai įgūdžiai

Bendrosios kompetencijos

Labai atitinka Iš esmės atitinka Bakalauro

Sunku pasakyti Atitinka tik iš dalies Visiškai neatitinka Labai atitinka Iš esmės atitinka

Magistro

Sunku pasakyti Atitinka tik iš dalies Visiškai neatitinka Labai atitinka Iš esmės atitinka

Daktaro

Sunku pasakyti Atitinka tik iš dalies Visiškai neatitinka

143


4. Priimant darbuotojus į darbą, Jums svarbu, kad: (Pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje) Teiginiai

Vertinimas

Labai svarbu

Svarbu

Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

Sunku pasakyti

Kandidatas turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą Kandidatas turėtų Europos Sąjungos šalies aukštosios moky­ klos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą Kandidatas kartu turėtų ir Lietu­ vos aukštosios mokyklos, ir kitos ES šalies aukštosios mokyklos išduotą bakalauro, magistro ar daktaro diplomą Kandidatas turėtų patirties pro­ fesinėje srityje Lietuvos įmonėse Kandidatas turėtų patirties pro­ fesinėje srityje užsienio įmonėse Kandidatas turėtų geras reko­ mendacijas iš kitų darbdavių Kandidatas turėtų gerus sociali­ nius įgūdžius

5. Ar rengiant atranką į darbo vietą Jums svarbus institucijos vardas (aukštosios mokyklos reitingas), kurioje kandidatas įgijo aukštojo mokslo diplomą? 1. Labai svarbus 2. Svarbus 3. Sunku pasakyti

144


4. Nesvarbus 5. Visiškai nesvarbus TARPTAUTIŠKUMAS 6. Kaip vertinate aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų mobilumą, kai jie išvyksta studijuoti, stažuotis ar atlikti praktiką į kitų šalių aukštąsias mokyklas ir įmones, remiami įvairių ES programų ar kitais būdais? 1. Teigiamai, nes (parašykite): ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... 2. Neigiamai, nes (parašykite): ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... 3. Sunku pasakyti

145


7. Ar priimate studentus praktikai į įmonę, kurioje dirbate? 1. Taip 2. Ne 8. Ar priimate studentus praktikai į įmonę iš kitų ES valstybių? 1. Taip 2. Ne 9. Ar Jūs žinote Confederation of European Business (BUSINESS EUROPE) organizaciją ir pagrindines jos veiklos kryptis? 1. Taip, esu girdėjęs, kad tokia yra 2. Taip, domiuosi šios organizacijos veikla (prašytume parašy­ ti, kokia veikla domitės): ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... 3. Taip, dalyvauju šios organizacijos veikloje ir jos organizuoja­ muose renginiuose 4. Ši organizacija man nėra žinoma

146


10. Toliau pateikiami pagrindiniai Bolonijos proceso tikslai. Prašytume išsakyti savo požiūrį į kiekvieną iš jų, pažymint labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Bolonijos proceso tikslai

Tai labai aktualu ir reikalinga visam verslui Lietuvoje, įskaitant ir mano atstovaujamą verslo šaką

Ko gero, tai Ko gero, Man ataktualu kai tai svarbu rodo, tai kurioms kidaugiau tiesiog graNeturiu toms verslo studenžūs žodžiai, nuomonės, šakoms Lie- tams, moksnes kol kas man tai tuvoje, bet lo ir studijų nematyti neįdomu ne mano institucikonkrečių atstovaujajoms, bet rezultatų mai šakai ne verslui

Įgytos aukštojo mokslo kvalifika­ cijos (diplomo / laipsnio) pripa­ žinimas visoje Europoje Aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimas ir suderinamumas su darbo rinkos poreikiais Užsienio studentų pritraukimas ir integracija į ES kultūrą ir darbo rinką Aukštos kvalifika­ cijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai

Dėstytojų ir stu­ dentų mobilumo skatinimas Rinkos poreikius atitinkančių pro­ gramų rengimas (pagal paskutinius Bolonijos doku­ mentus)

147


KOMUNIKACIJA 11. Ar sekate naujienas apie aukštojo mokslo švietimo reformas Lietuvoje ir Europoje? Pasirinkite atsakymo variantą ir užpildykite. 1. Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje Prašytume nurodyti pagrindinius informacijos šaltinius ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... 2. Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma Europoje Prašytume nurodyti pagrindinius informacijos šaltinius ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... 3. Taip, seku naujienas ir domiuosi aukštojo mokslo reforma tiek Lietuvoje, tiek Europoje Prašytume nurodyti pagrindinius informacijos šaltinius ...................................................................................................................... ..................................................................................................................... ...................................................................................................................... 4. Šiais klausimais nesidomiu

148


12. Kaip Jums būtų patogiausia gauti naujienas apie vykstančias aukštojo mokslo reformas? (Pažymėkite visus tinkamus atsakymų variantus) 1. Radijas, televizija, spauda 2. Specializuoti leidiniai (brošiūros, knygos ir pan.) 3. Lankstinukai, plakatai 4. Pranešimai konferencijose, seminaruose 5. Švietimo ir mokslo institucijų svetainės internete (pavyz­ džiui, Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų ir pan.) 6. Kitos (ne švietimo ir mokslo) interneto svetainės 7. Pokalbiai su kolegomis, šeimos nariais ir pan. 8. Kitoks atsakymas (parašykite) ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ......................................................................................................................

