INOVATYVŪS KŪRYBINIAI PRTOJEKTAI
rekomenduoja! _______________________________ ____________________________________________________________________ Naujienlaiškis. Nr. 2/ 2015 m. kovas
Kovo 18 d. , trečiadienį, 14.00 val. susitinkame prie katedros Kauno senamiestyje. Eisime į keramikos muziejų, kuriame atidaryta didžiausia tarptautinė Baltijos šalių keramikos paroda, skaitykite apie ją toliau šiame numeryje. Po parodos kviečiame kaip visada pabendrauti į kavinę prie kavos puodelio. ____________________________________________________________________ Kovo 30 d. 14.00 val. Puodžių g. 24. Kūrybinis koliažo užsiėmimas (turėti žirkles, sausų popieriaus klijų). Turgelis. Atsineškime darbužių, aksesuarų pavasario, vasaros sezonui, kuriuos norėtume parduoti, padovanoti arba išsikeisti su kitomis moterimis. Žieminių daiktų prašome nesinešti. Bendravimas prie kavos. ___________________________________________________________________
pasižiūrėti dokumentinį filmą
„Amžinai stilingos“, kurį pastatė Ari Seth Cohenas (JAV) ir Lina Plioplytė (lietuvė, gyvenanti JAV), filmas, kurį galima jau pamatyti ir Lietuvoje, apkeliavo daugelį Europos šalių, o šiuo metu rodomas Japonijoje. Jis apie eleganciją, kuri nežino amžiaus, stilingiausias New Yorko, Londono, Tokijo ir kitų pasaulio miestų vyresnio amžiaus ponias. ____________________________________________________________________
Keramikos muziejuje, Rotušės a. 15, Kaune
Įkvepianti senoji japonų tekstilė Išsaugoti seną, rankų darbo tekstilę nėra paprasta. Kas nežino, kad dažnai dėvima ji greit dyla, medžiagas greit blukina skalbimas, saulė, karštis, vėjas, lietus, sniegas ir šaltis. Manoma, kad tekstilės amžius retai būna ilgesnis už vieną žmogaus gyvenimą, todėl jei turime išsaugoję bent vieną seną rankų darbo lovatiesę, rankšluostį ar staltiesę, galime džiaugtis, net jei jų raštai neįmantrūs, o atlikimo technika visai paprasta. Iki šiol Vakarų pasaulis ėjo keliu, kuriuo atkakliai siekė tobulumo ir daugelis žmonių svajonių išsipildė, pvz., buvo sukurti drabužiai, kurie nesilamdo ir nesiraukšlėja; maistas, kuris ilgai negenda; čiuožykla vasarą ir maudynės žiemą. Pagal mūsų, Vakarų pasaulio,
IX-oji tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2015“
supratimą – gražu yra tai, kas nauja, nesusidėvėję, be laiko žymių. Kitaip
Kasmet nuo 2007 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikos sekcijos tęsiamas projektas jau tapo tradicija keramikos meno pasaulyje. „Pavasaris 2015“ yra didžiausia šios dailės srities paroda Baltijos šalyse, kurioje pristatoma įvairių kartų profesionalių menininkų kūryba iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, JAV, Švedijos, Anglijos. Kviečiame drauge apsilankyti senoviškuose Keramikos muziejaus rūsiuose Rotušėje sekantį trečiadienį, kovo 18 d. , 14.00 (susitinkame senamiestyje prie katedros).
šlifavo gyvenimas, stichijų - vėjo, vandens, žemės, ugnies permainos...
yra pagal kinų ir japonų pasaulėžiūrą, vadinamą vabi-sabi: gražu tai, ką Sendami ir daiktai, ir žmonės tampa unikalūs, nepakartojami... Lopiniuoti, išblukę, sukurti per vargo metus nuožmiai taupant japonų „boro“ drabužiai, kuriuos šiandien labiau pavadintum skarmalais, o ne apranga, kažkada buvo japonų gėda, o šiandien jie nacionalinis paveldas ir kelia didžiulį menininkų ir kolekcionierių susidomėjimą visame pasaulyje, leidžiami jų pavyzdžių albumai ir medžiagų raštų katalogai, mokomasis „suchiko“ ir kitų dygsniavimo būdų.
Medvilnės tekstilė sensta nuostabiai. Ji netobula, bet dėl to
japoniškų darbo drabužių ir kitų tekstilės buities egzempliorių surinko
nuostabi: suglamžyta, lopyta, adyta, susidėvėjusi ir raukšlėta: tame visas
folkloristas Chuzaburo Tanaka, kilęs kaip ir šie rūbai, iš Aomori vietovės .
seno audeklo grožis.
Jei turėsite galimybę būti Japonijoje, būtinai užsukite pamatyti unikalią
boro drabužių kolekciją Amuse muziejuje Tokijuje, daugumai jų per 100 metų nuo to laiko, kai jais buvo vilkėta. Pats žodis „boro“ reiškia „skuduras“.
