"Žvilgsnis į pasaulį" 2016 m. sausio mėn.

Įkvėpimo beieškant Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į .

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ Įkvėpimo beieškant

„W E S T E X P R E S S“ Ž U R N A L A S M Ė G S TA N T I E M S K E L I AU T I

PATIRKITE NAUJĄ SKRYDŽIO POJŪTĮ SKRISDAMI „FINNAIR AIRBUS A350“ LĖKTUVU

„Finnair“ yra pirmoji Europos oro linijų bendrovė, kuri skraidins keleivius naujuoju degalus taupiai naudojančiu ir tyliu „Airbus A350 XWB“ lėktuvu. Patirkite naują skrydžio pojūtį apsilankę interneto svetainėje A350.finnair.com

įžanga

„Pasaulis apvalus, todėl vieta, atrodanti lyg pabaiga, gali būti visko pradžia.“ J. B. Priestas

Mieli skaitytojai,

P

asaulis kupinas dar neatrastų ir neaplankytų vietų. Kiekvieną dieną kyla ir leidžiasi lėktuvai, žmonės keliauja iš vienos vietos į kitą. Vieni keliauja tam, kad pabėgtų nuo kasdienybės, kiti – darbo reikalais, o treti – galbūt ieškodami pokyčių. Priežasčių keliauti gali būti įvairių.

Tačiau aišku viena, išvykimas svetur jau yra naujas potyris. Net ir vykdami į tas pačias vietas „West Express“ kelionių ekspertai prisipažįsta kaskart patiriantys ar atrandantys ką nors naujo. O kuo daugiau pamatai pasaulio – tuo labiau supranti, kad kelionės keičia. Niekuomet negrįžti toks, koks iškeliavai... Šio „Žvilgsnis į pasaulį“ numerio temos ĮKVĖPIMO BEIEŠKANT misija – įkvėpti Jus. Įkvėpti patirti, pamatyti, pažinti, pajusti, paragauti, permąstyti, keisti(s), suprasti, pasisemti... – t. y. KELIAUTI! Tad šio 90-ties puslapių numerio „maršrutas“ susidėliojo savaime – iš didelio noro dalytis įspūdžiais ir aistra keliauti. Įkvepiančios herojų istorijos, neįtikėtini nuotykiai bei prasminga patirtis, tikimės, užkrės Jus noru viską patirti patiems.

Pažintį su pasauliu pradėsime nuo išskirtinio Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono interviu – „Stebėsitės, kodėl taip ilgai delsėte atvykti į Izraelį“.

Kviesime pamatyti ir tokią Japoniją, kokią ją atrado užkietėję keliautojai M. Starkus ir V. Radzevičius. Jų pasakojimas tikrai neprimins tipinio kelionių gido... „Jei kažko tikrai labai nori – kas gali tave sustabdyti?“ abejones ar neryžtą leistis į tolimą egzotišką šalį išsklaidys neįgaliojo vežimėliuose sėdinčios poros keliavimo ypatumai („Ratukuose – aplink pasaulį“).

Tęsdami maršrutą po Aziją, aplankysime kalnų moteris, kurios atskleis tūkstantmetes tradicijas atspindinčias kasdienių grožio ritualų paslaptis. Kad jau atsidūrėme Rytuose – patarsime, kaip sėkmingai išsiderėti norimą kainą („Rytų šalių turguose būtina derėtis – tai neatsiejama to regiono kultūros dalis.“). Įkvėpimo to-

liau ieškosime Balyje – rojų Žemėje atradusiai vienai keliautojai kilo unikali verslo idėja Lietuvoje. Pasinersime ir į uždegančios afrikiečių muzikos šokius („Paskui muziką – į Afriką“).

Ieškodami pokyčių ir naujų išbandymų – vyksime savanoriauti į Boliviją (atrasime didelę prasmę mažuose dalykuose). O norėdami patirti tai, ką matėme tik dokumentiniuose fi lmuose, skrisime į… Šiaurę – didžiausią pasaulio salą Grenlandiją („plaukioti tarp ledkalnių lediniuose vandenyse – visai kas kita. Tai – elitinė kelionė.“).

Atokvėpio minutę kviesime į pažintį su Kinija – veikiausiai, Hainanio saloje kinų kalbą studijuojančiai aistringai keliautojai šią šalį pavyko prisijaukinti lengvai.

Tačiau visada sugrįšime į Lietuvą! Išbandę Turizmo departamento rekomenduojamas naujas pramogas, imsime dar labiau ja didžiuotis.

Kas mėnesį stebėsime kultūrinių festivalių pasaulyje kalendorių. Planuojantiems atostogas patarsime, kaip išsirinkti akinius nuo saulės. Paneigsime šimtą mitų skeptiškai vertinantiems madingas keliones kruiziniu laivu („Kruizinės kelionės – mitai ir tikrovė“).

Mėgausimės gausiu šio numerio keliautojo meniu. Tik lankysimės ne Michelin žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose, o paprastų žmonių namuose („Tarptautinės Eatwith vakarienės: skaniau nei restorane“). Neatsispirsime gundantiems garsiems pasaulyje desertams, kuriuos gaminsime namie. Tada „ragausime“ Izraelį: nuo šabo šventės tradicijų, šurmuliuojančio turgaus iki gurmaniškų ožkų bei vyno ūkių.

Ekstremalių pojūčių ieškosime žygiuose po Indonezijos salas („vos pasivelki, bet norisi dar...“). Vandens sporto aistruoliai rojų atras šiltuosiuose kraštuose.

Futbolo sirgaliai tikrą euforiją pajus didžiausiuose Europos stadionuose. Na, o jei keliaudami po Indiją neapsilankysite kino teatre – „tai beveik tas pat kaip ir nepamatyti Tadžmahalo“!

O kaip toli nuneš Jūsų aistra keliauti?

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

3

10

Turinys 43 16 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ © 2016 visos teisės saugomos UAB „VESTEKSPRESS“

Redaktorė Goda Šleinytė-Mlinkauskienė Žurnalą rengė Ieva Elvyra Kazakevičiūtė, Giedrius Drukteinis, Laisvė Radzevičienė, Nida Degutienė, Eglė Šimkevičiūtė Kulvelis, Ieva Rimkutė, Ali Gadžijevas, Robertas Daskevičius, Oksana Buzmakova, Miglė Gudavičiūtė-Kapoor Dizainerė Evelina Vitkauskienė Kalbos redaktorė Dangutė Balžekienė

34 KELIONIŲ EKSPERTAI

6 Kur įkvėpimo ieško kelionių ekspertai

PAŽINTINĖS KELIONĖS

10 Izraelio ambasadorius Lietuvoje: „Stebėsitės, kodėl taip ilgai delsėte atvykti į Izraelį“ 16 Japonija pagal Vytarą Radzevičių ir Martyną Starkų 22 Ratukuose – aplink pasaulį 58 Kelionės kruiziniais laivais: mitai ir tikrovė

Viršelyje – Grenlandijos ledkalnis.

Shutterstock nuotr.

Perspausdinti bet kurį žurnalo „Žvilgsnis į pasaulį“ straipsnį galima tik gavus rašytinį UAB „VESTEKSPRESS“ sutikimą. Žurnale panaudotos Shutterstock, Giedriaus Dagio, Sauliaus Masono, Mindaugo Beišio, Nakutis Photography, straipsnių autorių ir herojų asmeninių albumų nuotraukos, gavus jų sutikimą.

KELIONIŲ ETIKETAS

32 Kaip sėkmingai išsiderėti norimą kainą

46

68

77 84

54

62 ĮKVĖPIMO BEIEŠKANT

28 Grožio puoselėjimo receptai Azijoje 34 Balis. Atradus rojų Žemėje – verslo idėja Lietuvoje 38 Paskui muziką – į Afriką 40 Kai kelionės įkvepia kurti 43 Savanorystė Bolivijoje: atrasti didelę prasmę mažuose dalykuose 46 Ledo Žemėje 51 10 įkvepiančių vietų ir pramogų Lietuvoje

KELIONĖ ILGAM

KELIAUTOJO MENIU

65 Tarptautinės Eatwith vakarienės: skaniau nei restorane 68 Desertai ne tik akims 72 Izraelis: patirti ir paragauti, ne vien pamatyti

HOBIS

77 Papua ir Komodo salos – vartai į kitą pasaulį 82 Hobis, meilė ir kelionės 84 Kelionės tikslas – futbolas

54 Prisijaukinti Kiniją

PRAMOGOS

MADA

62 Madingiausi saulės akiniai 2016-ųjų atostogoms

75 Keliautojo kalendorius 2016 86 Kino filmai, įkvėpsiantys keliauti 88 Bolivudas – dar viena religija Indijoje, suvienijanti visas kitas 90 Rebusas „Kur lemta keliauti?“

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

5

kelionių ekspertai

Kur įkvėpimo ieško KELIONIŲ EKSPERTAI ATRODYTŲ, KAD PASAULĮ SKERSAI IR IŠILGAI IŠMAIŠIUSIŲ „WEST EXPRESS“ KELIONIŲ EKSPERTŲ NIEKAS NEBENUSTEBINTŲ  JUK KELIONĖS LYDINT GRUPES, MARŠRUTŲ TIKRINIMAS IR NAUJŲ KRYPČIŲ PAIEŠKA  JŲ KASDIENA. TAČIAU KAIP PATYS SPECIALISTAI PRISIPAŽĮSTA, KELIONĖS TURI TĄ STEBUKLINGĄ SAVYBĘ  KASKART PATIRTI AR ATRASTI KAŽKĄ NAUJO. IR VISAI NESVARBU, KUR KELIAUTUMĖTE  PO LIETUVĄ AR SVETUR.

RAIMONDAS UŠECKAS „West Express“ generalinis direktorius Gyvenimo kredo: Learning requires change  Change requires practice  Victory loves practice (liet. „Mokymuisi reikia pokyčių  pokyčiams reikia praktikos  praktika veda į pergalę“).

Kelionės – tai galimybė ne tik pažinti kitus, bet ir savo kraštą, papročius, gamtos ir miestų grožį.

Įkvėpimui: Lietuva – suprasti, kad gyvename gerai „Pastaruosius penkerius metus kiekvieną vasarą skiriu 2–3 vasaros savaitgalius kelionėms po Lietuvą. Ir visuomet keletą dienų poilsiui Kuršių nerijoje, kur dažnai keliauju dviračiais. Atradau labai daug įdomių lankytinų vietovių, viena jų – Vecekrugo kalnas – romantikai čia gali stebėti ir saulėtekį, ir nuostabų saulėlydį. Taip pat rekomenduočiau aplankyti Panemunės pilis ir būtinai Veliuoną, ant kurios kalno atrasite bažnyčią, menančią Vytauto Didžiojo laikus, be to, stebėsitės nuostabiu atsiveriančiu vaizdu. Be galo unikalus man pasirodė ir Žemaitijos nacionaliniame parke įrengtas Plokštinės militarizmo muziejus (tokio pobūdžio muziejai pasaulyje yra trys – vienas jų Kryme, kitas – JAV, o 3-iasis Lietuvoje, Žemaitijoje!). Taip pat prie unikalių lankytinų vietų norėčiau priskirti ir Čepkelių raistą.

Praėjusiais metais su šeima „atradome“ Zarasus, ragavome Malūne giros, aplankėme Salaką, maudėmės Tauragno ežere. Visuomet keliaudami po Lietuvą stengiamės ne tik pasimėgauti gamta, bet ir paragauti vietinių kulinarinių gėrybių, labiau pažinti puoselėjamas tradicijas.

Keliauti po Lietuvą galima palyginti nedidelėmis sąnaudomis kone kiekvieną savaitgalį! Ir lankytinų vietų bilietai nėra brangūs kaip, tarkime, Europoje. Pastebiu infrastruktūros pažangą: sutvarkytus mažus miestus, juose veikiančius informacinius centrus, įrengtas poilsio, paplūdimių ir

6

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

vandens pramogų zonas prie ežerų. Tik kartais pasigendu aptarnaujančio personalo šypsenų ir daugiau pozityvumo...

Dažnai lietuviai įvairiapusio įkvėpimo ieško ten, kur kalnai, šilta žydra jūra, egzotika ar pan. O užsieniečiai pas mus labiausiai vertina ramybę, miškus ir žalią, saulės neišdegintą gamtą. Ar visa tai branginame mes patys? Keliaudamas po Lietuvą atrandi tokių įdomių vietų, kurioms kartais ieškai analogų pasaulyje, ir supranti, kad tai, ką matai čia, – yra tikra, o tai, ką tau pardavė svečioje šalyje, – gali būti ir nevisiškai... Geras pavyzdys – ekskursija į Mozės kalną Egipte Sinajaus pusiasalyje: kaina ~40 USD / asm., keliesi nakčiai dar tik įpusėjus, važiuoji kelias valandas, lipi 3 750 laiptelių, jei oro sąlygos leidžia ir nėra debesų – pamatai paprastą saulėtekį, kuris mažai kuo skiriasi nuo to, kurį gali išvysti nuo Medvėgalio kalno Žemaitijoje. Nulipus nuo Mozės kalno vyksta „nuodėmių atleidimas“ ir apsilankymas vienuolyne. Nusileidus nuo Medvėgalio kalno – nuodėmes galima išpirkti bet kurioje Lietuvos miestelio ar kaimelio bažnytėlėje, o vietoj vienuolyno apsilankyti jau minėtame Plokštinės muziejuje.

Keliaujant Lietuvoje svarbiausia, kad neatitrūkstame nuo realybės. Kai keliauji Vakaruose, matai daug pažangesnes šalis, kuriose pastebi daug gerų dalykų, nesančių Lietuvoje.

Lankydamasis Rytuose (Afrikoje, Azijoje) susiduri su tuo, kad nėra viskas taip gerai išplėtota kaip pas mus. Tuomet suvoki, kad Lietuva yra viduryje tarp siektino pavyzdžio, ir jei nesistengsi tobulėti, gali gyventi kaip mažiau išsivysčiusiose Azijos ar Afrikos šalyse.

Tad linkiu atrasti kelionių po Lietuvą žavesį, labiau susipažinti su savo šalimi, vertinti, remti bei skatinti vietinį turizmą ir verslą.“

kelionių ekspertai

IRENA LEVIŠAUSKIENĖ „West Express“ VIP klientų konsultantė Gyvenimo kredo: plaukiant jūra privalu paklusti vairininkui, o gyvenime – išmintingesniam už kitus. (Pitagoras) Kelionės – tai ne tik pažintis su mūsų planeta, nuotykiai ir įspūdžiai, bet ir savęs paieškos bei pažinimas.

Įkvėpimui: atrasti harmoniją Namibijoje „Namibija – tai šalis be streso ir civilizacijos... Gamtos ir gyvūnijos harmonija, neįtikėtini kraštovaizdžio peizažų kontrastai, tokie neaprėpiami toliai ir pasaulio vieta, kurioje galima klausytis tylos. Jautiesi tarsi atsidūręs tikrame pasaulio pakraštyje. Puiki vieta, kai norisi pabėgti nuo šurmulio ir kasdienybės ar geriau pažinti save ir bendrakeleivius... Manau, kad tai šalis, skirta vidinės ir išorinės harmonijos paieškoms.

Namibijos teritorija keturis kartus didesnė nei, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, o gyventojų tik – 2,2 mln. Taigi žvėrių čia pamatysime dažniau nei žmonių. O jei pavyksta ką nors važiuojant per neaprėpiamus tolius sutikti, apima nuoširdus džiugesys, kad gali ištarti „sveiki“ ir nusišypsoti.

Net keliaujantys turistai čia atrodo taip, lyg būtų vieno klubo nariai, kuriuos vienija bendri pomėgiai.

Namibija – buvusi vokiečių kolonija. Dar ir šiandien čia, o ypač miestuose Svakopmunde ar sostinėje Vindhuke, juntama vokiečių tradicijų įtaka: švaru ir tvarkinga. Restoranuose šalia įvairių rūšių antilopių kepsnių ir kitų egzotiškų vietos patiekalų galima rasti ir tradicinių vokiškos virtuvės patiekalų.

Rekomenduočiau pamatyti: Sossusvlei – raudonąsias kopas, kurių aukštis siekia net 325 m ir jokie vėjai nepakeičia jų formos. Tai viena populiariausių Namibijos lankytinų vietų, stebinančių savo spalvomis, didybe ir paslaptingumu; Etosha nacionalinis parkas – viena didžiausių savanų Afrikoje su įvairialype laukinės gamtos fauna; Ova Himbos gentis, išsiskirianti per amžius beveik nepakitusiu gyvenimo būdu, tradicijomis, puikiu prisitaikymu prie aplinkos, originalia apranga.

Namibijoje pasijusite gamtos dalimi, tikrai ne valdovu, o tik antraplaniu statistu spektaklyje su kvapą gniaužiančiomis dekoracijomis.“

Namibija – tai gamtos ir gyvūnijos harmonija, tokie neaprėpiami toliai ir pasaulio vieta, kurioje galima klausytis tylos.

ALMA STANULIONIENĖ „West Express“ išskirtinių kelionių departamento vadovė Gyvenimo kredo: viskas priklauso nuo požiūrio ir įdėtų pastangų.

Kelionės – tai tyrinėjimas, pažinimas, išsilaisvinimas nuo stereotipų ir visada ko nors naujo atradimas.

Įkvėpimui: pajusti autentiką – Iranas ir Etiopija „Mane labiausiai įkvepia senųjų civilizacijų palikimas ir troškimas prisiliesti prie to, ką dar galima pamatyti ne muziejuose. Būtent Iranas – tai šalis muziejus, viena galingiausių antikos pasaulio civilizacijų. Čia, be turtingos istorijos, pribloškianti architektūra nuo seniausių laikų iki dabarties, nuo puikiausių keramikos, mozaikos meistrų darbų, persiškų kilimų raštų ir spalvų, poetų – Persijos pasididžiavimo ir didingumo, esamų ir buvusių biblinių miestų iki žmonių svetingumo, geranoriškumo ir jų kasdienio gyvenimo akimirkų, dykumų oazių ir kalnų... Svečiuojantis Irane būtina aplankyti Persiją – iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus. Keliauti neskubant, ilgėliau užsibūnant Persepolyje, Isfahane ir senajame dykumų mieste – Jazde.

Kita mane įkvepianti šalis – Etiopija, kuri neįsivaizduojama be legendos apie Sandoros skrynią, karaliaus Saliamono ir Jeruzalės pirmosios šventyklos istorijos, be ankstyvosios krikščionybės ištakų, UNESCO pasaulio paveldo krikščionybės paminklų šiaurinėje dalyje, įspūdingos gamtos, endeminių geladų, Didžiojo Lūžio slėnio, vienos neįveikiamiausių vietų Žemėje – Danakilių įdubos. Nuostabu, kai dar gali atrasti pasaulyje vietų, kur žmonės gyvena, rengiasi, ūkininkauja kaip prieš tūkstančius metų, gimsta, gyvena ir miršta asketiškuose Etiopijos kaimeliuose, bėga dešimtis kilometrų į mokyklą ar tempia nešulius į turgų ir yra laimingi... Kokios tyros ir nuostabios vaikų akys lankytose mokyklose, jų šypsenos ir dainos – padėkos turistams už gautas dovanas (pieštukus, sąsiuvinius ar saldainius...). Šiaurinė Etiopija (Lalibela, Gonderis, Bahir Daras, Aksumas) – tai istorinis kelias, kuriame gausu pilių, bažnyčių ir prieš tai gyvavusių civilizacijų palikimo bei UNESCO paveldo. Pietinė Etiopija (Arba Minčas, Džinka, Mago nacionalinis parkas, Turmis, Langanas) – tai kelias per genčių gyvenimą su jų tradicijomis, papročiais bei nepamirštamais gamtos vaizdais. Etiopijos pietinės dalies link kelionė tęsiasi Didžiuoju Lūžių slėniu, kuris skiria Afriką tarsi perpus plyšusio drabužio siūlė. Čia negalėsite atsigrožėti unikaliais gamtos vaizdais...

Irane ir Etiopijoje lankiausi daugybę kartų, šios šalys užkrečia ir traukia. Kai manęs klausia, ar nenusibosta daugybę kartų važinėti tais pačiais keliais, tomis pačiomis vietomis, visada atsakau, kad niekada, nes vis randu ką nors naujo ar pasikeitusio, ar tai būtų žmonės, ar gamta, ar miestai. Tik reikėtų suskubti šias šalis aplankyti, nes civilizacija jau tiesia „kelius“, dėl komercinių tikslų, pavyzdžiui, Etiopijoje, išstumiamos gentys iš nuo seno gyvenamų vietų – po kelerių metų tokių jų galite nebepamatyti...

Paskubėkite aplankyti!“  ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

7

kelionių ekspertai

INESA UBEIKIENĖ „West Express“ turizmo vadybininkė Gyvenimo kredo: jei ką nors darai – daryk gerai arba visai nieko nedaryk.

Kelionės – tai svajonė, tad maloniausia pradėti svajoti kur nors keliauti.

gijos sodą, krokodilų ir gyvačių fermas, drugelių parką, transvestitų šou, kasdien mėgautis tailandietiškais masažais bei romantiškais barbekiu vakarėliais ant jūros kranto jau sutemus.

Dar viena iš daugelio priežasčių, skatinančių keliauti į Tailandą, – jų maistas (retų egzotiškų vaisių gausa) ir tradicinė virtuvė.

Visomis prasmėmis stebinančiame ir įkvepiančiame Tailande neseniai lankiausi antrąkart (pirmąkart – prieš 13 metų) ir noriu tikėti, kad vyksiu ten dar ne kartą!“

RASA RAMONIENĖ „West Express“ Klaipėdos biuro vadovė Gyvenimo kredo: siekite mėnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent keliausite link žvaigždės. (W. Reed) Kelionės – tai vaistas nuo visų ligų.

Įkvėpimui: visi keliai veda į Romą, arba užburianti Italija!

Įkvėpimui: kontrastų šalis – Tailandas „Tailandas – tai kupina kontrastų šalis. Beveik kiekvienas į šią šalį atvykstantis žmogus pirmąją pažintį pradeda nuo Bankoko – milijoninio miesto ir būtent čia pamato kontrastą – skurdą ir prabangą vienoje vietoje: Čao Prajos upės kanalų pakrantėse nuo seno įsikūrusias sostinės gyventojų lūšneles, o visai šalia – ambasadas, stiklinius dangoraižius, šventyklas paauksuotais stogais.

Norintiems arčiausiai Bankoko pabūti džiunglėse siūlyčiau vykti į 2 arba 3 dienų Kwai upės turą ir gyventi Floathouse tradiciniuose nameliuose ant vandens.

Sai Yoke Yai nacionalinis parkas, Erewano krioklys, jojimas drambliais, Mon kaimelio pasirodymas, žygis į džiungles, maudynės su liemenėmis pasroviui Kwai upe, žvejyba sutemus, vakarienė prie žvakių – ir visa tai įmanoma patirti per 3 dienas! Būtina aplankyti UNESCO paveldo objektą – istorinį Ajutajos miestą su išlikusiomis XIV–XVIII a. rūmų, pagodų ansamblių liekanomis, šventyklomis.

Nepraleiskite progos iš Bankoko 3 dienoms nuskristi į Siem Reap (Kambodžoje) ir aplankius senovinį Angkoro miestą šalia žymiausio jo statinio Ankor Vato šventyklos sutikti ir palydėti saulę – patirtas jausmas išliks atminty ilgai...

Poilsiui siūlyčiau rinktis Koh Samui – dar kitaip vadinamą kokosų palmių salą, garsėjančią gražiu gamtovaizdžiu ir baltojo smėlio paplūdimiais Chaweng kurorte. Be saulės vonių ir maudynių Andamano jūroje, saloje galima daug ką nuveikti: išsinuomojus motorolerį individualiai apvažiuoti visą salą, plaukti kanojomis, už koralinio rifo skrieti vandens dviračiais, nardyti, dalyvauti rengiamuose žygiuose pėsčiomis po salą, aplankyti Bengalijos tigrų ir leopardų zoolo-

8

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

„Ar Jums teko sutikti žmogų, kuris aplankęs Italiją ja nesusižavėjo?“ Aš – ne, o ir pati esu iš tų, kurie yra pakerėti Italijos. Ši šalis – užburianti, įtraukianti, nepaleidžianti; ji lyg tūkstančio dalių dėlionė, įkvepianti ir gundanti kuo greičiau išvysti visą paveikslą. Ir visai nesvarbu, nuo ko prasideda Italijos pažintis – nuo amžinosios Romos, saulės nutviekstų Toskanos kalvų ar jūroje pažirusių salų – širdis taip apsąla nuo laimės čia būti, kad lengva širdimi pažadi sau sugrįžti į šį kraštą dar ne kartą.

Ne veltui didieji pasaulio kūrėjai – Raphaelis, Michelangelo, Dante, Leonardo Da Vinci ir daugelis kitų – šiame krašte gyveno ir sėmėsi įkvėpimo didingiems savo šedevrams, kuriais mes žavimės iki šiol. Na, o mums, skubantiems šių dienų keliautojams, Italija yra stebuklingas kraštas jau vien dėl to, jog būtent čia patiri, ką reiškia gyventi kitaip – nerūpestingai, su polėkiu. Nė nepajunti, kaip gyvenimo džiaugsmą spinduliuojantys, plačiai besišypsantys ir niekur neskubantys žmonės įtraukia į nepakartojamą aplinką, priverčia stabtelti, nurimti ir mėgautis gyvenimo akimirka čia ir dabar.

kelionių ekspertai

Italija – užburianti, įtraukianti, nepaleidžianti; ji lyg tūkstančio dalių dėlionė, įkvepianti ir gundanti kuo greičiau išvysti visą paveikslą.

Italija labai įvairialypė ir neapsakomai turtinga tiek kultūrine, tiek architektūrine, tiek gamtine prasme. Šalis pataikauja kiekvienam čia atvykusiam ir savęs beieškančiam. Tų, kas ieško gamtos, lauks Adrijos jūra, prisnūdę Etnos, Strombolio ir Vezuvijaus ugnikalniai, snieguotos Alpių viršūnės, kiparisų ir alyvmedžių giraitės, vynuogynų peizažai, užburiančios Sicilijos, Sardinijos, Kaprio salos, Poezijos bei Žydroji grotos, kerinti Amalfio pakrantė. Architektūros, istorijos ir miestų mėgėjai sunkiai suras kitą tokią šalį, saugančią stulbinamą antikos palikimą, o meno gerbėjai čia pasijus lyg rojuje. Net išrankiausią gurmaną Italijos virtuvė apkerės ir pavergs, nes maistas Italijoje – lyg dar viena religija. Tai dalis kultūros, bendravimo būdas.

Sunku išskirti keletą iš daugelio žavingų Italijos vietų, tačiau man ypač stiprų įspūdį paliko aukščiausias Europoje veikiantis Etnos ugnikalnis Sicilijoje. Etna pelnytai vadinama pragaro prieangiu, nes kartais vis dar spjaudosi lava. Nepraleiskite progos savo akimis pamatyti daugiau nei 3 000 m virš vandens lygio iškilusį galiūną, tikrą gamtos šedevrą. Pasikėlę prie kraterio ir vaikščiodami pilka vulkanine dykuma pasijusite lyg pabuvę mėnulyje.

Jei likimas pasiūlys aplankyti Kaprį – nedvejodami priimkite šią dovaną. Salos grožiui apibūdinti sakoma, kad jei Dievas gyventų žemėje, jis gyventų Kaprio saloje. Laiveliui skrodžiant smaragdinę Tirėnų jūrą, salos istorija ir gido pasakojimai apie paslaptingas uolose esančias grotas prabėga pro ausis, nes tuo metu akys „ryja“ įspūdingus vaizdus, o neapsakomas grožis visai atima žadą.

Tačiau visi keliai veda į Romą... Neišsemiami meno ir kultūros lobynai pavergia kiekvieno širdį – ne išimtis ir manoji. Nuvykite bent keletui dienų į šį nuostabų miestą, kad galėtumėte neskubėdami, nevaržomi mėgautis amžinuoju miestu-muziejumi.“

SIGITA SAMOŠKAITĖ „West Express“ vyr. turizmo vadybininkė Gyvenimo kredo: kai nori, ieškai galimybių, kai nenori – priežasčių.

Kelionės – tai, kas praplečia ne tik gyvenimo laiką, bet ir smegenų žemėlapius.

neįmanoma vienu kartu aprėpti: ten tiek daug įdomių lankytinų vietų, tiek daug salų, kad per porą savaičių pavargsti nuo lakstymo. Tad įvardysiu dvi patikusias salas ir vieną, kurioje neverta gaišti laiko (galbūt šios mano rekomendacijos pravers kitiems).

Balis – įdomi, graži ir savotiška sala. Už Lietuvą net 11 kartų mažesniame Balyje yra tiek veiklos, tiek šventyklų, tiek įvairių paplūdimių, kad sunku net patikėti. Ieškantiems kulinarinio įkvėpimo – čia populiarūs maisto gamybos kursai. Nemažai keliautojų ten vyksta praktikuoti jogos, medituoti. Aktyvesni keliautojai gali išmokti valdyti banglentę arba kopti į ugnikalnį pasitikti saulėtekį. Ieškantiems egzotikos patiks „raftingas“ (plaukimas upe), kai jautiesi taip, tarsi plauktum per džiungles. Romantikos mėgėjai ar jaunavedžiai čia atras ramų poilsį karališkose vilose su privačiais baseinais ir vaizdu į ryžių terasas. Ir, beje, kainos visai negąsdina.

Kita sala, kurią rekomenduočiau aplankyti, – Javos, joje patyriau keistą pakylėjimo jausmą, kai ryte lankiausi Prambanano ir Borobuduro šventyklose. Užėjau į šiuos UNESCO saugomus senovinius istorinius objektus, o aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Fantastika!

Na, o nuvylė išliaupsinta Gili Trawangan sala – nesibaigiančios statybos, plastiko šiukšlių kalnai ir jūros „trūkumas“ (dėl atoslūgių bei negyvų koralų nuolaužų neįmanoma maudytis).

Apskritai kalbant, kaskart stengiuosi vykti ir pažinti naujas vietas, nekartoti kelionių ir šalių, kol yra neaplankytų pasaulio vietų. Labai laukiu įkandamų kelionių į... kosmosą. Drįstu pasvajoti ir apie keliones laiku. Įsivaizduokite, ateina klientas pas mus, o mes klausiame: „Kuriame amžiuje pageidaujate pamatyti Paryžių, XVIII ar XIX?“ 

Įkvėpimui: Balis arba... kelionės laiku! „Pasaulio žemėlapyje įkvėpimo koordinatės nėra nustatytos... Pastaroji lankyta šalis, kuri man paliko didelį įspūdį ir kurios metu galbūt sieloje atsivėrė tiesioginė transliacija su kosmosu, – Islandija. Tačiau labiausiai skatinčiau pakeliauti po Indoneziją, kurios

Labiausiai skatinčiau pakeliauti po Indoneziją, kurios neįmanoma vienu kartu aprėpti.

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

9

pažintinės kelionės

Izraelio ambasadorius Lietuvoje: „Stebėsitės, kodėl taip ilgai delsėte atvykti į Izraelį“ NEPAPRASTASIS IR ĮGALIOTASIS IZRAELIO VALSTYBĖS AMBASADORIUS LIETUVOJE AMIRAS MAIMONAS, PRIĖMĘS Į SVEČIUS PASIKALBĖTI IZRAELIO AMBASADOJE VILNIUJE, DAŽNAI PAKAR TODAVO ESĄS ŠALIŠKAS  GALI BŪTI, KAD NIEKAS NEPATIKĖS JO BERIAMOMIS PAGYROMIS IZRA ELIUI. SUPRANTAMA, JUK IŠ AMBASADORIŲ IR TIKIMASI PATIES GERIAUSIO SAVO ŠALIES ATSTO VAVIMO, TAČIAU, AMBASADORIUS AR NE, SUVAIDINTI MEILĖS IR PASIDIDŽIAVIMO, ĮŽVELGIAMŲ A. MAIMONO VEIDE KALBANT APIE SAVO ŠALĮ, NEĮMANOMA.

Š

įkart pats nuoširdžiausias kvietimas apsilankyti Izraelyje ir puikūs patarimai, padėsiantys suplanuoti kelionę, – tiesiai iš jau beveik metus Lietuvoje dirbančio ambasadoriaus Amiro Maimono kabineto.

Izraelis – viena tų unikalių šalių, kurioje keliautojai gali rasti paties įvairiausio įkvėpimo.

Sakykite, kiek Izraelyje yra išlikę autentikos apskritai? Kaip apibūdintumėte jo kultūrinę, socialinę panoramą? Kai kalbame apie Izraelį, kalbame apie didelį kultūrinį katilą – į Izraelį atsikraustė žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių: Rytų ir Vakarų Europos, Šiaurės Afrikos, Viduriniųjų Rytų ir kt. Izraelis visus juos priėmė. Mums labai pasisekė, kad visos

10

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

SHUTTERSTOCK (1) nuotr.

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

pažintinės kelionės

šios etninės grupės bėgant metams išlaikė savo tradicijas, autentiškumą. Tiesą sakant, jei kalbėtume apie Izraelio virtuvę, aš nė negalėčiau įvardyti patiekalo, kurį galėčiau pavadinti tikrai izraelietišku. Ir tai džiugina – tai reiškia, kad žmonės atviri visiems, kas atvyksta į šalį.

Mano paties šaknys iš Jemeno ir Izraelyje galima rasti tikrai nemažai restoranų, siūlančių šios virtuvės patiekalų. Yra ir Etiopijos, vengriškų restoranų, taip pat ir klasikinių virtuvių – italų, prancūzų. Mūsų kalendoriuose net pažymėtos skirtingų etninių grupių šventės. Įsijungus radiją Izraelyje eteryje galima išgirsti pačių įvairiausių dalykų – kiekviena bendruomenė savaip prisideda prie muzikinio repertuaro kūrimo. Žlugus Sovietų Sąjungai Izraelis priėmė daugiau kaip milijoną imigrantų iš posovietinių šalių – jie taip pat padarė didelę įtaką šiam multikultūriniam peizažui. Kartu su jų atvykimu į šalį atvyko ir jų pamėgtos tradicijos, buvo atidaryta parduotuvių, prekiaujančių jų pamėgtu maistu. Net ir barščiai šiandien nėra svetimas ir nepažįstamas maistas Izraelyje. Žinoma, aš esu šališkas, tačiau drąsiai sakau – Izraelyje, kad ir kokia maža šalis būtų, galima rasti visko, nes ši šalis ir toliau sėkmingai išlaiko ir puoselėja įvairių etninių grupių tradicijas.

ar pozicija – žmonės, apie kuriuos kalbu, nieko nežinojo apie mano darbą, jie buvo tiesiog malonūs. Todėl dabar drąsiai kitiems sakau, kad lietuviai yra šilti žmonės.

Beje, vienas iš dalykų, apie kurį kalbėjau per savo jau minėtą Chanukos šventę, – tai maistas. Švęsdami Chanuką patiekiame tradicinius žydiškus patiekalus: latkes ir sufganiyot. Latkes yra tas pat kaip bulviniai blynai, o sufganiyot – spurgos. Argi tai nėra lietuviams puikiai žinomi tradiciniai patiekalai? Todėl aš dažnai sakau: „Galbūt mūsų tikėjimas skiriasi, tačiau patiekalai – ne.“ Galbūt kokio nors produkto ar patiekalo pats ypač ilgitės iš Izraelio, ar viską galite rasti Lietuvoje? Lietuvoje pasiilgstu tikro gatvės maisto, labiausiai – pitos su užpildais. Tiesa, Vilniuje atidarytos kelios naujos vietos, kuriose galima paragauti falafelių, bet tai nėra tipiškas būdas, kaip tai valgyti įpratę Izraelio gyventojai. Dažniausiai tai yra paprasta, pusiau atvira vieta, kur ruošiamas maistas – prie jos įprastai stovi ilga žmonių eilė, kurie rėkauja vienas per kitą ir užsisakinėja, kokių įdarų jie norėtų rasti savo pitoje. Pasiimi didžiulę pitą, į kurią dar gali įsidėti papildomo garnyro, ir išeini – tai tikrai maistinga ir labai gardu. To ir pasiilgstu. Į pitą galima kimšti bet ką, ją labai patogu valgyti net ir einant. Izraelyje daugybė žmonių jas valgo gatvėse. Šiandien net ir garsūs, gerai žinomi šefai renkasi ne atidaryti gurmė restoranus, o įkurti gatvės maisto užkandines ir ruošti maistą gatvėse įvairių švenčių metu ir pan.

