Pillė VELJATAGA. Klaipėdos krašto simboliai emalyje

Kad žodžiai „Kintai“ ir „emalis“ yra tapę Lietuvos kultūros lauke atpažįstamais raktažodžiais, rašiau dar 2018 m. Kintų emalio meno laboratorijos projekto „Pamario ženklai“ dalyvių kūrinių parodos recenzijoje („Durys“, 2018, Nr. 9). 2022 m. vasarą Vydūno kultūros centro emalio meno laboratorijoje 20-ąjį kartą vyko šis visuomeniškai angažuotas projektas, kurio temos menininkams visados tapdavo ne privalomu dalyku, o inspiracijų šaltiniu.

Tam pastangų negaili projekto koordinatorė, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, organizuojanti dalyviams išsamias, žiniomis ir emocijomis praturtinančias ekskursijas. Itin palanki inspiracijų laisvei buvo tema „Klaipėdos krašto simboliai emalyje“, kurią įmanoma traktuoti ir apibendrintai, ir pasinaudojant ►

N. Sippach. Klaipėdos kraštas. Emalio objektų kompozicija.

Emalio laboratorijos „Pamario ženklai 2022“ dalyviai Kintų Vydūno kultūros centre prie dirbtuvių. Ritos Tarvydienės nuotr.

N. Sippach. Klaipėdos Didžioji Vandens gatvė. Emalio kompozicija. A. Mačiulaitienė. Sagė Klaipėdos kraštui. L. Kiškytė. Segė Klaipėdos kraštui. Emalis, gintaras.

S. Malaškevičiūtė. Klaipėdos kraštas – aš čia gimiau. Emalio segės. D. Razauskas. Klaipėdos krašto simboliai. Emalio objektai.

L. Kiškytė. Segė Klaipėdos kraštui. Emalis, gintaras. N. Sippach. Klaipėdos kraštas. Juodkrantei. Emalio kompozicijos fragmentas.

D. Razauskas. Klaipėdos krašto simboliai. Emalio objektai. M. Dominaitė. Klaipėdos kraštas. Juodkrantės vilos. Emalio plaketė.

M. Dominaitė. Klaipėdos kraštas. Pamario ąžuolas. Emalio objektas. A. Naboka. Klaipėdos kraštas. Nendrynai. Emalio plaketė.

M. Lasinskas. Klaipėdos kraštas. Kopa. Emalio plaketė. ◄ konkrečiais architektūros paveldo pavyzdžiais, istoriniais faktais. Ekskursijų su gidais metu menininkai susipažino su Klaipėdos kraštui būdinga moderno stiliaus architektūra Šilutėje ir Juodkrantėje, su Klaipėdos fachverku, apsilankė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Projektą vainikavo paroda Kintų Vydūno kultūros centre. Šiemet ji buvo skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

Žinomos menininkės, tarptautinių emalio meno bienalių Vilniuje organizatorės Marytės Dominaitės plaketėje grafiškai pavaizduotos XIX a. pabaigos Juodkrantės kurortinės architektūros pažibos „Villa Flora“, „Villa Loebell“, viešbutis „Bachmann“. Eskiziškas piešinys ir šriftas, prislopintas perlamutro atspalvio emalio paviršius, jo sąšauka

