Žurnalas „Žmonės" Nr. 51-52

Naglis

ŠVENTINIS LEIDINYS Nr. 51–52 (893) 2020 m. gruodžio 17 d.

ŠULIJA prognozuoja ramesnius ir džiugesnius laikus

NERIMO METŲ RAUDONAS KILIMAS RYŠKIAUSI ŽVAIGŽDŽIŲ ĮVAIZDŽIAI 2020-AISIAIS

Dovydas

PANCEROVAS Noriu rašyti visą

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,33 Eur

likusį gyvenimą

(NE)ĮPRASTOS GARSENYBIŲ KALĖDOS

Asta VALENTAITĖ ir Glenas MANCHESTERIS Nuostabu jausti santykių pilnatvę

viršelio istorija

Nuostabu jausti santykių

pilnatvę Vieniems šie metai kupini išgyvenimų ir asmeninių dramų, o kitiems jie viską sudėliojo į trokštamas vėžes, širdį pripildė ramybės ir meilės. Anglijoje gyvenantys stilistė Asta VALENTAITĖ (39) ir sėkmingas britų verslininkas Glenas MANCHESTERIS (55), prieš pat Kalėdas duodami pirmąjį interviu drauge, kaip niekada anksčiau užtikrintai kalba apie bendrą ateitį ir dėkoja likimui, kad pažino vienas kitą: „Niekada nepamiršime savo pirmojo susitikimo...“ BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ 22

Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Luìso Monteiro nuotraukos Fotografo asistentai Benas Ottewelas ir Rachel Marques Marco Turcicho scenografija Neilo Stuarto stilius Julie Jacobs makiažas ir šukuosenos

Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

23

Su

kaip gyvenate?

vilties jausmu Visi tikėjomės kitokių Kalėdų. Įsivaizdavome jas puošnias ir triukšmingas, su būriu artimųjų ir draugų, bet... Šiemet susiklostė kitaip. Tačiau Kalėdos vis tiek ateina. Nesvarbu, už lango sninga ar lyja, nesvarbu, kiek mūsų susirenka prie stalo ir su kuo dalijamės dovanomis, – gruodžio 25-oji tampa šventine diena, po kurios viskas eina tik šviesyn. Net likimo negandos neįveikia vilties jausmo, kad nuo šiol viskas bus gerai. Smagu sklaidyti kalėdinius „Žmonių“ viršelius: toji viltis ir džiugesys švyti visų herojų veiduose. Bėgantis laikas viską keičia: žmonės bręsta, susitinka ir išsiskiria, susilaukia vaikų ir išleidžia juos į savarankišką gyvenimą, tėvystės džiaugsmą pakartoja dar ir dar sykį... Bet fotografija, kadaise juos įamžinusi tuomečiame gyvenimo etape, taip ir lieka albume lyg brangus kalėdinis atvirukas. Dalijęsi šventiniais įspūdžiais anuomet, jie mielai jais dalijasi ir šiandien.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ, JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ IR BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

Jevgenijos ZUK nuotrauka

Tegul Kalėdos būna baltos „Dabar mūsų pasaulis sukasi apie Lauryną“, – per 2011-ųjų Kalėdas „Žmonėms“ kalbėjo Viktorija (34) ir Arvydas (40) MACIJAUSKAI. Prabėgus devyneriems metams, jų pasaulyje meilės ir džiaugsmo dar padaugėjo: drauge su Laurynu (9) šeimoje auga ir dukra Gabrielė (7) bei mažiausiasis Tauras (1).

N

et keista prisiminti, kokie buvome, kai dar neturėjome vaikų, – susimąsto Viktorija. – Arvydas tada žaidė krepšinį užsienyje, bet žiemos šventėms visada grįždavo namo. Kūčias ir Kalėdas švęsdavome su artimaisiais, o gruodžio 25-osios vakaras būdavo skirtas draugams: visi surengdavome įspūdingą teminį vakarėlį su vaišių stalu, žaidimais ir šokiais iki ryto. Gimus vaikams, vakarėlių pobūdis, be abejo, pasikeitė.

Bet džiaugsmo nesumažėjo, atvirkščiai: kuo didesnė šeima, tuo prasmingesnės šventės ir mes laimingesni.“ Kol vaikai buvo maži, šeima buvo įpratusi žiemoti Floridoje.