Ko pats šiandien pasigendate Izraelyje prisimindamas savo vaikystę? Kam labiausiai jaučiate nostalgiją? Daug dalykų kinta tiesiog natūraliai, tai yra paprasčiausias vystymosi rezultatas. Tarkime, vaikystėje visas didžiąsias šventes švęsdavome mano seŠiandienis žmogus vadinamas nelių namuose – man tai būdavo ypatin„bėgančiu“ žmogumi – dažnai jis ga patirtis, nes pas senelius susirinkdavo Suprantu, pavargęs nuo įtempto gyvenimo visa didžiulė šeima. Buvau labai laimingalbūt tai neskamba ritmo. Kur patartumėte vykti Izgas, turėdamas daugybę pusbrolių, puslabai patikimai, kai raelyje tiems, kurie ieško ramios, seserių, dėdžių bei tetų. Tos šventės ir atokios, galbūt mažiau turistų suformavo supratimą, kas yra šeimos sutai įrodinėja Izraelio lankomos vietos? Tai priklauso nuo sibūrimai ir kokią didžiulę svarbą jie turi ambasadorius, bet to, kaip norėtų pailsėti patys keliautomūsų gyvenimui. Seneliams išėjus iš šio tai tiesa, pas mus jai. Izraelio pietinė ir šiaurinė dalys gepasaulio, tokia tradicija natūraliai prigerokai skiriasi: šiaurinė yra labai žalia, so. Mūsų pačių tėvai tapo seneliais, tad tikrai rasite visko. kalnuota, daugeliu atvejų ji net primejie ėmė rengti šventes su savo šeimomis, na Lietuvą, išskyrus tai, kad neturime bet jau kur kas mažesniam giminaičių tiek miškų, kiek jūs. Taip pat mums ne ratui. Ir taip su kiekviena karta šeima vis taip pasisekė su ežerais – juokaujame, kad jūs jų turimažėja. Vis dėlto tradicijos lieka ir mes, žinoma, švente tūkstančius, o mes – vos du, ir vienas iš jų yra mičiame didžiąsias žydų šventes. Štai gruodį savo rezidenręs ( juokiasi, omenyje turėdamas Negyvąją jūrą – red. cijoje rengiau priėmimą Chanukos proga – laikėmės visų past.). Mes labai didžiuojamės savo Galilėjos ežeru. Vis tradicijų, kurias atsinešiau iš savo šeimos. Negaliu pasadėlto žmonėms, kurie į Izraelį atvyksta pirmą kartą, pakyti, kad šiandien man ko nors tikrai trūksta. Nors... kai tarčiau praleisti daugiau laiko Viduržemio jūros pakranbuvau vaikas, labai mėgdavau guminukus, iki šiol puitėje – ten nuostabūs auksiniai paplūdimiai, šiltas vankiai atsimenu jų skonį (šypsosi). duo – vasarą jis siekia net iki 28 ºC, o žiemą nenukrinta žemiau +20 ºC. Toks poilsis ir mėgavimasis šiluma – tiKokių tradicijų, gyvenimo būdo ar kitų panakra atgaiva. Man asmeniškai labiau patinka pietinė šašumų matytumėte tarp lietuvių ir izraeliečių? lies dalis, joje nėra tiek gyventojų kaip šiaurėje. Spalvos Manau, kad panašumų daug. Abi šalys mažos ir abi paten kitokios – geltona, oranžinė, ruda, ten nedaug žalutiria savų iššūkių. Izraelis šįmet šventė 67 metų sukakmos, vyrauja akmenys. Tačiau tai puiki vieta žmonėms, tį, o Lietuva – 25-erių. Būdami 25-erių, mes susidūrėme ieškantiems tylos, norintiems pabūti vieniems, netruksu panašiais ekonomikos sunkumais, mums reikėjo padomiems intensyvaus eismo ar miesto triukšmo. Radęs našaus pobūdžio augimo ir vystymosi beveik visose sripasivaikščiojimo ar džipams skirtų takų, ten gali puikiai tyse. Deja, šiandien vis dar susiduriame su tam tikrais atsipalaiduoti – žinoma, jei žmogui tokie dalykai patinsaugumo iššūkiais. Ką dažnai girdžiu Lietuvoje – iš paka. Na, o vienas įdomiausių mūsų fenomenų – Negyvočių lietuvių, net valdžios atstovų – yra tai, kad Izraelis ji jūra. Jei neplūduriavai joje, nebuvai Izraelyje! O plūčia laikomas pavyzdžiu, kuriuo norėtų sekti Lietuva. Neduriavimas joje – tikrai įsimintinas potyris – atrodo, esi kalbu apie saugumą ir gynybą – turiu mintyje ekonomiežere, tačiau negali plaukti, net bandyti gali būti pavoką, besikuriančių startuolių skaičių, inovacijas, technojinga, nes patekęs į akis vanduo smarkiai graužia. Iš ten logijas, žemės ūkį, mokslo progresą. Manau, kad tai mus patogu vykti į Eilatą – visiškai kitokio kraštovaizdžio ir vienija. Antra – ir tai yra asmeninė mano patirtis – vis kartoju ir kartosiu, kad buvau labai sužavėtas šiltu žemę, įsikūrusią pačiuose pietuose. Tai iš pirmo žvilgsšios šalies piliečių priėmimu. Nepaisant minimo sterenio gali atrodyti kaip tipinė turistų poilsiavietė, jame gaotipo, kad lietuviai yra uždari ir konservatyvūs, nelabai lima išgirsti daugybę įvairių kalbų, tačiau tai yra puiki atviri užsieniečiams, aš čia jaučiausi labai lauktas ir privieta ieškantiems poilsio bei mėgstantiems panardyti. imtas. Ir tai jokiu būdu nėra susiję su mano pareigomis Taigi, Izraelyje galima suderinti daug įvairių dalykų. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

11

pažintinės kelionės

„Turgavietėse galima paragauti puikių etniškų patiekalų, ruošiamų senoviniais autentiškais būdais.“

atviroje erdvėje. Masada – reikšmingas, vienas svarbiausių Izraelio simbolių, emociškai jis panašios vertės kaip Lietuvai – Kryžių kalnas. Masada yra tvirtovė, kurią užėmė romėnai, tačiau izraelitai, nenorėdami pasiduoti priešui, gyvybę sau atėmė patys. Dabar ši vieta

SHUTTERSTOCK (4) nuotr.

O kur rekomenduotumėte apsilankyti kultūriniais renginiais besidomintiems žmonėms? Tel Avivas niekada nemiega – ten gausu kultūrinių renginių kasnakt, nuo džiazo iki klasikinės muzikos, taip pat ir pačių įvairiausių meno, fotografijos parodų. Tikrai čia galima rasti visko, ko tik užsinorėsite. Be Tel Avivo, Jeruzalė taip pat yra labai aktyvi kultūrine prasme. Tačiau viskas priklauso nuo laiko – jei žmonės atvyksta į Izraelį rudenį, aš jiems patarčiau nukeliauti į Ako miestą, kuriame tuo metu vyksta puikus festivalis. Ieškant kultūrinių renginių, patarčiau sekti kultūrinį kalendorių. Pasirinkti galima iš daugybės dalykų, o kadangi atstumai šalyje nėra dideli, galima susidėlioti tikrai patogų maršrutą. Šalyje rengiami du didžiuliai tarptautinių filmų festivaliai liepą ir rugsėjį, į abu juos susirenka žmonių iš viso pasaulio. Pats dievinu filmus, tad gyvendamas Izraelyje nuolat lankausi abiejuose. Turime ir daugiau nei 200 vyninių, kurias įdomu aplankyti ir užsirašyti į jų degustacijas – kai kurios jų ypač egzotiškos, įsikūrusios giliai kalnuose. Taip pat, kaip ir Lietuvoje, populiarėja ir apsilankymai bei degustacijos alaus daryklose. Beje, vienas ryškiausių metų įvykių šalyje – tai „Masados“ operos festivalis, vykstantis

12

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

pažintinės kelionės

tapusi heroizmo, pasipriešinimo simboliu, beje, ji yra netoli Negyvosios jūros.

Kokią išskirtumėte vietą ar veiklą, kuri tobulai tiktų dvasinei pusiausvyrai atgauti? Manau, kad lietuviui apsilankymas Izraelyje jau savaime taps dvasiniu potyriu – daugiau kaip 90 % žmonių Lietuvoje yra katalikai, todėl tikiu, kad apsilankyti žemėje, kuria vaikščiojo Jėzus, bei aplankyti kitas šventas vietas būtų pakankamai įspūdinga. Esu tikras, kad kai aplankai tai, apie ką mokeisi ir girdėjai visą gyvenimą, tai tikrai turėtų kažką suvirpinti kiekvieno žmogaus sieloje. Be abejo, rasite ir daugybę centrų, kuriuose galima pasinerti į jogą, savęs ieškojimo rekolekcijas, kai kurios jų specialiai įkurtos atokiose vietose. Tačiau kitiems žmonėms minčių susistygavimui norisi tiesiog naujos veiklos – nemažai kas renkasi pagyventi paprastose vietinėse fermose, įsitraukti į alyvuogių derliaus darbus ar pan. Izraelis nėra šalis, kuri gali pasiūlyti vieną konkretų atsakymą ar užsiėmimą, čia pasirinkimas labai platus. Suprantu, galbūt tai neskamba labai patikimai, kai tai įrodinėja Izraelio ambasadorius, bet tai tiesa, pas mus tikrai rasite visko ( juokiasi)! Kalnų, dykumų, lygumų, žemiausią pasaulio tašką ir viršūnę, siekiančią 3 000 metrų, mažų ir didelių miestų. Net kalbant apie žmonių, tautybių įvairovę – Izraelio gatvėse gali išvysti pačių įvairiausių. Man labai gražu pastebėti, kai visi šie žmonės išeina į kariuomenę – o tarnyba joje Izraelyje yra privaloma nuo pat valstybės susikūrimo. Mano paties du sūnūs dabar atlieka karinę tarnybą – labai gražu matyti visus šiuos skirtingus žmones, vilkinčius vienodas uniformas.

Jūsų rekomendacijos, kur verta apsilankyti ieškantiems kulinarinio įkvėpimo? Kurioje Izraelio dalyje labiausiai atsiskleidžia autentiška virtuvė? Pirmiausia siūlyčiau aplankyti vietos turgavietes. Tai yra tikra garsų, kvapų ir kultūrų šventė,

žmonės ten ne tik pardavinėja savo produktus, bet juos ir apdainuoja – ateikite pas mane, mano pomidorai geriausi... ar kažką panašaus ( juokiasi). Be to, turgavietės yra ir tikras spalvų festivalis – tik įsivaizduokite visą daržovių, vaisių, kitų produktų įvairovę. Palygindamas nenoriu įžeisti, tačiau jei kalbėtume apie Vilniuje esančias turgavietes – jos yra visiškai kitokios. Izraelyje mes kalbame apie tikrą fiestą, kupiną garsų, įvykių, energijos. Turgavietėse galima paragauti puikių etniškų patiekalų, ruošiamų senoviniais autentiškais būdais. Ką tik prisiminiau dar vieną dalyką, kurio ilgiuosi iš Izraelio, – tai didžiulis alyvuogių pasirinkimas. Dėl klimato Lietuvoje jas perkame skardinėse ar stiklainiuose, o Izraelio turguje išvysite didžiulius kalnus pačių įvairiausių alyvuogių, taip ir laukiančių, kol jų paragausite ir išsirinksite skaniausias.

Koks šiuolaikinių izraeliečių požiūris į šeimos vertybes? Ar lengvai kuria mišrias santuokas, ar lengvai į šeimas įsileidžia antrąsias kitų kultūrų puses? Anksčiau žmonės tikrai stengėsi išlaikyti savo etnines tradicijas. Tarkime, mano vaikai gali save kildinti net iš trijų skirtingų šalių, nes mano tėvai kilę iš Jemeno, o žmonos tėvų kilmės šaknys siekia Vengriją ir Libaną. Tačiau visi mes esame žydai. Nemanau, kad šiandien kas nors dar tuoktųsi griežtai tik pagal kilmę, kaip minėjau, Izraelis – tikras kultūrinis katilas. Vis dėlto, nors mūsų šalyje gyvena nemažai kitų tikėjimų žmonių, musulmonų ir žydų santuokos nėra dažnas atvejis. Nemažai žydų tuokiasi su katalikais, nes šalyje gyvena ir krikščionių. Kalbant bendrai, visuomenė šiandien tikrai yra atvira, ir būtų labai keista, jei žmonės perdėtai domėtųsi kitų kilme. Galų gale, visi mes esame izraeliečiai – mano tėvai gimė Izraelyje daug metų iki jo sukūrimo. Aš, mano vaikai – visi gimėme Izraelyje. Tikiuosi, Izraelyje gims ir mano anūkai. Todėl šiandien praktiškai nebesvarbu, ar tu lenkas, ar rusas – visi esame izraeliečiai. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

13

Koks, Jūsų manymu, pagrindinis apie Izraelį susiformavęs mitas, kurį norėtumėte paneigti? Prieš kelerius metus sakydavau, kad daugeliui žmonių apsilankymas Izraelyje taps dideliu siurprizu, nes dėl įvairių gajų stereotipų daugelis nesitikėjo, kad ras tokią modernią ir išsivysčiusią šalį, kokią išvydo atvykę. Šiandien, manau, daugelis jau supranta Izraelio modernumą kalbant apie technologijas, inovacijas ir panašius dalykus. Todėl dabar, sakyčiau, didžiausias daugelį klaidinantis mitas yra saugumas – situacija šalyje tikrai nėra tokia grėsminga, kaip daugelis įsivaizduoja. Žmonės ten gali laisvai keliauti, atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką.

Turiu pripažinti, kad vis dar sutinku žmonių – kalbu apie išsilavinusius, nemažai keliavusius žmones – kurie dar nėra lankęsi Izraelyje būtent dėl to, kad baiminasi sklandančių kalbų dėl šalies saugumo. Tad dabar pagrindinis uždavinys mums ir yra paneigti šį mitą.

Suprantama, kad Jūsų pareigos ir darbas „priverčia“ daug keliauti, o kaip dažnai keliaujate laisvalaikiu? Kur vykstate atostogų su šeima?

Būdamas diplomatu, užsienyje praleidžiu daug laiko, todėl tik grįžęs į Izraelį stengiuosi išnaudoti kiekvieną

progą pakeliauti po šalį. Per savo tarnybos metus labai gerai pažinau šalį. Jei pažiūrėtumėte į mano Facebook profilį, pamatytumėte, kad su šeima visada sekame nacionalinių gėlių žydėjimą vasario ir kovo mėnesiais.

Taip pat pas mus įspūdingai žydi ir lubinai, tik kiek anksčiau, bei daugybė kitų gražių gėlių – o aš žinau, kur ir kada jas visas rasti. Kiekvienais metais atostogas praleidžiame Eilate, paprastai pakeliui į ten aplankome ir daugiau gražių vietų. Nesvarbu, kad kaskart tai yra ta pati vieta, tačiau jūra kiekvieną kartą yra kitokia – jos spalva, garsas, kvapas... tai mane ir džiugina, dėl to ir nenuobodu ten keliauti vėl ir vėl. Mano aistra – žvejyba, todėl tokius dalykus visada pastebiu.

Ko palinkėtumėte mūsų žurnalo skaitytojams keliautojams? Pirmiausia palinkėčiau puikios kelionės į Izraelį – tikiuosi, kad visi, ten atvyksiantys, ras kažką pagal savo skonį. Nė neabejoju, kad, jei žmonės pasirinks aplankyti Izraelį, tai nebus tik pirma ir paskutinė jų kelionė į šalį. Tikiu, kad tai bus pirma iš daugelio, kurias jie vėliau surengs ateityje. Kartą patyrę, kas yra Izraelis, klausite savęs – ir kodėl taip ilgai delsėme čia atvykti (šypsosi)? 

„Tel Avivas niekada nemiega – ten gausu kultūrinių renginių kasnakt, nuo džiazo iki klasikinės muzikos, taip pat ir pačių įvairiausių meno, fotografijos parodų.“

ŽVILGSNIS Į – PASAULĮ Izraelis14neabejotinai „West Express“ vizitinė kortelė. Keliones į šią šalį agentūra organizuoja jau daugiau nei 20 metų. Intensyvūs pažintiniai maršrutai, poilsio ir sveikatingumo programos, maldininkų kelionės – įvairius poreikius tenkinantys „West Express“ ir agentūros partnerės „Wrislit“ kelionių pasiūlymai kruopščiai parengti ir patikrinti laiko.

SHUTTERSTOCK (1) nuotr.

Izraelio ambasadorius A. Maimonas su sūnumis.

pažintinės kelionės

JAPONIJA pagal VYTARĄ RADZEVIČIŲ ir MARTYNĄ STARKŲ PRAĖJUSIŲ METŲ PAVASARĮ UŽKIETĖJĘ KELIAUTOJAI, ŽINOMI LIETUVOJE ŽURNALISTAI MARTYNAS STARKUS IR VYTARAS RADZEVIČIUS UŽKARIAVO NAUJAS ŽEMES: DEŠIMTOJI BENDRA KELIONĖ JUOS NUBLOŠKĖ Į JAPONIJĄ. SAVO SVEČIAMS JI ATSIVERIA NE IŠ KARTO, O DAŽNAI  IR NE IKI GALO, TAČIAU KLAUSANT ŠIŲ NUOTYKIAUTOJŲ SUSIDARO ĮSPŪDIS, KAD SU VISU LIKUSIU PASAU LIU JAPONIJOS SUDARYTAS NEBYLUS TARPUSAVIO NESUPRATIMO „KONTRAKTAS“ TOLI GRAŽU NEPIKTINA. PRIEŠINGAI  KYLA TIK NUOSTABA IR SUSIŽAVĖJIMAS, KAIP ŠI IŠ PAGRINDŲ NUO VAKARŲ BESISKIRIANTI KULTŪRA GALI IŠLAIKYTI SAVO JĖGĄ TAIP TYLIAI, MANDAGIAI IR NEJAUS DAMA POREIKIO KAM NORS KĄ NORS AIŠKINTI.

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

Herojų asmeninio albumo nuotr.

Vėdarai Tokijo centre buvo graibstomi. Kad būtų aiškiau, keliautojai juos pavadino „bulvių sušiais“.

Kiote sutiksi daug tautiniais rūbais apsirengusių merginų. „Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą kalbant apie Japoniją, harmonijos paieškos – tenykštė harmonizuota visuomenė, sistema, aplinka tikrai įkvepia.“

16

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

pažintinės kelionės

K

viečiame Japoniją pamatyti tokią, kokią ją atrado M. Starkus ir V. Radzevičius, – čia jie ir vėl keliavo automobiliu, didžiąją kelionės dalį lydimi bičiulio japono Koiči, kuris jau dešimtmetį sėkmingai įsikūręs Lietuvoje, tačiau sutiko draugams padėti susigaudyti savo gimtinėje.

Nusiteikite, kad tolesnis tekstas tikrai neprimins tipinio kelionių gido, tačiau klausantis Vytaro ir Martyno nuotykių apie Japoniją ir jos žmones galima sužinoti daug daugiau nei paprasčiausiai aptariant lankytinas vietas bei monumentus.

APIE PIRMĄ ĮSPŪDĮ Martynas Starkus: kaskart keliaudami mes išgyvename įspūdžių, susitikimų gyvenimą, mažiau laiko skiriame kultūros ar istorijos vertinimui. Japonija mums paliko keletą dalykų: pirmiausia, ši šalis yra labai atvira tiems, kas į ją atvažiuoja turėdamas gerų ketinimų; tai yra labai švari, drausminga šalis; taip pat tai yra šalis, kuri beprotiškai gerbia vyresnius žmones. Kai esi toli nuo Japonijos, visa šalis atrodo labai chaotiška, bet kai ten atvyksti, smegenys ir visi jutimo organai pradeda ieškoti sprendimų, ir tu juos randi. Tai šalis, kurioje labai daug pagarbos savam, svetimam, viskam. Tačiau

Japonija ir pakankamai uždara – kitos kultūros žmogui patekti į jų ratą būtų labai sunku.

Vytaras Radzevičius: iš pradžių Japonijoje viskas tiesiog neįprasta, ypač technologiniu požiūriu, taip pat ir viešojo elgesio normos – prie daug ko reikėjo priprasti. Japonijoje žmonių elgsena visiškai skiriasi nuo kitų Azijos šalių. Šiaip aš nemėgstu didmiesčių, jų chaoso, ūžesio, triukšmo – bet Tokijas labai nustebino, nes, nepaisant savo dydžio, yra labai patogus ir tylus miestas, visiškai kitoks nei, tarkime, Niujorkas ar Maskva. Japonijoje vyrauja rituališkumas, tradicijos, estetika, daiktų smulkumas bei griežta, nepriekaištinga tvarka, kurios laikomasi. Šiandien pirmas dalykas, kuris ateina į galvą kalbant apie Japoniją, yra harmonijos paieškos – tenykštė harmonizuota visuomenė, sistema, aplinka tikrai įkvepia.

M. S.: o man – laisvė. Laisvas žmogus ten jaučiasi gerai. Tai tikrai viena iš tų šalių, į kurią norisi sugrįžti. Žinoma, keliaudami visur mokame tam tikrą žioplio mokestį. Šiandien galvodami apie Japoniją galbūt galėtume norėti nebent drąsesnio bendravimo su aplinka, bet juk natūralu, kad jautiesi nejaukiai, kol supranti, kas kur užrašyta, kaip ką daryti, ką spausti. Tačiau tai yra labai natūralus procesas, pasikartojantis visame pasaulyje. 

„Priaugęs vos 30 kg, jau galėčiau turėti kokių nors vilčių sumo ringe, bet į Martyną visi žiūrėjo kaip į rankšluosčių pakabą...“ Apsikeitimas dovanomis budistų vienuolyne.

Jungtinis Japonijos ir Lietuvos sumo kovotojų kolektyvas.

Gintaras Japonijoje išgaunamas kasyklose – ekspedicija į žemės gelmes.

4:00 ryto. Tokijo Tsukiji žuvų turgus. Tunų skyrius.

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

17

pažintinės kelionės

Stirnos Naros parke nepaleis, jei kišenėje liko bent trupinėlis maisto.

Vienas įsimintiniausių dalykų ten yra tualetas – tie dangčiai yra stebuklas, tu juos paprasčiausiai įsimyli.

APIE SUVALDYTĄ CHAOSĄ M. S.: pačioje Azijoje gali pastebėti daugybę skirtumų, tarkime, Indijoje dėl savo erdvės turi kovoti, nes kitaip jos neteksi. Japonijoje tas chaosas kažkokiu būdu yra suvaldytas taip, kad kiekvienas supranta, jog elgtis pagal taisykles yra geriau ir efektyviau pirmiausia jiems patiems. Jei pažiūrėtume į sankryžą piko valandomis – pas mus visada matysime chaosą, bandymus pralįsti pirmam ir t. t., bet tada kenčia visi, nes elgdamasis taip padrikai iš ten nepralenda niekas. Būtent taip yra Indijoje. Tuo tarpu Japonijoje kiekvienas elgiasi griežtai pagal taisykles ir supranta: geriau aš dabar luktelsiu, važiuosiu tada, kai man galima, ir visur pravažiuosiu be problemų. Tos taisyklės japonams svarbios ir jų gyvenime jos pasiteisina praktiškai. Kartu Japonija yra labai konservatyvi šalis – vienas japonas ten niekada nieko

18

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

nenuspręs, ypač jei jis yra žemesnio rango pareigūnas.

Ten niekas neimprovizuos, improvizacija išvis yra laikoma baisiu dalyku, todėl bet kokios derybos gali užtrukti labai ilgai.

APIE TYLĄ M. S.: Japonija – sunkiai suprantama šalis, kuri gali būti ir labai triukšminga, ir tuo pat metu labai tyli. Pvz., įžengus į jų traukinį ar metro, kuriame pro žmones vos gali prasisprausti, staiga susivoki, kad jie visi tyli. Net telefonu nekalba, nes tai yra nepatogu kito žmogaus atžvilgiu – kaip dabar viešojoje vietoje aptarinėsi savo asmeninius dalykus? Taip pat ten gyvenimas labai mechanizuotas, o tai palengvina atvykėlių gyvenimą, tarkime, maisto užsisakymas – tiesiog paspaudi ekrane patiekalo paveiksliuką ir jį gauni.

pažintinės kelionės

Japonų tradicinė nardytoja – ama – konsultuoja Martyną jūrų gėrybių rinkimo klausimais.

APIE MANDAGUMĄ V. R.: iš pradžių tam tikros japonų manieros tau patinka, po to pradeda truputį erzinti, o galiausiai tiesiog norisi grįžti namo. Tarkime, situacija banke: ateini išsikeisti vieno banknoto, o tarnautoja tą pinigą iš tavęs paima kaip Japonijos nepriklausomybės aktą; tada, tiesiogine to žodžio prasme, ji su tuo banknotu bėga iki kito darbuotojo ir perduoda jį jam laikydama dviem rankomis, kolega jį priima lygiai taip pat ir bėga pas kitą. Man net nepatogu pasidarė, kad dėl 50 baksų žmonės tiek laksto. Tada pirmoji moterytė vėl parbėga ir dviem rankomis nusilenkdama įteikia man iškeistus pinigus. Prie viso to tikrai reikia priprasti. Dar įsiminė tai, kaip mažutės babytės prie kokio nors prekystalio priėjus užsieniečiui išsitraukia lapuką iš paprasto mokyklinio sąsiuvinio, kuriame prirašyta visokių angliškų frazių. Tada tu jai pirštu duri į žodžius, kuriuos bandai pasakyti, o ji persiskaito šalia esantį vertimą į japonų kalbą.

M. S.: Japonijoje aptarnavimo sferoje apskritai esi kaip valdovas – parduotuvėje, restorane – visur esi svarbiausias žmogus. Ten net nėra arbatpinigių kultūros – jei pabandai palikti arbatos, tai bus priimta kone kaip įžeidimas.

APIE KEISTĄ HUMOR Ą M. S.: nebuvo nė vieno atvejo, kad mes keliaudami nesijuoktume susiėmę už pilvų, ir tai būtų juokinga japonams. O kai jie pralinksmėję bent truputį iš kažko kriuktelėdavo, tai būdavo visiškai nejuokinga mums.

Sykį paprašėme Koiči papasakoti mums japonišką anekdotą. Jam tai sekėsi sunkiai pirmiausia dėl to, kad pasakodamas jis labai daug juokėsi, bet mums tai buvo taip nuobodu, kad galiausiai tiesiog paprašėme jo toliau nebepasakoti... Beje, žiūrėdamas japoniškas TV laidas gali pastebėti, kad juokingiausi dalykai jiems – tai vyrai, persirengę moterimis, įvairūs kritimai, žmonėms į veidus skriejantys tortai, ir panašūs dalykai.

APIE JAPONŲ SVETINGUMĄ M. S.: nepaisant keisto humoro jausmo, japonai labai vaišingi ir svetingi. Tiesa, sykį Koiči mus paliko trims

Jigokudani („Pragaro slėnis“) – slėnis Nagano prefektūroje, Japonijoje, garsėjantis savo karšto vandens šaltiniais ir geizeriais. Labiausiai tai vertina vietinės makakos.

dienoms vienus, kol lankė savo gimines. Už visas kelionės keistenybes Koiči mums atkeršijo originaliai – palikęs mus, jis visą maršrutą į GPS suvedė hieroglifais, todėl nuo tada keliaudami turėjome susirasti japoną, kuris bent truputį mokėtų angliškai ir galėtų suvesti mums maršrutą.

Tiesa, kartą susidūrus su vienos iš Japonijos TV laidų komanda šie stebėjosi, kokią kelionių laidą galime mes kurti, jei nemokame net savo GPS’o susitvarkyti... Tada jiems atsakėme, kad darome socialinį eksperimentą apie tai, kaip japonai pasitinka ir priima svečius. Išgirdę, kad yra eksperimento dalis, jie iškart pradėjo labai stengtis – nei tada, nei paprasti žmonės vėliau nė karto mūsų niekur nepaklaidino ir neapgavo. Kalbant apie jų svetingumą, gera mintis būtų keliaujant į Japoniją pasiimti ir nedidelių dovanėlių – jie tokį dėmesį labai vertina.

APIE VAK ARONĘ SU JAKUDZOMIS M. S.: vieną vėlų vakarą su Vytaru patekome į kažkokį vienišą mažo miestelio barą ir netikėtai ten visą vakarą praleidome gerdami alų su jakudzomis – japonų gangsteriais tatuiruotais kūnais. Tai vyko tuo metu, kai Koiči buvo mus palikęs ir lankė gimines. Kai sužinojo, kad buvome su tais vyrais susitikę, jis buvo ne juokais sunerimęs... 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

19

„Laisvas žmogus ten jaučiasi gerai. Tai tikrai viena iš tų šalių, į kurią norisi sugrįžti.“

V. R.: bendrauti su jais pradėjome nuo pačių universaliausių tarptautinių žodžių – ACDC, „Metallica“...

M. S.: bet tada atėjo eilė tam tradiciniam etapui, kai visi bando susipažinti ir sako savo vardą. Supratome, kad turėsime problemų. Na, išmokyk tu japoną ištarti „Vytaras Radzevičius“... Bet tada Vytaras pasiūlė genialų sprendimą. Jis pasakė: „Dabar aš pats pasakysiu, kaip jūs ir mes vadinamės, ir taip visiems bus paprasčiau draugauti.“ V. R.: aš tiesiog visiems pritaikiau tuos japoniškus vardus, kuriuos žinojau – Martynas buvo Bakuganas, vienas toks stambus japonas tapo Godzila, kitas – Pokemonu, o aš – King Kongu. Jiems labai patiko! Ir tai buvo turbūt vienintelis atvejis, kai visi supratome vienas kito humorą.

M. S.: kai taip išsikalbėjome, jie parodė mums visas savo tatuiruotes, visus nukirstus pirštus ir galiausiai tiesiog taikiai išsiskirstėme...

APIE JAPONŲ PAŽINTĮ SU VĖDARAIS V. R.: sykį vienoje Tokijo centrinėje kavinėje mums buvo pasiūlyta pagaminti ką nors lietuviško – paprastai ten renkasi vietiniai žurnalistai, vertinantys įvairias nacionalines virtuves. Pasirinkome gaminti vėdarus. Tačiau iškart kyla klausimas – kaip Japonijoje gauti žarnų, lašinių ir grietinės?

M. S.: atsakymas – jų reikia atsivežti iš Lietuvos.

V. R.: taigi, lagamine atsiskraidinau du pakelius žarnų vakuume, lietuviškos grietinės, lašinių bryzą... dar du pakelius silkės bei džiovintų baravykų.

M.S.: tikras džentelmeno rinkinys!

V. R.: galiausiai atsinešu visą tą turinį į vakarėlį, o japonai ateina nupirkę 40 mažyčių, japoniško kumštuko dydžio bulvių, nes jos ten brangios ir parduodamos vienetais... Pradėjome nuo silkės, kuri ėjo puikiai, neliko nė vieno gabalėlio.

Tada ėmėmės vėdarų, tačiau iš karto neatskleidėme, ką būtent gaminsime. Taigi, japonai rankomis tarkuoja bulves, ir galiausiai ateina momentas, kai reikia pradėti vėdarus kimšti. Atidengdamas puodą su žarnomis, stebiu šalia esančiųjų veidus – tapo aišku, kad tuo metu jau tikrai reikėjo paaiškinimo apie tai, kas ten vyko. Kad jiems būtų lengviau suprasti, paprasčiausiai pavadinome tai bulviniais sušiais.

M. S.: t. y. supjaustėme vėdarus gabaliukais, ir tada jiems viskas tapo aišku, nes žarna irgi kažkiek priminė sušių plėvelę... Žinoma, japonai ir patys valgo daugybę mums keistų patiekalų, dėl to mūsų vakaro pasiūlymas nebuvo jiems visiškai nepriimtinas – jie yra smalsūs žmonės. Po vakaronės paklausėme, ar jiems patiko. Visi japonai yra mandagūs žmonės, tad jie visada tau sakys, kad viskas gerai. Tačiau išgirdome, kad vakaras buvo įsimintinas, nes visos lėkštės yra tuščios: kartais japonai gali sakyti, kad jiems buvo skanu,

bet bent trupinėlį lėkštėje vis tiek paliks. O tąkart jos buvo visiškai švarios!

APIE LIETUVIUS SUMO RINGE V. R.: tai buvo kitas geras mūsų nuotykis Japonijoje. Tiesa, pakliūti į tokią vietą, kur leistų sumo pasibandyti mums patiems, buvo labai sudėtinga – tai buvo maždaug tas pat, jei koks japonas pasiprašytų sužaisti Lietuvos krepšinio lygoje.

Atvykus į vietą viskas prasideda nuo to, kad turi nusirengti vyrų kompanijoje.

M. S.: o dar smagiau būna tada, kai tave pradeda aprenginėti – tiksliau, kai tavo delikačią kūno dalį dengia ilga balta juosta. Stovi sau, o japonai tave irgi nužiūrinėja, vertina...

Jie labai rimtai žiūri į tai, ką daro, net tada, kai supranta, kad bendrauja su iš Europos atvykusiais žurnalistais, kuriems viskas tiesiog juokinga. Visa procedūra – su persirengimu, treniruote ir t. t. – truko apie pusantros valandos.

V. R.: treniruotė buvo lygiai tokia pat, kokią jie patys sau rengtų bet kurią dieną. Labiausiai nustebino tai, kad, nepaisant didelio svorio, jie visi yra nepaprastai lankstūs – daugelis tų pratimų mums buvo tiesiog neįkandami. Beje, man buvo pasakyta, kad priaugęs vos 30 kg jau galėčiau turėti kokių nors vilčių sumo ringe, bet į Martyną visi žiūrėjo kaip į rankšluosčių pakabą...

APIE... NA, ŽINOMA, TUALETŲ MAGIJĄ M. S.: vienas įsimintiniausių dalykų ten yra tualetas – tie dangčiai yra stebuklas, tu juos paprasčiausiai įsimyli. Vėliau jau net viešbučius rinkdavomės pirmiausia pagal juos.

V. R.: tiesa, pirmiausia nerimą kelia tai, kad atsisėdus dangtis yra šiltas, tarsi ką tik ten būtų sėdėjęs kažkas kitas – bet galiausiai supranti, kad tai yra komforto dalis.

M. S.: skirtingos programos užkoduotos mygtukais su berniuko ir mergaitės siluetais – paspaudi play ir galvoji, kas dabar bus... tačiau staiga pasijunta šilta gaiva ten, kur ką tik, na, nieko gero dar tikrai nebuvo. Įvykio vietą aplanko švelnus cunamėlis... ir tada supranti, kad visa tai yra tikrai labai neblogai. Grynai moksliniais tikslais išmėginau ir mergaitišką programėlę. Visa tai taip įtraukia, kad vėliau atsisakai eiti ten, kur nėra elektronikos. * * * „West Express“ ir jos partnerė „Wrislit“ – ilgamečiai Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių projektų draugai, visai komandai organizavę skrydžius į Japoniją, Australiją, Pietų Amerikos ir kitas šalis. „West Express“ ir šių nuotykių ieškotojų bendradarbiavimas tęsis ir su nauju jų projektu „Karibų ratai“. 

