Žurnalas „Žmonės" 2022 m. Nr. 50

viršelio istorija

Šventės

prasmę didesnę dar įgavo

„Mūsų gyvenimas tik prasidėjo, turime tiek išmokti“, – įsitikinę nuomonės formuotoja, verslininkė Karolina MESCHINO (27) ir atlikėjas Dominykas JEŽERYS-OG VERSION (25). Mamos rankose šypsosi greitai dvejų metukų gimtadienį švęsianti Isabelle. Neseniai su tėvų pagalba ji puošė savo pirmąją Kalėdų eglę. Jie – gražūs, sėkmingi, visur ir viską spėjantys. Retas, žvelgdamas į Karoliną ar Dominyką, susimąsto, kiek du jauni žmonės atiduoda jėgų, dalydami save pusiau.

MONIKA URBONAITĖ

suknelė, Neringos Ulozaitės švarkas, „Think2.eu“ kelnės, „Snyks“ avalynė

Pakeitęs

veidą kalėjimo

pažintis

„Gailiuosi tik vieno – kad pirmą dieną, kai mums padavė kalėjimo raktus, neįjungiau kameros dokumentiniam filmui kurti“, – sako vienas iš muzikos agentūros „8 Days A Week“ įkūrėjų Martynas BUTKEVIČIUS (35), prieš pusantrų metų tapęs naujuoju Lukiškių kalėjimo komplekso šeimininku. Tai tapo jo gyvenimo nuotykiu ir didžiausia avantiūra, nulėmusia, kad kadaise viena niūriausių sostinės vietų tapo kultūros reiškiniu ir prisipildė džiaugsmo.

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

Prieš interviu Martynas užsimoja surengti nedidelę ekskursiją ir aprodyti naujienas. Bene didžiausia jų – erdvi ledo čiuožykla pagrindiniame kalėjimo kieme. Jau nuo pirmųjų darbo valandų prie jos ima driektis eilutė. Ko gero, nedaug liko miestiečių, kurie dar nė karto nesilankė naujojoje kalėjimo versijoje, – čia atvilioja jei ne koncertas, tai paroda, diskoteka, kino filmas, festivalis ar pasivaikščiojimas su gidu.

„Kai eini, jos švelniai kutena galvą“, – nusijuokia Martynas, rodydamas kalėjimo viduje esančią menininko Tado Černiausko-Tadao Cern instaliaciją

palubėje kabantį purių smilgų debesį. Tikriausiai niekas kitas taip taikliai neperteikia to, kas pastaruoju metu dedasi Lukiškių kalėjime: brutalias erdves pamažu užvaldo tyros, geros emocijos.

„Nesuprantu žmonių, kurie daro tai, kas jiems nepatinka, bet nedrįsta išeiti iš komforto zonos. Kai man reikėjo išeiti iš komforto zonos, kai man pasiūlė ateiti į muziką – apsisprendžiau per dvi sekundes ir akys sužibo“

Gedmanto Kropio / BNS nuotraukos

Tas viešbutis yra visas mūsų gyvenimas...

Šimtamečių viešbučių, kokių rastume pasaulyje, Lietuvoje nėra – sovietinė era buvo gerokai suardžiusi svetingumo verslą. Todėl 35 metų jubiliejus, kurį šiemet švenčia „Stikliai“, skamba beveik neįtikėtinai. Jo savininkus Anną (63) ir Aleksandrą (71) CIUPIJUS bei Romą ZAKAREVIČIŲ (77) tikrai verta pagirti – už gebėjimą sukurti aukštos klasės viešbutį beveik iš nieko, tapti prabangos sinonimu ir tiek metų išlikti drauge.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Anną, Aleksandrą ir Romą taip įprasta visur matyti kartu, kad kitaip jų ir neįsivaizduojame. „Sunku patikėti, kad mes ne giminės“, – juokiasi jie ir pasakoja savo graudžiai smagią pažinties istoriją. Dvidešimtojo gimtadienio proga Aleksandras nutarė Anną pradžiuginti – užsakyti gimtadienio pobūvį ką tik atsidariusiame „Lietuvos“ viešbučio restorane. „Patekti į restoranus anuomet nebuvo paprasta, bet pasiryžau rasti būdą, – šypteli jis. – Nuėjęs į restoraną sutikau administratorių. „Romas, – draugiškai prisistatė. – Norite užsakyti pobūvį? Prašom.“ Nustebau: tarybiniais laikais restorano administratorius ar metrdotelis būdavo didžiausias viršininkas, prie jo niekada neprieisi, o restorane niekada nebus vietų... Šis pasirodė neįtikėtinai mandagus. Aišku, paskui yla vis tiek išlindo iš maišo: užsakytą dieną ateiname į restoraną su Anna ir svečiais – o ant stalo beveik vien silkė! Silkė su tuo, silkė su anuo... Supratau, kad virtuvė tiesiog turėjo kam nors įbrukti tai, ką klientai restorane retai užsako, – įbruko mums. Romas, matyt, jautėsi šiek tiek kaltas, tad vis prieidavo prie mūsų, paklausdavo, ar nieko netrūksta. Kaip visuomet buvo labai malonus, todėl ant jo buvo tiesiog neįmanoma pykti!“