149


13. Ar ir kiek Jūs asmeniškai esate susipažinęs su Bolonijos procesu (tikslais, dokumentais, pasiekimais ir pan.)? • Visiškai nieko nežinau (pereikite prie 15 klausimo) • Kažką apie tai girdėjau, bet labai nedaug • Kai kuriuos su Bolonijos procesu susijusius dalykus / veik­ las / sritis žinau gana gerai, kai kurių visai nežinau • Esu susidaręs pakankamai išsamų vaizdą apie visą Boloni­ jos procesą • Esu susipažinęs su Bolonijos procesu labai gerai • Kitoks atsakymas (parašykite) ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... 14. Iš kur gavote informacijos apie Bolonijos procesą? (Pažymėkite visus tinkamus atsakymų variantus) 1. Radijas, televizija, spauda 2. Specializuoti leidiniai apie Bolonijos procesą (brošiūros, knygos ir pan.)

150


3. Lankstinukai, plakatai 4. Pranešimai konferencijose, seminaruose 5. Švietimo ir mokslo institucijų interneto svetainės (pavyz­ džiui, Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų ir pan.) 6. Kitos (ne švietimo ir mokslo) interneto svetainės 7. Pokalbiai su priimamais į darbą aukštųjų mokyklų absolventais 8. Dalyvavimas priimant į praktiką Lietuvos ir kitų ES šalių aukštųjų mokyklų absolventus 9. Pokalbiai su kolegomis, šeimos nariais ir pan. 10. Atsitiktinės nuogirdos 11. Kitoks atsakymas (parašykite) ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ......................................................................................................................

151


15. Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie Bolonijos procesą? 1. Tikrai taip 2. Ko gero, taip 3. Sunku pasakyti 4. Ko gero, ne 5. Tikrai ne (pereikite prie 17 klausimo) 16. Kokiomis formomis Jums būtų patogiausia ir naudingiausia gauti informacijos apie Bolonijos procesą? 1. Elektroniniu paštu siunčiamos nuorodos, leidiniai ir pan. 2. Vienas išsamus interneto tinklalapis apie Bolonijos procesą 3. Informaciniai susitikimai, seminarai 4. Specializuoti spaudos leidiniai, pavyzdžiui, brošiūros 5. Specializuotos radijo, televizijos laidos 6. Kitoks atsakymas (parašykite) ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ......................................................................................................................

152


BENDRADARBIAVIMAS SU AUKŠTOSIOMIS MOKYKLOMIS 17. Koks yra Jūsų įmonės ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo pobūdis? (Pažymėkite visus tinkamus atsakymų variantus) 1. Įmonės darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją aukš­ tosiose mokyklose 2. Įmonės darbuotojai dalinasi savo profesine patirtimi su aukštųjų mokyklų studentais 3. Įmonės darbuotojai dirba dėstytojais aukštosiose mokyklose 4. Vykdoma bendra mokslinė / tiriamoji / projektinė veikla 5. Aukštųjų mokyklų studentai atlieka praktiką įmonėje 6. Kreipiasi į aukštąją mokyklą ieškodami reikalingų specialistų 7. Rengia savo įmonės pristatymus aukštojoje mokykloje, organizuoja studentams ekskursijas savo įmonėje 8. Dalyvauja kuriant ir tobulinant studijų programas 9. Dalyvauja aukštosios mokyklos valdyme (tarybų veikloje) 10. Kitas (parašykite). .............................................................................

153


18. Kaip vertinate Lietuvoje vykdomų aukštojo mokslo reformų poveikį verslui ir jo plėtrai? (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje) Teiginiai Vertinimas

Visiškai sutinku

Sutinku

NesutinVisiškai Sunku ku nesutinku pasakyti

Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes padeda užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą verslui, skatina verslo įmonių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tyrimų, technologinės plėtros ir kitose srityse ir pan. Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos daro palyginti nežymų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios reformos vyksta izoliuotai nuo verslo poreikių, apsiriboja vidiniais aukštojo mokslo sistemos pertvarkymais ir iš esmės nedaro aukštojo mokslo sistemos atviresnės bendradarbiavimui su verslu. Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos dėl strateginio kryptingumo stokos ir tikslų kai­ tos daro daugiau neigiamą negu teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes šios reformos neleidžia aukš­ tosioms mokykloms (ir neskatina jų) skirti daugiau dėmesio studijų kokybės klausimams, bendra­ darbiavimui su verslo įmonėmis rengiant studijų programas, pri­ imant studentus, organizuojant praktikas ir vertinant studentų įgytas kompetencijas.

Jūsų komentaras šiuo klausimu (jei teiginiuose liko nepalies­ tas Jums aktualus problemos aspektas)

154


19. Pagal veiklos pobūdį Jūsų atstovaujama įmonė yra: 1. Gamybos 2. Prekybos 3. Paslaugų teikimo 4. Mišri veikla (ir prekyba, ir gamyba) 20. Pagal darbuotojų skaičių, Jūsų atstovaujama įmonė yra: 1. Smulki (1–10 darbuotojų) 2. Maža (11–50 darbuotojų) 3. Vidutinė (51–250 darbuotojų) 4. Didelė (> 250 darbuotojų) 21. Jūsų įmonės atstovaujamas sektorius yra: 1. Privatus 2. Viešasis 22. Pagal juridinį statusą Jūsų atstovaujama įmonė yra: 1. Individuali įmonė 2. Akcinė bendrovė 3. Uždaroji akcinė bendrovė

155


4. Žemės ūkio bendrovė 5. Kooperatinė bendrovė 6. Ūkinė bendrija 7. Draudimo bendrovė 8. Viešoji įstaiga 9. Fondas 10. Biudžetinė įstaiga 11. Filialas 12. Kita (parašykite) ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ......................................................................................................................

Jeigu turite papildomų pastabų, prašytume jas išdėstyti ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ...................................................................................................................... ......................................................................................................................

156

Darbdavių požiuris i Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius  

Bolonijos procesas

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you