G. Latakas. Klaipėda. Emalio kompozicija knygos viršeliui. D. Žydelienė. Klaipėdos kraštui. Neringa. Emalio plaketė.

su pilkšvu aliuminiu, aprėminimas iš „senų laikraščių“ iškirptomis popieriaus juostelėmis perteikia nevaržomą, bet subtilią Belle Epoque atmosferą. Tradicijos ir novacijos sanbūvis – taip interpretuočiau M. Dominaitės erdvinę kompoziciją, vaizduojančią žaliuojantį ąžuolą ir nevietinės kilmės raudonuosius ąžuolus, kurių alėja yra Kintuose. Pasak menininkės, ji mėgsta palikti matomą natūralų, spalvomis nepadengtą varį. Tikru vario medžiagiškojo grožio smaguriautoju vadinčiau Dalių Razauską, jau kelintą kartą emalio laboratorijoje dalyvaujantį dizainerį, kuris pasitelkia oksidacijos paveikto ir nuvalyto vario spalvų santykį, bespalvį emalį, autorine technika išgaunamą tekstūrą. Šį kartą menininkas padirbino du nedidelius kubus su ant jų pavaizduotomis žuvelėmis, eksponavo taip, kad atsispindėtų veidrodyje, ir to pakako estetinei regos puotai. Panašią puotą surengė taip pat ne kartą Kintų emalio meno laboratorijoje dalyvavusi žinoma juvelyrė Sandra Malaškevičiūtė. ►

Z. Ramanauskienė. Klaipėdos kraštui. Emalio objektų kompozicija.

A. Naboka. Klaipėdos kraštas. Aukštumalos saulašarė. Emalio plaketė.

◄ Ji emalio peizažą nuspalvino vandens ir dangaus mėlynos spalvos atspalviais bei rausvu saulėlydžio gaisų brūkšneliu, žaismingai aprėmino seges metalu. Pasak iš Klaipėdos kilusios menininkės, trijose segėse „Aš čia gimiau“ – jūra, žuvėdros ir Žemės planeta apskritai.

Marių pakrantės nendrių motyvas atpažįstamas Lietuvoje apsistojusios profesionalios emalio menininkės iš Ukrainos Alinos Nabokos spalvingose apskritimo formos plaketėse. Akvarelės techniką pamėgusi menininkė yra sukūrusi atvirukų, kuriuose vaizduojami į Raudonąją knygą įtraukti Ukrainos augalai. Gavusi Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, ji tęsė šią temą, ieškodama Lietuvos ir Ukrainos augalijos panašumų. Kaip pasakojo R. Tarvydienė, A. Naboka teiravosi apie būdingus Pamario kraštui augalus ir dviejose plaketėse pavaizdavo marių pakrantės nendres, trečioje – saulašarę, augančią vien tik Aukštumalos pelkėje ir žydinčią vos įžiūrimais raudonais žiedeliais. Mantvydas Lasinskas, sieninės tapybos restauratorius, įsisavinęs pertvarinio emalio techniką, sukūrė miniatiūrą „Kopa“. Menininkas į kopą pažvelgė fantazijos akimis, kurios regi joje juoduojančias kiaurymes ir keistą raudoną ženklą viršūnėje. Kintuose gyvenančios juvelyrės Aušros Mačiulaitienės subtiliai emaliuotą segę puošia iš sidabro nulietas pamario medinių namų vėjalentės ornamentas. Į nėrinius panašus Juodkrantės vilų pjaustinėtas medžio dekoras, lango apatinę pusę dengdavusios užuolaidėlės, kurioms, kaip įrengiant lėlių namelį, privalu panaudoti tikrų nėrinių skiautę – tokia naiviojo primityvizmo nuotaika sklinda iš Nadinės Sippach kūrinių. Emalio laboratorijos edukacinius užsiėmimus lankanti ir „Pamario ženklų“ parodoje antrą kartą dalyvaujanti Vokietijoje gyvenanti tiksliųjų mokslų studentė, kurios giminės šaknys Kintuose, neabejotinai pažengė meniškumo link.