Japoniją taip pat pamilo ir agentūros klientai, kurie mėgaujasi galimybe šioje nepaprastoje šalyje atrasti šventyklas, kalnus, ežerus, senovinius kaimelius ir miestus, tradicinius menus ir šiuolaikinio pasaulio pasiekimus. Išties Japonija abejingų nepalieka!

pažintinės kelionės

Ratukuose – aplink pasaulį „JEI KAŽKO TIKRAI LABAI NORI  KAS GALI TAVE SUSTABDYTI?“  KLAUSIA ANYKŠTIETĖ RASA OSTRAUSKIENĖ. ATRODO, KLAUSIMAS LYG IR SUPRANTAMAS IR TIKRAI NIEKUO NEĮPRASTAS, TAČIAU KAI JĮ UŽDUODA JAU TRISDEŠIMT METŲ NEĮGALIOJO VEŽIMĖLYJE SĖDINTI MOTERIS, KURI KARTU SU 28ERIUS METUS NEVAIKŠTANČIU VYRU VYGANTU SVAJOJA APLANKYTI VISUS PASAULIO ŽEMYNUS, Į ŠIUOS ŽODŽIUS PAŽVELGI KIEK KITOMIS AKIMIS.

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

Herojų asmeninio albumo nuotr.

„Įspūdingiausia vieta, kurioje teko lankytis, tikriausiai būtų Kambodžos Ankor Vato šventykla.“

A 22

bu sutuoktiniai stuburo traumas patyrė dar paauglystėje, patekę į motociklų avarijas. Susituokę 1993 m., Rasa ir Vygantas apie 14 metų su neįgaliaisiais dirba Lietuvos paraplegikų asociacijos „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“, stovykloje, esančioje netoli Palangos. Ten jie kasmet gyvena nuo balandžio iki lap-

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

kričio, o likusius mėnesius leidžia Anykščiuose (Vygantas jau septyniolika metų užsiima ir tautodaile – kuria įvairius dirbinius iš vytelių) bei keliaudami. Juokdamasi Rasa sako, kad Europa nebeatrodo tokia įdomi, todėl pora kartu su bičiuliais sparnus kelia toliau.

Rasa, iš kur atsirado ši aistra keliauti, kur ir kada išvykote pirmą kartą? Pati pirma mano kelio-

pažintinės kelionės

ką daryti savo jėgomis ir bagažo pasiimti tiek, kiek kienė buvo gal 1995 metais, kai vykau į Paryžių, vėliau Eurokvienas gali panešti pats. poje buvo ir įvairių darbo kelionių. Tačiau pirmoji kelio2014 metais komanda truputį keitėsi – tąkart visam nė su draugais, kuri ir įžiebė šią aistrą, buvo mūsų pačių mėnesiui į Vietnamą išvykome ketuprieš beveik ketverius metus organizuoriese, nuskridome į Hanojų ir iš ten ta išvyka į Egiptą. Į Hurgadą devynioms keliavome iki pat Hošimino. Aišku, dienoms leidomės penkiese, visi vežimėEuropoje lengviau neįgaliesiems nei liuose – tiesiog nutarėme pabandyti, kas Aš ir dabar Azijoje. Nors rašoma, kad viskas priiš viso to gali išeiti. Norėjome išmėginti taikyta neįgaliesiems, iš tikrųjų atvair kokią nors ekskursiją. Nors atstumai vyrui vis sakau – žiuoji ir randi laiptus. Tačiau žmonės ten nemaži, bet mums pavyko, visai gekol sveikata ir būna pakankamai geranoriški net rai sekėsi! Tada ir pamąstėme – tai gal ir galimybės leidžia, tada, jei atvyksti vėlų vakarą, jie tau toliau kažką organizuokime? vis tiek padeda ką nors surasti – karpakeliaukime kiek tais tekdavo primokėti, kartais patys Kur keliavote toliau? 2013-aisiais galime daugiau, kad savininkai ką nors parūpindavo pirišsiruošėme į Tailandą. Paprastai daipo to senatvėje būtų mai nakčiai, o vėliau rasdavo naują romės šiltų kraštų, kadangi vasarą dirvietą, ir panašiai. Žinoma, nors žmobame ir tuo metu keliauti neturime gaką prisiminti! Dabar nės ir geranoriški, negali jų kaltinti – limybių. Atostogaujame žiemos metu, svajojame apie juk ne daug kas gali įsivaizduoti, ko todėl ir ieškome šilumos (šypsosi). Prie Pietų Ameriką... reikia žmonėms, turintiems speciaTailando prijungėme ir Kambodžą ir liųjų poreikių.  trims savaitėms išskridome penkiese.

Viską organizavome patys – derinome skrydžius, viešbučius, merginos su kiekvienu iš jų susirašinėjo elektroniniais laiškais, stengdamosi užtikrinti, kad tikrai viskas būtų pritaikyta neįgaliesiems. Nutarėme, kad ir toliau neimsime vaikštančių – tiesiog norėjosi, kad visi, būdami ratukuose, turėtų vienodas sąlygas, nebūtų jokio skaičiavimo, kas kam padėjo, o kas ne. Galiausiai tam žmogui vėliau dar jautiesi ir skolingas... tad tiesiog sutarėme vis-

Europoje viskas paprasčiau, bet Azijoje dažnai ir informacijos nelabai rasi apie vietų pritaikymą neįgaliesiems.

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

23

pažintinės kelionės

Ką Jums apskritai reiškia keliauti ir pažinti pasaulį? Kokią matote prasmę? Ką jums duoda kelionės – kokių emocijų, išgyvenimų, patirties?

Kaip tai atsiliepė Jūsų gyvenimo būdui ar požiūriui? Mūsų kelionės nėra poilsinės – mes ne iš tų, kuriems įdomu prie baseino gulėti savaitę... Aišku, vieną kitą dieną galima, tačiau mes keliaujame pirmiausia tam, kad kuo daugiau pamatytume ir pažintume naujų kultūrų: kokie toje šalyje žmonės, kaip jie gyvena, kokia tradicinė virtuvė... Pastebėjau, kaip nublanksta dau-

Vietname, Hanojuje, vieną dieną tiesiog važinėjome su vežimais po miestą ir bandėme išsiaiškinti, kuo mums būtų galima keliauti po šalį toliau.

24

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

gybė įvairių smulkmenų namie, kai iš kur nors sugrįžti. Būna, prieš išvažiuodamas galvoji – va, čia reikėtų remonto, čia reiktų dar kažko – bet po tų kelionių apima visiškai kitoks jausmas – o koks galų gale skirtumas, kad čia to remonto reikia? Koks skirtumas, kokia aš mašina važinėju ar kokio modelio mano telefonas?

Visos tos smulkmenos atrodo kitaip... Žmonės dėl daug ko dejuoja, rauda, bet dažniausiai gyvenimo džiaugsmas juk būna ne tai. Aš ir dabar vyrui vis sakau – kol sveikata ir galimybės leidžia, pakeliaukime kiek galime

daugiau, kad po to senatvėje būtų ką prisiminti (šypsosi)! Dabar svajojame apie Pietų Ameriką – Meksiką, Argentiną... galbūt ne dabar, ne kitais metais, nes biudžeto tam reikia nemažo, tačiau svajojame.

Kaip ruošiatės tolimoms kelionėms? Svarbiausia atlikti namų darbus: ieškome įvairių patarimų internete – visi įmanomi forumai būna perskaityti nuo pradžios iki pabaigos ( juokiasi). Žinoma, Europoje viskas paprasčiau, bet Azijoje dažnai ir informacijos nelabai rasi apie vietų pritaikymą neįgaliesiems. Tad skaitome visokius patarimus, ko galima tikėtis kiekvienoje šalyje, tarkime, Kam-

pažintinės kelionės

bodžoje kai kurie patarimai išties pravertė. Kiekvienąkart ruošdamiesi kelionei domimės, ką galima pamatyti, pasidarome sąrašus, kas būtų įdomu kiekvienam atskirai, tada susirenkame ir viską sudedame į vieną planą. Vietoje, aišku, orientuojamės pagal galimybes – įmanoma patekti į vieną ar kitą vietą ar ne. Vaikštančiam juk bepigu – užlipai, nulipai, nuėjai, bet mums nėra taip paprasta... Vietname, Hanojuje, vieną dieną tiesiog važinėjome su vežimais po miestą ir bandėme išsiaiškinti, kuo mums būtų galima keliauti po šalį toliau. Nuvažiuojame iki vietinių oro li-

limas keliones? Mums visada labai padeda pasiskirstymas darbais. Tarkime, dabar viena draugė labai užsinorėjo kruizo, todėl į jį vyksime jau sausį – aplankysime Italijos, Graikijos salas, porą dienų praleisime Izraelyje. Nors aš jai ir sakiau – galėjome tą kruizą ir vėlesniam laikui atidėti, kai jau senos bobutės būsime ( juokiasi)... bet draugė labai norėjo, tai ir vykstame.

Vėl keliausime keturiese. Plaukimo metu išlipsime gal 9 kartus salose, tad kiekvienas mūsų apsiima po porą salų – taip visi ruošiame savo namų darbus: ieškome,

„Mes ne iš tų, kuriems būtų įdomu prie baseino gulėti savaitę... Keliaujame pirmiausia tam, kad kuo daugiau pamatytume ir pažintume naujų kultūrų.“

nijų – ten mūsų neima, nes neturi pritaikytų vežimėlių ir bilietų parduoti negali. Tada bandėme miegamuosius autobusus – iš anksto žinojome, kad tokių yra – aišku, užtruko, kol suradome, tačiau tas variantas netiko. Nuvykome į traukinių stotį, bet ir ten – ne... Tada samdėmės automobilius – aišku, ne pigiausias variantas, bet pavyko. Vienas vietnamietis vairuotojas buvo mokęsis Rusijoje, todėl galėjo rusiškai mums nemažai papasakoti, su juo keliavome apie 19 valandų.

Galbūt turėtumėte kokių nors patarimų kitiems neįgaliesiems, svajojantiems apie to-

ką kur galima pamatyti, kokios vietinės įžymybės, kiek gali kainuoti taksi, ir t. t. Tada tarpusavyje pasiskirstome ir kitas pareigas, tarkime, viena ar kita draugė, kurioms lengviau bendrauti angliškai, būna atsakingos už komunikavimą, o mano vyras dažniausiai būna atsakingas už techninę dalį – dažnai pasitaiko kokių nors vežimėlių gedimų, todėl jis rūpinasi, kokių detalių ar įrankių kelionėje gali reikėti – kamerų ratukams, ir panašiai. Aš paprastai daugiau rūpinuosi maistu, vaistais, ir pan. Turime nusistovėjusią tam tikrą tvarką, tačiau prieš kiekvieną kelionę vis pasitariame iš naujo – toks pasiskirstymas tikrai labai palengvina pasiruošimą. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

25

pažintinės kelionės „Mes niekada nestresuojame – žmonės vis svarsto: oi, kaip čia bus, kas čia bus... o mes žinome, kad jei bus kokia problema, mes ją išspręsime.“

Ar galėtumėte išskirti įsimintiniausią vietą ar nutikimą, įvykusį keliaujant? Įspūdingiausia vieta tikriausiai būtų Kambodžos Ankor Vato šventykla, bet jei kalbėtume apie įvykį, prisiminčiau Vietnamą: keliaujame ten visi keturi, ir vienas vietinis mus užkalbina, pradeda klausinėti, iš kokios esame šalies. Mes jam ir atsakome – iš Lietuvos. Jis, tai išgirdęs, ėmė iš kišenės traukti kažkokį pinigą – žiūrim, o ten 10 lietuviškų litų! Jis mūsų klausia – ar jie ne jūsų šalies? Sakom, na, taip, iš mūsų. Ir tada jis pasakojo, kaip turguje prekiaujančiai jo dukrai kažkas įdavė šitą pinigą ir sako – nueisi į bet kokį banką, išsikeisi, čia tau bus apie penkis dolerius. O dabar tam žmogeliui jokiame banke šitų pinigų niekas nekeičia... Todėl jis mūsų pasiteiravo, galbūt galėtume jam juos iškeisti. Gaila buvo jam pranešti, kad ir penki doleriai čia ne visai išeis... Po visko tiesiog stebėjomės, kad štai net Vietname tautiečiai kažkuo vis pasižymi (šypteli).

Taip paprastai kalbate apie tokias tolimas keliones, kad atrodo, jog net ir kylančios problemos nesugadina nuotaikos... Mes tiesiog niekada nestresuojame – žmonės vis svarsto: oi, kaip čia bus, kas čia bus... o mes žinome, kad jei bus kokia problema, mes ją išspręsime. Nėra ko galvoti, kas būtų, jeigu būtų, nes tada gali nugrybauti į visai kitą pusę arba taip niekur ir neišvažiuoti (šypsosi). Taip, situacijų būna įvairių – būna, kad sutikti žmonės ir nepadeda. Tačiau tiesiog eini ten, kur įmanoma patekti arba kur pakliūti nereikia didelių pastangų. Mes juk suprantame, kad negalime patekti bet kur, kad ir kaip norėtume. Tad viskas tiesiog vyksta pagal galimybes. Viskas priklauso nuo paties žmogaus – jei esi blogai nusiteikęs nuo pat pradžių, geriau išvis niekur nevažiuoti. Dažniausiai neįgalieji mano, kad tokios kelionės daug kainuos. Tačiau svarbiausia prisiversti pirmą kartą, o kai jau pagauni tą azartą, sustoti tiesiog nebegali. 

Šiandien Vietnamas ir Kambodža yra vienos populiariausių egzotinių krypčių. Nepaprastai turiningos kelionių programos ir jų 26 kainos ŽVILGSNIStarsi Į PASAULĮ patrauklios panaikina tūkstančių kilometrų atstumą. Su „West Express“ ir agentūros partnere „Wrislit“ keliautojų grupe aplankysite pažangai atsispiriančius kaimelius, architektūros šedevrus, mėgausitės nepaprastais gamtos peizažais ir egzotiškais patiekalais, atsipalaiduosite prie Pietų Kinijos jūros.

4JQHRJHSD į "YHINR š@KHR ODQ .@RJUą 6MTKUMKVG į %CPMQMą +QPMQPIą 'GNį 3GMKPą, ŠCPEJCLų KT 6GWNą 9KTš MT[RčKų XKTš šCNKų (TIQPQOKšMQU UėF[PėU GMQPQOKPėU MNCUėU XKGVQUG

9KUKšMCK KšVKGUKCOQU UėF[PėU XGTUNQ MNCUėU XKGVQUG

TūšKų [RCVKPIų RCVKGMCNų

$WMšVQU MXCNKHKMCEKLQU UMT[FžKQ RCN[FQXCK

9KGPCU LCWPKCWUKų RCUCWN[LG NėMVWXų RCTMCU .QOHQTVQ MNCU侃 QTNCKXKWQUG b%QGKPI j 3CVQIKQU UMT[FžKų LWPIV[U RGT 0CUMXQU ŠGTGOGVLGXQ QTQ WQUVą

ŽIEMOS TVARKARAšTIS GALIOJA IKI MARšRUTAI IR SKRYDžIų TVARKARAšTIS GALI BūTI KEIčIAMI ĮSKAITANT REGULIARIUS SKRYDžIUS SU "# `"EROFLOTg DUKTERINėMIS ORO BENDROVėMIS IR BENDROJO KODO SKRYDžIų PARTNERIAIS 1ASIRINKIMAS GALIMAS `#OEING g IR `"IRBUS g

įkvėpimo beieškant

Grožio puoselėjimo

receptai Azijoje

AUKŠTIKALNIŲ REGIONUOSE, KUR DABAR ĮSIKŪRĘ VIETNAMAS, LAOSAS, TAILANDAS IR MIAN MARAS, JAU TŪKSTANČIUS METŲ GYVENA ETNINĖS GENTYS, VADINAMOS „KALNŲ ŽMONĖMIS“. ČIA MOTERYS VIS DAR DĖVI TRADICINIUS DRABUŽIUS PREKIAUDAMOS TURGUJE AR DIRBDA MOS LAUKUOSE. BE RYŽIŲ AUGINIMO, JOS UŽSIIMA ŽOLELIŲ RINKIMU IR DŽIOVINIMU, ALIEJAUS SPAUDIMU IR MAIŠYMU TAIP, KAD INGREDIENTAI SUSTIPRINTŲ VIENAS KITO GERĄSIAS SAVYBES IR TEIKTŲ KUO DAUGIAU NAUDOS.

Eglė Šimkevičiūtė Kulvelis

Š

ios moterys iš savo mamų ir močiučių perėmė itin glaudaus su gamta gyvenimo filosofiją, žinias apie gydomąsias augalų savybes ir vartojimo metodus. Jos yra idealus pavyzdys, kaip reikia puoselėti tūkstantmetes Azijos tradicijas, harmoningai gyventi su gamta, vartoti vaistažoles ir kitas gamtos dovanas grožio ir sveikatos priežiūros tikslais.

Kokie yra pagrindiniai kalnų moterų naudojami produktai, kasdieniai ritualai ir tradiciniai grožio puoselėjimo receptai, sužinojau užsukusi į vieną iš pakelės turgelių Šiaurės Tailande.

TAMARINDAS Tamarindų vaisiai tabaluoja ant aukšto medžio šakų ir primena kabančias pupas. Medžio paunksmėje stovi prekystalis su rudos spalvos ankštinių vaisių – tamarindų – dėžėmis. Kalnų moteris su tradiciniu galvos apdangalu tiesia man kietą vaisių. Pralupusi kevalą randu minkštą gyslotą masę, gaubiančią kietus juodus kauliukus. Tamarindas skanus, vietinių dažniausiai valgomas su cukrumi ar aitriąja paprika.

Moteris man gestų kalba rodo, kad tamarindą reikia su-

28

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

kramtyti, išspjauti ir tepti ant veido. Dee mak mak (liet. labai gerai) – tajų kalba sako prekeivė. Ji žino, kad tamarindo minkštimas šalina negyvas veido odos ląsteles ir stimuliuoja jų atsinaujinimą, gaivina ir lygina smulkiąsias raukšleles.

Veido valiklis su tamarindais – populiarus tarp mano draugių iš Bankoko. Vienos lankosi grožio salonuose ir darosi brangias procedūras su AHR (alfa hidroksilo rūgštis) rūgštimi, kitos tamarindų valiklio pasigamina pačios arba perka natūralius produktus su šia priemone. Pagrindinė tamarindo savybė, viliojanti azijietes, – tai minkštime susikaupusi natūrali rūgštis, prasiskverbianti į giluminius odos sluoksnius ir šviesinanti pigmentines dėmes. Tailandietės jų bando atsikratyti bet kokia kaina, kad veidas atrodytų šviesesnis ir suoy (liet. gražus).

ALAVIJAS Ant kito prekystalio – alavijo lapai, ilgio sulig ranka. Tokį galima rasti kiekvienos azijietės namų šaldytuve. Jos kasdien prieš miegą atsipjauna po mažą sultingo lapo gabaliuką ir minkštimą tepa ant odos kaip kaukę.

Azijietės žino, kad 100 proc. alavijo minkštimas užtikrina natūralų odos drėkinimą, aprūpina vitaminais (A, C, B, taip pat

ÄŻkvÄ—pimo beieĹĄkant

retu vitaminu B12 bei folio rĹŤgĹĄtimi) ir mineralais (magniu, manganu, cinku ir kt.). Alavijas taip pat pasiĹžymi gydomuoju poveikiu. Jis spartina regeneracijos procesÄ… po nudegimĹł, kenksmingo saulÄ—s ar dirbtinio patalpĹł kondicionavimo poveikio. GroĹžio salonai jÄŻ vartoja ÄŻvyniojimams, masaĹžams, kaukÄ—ms, sudirgusios, paraudusios odos ar nusilpusiĹł plaukĹł gydymui ir profilaktikai.

Vietiniame groĹžio salone arba „galvos plovykloje“, kur klientams valandÄ… plaunama ir masaĹžuojama galva bei plaukai, alavijo kaukÄ— uĹždedama kaip papildoma, nieko nekainuojanti paslauga. Veido oda nuplaunama, iĹĄmasaĹžuojama ir pamaitinama alavijo kauke (minkĹĄtimas natĹŤralus, iĹĄtrauktas iĹĄ ĹĄaldytuvo ir kÄ… tik nugramdytas peiliu nuo storo alavijo lapo).

Vien dÄ—l kaukÄ—s bĹŤtina iĹĄbandyti ĹĄiÄ… procedĹŤrÄ….

KOKOSAS Kita prekeivÄ— sÄ—di su prieĹĄ save iĹĄstatytais viskio buteliais ir kokosĹł rieĹĄutais. Pirma mintis – Ä?ia maiĹĄomi alkoholiniai

Per neĹĄvarias rankas plinta: BakterinÄ—s Ĺžarnyno infekcijos: viduriĹł ĹĄiltinÄ—, paratifai, salmoneliozÄ—, ĹĄigeliozÄ—, eĹĄerichiozÄ—; VirusinÄ—s Ĺžarnyno infekcijos: hepatitas A, rotavirusinis enteritas, norovirusinÄ— infekcija; Virusiniai virĹĄutiniĹł kvÄ—pavimo takĹł susirgimai; Gripas; ParazitinÄ—s ligos: askaridÄ—s, kaspinuoÄ?iai, toksoplazmozÄ—, enterobiozÄ—, toksokariazÄ—.

SEPTIX gelis pravers: t LFMJBVKBOU t QBTJOBVEPKVT WJFĂ?VPKV USBOTQPSUV autobusu, traukiniu ar lÄ—ktuvu; t HSJQP TF[POP NFUV BS QMJOUBOU LJUPNT uĹžkreÄ?iamoms ligoms; t NPLZLMPTF t MBVLP WBJLò äBJEJNP BJLĂ?UFMèTF t WBJLò äBJEJNò LBNCBSJVPTF t CĂ´OBOU JS BQTJMBOLJVT HZEZNP Ä‚TUBJHPTF t CĂ´OBOU NBTJOJP TVTJCĂ´SJNP WJFUPTF QSFLZCPT DFOUSVPTF

Saugokite savo ir savo artimĹłjĹł sveikatÄ…!

kokteiliai! TaÄ?iau ne, viskio buteliuose – natĹŤralus nerafinuotas kokosĹł aliejus, kurÄŻ iĹĄ savo kieme auganÄ?iĹł kokosĹł iĹĄspaudÄ— moters, vardu Khun Chiutima, vyras. KokosĹł smulkinimo malĹŤnÄ… – elektrinÄŻ arba sukamÄ… buivolu – turi kiekvienas kaimas, juo naudojasi visos jame gyvenanÄ?ios ĹĄeimos.

Esu girdÄ—jusi teorijÄ…, kad tik dÄ—l kokosĹł aliejaus azijieÄ?iĹł plaukai yra tokie stori ir tvirti. Mano tailandietÄ— draugÄ— Bua kokosĹł kaukÄ—s plaukams nemÄ—gsta, bet prisimena, kaip vaikystÄ—je jos mama kokosĹł aliejumi tepdavo jai antakius ir blakstienas.

O kokosĹł sultys savo sudÄ—timi primena mĹŤsĹł organizmo intralÄ…stelinius skysÄ?ius. Juose daug elektrolitĹł, pirminiĹł amino rĹŤgĹĄÄ?iĹł bei natĹŤralaus cukraus. Pasakojama, kad kokosĹł sultys per AntrÄ…jÄŻ pasaulinÄŻ karÄ… buvo naudojamos suĹžeistĹł kariĹł rehidratacijai ir leidĹžiamos jiems tiesiai ÄŻ venÄ…!

AĹĄ uĹžsisakau vienÄ… rieĹĄutÄ…, kuris prieĹĄ mano akis nukapojamas ir patiekiamas su ĹĄiaudeliu, kad galÄ—Ä?iau atsigaivinti ir pasistiprinti. ď‚„

CIBERŽOLĖ Prekystalis su maltų prieskonių pintinėmis ir raudonos, geltonos, oranžinės spalvos milteliais jose iškart patraukia akį. Nusiperku maišelį savo mėgstamos ciberžolės, kurią naudoju gamindama karį, ir kartu su geltonos spalvos milteliais gaunu dar vieną viskio butelį. Jame, pasirodo, sezamų ir ciberžolių aliejus, Tailande vadinamas cursamin. Šaltai spaustame, nerafinuotame sezamų sėklų aliejuje gausu vitamino E ir riebalų rūgščių, saugančių odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Ciberžolėje susidarantis ypatingas fenolių junginys suteikia aliejui priešuždegiminių savybių ir ryškiai geltoną spalvą.

Indų mokslininkai nustatė, kad „šventaisiais milteliais“ vadinama ciberžolė mažina patinimą ir slopina uždegimus lygiai taip pat, kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kalnų moterys apie šią savybę žino seniai ir rodo man, kad cursamin aliejumi reikia teptis sąnarius ir žaizdas.

DŽIOVINTŲ VAISTAŽOLIŲ MIŠINIAI Azijiečiai visur ir visada nešiojasi uostomųjų vaistažolių inhaliatorių. Ne išimtis ir turgus, kuriame prekeivės tarp pokalbio su klientais uosto iš marlės surištus vaistažolių maišelius, sukištus į degtukų dėžutę ar plastikinį buteliuką.

Aš nusiperku keraminį rutuliuką su skylutėmis ir vaistažolių mišiniu jame. Jis telpa į delną, yra patogus nešiotis kišenėje ar rankinėje, pauosčius ramina, atpalaiduoja, gerina kvėpavimą ir, svarbiausia, gelbsti nuo pykinimo važiuojant automobiliu vingiuotais Šiaurės Tailando kalnų keliais.

Tokių inhaliatorių sudėtis – kuo įvairiausia, nuo mums girdėtos mėtos, juodųjų pipirų sėklų, gvazdikėlių, žaliosios citrinos žievelių, cinamono, kvapiųjų muskatmedžių vaisių, imbierų ir jazminų iki egzotiškų pavadinimų, tokių kaip alpinijos, kininiai smikmykai, tikrasis gelžmedis, paprastasis mėklainis, siaminė mamėja ir kt. gėlės.

Neįtikėtina, kad tiek įvairiausių žolelių, ir jos visos telpa į saują – visa „kalnų žmonių“ išmintis ir tradicijos. 

30 30

ŽVI Ž ŽV ŽVILGSNIS VVIILGS LLG GS GSN NIS NI IISS Į PASAUL PPA PAS PASAULĮ ASSAU A AUL A ULLĮ U

Mano tailandietė draugė Bua prisimena, kaip vaikystėje jos mama kokosų aliejumi tepdavo jai antakius ir blakstienas.

Moteris man gestų kalba rodo, kad tamarindą reikia sukramtyti, išspjauti ir tepti ant veido.

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

31

kelionių etiketas

Kaip sėkmingai išsiderėti

NORIMĄ KAINĄ KIEKVIENAS ŽINOME, KAD RYTŲ ŠALIŲ TURGUOSE AR MAŽOSE PARDUOTUVĖLĖSE PRIIMTA, NETGI BŪTINA DERĖTIS  TAI NEATSIEJAMA TO REGIONO KULTŪROS DALIS. MES, EUROPIEČIAI, ESAME PRIPRATĘ PRIE FIKSUOTŲ KAINŲ IR NERETAS MŪSŲ JAUČIASI NEPATOGIAI, KAI IŠKYLA BŪTINYBĖ MAŽINTI NORIMO ĮSIGYTI DAIKTO KAINĄ. KARTAIS NETGI ATRODO, KAD MES TARSI ESAME TURTINGESNI UŽ PARDAVĖJUS IR DERĖTIS YRA TIESIOG NESĄŽININGA. TAČIAU, IŠ TIKRŲJŲ, DERYBŲ PROCESE NĖRA NIEKO GĖDINGO. Giedrius Drukteinis

N

uo pat seniausių laikų rytietiška aplinka žmones įpareigojo derėtis. Pirmiausia, rytiečiai savo prigimtimi yra prekeiviai, nes karštame klimate nebuvo paprasta dirbti žemę, o ir pačios dirbamos žemės, kaip patys esate matę, ten nėra daug. Antra, nuo senovės per Rytų šalis driekėsi pasaulinės prekybos keliai, o pasirinkimo gausa visada ugdė konkurenciją, tad išgyventi tebuvo įmanoma tik sumaniai derantis ar tarpininkaujant. Na, ir, žinoma, rytiečiai visada turėjo daug laisvo laiko, kurį smagu trumpinti – būtent – derantis.

Tad derybos rytietiškame turguje yra pramoga – tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Ir jei norite, kad ta pramoga pavirstų sėkminga transakcija bei dar vienu porcelianiniu drambliuku (jau ir taip apkrautame jūsų būste), laikykitės keleto esminių derybų taisyklių.

Pradžioje atminkite – jūsų derybinės pozicijos kur kas stipresnės nei pardavėjo. Dauguma parduotuvių ar prekystalių vis vien prekiauja tais pačiais daiktais, maistu ar paslaugomis – ir kiekvienas pardavėjas tai žino. Antra, esminis jūsų pranašumas – mobilumas ir laikas. Jūs bet kada galite išeiti nieko neįsigijęs ir savo pinigus išleisti kitur, o štai pardavėjas bus priverstas likti vietoje ir laukti jūsų sugrįžtant. Arba derėdamiesi galite staiga suvokti, kad tas daiktas jums visiškai nereikalingas – vėlgi dideliam pardavėjo nusivylimui.

NIEKADA NEPIRKITE IMPULSYVIAI. Taip pat netikėkite pažymėta kaina – dažniausiai ji yra užkelta sąmoningai, o ir šiaip sena rytietiška išmintis byloja, kad „turguje kainos nebūna“. Pardavėjas jus bet kuriuo atveju laikys naiviu, patikliu ir nuolankiu europiečiu ar amerikiečiu, tad paklausę, kokia tikroji daikto kaina, pasiųsite signalą, kad esate ne iš kelmo spirtas ir netgi pelnysite šiokią tokią pagarbą. Pardavėjai visada tikisi derybų, tai netgi sudaro jų ego dalį, nes kasdien jie derasi su tuzinais pirkėjų, ir sėkminga derybų baigtis yra akivaizdus jų savivertės įrodymas.

NIEKADA NEPARODYKITE, KAD TAS DAIKTAS JUMS REIKALINGAS. Nesidžiaukite juo, nesidalykite entuziastingais krykštavimais, kaip tas kilimas nuostabiai atrodytų jūsų būsto salone – tai, pardavėjų žargonu kalbant, suteikia galimybę jūsų oponentui „pajusti kraujo kvapą“ ir diktuoti savo sąlygas. Prieš pradėdamas derybas kuo ilgiau tylėkite (tai visada išmuša pardavėjus iš vėžių). Paimkite į rankas norimą daiktą, pažvelkite į jo kainą, susiraukęs pakraipykite galvą ir nukreipkite žvilgsnį. Tada norimą daiktą padėkite atgal į vietą. Jei pardavėjas pasiteiraus, kas negerai, pareikškite, kad pirktumėte jį, bet kitur matėte pigiau ir geresnės kokybės.

32

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

ŽINOKITE SAVO KAINĄ. Prieš pradėdamas derėtis, mintyse nusistatykite maksimalią sumą, kurią esate pasiruošęs mokėti.

Taip atrodysite savimi pasitikintis ir nesuklysite, kai pardavėjas pats paklaus, kiek norite / galite mokėti. Ir atminkite – nuo tos kainos, kurią pasakysite pats, tėra vienas kelias – aukštyn.

PASITELKITE SAVO ASMENINĮ ŽAVESĮ. Dar niekada šiame pasaulyje niekam nepakenkė būti draugiškam. Jei jau prasidėjo derybos, kalbėkite su pardavėju apie kitus dalykus, nes taip atsiranda geras tarpusavio ryšys. Jei elgsitės agresyviai, su jumis bus elgiamasi atitinkamai. Išmokite vietine kalba keletą frazių: „kiek?“, „per daug“, „man nereikia“, „būkite geras, sumažinkite kainą, nes neseniai praradau darbą, mane paliko žmona, turiu auginti penkis vaikus“ ir pan.

MAŽINKITE KAINĄ. Pirmoji jūsų pasiūlyta kaina turi būti perpus mažesnė už tą, kurią norite / galite mokėti. Pardavėjas dažniausiai pats pasiūlys mažesnę kainą nei yra nurodęs. Būkite psichologiškai nusiteikęs skaičius judinti aukštyn žemyn.

BŪKITE NUSITEIKĘS PIRKTI. Nereikia įžeidinėti pardavėjo ir derėtis su juo vien dėl pramogos. Jei pradėsite derėtis, parodysite, kad to daikto norite. Nepradėkite derėtis, jei nesiruošiate jo pirkti.

ABEJOKITE. Visada abejokite – pardavėjus tai trikdo. Abejokite dėl kainos, abejokite dėl kokybės, abejokite, ar jums būtent to reikia. Nevenkite paminėti, kad dar „apsižvalgysite kitose parduotuvėse“. Tada jau pats galėsite pajusti „kraujo kvapą“ matydamas, kaip pirkėjas pradeda nertis iš kailio.

NURODYKITE DAIKTO TRŪKUMUS. Nebijokite parodyti, kas jums nepatinka, tai visada padeda numušti kainą, ypač brokas ar smulkūs trūkumai.

BŪKITE KANTRUS. Geriausia derėtis dienai baigiantis, kai artėja parduotuvės uždarymo metas, tada pardavėjas jaučia didžiausią spaudimą ir yra pasiruošęs greitam sprendimui.

BŪKITE MANDAGUS. Dėkokite pardavėjui, spauskite ranką, galų gale, draugystė gali praversti ateityje.

MĖGAUKITĖS PROCESU. Paklauskite savęs, kiek laiko deryboms galite skirti, kad nusiderėtumėte vieną ar porą dolerių, gal jie nė neverti tų laiko sąnaudų? Nevenkite šypsotis ir nesijauskite pralaimėjęs, jei nepavyko įsigyti daikto už norimą kainą. Gyvenimas skirtas pramogai, juoba kad to daikto jums išvis net ir nereikėjo, ar ne? 

įkvėpimo beieškant

BALIS. Atradus rojų Žemėje – verslo idėja

LIETUVOJE BENE Į KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMĄ ATEINA TOKS LAIKAS, KAI TIESIOG PAJUNTI, JOG NORI JAME KAŽKĄ, O GALBŪT VISKĄ PAKEISTI. KLAIPĖDIETĖS MARGARITOS SERYCH SERY CH H ISTORIJA, IST STOR ORIJ IJA A MATYT, MATYT YRA TAS TAS TIKRIAUSIAS TIKR TI KRIA IAUS USIA IASS PAVYZ PAV PA V YZ DYS, KAIP SVARBU KLAUSYTIS SAVĘS, SAVO INTUICI JOS, VIDINIO BALSO, T. Y. GYVENTI IŠ ŠIRDIES, NES TIK TUOMET GYVENI PRASMĘ TURINTĮ IR PILNATVĖS KUPINĄ GYVENIMĄ. PRIEŠ PENKERIUS METUS IŠVYKUSI ATOSTOGŲ  IEŠKOTI ĮKVĖPIMO Į BALIO SALĄ  MOTERIS ŠIANDIEN DŽIAUGIASI TEN ATRADUSI UNIKALIĄ VERSLO IDĖJĄ, KURI PAKEITĖ JOS GYVENIMĄ IŠ ESMĖS. Goda Šleinytė-M.