„O ką darysi, reikėjo kažkaip suktis“, – šypteli ir Romas. Nutaręs išpirkti kaltę, po kelių dienų jis pakvietė Aleksandrą

su Anna į viešbučio dvidešimt antro aukšto barą. Vakaras buvo linksmas: Romas porą vaišino kokteiliais, pasakojo, iš ko juos plaka: daugiausia iš bulgariškų likerių, nes įmantresnių tais laikais nebuvo... Paskui visiems skaudėjo galvas, bet tą vakarą ir gimė tikroji draugystė. Naujieji bičiuliai greitai pastebėjo, kad viena iš juos siejančių savybių yra verslumas. „Romas atvažiuodavo pas mus į namus – ir mudu kurdavome visokiausius patiekalus, – prisimena Anna. – Gamindavome ir svajodavome, kad vieną dieną turėsime nuosavą kavinę.“ Kai tik įstatymai leido steigti kooperatyvus, trijulė jį įsteigė, o tada nuėjo į banką ir paėmė paskolą – penkiasdešimt tūkstančių rublių. „Tai buvo beprotiški pinigai, – patikina Aleksandras. – Mano, orkestro muzikanto, atlyginimas siekė 170 rublių: jokių tūkstančių nebuvau matęs...“ „Tačiau paskolą gavome lengvai, – priduria Anna. – Metinės palūkanos – vos du procentai: dabar atrodo neįtikėtina, ar ne? Tai buvo geras laikotarpis pradedantiems verslininkams, nes Sovietų Sąjungos valdžia skatino kurtis kooperatyvus, bet dauguma žmonių baiminosi juos steigti. Mes pasielgėme drąsiai – todėl išlošėme.“

Taigi „Stiklių“ istorija prasidėjo nuo kavinės Stiklių gatvėje, atidarytos 1987-aisiais ir išdidžiai papuoštos užrašu „Kooperatyvas Nr. 2“. Tuo metu šalyje, kurioje didžiausiu delikatesu buvo laikomas majonezas ir konservuoti žirneliai, viešbučiai girgždėjo spyruoklinėmis lovomis, o restoranai bolavo piktais padavėjų veidais ir skurdžiais meniu, reikėjo turėti itin

Aplankyti Freddie

„Man patinka britų roko grupė „Queen“. O jos vokalistas Freddie Mercury gimė ir augo Zanzibare. Ši sala domino pirmiausia dėl to, kad ten gimė mano mylimas dainininkas“, – neslepia medicinos mokslų daktaras, plastinės chirurgijos specialistas Darius RADZEVIČIUS (54), su žmona Jurga ir vaikais atostogoms pasirinkę salą, vadinamą atogrąžų rojumi Indijos vandenyne.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

kelionės

Darius savo šeimą vadina tokiais keliautojais, kurie vieną dieną pagulėję paplūdimyje jau žvalgosi, ką galėtų nuveikti, kur nuvažiuoti ir ką pamatyti. „Mums patinka mišrus poilsis, bet šios atostogos buvo labiau tingios nei pažintinės, – prisipažįsta. – Svarbiausias šios kelionės tikslas buvo aplankyti Zanzibaro senamiestį Stountauną, kur 1946 metais gimė Freddie Mercury. Norėjome pajusti tos vietos dvasią, pamatyti aplinką, kurioje būsimas dainininkas augo.“ Daugumą turistų į Zanzibaro senamiestį traukia šis nedidelis namas, kur dabar įrengtas Freddie Mercury muziejus. „Jis nėra labai ypatingas: keli Freddie rankraščiai, keli daiktai. Fone skamba grupės „Queen“ muzika, – sako. –Užtat įspūdį padarė pats Stountaunas – UNESCO saugomas paveldo objektas. Tiesa, man jis šiek tiek priminė Havaną – buvęs gražus miestas, bet dabar pamažu griūva...“