Senovinės fotografijos nostalgišką žavesį ir portretuojamojo būdą perteikia jaunos juvelyrės Laurynos Kiškytės ovalo formos rėmeliuose pavaizduotas personažas varganais rūbais, bet narsia veido išraiška. Pertvarinio emalio technika kurianti Dovilė Žydelienė, kuri dažnai naudoja baltų etnografijos motyvus, šį kartą pasirinko romantinį: plaketėje pavaizduota mergaitė vėjyje besiplaikstančiais plaukais, iškeltoje rankoje laikanti žibintą, kuris rodo kelią parplaukiančiai žvejo valčiai. Zinos Ramanauskienės objektas su jubiliejiniu skaičiumi 100, kurį komponuodama menininkė panaudojo geležinį siuvamosios mašinos „Zinger“ ratą, byloja apie Klaipėdos krašto miestus ir gyvenvietes, kurių istorijoms surašyti prireiktų daug lapų. Gvido Latako, tapytojo, rašančio poeziją ir kuriančio emalio miniatūras, kūrinių ikonografija pasirinkta su išmanymu ir pasiliekant laisvės improvizavimui. Klaipėdos miestui skirtos suvenyrinės knygos emaliu puoštame viršelyje matome miesto herbą, įkūrimo datą ir simbolinius personažus – vėjus Rytį bei Vakarį, pasaulio poliariškumą simbolizuojančias vyro ir moters figūras. Kaip aiškino menininkas, vyro rankose laikomas kiškis ir prie moters stovi lapė – susigalvoti, prototipų neturintys vaizdiniai. Ikonografinių motyvų kitai suvenyrinei knygai menininkas sėmėsi iš muziejuje matytų Klaipėdos archeologinių radinių – lėkštės, dekoruotos vyro su dūdele atvaizdu, renesansinio koklio su moters figūra.

Paroda „Klaipėdos krašto simboliai emalyje“, kurioje dalyvauja vienuolika menininkų, yra tematiškai sutelkta ir aukšto meninio lygio. 2023-iaisiais, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, ji apkeliaus ne vieną Lietuvos miestą ir bylos apie Kintų Vydūno kultūros centro tarptautinės emalio meno laboratorijos prestižą tarp menininkų bei 20 metų vykdomo projekto „Pamario ženklai“ įnašą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Dalis jo dalyvių ir iš Lietuvos, ir iš užsienio – metalo meno ir juvelyrikos studijas baigę menininkai, kurių kūrybinėse biografijose emaliui tenka nuolatinis arba epizodinis vaidmuo. Kita dalis – turintys tapybos, skulptūros ar dizaino akademinius pagrindus ir greta kitų veiklos sričių ėmęsi kurti emalį. Būna ir dailės savamokslių. Dalyvavimas emalio meno laboratorijoje naudingas ne vien tiems, kuriems rūpi iš patyrusių profesionalų pasimokyti technologinių gudrybių. Pasak laboratorijos įkūrimo iniciatoriaus, projekto konsultanto Romo Tarvydo, pa-

sitaiko, kad netikėtas naujoko sumanymas paklibina nusistovėjusį supratimą apie tai, kas ir kaip emalio mene darytina. Bet svarbiausia, ko tikisi ir ką randa dalyvaujantys emalio meno laboratorijoje, – idėjų apykaita, kūrybingumo ir bendrystės atmosfera. Kai kurie Kintuose pradėtus kūrinius baigia namuose, dauguma darbuojasi Kintų Vydūno kultūros centre nuo ryto iki vakaro. Supratingai stengiamasi anksti ryte plaktuku nekaukšėti ir vakarojimų per ilgai neužtęsti. Kaip daugumos kūrybinių dirbtuvių veikloje, po vieną kūrinį menininkai palieka rengėjams, ir per 20 metų Kintų Vydūno kultūros centro emalio galerija yra sukaupusi maždaug 300 kūrinių kolekciją. Galerijos lankytojus pasitinka skoninga ekspozicija, visas pluoštas projekto „Pamario ženklai“ parodų, skirtų krašto istorijai, kultūrai, etnografijai, gamtovaizdžiui, katalogų. Emalio menas Kintuose yra gyvybingas.

20-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai 2022“ parodos naktinė lauko ekspozicija Kintų Vydūno kultūros centre. Ritos Tarvydienės nuotr.