34

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Giedriaus Dagio (abu2.com) nuotr.

įkvėpimo beieškant

Po lemtingos kelionės M. Serych Vilniuje įkūrė nuosavą interjero saloną, o rojumi Žemėje vadinama sala jai tapo antraisiais namais.

I

ki to laiko, kol „atrado savyje“ Balį, M. Serych daug metų dirbo nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimo srityje. Po trejų metų nuo tos lemtingos kelionės ji Vilniuje įkūrė nuosavą interjero saloną „Bali Wood“, o rojumi Žemėje vadinama sala jai tapo antraisiais namais. „Dabar esu ten, kur noriu būti, ir darau kasdien tai, kas patinka. Negaliu sakyti, kad iki tol veikiau tai, kas man nepatinka, ar buvau ne ten, kur man norėjosi būti. Tikriausiai taip negalėčiau gyventi. Tiesiog visada žinojau, kad yra daug būdų ir galimybių daryti ir būti ten, kur iš tikrųjų nori“, – pasakojimą apie save, kaip pasikeitė jos gyvenimas, kai pati susikūrė svajonių darbą, pradeda pašnekovė.

Margarita, kaip sugalvojai pirmąkart vykti į Balį? Tuo metu buvau motinystės atostogose, auginau pusantrų metukų sūnų ir norėjau praleisti žiemą ten, kur šilta. Be to, tam žingsniui mane paskatino draugai – aistringi keliautojai Indrė ir Giedrius. Jie prieš tai keliavo pusmetį po Aziją, Indrė rašė tinklaraštį, kurį skaitydavau kasdien kaip rytinį laikraštį, o Giedrius dalijosi nuotraukomis (Giedrius Dagys – žinomas fotografas, keliautojas, 2013 m. kartu su Ričardu ir Jurga Anusauskais išleido fotografijų albumą „Azijos dvasia“ – red. past.). Labiausiai mane sužavėjo jų įspūdžiai iš dviejų mėnesių viešnagės Balio saloje. Pradėjau svajoti. Kai Indrė ir Giedrius vasarą grįžo iš savo klajonių po Aziją, nedelsdama įsigijau bilietus ir pradėjau planuoti atostogas žiemą. Planavau Balyje praleisti du mėnesius, bet buvo taip sunku išvykti... kad prasitęsiau dar mėnesiui ir kartu su ten sutiktais naujais draugais pakeliavome aplink, aplankėme Malaiziją ir Tailandą.

Kur tąkart buvai apsistojusi? Kokiose vietose lankeisi? Kas paliko didžiausią įspūdį? Turėjome vairuotoją, todėl išmaišėme visą salą skersai išilgai. Tik atvykę

visa šeima apsistojome Candidasa regione, viešbutyje prie jūros, kur ir sutikome Naujuosius metus, po to kelias paras praleidome Amede, mažyčiame žvejų kaimelyje. Na, o daugiausia laiko praleidome Ubude, kuriame buvome mėnesiui išsinuomoję namelį. Ubude – vienas svarbiausių traukos objektų Pietų Balyje. Jame labiausiai atsispindi baliečių kultūra – su nuostabiais šokių ir muzikos pasirodymais, rankdarbiais, šventyklomis ir dar daugeliu kitų gražių dalykų. Didžiausią įspūdį paliko ir kone iki šiol labiausiai man nuostabą kelia jų atsidavimas religijai, jų kultūra ir tradicijos, šventės ir ceremonijos, patys Balio gyventojai, kurie, be abejo, ir sukuria tą ypatingą atmosferą saloje.

Kada antrąkart keliavai į Balį? Kuo skyrėsi ši kelionė nuo pirmosios? Ar vykai į tą pačią vietą, ar lankeisi kur nors kitur? Kokių emocijų, įspūdžių tuomet patyrei? Antrąkart skridome po metų, kitą žiemą, ir apsistojome jau penkiems mėnesiams. Jausmas buvo toks, kad grįžau namo. Gyvenome ir tose pačiose vietose, ir naujose. Tačiau keliavome jau mažiau, be to, susibūrė draugų būrys, kurį vadinome „Balio šeima“. Tie žmonės liko šalia iki šiol.

Kaip atrodo Tavo kasdienybė Balyje? Keliuosi visada anksti, auštant su gamta, apie 6 h. Jei turiu galimybę – bėgioju pajūryje arba važiuojame „gaudyti“ bangų, daug laiko praleidžiu vandenyje. Grįžtu, o dar tik 8–9 ryto. Prieš pradėdama dirbti stengiuosi kas rytą išgerti kokosų sulčių iš kokoso, suvalgau krūvą įvairiausių vaisių, tokių kaip mangustinai, rambutanai, kertuočiai (dragon fruit), salakpalmių vaisiai (snake fruit). Čia darbai pradedami vėliau, apie 10 h, o baigiami apie 17 h. Kai lyja – tinkamiausias metas masažui (šypsosi). Jei būnu apsistojusi netoli jūros, būtinai kartu su vietiniais laikomės tradicijos – palydime saulę. Šeštą valandą vakaro jau sutemsta. Po saulėlydžio – vakarienė. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

35

įkvėpimo beieškant

„Baliečiai niekada neapsiims darbo, jei laukia ceremonijos.

Tau gražiai pasakys „atsiprašau“ ir nueis.“

Ir apie 21–22 h jau norisi miego... Čia šešios darbo dienos ir tik sekmadienis – laisva diena. Tad sekmadienį stengiuosi visada kur nors toliau pavažiuoti, kitaip praleisti laiką, pamatyti, ko dar nemačiau, arba kartais susiplanuoju ilgesnį savaitgalį, kad į kokią gretimą salą nuplaukčiau. Čia lengva pamiršti laiką...

O kaip kilo idėja įkurti interjero saloną Vilniuje? Kaip ją sekėsi įgyvendinti? Kokie buvo pirmieji žingsniai? Pirma mintis, kuri kilo tik atskridus į Balį, kad Lietuvoje nėra nieko panašaus, nėra tokio stiliaus daiktų, taip norėjosi viską parsivežti namo... Visur, kur teko lankytis, ar tai būtų viešbutis, ar restoranas, ar parduotuvėlė, – gausu įvairiausių gražių detalių, rankdarbių, visos tos mielos smulkmenos, tekstūros, spalvos, viskas buvo neįprasta, norėjosi pačiupinėti, paliesti, pauostyti. Baliečiai beveik viską gamina rankomis iš natūralių medžiagų: medžio, akmens, vario, sidabro, fosilijos.

Atidaryti interjero saloną ir pradėti verslą Lietuvoje iš tiesų buvo labai nedrąsu. Girdėjau kalbant, kad balietiškų interjero detalių ir aksesuarų neįmanoma parsivežti, nes trapūs, netinkami mūsų klimatui ir t. t. Praėjo treji metai, kol ryžausi tai pabandyti. Nemažai laiko užtruko pasiruošimas, informacijos surinkimas, tiekėjų atranka, transporto įmonės paieškos, viso darbo organizavimas.

Tai labai laikui imlus procesas. Viskas čia, Balyje, vyksta labai lėtai ir nieko negali paspartinti. Tiesiog vyksta kažkokia įvykių sinchronizacija, viskas dėliojasi savaime, negali nei savęs, nei kitų spausti ar skubinti.

Ar dabar dažnai vyksti į Balį? Kaip atrenki produktų asortimentą? Ką unikalaus galima įsigyti „Bali Wood“ salone? Į Balį vykstu 3–4 kartus per metus. Visus produktus atrenku pati ir tik tai, kas pačiai patinka, ką pati norėčiau turėti namuose. Mūsų salone galite rasti perdirbto tikmedžio, mangamedžio, suar medžio

36

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

baldų, baldų, pagamintų iš tikmedžio, valčių, ironwood baldų, tamarind medžio masyvo stalų ir stalviršių, lavos ir onikso akmens, marmuro, fosilijos praustuvų ir vonios aksesuarų, vario praustuvų ir šviestuvų, rotango baldų ir interjero detalių, pintų šviestuvų, terakotos vazų ir indų, palmės medžio dirbinių, natūraliu būdu dažytos ir rankinėmis staklėmis austos tekstilės. Beveik viskas pagaminta rankomis.

Kokio tipo žmonės renkasi „Bali Wood“ produktus? Kokiems namams jie labiausiai tinka? „Bali Wood“ produktus renkasi keliaujantys žmonės. Matyt, taip jau yra, kad kelionėse matytus daiktus norisi „įkurdinti“ ir savo namuose. Balietiški daiktai tinka įvairių namų interjerams, tiek moderniems, tiek eklektiškiems ar skandinaviško stiliaus. Jie gali būti kaip akcentas, galima iš jų sukurti ir visą interjerą. Mūsų pirkėjai – ir pavieniai žmonės, ir interjero specialistai, dizaineriai, architektai.

Ar sudėtinga užmegzti ir plėtoti verslo santykius su baliečiais? Kas labiausiai Tave jų kultūroje

įkvėpimo beieškant

Balietiški daiktai tinka įvairių namų interjerams, tiek moderniems, tiek eklektiškiems ar skandinaviško stiliaus.

Baliečiai beveik viską gamina rankomis iš natūralių medžiagų: medžio, akmens, vario, sidabro, fosilijos.

žavi? Su jais sudėtinga dirbti, nes laiko, kokybės, bendravimo principai visiškai kitokie. Mažai kas naudojasi elektroniniu paštu, turi būti vietoje, kad būtum tikras, ką perki. Laikas taip pat sunkiai „suvaldomas“ – jie visada pasakys, kad padarys per savaitę, bet iš tikrųjų turi skaičiuoti, kad tai užtruks tris savaites. Jų negali labai spausti dėl laiko ar kainos, kitaip jie tiesiog atsisakys parduoti ar dirbti. Ir jų religija...

(Balis iš viso Indonezijos salyno, kuriame vyrauja islamas, išsiskiria tuo, kad yra induistinė sala, iki šiol praktikuojanti hindu religiją ir ritualus – red. past.). Jie niekada neapsiims

darbo, jei jų laukia ceremonijos (šypsosi). Tau gražiai pasakys „atsiprašau“ ir nueis. Gali siūlyti dvigubai daugiau pinigų, atsakymas bus tas pats – ceremonija.

Tačiau labiausiai mane žavi tai, jog jiems nereikia daugiau.

Jei jie dirba visu pajėgumu, o tu jiems siūlai didelį užsakymą ir prašai pagaminti per tam tikrą laiką, siūlai jiems pasisamdyti daugiau žmonių, išsiplėsti šiek tiek, jie žiūri į tave su šypsena ir sako – „ne, man to nereikia. Aš juk dirbu visu pajėgumu, vadinasi, turiu geriausia, ką galiu turėti. Kam norėti dar daugiau?“ 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

37

įkvėpimo beieškant

PASKUI MUZIKĄ –

Į AFRIKĄ

JAU NEBEREIKIA ĮRODINĖTI, KAD ĮDOMIAUSIAIS KELIAIS GYVENIME DAŽNIAUSIAI NUVEDA VISIŠKI ATSITIKTINUMAI. VILNIUJE GYVENANČIĄ JAUNĄ PORĄ  ŽURNALISTĘ IEVĄ ŽIGAITĘ IR PROFESIONALŲ PERKUSININKĄ GEDIMINĄ MAČIULSKĮ  SUVEDĖ AFRIKIETIŠKA MUZIKA. IL GAINIUI MEILĖ VAKARŲ AFRIKOS DAINOMS IR ŠOKIAMS PRADĖJO DĖLIOTI POROS KELIONIŲ MARŠRUTUS NE TIK EUROPOJE  ŠIŲ METŲ PRADŽIOJE JI JUOS NUVEDĖ IR Į PAČIĄ AFRIKĄ.

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

G

Nuotraukose: herojų 2015 m. koncertai, rengti Vilniuje su pasaulinio garso Vakarų Afrikos muzikos žvaigždėmis. Fotografas Saulius Masonas (masonas.lt).

ediminas afrikietiškais būgnais susidomėjo maždaug prieš dvylika metų, kai išgirdo juos viename festivalyje Prancūzijoje. Rimtesni mokslai prasidėjo prieš penkerius metus – tada ir įkūrė savo studiją „Afrikos būgnai“, kur groti moko visus norinčius. Būtent šioje studijoje ir afrikietiškus būgnus, ir Gediminą surado Ieva. Patyrusi rankos traumą čiuoždama snieglente, ji mėnesį praleido su gipsu – tada ir suprato, kad nori rasti įdomią asmeninę veiklą. Prisiminusi, kad kažkada ją buvo sudominę afrikietiški būgnai, Ieva jau kitą dieną po gipso nuėmimo atvyko į Gedimino studiją. Ir Ievos muzikavimas, ir draugystė su Gediminu trunka jau ketverius metus, be to, prieš pustrečių metų mergina pradėjo šokti ir afrikietiškus šokius, kuriuos dabar taip pat dėsto.

38

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

AFRIKOS PAIEŠKOS EUROPOJE Natūralu, kad, siekdami tobulėti, Ieva ir Gediminas mokytojų turėjo dairytis už Lietuvos ribų – taip jie pradėjo ieškoti įvairių mokymų ir seminarų, vykstančių visoje Europoje. „Kol mano gyvenime nebuvo būgnų, kelionės buvo gana tradicinės, dažnai – ir autostopu. Bet atradus būgnus, keliavimas pasikeitė iš esmės, nes dabar keliaujame edukaciniais tikslais: mokytis, susipažinti, pasisemti patirties, įkvėpimo, motyvacijos iš savo mokytojų. Šiuo požiūriu mes visiškai netipiški, nes kelionės išimtinai susijusios su įkvėpimo, reikalingo daryti tai, ką čia ir darome, paieškomis“, – pasakoja Ieva, nužvelgdama įvairiausių dydžių būgnais apstatytą studiją. Iki afrikietiškų būgnų Gedimino kelionės apsiribodavo darbo komandiruotėmis, o tikrasis keliavimas ir prasidėjo būtent dėl šios muzikos. Dažniausiai mokymai, į kuriuos keliauja pora, vyksta savaitgaliais, tačiau vasarą pavyksta ištrūkti ir ilgesniam laikui. Ieva ir Gediminas mokymus paprastai renkasi pagal labiausiai jiems imponuojančius mokytojus, o jų keliai dažniausiai veda į Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją, Italiją, Angliją. Vakarų Afrikos muzikos entuziastai atskleidžia, kad tarp kitų „studentų“ tokiuose seminaruose jie būna kone jauniausi – tarp vyresnio amžiaus žmonių užsienyje ypač populiarūs afrikietiški šokiai, dėl kurių galima ne tik paįvairinti savo laisvalaikį, išmokti naujų dalykų, bet ir palaikyti gerą fizinę formą. „Kai randi mokytojus, kurie tau tinka, važiuoji pas juos vėl ir vėl, nes jų bagažas neišsemiamas ir jie – tos kultūros atstovai. Taip, žmonėms atrodo paradoksalu, kad vykstame Afrikos kultūros pasisemti ne į Afriką, tačiau ji kyla iš Afrikos žmonių“, – kalba Ieva, kartu su Gediminu surengianti vidutiniškai tris tokias keliones per metus. „Kadangi Afrikoje gyvenimas nėra iš lengvųjų, nemažai žmonių nori iš ten išvykti ir ieškoti materialiai geresnio gyvenimo. Būtent dėl to ir dauguma geriausių afrikiečių muzikantų, norinčių savo muzika ko nors pasiekti, gyvena Europoje. Mums dėl to tik patogiau, nes norėdami mokytis neturime kaskart keliauti iki Afrikos“, – įdomią situaciją toliau aiškina Ieva.

įkvėpimo beieškant

ėjimą“, – nusijuokia Gediminas. „Šiame žemyne būtent MUZIKOS VIETA AFRIKOS GY VENIME muzika ir perteikiama didelė gyvenimo dalis – bet koSausio mėnesį į pirmąją savo kelionę į Vakarų Afrikia šventė, bet kokia ceremonija, viskas lydima būgnų ką išsiruošusi pora tikina, kad ši išvyka tapo įmanoir šokių. Kaip jie patys sako, viskas ma ir prasminga dėl viso pažinčių gyvenime atsiranda dalijantis. Vietinklo ir ryšių, užmegztų Europoje. nas moka šokti, kitas – groti, ir visi „Tikrai nesinorėtų atsidurti Afrikoje kartu sukuria kažką bendro. Daug nieko ten nepažįstant“, – šypteli GeLietuvių liaudies ką prie afrikietiškos muzikos traudiminas. Be tolesnio muzikinio tomuzikoje daug liūdesio – kia būtent jos energetika – žmonėms bulinimosi, Gediminas ir Ieva tikisi tuo tarpu Afrikoje, reikia to ritmo, muzikos skleidžiaAfrikoje geriau pažinti ir kontekstą, mų vibracijų, pozityvumo“, – pasakuriame savo vietą randa muzika bei nors jie patys ir patyrę koja Ieva. grojantys žmonės. „Anksčiau Afrikobeprotiškai daug Anot pašnekovų, pozityvumas juntaje groti galėjo toli gražu ne visi – tai sunkumų, visa muzika yra mas ne tik afrikiečių muzikoje: tai – buvo skirta tik tam tikro luomo atpirmas bruožas, kurį įžvelgi ir stebėstovams, vadinamiems griotais. Viedžiugi, uždeganti. damas jų gyvenimą bei bendravimą nas iš dabartinių mūsų mokytojų, tarpusavyje. „Lietuvoje ir pats save kuriam dabar yra 40 metų, pasakojo, dažnai „prigaunu“ galvodamas, kad kad būdamas mažas jis labai norėjo jaučiuosi nelaimingas – neva to nemoku, ano irgi, viskas groti, tačiau jam niekas to neleido, nes jis nebuvo iš mučia blogai... o iš afrikiečių to niekada neišgirsi, jie dega zikantų luomo. Ir tik pastebėję begalinį jo norą, gimimeile ir aistra tam, ką daro. Niekada nė vieno negirdėjau naičiai galiausiai leido jam groti“, – kalba Gediminas. besiskundžiančio“, – pasakojo Gediminas. „Galbūt, kai „Tačiau liaudies muzika Afrikoje dar ir šiandien yra pojau geriau pažįsti žmogų, tada kažkaip ir gali atpažinti jo puliari, ten tikrai nėra neįprasta ja domėtis ir mėgti. nuotaiką, bet bendraudamas su nepažįstamais to niekaTarkime, lietuvių liaudies muzikoje daug liūdesio – tuo da nesuprasi. Tiesiog iš jų jaučiama pagarba viskam, ką tarpu Afrikoje, nors jie patys ir patyrę beprotiškai daug darai, – jei ateini groti, tai yra pagarba ir sau, ir mokysunkumų, visa muzika yra džiugi, uždeganti. Šokis ir tojui, ir visai kultūrai, kurią imiesi pažinti“, – toliau apie muzika yra vieni iš kertinių jų kultūros akmenų, būtent kultūrinius skirtumus kalbėjo Ieva. ja griotų dinastijos atstovai ir pasakojo visą savo šalių, žemyno istoriją“, – mylimajam pritaria ir Ieva.

Kol skaitote šį straipsnį, Ieva su Gediminu jau keliauja Be istorinio, muzika Afrikoje turi ir svarbų bendruoir mokosi vienoje iš Vakarų Afrikos šalių – savo pirmameniškumo aspektą. „Pats būgno pavadinimas – džemjai kelionei pora pasirinko Senegalą ir Gvinėją. bė (djembe) – išvertus reiškia „būti kartu“. O Afrikoje O kaip toli Jus galėtų nunešti Jūsų aistra?  tas buvimas kartu gali reikšti net ir dviejų kaimų susi-

„West Express“ ir agentūros partnerės „Wrislit“ „afrikietiški“ maršrutai driekiasi nuo Etiopijos šiaurėje iki Pietų Afrikos 39 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ Respublikos kontinento pietuose. Safariai ir poilsis prie vandenyno, tradicinės gentys ir jų papročiai, menai, muzika ir šokiai, nacionaliniai parkai, kriokliai, kalnai, vynuogynai ir net ...krikščionybės paminklai! Afrikos įvairovę sunku nupasakoti!

įkvėpimo beieškant

Kai kelionės

ĮKVEPIA KURTI „GEROS FOTOGRAFIJOS, KAIP IR KNYGOS AR MATYTI FILMAI, PAŽADINA TROŠKIMĄ PAČIAM GYVAI PATIRTI, VISOMIS JUSLĖMIS IŠGYVENTI TĄ ĮSPŪDĮ, KURĮ MATYDAMAS AR SKAITYDAMAS INTUITYVIAI PAGAUNI KITO KŪRINIUOSE. JEI FOTOGRAFIJA ĮKVEPIA PAMATYTI TAM TIKRĄ PAVAIZDUOTĄ ŠALĮ, VADINASI, FOTOGRAFAS PASIEKĖ TIKSLĄ PALIESTI ŽMOGAUS ŠIRDĮ. KITA VERTUS, VISADA LIEKA ATVIRAS KLAUSIMAS  GAL JO TIKSLAS BUVO PARODYTI, KAS SUJAUDINO JĮ PATĮ“,  SAKO FOTOGRAFAI JURGITA IR MINDAUGAS NAKUČIAI, KURIŲ DARBAI IŠSISKIRIA SAVITU STILIUMI, ŽAISMINGA SPALVŲ IR DETALIŲ DERME. ________________________________________________________________________________ Goda leinytė-M. Š

P

asak fotografų, savo malonumui kelionėse Mindaugas nesiskirdavo su fotokamera jau prieš gerą dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu keliaudami atostogų jie vis dažniau fotoaparatą palieka namie ir leidžia sau grožėtis vaizdais tiesiog akimis ir širdimi – čia ir dabar – ir visa tai pasilikti tik sau. Tokį jų požiūrį išties galima suprasti, mat ketverius metus profesionaliai fotografuojantys vestuves bei kitas šventes Lietuvoje ir užsienyje – Nakučiai per metus įamžina kone šimtus tūkstančių kadrų.

Ar galima teigti, kad vestuvių fotografija Jums suteikia daugiau progų keliauti? Kaip toli esate nukeliavę? Ne vestuvių fotografija suteikia progų keliauti, o kad dirbdami sau turime galimybę pasirinkti, kada ir ką norime veikti. Savo darbus planuojame taip, kad liktų laiko asmeninėms kelionėms. Mūsų darbas nėra „pririštas“ prie konkrečios vietos, tad galime būti ten, kur norime. Taigi, kasmet pavasarį ir rudenį savo darbų kalendorių paliekame laisvesnį įdomiems vestuvių užsakymams svečiose šalyse.

40

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

„Nakutis Photography“ (nakutis.com) nuotr.

Su vestuvėmis esame nukeliavę iki Italijos, Šri Lankos, Prancūzijos, šįmet vestuvių geografiją išplėsime ir į Ispaniją.

Turbūt „vestuvinę“ kelionę į Šri Lanką priskirtumėte prie vienos įspūdingiausių patirčių?

Egzotiškoji Šri Lanka – rojus žemėje visomis prasmėmis. Vis dėlto, be matytų nuostabių laukinės gamtos vaizdų, glostančių ir stebinančių akį, kartais net užimančių kvapą, šioje kelionėje stipriausią įspūdį paliko harmonija tarp gamtos ir žmogaus. Mus sužavėjo vietos gyventojų dvasios stiprybė ir gebėjimas suvokti paprastos kasdienybės grožį bei prasmę. Būdamas ten supranti, kad iki visiškos laimės žmogui tereikia vidinės ramybės bei atrasti džiaugsmą mažuose dalykuose. Šioje kelionėje buvo sukurta nuostabi tūkstančio fotografijų Giedrės ir Dainiaus vestuvių istorija. Joje buvo užfiksuota ne tik vestuvių ceremonija – Šri Lankos vaizdais, spalvomis, kvapais, emocijomis – fotografijose atsispindėjo ir kiekviena kelionės diena.

įkvėpimo beieškant

„Pirmiausia, šalį turi pamilti ne kaip fotografas, o kaip žmogus, kad galėtum ten kurti.“

Ar fotografuodami vestuves Italijoje, turėjote galimybių ją pažinti iš arčiau? Kuo labiausiai joje žavitės? Būtent Italiją iš arčiau pažinome ten fotografuodami vestuves. Su vestuvėmis, įvairiais projektais ir fotografijos mokymais šioje šalyje teko apsilankyti jau beveik dešimt kartų. Mes ir mūsų jaunavedžiai tiesiog įsimylėjome išskirtinio grožio Amalfio pakrantę, užburia Komo bei Gardos ežerai, taip pat Čilento pakrantė, žavinti nuostabiais paplūdimiais.

Pirmiausia, šalį turi pamilti ne kaip fotografas, o kaip žmogus, kad galėtum ten kurti. Italija mums asocijuojasi su nuolat ore tvyrančia itališko – ramaus ir „atsipūtusio“ gyvenimo – aura. Labai „veža“ čionykščių žmonių emocionalumas, pagarbą kelia šeimos svarba. Čia nepaliauji žavėtis nuostabiu, kiekvienam regionui savitu, turtingu kraštovaizdžiu, mėgautis beprotiškai skaniu maistu. Labai greitai pats įsisuki į tokį tempą, pradedi kalbėti itališkai, na ir kas, kad nemoki vietinės kalbos. Prie tokio gyvenimo labai lengva priprasti.

Ką Jums apskritai reiškia keliauti ir pažinti pasaulį? Kokią matote to prasmę? Kaip tai atsiliepė Jūsų gyvenimo būdui ar požiūriui? Kelionės mums – begalinės laisvės išraiška. Tai būdas parodyti savo vaikams, kad yra galimybė gyventi kitaip, kad nėra vieno teisingo kelio, kad nėra vienos tiesos. Tai erdvė gaiviam žvilgsniui į viską, kas vyksta aplink. Jei žmones keliauti įkvepia fotografijos, tai kelionės mums suteikia įkvėpimo kurti. Keliaudami atitrūkstame nuo kasdienybės, pasisemiame naujų minčių, o tai kuriančiam žmogui yra gyvybiškai svarbu.

Kelionės – tai mūsų prisiminimai, neperkami ir neparduodami, jie tiesiog neįkainojami, nes tampa mūsų pačių dalimi visam gyvenimui. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

41

įkvėpimo beieškant

Jei žmones keliauti įkvepia fotografijos, tai kelionės mums suteikia įkvėpimo kurti.

„Mūsų darbas yra labiausiai pašėlusi kelionė per gyvenimą.“

Kelionė, ypač ilgesnė, tam tikras iššūkis prisijaukinti kitą kultūrą, socializuotis kitoje kultūrinėje ir kalbinėje erdvėje, pažinti jos žmones, įsigilinti į kitos šalies papročius. Tiesa, būdami svetur, ne tik gėrimės svečia šalimi. Tai puikus laikas ir galimybė perkainoti tai, ką palikome Lietuvoje, suvokti, ką mums reiškia namai, draugai, šeima, iki širdies gelmių pažįstamas lietuviškas horizontas, kaip tai yra svarbu ir brangintina.

Taigi, tokia darbo ir poilsio dermė mums leidžia gyventi taip, kaip patys norime. Tad jau vasario pabaigoje su šeima planuojame trijų mėnesių kelionę į Italiją, o galvoje jau kirba kitų metų kelionių planai. Mes dieviname savo darbą ir tai, kokie esame jį dirbdami. Mūsų darbas yra labiausiai pašėlusi kelionė per gyvenimą.

„Kelionės mums – begalinės laisvės išraiška. Tai būdas parodyti savo vaikams, kad yra galimybė gyventi kitaip.“

42

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

įkvėpimo beieškant

SAVANORYSTĖ

Bolivijoje: atrasti didelę prasmę mažuose dalykuose NE VIENAM PAŽĮSTAMAS JAUSMAS, KURĮ IŠ PRADŽIŲ APIBRĖŽTI GANA SUNKU  TIESIOG KARTAIS GYVENIME APIMA NUOJAUTA, KAD NORS VISKAS IR YRA GERAI, TAČIAU... NE VISAI. KIEKVIENAS TOKIU ATVEJU PRIIMA SKIRTINGĄ ATSAKYMĄ, TAČIAU AKIVAIZDU VIENA  TOKIU ATVEJU GYVE NIME BŪTINI KOKIE NORS POKYČIAI. EGLĖ KURAITĖ-ŽIČKĖ, PASIJUTUSI PANAŠIAI, PASINAUDO JO VISIŠKAI ATSITIKTINAI PASITAIKIUSIA GALIMYBE IR TRIMS MĖNESIAMS IŠVYKO SAVANORIAUTI Į PIETŲ AMERIKĄ  KALNŲ KAIMELIO VAIKŲ DARŽELĮ BOLIVIJOJE. KOKĮ BOLIVIJOS ŠALIES VEIDĄ PAŽĮSTA KITATAUČIAI, ATVYKĘ PADĖTI LABIAUSIAI PAŽEIDŽIAMAI VISUOMENĖS DALELEI, IR KĄ TOKIA PATIRTIS JIEMS ATSKLEIDŽIA APIE JUOS PAČIUS?

SHUTTERSTOCK nuotr.

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

B

aigusi klinikinės psichologijos magistro studijas, Eglė dirba asociacijoje „Mentor Lietuva“, todėl jos žinių bei įgūdžių bagažas idealiai atitiko savanorystės profilį. „Gana seniai svajojau kurį laiką pagyventi kitoje šalyje, truputį atsitraukti nuo to, kas mane supa, ir labiau suprasti, kas esu pati – ką galiu, ką moku, taip pat įsiklausyti į save, pažinti savo jausmus. Nusprendžiau išvažiuoti. Per pažįstamus išgirdau, kad tuo metu Bolivijoje savanoriavo lietuvė, planavusi iš ten išvykti, o organizacija mielai priimtų naują savanorį. Savanorystė man nebuvo nauja veikla, o ir psichologės darbas su vaikais kalnų kaimo darželyje man labai tiko“, – apie savo

apsisprendimą išvykti savanoriauti tolimoje šalyje pasakoja moteris.

Egle, kokios buvo Jūsų pareigos savanoriaujant? Su kokiais sunkumais teko susidurti?

Psichologe, kaip buvo sumanyta pradžioje, darželyje nedirbau, nes neturėjau pakankamų ispanų kalbos įgūdžių. Atvykus pasirodė, kad mano kalbos pamokos man visai nepadeda, todėl bendravau gestų ir intuicijos kalba. Tačiau gana greitai kalbą pramokau tiek, kad galėjau nesunkiai susišnekėti su darželinukais, taigi, mano pareigos buvo darželio auklėtoja. Kiekvieną rytą autobusiuku keliaudavome susirinkti vaikų iš atokių vietovių ir veždavome juos į darželį, esantį Vacas kaime. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

43

įkvėpimo beieškant

Sunkiausia turbūt buvo pradžioje atrasti, ką iš tiesų naudingo aš galiu nuveikti šiame darželyje: su vaikais daugiausia žaisdavau ir matydavau, kaip jiems tai svarbu ir nauja.

Suaugusieji neturi laiko su jais žaisti, jie dirba, rūpinasi kitais vaikais, o kartais tiesiog turi rimtų sveikatos ar socialinių problemų ir to daryti negali, nemoka. Tik susitikus vaikai puldavo į glėbį ir naudodavosi galimybe apsikabinti, suptis ant rankų, juoktis ir juokauti kartu. Taip pat su vienuolėmis ir kunigu važiuodavome aplankyti atokių kaimų, veždavome jų gyventojams maisto, vaikams – saldainių ir žaislų, jūrų kiaulyčių, sėklų, kad galėtų maisto užsiauginti patys.

Kaip ir kur gyvenote, ar buvote vienintelė savanorė? Su kuo bendravote po darbo, koks buvo Jūsų laisvalaikis? Gyvenau mažame kalnų kaimelyje Vacas, netoli Cochabambos miesto. Apsistojau parapijos namuose, turėjau savo kambariuką ir, kai tik atvykau, buvau vienintelė savanorė. Darželį, kuriame dirbau, įsteigė jame dirbančios vienuolės. Kartu su jomis valgydavome, tvarkydavomės, priimdavome svečius – misionierių grupes, kitus savanorius ir pan. Tame pačiame name, kuriame gyvenau, gyveno ir Padre – kunigas, su kuriuo vakarais dažnai susitikdavome virtuvėje gamindami valgyti. Tuomet bandydavome bendrauti. Nors mano ispanų kalba nebuvo labai gera – mes rasdavome temų, kuriomis galėdavome ir padiskutuoti, ir pasijuokti kartu.

Taip pat kartais savaitgaliais vykdavau į Cochabambą, ten naršydama „Couchsurfing“ puslapyje bei keliaudama susipažinau su pora vietinių boliviečių, su kuriomis nueidavome į koncertus, kavines ar tiesiog pasivaikščioti. Susipažindavau ir su kitais keliautojais, su kuriais praleisdavau šiek tiek laiko. Laisvu metu stengiausi kuo daugiau keliauti ir pamatyti šalies.

Kokia Jums pasirodė Bolivija? Kokia ji yra vietiniams ir kokia – turistams? Bolivija pirmiausia man asocijuojasi su autentika. Labai žavu gatvėje matyti vietines moteris, apsivilkusias tradiciniais rūbais, girdėti žmones, kalbančius kechua kalba, ir pastebėti, kaip dauguma jų vis kramto koką. Kai prisimenu šią šalį, galvoje skamba žodžiai „pacha mama“ – kechua kalba tai reiškia „žemė

44

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Dirbdamas su vaikais pamatai, kad nereikia „versti kalnų“ – kartais pakanka tiesiog kartu žaisti, piešti, valgyti, kad sukurtum kažką svarbaus.

motina“. Bolivija man atsiskleidė kaip šalis, kuri iki šiol išlaikiusi artimą ryšį su žeme, gamta. Daug žmonių, ypač kaimuose, vis dar garbina gamtos stichijas, tiki senovės prietarais ir labiau pasitiki mistine medicina nei šiuolaikine. Taip pat ši šalis pasižymi nuostabaus kraštovaizdžio įvairove – čia yra ir kalnų, ir džiunglių, ir vienas iš Bolivijos gamtos stebuklų – Ujūnio (Uyuni) druskožemio dykuma (druskos ežeras). Iš tiesų sunku pasakyti, kokia ji atrodo turistui ir kokia – vietiniui, nes aš pati nesijaučiau nei vienu, nei kitu.

Manau, kad turistui ji egzotiška savo autentiškumu, galbūt gali pasirodyti ir kiek nehigieniška arba kaip šalis, kur visuomet daug maisto, šunų ir vargingų žmonių gatvėse. Vietiniams, manau, ji labai brangi, sava, bet kartu dažnai ir nesuteikianti pakankamos gerovės. Galiu spėti, kad ir jaunimui ji atrodo per mažai vakarietiška.

Kaip savanorystė ir gyvenimas tokioje skirtingoje kultūroje pakeitė Jus pačią? Atsitraukimas nuo savos, įprastos aplinkos ir kitokios kultūros pažinimas tikrai skatina apmąstyti daug dalykų. Be to, turėjau daug laiko pabūti viena ten, kur mažai interneto, žmonių, veiksmo, ypač vakarais, kai anksti sutemsta ir kalnuose pasidaro šalta.

Kad ir kaip banaliai skambėtų, iš tiesų ten būdama iš naujo išmokau vertinti tai, ką turiu čia ir dabar. Labai ilgėjausi visko, ką palikau, nors išvykdama jaučiausi kitaip. Atsitraukus nuo kasdienybės ir galvojant apie ją, nubyra visos nereikšmingos smulkmenos, kurios gali erzinti ar užgožti tai, kas iš tiesų svarbu. Savanoriaudama galvojau ir apie globalesnius dalykus. Man buvo svarbu atrasti didelę kasdienių paprastų veiksmų prasmę. Dirbdamas su vaikais pamatai, kad nereikia versti kalnų, kelti revoliucijų, net kalbėti daug

įkvėpimo beieškant

įkvėpimo beieškant

Nuostabaus kraštovaizdžio įvairovė – čia yra ir kalnų, ir džiunglių, ir vienas gamtos stebuklų – Ujūnio druskos ežeras.