Frazę „baltos Kalėdos“ mažieji žinojo tik teoriškai: Majamyje žiemą – apie 28 laipsnius šilumos, varvekliai ant eglučių tikrai nekaba, o Kalėdų Senelis net vaizduotėje nevažinėja rogėmis.  Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

39

Noriu rašyti interviu

visą likusį gyvenimą

Šiais metais kalbos apie žurnalistą Dovydą PANCEROVĄ (33) netyla. Tai jis su kolege išleidžia knygą apie ministrą pirmininką, tai teškia pareiškimą ant stalo direktoriui, nes išsiskiria abiejų požiūris į žurnalistiką, tai pristato naują detektyvinį romaną „Medžiojant tėvą“, kurio pagrindinis veikėjas, žinoma, yra žurnalistas.

LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

46

P

erskaičiau naujausią tavo romaną. Man pasirodė, kad Vakarų Lietuva, tavo gimtasis Šilutės kraštas, kuriame dedasi keisti dalykai, knygai suteikė skandinaviško detektyvo prieskonį.

Vakarų Lietuvą pasirinkau, nes ten gimiau ir augau. Jau daug metų gyvenu Vilniuje, tačiau vis dar jaučiu, kad tikrieji namai yra Šilutėje. To krašto architektūra, nuolatinis vėjas, lietus ir drėgmės jausmas man asocijuojasi su vaikyste ir saugumu.

Kai persikėliau į Vilnių, buvo sunku suprasti, kodėl to nejaučia ir nemato vilniečiai, o mano kraštas daugeliui atrodo kitoks, keistas. Kitoniškumo ir labai artimo dermė tiko romanui, sugalvojau, kad jo veiksmas gali vykti tarp snobiško, politinių intrigų kupino Vilniaus ir vilniečiams nesuprantamos, vėjų  košiamos periferijos.

Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Pauliaus Zaborskio nuotraukos, Šarūnės Skirmantaitės stilius, Rimutės Večeraitės grimas

Tyrimą atlikome keturiese, o vėliau paaiškėjo, kad artimas draugas, sėdintis priešais, dirba slaptam Skvernelio patarėjui. Jautėmės išduoti. Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

47

Lietuva be sienų

Gardi avantiūra 66

Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Mariaus Bukio ir asmeninio albumo nuotraukos

Sunku sugalvoti netinkamesnį laiką restoranui atidaryti nei pandemija. „Ne veltui numečiau penkiolika kilogramų“, – šypsosi virtuvės šefas Tomas LIDAKEVIČIUS (33), vadovaujantis Londono centre vasarą pradėjusiam veikti restoranui „Turnips“. Į geriausių pasaulio virtuvės šefų sąrašus įtrauktas lietuvis – ne tik meniu kūrėjas, bet ir šios išskirtinės vietos Borafo turguje bendraturtis.

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

K

aip nutiko, kad pandemijos įkarštyje atidarėte restoraną?

Kai dar dirbau restorane „City Social“, „Turnips“ buvo mūsų daržovių tiekėjai. Prasidėjus karantinui, jie bendradarbiavo su Nacionaline sveikatos tarnyba ir siuntinėjo maišelius su daržovėmis ir vaisiais. Laisvu laiku padėjau jiems tai daryti.

O laisvo laiko per karantiną buvo daug (juokiasi).

Sykį, kartu geriant kavą, Charlie („Turnips“ įkūrėjų Caroline ir Fredo Fosterių sūnus – red. past.) manęs paklausė, ką planuoju veikti toliau. Jau žinojau, kad darbo „City Social“ nebebus, tad atsakiau, kad kaip ir nieko. Jis kažkaip keistai nusišypsojo ir dingo pusę mėnesio. Vieną dieną skambina ir klausia: „Tomas, yes or no?“ Sakau, Charlie, normaliai kalbėk, o jis vis tiek: „Taip ar ne?“ „Taip“, – atsakiau. Ir taip per dvi savaites pasirengėme restorano atidarymui. Restoraną pasidalijome į keturias dalis – mano, Charlie ir jo tėvų. Tiesa, jie atsitraukė ir paliko viską mums su Charlie.

Kol buvo šiltesni orai ir švelnesnis karantinas, sekėsi puikiai.

Dabar verčiamės per galvą, kaip tik galime, – pradėjome humusus ruošti, maistą pristatome į namus. Bet man smagu dirbti tokioje vietoje. Man, kaip virėjui, čia visiškas rojus: dirbu su geriausia produkcija, kokią tik galima gauti Londone, nėra apribojimų, kokį maistą gaminti. Fosteriai visiškai pasitiki manimi – jie kilę iš turtingų šeimų, visada valgydavo geriausiuose restoranuose ir išmano apie maistą, žino, kas skanu, o kas ne.