Šis dramatiškas drabužis (žr. pav. aukščiau), kuriam per šimtą metų, adytas, lopytas ir perlopytas tarsi dar tebelaiko jį nešiojusio
Japoniškų boro drabužių grožis glūdi netobulume. Juose
vyro kūno formą ir, rodos, skleidžia jo kūno kvapą. Tai ne skiautinių
nėra švaistymo, taip būdingo šiuolaikinei kultūrai, stokojančiai saiko ir
menas. Ši harmonija tarp skirtingo dydžio ir piešinio kompozicijų gimė iš
kuklumo jausmo. Jų grožis - tai yuyo-no-bi, tai „praktiškas grožis“, nes šis
būtinybės ir skurdo. Per visą gyvenimą drabužis buvo durstomas iš lopelių,
menas atsirado ne iš meniškumo, bet iš būtinybės apsirengti ir susišildyti.
nuolatos pataisomas, perdygsniuojamas, palopomas ir vėl dėvimas, kol
Mat Aomori yra pati šiauriausia prefektūra Honshu salos viršūnėje, kuri
tapo šiuo iškalbingu meno kūriniu. Per 20 tūkstančių egzempliorių
garsėja sniegingomis žiemomis. Čia nuo seno gyvena patys neturtingiausi
japonai. Dėl per šalto klimato šioje vietovėje neįmanoma auginti medvilnės, todėl medvilniniai audiniai, importuojami iš pietinių Japonijos regionų, kurie brangiai kainuodavo. Boro drabužiai neturtingų valstiečių būdavo perduodami iš kartos į kartą. Žmonės taip tausodavo savo rūbą, kad net jam susinešiojus ir pavirtus į skarmalus, iš likusių sveikų vietų iškirpdavo atraižas ir vėl jas meistriškai įkonstruodavo į drabužius. Taigi, medžiagas dėvėdavo tol, kol jos pavirsdavo dulkėmis ir vėl sugrįždavo į žemę. Na, o mėlyna indigo spalva nudažyti medvilniniai drabužiai buvo neturtingųjų Japonijos sluoksnių apranga, šilkinius ir kitokių spalvotų drabužius nuo 16 - 17 a. Japonijoje dėvėjo išskirtinai kilmingųjų sluoksnių atstovai. Sodriai gilią mėlyną spalvą išgaudavo iš indigo augalo.
Paveikslėlyje (viršuje) sashiko dygsniavimas ant reljefiško mėlynos spalvos medžiagos gabalėlio, kurio paskirtis - stabilizuoti vidinius medžiagos sluoksnius. Ši tekstilė turi tekstūrą, ji ir paprasta, nepretenzinga,
Šiltesni drabužiai būdavo siuvami iš 4-5 sluoksnių
ir kartu sudėtinga. Senieji drabužiai išsaugojo ne tik rankų šilumą, tai
medžiagos, perdygsniuotų, kad laikytųsi kartu. Tų dygsniavimo būdų būta
savotiški metraščiai, juose įrašytas žmonių gyvenimas: kantrus, kuklus,
labai paprastų – lygiagrečiomis linijomis, rombais, kurie turi savo
paprastas, iš šių daiktų sklinda grožis. Juose įrašyta saulė, vėjas, lietus,
pavadinimus. Ilgainiui dygsniavimo menas, kuriuo be abejo užsiimdavo
kaitra ir šaltis. Išblukusios spalvos, rūdys, dėmės, raukšlės, skilinėjimai
moterys, tobulėjo, greta audinio spalvos ir rašto, darėsi dar vienu
rodo senų daiktų – kaip, beje ir senų žmonių, ištvermę ir charakterio
ornamentavimo būdu.
stiprybę. Boro drabužių seminarą planuojame balandžio mėnesio antroje
pusėje. Vitalija Norvilienė
Siluetiniai portretai Kovo mėnesį tęsėme užsiėmimų ciklą „Karpiniai, siluetai, koliažai“. Šiuose siluetuose, kurie buvo sukurti kovo mėnesį, turbūt jau atpažįstate save, gerbiamos mūsų užsiėmimų dalyvės. Siluetiniai portretai kilo iš Didžiosios Britanijos, 18 a. jie būdavo piešiami ranka, šie portretai buvo sukurti pasitelkiant fotoaparatą bei, vėlgi, perpiešiant smulkias detales ranka ir šiek tiek atvaizdą stilizuojant. Siluetinis portretas – netikėtumas ir gera dovana gimtadienio, vestuvių ir kitomis progomis. Kviečiame užsisakyti savo, jaunavedžių, vaikų, anūkų, šuniuko ir katinėlio siluetinį portretą. Tel. 8619-17092. Nebrangu.
Gerbiamieji ,
Jūs skaitote viešosios įstaigos „Inovatyvūs kūrybiniai projektai“ „Naujienlaiškį“ Nr. 2, kuriame skelbiame apie mūsų planuojamus renginius, jei turite idėjų ar informacijos, kurią norėtumėte paskelbti kitiems, atsiųskite savo medžiagą mums, mes patalpinsime į naują numerį. Apie susitikimus, renginius ir programas teiraukitės tel. 8-619-17092, Vitalija norviliene.ikp@gmail.lt
Čia matote pavyzdį, kaip rėminti ir komponuoti namuose siluetinius paveikslus ant sienos.