SHUTTERSTOCK nuotr. (3)

nereikia – kartais pakanka tiesiog kartu žaisti, piešti, valgyti prie bendro stalo, kad sukurtum kažką svarbaus. Trys mėnesiai Bolivijoje iš tikrųjų buvo labai trumpas laiko tarpas, jog galėčiau sakyti, kad tikrai savanoriavau – sakyčiau, kad tik prisiliečiau prie tokios patirties, galėjau pažinti tą kultūrą, vaikus, vienuoles iš arčiau. Labai sužavėjo ten dir-

bantys žmonės – jų atsidavimas, paprastumas, bendruomeniškumas ir nuoseklumas. Galvodavau, kad norėčiau sukurti tokią vietą Lietuvoje!

Kokią vietą Jūsų gyvenime apskritai užima kelionės? Kokią matote prasmę pažindama naujas šalis, kultūras? Kelionės man svarbios dar turbūt nuo mokyklos laikų, kai per pirmą klasės išvyką į užsienį susirgau ir negalėjau vykti, dėl to ilgai ir labai graudžiai verkiau... Studijų metu daug keliavau po Europą autostopu, traukiniais, vėliau su būsimu vyru apvažiavome Balkanų pusiasalį autobusiuku-kemperiu, medaus mėnesį praleidome keliaudami po Gruziją ir Rytų Turkiją. Taigi kelionės mane lydi visais gyvenimo etapais ir kiekvienas jų išmoko kažko naujo. O mokausi dažniausiai iš paties keliavimo proceso: geriau pažįstu save, savo galimybes ir ribas, galiu priimti naujus iššūkius, atrasti baimes, o gal kaip tik – drąsos esant netikėtoms situacijoms. Taip pat keliaudama pajuntu, kad pasaulis ne toks ir keistas, ne toks ir didelis, nes visur gali atrasti savą jaukią kavinę, mielą benamį šunį, piktą bilietų pardavėją ar draugišką pakeleivį. Kažkuo visi miestai panašūs ir leidžia pasijusti vieno didelio pasaulio dalimi, o kartu ir priimti tuos skirtumus, kurie po truputį tampa tokie pat savi ir įprasti kaip ir lietuviški keistumai.

Ką patartumėte svarstantiems apie savanorystę užsienyje? Manau, kad svarbiausia būti nuoširdžiam ir pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kodėl iš tiesų to noriu?

Tai gali būti iš tiesų labai svarbi patirtis jūsų gyvenime, puiki proga geriau pažinti save, pasaulį, išbandyti naują veiklą. Tačiau jei pagrindinis tikslas – padėti pasauliui ir daryti gerus darbus, tada ir vykti niekur nereikia – Lietuvoje yra daugybė projektų ir galimybių, kur galima skirti savo laiką, jėgas ir žinias. Aš savanoriauti važiavau savarankiškai (ne pagal specialią programą), nes mane ribojo laikas ir negalėjau laisvai prisiderinti. Be to, jau pasiryžusi šiam žingsniui, norėjau vykti kuo toliau ir į kuo įdomesnę vietą, todėl ir pasirinkau Boliviją. 

Į Pietų Ameriką „West Express“ kartu su agentūros partnere „Wrislit“ individualias keliones klientams organizuoja jau daug metų.

Maršrutai parenkami pagal keliautojo pomėgius ar lūkesčius. Taip pat agentūros kviečia keliauti į Pietų Ameriką kartu su grupe ir vadovu iš Lietuvos. „West Express“ ir partnerių siūlomos kelionių programos – intensyvios, aplankant daug įdomių ir įsimintinų objektų, kad keliautojai iš tolimo krašto parsivežtų kuo daugiau įspūdžių!

įkvėpimo beieškant

LEDO ŽEMĖJE „KODĖL GRENLANDIJA? TODĖL, KAD MES NIEKUOMET TEN NEBUVOME“,  PAPRASTAI SAVO PASIRINKIMĄ APLANKYTI SNIEGO ŽEMĘ AIŠKINA VERSLININKAS, BENDROVĖS „LT BIOTECH“ SA VININKAS PAVELAS LOITERIS. KELIONĖ LAIVU IŠILGAI DIDŽIAUSIOS, TARP ARKTIES IR ATLANTO VANDENYNŲ ĮSISPRAUDUSIOS, TIES ŠIAURĖS RYTINIAIS ŠIAURĖS AMERIKOS KRANTAIS PLYTINČIOS SALOS  PAVELO DOVANA ŽMONAI GIMIMO DIENOS PROGA. _________________________________________________________________________________ Laisvė Radzevičienė

46

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Herojaus asmeninio albumo nuotr.

įkvėpimo beieškant

L

SHUTTERSTOCK 1 nuotr.

edu apklota Grenlandija – visiškai kitoks pasaulis. „O į kitokį pasaulį visada norisi patekti, – juokauja Pavelas ir priduria, kad būtent tuo jo šeima ir mėgsta užsiimti. – Praėjusį kartą, per žmonos jubiliejų, keliavome aplink pasaulį, šiais metais išsiruošėme į Arktiką.“ Dešimties dienų įkvepiančią, neprilygstamą kelionę laivu verslininkui rekomendavo „West Express“ kelionių agentūra. „Negaliu pakęsti kruizų, tai – masinis procesas, neįdomu, tačiau plaukioti tarp ledkalnių lediniuose vandenyse – visai kas kita. Tai – elitinė kelionė, mažai žmonių, kurie ryžtųsi keliauti į Šiaurę“, – neabejoja Pavelas.

NUTRŪKTGALVIAI SNIEGYNUOSE Na taip, buvęs jūrų geologas – truputį ekstremalas, kaip ir visi laivo komandos nariai, – pėsčiomis Pietų ašigalį pasiekęs buvęs pastorius iš Kanados arba nuo JAV šiaurinės vakarų pakrantės iki Aliaskos kanojomis nuplaukusi mergina. „Sakote, reikia būti šiek tiek išprotėjusiam, kad leistumeisi į tokią kelionę? Tie, kurie kopia į kalnus arba nardo, turi tokių savybių. Studijų metais ėjau į kalnus, man patinka nardyti, 17 metų dirbau geologu Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose. Ten ekstremalių pojūčių ieškoti nereikia, ekstremaliomis tampa aplinkybės, į kurias gali patekti“, – savo patirtį Šiaurėje prisimena verslininkas.

Tačiau Grenlandija – dar kitokia. Geriausiai tai matyti saulėtą dieną iš lėktuvo – salos pakraštį juosia uolėti kalnai, o viduryje tviska baltas sniegas. Atrodo, nėra nė gyvos dvasios, vien spindintys ledynai ir sniego gūburiai. Jokio ženklo, kad gyvena žmonės.

Ir vis dėlto čia jų esama. Kaip žinoma, vardą Grenlandijai davė skandinavų naujakuriai. Senosios islandų sagos

pasakoja apie norvegą Eriką Raudonąjį, kuris už žmogžudystę buvo išsiųstas iš Islandijos. Su visa savo gimine bei vergais nusikaltėlis sėdo į laivus ir patraukė ieškoti sau naujų žemių. Radęs atšiaurią salą, tremtinys jai davė Žaliosios žemės vardą, manydamas, kad šitaip pavadinta sala pritrauks ir daugiau žmonių.

Iš pradžių gyvenę žemėje iškastose žeminėse arba jurtose, dabar salos žmonės įsikūrę nedideliuose mediniuose namukuose. Mediena jiems parvežama iš Danijos, nes saloje medžiai neauga. „Nedidukai kaimai ir gyvenvietės išsibarsčiusios salos pakraščiuose, ant kalnų šlaitų, netoli vandens, – pasakoja keliautojas. – Naktį plaukdavome laivu, o dienomis leisdavomės į žygius. Lankydavome vietos kaimelius, kopdavome į kalnus, eidavome apžiūrėti „liežuviais“ vadinamų ledyno pakraščių.“ 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

47

įkvėpimo beieškant

Plaukioti tarp ledkalnių lediniuose vandenyse – visai kas kita.

Tai – elitinė kelionė, mažai žmonių, kurie ryžtųsi keliauti į Šiaurę.

ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ IR BALTIEJI LOKIAI Pirmasis keliautojų grupės susitikimas įvyko Kopenhagoje. Pliusas prie pavardės, šilta, ryški striukė, kad būtų lengva matyti ledynuose, šiltos kelnės, dar keletas tokiai kelionei būtinų daiktų. Kitą dieną – užsakomasis lėktuvo reisas į Grenlandiją. „Laivas nebuvo didelis, – beveik prieš pusmetį vykusią kelionę prisimena Pavelas. – Dvidešimt keturi keliautojai ir penkiolikos žmonių įgula, kurioje – aukščiausio lygio profesionalai, gidai ekstremalai. Vakarais laive būdavo įdomu klausytis jų pasakojamų istorijų apie keliones, žygius ledynais bei išmėginimus, kuriuos jiems yra tekę patirti.“ Dienos būdavo intensyvios. Prie kranto prisišvartavęs laivas keliautojus išleisdavo apžiūrėti vietos įdomybių. Kaimelius, ledynus ar įspūdingas vietas, nuo kurių atsiverdavo neįtikėtini sniegynų peizažai, keliautojai pasiekdavo pėsčiomis. Dar daugiau ekstremalių pojūčių besivaikantys turistai, jei tik norėdavo, galėdavo kopti į kalną.

Plaukdamas palei salos pakrantes laivas prisiartindavo prie vandenyje plūduriuojančių ledkalnių, pasakojama, kad kai kuriems turistams netgi pavyksta pamatyti prie krantų atplaukiančius banginius. „Sulaukiau žilo plauko, tačiau Šiaurės pašvaistės nebuvau matęs, – prisipažįsta Pavelas. – Grenlandijoje vasaros pabaigoje kaip tik turėjau nepaprastą progą ją stebėti,

48

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

tai nutiko jau pirmąją mūsų kelionės naktį. Daugiau stebuklingas reginys prieš mūsų akis neiškilo, kuo šiauriau traukėme, tuo riba tarp dienos ir nakties traukėsi. Galiausiai patekome į prietemos karalystę.“ Nors ir daug keliauja, pirmaisiais kartais Pavelas nenustoja žavėtis. Gerai prisimena, kaip šaukė iš džiaugsmo Afrikoje pamatęs kelią jiems kertantį žirafų būrį. Arba Laplandijoje risnojančias elnių bandas. „Pirmą kartą pamatyti ir susikurti įprastą reginį – du skirtingi dalykai, – įsitikinęs. – Pasaulyje esama daugybė vietų, kur norėčiau dar ir dar kartą grįžti. Grenlandija – viena jų.“ Saloje Pavelo laukė ir dar vienas pirmasis kartas – laisvėje po ledynus vaikštinėjantys baltieji lokiai. Sakoma, kaip tik todėl vietos gyventojai į žygį būtinai pasiima šautuvą – niekada negali žinoti, kas baltosios galvoje. „Tačiau iš toli jos tikrai nepavojingos“, – juokauja verslininkas.

SHUTTERSTOCK 2 nuotr.

„Pietvakarinė salos pusė yra tankiausiai apgyvendinta, nes ji – šilčiausia. Kuo aukštyn – tuo šalčiau. Rugpjūtį salos šiaurėje laikėsi vos du laipsniai šilumos. Skaitėte nuostabią knygą – Ray Bradbury „Marso kronikos“? Pasaulis lyg ir tas pats, tačiau visiškai kitas. Tokia yra Grenlandija. Nuostabiausia, kad visa tai, apie ką skaitei knygose, internete, gali matyti savo akimis, paliesti savo rankomis, netgi patrepsėti ant ledyno, jei tik nori“, – po pasaulį daug keliaujančiam verslininkui Grenlandija pasirodė į nieką nepanaši.

įkvėpimo beieškant

SUSITIKIMAS SU LEDKALNIU Sakoma, kad visuotinis atšilimas Grenlandijoje geriausiai matyti. Šių metų vasarą mokslininkai paskelbė, kad ledynai Grenlandijoje ir Antarktidoje ištirps dešimt kartų greičiau nei manyta. „Planeta – gyvas organizmas, ji išgyvena skirtingus ciklus, – įsitikinęs geologo profesiją turintis, dabar biotechnologijų verslu užsiimantis keliautojas. – Niekada anksčiau nebuvau Grenlandijoje, nemačiau, kaip buvo anksčiau, tačiau ledas tikrai čiuožia į vandenyną, ledkalniai susidaro tiesiog tavo akyse. Be galo įdomu tai stebėti.“ Pavelas pasakoja iš laivo matęs ledkalnių, panašių į tą, su kuriuo vandenyne įvyko lemtingasis legendinio laivo „Titanikas“ susitikimas. „Kai vairuojate automobilį, argi jūs galvojate apie nelaimę, kuri gali ištikti, – šypteli. – Mes plaukdami irgi negalvojome. Be to, gyvenimas jau toks – nė vienas mūsų parašo ant nemirtingumą liudijančio dokumento nepadėjome.

Dienomis vietos kaimeliuose stabtelėjusio laivo įgula savo svečių vietos gėrybėmis nelepino. Kartais meniu atsirasdavo šviežios žuvies, tačiau elnienos keliautojams neteko ragauti. „Neįpratusiam elnių mėsa nėra delikatesas“, – sako Pavelas, pats šios mėsos ragavęs jaunystės dienomis Sibire. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

49

įkvėpimo beieškant

Naktį plaukdavome laivu, o dienomis leisdavomės į žygius. Lankydavome vietos kaimelius, kopdavome į kalnus.

Vietos gyventojai elnieną valgo mažai termiškai apdorotą, manoma, kad šitaip joje lieka daugiau vitaminų ir maistingų medžiagų, kuriomis vietiniai nėra lepinami. Iš prigimties medžiotojai salos gyventojai sau maisto prasimano, o ir kitus aprūpina medžiodami jūros paukščius, kalnų ožius, ruonius, banginius, gaudydami žuvį ir krevetes. Įprastas inuitų maistas – ruoniena. Ruonių kailius jie apdirba ir parduoda. Dažniausias suvenyras saloje – šlepetės, pirštinės iš ruonio kailio, taip pat – kaulo dirbiniai.

Tyrimai rodo, kad salos gyventojai nėra ilgaamžiai. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – vos 45 metai. Manoma, kad juos anksti pražudo ne tik pavojinga medžioklė ir žvejyba, bet ir pakrančių vandenyse aptinkami sunkieji metalai.

Plaukiodami užterštame vandenyje, valgydami užterštus jūros produktus, gyvendami prietemoje, neįpratę vartoti daug vitaminų, vaisių ir daržovių, nors jų ir galima nusipirkti vietos parduotuvėlėse, grenlandai sensta greičiau.

Po salą vietiniai keliauja nedidelėmis valtelėmis, sniegomobiliais ir šunų kinkiniais. Savo keturkojus salos gyventojai itin saugo – jie vienintelė nebrangi priemonė, leidžianti pasiekti miestą. „Neįtikėtinas jausmas, kai savo akimis gali matyti tai, ką matei žurnaluose, dokumentiniuose filmuose, apie tai skai-

50

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

tei knygose, kai gali eiti maršrutais, kuriuos iki šiol sekei tik žemėlapiuose, – sako laivu po Grenlandiją keliavęs Pavelas. – Didžiulis įspūdis, kurį perteikti be galo sunku.

Reikia pačiam pamatyti.“

KĄ ĮDOMU ŽINOTI APIE GRENLANDIJĄ:  Grenlandija yra didžiausia pasaulio sala.

Jos plotas – daugiau nei 2 milijonai km2; ------------------------------------------------------------------- net 80 % jos teritorijos kloja ledynai.

Kai kur ledo sluoksnis siekia 3 km storio; ------------------------------------------------------------------- šalčiausiu metu oro temperatūra gali nukristi iki -70 °C šalčio; ------------------------------------------------------------------- pietuose šiltuoju metų sezonu oro temperatūra pakyla iki +10 °C šilumos; ------------------------------------------------------------------- Grenlandijoje gyvena vos 56 000 žmonių; ----------------------------------------------------------------- jie kalba inuitų ir danų kalbomis; ------------------------------------------------------------------- žodis „inuitas“ išvertus iš vietos gyventojų kalbos reiškia – žmogus; ------------------------------------------------------------------- Grenlandijos gyventojai turi 30 žodžių, apibūdinančių sniegą; ------------------------------------------------------------------- vidutinė salos vyrų gyvenimo trukmė – 45 metai. 

įkvėpimo beieškant

10

ĮKVEPIANČIŲ vietų ir pramogų LIETUVOJE

DAŽNAI TROKŠTAME PAMATYTI TOLIMIAUSIUS EGZOTIŠKUS KRAŠTUS, TAČIAU AR KADA SUSIMĄSTĖME O AR IR ŽINOME, KIEK NEĮTIKĖTINŲ DALYKŲ GALIME APTIKTI ČIA PAT, GIMTOJOJE LIETUVOJE? VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS REKOMENDUOJA TOKIAS LANKYTINAS VIETAS BEI PRAMOGAS, KURIOMIS NUSTEBINSITE NE TIK IŠ UŽSIENIO ATVYKUSIUS SVEČIUS, BET IR PATYS IŠBANDĘ NAUJAI PAŽINSITE SAVO ŠALĮ, IR NEABEJOJAME, LIKSITE NE KĄ MAŽIAU SUŽAVĖTI.

„Vilniaus kalbančios skulptūros“

Vilnius tapo ketvirtuoju miestu, prakalbinusiu skulptūras. Joms gyvybė jau įkvėpta Kopenhagoje, Londone ir Mančesteryje. 2015 m. sostinę užkrėtęs virusas persikėlė į San Diegą bei Čikagą ir tai dar ne pabaiga! „Vilniaus kalbančios skulptūros“ – interaktyvus kultūrinis-edukacinis projektas, jungiantis kelias meno sritis ir šiuolaikines technologijas.

Penkiolika Vilniaus senamiesčio skulptūrų kviečia asmeniškai pasikalbėti telefonu. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, drauge – kultūrinį, istorinį ir architektūrinį sostinės paveldą.

Visos skulptūros kalba lietuvių ir anglų kalbomis, o Tarasą Ševčenką bus galima išklausyti ir ukrainiečių, Romainą Gary – prancūzų, o Cemachą Šabadą – jidiš kalba. Užupio Angelas kalba specialiai vaikams. mmcentras.lt

aukščio bokštą. Ir užtikrina: tie, kurie pasiryš ir įkops į patį viršų, tikrai nenusivils. Nuo jo atsiveriantis vaizdas išties įspūdingas: kaip ant delno atsiskleidžia Siesarties hidrografinis draustinis, apimantis takoskyrinį Siesarties ežerą, jo apyežerį ir vaizdingiausią Aukštaitijoje kraštovaizdį, išsiskiriantį pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis. labanoras.am.lt

Buriavimas ledrogėmis – ne tik pajūryje

Buriuoti ledrogėmis galima ne tik ant Kuršių marių ledo, bet ir ant visų užšalusių Lietuvos ežerų. Šio sporto entuziastai itin mėgsta ledrogėmis leistis Rėkyvos, Platelių bei Galvės ežerais. irklakojis.lt/lt/pramogos

SHUTTERSTOCK 3 nuotr.

Ventės rago ornitologinė stotis ir lankytojų centras

Labanoro apžvalgos bokštas

2015-aisiais Labanoro girios regioniniame parke oficialiai lankytojams atvertas apžvalgos bokštas – pristatomas kaip aukščiausias Lietuvoje. „Arčiau tik dangus“ – taip naująjį statinį apibūdina Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojai, pirmieji serpantininiais laiptais užlipę į 36 m

Įgyvendinus Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis finansuotą projektą praėjusiais metais baigtas statyti lankytojų centras, kuriame įrengta paukščių migracijos ekspozicija, išplėtota informacinė sistema, sukurta lankytojų aptarnavimo infrastruktūra.

Ventės ragas – turizmo traukos vietovė, kasmet pritraukianti įspūdingus turistų srautus. vros.lt 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

51

įkvėpimo beieškant silankymas Kauno rajono muziejuje arba Raudondvario oranžerijos restorane. Daugiau apie 5 val. maršrutą rasite e-bilietas.vandensturai.lt.

Pažintinė-pramoginė kelionė laivu „Pamario žuvėjų giliukiai“

Trūksta pramogų? Nežinote, kaip turiningai praleisti atostogas ar savaitgalį? Esate neabejingi vandens turizmui? O gal prisiekę gamtos mylėtojai? Mokate irkluoti? O ar bandėte ekskursiją irklentėmis? Naktiniai žygiai ir neišdildomi potyriai iriantis po Trakų nacionalinio parko ežerus – naujiena ir Europos mastu. Tad pirmyn į Trakų kraštą! trakai-visit.lt/lt/aktyvus-poilsis

Kruizas Nemunu „Kaunas–Birštonas–Kaunas“

Nuostabi proga turiningai praleisti laisvadienį ant vandens, kur keliautojai galės stebėti nuostabias Kauno marių pakrantes, Nemuno vingius bei pramogauti ar atsipūsti Birštono kurorte. kaunastic.lt

Į Raudondvarį – pramoginiu laivu ,,Kaunas“

Praėjusių metų gegužę startavo pramoginis laivas „Kaunas“, kuris kiekvieną vasaros sekmadienį miesto svečius plukdo iš Kauno senamiesčio į Raudondvario dvaro ansamblį. Čia keliautojus pasitinka teatralizuotos ekskursijos su grafiene Rozalija arba jos tarnaite Felicija.

Nenorintiems dalyvauti ekskursijoje alternatyva tapo ap-

Mūšos tyrelio pelkės takas (Joniškio r.)

Žagarės regioninio parko teritorijoje esančiame Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje nutiestas pažintinis takas lankytojams, kuris, atidarytas 2015 m. kovo 13 d., iškart pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas (jo ilgis – 3,6 km). Pagrindinis šio tako įrengimo tikslas – apsaugoti nuo išnykimo unikalias draustinio gamtines vertybes, mat pelkėje veši nemažai saugomų augalų rūšių, čia gyvena ir retųjų paukščių. Draustinyje stebima lūšis, sutinkamas vilkas, baltasis kiškis, gausu retų vabzdžių ir roplių rūšių.

Mūšos tyrelio pažintiniame take įrengta 11 stotelių. Nuo pradžioje įrengtos poilsiavietės lentų taku galima patekti iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bioįvairovei stebėti.

Toliau takas vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero, jo vakarine pakrante nuveda atnaujintos legendomis apipintos koplytėlės link. Toliau nukeliausite iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės. Lankytis šiame draustinyje galima tik pažintiniu taku, lydint direkcijos darbuotojui. Dėl ekskursijos datos ir laiko būtina susitarti iš anksto tel. (8 426) 60 809, el. p. info@zagaresrp.lt. vstt.lt

Šokio ir garso ekskursija „Keliaujančios bažnyčios.

Klaipėda/ Memelis“

Tai šokio ir garso spektaklis-ekskursija po septynių Senosios Klaipėdos bažnyčių vietas, keliant klausimą, kas mes esame, kai pamirštame, ir kuo tampame, kai prisimename? Tai naujas, netikėtas miesto potyris, kurio metu sužinosite, kur stovėjo pirmosios septynios Klaipėdos bažnyčios, kaip jos atrodė, kokie žmonės gyveno Turgaus gatvėje ir ką jie galvojo. dance.lt arba facebook.com/events/395910153952730/ 

52

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

SHUTTERSTOCK 2 nuotr.

Naktiniai žygiai irklentėmis po Trakų nacionalinio parko ežerus

„Pamario žuvėjų giliukiai“ (Pamario žvejų laimikiai) – turizmo paslaugų paketas, kurį sudaro 3 val. pažintinė-pramoginė kelionė laivu po Nemuno deltą maršrutu: Minijos upė–Minijos kaimas–Upaitės upė–Kniaupo įlanka–Kuršių marios– Nida–Kuršių marios–Atmatos upė–Uostadvaris–Krokų Lankos ežeras–Minijos upė.

Kelionės laivu po Nemuno deltą metu vyksta kulinarinio paveldo – rūkytos žuvies ir žuvienės degustacija bei pažintinė programa su gidu po Pamario kraštą. siluteinfo.lt/pramogos/spec-pasiulymai

Norint puikiai pailsėti, nebūtina keliauti toli...

Viešbutis „Vanagupė“ Vanagupės g. 31 LT–00169 Palanga

Tel. (8 460) 41199 reservation@vanagupe.lt www.vanagupe.lt

kelionė ilgam

PRISIJAUKINTI

KINIJĄ

IŠSIRUOŠTI ILGAM Į TOLIMĄ KELIONĘ SVETUR NĖRA PAPRASTAS IŠŠŪKIS KIEKVIENAM, O JEI DAR PATENKI Į VISAI KITOKIOS KULTŪROS ŠALĮ, ATRODYTŲ, TARSI PRADĖTUM GYVENIMĄ IŠ NAUJO. VILNIETĖ INGA STANKEVIČIENĖ TREJUS METUS PRALEIDO KINIJOS SOSTINĖJE PEKINE, MIESTE, KURIO ISTORIJA SKAIČIUOJA JAU DAUGIAU NEI TRIS TŪKSTANČIUS METŲ. NORS KINIJA SAVO MAS TAIS, KULTŪRA IR SENOMIS TRADICIJOMIS STEBINA NE VIENĄ ATVYKĖLĮ, MOTERIS TEN GYVEN DAMA IR PRAMOKUSI KINŲ KALBOS, BERODS, ŠIĄ ŠALĮ PRISIJAUKINO LENGVAI. Goda Šleinytė-M.

54

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Herojės asmeninio albumo nuotr.

kelionė ilgam

G

rįžusi į Lietuvą I. Stankevičienė pajuto, kad sukauptos kalbos žinios po truputį ėmė blėsti, o ir troškimas geriau išmokti kinų kalbą nedavė ramybės. Sužinojusi apie studijas Kinijoje, laimėjo konkursą, gavo stipendiją ir prieš keturis mėnesius išvyko studijuoti į piečiausią Kinijos salą Hainanį.

Inga, papasakokite, kokį įspūdį Jums pirmiausia paliko Pekinas, kuriame gyvenote pakankamai ilgą laiką? Gyvenimas Pekine – daugiau nei 20 milijonų gyventojų turinčiame megapolyje ir gyvenimas tropinėje Hainanio saloje – visiškai skirtingas. Pekine ryškūs 4 metų laikai: karštos vasaros ir šaltos žiemos, jis garsėja dideliu užterštumu (tai yra visiška tiesa ir sunkiai įsivaizduojamas dalykas Lietuvos gyventojams). Pekine galima rasti visko: nuostabaus grožio imperatoriškųjų pastatų, liudijančių Kinijos didybę, meno gerbėjai gali mėgautis pasivaikščiojimu bohemiškame rajone, maisto mėgėjai šiame mieste gali rasti visų pasaulio virtuvių restoranų, be abejonės, paragauti ir garsiąją Pekino antį. Šalia Pekino, netoliese, kaip drakonas kalnais draikosi įspūdingoji Didžioji kinų siena. Pekinas – istorinis ir kultūrinis Kinijos židinys.

SHUTTERSTOCK 2 nuotr.

O kaip atrodo šiandienė Jūsų kasdienybė Hainanio saloje? Kuo gyvenate, užsiimate, kaip leidžiate laisvalaikį? Kadangi šiuo metu studijuoju kinų kalbą Hainan Normal universitete, mano kasdienybė labai paprasta: darbo dienomis – paskaitos, o savaitgaliais keliauju po salą. Klimatas čia šiltas, todėl kelionės nereikalauja didelio pasiruošimo: svarbiausia turėti maudymosi kostiumėlį (šypsosi). Turėdama ilgesnes atostogas – išsiruošiu į tolimesnę kelionę ir keliauju į tas Kinijos vietas, kuriose dar neteko lankytis.

Ar daug teko keliauti po pačią Kiniją? Paminėkite Jums įsimintiniausias vietas. Kelionės – viena didžiausių mano aistrų, tad kai tik turiu galimybę – keliauju. Kinija tokia didžiulė... nors teko aplankyti nemažai vietų, dar daug kur nebuvau ir norėčiau pakeliauti. Man labai patinka kalnai, tad didelį įspūdį paliko Zhangjiajie nacionalinis parkas ir vadinamieji „Avataro“ kalnai. Kalbama, kad būtent šių kalnų, miškų, krioklių grožis įkvėpė fi lmo „Avataras“ režisierių.

Kita įspūdinga vieta – Guilinas, Jangšuo ir netoliese esančios ryžių terasos. Visas regionas ypatingas tuo, kad aplink yra tūkstančiai uolų, kurios sukuria neapsako-

mo grožio kraštovaizdį. Galima plaukti kruizu upe, mėgautis uolų atspindžiais vandenyje bei ramybe. Jangšuo miestelis labai jaukus ir žavus, o apylinkes smagiausia apkeliauti dviračiu. Man visada didelį įspūdį palieka ryžių terasos, matyt, dėl to, kad tai vakariečiams neįprastas vaizdas.

Nors labai mėgstu gamtą, po kurio laiko laukinėje gamtoje labai norisi civilizacijos. Aš esu didelių miestų gerbėja, o mano mėgstamiausi – Tokijas ir Honkongas. Žemyninėje Kinijoje išskirčiau Šanchajų, nes tai modernus, milžiniškas, nemiegantis, nuolatinio virsmo miestas. Nors apstatytas gigantiškais pastatais, jie puikiai dera su senąja architektūra. Šanchajus itin patiks besižavintiems šiuolaikine architektūra, mėgstantiems gerą maistą ir naktinį gyvenimą.

Kas labiausiai Jus žavi ar įkvepia kinų kultūroje? Kokios išminties, patirties iš jų tradicijų, gyvenimo būdo ar pan. galbūt galėtų pasisemti lietuviai? Man gražu, kad net milijonus gyventojų turinčiuose Kinijos miestuose nesijaučia agresijos ir jautiesi saugus. Žmonės labai draugiški, paslaugūs, vaikiškai smalsūs: dažnai kalbina, klausia, iš kur atvykau, bei nuoširdžiai apsidžiaugia, kai atsakau jiems kiniškai. Kinai labai sportiški ir rūpinasi savo sveikata: parkuose bei skveruose daugybė žmonių sportuoja, šoka, dainuoja. Sportu užsiima ir jaunimas, ir senjorai.

Kinai rūpinasi savo mityba ir valgo labai įvairų maistą tam, kad gautų visų sveikatai reikalingų medžiagų.

Kartais su draugais juokaujame, kad maistas Kinijoje yra tikroji religija. Ir tai iš tiesų yra jungianti bei vienijanti grandis. Jei Kinijoje jus pakvietė kartu pavalgyti – tai didžiulė garbė ir reiškia, kad nori tapti jūsų draugu. Dar man patinka, kad kinai labai gerbia tėvus, vyresnio amžiaus žmones bei mokytojus. Dažniausiai jų patarimai, sprendimai yra vertinami ir neginčijami.

Kinai labai daug mokosi ir sunkiai dirba. Ir tai daro beveik nesiskųsdami, nes konkurencija yra didelė, tad jie viršvalandžius priima kaip savaime suprantamą dalyką. Nepaisant to, žmonės randa laiko kelias valandas mėgautis tokiais paprastais dalykais kaip arbata. Tai mane labai žavi – tiesiog sustoti trumpam nuo beprotiško tempo ir atrasti šiek tiek laiko sau arba maloniam pokalbiui apie arbatą.

Manau, kad kiekvienas, atvykęs pakeliauti ar pagyventi, Kinijoje gali atrasti daug naujo, pasisemti idėjų, perimti tam tikrus kinų įpročius bei pritaikyti savo gyvenime. 

„Man gražu, kad net milijonus gyventojų turinčiuose Kinijos miestuose nesijaučia agresijos ir jautiesi saugus.“

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

55

kelionė ilgam

Ką Jums apskritai reiškia keliauti ir pažinti pasaulį? Keliauti ir pažinti pasaulį – tai didžiausias atradimo ir pažinimo džiaugsmas. Jaučiu nuolatinį kelionių alkį.

Kuo daugiau keliauju, tuo labiau suprantu, kad esu tik labai maža šio nuostabaus pasaulio dalis. Tikiu, kad kelionės bei jų patirtis daro mane tolerantiškesnę bei atviresnę.

Jaučiuosi laiminga, kad turiu draugų įvairiose pasaulio šalyse, kad galiu su jais dalytis žiniomis apie savo šalį bei pažinti jų šalies kultūrą, tradicijas, papročius. Jokiuose pasaulio universitetuose nemoko to, ko išmoksti ir ką atrandi keliaudamas.

Dar svarbu žinoti, kad Kinijoje, kaip ir bet kur kitur pasaulyje, reikia būti apdairiems, pasitaiko žmonių, kurie nori apgauti turistus ir pasipelnyti. Turguose privalu derėtis, o restoranuose nereikia palikti arbatpinigių... Visa tai yra tik svarbios smulkmenos. Prisijaukinti Kiniją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia būti atviriems ir pasiruošusiems pažinti kitokią kultūrą.

Jei Kinijoje jus pakvietė kartu pavalgyti – tai didžiulė garbė ir reiškia, kad nori tapti jūsų draugu.

Kokių turėtumėte patarimų norintiems išsiruošti į ilgą pažintinę kelionę po Kiniją? Ką svarbu žinoti? Norintiems keliauti savarankiškai reikėtų būti pasiruošusiems susidurti su kalbos barjeru. Nors vis daugiau žmonių Kinijoje kalba angliškai, atokesnėse vietose gali kilti susikalbėjimo problemų ir keliauti individualiai gali būti kiek sudėtingiau. Tačiau iš anksto šiek tiek pasiruošus ir turint kinų kalbos žodyną savo telefone – visiškai įmanoma.

Reikėtų žinoti, kad kinų įpročiai kitokie nei mūsų. Kinai valgydami garsiai čepsi, po valgio raugėja, kartais spjaudo gatvėje ir rūko neleistinose vietose. Mums tai atrodo labai nemandagu, tačiau tai visiškai normalu Kinijoje.

Kinijoje blokuojami kai kurie internetiniai puslapiai, pavyzdžiui, Facebook, Youtube, Google, Gmail ir t. t. Negalintiems be to gyventi reikėtų iš anksto pasirūpinti programa, kuri atblokuoja šiuos puslapius.

HAINANIS – piečiausia Kinijos sala, dažnai dėl savo kraštovaizdžio – linkstančių palmių, besidriekiančių baltojo smėlio paplūdimių, žydro vandenyno bangų, vaisių gausos – primenanti atogrąžų Filipinus, tačiau šios salos centre įsikūrę modernūs Kinijos miestai suteikia visus patogumus. Čia galima rasti visko: nuo išskirtinės prabangos iki kasdienio vietinio paprastumo – nuo į dangų besidriekiančių dangoraižių iki pakrantėse įsikūrusių medinių namukų. Antrajame pagal dydį (po sostinės Haikou) salos mieste Sanja atrasite 2005 m. atidengtą 108 m aukščio Budos statulą – aukščiausią pasaulyje. 

Kinijos neįmanoma pažinti per vieną kartą, todėl daugelis žmonių, nukeliavę ten pirmąkart, grįžta ir vėl. „West Express“ 56 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ ir agentūros partnerės „Wrislit“ kelionių į Kiniją programos nuolat tobulinamos, įvairinamos. Maršrutų paletėje – kiek sąlyginai trumpos kelionės su galimybe pamatyti svarbiausius istorinius objektus, tiek ir programos „pažengusiems“ su mažiau žinomų vietų lankymu, upių kruizais, kulinarinių tradicijų mokymais, gamtos kontrastų atradimais.