Dabar viskas, ko reikia, – tai laikyti pirštus ant pulso ir žiūrėti, kaip bus toliau. Žiemą kaip lokiai peržiemosime ir tikimės, kad pavasarį žmonės vėl nebetilps restorane. Iš pradžių dirbome taip, kad per pirmą mėnesį numečiau penkiolika kilogramų.

Darbas – geriausia dieta.

Visiškai! Ir gerai, nereikėjo man tiek kilogramų (juokiasi).

Iš pradžių dienos ir naktys buvo bemiegės. Rūpesčių buvo Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

daug, nes viską reikėjo statyti nuo nulio tiesiogine žodžio prasme – nuo grindų. Nebuvo net sienų, tik lubos, o ir tos – tiltas virš galvos. Tad mums reikėjo sugalvoti, kaip, ką ir kur sudėlioti.

Viskas vyko pirmojo karantino pabaigoje, ne visi verslai dar buvo duris atvėrę, tad buvo didelis iššūkis rasti, ko reikia, ir dar už gerą kainą: visi bandė laikytis įkainių, galiojusių iki karantino, bet realybė tokia, kad taip nebegali būti.

Tiesą sakant, ir dabar neramiai miegu. Pirmus porą mėnesių naktys buvo bemiegės dėl idėjų – kaip geriau įrengti, kaip skaniau padaryti, o dabar suku galvą, kaip išsilaikyti, nes prasidėjo žiema.

O ir žmones lengva įbauginti. Vieno populiaraus Vilniaus baro savininkas pasakojo, kad kovą, kai pirmą sykį dėl koronaviruso buvo uždarytos mokyklos, dienos apyvarta siekė vos 40 eurų. Ar britai taip pat jautriai reaguoja į besikeičiančius ribojimus?

Nemeluosiu, taip buvo, kai įvedė dešimtos valandos taisyklę, – mano akimis, tai visiška komendanto valanda. Nelabai suprantu, kaip toks reguliavimas veikia. Išėjus į gatvę truputį po dešimtos atrodydavo, kad ką tik baigėsi futbolo varžybos: tuo momentu būdavo nenormaliai daug žmonių, stotys, traukiniai perpildyti. Įvedus dešimtos valandos taisyklę, pirmą savaitę restoranas patyrė didžiulį minusą. Duok Dieve, per dieną  surinkdavome šimtą svarų.

Prieš porą metų ant rankos išsitatuiravau ridikėlį – jis labai panašus į ropę. Toks įdomus sutapimas.

67

virtuvė Šios šventės dainininkei Augustei VEDRICKAITEI (35) ir jos sūnui Arijui (3) – tai naujos tradicijos ir malonūs atradimai. „Juk dabar viską, ką vertinau ir perėmiau iš savo šeimos, galiu perduoti Arijui.

Jis auga, supranta vis daugiau dalykų, domisi supančiu pasauliu ir jau rašo laiškus Kalėdų Seneliui. Gera kurti savo ritualus su pačiu brangiausiu“, – sako Augustė. Ji jau žino, kaip papuoš Kūčių stalą ir ką drauge su sūnumi veiks per Kalėdas.

MONIKA URBONAITĖ

Kurti tradicijas

A

ugustė neslepia, kad laikui bėgant išmoko mėgautis ramybe – ši ją supa tarsi skydas ir saugo nuo blogų emocijų. Moteris greitai rado pusiausvyrą tarp motinystės ir karjeros, o augant sūnui ėmė kurti jųdviejų tradicijas. „Kaip ir Velykas, šiais metais Kalėdas sutiksime dviese. Naujos mūsų su Arijumi tradicijos – rašyti laišką Kalėdų Seneliui, drauge puošti eglutę, dekoruoti meduolių namelį. Noriu skatinti vaiko kūrybiškumą, tad radau, prie ko jis galėtų prisiliesti, kas suteiktų laimės“, – šypsosi dainininkė.

Kol Arijus dar per mažas suprasti visus religinius šventės 104

aspektus, Augustė rūpinasi, kaip jam sukurti Kalėdų pasaką. „Yra prieštaringai vertinančių pasakojimus apie elnią Rudolfą ar raudonu kostiumu pasipuošusį barzdotą Senelį, Kalėdų rytą paliekantį po egle dovanas, tačiau aš noriu lavinti vaiko fantaziją, suteikti jam džiaugsmo ir matyti spindinčias akis. Kai su broliu buvome maži, mums ypatingai atrodydavo viskas, kas susiję su šventėmis: nuo išvykos pirkti eglutės iki dovanų paieškų.