„Kiekviena kelionė turi savo pagrindinę nuotrauką. Zanzibaras mano prisiminimuose liks toks: dvi merginos – lyg dvi skirtingos, prasilenkiančios epochos“

Stountaunas garsėja durimis – vienos už kitas senesnės, gražiau raižytos. Darius užfiksavo gal dvidešimt ar trisdešimt skirtingų durų mieste

Asmeninio albumo nuotraukos

Muziejumi tapusio dainininko Freddie Mercury name saugoma keletas jo daiktų, nuotraukų

Kad būtų su

kuo dalytis

„Šventės jausmas nesusikuria vien klestelėjus prie stalo su baltais marškiniais. Jį reikia sukurti arba pagaminti“, – įsitikinęs kulinaras Alfas IVANAUSKAS (38). Ir slapčiausias, bet pagrindinis ingredientas šiame procese visada yra meilė. Ji kaip niekad suspindi, kai prie stalo kartu susėda skirtingos kartos.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Močiutė, įsispraudusi tarp anūkų ir paslapčia gardžiais kąsneliais pildanti jų ir taip visko dar pilnas lėkštes. Tėtis, pagal neišvengiamą „All I Want for Christmas Is You“ šokdinantis suaugusią dukrą. Pusbroliai ir pusseserės, jų antrosios pusės, giminės mažiai ir dičkiai... Visi bendrame šurmulyje, kalbantys vieni su kitais – susikalbantys ir nebūtinai, bet būtinai skaniai laimingi, – šiųmetę savo viziją dėsto Alfas. – Nes saldžiausias pyragas –tas, kuriuo turi su kuo pasidalyti. O jaukiausi prisiminimai gimsta tada, kai dalijiesi: maistu, juoku, sofa, lėkšte ar kisieliaus gurkšniais –viskuo, kuo gali ir nori.“

Pristatydamas savo naująją žiemos šventėms skirtą receptų knygą, Alfas neslepia: „Knygą skiriu visiems, kurie kažko ilgisi ir tą kažką sukuria. Visiems, kuriems reikia nedaug, bet būtinai kartu ir būtinai gerai. Visiems, kurie dalijasi, nes žino, kad kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni.“

Žmonės pasirinko...

...ir paskelbė savo išrinktuosius gruodžio 6-ąją Barkerio angare, Santa Monikoje, kur 48-ą kartą įteikti Žmonių pasirinkimo –„People’s Choice“ –apdovanojimai.

Renginys, kurį antrus metus iš eilės vedė aktorius ir komikas Kenanas Thompsonas, buvo tiesiogiai rodomas per NBC ir „E!“ kanalus. Tarp vakaro svečių žėrėjo Heidi Klum, nepakeičiama žvaigždžių gyvenimo kronikų veikėja Olivia Wilde (išsiskyrimas su Harry Stylesu – vis dar karšta tema), Sarah Michelle Gellar, kurį laiką iš viešumos dingęs Billy Porteris, akį džiuginanti „Gelbėtojų“ žvaigždė Carmen Electra, Billo Gateso dukra Phoebe ir kitos garsenybės. Publikos ikona paskelbtas Ryanas Reynoldsas, į vakarą užsukęs be besilaukiančios žmonos Blake Lively ir jai skyręs savo statulėlę. Visomis vaivorykštės spalvomis žėrinti Ellen Pompeo, tigro kailiu prisidengusi Shania Twain, elegantiška Carrie Underwood, krinoliną prisiderinusi Laverne Cox, kaip visada žavingos Kris Jenner ir Lisa Rinna... Jaunatviškų „People’s Choice“ apdovanojimų, skiriamų ne akademijos ar komisijos, o balsuojančios publikos, neapkaltinsi diskriminacija pagal amžių, o jų raudono kilimo – pilkumu.

Olivia Wilde rinkosi „Dior“ suknią

Nepraleidžiantis progos pasipuošti Billy Porteris

Carmen Electra gundančiu Alexanderio Wango apdaru

Vaivorykštinis septintojo dešimtmečio stiliaus Ellen Pompeo kombinezonas

Kantri žvaigždė Carrie Underwood elegantišku siuvinėtu „Any Old Iron“ kostiumu

Balti marškiniai ir puošnus sijonas –nepralošiantis geriausia draminio serialo aktore pripažintos Mariskos Hargitay derinys

Aktorė Marta Pozzan

Jutubo grožio tinklaraštininkas, vizažistas Jamesas Charlesas Realybės šou dalyvė Chelsea Lazkani