SHUTTERSTOCK 1 nuotr.

Šanchajus itin patiks besižavintiems šiuolaikine architektūra, mėgstantiems gerą maistą ir naktinį gyvenimą.

pažintinės kelionės

KELIONĖS KRUIZINIAIS

LAIVAIS  MITAI IR TIKROVĖ

KE KELI KELIONĖS LION ONĖS KRUIZINIAIS LAIVAIS PASTARUOSIUS PENKERIUS METUS YRA SPARČIAUSIAI AU AU U PRIEŽASČIŲ.

PIRMA, GANTI ATOSTOGŲ RŪŠIS PASAULYJE. GA PAS ASAU AULY LYJE J . DĖLL DVIEJŲ DVIE DV IEJŲ JŲ P RIEŽ RI EŽAS A ČIŲ. PIRM M A, DĖL DĖL PATOGUMO PATO TOGU GUMO IR PRAMOGŲ NUO ZIRZIANČIŲ P R OGŲ RAMOG Ų UŽTIKRINIMO UŽTI UŽ TIKR KRINIM M O VISŲ VISSŲ AMŽIAUS GRUPIŲ POILSIAUTOJAMS VI POILSIAUTO OJA JAMS MS  N UO Z IRZIANČIŲ KŪDIKIŲ KŪ ŪDI D KI KIŲ Ų IKI ŽILAGALVIŲ ŽILA LA AGA G LV LVIŲ IŲ SSENOLIŲ.

ENOL EN OLIŲ IŲ ANTRA, ANTR AN TRA A DĖL D ĖL OPTIMALAUS O PT PTIM IMAL ALAU AUSS BŪDO BŪDO D VIENU V IE IENU NU METU METU E T U PATOGIAI ET PATO PA TOGI TO GIAI APLANKYTI APL PLAN ANKY Y TI TI DAUG ŠALIŲ AR ĮDOMIŲ VIETŲ. ŠIUOLAIKINIAI OKEANINIAI LAINERIAI  IKI 5 400 KELEIVIŲ BE TO, DAR PORA TŪKSTANČIŲ JUOS APTARNAUJANČIŲ ŽMONIŲ SUTALPINANTYS PLAUKIOJANTYS „MIESTAI“ SU VISAIS METROPOLIO BRUOŽAIS, NETGI SAVO LAIKRAŠČIU IR PINIGINE SISTEMA. IR KRUIZINIŲ LAIVŲ ESAMA KELIŲ TIPŲ  KAD NORIMŲ PRAMOGŲ AR VEIKLOS RASTŲ BET KURĮ SKONĮ PUOSELĖJANTIS KELIAUTOJAS. Giedrius Drukteinis

MITAS – kelionės kruiziniais laivais yra skirtos „seniams“.

TIKROVĖ. Išties, kadaise kruizinės kelionės buvo skirtos garbaus amžiaus keliautojams. Tačiau XXI a. jas atrado ne tik vidutinio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas.

Dabartinės kelionės yra pritaikytos visų amžiaus grupių žmonėms: jose poilsis, pasaulio pažinimas, romantika ir šėlionės – „viskas viename“.

MITAS – kelionės kruiziniais laivais yra skirtos tinginiams.

TIKROVĖ. Yra žmonių, kurie mano, kad įmanoma visą kelionę praleisti katatoniškoje būsenoje nugrimzdus gulimajame krėsle prie baseino krašto. Deja, per visas keliones pasaulyje neatsirado dar nė vieno keliautojo, kurio nesugundytų kelionės į krantą ir pramogos laivo viduje – vienu metu statistiniame laive vidutiniškai vyksta apie penkiolika renginių – nuo gurmaniškų valgių ragavimo iki teatro spektaklių ar šou.

MITAS – kruizinės kelionės nebemadingos.

TIKROVĖ. Nuo kada? Tai kelionės oru tapo nebemadingos. Kur kitur, jei ne kruiziniame laive atostogų metu galėtumėte užsivilkti smokingą ar vakarinę suknelę ir užsisegti briliantinius auskarus? Eidami vakarienės į gurmanišką restoraną ar cigarų klubą... Kaip ir dalyvaudami kituose tradiciniuose renginiuose: kapitono vakare, kazino, pradedančio veikti neutraliuose vandenyse, ar šou programoje.

58

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

MITAS – tokiuose laivuose būna per daug žmonių.

Niekada nebūsiu vienas ir nepailsėsiu.

TIKROVĖ. Suprantama, kad kartais norisi privatumo. Laivų vidaus dizainas ir pramogų tvarkaraštis yra taip suplanuoti, kad keleivių minios būtų efektyviai suvaldytos ir paskirstytos, išvengiant grūsties ar žmonių srauto. Laive gausu ramių ir tylių vietų – biblioteka, cigarų kambarys, SPA kompleksai. Ir, žinoma, jei išvis nesinori matyti žmonių, tam yra Jūsų kajutė.

MITAS – tokiose kelionėse nieko įdomaus.

TIKROVĖ. Kaip manote, kas vienija Pietryčių Azijos šalis, Arabijos pusiasalį, Japoniją, Karibų jūrą, Amazonės upę ir Aliaską? Kruizinių laivų maršrutai. Praktiškai bet kuris vandeningas pasaulio regionas, kuris tik Jus domina, nes yra įdomus, savaime suprantama! – yra vagojamas kruizinių laivų (gal tik išskyrus Kuršių marias). Pats laivas nemiega nei dieną, nei naktį.

MITAS – tikriems vyrams nėra ką veikti kruiziniame laive, nuobodu...

TIKROVĖ. Tam sunku ir paprieštarauti... Ką gi daugiau tikram vyrui veikti, kai kiti vyrai išvyksta į ekskursijas, užsiima vandens sportu, treniruoja golfo įgūdžius, lieja prakaitą atletikos salėje, sėdi kazino, maudosi baseine, mokosi šokio

SHUTTERSTOCK nuotr.

K

aip ir kiekviena atostogų rūšis, taip ir kelionės kruiziniais laivais yra apaugusios mitais ir steste reotipais, į kuriuos galime pabandyti atsakyti kartu.

pažintinės kelionės

žingsnelių, žiūri filmus ar šou, ragauja egzotiškus ir gurmaniškus patiekalus, kartu su profesionaliu someljė mokosi atpažinti vynus, dainuoja karaokė turnyre, žaidžia kompiuterinius žaidimus, varto klasikos tomus bibliotekoje, traukdami gerą cigarą klausosi fortepijonu atliekamos muzikos...

Tačiau kelionė suplanuota taip, kad žmonės kuo mažiau laiko praleistų savo kajutėse, o statistiškai mažai jo ir praleidžia. Beje, septynios dienos kruizinio laivo kajutėje kainuoja mažiau nei septynios dienos vidutinės klasės viešbutyje.

MITAS – mane kamuoja jūros liga ir šiaip nepakenčiu sūpavimo.

TIKROVĖ. Net jei Jus užsupa automobilyje ar skrendant lėktuve, mažai tikėtina, kad tai įvyks kruiziniame laive. Pirma, dėl milžiniško jo dydžio. Antra, dėl specialių stabilizatorių, įrengtų visuose tokio tipo laineriuose. Laive nuolat budi medikas su atitinkamais vaistais nuo jūros ligos. Na, o jei negelbėja ir tai, rinkitės kajutę su langu – kad matytumėte tiesią horizonto liniją – jos vaizdas gelbėjo nuo jūros ligos patį Kristupą Kolumbą.

MITAS – per kruizą priaugama svorio. Sustorėsiu ir aš.

TIKROVĖ. Deja, bet maisto kruiziniuose laivuose yra tikrai daug ir pavalgyti galima bet kuriuo paros metu. Tačiau ne ką mažiau yra ir sveiko maisto. Ką valgyti, asmeninis kiekvieno pasirinkimas, tačiau visada egzistuoja praktinis patarimas – kuo daugiau judėkite. Užuot važiavęs liftu, lipkite laiptais – taip sudeginsite kalorijas, kurias gausite (žinoma, jei nemėgstate lankytis sporto salėje).

MITAS – kruizinio laivo kajutės kelia klaustrofobiją.

TIKROVĖ. Kai kurios ekonominės klasės kajutės išties neturi lango (arba kaip priimta sakyti laive, „iliuminatoriaus“).

MITAS – kruiziniuose laivuose maistas nėra šviežias.

TIKROVĖ. Tarp mūsų šnekant, jis yra šviežesnis nei bet kuris produktas Jūsų šaldytuve.  ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

59

pažintinės kelionės

Dabartinės kelionės yra pritaikytos visų amžiaus grupių žmonėms: jose poilsis, pasaulio pažinimas, romantika ir šėlionės – „viskas viename“.

MITAS – kruiziniuose laivuose daug girtų žmonių, ypač vakarais.

TIKROVĖ. Laivuose dėl saugumo sumetimų egzistuoja šiek tiek griežtesnės taisyklės nei smuklėse ant žemės, ir girti asmenys prie baro yra tiesiog neaptarnaujami.

MITAS – negalėsiu keliauti vienas.

TIKROVĖ. Išties, kruiziniuose laivuose nebūna vienviečių ekonominės klasės kajučių, jos yra dvivietės arba šeimyninės. Keliauti vienas galite, tačiau už kajutę teks mokėti kaip už dvivietę.

MITAS – vaikams kruiziniuose laivuose yra nuobodu.

TIKROVĖ. Kūdikius ir mažylius prižiūri auklės vaikų kambariuose (beje, dažniausiai be jokio papildomo mokesčio). Paaugliams rengiamos stovyklos, tam tikros veiklos programos, diskotekos ir kompiuterinių žaidimų varžybos. Iš esmės, vaikiškos programos yra intensyvios, siekiant, kad tėvai pailsėtų, nekvaršindami sau galvos dėl savo atžalų priežiūros.

MITAS – kruizinės kelionės yra brangios.

TIKROVĖ. Tai yra geriausias kainos ir kokybės santykis.

Kaip jau minėta, savaitės kelionė yra pigesnė nei savaitė, praleista viešbutyje. 

MITAS – kruizinės kelionės ilgai trunka.

TIKROVĖ. Galite pasirinkti: 1–5 dienų trukmės kelionę (statistiškai tokią trukmę renkasi apie trečdalis keliautojų), 6–8 dienų trukmės kelionę (tokias renkasi daugiau kaip pusė keliautojų), 9–17 dienų kelionę (apie dešimtadalį pasirinkimų).

MITAS – į tokią kelionę reikės vežtis daug drabužių ir aksesuarų.

TIKROVĖ. Ne visi keleiviai vilki smokingus ir vakarines sukneles, tai tik asmeninio pasirinkimo klausimas. Jei norite išvengti puošniai apsirengusių žmonių restorane ar vakarėlio metu, tai visada įmanoma padaryti valgant prie kitų staliukų, kitose salėse ar būnant kitose pramogų vietose.

Kur kitur, jei ne kruiziniame laive atostogų metu galėtumėte užsivilkti smokingą ar vakarinę suknelę ir užsisegti briliantinius auskarus?

Kruizinės kelionės yra vienas iš prioritetinių „West Express“ ir jos partnerės „Wrislit“ produktų. Kruizus kaip pa60atostogų ŽVILGSNIS Į PASAULĮ puikiai įvertino daugelis agentūrų klientų, nes tai unikali galimybė vienoje kelionėje ir trauklų variantą pramogauti, ir pažinti svečias šalis. „West Express“ dirba su dauguma pasaulio kruizų bendrovių, be to, yra italų bendrovės „MSC Cruises“ prioritetinė partnerė Lietuvoje, tad klientai kruizus užsako iš pirmų rankų.

SHUTTERSTOCK nuotr. (2)

MITAS – iš laivo nieko nepamatysiu.

TIKROVĖ. Jei išties norite viską pamatyti, rengiamos netgi kruizinės kelionės aplink pasaulį. Šiaip laivas jūroje daugiausia laiko praleidžia naktį, kai visi miega arba pramogauja. Rytais laivas atvyksta į vis kitą uostą (šalį), kuriame praleidžia visą dieną – suteikiant pakankamai laiko keleiviams aplankyti miestą ar regioną. Specialiai tam skirti autobusai keleivius nuveža ir parveža nemokamai, nebent norite išsamesnės ekskursijos, už kurią gali tekti primokėti papildomai.

mada

MADINGIAUSI saulės akiniai 2016-ųjų atostogoms

JAU PO PIRMOSIOS MILANO MADOS SAVAITĖS DIENOS BUVO AIŠKU: 2016AISIAIS BE AKINIŲ  NUO SAULĖS AR REGĖJIMUI PAGERINTI  MADINGIEMS NEPAVYKS BŪTI NEI MOTERIMS, NEI VYRAMS. AKINIAI, RODOS, TAPO BENE PAGRINDINIU STILIAUS AKCENTU, KURIS ARBA SKONINGAI ĮSILIEJA Į BENDRĄ ĮVAIZDĮ, ARBA TAMPA IŠSKIRTINE APRANGOS DETALE, AKSESUARU, KURIO RYŠKUMUI AR NET EKSTRAVAGANCIJAI LEIDŽIAMA RĖKTE IŠRĖKTI „ŠĮ SEZONĄ AŠ  SUPERMADINGAS!“ Ieva Rimkutė

P 62

ažiūrėti, kas dedasi ant garsių mados kūrėjų podiumų, yra viena, o štai išsirinkti tinkamą akinių porą optikos salone – sunki užduotis. Reikalavimų daug: akiniai turi tikti prie veido formos, bendro stiliaus ir, galų gale, derėti prie nuotaikos! Tam, kad perkant būtų paprasčiau susiorientuoti akinių mados vingriuose, pateiksime pagrindinius da-

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

lykus, kuriuos reikia žinoti apie 2016 m. pavasario ir vasaros sezono akinių mados tendencijas.

RĖMELIŲ FORMOS Anksčiau galiojo taisyklė rinktis priešingos formos nei veidas akinius. Pavyzdžiui, jei veidas ovalus, akinius stilistai rekomendavo kvadratinius. Pamirškite tai, dabar šie principai negalioja, nes šiemet stilingi bus tie, kurie nepabijos su akiniais atrodyti šiek tiek keistai. Ypač dėl jų dydžio – jei svars-

mada tysite, mažesnius ar didesnius, rinkitės didesnius arba dar DIDESNIUS. Pavyzdžiui, iš „Giorgio Armani“, „Prada“ ar „Dolce & Gabbana“ kolekcijų. Svarbu ir stiklų bei rėmelių forma, kurių pagrindinės šiemet ant podiumų buvo keturios: apvalūs, „katės akių“, kampuoti ir „suvirintojo“.

Kampuoti

Apvalūs

Kvadratiniai ir stačiakampiai. Kai kurių formos klasikinės arba arti jų, o kai kurių – netgi labai taisyklingai geometriškos ir dėl to keistos, provokuojančios. Mažesni kaip „Marco De Vincenzo“, dideli kaip ant „Versace“ podiumo arba kvadratiniai ir blizgūs, kokius siūlo „Gucci“.

Johno Lennono, 8-ojo dešimtmečio, bet dažnai įmantriai sumoderninti – ryškiaspalviais rėmeliais, o kai kurie labai dideli, storais dideliais rėmais, drąsiai nugulančiais ant pusės skruostų. Tiesa, kuo didesni, tuo labiau permatomų stiklų, bet nebūtinai tamsių: gali būti geltonų ar rausvų, jei moterims, kad ir kokie dideli akiniai, veidas neturi pasislėpti.

Privalumas akivaizdus – nešiojant tokius nereikia makiažo!

Tiesa, vyrams tai neaktualu, tad jiems stiklai siūlomi mažesni, labiau „The Beatles“ grupės laikų, kokių moterys gali rasti „Max Mara“ kolekcijoje.

„Suvirintojo“ Jei iš tiesų drąsu su akiniais atrodyti keistai, tai „suvirintojo“ formos akiniai yra būtent tai, kas garantuotai atkreips aplinkinių dėmesį. Dengiantys pusę veido ir nebūtinai juodi. Keisčiausiais galima laikyti tuos, kurie netgi nėra skirti slėptis nuo saulės spindulių, pavyzdžiui, Stella Jean arba Emilio Pucci juos siūlo visiškai skaidrius, bet dėl jų formos visiškai aišku, kad šie akiniai nėra skirti regai koreguoti.

SHUTTERSTOCK nuotr.

Katės akių Tokiems ryžtasi vis daugiu moterų ir ši forma kasmet tampa vis labiau ekstravagantiška, drąsiau imituojanti įkypas akis.

Stilistai vieningai sutaria – tokia forma ideali fatališkos moters įvaizdžiui kurti ir beveik visada dera prie elegantiško stiliaus. Moderniai elegancijai – klasikinės „katytės“, miesto stileivai – su blizgančiais rėmeliais, o išskirtinio stiliaus damai – su ryškiu neįprastu dekoru, faktūriniai, gal net balansuojantys ant kičo ribos, kaip gėlėtieji ir tviskančiomis detalėmis puošti iš „Dolce & Gabbana“ kolekcijos. Įdomesnių variantų šiemet siūlo ir „Moschino“, „Fendi“, „Vivetta“, „Bottega Veneta“ ir kiti mados namai.

SPALVOS Konservatyvios klasikos mėgėjams – juodi arba rudai margi, kokių būna kiekvieną sezoną. Tačiau šie metai kvies eksperimentuoti, ypač laisvalaikiu ir atostogų metu, todėl madingųjų akinių spalvynas išties platus. Rėmelių spalvų nė neverta vardyti, bet atkreipsime dėmesį į stiklų spalvas. Itin juodi vėl grįžta į madą toms ir tiems, kuriems akinių norisi maskavimuisi. „Ombre“ stiliaus stiklai – pereinančių spalvų – tiems, kam labai juodi netinka ar tiesiog nepatinka. Sezono ryškiausieji – skaisčiai raudoni arba pikantiškai atrodantys rožiniai, kaip siūlo Emilio Pucci, ir į madą sugrįžę geltonų atspalvių stiklai. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

63

mada

nius ir skirtus dienai (nes tokiais galima kvėpintis ir vakare). Taip ir dėl akinių – jei vienus, tai klasikinius arba kuo mažiau įmantrius, ir būtinai – kuo neutralesnių spalvų, kad tiktų prie visko ir visada. Ekstravagantiškos formos ir spalvos labiau tinka atostogoms, gatvės stiliui, podiumui ir tiems, kurie gali sau leisti pailsėti nuo griežtos biuro aprangos kodo.

Spalvų gausybė ir vyriškose kolekcijose: ryškių rėmelių, kurie tampa aprangos akcentu, siūlo „Burberry Prorsum“, o „Moschino“ mados namai iš pažiūros moteriškus ryškius rėmelių atspalvius derina prie ekstravagantiškos vyriškos aprangos.

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMUS? Pagal veido formą: ovaliam ir apvaliam veidui tiks „katės akių“, itin dideli, vadinamieji „oversized“ ir kvadratiniai akiniai; kvadratiniam veidui – atvirkščiai, rekomenduojami apvalūs ar užapvalintų švelnesnių formų. Reikia atkreipti dėmesį, kaip akiniai dera su antakių linija. Dažniausiai labiau tinka tokie, kurie sutampa su ja. Tačiau ši taisyklė negalioja, jei rinksitės keistų geometrinių formų akinius, pavyzdžiui, kvadratinius – tuomet geriau, jei akiniai antakius išvis paslėps. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kiek akiniai nusileidžia ant skruostų – jei dengia daugiau nei pusę, veidas gali atrodyti neproporcingai.

Pagal veido spalvą: šviesiaodžius melsvi ir rožiniai akiniai labai smarkiai paryškins, bet jiems reikėtų vengti žalių ir daugumos geltonų atspalvių, kurie tinka vidutinio tamsumo odos veidui. Tačiau jei veido spalva šaltesnio atspalvio, puikiai tiks vyšnių ir įvairios raudonos ir mėlynos. Juodi – klasikiniai – tinka visiems, tik šviesių bruožų žmonėms siūloma rinktis labiau permatomus stiklus, kad ant veido neatrodytų „per sunkiai“.

Plotis. Atkreipkite dėmesį, ar akiniai ne per daug išsikiša į šonus ties smilkiniais. Šiek tiek platesni optiškai susiaurins apatinę veido dalį, tačiau, jei smakras ir apatinis žandikaulis ir taip siauri, su tokiais akiniais atrodysite it vabalas. Reikia pabūti bent kelias minutes su akiniais ir įsitikinti, kad jie nespaudžia smilkinių – kai kurie modeliai gali būti per siauri ir ilgai su jais neištversite, gali netgi pradėti skaudėti galvą. O štai per platūs kris nuo galvos – pasilenkite matuodamiesi į apačią ir įsitikinsite, ar jie stabiliai laikosi.

Kojelės. Akinių kojelės turi užlįsti iškart už ausų, nespausti, bet ir neužsilenkti per daug toli nuo ausies. Iš to galima spręsti, ar akiniai tinkamo dydžio, o jie negali būti nei per dideli, nei per maži, antraip nebus patogūs – nutrins ausis arba nuolat kris.

Tiek saulės akinius, tiek ir kvepalus teoriškai galima turėti vienus. Vis dėlto tai, kas tinka vienur, netiks kitur.

Jei renkatės kurį nors vieną, stilistai patartų likti ištikimiems klasikai. Kaip ir dėl minėtų kvepalų, kuriuos, jei turėtumėte tik vienus, ko gero, rinktumėtės klasiki-

64

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

 Tamsūs akiniai, kaip žinoma, buvo išrasti XII a. Kinijoje, kur juos nešiojo aukšto rango valdininkai, bet ne apsaugai nuo saulės, o tam, kad nuslėptų savo emocijas, pavyzdžiui, teisėjai teismo metu.  XVIII a. Italijoje pradėti gaminti spalvotų stiklų akiniai: žali stiklai naudoti tam tikriems regėjimo sutrikimams koreguoti, o geltonai rudi būdavo išrašomi sergantiesiems sifiliu, mat jautrumas šviesai yra vienas iš ligos simptomų.  Akiniai nuo saulės buvo sukurti vyrams, tačiau dar iki 7-ojo dešimtmečio jie išpopuliarėjo ir tarp moterų. Akinius nuo saulės kaip aksesuarą smarkiai išpopuliarino kino žvaigždės ir Šiemet stilingi įvairios pasaulio įžymybės, tokios kaip Audrey Hepburn ar bus tie, kurie Sophia Loren. nepabijos su akiniais  Dainininkas Eltonas Johnas, garsus ir dėl savo pomėgio sauatrodyti šiek tiek lės akiniams, turi bene didžiaukeistai. Ypač dėl jų sią pasaulyje jų kolekciją – net dydžio.

20 000!  Net 70 % prabangių prekės ženklų akinių, tokių kaip „Chanel“, „Ralph Lauren“ ir „Burberry“, gamina viena italų kompanija, kuriai, beje, priklauso ir „RayBan“ prekės ženklas. 

Akiniai turi tikti prie veido formos, bendro stiliaus ir, galų gale, derėti prie nuotaikos!

SHUTTERSTOCK nuotr.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE AKINIUS NUO SAULĖS

VIETNAMAS:

keliautojo meniu

Tarptautinės Eatwith vakarienės: skaniau nei restorane

AR PRIIMTUMĖTE VAKARIENĖS Į SAVO NAMUS VISIŠKAI NEPAŽĮSTAMĄ ŽMOGŲ? O JEIGU JIS NET NEKALBĖTŲ JŪSŲ KALBA? PASIRODO, TOKIAS VAKARIENES ORGANIZUOJANČIŲ ŽMONIŲ VISAME PASAULYJE TIK DAUGĖJA  TIEK NUOTYKIAUTOJAI STUDENTAI, TIEK SOLIDŪS VER SLININKAI RENKASI VIETINĘ VIRTUVĘ, KULTŪRĄ IR GYVENIMĄ PAŽINTI NE LANKYDAMIESI MICHELIN ŽVAIGŽDUTĖMIS ĮVERTINTUOSE RESTORANUOSE, O PAPRASTŲ ŽMONIŲ NAMUOSE. Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

Dėl judėjimo „Eatwith“ Jūsų namai gali tapti tarptautinių vakarienių tašku, prieinamu kitiems šios programos dalyviams iš viso pasaulio. Ir visai nesvarbu, kuriame mieste gyvenate. Jos veikimo principas paprastas: programos internetinėje svetainėje tereikia susirasti miestą, į kurį keliaujate, ir pamatysite, ar jame gyvena kas nors iš programos dalyvių, kurio namuose galėtumėte apsilankyti su kitais miesto svečiais.

Kol kas vienintelė Lietuvos ambasadorė „Eatwith“ programoje yra vilnietė rinkodaros specialistė Rūta Kairienė – su ja ir susitikome pakalbėti apie tai, kas įkvepia žmones savo namus atverti visam pasauliui.

Mindaugo Beišio, Eatwith.com nuotr.

Rūta, susipažinkime – papasakokite apie save. Jau daugiau kaip 13 metų dirbu IT kompanijoje. Didžiąją mano gyvenimo dalį užima darbas, tačiau šeima – ne mažiau svarbi. Su vyru esame kartu jau daugiau kaip 20 metų ir auginame tris nuostabius vaikus. Laisvalaikiu stengiamės kuo daugiau laiko praleisti su jais: žaidžiame stalo žaidimus, labai mėgstame Vilniaus senamiestį, todėl neretai einame ten pasivaikščioti, išgerti puodelį kvapnios kavos, taip pat mėgstame lankytis kameriniuose koncertuose, rengiame bendras vakarienes su draugais, na, o atostogoms renkamės keliones. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

65

keliautojo meniu

daugiau niekada nekeliaus ir nevalgys įprastu būdu. Ne Kaip dažnai keliaujate? Kartais atrodo, kad gyvenatik todėl, kad maistas buvo nepalyginamai skanesnis nei me nuo vienos kelionės iki kitos. Abiem su vyru tenka restorane, bet ir todėl, kad vakaras, praleistas su svetinnemažai keliauti darbo reikalais, tačiau net ir atostogas gais šeimininkais, apskritai papildė visą jo kelionę. Šiansunkiai įsivaizduojame praleistas namuose. Todėl beveik dien „Eatwith“ atstovų galite rasti daugiau kaip 150 šavisada judame kuria nors kryptimi – pažindami vis kitus lių, tarp jų ir vieną Lietuvoje (šypsosi). pasaulio kraštus arba, kad ir penktą kartą, grįždami į jau atrastas ir visos šeimos pamėgtas vietas. PaKas yra ir gali tapti „Eatwith“ davyzdžiui, Kretoje turime pamėgtą mažą šeilyviais? Ar vykdoma kokia nors atmyninį viešbutį, į kurį važiuojame kas keDidžiausią ranka žmonių, kurie siūlosi renglerius metus jau 15 metų. Labai vertinu tos įspūdį man ti vakarienes pas save? Neprivalai šeimos močiutės ruošiamą maistą restorabūti profesionalus šefas, kad galėtum tapnėlyje, šeimininkų spaustą alyvuogių aliepalieka tos ti „Eatwith“ nariu. Čia laukiami ir mėgėjai, jų, maloniai stebina kartais prie kambario kelionės, jaučiantys aistrą maisto gamybai. Tačiau durų paliktos trešnės iš šeimos sodo ar kiti kuriose tenka patekti nėra taip paprasta, kaip gali pasimieli svetingumo ženklai. rodyti iš pirmo žvilgsnio, „Eatwith“ atstoPastaroji mūsų kelionė buvo į Toskaną, iš arti pažinti vų teigimu, į projektą atrenkama tik 4 proc. kur mano kolega italas užleido savo namus vietinių žmonių visų besikreipiančių dalyvių. Man pačiai mūsų šeimai. gyvenimą, jų taip pat teko paplušėti, kol galiausiai sulaukiau taip ilgai lauktojo „taip“.

Kokio būtinų žingsnių „plano“ laikokasdienybę, Šio projekto sumanytojai rūpinasi, kad patės atvykusi į naują šalį, kaip su ja svetingumą, slauga būtų visapusiškai kokybiška, pradesusipažįstate, ko ieškote? Paprastai bet pabūti jų dant maistu, vieta ir baigiant šeimininko kuriai kelionei ruošiamės atsakingai ir iš bendravimo galimybėmis. Todėl dalyvius anksto. Susirenkame visą informaciją apie šeimose. atsirenka ypač preciziškai ir tam negaili nei lankytinas vietas, ten gyvenusias ar gyvejėgų, nei laiko. Svarbūs keli kriterijai: ką nančias įžymybes, šiek tiek susipažįstame ir kaip gamini, vieta, kurioje priimsi svečius, bei paties su tos šalies kultūra ir net stengiamės išmokti nors kepretendento profilis. Vien gardžiai gaminti nepakanka, letą žodžių ar frazių, kad galėtume ką nors pasakyti vienes žmonės ateina ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti, tine kalba. Aš paprastai net papuošiu savo kompiuterio maloniai praleisti vakaro, susipažinti su šalimi kitaip, ekraną pačiu gražiausiu vaizdu iš šalies, į kurią planuoapsikeisti idėjomis bei požiūriais. jame keliauti, ir keletą mėnesių gyvenu maloniu laukimu, kada netrukus jį pamatysiu. Mano įsitikinimu, šalies Kaip pati atradote šį judėjimą? Viešėdama Italijokultūrą geriausiai gali pajusti per mažiausią jos ląstelę – je kartu su vyresniuoju sūnumi dalyvavau maisto gaminišeimą, todėl didžiausią įspūdį man palieka tos kelionės, kuriose tenka iš arti pažinti vietinių žmonių gyvenimą, mo pamokoje, kuri vyko italų šeimos namuose, skaičiuojų kasdienybę, svetingumą, pabūti jų šeimose. jančiuose juo trečiąją šimtmetį. Alyvmedžių ir kiparisų apsuptas namas, grynas kaimo oras, švieži itališki produkPanašu, kad būtent tuo remiasi ir „Eatwith“ protai, brandus vynas ir svetinga italų šeimyna paliko neišgrama. Papasakokite apie ją pačią – kas tai per dildomą įspūdį. Būtent iš šio italo šefo ir sužinojau apie šį judėjimas? Kas, kur ir kada jį įkūrė? „Eatwith“ puikų projektą. Grįžusi susiradau eatwith.com svetainę ir projekto idėja kilo Guy Michlinui iš JAV, kuris 2010 m. pasiryžau registruotis, tačiau teko nusivilti, nes tarp gaatostogaudamas Kretoje praleido vieną nepamirštamą limų šalių Lietuvos tuo metu dar nebuvo. Tąkart rankas vakarą graikų šeimoje, vaišindamasis šeimininkės ruošnuleidau, bet, matyt, buvo lemta, kad šis projektas vėl tais gardžiais naminiais patiekalais ir bendraudamas su mane surastų. Skrisdama iš verslo kelionės Norvegijoje, visiškai nepažįstamais žmonėmis. Vakarienė toje šeimolėktuve rastame žurnale perskaičiau straipsnį apie įdoje paliko tokį stiprų įspūdį, kad jau tada vyras suprato – mius socialinius projektus, tarp kurių buvo minimas ir

66

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

keliautojo meniu

„Eatwith“ – social dining (liet. valgymo ir bendravimo) projektas. Čia pat lėktuve sudėliojau keletą alternatyvių meniu ir apsisprendžiau projekto sumanytojams parašyti argumentuojantį laišką, kad į tokį nuostabų projektą būtų įtraukta ir Lietuva. Kvietimą pateikti paraišką ir dalyvauti atrankoje gavau netrukus. Bet... patekau ne iš karto. Pati įsitikinau, kad tam reikia nemažai atkaklumo ir pastangų. Turėjau pereiti keletą „Skype“ interviu, aprodyti namus, paruošti meniu ir viską pateikti vizualiai patraukliai.

Kol kas esate vienintelė lietuvė, kviečianti vakarienės pas save.

Kas paskatino apsispręsti prisijungti prie „Eatwith“? Vaikystėje valandų valandas praleisdavau savo močiutės virtuvėje žiūrėdama, kaip ji gamina.

Stebėdavau, su kokia meile ji minko tešlą, kaip kruopščiai pjausto daržoves, su kokiu pasigėrėjimu puošia jau pagamintą patiekalą. Kiekvienas jos prisilietimas prie maisto buvo persmelktas meilės.

Mano močiutė turėjo ypatingą talentą – iš paprastų produktų sukurti neįtikėtino skonio ir grožio valgomus šedevrus.

Galbūt todėl nuo vaikystės jaučiu aistrą maisto gamybai. Man tai ne prievolė, o didelis malonumas ir net savotiška meditacija. Gal kažkas nustebtų, bet man visai nepikta, kai sekmadienio rytą kiekvienas vaikas paprašo trijų skirtingų patiekalų pusryčiams (šypsosi). Jau seniai supratau, kad man maisto gamyba yra būdas daryti žmones laimingus. Tačiau viena, kai gamini šeimai, draugams, o visai kas kita, kai turi pasistengti dėl nepažįstamų žmonių. Tai – savotiškas iššūkis ir kartu įsipareigojimas stebinti savo svečius vis įdomesniais skonių atradimais ir tobulinti savo įgūdžius.

Be to, manau, kad gyvenime svarbu dalytis. Man patinka gaminti ir pasirūpinti Neprivalai būti svečiais, todėl „Eatwith“ – puikus būdas profesionalus šefas, tai realizuoti. „Eatwith“ atstovus ir vienija svarbiausia nuostata, kuri man pakad galėtum tapti čiai labai priimtina: „Mes darome tai, ką „Eatwith“ nariu. Čia labai mėgstame, o mūsų sukurti nuostalaukiami ir mėgėjai, būs patiekalai sujungia žmones, pasaulį darydami draugiškesnį ir skanesnį.“ jaučiantys aistrą

maisto gamybai.

Tačiau patekti nėra taip paprasta...

Kokių žmonių teko sulaukti savo namuose, kokių įspūdžių jiems paliko maistas, o Jums – bendras vakaras? Mūsų namuose jau lankėsi svečių iš Olandijos, Lenkijos, Belgijos, Vokietijos, o tarp jų buvo tiek kuprinėmis nešinų studentų, tiek ir solidžias pareigas einančių ar savo verslą turinčių keliautojų. Tačiau pastebėjau vieną šiuos įvairius žmones vienijantį bruožą – tai noras pažinti ir patirti kai ką naujo. Galiausiai vakarai, praleisti tokioje draugijoje, yra naudingi abiem pusėms. Priimdami svečius iš kitų šalių turime ir patys būti pasirengę pristatyti savo šalį, papasakoti istoriją, parekomenduoti lankytinas vietas ar vertus dėmesio renginius, o tai įpareigoja dar geriau pažinti savo šalį ir nuolat domėtis tuo, kas vyksta aplink.

Na, o svečių įspūdžius geriausiai perteikia jų palikti atsiliepimai „Eatwith“ svetainėje, tačiau vieno svečio komplimentas, pasakytas asmeniškai, man ypač paglostė širdį: „Pas jus skaniau nei restorane“ (šypsosi).

Kokius patiekalus siūlote ragauti savo svečiams? Nesu didelė lietuvių tradicinės virtuvės gerbėja, todėl ir savo svečiams siūlau modernesnes patiekalų improvizacijas, bet jas ruošiu naudodama lietuviškus produktus. Pavyzdžiui, užkandžiui siūlau trapios tešlos krepšelius su aitriosiomis paprikomis gardinta bruknių uogiene ir lietuvišku varškės sūriu. Man svarbu maistu reprezentuoti savo šalį, tačiau cepelinų savo svečiams neverdu (nusijuokia). Apskritai palaikau sveiko maisto idėją, todėl savo patiekalus stengiuosi kurti iš sezoninių daržovių ir vaisių.