Man didžiausias stebuklas atrodydavo dovanos Kalėdų rytą.

Jos būdavo kaip siurprizas: visa eglutė nukabinėta saldainiais, o po ja – dovanėlės. Žinau, kad daug kas jomis keičiasi per Kūčias, tačiau mes po šventinės vakarienės eidavome miegoti ir nekantriai laukdavome rytojaus. Noriu, jog ir sūnus tai patirtų, tad pasistengsiu, kad jis turėtų malonią kalėdinę tradiciją. Ryte po eglute paliksiu dovaną ir sau, taip stebuklas atrodys įtikimesnis“, – kalba ji. Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

SLUOKSNIUOTAS VAISINIS DESERTAS „Atsvara visiems miltiniams reikalams – gaivus vaisių desertas su ispaninių šalavijų sėklomis. Nesu didelė saldumynų mėgėja, tačiau Arijus nori jų paskanauti, todėl tai vienas gaiviausių ir lengviausių desertų, kuris patinka ir man, ir sūnui.“      

1.

5 šaukšteliai šalavijų sėklų 130 ml kokosų pieno (18 proc. riebumo) 1 sauja besėklių vynuogių 125 g aviečių 1 bananas mėlynių uogienės (galima rinktis kitą) Ispaninių šalavijų sėklas Augustė suberia į kokosų pieną, išmaišo ir palieka per naktį šaldytuve, kad išbrinktų.

2. Ryte sluoksniuoja desertą. Į jam skirtą stiklinę beria kelias vynuoges, avietes, deda kelis griežinėlius pjaustyto banano. Tuomet įkrečia porą šaukštų išbrinkusių šalavijų sėklų ir šiek tiek uogienės. Desertą taip sluoksniuoja du kartus.

3. Stiklinę deda į šaldytuvą, kad visi produktai atvėstų iki vienodos temperatūros. „Paprasta, tik reikia šiek tiek laiko, kol galima mėgautis“, – atkreipia dėmesį Augustė.

ŽMONĖS NR. 51-52 | www.žmonės.lt

105

didysis horoskopas

2021 ramesni ir

džiugesni 114

ŽMONĖS NR. 51-52 | www.žmonės.lt

ai 1348 metais buboninis maras išplito Prancūzijoje, šalies karalius Paryžiaus universiteto medikų paklausė, kokia, jų nuomone, šio maro priežastis. Garbieji profesoriai atsakė, kad priežastis yra trijų planetų – Saturno, Jupiterio ir Marso – susitikimas danguje. Jis įvyko 1345-aisiais ir sukėlė marą Kinijoje, tačiau prireikė maždaug trejų metų, kol karavanų keliais užkratas pasiekė Vakarų Europą. Mėgstantys stebėti žvaigždėtą dangų šiemet nuo pat pavasario iki vėlyvo rudens galėjo matyti, kaip pietiniame jo skliaute Jupiteris pamažu artėja prie Saturno, o truputį palūkėjęs rytuose į juos pradeda žvilgčioti ir Marsas.

Atitraukus akis nuo žvaigždėto dangaus aplankydavo savotiškas déjà vu, tai yra mintis, kad ir dabar išgyvename pandemiją. Žinoma, praeityje toli gražu ne kiekvienas Jupiterio ir Saturno susitikimas (astrologai sako – konjunkcija) baigdavosi kokia nors epidemija ar pandemija, bet su socialiniais pokyčiais (kaip nutiko ir po minėto buboninio maro epidemijos) būdavo labai dažnai susijęs.

Kai kada permainos būdavo tokio masto, kad sunku įsivaizduoti.

Pasirodo, Jupiteris su Saturnu susitinka ne bet kur ir ne bet kaip.

Maždaug 240 metų jie susitinka vienos Zodiako stichijos ženkluose, paskui – kituose. Kai vieną vyraujančią stichiją pakeičia kita, civilizacija pasuka nauju keliu. Nuo XIX amžiaus pradžios iki šiol tokie susitikimai vyko Žemės – Jaučio, Mergelės ir Ožiaragio – ženkluose. Žemės stichija išryškino praktiškumą, tai, ką galima apčiuopti, apskaičiuoti. Plačiąja prasme įsigalėjo materializmo filosofija, blogąja – kai kur net proletariato diktatūra. Žmogaus žvilgsnis daugiausia apsiribojo materija ir daiktais.