Kuo būtent Jus vilioja konceptas priimti ir lankytis nepažįstamų žmonių namuose? Atsakydama pacituosiu Cesarį Chavezą: „If you really want to make a friend, go to someone’s house and eat with him... the people who give you their food give you their heart“ (liet. „Jei iš tiesų nori susirasti draugą, nueik į žmogaus namus ir pavalgyk kartu su juo… žmonės, kurie dalysis su tavimi maistu, dalysis ir meile“). Taigi svetimą šalį, jos kultūrą geriausiai gali pajusti pabūdamas šeimoje, matydamas aplinką, kurioje ji gyvena, valgydamas namuose pagamintą maistą, girdėdamas vietinę kalbą, matydamas jų kasdienybę, bendraudamas su šeimos nariais. Šis projektas mane žavi galimybe susipažinti su naujais žmonėmis, kitomis kultūromis ir požiūriais, išbandyti kažką naujo. Dabar ir aš pati keliaudama į kitą šalį pirmiausia pasižiūriu, ar joje yra „Eatwith“ narių (šypsosi). 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

67

keliautojo kelia autojo meniu

DESERTAI NE TIK AKIMS GUNDANTIS DESERTAS  TAI GERŲ EMOCIJŲ UŽTAISAS VISAI DIENAI. KONDITERIS, ŠOKOLADO MEISTRAS, „ALI ŠOKOLADINĖS“ SAVININKAS ALI GADŽIJEVAS SAKO, KAD KURDAMAS DESERTUS PATIRIA NUOSTABŲ JAUSMĄ  „TARSI SKLEISTUM ŽMONĖMS GĖRĮ“. TAD SALDŽIAM ĮKVĖPIMUI SIŪLOME PASIGAMINTI KETURIS NESUDĖTINGUS, BET IŠSKIRTINIUS SALDUMYNUS, KURIEMS, PASAK DESERTŲ JUVELYRO ALI, PRIREIKS SVARBIAUSIŲ „INGREDIENTŲ“  MEILĖS IR KRUOPŠTUMO. Idėja ir receptai – Ali Gadžijevo

Nuotraukos – Roberto Daskevičiaus

KUKURŪZŲ MILTŲ KEKSAS SU JUODOJO ŠOKOLADO DROŽLĖMIS (2 vnt.)

150 g kukurūzų miltų 180 g migdolų drožlių ½ šaukštelio kepimo miltelių 2 kiaušinių (kambario temperatūros) 320 g rudojo cukraus 1 apelsino 4 šaukštų juodojo šokolado drožlių Užtepui: 250 g maskarponės sūrio 2 šaukštų cukraus pudros

• Virtuviniame kombaine iki vienodo birumo sumalkite migdolų drožles, kukurūzų miltus ir kepimo miltelius.

• Atskirai iki standžios masės išplakite kiaušinius su cukrumi.

• Į gautą masę įtarkuokite vieno apelsino žievelę, suberkite sumaltus ingredientus ir sumaišykite iki vientisos masės. Viską supilkite į sviestu išteptą kepimo formą.

• Kepkite įkaitintoje orkaitėje iki 180 ºC apie 30 min.

• Kol keksas kepa, sumaišykite maskarponės sūrį su cukraus pudra ir atidėkite į šalį.

• Iškepusį keksą pravėsinkite ir išimkite iš formos.

• Ant kekso, tolygiai paskirstydami, tepkite maskarponės kremą ir užberkite gausiai šokolado drožlių.

AR ŽINOJOTE, KAD... bet kurio šokolado pagrindas yra produktai, gaunami iš kakavos pupelių. Juodasis šokoladas gaminamas į kakavą įdedant tik tiek kakavos sviesto ir cukraus, kiek reikia, kad jis išlaikytų kietą formą. Nors dar majai tikėjo, kad kakavą atrado dievai ir padovanojo ją žmonijai, už jos atsiradimą Europoje turime būti dėkingi Kristupui Kolumbui.

1828 m. olandas šokoladininkas Conradas van Houtenas sukūrė hidraulinį presą, kuriuo pirmą kartą pagamino kakavos miltelius, bei procesą, kuris padėjo juos maišyti su vandeniu – šiandien tai vadinama „olandiškuoju metodu“. 1847 m. anglų kompanija „J. S. Fry & Sons“ pagamino pirmąją juodojo šokolado plytelę, jau panašią į tą, kurią valgome šiandien.

68

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

keliautojo meniu

TRIUFELIAI SU ČIOBRELIAIS (40 vnt.)

245 g grietinėlės 2 g šviežių čiobrelių 41 g cukraus 350 g pieninio šokolado 130 g sviesto 200 g lydyto juodojo šokolado 100 g kakavos • Užvirkite grietinėlę su cukrumi bei čiobreliais. Nukėlę nuo kaitros palikite 30 min., kad pritrauktų čiobrelius.

• Perkoškite ir pakaitinkite grietinėlę (bet neužvirkite!).

• Į dubenį supilkite pieninį šokoladą, pakaitintą grietinėlę ir viską gerai išmaišykite iki vientisos masės.

• Sviestą įmaišykite esant 35 ºC. • Gautą triufelių masę laikykite šaldytuve apie 3 val.

• Iš triufelių masės suformuokite rutuliukus.

• Atskirai dubenyje išlydykite juodąjį šokoladą, jame su šakute pamirkykite triufelį ir iš karto apvoliokite kakavoje.

AR ŽINOJOTE, KAD... triufeliai – visame pasaulyje mėgstami nedideli šokoladu ar kakava aplieti saldumynai su šokoladinio ganašo įdaru. Šie gardumynai kilo iš Prancūzijos, kur ir gavo vardą dėl išorinio panašumo į brangiuosius grybus – juoduosius trumus. Pasak legendos, triufeliai buvo sukurti kulinarijos legendos Auguste’o Escoffier virtuvėje trečiajame XX a. dešimtmetyje. Ironiška tai, kad tokį atradimą – beje, visai netyčia – padarė vienas žymiojo šefo praktikantų. Užuot supylęs karštą grietinėlę į indą su plaktu kiaušiniu ir cukrumi, vaikinas ja užpylė juodojo šokolado gabaliukus. Pamatęs, kaip lengvai formuojamas toks šokolado kremas, jis apvalius rutuliukus apvoliojo kakavos milteliuose, kad jie nebeliptų prie paviršių, ir – voila!

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

69

keliautojo meniu

PAVLOVOS TORTAS Morengo biskvitui: 110 g kiaušinių baltymų 100 g cukraus pudros druskos (vieno žiupsnelio) 10 g krakmolo 1 žaliosios citrinos Plikytam kremui: 500 g pieno 1 vanilės lazdelės 100 g cukraus 50 g kukurūzų krakmolo 120 g kiaušinių trynių 50 g sviesto Morengo gamyba • Visus ingredientus plakite iki standžių putų.

• Gautą masę supilkite į kepimo žiedą ir kepkite įkaitintoje orkaitėje iki 160 ºC apie 20 min.

Plikyto kremo gamyba • Į prikaistuvį supilkite 500 g pieno ir palikite ant ugnies. Įpjaukite vanilės lazdelės ankštį ir perpjaukite ją pusiau. Bukąja peilio dalimi pašalinkite va-

70

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

•

• • •

nilės sėklas ir sumeskite jas kartu su visa ankštimi į virinamą pieną. Virkite tol, kol užvirs. Į tuščią dubenį subėrę 100 g cukraus ir 50 g kukurūzų krakmolo, išmaišykite iki vientisos birios masės.

Ant jų supilkite 120 g kiaušinių trynių, gerai išmaišykite.

Visą dubens turinį supilkite atgal į prikaistuvį ir intensyviai maišykite, kad neprisviltų krakmolas.

Kaitinkite, kol sutirštės kremas. Į pravėsusį kremą įmaišykite sviestą.

Ant iškepto morengo tepkite kremą ir užtarkuokite žaliosios citrinos žievelės.

AR ŽINOJOTE, KAD... šis morenginio pagrindo desertas pavadintas žymios rusų balerinos Annos Pavlovos garbei. Specialiai jai šį gardumyną 1926 m. sukūrė šefas viename viešbutyje Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, kur A. Pavlova lankėsi pasaulinių gastrolių metu. Dėl paprastos gamybos ir tokios ypatingos kilmės istorijos šį desertą ypač dažnai gamina tiek Naujojoje Zelandijoje, tiek ir Australijoje.

keliautojo meniu

BABA AU RHUM SU PISTACIJŲ KREMU Pyragaičiams (15 vnt.): 500 g miltų 20 g cukraus 10 g druskos 30 g mielių 100 g vandens (kambario temperatūros) 4 kiaušinių 160 g lydyto sviesto Sirupui: 200 g vandens 180 g cukraus 100 g romo Pistacijų kremui: 250 g grietinėlės 50 g maskarponės sūrio 50 g pistacijų pastos 30 g cukraus pudros • Į dubenį supilkite vandenį, cukrų bei mieles ir maišykite, kol visi ingredientai ištirps.

• Įmaišykite kiaušinius, miltus su druska ir pamažu supilkite lydytą sviestą.

• Atidėkite tešlą į šalį apie 30 min., kad pakiltų.

• Iškilus tešlai formuokite ją norimo dydžio ir formos pyragaičiais ir kepkite įkaitintoje orkaitėje iki 170 ºC apie 25 min.

• Kol pyragaičiai kepa, išvirkite sirupą. Į prikaistuvį supilkite vandenį bei cukrų ir užvirinkite. Pravėsinkite ir supilkite romą.

• Iškepusius bei pravėsusius pyragėlius sudėkite į neaukštą skardą ir užpilkite sirupu. Tai labai svarbu! Ir nepamirškite vartyti.

• Kol pyragėliai brinksta, išplakite kremą. Į dubenį supilkite grietinėlę, maskarponės sūrį, pistacijų pastą bei cukraus pudrą ir plakite iki standžios kreminės masės.

• Pyragėlius gardinkite paruoštu kremu ir dekoruokite šokolado drožlėmis.

AR ŽINOJOTE, KAD... nors lietuviams šis kekso pavadinimas kelia kiek kitokių asociacijų, prancūzų kalboje žodis „baba“ reiškia „krintantis“ ar „apsvaigęs“. Šis mielinis keksas gaminamas gausiai išmirkant jį rome ir yra pagardintas įvairiais džiovintais vaisiais. Šiandien žinoma babos versija pirmą kartą buvo pagaminta Paryžiuje apie 1830 metus, tačiau šio deserto šaknys – Lenkijoje. Pirmą kartą šį keksą į Prancūziją atvežė Lenkijos karalius Stanisławas Leszczyński, tačiau tada baba dar nebuvo mirkoma rome. Kalbama, kad tokia mintis karaliui kilo pastebėjus, kad kelionės metu gardusis keksas sudžiūvo.

keliautojo men meniu niu

IZRAELIS:

patirti ir paragauti, ne vien pamatyti KIEKVIENAS ŽINOME, KAIP SVARBU KARTKARTĖMIS PABĖGTI NUO KASDIENOS RITMO IR, PATEKUS Į NEPAŽĮSTAMĄ APLINKĄ, IŠ NAUJO Į SAVE PATĮ PAŽVELGTI NEĮPRASTU KAMPU. GALBŪT IŠGYVENTI NAUJĄ POTYRĮ, GAL PARAGAUTI NAUJĄ SKONĮ, SURASTI ATSAKYMĄ Į ILGAI KAMUOJAMĄ KLAUSIMĄ, O GAL ATVERSTI NAUJĄ GYVENIMO PUSLAPĮ IR IŠDRĄSĖJUS IMTIS NAUJOS VEIKLOS...

JUK NIEKAS NEIŠLAISVINA ŽMOGAUS NUO RUTINOS PANČIŲ LABIAU NEI KELIONĖS. Nida Degutienė

NESLEPIAMAS PASIDIDŽIAVIMAS TRADICIJOMIS Keliaudami po Šventąją Žemę įkvėpimo žmonės ieško toli gražu ne vien maldose. Biblijos puslapiuose įamžintą žmonijos istoriją dažnas „perskaito“, pavyzdžiui, ragaudamas patiekalus, kurių prieš šimtmečius buvo ant mūsų protėvių stalo. Kviečiai, miežiai, vynuogės, alyvuogės, figos, granatai ir medus: tai septynios gėrybės, aprašytos seniausioje žmonijos knygoje – Senajame Testamente. Tai gėrybės, be kurių ir šiandien neapsieina šių žemių senbuviai – žydai, druzai, arabai, čerkesai, beduinai, ir kurios šiandieninį skubantį žmogų ragina iš naujo atrasti savo ištakas.

Kai vienos kelionės po atokų druzų kaimą metu mūsų grupelę prisivijo jaunutė mergina ir su neslepiamu pasididžiavimu ėmė pasakoti apie savo kaimo ir šeimos istoriją, unikalias druzų tradicijas, tikėjimo paslaptis ir gardžiausią pasaulyje druzų namuose gaminamą maistą, ne vienas paslapčia bandėme įsivaizduoti paprastą lietuvaitį, mėginantį sužavėti pirmąkart sutiktus nepažįstamuosius savo gimtojo kaimo žavesiu. Dažnas pripažįsta, kad pakeliavęs

72

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Autorės asmeninio albumo nuotr.

po Izraelį ir pabuvęs kunkuliuojančiame tautų ir tradicijų katile ima labiau domėtis ir didžiuotis savo šaknimis, istorija ir tradicijomis. ŠABAS – DIDŽIAUSIA ŠVENTĖ Juk tiesa, kad neretai sau pripažįstame, jog įsisukę į darbų ir rūpesčių verpetą vis rečiau randame laiko sustoti, pabūti su artimaisiais ir net pačiu savimi, pasimėgauti kokybišku poilsiu ir tikromis, ne elektroninėmis emocijomis. Žydai darbo komandiruotes ir net poilsines keliones planuoja taip, kad kiekvieną šabo vakarą ir kiekvieną religinę šventę sutiktų su artimaisiais. Ir jei iš pradžių savaitgaliais išmirštantis miestas atrodo keistai ir nejaukiai, ilgainiui nejučia imi mėgautis priverstiniu ir savo įprasto ritmo sulėtėjimu.

Pajusti, ką reiškia būti dalimi visuomenės, iki šių dienų gyvenančios taip, kaip parašyta Senajame Testamente, galima bent kartą prisėdus prie tradicinio žydiško šventinio stalo. Kad ir kokiu pašėlusiu gyvenimo ritmu gyventų, penktadienio vakaras žydams – tai metas, kai kiekvie-

keliautojo meniu nuose namuose į šalį nustumiami darbai ir rūpesčiai, o iš virtuvės pakvipus skaniausių patiekalų aromatams, visa šeima, kad ir kokia išblaškyta būtų, susėda prie bendro balta staltiese tiesto stalo. Bendra malda, skaniu maistu ir gyvu bendravimu izraeliečiai palydi besibaigiančią savaitę ir pasikrauna jėgų naujai laukiantiems darbams.

Tik dalyvavęs tikroje šabo šventėje supranti, kodėl tokios tvirtos žydiškos šeimos, kodėl sveika ir stipri jų bendruomenė. Juk 52 šeštadienius kartu praleidžiantys žmonės nuolatos jaučia stiprų savo šeimos narių palaikymą ir bendrystę, užtai čia nėra vienišų, likimo vėjų mėtomų žmonių.

Pajusti šabo – svarbiausios judėjų šventės – dvasią nuo šiol gali ir po Izraelį keliaujantys turistai: neseniai žydų religinės mokyklos studentai pristatė projektą, kurį džiaugsmingai parėmė ne viena Jeruzalės gyventojų šeima. Studentams pasiūlius kuo daugiau atvykėlių supažindinti su žydiškomis šventėmis, šeimos mielai sutiko kviesti keliautojus į savo namus ir švęsti šabą kartu su jais prie bendro vaišių stalo. Nuo šiol kiekvieną penktadienio vakarą daugiau nei 200 keliautojų turi unikalią progą apsilankyti vietinių namuose ir skanauti tradicinius šabo patiekalus. Valgiais nuklotas stalas, dainingos maldos ir atsakymai į visus klausimus, kokie tik gali kilti svetimšaliui, pirmąkart atsidūrusiam žydiškuose namuose. Sėkmingu komerciniu projektu tapusi jaunimo idėja ne vienam atvykėliui tapo įkvėpimu dosniau dalytis savo šalies kultūra su smalsiais turistais, ieškančiais autentiškų potyrių.

NAUJŲ VERSLO IDĖJŲ – Į TURGŲ Garsų ir spalvų kupinas Jeruzalės turgus, kaip ir aplink įsikūrusios senosios humuso užeigėlės bei duonos kepyklos, pasakoja kulinarinę šio civilizacijų miesto istoriją.

Anuomet buvę padriki prekeivių prekystaliai, niekaip neįsivaizduojami kaip laisvalaikio praleidimo vieta, šiandienis Jeruzalės turgus ir jo prieigos garsėja madingiausiomis užeigomis, kurios kasdien lūžta nuo nesibaigiančio srauto lankytojų, besimėgaujančių autentiškais skoniais, kvapais ir turgaus šurmuliu.

Atokiame turgaus kampe įsikūrusią sefardiškų troškinių valgyklą gerai mena senieji Jeruzalės turgaus prekeiviai.

Nuo seno tradicinių patiekalų čia siūlydavo žydų išeivių iš Irako šeima. Tai jie pirmieji suprato, kad švieži vaisiai ir daržovės, kuriomis prekiavo nuo ankstyvo ryto iš miesto pakraščių suvažiavę pardavėjai, – anaiptol ne pakankamas maistas žmonėms, leidžiantiems ilgas dienas šurmuliuojančioje turgavietėje. Kasdien prieš patekant saulei šeimos galva užkaisdavo milžiniškus puodus, kuriuose lėtai troškindavosi šviežia mėsa, lęšiai, ryžiai ir pupos. Artėjant pietų metui čia nusidriekdavo eilės turgaus prekeivių, laukiančių garuojančio naminio troškinio porcijos.

Netrukus žinia apie skaniausius mieste irakietiškos virtuvės patiekalus paplito ir tarp turgaus pirkėjų, o šiandien šis paprastas ir neišvaizdus turgaus kampas su tais pačiais dideliais kunkuliuojančiais troškinių puodais tapo geidžiamiausia vieta autentiško maisto išsiilgusiems Jeruzalės gyventojams ir smalsiems turistams. Ypač tiems, kuriems artima naujai atgimusi „slow food“ idėja. 

Nedideli ožkų ūkiai su plačiu brandintų sūrių asortimentu – gana nesenas Izraelio reiškinys.

Garsų ir spalvų kupinas Jeruzalės turgus, kaip ir aplink įsikūrusios senosios humuso užeigėlės bei duonos kepyklos, pasakoja kulinarinę šio civilizacijų miesto istoriją.

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

73

keliautojo meniu

Viena sausakimša kavinė su prancūziškais desertais, garuojančia kava ir ką tik iš krosnies ištrauktos šviežios duonos kepaliukais, įsprausta tarp daržovėmis užkrautų medinių prekystalių pačiame Machne Jehuda turgaus centre, dar prieš dešimtmetį atrodė visiškai kitaip.

Anuomet čia buvo apgriuvusi ir skylėta pitų kepykla. Kai šimtmečius tradicinius duonos paplotėlius kepusios šeimos galva verslą nutarė perduoti į savo dukros rankas, ši nė pažiūrėti nenorėjo į praeito amžiaus pradžią menančius įrenginius ir nė galvoti negalvojo apie varginantį darbą rankomis minkant duonos tešlą. Užtat žinodamas merginos aistrą saldiems kepiniams, jos tėvas žengė išmintingą žingsnį: išsiuntė dukrą metams į Prancūziją pasimokyti prancūziškosios konditerijos paslapčių. Grįžusi į Jeruzalę, ši iš pagrindų renovavo senąją šeimos kepyklą ir pavertė ją jaukia ir modernia prancūziška kavine, kurioje, kaip tvirtina vietiniai, pati skaniausia kava ir šviežutėliai desertai. Išmintis, verslumas ir kūrybiškumas: štai ko galima pasimokyti iš izraeliečių!

rystės srityje. Įkūrę Lotem vyninę, vaikinai ėmėsi kitaip nei kiti gaminti vyną: jie įsitikinę, kad vyno kokybę, be tradicinių elementų, lemia ir tam tikros muzikos garsai.

Lotem organinėje vyninėje kiaurą parą girdisi švelnios melodijos, kurios grojamos pagal vyninės savininkų sudarytą grojaraštį. Tokioje muzikalioje aplinkoje ragaujant vyną užsimiršta ne vien didmiesčio šurmulys ir kasdieniai rūpesčiai. Dažnas į nuošalią vyninę atvyksta, kad garsų ir skonių darnoje surastų harmoniją ir pats.

ŠIRDŽIAI NEĮSAKYSI Tel Avivą pasaulis žino kaip niekuomet nemiegančią aukštosios virtuvės meką. Dėl maisto galvą pametę Tel Avivo gyventojai ir atvykėliai negaili pinigų linksmybėms ir patiems geriausiems restoranams, todėl rezervuoti stalelį būtina gerokai iš anksto! Artimųjų Rytų virtuvė čia maišoma su Azijos maisto gaminimo technikomis, o senieji žydiški ir arabiški patiekalai virsta molekulinės virtuvės stebuklais.

Užtai tiems, kas pavargsta nuo modernaus didmiesčio ATGIMSTANTYS OŽKŲ IR VYNO ŪKIAI šurmulio, gera pailsėti organiniame Tami ūkyje, kuriaNedideli ožkų ūkiai su plačiu brandintų sūrių asortime mėgstantys šeimininkauti gali pasiraitoję rankoves mentu – gana nesenas Izraelio reiškinys, itin išpopuliakibti į maisto gaminimą ir vakarop klementinų pavėsyrėjęs pastaraisiais metais. Gausios izje mėgautis šviežutėliais modernios Viraeliečių šeimos keliauja į organinius duržemio jūros regiono virtuvės patieūkius, kad pabūtų gamtoje ir paragaukalais.

Pajusti šabo – tų šviežių ožkų pieno sūrio gaminių.

Studijos šeimininkė neretai svečiuoVienas įdomiausių ūkių – netoli Jeruse sulaukia izraeliečių su vaikais, kurie svarbiausios judėjų zalės, akmenų olose įsikūrusio Šai Zelpirmąkart gyvenime įsitikina, jog daršventės – dvasią nuo zer buveinė. Atsiskyrėlis Šai įsitikinęs, žovės auga ne parduotuvės lentynoje, o šiol gali ir po Izraelį kad bibliniais laikais būtent akmeninėlysvėje. Tami mėgsta su svečiais dalyse olose buvo brandinami sūriai, o jose tis sveikos mitybos idėjomis. Ir užkrėskeliaujantys turistai. esančios išskirtinės klimato sąlygos sūti juos įkvepiančia savo pačios istorija, riams suteikdavo ypatingų skonio sakaip kadaise sėkmingai besiklostančią vybių. Vasaros karščius slopinančioje teisininkės karjerą moteris išmainė į akmeninėje užeigoje ir šiandien veikia netipiška Šai gakur kas širdžiai mielesnę – kulinarinę – veiklą. minamų sūrių parduotuvėlė, o dešimtis kilometrų sūrio pirkėjai sukaria dar ir tam, kad tyloje pasigrožėtų kvapą PATIRTI, NE VIEN PAMATYTI gniaužiančiais vaizdais.

Patirti, ne vien pamatyti. Taip skamba šiuolaikinio keUžtai vyndarystės tradicijos šiandienio Izraelio žemėse liautojo devizas. Jei iki šiol pilka kasdienybė arba minčių gyvavo nuo seno, tuo tarpu pastaraisiais metais žydiški chaosas neleido pažvelgti į save neįprastu kampu, ieškovynai išgyvena tikrų tikriausią renesansą! Viena už kitą ti savo ištakų, atsiduoti išsvajotiems pomėgiams ar imtis jaukesnės vyninės ieško būdų, kaip suvilioti vis gausėnaujų verslo idėjų, būtinai išsiruoškite į Izraelį. Atraskijantį vyno žinovų ratą savo gaminamais produktais. te šalį, kurią bent kartą gyvenime būtina pamatyti. PaDu jaunuoliai po tarnybos Izraelio armijoje nusprendė, sisemkite iš izraeliečių pozityvios energijos ir begalinio jog jų pašaukimas – anaiptol ne nuobodus darbas biugyvenimo džiaugsmo, kuriuo spinduliuoti gali tik tauta, re, o nevaržoma laisvė improvizuoti netradicinės vyndagerai žinanti, kas yra šiandienos trapumas. 

„West Express“ įsitikinusi, kad net ir dažnai keliaudamas į Izraelį kiekvieną kartą atrastum ką nors nauja. Šiuolaikinė ten74 – svečias ŽVILGSNISšalis Į PASAULĮ dencija pažinti ragaujant, degustuojant, puotaujant kartu su vietiniais. Izraelis – tai šalis, kurioje laukia nepaprasti gurmaniški nuotykiai, tad „West Express“ paletėje atsirado ir unikalių turų, atskleidžiančių keliautojams įmantrius Izraelio kulinarinius labirintus.

pramogos

KELIAUTOJO KALENDORIUS 2016 KIEKVIENAS KELIONES PLANUOJA SKIRTINGAI  VIENI JAS RENKASI PAGAL VIETAS, KURIAS LABIAU SIAI NORI PAMATYTI, KITI  SEKDAMI KULTŪROS ĮVYKIŲ KALENDORIŲ AR IEŠKODAMI VISKO, KAS SUSIJĘ SU JŲ HOBIU AR GYVENIMO AISTRA. SIŪLOME SUSIPAŽINTI AR DAUGIAU SUŽINOTI APIE KELIS ĮSPŪDINGUS FESTIVALIUS, ŠVENTES AR MUGES, KIEKVIENĄ MĖNESĮ VYKSTANČIUS PAČIUOSE ĮVAIRIAUSIUOSE PASAULIO KAMPELIUOSE. Parengė Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

KOVAS Holi spalvų festivalis, Indija Nors ir kilusi iš senos induistų religinės tradicijos, ši spalvų šventė jau seniai mėgstama ir induizmo neišpažįstančių žmonių visame pasaulyje. Šįmet kovo 23 d. vyksianti Holi spalvų šventė simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį ir pavasario atėjimą, o jos metu gatves užpildo tūkstančiai žmonių, vienas kitą dažančių įvairiausių spalvų milteliais, skystaisiais dažais užtaisytais vandens šautuvais ir kitais įmanomais būdais.

SAUSIS

BALANDIS

Charbino ledo ir sniego skulptūrų festivalis, Kinija Jau daugiau kaip penkiasdešimt metų Charbine, Šiaurės rytų Kinijos mieste (Heilongdziango provincija), rengiamas didžiausias pasaulyje ledo ir sniego skulptūrų festivalis. Jis trunka beveik du mėnesius (nuo sausio 5 d. iki vasario 25 d.), o jo metu galima grožėtis ne tik kvapą gniaužiančiomis sniego skulptūromis, bet ir ištisais pastatais iš ledo kubų. Be to, festivalio metu vyksta įvairių papildomų ekskursijų bei atrakcijų.

Songkran vandens festivalis, Tailandas Ši šventė, kuri vyks balandžio 13–16 d., kartu yra ir Tailando Naujieji metai. Pasiruoškite, kadangi šiomis dienomis Tailando gatvėse sausiems greičiausiai išlikti nepavyks – taškymasis vandeniu ir įvairūs vandens mūšiai – pagrindinis šventės atributas. Turistus ypač žavi ir tailandiečių sugebėjimas šioje šventėje suderinti linksmybes bei dvasinę jos pusę, kadangi pasitinkant naujus metus Tailande svarbus apsivalymas ne tik fizine, bet ir dvasine prasme.

GEGUŽĖ

SHUTTERSTOCK nuotr.

VASARIS

a rnavalas, Brazilij Rio de Žaneiro ka viso pasaulio akys kryps d.

9 5– rio sa Šįmet va inis didykuriame šėls tradic niekuo į Rio de Žaneirą, tai su – s ala av rn ka sis karnavalas. Šis įspūdingų šokių, muzikos, nepalyginama vykstanti ta, es fi ų sirodym tis šou kostiumų bei pa ian ks vy nią prieš gavė . alu nuo pat XVII a. Šis av rn iu pasaulyje ka laikomas didžiaus

Didysis pavasario festivalis, Japonija Jei lankysitės Japonijoje gegužės mėnesį, čia jus pasitiks gausybė įvairių kultūrinių renginių bei tradicinių festivalių, o vienas iš jų yra Shunki Reitaisai, arba Didysis pavasario festivalis, vykstantis Niko mieste gegužės 17 ir 18 d. Jis skirtas pagerbti senovės karį Tokugawą Ieyasu, kuris įkūrė Tokugavos šiogūnatą Edu mieste, šiandien žinomame Tokijo vardu. Šis festivalis jau saugomas kaip pasaulio kultūros paveldas, o jo metu miestu eina daugiau kaip 10 000 vyrų, dėvinčių XVIII a. karių kostiumus. Įspūdingos eitynės simbolizuoja Tokugawos Ieyasu palaikų pernešimą iš Tokijo į Niko, kokia buvo paskutinė jo valia. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

75

pramogos

RUGSĖJIS

BIRŽELIS Žurnalo „Food and Wine“ gastronomijos mugė, JAV Nors pirmasis vasaros mėnuo labiausiai džiugina ieškančius muzikos festivalių, kulinarijos fanatikai birželio 17–19 d. praleidžia Aspeno mieste, Kolorado valstijoje. Gurmė, kulinarai bei vyno mėgėjai ir kiti gastronomijos profesionalai čia skuba sužinoti industrijos naujienų, užmegzti naudingų pažinčių ir, žinoma, paragauti to, ko dar negalima rasti niekur kitur.

Onam šventė, Indija Vieną iš Indijos valstijų, Keralą, rugsėjo 13 d. sudrebins didžiausia čia minima šventė Onam. Ji yra viena iš seniausių induistų švenčių, trunkančių net dešimt dienų.

Patiems indams tą dieną svarbu pasipuošti naujais drabužiais bei suruošti įspūdingas 21 patiekalo vakarienes, be to, ši šventė neatsiejama nuo fejerverkų, dramblių karnavalo, įspūdingų laivų lenktynių, muzikos bei šokių.

SPALIS Tarptautinė Albukerko oro balionų šventė, JAV Nors ypač įspūdingą reginį galima išvysti JAV Albukerko mieste (Naujosios Meksikos valstija), čia jau daugiau kaip 40 metų spalio 1–9 d. vyksta didžiulė tarptautinė Albukerko oro balionų šventė. Prasidėjusi nuo vos trylikos oro balionų, dabar ši šventė žiūrovus žavi daugiau kaip 600 nuo žemės kylančių balionų vaizdu. Oro balionų šventė yra didžiausias tokio tipo renginys pasaulyje, sutraukiantis daugiau kaip 100 000 svečių.

LAPKRITIS Loi Krathong ir Yi Peng, Tailandas Lapkričio 15 d. Tailande galite išvysti vieną įspūdingiausių kasmetinių švenčių pasaulyje – Loi Krathong ir Yi Peng festivalius. Pirmajame svarbiausia tradicija yra rankų darbo krepšelių paleidimas upėje – krepšeliai paprastai gaminami iš bananmedžių lapų ar žievės, puošiami įvairiomis gėlėmis, smilkalais ar nedidele auka dievybėms. Yi Peng dar vadinamas ir šviesų festivaliu, nes jo metu žmonės į dangų paleidžia tūkstančius popierinių žibintų su žvakutėmis viduje.

Pagal budistų tradicijas šie festivaliai žymi dvasinį apsivalymą bei naują pradžią.

LIEPA

San Fermino festivalis, Ispanija Šis savaitės trukmės festivalis Pamplonos mieste visada prasideda birželio 6 d. vidurdienį ir baigiasi birželio 14 d. vidurnaktį. Pasaulyje žinomiausia šio festivalio dalis – garsusis bėgimas nuo bulių miesto gatvėse, tačiau gausu ir kitų ispaniškų tradicijų. Kiekviena diena šią šventinę savaitę minima dainomis, fejerverkais, persirengėlių paradais (tradiciškai dominuoja milžinai ir didžiagalviai) bei kitomis linksmybėmis.

RUGPJŪTIS

76

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

GRUODIS Mevlanos besisukančių dervišų festivalis, Turkija Šis festivalis pirmiausia skirtas paminėti mistiką bei teologą Rumi, XIII a. įsteigusį Mevlanos vienuolyną. Ordinas dar žinomas „besisukančių dervišų“ pavadinimu dėl savo išskirtinės maldos praktikos – šokio besisukant apie savo ašį. Kalbama, kad pasirodymų stebėjimas apibūdinamas kaip dvasinė patirtis, o patys dervišai šokdami leidžiasi į dvasinę mistinę kelionę, kurios metu atsiskiriama nuo savo ego, atranda meilę bei tiesą ir pasiekia tobulybę. 

SHUTTERSTOCK nuotr.

„Burning Man“ festivalis, JAV Šis Nevados dykumoje vykstantis festivalis jau seniai nebevadinamas vien „muzikos“ – tai yra su niekuo kitu nepalyginama meno ir kultūros sintezė, peržengianti bet kokius barjerus ar draudimus. Daugelis tai vadina meninės saviraiškos festivaliu, kuris, nors vyksta tik nuo 1986 metų, jau yra tapęs legenda. Be muzikinių pasirodymų ir vakarėlių, dykumoje vyksta ir daugiau nei 2 000 nemokamų paskaitų, seminarų ar tiesiog susitikimų, siekiant išgirsti ir pateikti naujas idėjas bei požiūrį.

hobis

PAPUA IR KOMODO SALOS – VARTAI Į KITĄ PASAULĮ DU VAIKUS AUGINANTYS MEDIKAI AISTĖ IR LIUTAURAS GIEDRAIČIAI GYVENA TOKĮ AKTYVŲ GYVENIMĄ, KAD NET LAISVALAIKĮ RENKASI KUPINĄ IŠŠŪKIŲ. LIUTAURAS, ANOT ŽMONOS, VOS SPĖJA SUKTIS: MEDŽIOKLĖ, ŽVEJYBA, ELNIŲ AUGINIMAS, O AISTĖ SAVE REALIZUOJA KELIAUDAMA MINTIMIS PO KNYGŲ PASAULĮ, VIRTUALIĄ ERDVĘ, TAIP PAT ATSIPALAIDUOJA AUGINDAMA GĖLES. APIE KELIONES IR JŲ METU PATIRIAMUS ĮSPŪDŽIUS MOTERIS KALBA TAIP VAIZDINGAI, KAD VIEN JOS PASIKLAUSIUS APIMA LAGAMINO, LĖKTUVO IR ATRADIMŲ ILGESYS. NESENIAI PORA GRĮŽO IŠ KELIONĖS PO INDONEZIJĄ BEI KOMODO IR PAPUA SALAS, KURIAS PAŽINO VARGINANČIŲ, TAČIAU NEPAMIRŠTAMŲ ŽYGIŲ PĖSČIOMIS ANGL. „TREKKING“ BŪDU. Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

Aiste, kaip ir kada pajutote tokį kelionių alkį?

Ką Jums apskritai reiškia keliauti ir pažinti pasaulį? Kelionės „pagavo“ studijų metais – tuo metu tai buvo studentiškos stovyklos, praktika, apsiribojusi Europa ir jos pakraščiais. Dėkui mamai, kuri vis skatindavo ir visur išleisdavo. Tuo metu jaudindavo kiekvienas kelionės žingsnis, kaip ir visi kiti pirmi kartai. Smagiausia buvo naujos draugystės, pažintys, nuotykiai. Susituokus

Herojų asmeninio albumo nuotr.