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka, Šarūnės Skirmantaitės stilius, Rimutės Večeraitės grimas

K

2020 metų gruodžio 21 dieną, per žiemos saulėgrįžą, Jupiteris ir Saturnas prasilenks pirmajame Vandenio laipsnyje. Tai Oro stichijos ženklas. Nuo šio momento ši stichija taps labai svarbi. Astrologijoje Oras reiškia informaciją, komunikaciją, judėjimą, bendravimą, intelektualumą, šiais laikais – taip pat informacines technologijas. Dabar laimėtojai bus ne tie, kurie sukuria daiktus, kad ir labai sudėtingus, ir ne tie, kurie turi tuos daiktus, – kaip buvo iki šiol, o tie, kurie žinos, kaip tuos daiktus valdyti. Didysis ateinančių 2021-ųjų pasirinkimas bus toks – ar žmogus valdys informaciją, ar informacija valdys žmogų... Pokytis prasidės jau po keturių dienų – gruodžio 21-ąją.

-ieji Galvojant apie 2021-uosius sunku atsikratyti įspūdžio, kad svarbiausias ateinančių metų įvykis nutiks dar šiemet: 2020 metų gruodžio 21 dieną susitiks Jupiterio ir Saturno planetos (taip būna tik kas 20 metų). Tačiau norint suprasti šio susitikimo reikšmę, reikia prisiminti praeitį.

NAGLIS ŠULIJA Astrologas Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Šie metai parodė, kad yra glaudus ryšys tarp pandemijos ir Merkurijaus padėties. Ryšys paprastas: jei dalykinio gyvenimo valdovas Merkurijus silpnas – ir dalykinis gyvenimas vegetuoja, užtat virusas klesti; jei Merkurijus stiprus – dalykinis gyvenimas klesti, o virusas vegetuoja. Šiemet Merkurijus du kartus buvo ilgai silpnas – pirmą sykį nuo vasario pradžios iki balandžio vidurio (šis laikotarpis sutapo su pandemijos siautėjimu ir karantinais Europoje); antrą kartą – birželį ir liepą, kai pandemija įsisiautėjo anapus Atlanto. 2021 metais nieko panašaus nebus, todėl galima manyti, kad dalykinis gyvenimas didesnių rūpesčių nekels, – tai savo ruožtu yra ženklas, kad su pandemija susitvarkysime.

Karo provokatorius Marsas buvo labai stiprus antrąjį šių metų pusmetį, tačiau lūkesčių nepateisino – tikriausiai dėl pandemijos. 2021-aisiais tokio laiko tarpsnio, kai Marsas ilgai bus stiprus, nesulauksime, todėl galima tikėtis, kad gyvensime santykinai taikiai.

Prieš pereinant prie Zodiako ženklų prognozės, reikia atkreipti dėmesį, kad ateinančiais metais ypatingų planetų padėčių, įsidėmėtinų jų derinių beveik nebus. Dangaus kūnai keliaus Zodiako ratu kasdieniškai, dažniausiai be didesnės įtampos, todėl retai skatins ryškius įvykius.  115

raudonas kilimas

Žėrinti Helen Mirren Berlyno kino festivalyje.

Suknelė – „Dolce & Gabbana“

Dainininkė Rosalía užburiančio kruopštumo olandų menininkės Iris van Herpen suknele Britų mados apdovanojimuose. Gruodžio pradžioje jie irgi įvyko – tik virtualūs

Mūsų nerimo metai 130

ŽMONĖS NR. 51-52 | www.žmonės.lt

Mados deivė, aktorė ir dainininkė, „Emmy“ nominantė Tracee Ellis Ross virtualiam „Emmy“ vakarui rinkosi auksinio metalizuoto šilko Alexandre’o Vauthier kūrinį. Vėrinys – „Tiffany & Co.“, bateliai – „Jimmy Choo Anouk“

Be abejonės, didžiausias viešas COVID-19 eros renginys buvo Venecijos kino festivalis. Moteris paukštė – žiuri pirmininkė Cate Blanchett, pasipuošusi „Armani Privé“ apdaru

Šiandien sunku patikėti, bet 2020-ieji prasidėjo... kaip visada – „Auksiniais gaubliais“, Ekrano aktorių gildijos apdovanojimais ir net „Oskarais“. O baigėsi keistais namų vakarėlių ir šou hibridais, kai pasipuošusi žvaigždė sėda ne į limuziną, bet prie kompiuterio. Kas gi šiais metais sužibėjo ryškiausiai – ant raudono kilimo ar improvizuotose namų fotosesijose?

Ž M O N Ė S N R . 5 1 - 5 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Nicole Kidman „Auksinių gaublių“ vakarėlyje su „Atelier Versace“ suknia ir „Giuseppe Zanotti“ basutėmis

131