ši priklausomybė tik sustiprėjo. Po kiek laiko į šias pinkles įviliojome ir draugus, tik jie atsparesni, o mes nebepagydomi (šypsosi). Kažkas vis dedasi galvoje ir neleidžia nepaplanuoti į priekį nors vienos kelionės. Kaupiasi patirtis, pažįsti save, tautiečius, svetimšalius – nori nenori, bet palygini, išsigrynini stipriąsias savo savybes, iš galvos išsivalo nereikalingos nuosėdos ir susigrąžini teigiamą motyvaciją kasdienybėje. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

77

hobis

„Pirmą kartą toks šiukšlynas pasirodė šiurpiai, o kur dar grėsmingi papuasų veidai...“

Vietiniai vyrukai su nacionaliniu kostiumu – vyriško pasididžiavimo apsauga „koteka“.

Kur ir kiek esate keliavę? Po Europą pradėjome judėti autobusais, vėliau persėdome į savo automobilį. Ilgiau užsibuvę esame Latvijoje, Estijoje, Laplandijoje, Mozūrijoje, Prancūzijoje, Toskanoje, Bavarijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Šiaurės Norvegijoje (ten pažvejojame, pagrybaujame), keliose Graikijos salose. Turkiją išmaišėme dar studijuodami, todėl ji liko viena mieliausių krypčių. Probėgšmais užsukame į atskirus miestus, dažniau – sostines. Geografija išsiplėtė prieš 10 metų.

Stengiamės kasmet aplankyti kitą žemyną – pasiblaškėme po Pietų Afrikos Respubliką, Zimbabvę, Gvatemalą, Belizą, Hondūrą, Braziliją, JAV, Tailandą, Šri Lanką, Maldyvus, Madagaskarą, Indoneziją. Kryptis keičiame tam, kad pajustume didesnį kontrastą.

Pastarojoje kelionėje Komodo ir Papua salas pažinote pasirinkę keliavimą pėsčiomis tomis vietomis, kur neįmanomas joks transportas.

Kuo toks keliavimo būdas Jus žavi? Esame gamtos, ne miesto žmonės, tad mūsų kelionių tikslas – neužsibūti miestuose. Jei įmanoma – aplankyti didžiuosius krioklius, plaukti upėmis, jūromis, aplankyti kalnus, uolas, lietaus miškus. Visada atkreipiame dėmesį į nacionalinius parkus ir kitus gamtos stebuklus. Juos geriausia pažinti einant į žygius pėsčiomis – tai trekking ar hiking, dar galima ginčytis, tačiau jų esmė panaši: tai yra dienos

78

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

ar pusdienio pasivaikščiojimas po lankomas vietas kad ir visai menkais takeliais. O tokių kelionių sunkumą galima matuoti išgerto vandens kiekiu – vos pasivelki, bet norisi dar (šypsosi)...

Kokių įspūdžių parsivežėte iš šios kelionės? Ko ieškantiems keliautojams patartumėte vykti į Indoneziją? Akys už kelionės į Indoneziją užkliuvo todėl, kad šalia buvo prierašas „Papua“, tačiau grupė subyrėjo ir dalis jos liko kitoje Indonezijos saloje su poilsiu Balyje. O mus labiausiai žavėjo Komodo ir Papua salos, tad būtent dėl Papua su grupe ir išsiskyrėme. Geriausia keliaujant tai, kad kiekviena diena stebina ir vis stipriau pamalonina. Šįkart viskas buvo tobula. Vykstant į Indoneziją, kelionės tikslas gali būti ne tik salų grožis, povandeninio pasaulio įvairovė, unikalūs gyvūnai, bet ir noras pasisemti supratimo, kaip išgyventi ir sugyventi tokiam dideliam kiekiui įvairių religijų ir kultūrų žmonių. Tik reikia būti pasiruošusiam, nes, tarkime, supratimas apie švarą ir higieną ten stipriai skiriasi nuo europietiškojo. Nereikia pamiršti, kad Indonezijoje alsuoja gausybė ugnikalnių, ir tai gali būti vienu iš kelionės tikslų ar trukdžių. Kelios dienos prieš išskrendant vieno iš ugnikalnių pasispjaudymas sujaukė keleto aplinkinių oro uostų dienotvarkę. Lankant Bromo ugnikalnį Javos saloje katilas virė taip, jog kitą dieną net buvo pristabdytas turistų srautas.

hobis nėra, viskas pristatoma tik lėktuvais. Pakeleiviai papuaPanašu, kad nė akimirkos nesigailėjote ramų posai, stipriai besiskiriantys savo išvaizda nuo kitų matytų ilsį Balio saloje iškeitę į varginančią kelionę pėsindoneziečių, buvo tikras galvos skausmas stiuardesėms. čiomis? Tiesą sakant, mums ir tų trijų dienų ten buvo Nemokantys skaityti čiabuviai sėdo nesirinkdami vietų. per mažai... Gamtoje kiekvienas procesas gaivališkesnis, Vietoje oro uosto mus pasitiko tinklinis gardas, kur visi todėl ir norisi prisiliesti prie šios pirmapradės būties. Tapakampiai buvo apspjaudyti raudonai – net ir mūsų gido čiau, taip, mūsų gidas, vietinis papuasas Jonas, tempo neJono dantys švietė raudonai. Sakė, kad taip yra dėl kažmažino, vienintelis atokvėpis – fotografijos minutės. O kokio vaisiaus, čia kramtomo dantims stiprinti. Be to, Jono dažnai tik kuprinė tolumoje matydavosi! Nors nuobuvome daug kartų įspėti, kad tarp pasitinkančiųjų bus vargis pasibaigus žygiui kaustė kojas ir mušė per pakauir vyrukų su nacionaliniu kostiumu – šį, norėjosi dar. Kartais atrodo, kad dėl vyriško pasididžiavimo apsauga „koįspūdžių gausos visko nė nespėji apdoteka“ (specialiai paruoštas ilgavaisis roti. O Balyje nakvojome dvi naktis, moliūgas). Vietiniai tiesiog susirenka kaip tik buvo laiko masažui ir žvejybai.

Visada atkreipiame paspoksoti, kaip šįkart atrodo nauMintis buvo ta, kad, pasirinkę viešbutį dėmesį į nacionalinius ji atvykėliai, paspausti jiems rankos. atokesniame kaime, apžvelgsime dalį Išties, tai buvo pirma šalis, kuriosalos. Kadangi nemėgstame miesto erparkus ir kitus gamtos je jaučiausi kaip stebėjimo objektas, zelio – neapsirikome. Vanduo ten buvo stebuklus. Juos geriausia nes buvo daug norinčių mus nufotošvaresnis, gamta – gražesnė, vietipažinti einant į žygius grafuoti, pačiupinėti (šypsosi). Mus niai nebrangiai suorganizavo žvejybą, pėsčiomis. priėmė vietinis gidas Jonas – nenuo viešbučio virtuvės šefas puikiai pasakomo amžiaus vyras su nežinomu ruošė barakudą. skaičiumi žmonų ir vaikų. Nedaugžodžiaujantis, retai besišypsantis, kaip ir visi papuasai, Papasakokite apie Papua bei Komodą. Kiek šiotačiau labai paslaugus ir mielas. Sakėsi iki 7 metų dar se salose likusios autentikos, kiek palietusi civilakstė su „koteka“, bet vėliau kaimą iškeitė į kiek papraslizacija? Kas labiausiai nustebino, o gal nuvylė? tesnį gyvenimą miestelyje. Į tolesnę pažintį su vietiniais Mes buvome Papua dalyje, priklausančioje Indonezijai žengėme per turgų. Pirmą kartą toks šiukšlynas pasiro(Papua Naujoji Gvinėja yra tos pačios salos atskira valsdė šiurpiai, o kur dar grėsmingi papuasų veidai, skvartybė). Nusileidome šalia vieno didžiausių salos miestų bios, gilios akys – tada nejučia prisimeni ir pasakojimus Džajapuros (man priminė Rio de Žaneirą – daug gražių apie tai, kad priešus čia suvalgydavo... Bet vėliau į turgų žalių kalvų, nusidriekusių palei vandenyną, ir namai tesukdavome du kartus per dieną, ieškodami ypač puikių rasose – lyg favelos) ir perskridome į Vameną, miesteegzotiškų vaisių.  lį Baliemio slėnyje. Tai slėnis salos viduryje, į kurį kelių

„Keliaudamas nori nenori, bet išsigrynini stipriąsias savo savybes, iš galvos išsivalo nereikalingos nuosėdos...“ „Komodo didieji driežai, sveriantys iki 120 kg, gali įsibėgėti iki 30 km/h.“

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

79

hobis

„Į keliones ir važiuoji tam, kad parsivežtum įspūdžių, kuriais gali dalytis, bet niekas jų negali iš tavęs pavogti.“

Kitą dieną patraukėme į žygį pėsčiomis per dani genties gyvenamas žemes, kurias skrodžia galinga, akmeninga, srauni Baliemio upė. Kraštovaizdis įspūdingas, kalvotas, žalias, miškų vaizdus keičia dirbamos terasos. Kaimeliai aptverti medinėmis tvoromis be vartelių, tad teko per jas laipioti. Mintis paprasta – kiaulės, kurios ir dabar yra didžiausias turtas, turi ganytis anapus tvoros (šypsosi). Palaipioti reikėjo ne tik per tvoras, bet ir į statokus šlaitus, bristi upe. Tiesa, Jonas siūlėsi pernešti – sakė, pratęs. Bet

Gidas greit pasileido bėgti, kviesdamas mus paskui: krūmynuose pasimatė 5 driežai, baigiantys sudoroti elnią.

80

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

matant prieš save vos ne dvigubai vyresnį ir perpus mažesnį žmogų, buvo kažkaip nepatogu... Nors žygis turėjo būti apie 4–5 val., užtrukome septynias. Gidas, įvertinęs mūsų pajėgumą, pasiūlė keliauti truputį plačiau ir aukščiau, tad ir ėjome per kalnus, per svetimus kiemus, sutikdami vietinius, dirbančius laukuose. Trobesiai ten – maži, mediniai, su šiaudiniais stogais. Kiekvieno kiemo dešinėje stovi stačiakampis namas-svetainė, gale kiemo – vyro namas, kairėje pabirę žmonų namukai. Vietinių darbo įrankiai be galo primityvūs, mažai metalo, daug kas iš akmens, virvės – augalinės, o moterys nertus maišus nešioja ant galvos.

Vėliau iškilome į didesnį kaimą – čia stebino įmantrūs svarbių vyrų kostiumai, dekoruoti spalvingais rojaus paukščiais, raitytomis „kotekomis“. Karo šokiai gal jau kiek praradę savo prasmę, bet rūkyti čiabuviai nepamiršę, patys augina tabaką ir Jonas ne vieną pakelį nuvežė dovanų. Po šokių ir dainų buvo kiaulės skerdimo ceremonija: vyrai paruošė kiaulę, moterys – laužą. Lauže įkaitintus akmenis sluoksniavo su žolėmis, bulvėmis ir mėsa, kol viskas pavirto į taisyklingos formos kubilą ir liko kepti apie 2 val., o aplink ratais lakstė šunys ir vaikai – mažieji su nuolat varvančiomis nosimis, mat naktys vėsokos.

Plaukti į Komodą – vienas malonumas. Nori – maudaisi, nori – tarp salų akis ganai, nori – valgai. Tik kelis kartus reikėjo lipti į krantą ir sekinti save žygiais po salas. Čia nebuvo labai jauku, kadangi vietiniai didieji driežai, sveriantys iki 120 kg, gali įsibėgėti iki 30 km/h. Tačiau gidai pamokė tam tikrų gudrybių: jei turi ką mesti – mesk ant žemės, kad nors laikinai nukreiptum jų dėmesį. Jei bėgi – bėk zigzagais. Jei matai, kad „drakono“ pilvas išsipūtęs – būk ramus, jis sotus bent kokiam mėnesiui. Salose taip pat knibžda elnių, šernų, beždžionių, gausu paukščių. Einant į žygį varnos ir išdavė vietą, kur vyko kruvina drakonų puota. Gidas greit pasileido bėgti, kviesdamas mus

hobis

„Tokių kelionių sunkumą galima matuoti išgerto vandens kiekiu – vos pasivelki, bet norisi dar...“

paskui: krūmynuose pasimatė 5 driežai, baigiantys sudoroti elnią. Gidas kone katučių plojo, juk kai drakonai maitinasi kartą ir rečiau per mėnesį, pamatyti tokį reginį – retenybė. O mes vis per petį dirsčiojome, nes dar keli drakonai aplink šmirinėjo. Jei mėgstate patįsoti paplūdimyje, ši kelionės dalis irgi gali būti tinkama – vaizdai ir įspūdžiai atplaukia patys, savo rojų atranda ir nardytojai. Tik patartina saugotis itin stiprių ir apgaulingų srovių, nuo kurių žūsta daugiau turistų nei nuo drakonų.

Kur apsistojote keliaudami, ką neįprasto ragavote? Gyvenome 2 žvaigždučių viešbutyje Vamenoje su gražiu vidiniu sodeliu. Kambariai įvairūs, tačiau senesnės statybos prastoki. Prašėme geresnės kategorijos, bet švaros klausimas nebuvo išspręstas ir čia – nors patalynė balta, rankšluosčiai – ne visada... Maistas atsiskleidė ryžių įvairove, tiesa, buvo ir žadančių ateinančiais metais jų dar nepasigesti (šypsosi). Atskira tema – vaisiai. Rodėsi, jog skanesnių, sultingesnių, aromatingesnių nebuvome ragavę. Ypač mangai, ananasai, pasifloros – kitų pavadinimų lietuvių kalboje atitikmens neradome. Sultims atsispirti neįstengėme net rizikuodami turėti žarnyno problemų, ir jų turėjo beveik kiekvienas. Gidai parodė įvairių vaisių, kurie turi daug gydomųjų savybių, nes vietiniai tiki ir homeopatija. Nematytas ir salakpalmės vaisius (snake fruit) – jo oda su rudais žvyneliais, it tikros gyvatės.

Ar kelionėje jautėtės saugūs? Galbūt nutiko kokių netikėtų, juokingų situacijų? Išties, tai viena iš saugiausių šalių. Klausimai dėl saugumo dažnai sukeldavo nuostabą gidų veide. Net ir būdami viena didžiausių musulmoniškų šalių pasaulyje, tarpusavyje visų konfesijų žmonės sugyvena puikiai. Tiesiog laikosi filosofijos, jog, jei myli Dievą, turi mylėti ir žmogų. Ar neverta tokiu jausmu užsikrėsti visiems? Iš neįprastų nutikimų – sutikome labai ypatingų papuasų-albinosų, baltučiai žmonės kiek raustelėjusia oda.

Sutemus Džajapuroje išsprukome iš viešbučio pavakarieniauti į pakrantės restoranėlį, ir gatvių perėjimas ten tapo gyvybės ir mirties klausimu – pėsčiųjų ten nėra, visi vairuoja motorolerius ar mašinas, ir tas srautas yra nesibaigiantis. Kur galėjome, net lindome į kiemus, kad išvengtume eismo.

Ar po tokių įspūdingų kelionių galėtumėte išskirti kurią nors labiausiai įsiminusią šalį ar vietą? Į keliones ir važiuoji tam, kad parsivežtum įspūdžių, kuriais gali dalytis, bet niekas jų negali iš tavęs pavogti. Kalbant apie visas mūsų keliones, į atmintį labiausiai įsirėžė PAR, Zimbabvė, Madagaskaras, vyrą labai užbūrė Brazilijos arterija Amazonė. Įsiminė ir žodžiai, ištarti vieno iš gidų Indonezijoje: „Upei nevalia trukdyti, jai reikia leisti tekėti.“

Indonezija daugeliui siejosi pirmiausia su Balio sala, tačiau ji nėra viso archipelago, esančio pačiame Žemės viduryje – 81 žavi! ŽVILGSNIS Į PASAULĮtiesiog pusiaujyje – atspindys. Indonezija išties marga, ji stebina savo etniniu bei kultūriniu paveldu, o gamtos įvairovė Šiandien „West Express“ ir agentūros partnerės „Wrislit“ maršrutai leidžia pamatyti Papua Naująją Gvinėją, Sumatros, Javos, Borneo, Sulavesio ir kitas salas. Tos pačios kelionės metu pusiaują gali tekti kirsti nuo kelių iki keliolikos kartų!

hobis

HOBIS, MEILĖ IR KELIONĖS

VANDENS AR ŽIEMOS SPORTO AISTRUOLIAI, TROKŠTANTYS IŠTISUS METUS MĖGAUTIS SAVO HOBIU, „PRIVERSTI“ NEMAŽAI KELIAUTI. IR TOKS POMĖGIŲ REALIZAVIMAS JIEMS SUTEIKIA TIK DAR DIDESNIO GYVENIMO DŽIAUGSMO. VERSLININKUI, EKSTREMALAUS VANDENLENČIŲ SPORTO ATSTOVUI LIETUVOJE, „BOARDSPORTS“ PARDUOTUVIŲ BEN DRASAVININKIUI, ANTANUI KRIŠČIŪNUI MĖGSTAMAS HO BIS SUTEIKĖ PROGŲ PAŽINTI DAUGIAU PASAULIO, ĮKURTI SU POMĖGIU SUSIJUSĮ VERSLĄ IR SUKURTI LAIMINGĄ ŠEIMĄ.

Jordžio Šatūno ir herojų asmeninio albumo nuotr.

A

pie tai, kaip atrado vandens sportą, kur keliauja ir kaip sutiko savo gyvenimo meilę, pasakoja pats A. Kriščiūnas.

AISTRA „LENTOMS“ Vandens sportas su manimi nuo vaikystės. Kartu su broliu pradėjome nuo burinių laivelių, vėliau perėjome prie burlenčių. Varžybose laimėdavome pirmas, antras vietas. Vėliau pradėjome kaituoti ir plaukioti vandenlentėmis (angl. wakeboarding). Pastarosios šiuo metu ir yra pagrindinės bei aktyviausios sporto šakos. Kartu atsirado ir žiemos sporto pramogos – snieglentės, slidės. Kaituojame, weikiname ir slidinėjame visur, kur tik galime! Lietuvoje šiltasis sezonas trumpas. Nors ir stengiamės išnaudoti jį, šaltuoju laikotarpiu renkamės keliones, kuriose galėtume daugiau pasimėgauti vandens sporto hobiu.

82

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

NUO KO PRADĖTI IR PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Europiečių kaituotojų (jėgos aitvarų) rojus – Egiptas (El Gouna). Vėjas pučia beveik visada. Keliaujame ten porą kartų per metus. Baigiame sezoną rudens pabaigoje, o pradedame ankstyvą pavasarį.

Išmokti kaituoti rekomenduoju Svencelėje. Čia sąlygos bene tobuliausios mokytis Lietuvoje. Negilus didelis plotas, nereikia žiūrėti po kojomis, ar neužlipsi ant vandens ežio (šypsosi). Tada siūlau lėkti į Egiptą užtvirtinti, nors ir ten galima mokytis – sąlygos taip pat vienos geresnių. Taigi Egiptas, galima sakyti, yra kaituotojų rojus tiek pramokti, tiek užtvirtinti, tiek treniruotis ar tiesiog jau mėgautis. O kai esi savarankiškas ir nebereikalingi instruktoriai, „atsiriša“ rankos: kur nori, ten kaituoji – kiekvienoje salelėje, įlankoje, kur tik vėjas pūsteli (šypsosi).

LINO DAMBRAUSKO (1) nuotr.

Weikinti taip pat siūlyčiau pirmiausia išmokti Lietuvoje, turime daug puikių vandenlenčių parkų. O pramokus tiesiu taikymu lėkti savaitėlei į Turkijos „Hipnotics“ parką. Jame tobula sistema plaukioti nors ir visą dieną. Abejingi neliksite (šypsosi). Vėliau vėlgi galite išbandyti visus wakeboarding parkus pasaulyje (jų yra begalė!). Tiesiog keliaudami pasidomėkite, ar toje šalyje yra Wake parkas.

Kaituoti ar plaukioti įvairiomis vandenlentėmis tikrai galima ir kitur, nes beveik visos šalys turi savo spotus ištisus metus, pavyzdžiui, tokios salos kaip Kanarų seniai pamėgtos vandens sporto aistruolių visame pasaulyje, ypač šaltuoju Europos sezonu. Taip pat verta paminėti Siciliją, Braziliją, Filipinus, PAR, Rodą, Angliją, Barseloną ir kt.

Keliaujant rekomenduoju naudotis ir pasiimti savo įrangą, aprangą, lentas. Kaip žinoma, su nuomojama įranga mažiau malonumo patirsite. Tarkime, netiks lentos ilgis, bus per didelė arba per maža apranga arba viskas bus labai nepatogu ir sena. Tokiu atveju ne tik jausitės nejaukiai, bet ir patobulėsite nedaug.

KAIP HOBIS TAPO VERSLU Ilgą laiką ekstremalus sportas buvo mūsų hobis. O kas gali būti geriau nei hobį susieti su darbu? Taip ir kilo idėja sukurti verslą. Šiuo metu specializuotame ekstrema-

laus sporto prekių „BoardSports“ centre rasite ne tik didžiausią profesionalios įrangos, aprangos ir kitų atributų pasiūlą bei jos įvairovę, bet ir priežiūros, instruktorių, konsultavimo paslaugas.

VESTUVĖS TENERIFĖJE Su žmona Brigita susipažinome per kaitavimą. Prieš 7-erius metus Svencelėje. Ji buvo ir yra pati didžiausia mano fanė (šypsosi). Brigita puikiai ir kaituoja, ir weikina, ir slidinėja. Išmokiau ją visko pats. Dabar visada keliaujame ir sportuojame kartu. Net ir susituokti nusprendėme ten, kur bet kada galima prisipūsti jėgos aitvarą ir pasimėgauti vėjeliu. Tenerifė – antri mūsų namai. Kai pirmą kartą atradome šią salą, mums taip patiko, kad sugrįždavome į ją kiekvienais metais. Pažįstame ten beveik kiekvieną kampelį, todėl apsispręsti, kur norime tuoktis, nebuvo sunku. Žinojome, kad tai bus Tenerifė, nes čia ištisus metus kaitina saulė ir oro temperatūra siekia +25 ºC. Be to, mūsų su Brigita sieloms artima ispaniška kultūra. Juokiamės, kad praeitame gyvenime buvome ispanai – laimingi, atsipūtę, besišypsantys ir besimėgaujantys gyvenimu, pozityvūs, draugiški ir visiems linkintys gero, tad tokią nuotaiką norėjome jausti ir savo vestuvių dieną.

Net ir susituokti nusprendėme ten, kur bet kada galima prisipūsti jėgos aitvarą ir pasimėgauti vėjeliu.

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

83

hobis

Kelionės tikslas –

FUTBOLAS

MOTERIS, BESIDOMINTI FUTBOLU, PUIKIAI IŠMANANTI ŠIO ŽAIDIMO TAISYKLES IR MĖGSTANTI STEBĖTI VARŽYBAS GYVAI NE TIK SAVO ŠALYJE, BET IR STADIONUOSE SVETUR, NE TOKS JAU DAŽNAS ATVEJIS... „WEST EXPRESS“ RENGINIŲ IR KONFERENCIJŲ UŽSIENYJE ORGANIZA VIMO VADYBININKĖ OKSANA BUZMAKOVA, NESVARBU, AR BŪTENT DĖL SAVO POMĖGIO, AR VYKTŲ ATOSTOGŲ  PLANUODAMA KELIONĘ VISUOMET PIRMIAUSIA PASIDOMI, AR TAME MIESTE ŠALYJE VYKSTA KOKIOS NORS FUTBOLO VARŽYBOS.

84

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

SHUTTERSTOCK nuotr.

Didžiausias Europos stadionas „Camp Nou“ Barselonoje.

hobis

lonos futbolo klubas vienas žymiausių Europoje – IsAISTRA FUTBOLUI – NUO GIMIMO panijos futbolo lygos lyderis ir daugybę apdovanojiAistra futbolui užsikrėčiau nuo savo tėčio. Kai gimiau, mų turintis klubas su pasaulinio lygio žvaigždėmis. jis žaidė „Žalgiryje“. Tuo metu futbolininkai su šeimoŠiuo metu apsilankę varžybose galite pamatyti tokias mis buvo lyg atskira bendruomenė. Jie gyveno ir trežvaigždes kaip L. Messi, A. Iniesta, I. Rakitićius, Silva, niravosi tuomet dar veikusioje „Žalgirio“ bazėje. Todėl D. Pike ir pan. futbolas buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. VėMadride galite rinktis vieną iš dviejų žymių futbolo kluliau su visa šeima persikraustėme į Kišiniovą, kur tėbų (jei vienas nežaidžia, tai greičiausiai žais kitas) – Matis atstovavo vietiniam futbolo klubui. Tuomet, jau kiek drido „Real“ arba Madrido „Atletico“. „Estadio Santiago paaugusi, be galo didžiavausi, kai jį matydavau televiziBernabeu“ – legendinis „Real“ ekipos stadionas, ketvirtas jos ekrane. Po kelerių metų išvykome gyventi į Vokietipagal dydį Europoje. Tuo tarpu „Atletico“ namų stadionas ją, o ten apskritai buvo sudėtinga nepasiduoti visuotinei yra Madrido centre, kas palengvina kelionės logistiką. „priklausomybei“.

Kaip ir Barselonoje, Madrido komandose žaidžia nemaMetų metais stebėdavau rungtynes kartu su tėčiu. Jo žai pasaulinio lygio futbolininkų: iš Madrido „Real“ – dėka puikiai išmanau žaidimo taisykles. Bet labiausiai C. Ronaldo, S. Ramosas, K. Benzema ir Marcelo, o iš Maman patikdavo klausytis, kaip jis komentuodavo varžydrido „Atletico“ – F. Torresas, T. Mendesas, Koke. bas, mėgindavo atkreipti mano dėmesį į atakų pradžią, Taip pat galima vykti į Italiją. Palyginti su kitais stižaidimo schemą. Futbolas – tai ne šiaip dvidešimt du priais Europos futbolo čempionatais, bilietai į futbolą vyrukai, lakstantys po aikštę su kamuoliu priekyje. Tai šioje šalyje bene pigiausi, o temperamentingi sirgaliai didelės ištvermės, įžvalgos, guvaus proto ir didelio pasi„tifoziai“, žinomi visame pasaulyje, tikrai neleis liūdėti. tikėjimo komandos nariais reikalaujantis žaidimas.

Varžybas geriausia stebėti Milane arba Romoje (tieMan teko matyti varžybas Vokietijoje, Anglijoje, Ispanisioginiai skrydžiai iš Lietuvos). Nebijantiems naudotis joje, Italijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Daugiausia varviešuoju transportu svetimoje šalyje režybų esu stebėjusi Ispanijoje: Madride, komenduoju nuvykti į Turino „JuvenBarselonoje, Valensijoje, Bilbao ir Salatus“ varžybas. mankoje. Kiekvienos varžybos – tai švenPraktika rodo, kad Lietuvoje yra nematė, verčianti jaudintis, greičiau plakti širKai mėginu žai Anglijos „Premier“ lygos gerbėjų, tadžiai, jausti pakylėjimą žvelgiant į minias prisiminti emocijas, čiau patekti į varžybas šioje šalyje labai žiūrovų, atėjusių stebėti savo numylėtisudėtinga. Bilietai, tiksliau, abonemennių žaidimo. patirtas stadione, tai, į čempionatą išperkami gana greitai.

Ko gero, nieko nenustebinsiu pasakydasuprantu, kad Vėliau parduodamas bilietų likutis kaima, kad mano favoritės vokiečių komanneužteks žodžių nuoja brangiai, o likusios vietos stadiodos – Dortmundo „Borussia“ ir Miunchene dažniausiai būna nelabai patrauklios. no „Bayern“. Pirmoji – tai mano vaikystės joms nupasakoti. Tai Kitas svarbus dalykas yra tas, kad varkomanda. Išvykę į Vokietiją gyvenome tikra euforija! žybų Anglijoje data televizijos prašynetoli Dortmundo. Mokykloje, žaisdami mu gali būti keičiama likus kelioms safutbolą kartu su draugais arba bendravaitėms ar net mažiau iki varžybų, ir tai klasiais, dažnai įsivaizduodavome, kad atstovaujame BVB vienuolikei. Antroji mano dėmesį pagana dažnas reiškinys! Keliautojams sirgaliams tai gretraukė savo žaidimu, kuris ypač gražiai atrodo pastasia papildomomis išlaidomis: gali tekti keisti lėktuvo biruosius metus, kai komandą pradėjo treniruoti Josepas lietus ir viešbučių rezervacijas.

Guardiola. Žaidimas pagyvėjo, bet neprarado savo „vokiško“ susitelkimo.

PATIRTI TIKRĄ EUFORIJĄ Kalbėdama apie žaidėjus – būsiu kiek nenuspėjama.

Kai mėginu prisiminti emocijas, patirtas stadione, suKad ir kaip gerbčiau tokius garsius futbolininkus kaip prantu, kad neužteks žodžių joms nupasakoti. Tai tikra Cristiano Ronaldo arba Lionelis Messi, jie nėra mano euforija! Įsivaizduokite, vidutiniame stadione Europomylimiausi. Man patinka žaidėjai, pasižymintys koje yra maždaug 30 000–50 000 vietų. Didžiausi stadimandiniu, o ne individualiu žaidimu. Vienas jų – pranonai – „Camp Nou“ ir „Santiago Bernabeu“ Ispanijoje, cūzas Franckas Ribéry. Taip pat man patinka vokietis Vemblio Londone, „Signal Iduna Park“ Dortmunde, „StaThomas Mülleris ir, žinoma, ispanas Andrésas Iniesta. de de France“ Paryžiuje ir „San Siro“ Milane – talpina 80 000– 99 000 lankytojų. Stebėti varžybas tokioje miPATARIMAI KELIAUTOJAMS SIRGALIAMS nioje, kuri audringais plojimais, šūkiais arba „bangomis“ Jei nesi konkrečios komandos gerbėjas, o kelionės tikspalaiko savo numylėtinius, kažkas neįtikėtino. Matyti, las tiesiog pasimėgauti gražiu futbolu, idealiausios kaip sirgaliai, net pralaimėjimo atveju palaiko savo kokryptys – Barselona ir Madridas. Tam yra kelios priemandas, kaip atsistoję ploja laimėtojams, kaip skanduožastys: žemų kainų bendrovės „Wizzair“ ir „Ryanair“ ja, bara arba giria... – tai labai įkvepia! Tiek daug emociį šiuos miestus vykdo tiesioginius skrydžius ir dažjų nepamatysi jokioje kitoje vietoje. Žmonės Europoje ir niausiai leidžia sutaupyti perkant lėktuvo bilietus; abu visame pasaulyje mėgsta futbolą: tai žaidimas, fi losofimiestai turi ką parodyti kalbant apie lankytinas vietas. ja, kultūra. Jokia kita sporto šaka taip nesuvienija skirUž protingą kainą galima rasti patrauklų viešbutį miestingų žmonių. Čia nesvarbi religija, rasė, lytis ar amžius. to centre; abiejų miestų klubai žaidžia aukštos kokybės Daugybė futbolo projektų kovoja su rasizmu ir diskrimifutbolą, turi savo bilietų pardavimo atstovybes vietos nacija, dalyvauja mokyklinio ugdymo projektuose, skatikelionių agentūrose, kas palengvina bilieto į varžybas nančiuose vaikus būti supratingus, geranoriškus ir toleįsigijimo procesą. rantiškus, bei ugdo sveiką gyvenimo būdą. Yra daugybė Varžybos Barselonoje beveik visada tikras šou. Jos programų, skirtų neįgaliems asmenims. Tai turi kažką vyksta didžiausiame Europos stadione „Camp Nou“ bendro su kelionėmis, kurių metu žmonės turi galimy(99 354 vietos). Dieną prieš varžybas verta įsigyti turą bę susipažinti su kitomis kultūromis, religijomis ir gyvepo stadioną – tai tikras futbolo muziejus. Pats Barsenimo būdu. 

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

85

pramogos

KINO FILMAI,

įkvėpsiantys keliauti DAUGELIS PRITARS, KAD FILMAI  VIENAS DIDŽIAUSIŲ ĮKVĖPIMO ŠALTINIŲ, ŽADINANČIŲ SVA JONES KELIAUTI, PAŽINTI PASAULĮ AR SAVO AKIMIS IŠVYSTI EKRANE MATYTUS VAIZDUS. TŪKSTANČIUS FILMŲ MAČIUSI VIENA IŠ KINO TEATRO „PASAKA“ ĮKŪRĖJŲ, RINKODAROS VADOVĖ GRETA AKCIJONAITĖ REKOMENDUOJA 5 YPATINGUS FILMUS, KURIŲ PABAIGOJE JŪS TIKRAI BENT AKIMIRKĄ UŽSIMANYSITE PATYS VISKĄ PATIRTI.

1.

„Kaip žydėjimas vyšnios“ (An) Rež. Naomi Kawase, Japonija, 2015 (Lietuvos kino teatruose bus rodomas nuo vasario 26 d.)

Nuostabus garsios japonų režisierės filmas įkvepia nukeliauti į Tokiją ir paragauti autentiškų japoniškų blynelių dorayaki, perteptų raudonųjų pupelių džemu an.

2.

„Kaip Hektoras laimės ieškojo“ (Hector and The Search for Happiness) Rež. Peter Chelsom, 2014

Krizę išgyvenantis psichologas iškeliauja į pasaulį laimės ieškoti ir aplanko vietas, apie kurias visuomet svajojo: Londoną, Paryžių, Kiniją, Afriką ir išsvajotas Jungtines Amerikos Valstijas. Galiausiai jis iš tiesų suranda laimę.

3.

„Jaunystė“ (Youth) Rež. Paolo Sorrentino, 2015

Užburiantis Šveicarijos kalnų grožis, prabangus viešbutis, įdomūs personažai ir šmaikštūs dialogai

GRETA AKCIJONAITĖ: „Dažniausiai mano kelionės susijusios su darbu – kino festivalių lankymu.

86

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

kviečia ne tik į kelionę po nuostabią kalnų šalį, bet ir į savo gyvenimo reviziją.

4.

„Žemės druska“ (The Salt of the Earth) Rež. Wim Wenders, 2014

Jaudinantis dokumentinis filmas apie garsų fotografą Sebastião Salgado įkvepia mylėti visą mūsų planetą, keliauti atsakingai ir suvokti, kad kiekvienas galime padaryti pasaulį geresnį.

5.

„Šangri La Griausmai“ (Strange Rumblings in Shangri La) Rež. Joe Guglielmino, Australija, 2014 (Filmą galima užsisakyti peržiūrėti kino teatre „Pasaka“)

Nuo šaltų Islandijos krantų iki tropinio Mozambiko grožio. Nuo Prancūzijos smėlio seklumų iki egzotiškų salų prie Brazilijos ar Indonezijos glūdumos. Įspūdinga kino ir banglenčių sintezė, pasakojanti apie kelionę po pasaulį, ieškant nuotykių ir tobulų bangų.

Tad keliauju nemažai, maždaug kartą per mėnesį.

Gaila, kad dažnai tenka lankytis tose pačiose vietose, o ne vis naujose. Pastarąjį kartą buvau išvykusi pro Talino kino festivalį į Liuksemburge vykstančius kino rinkodaros mokymus. Kišenėje jau turiu bilietą į Dubajų, ten sausį vyksiu pirmąkart.

Kokiose garsių filmų „vietose“ teko apsilankyti? Tailando saloje, kur buvo filmuojamas filmas „Paplūdimys“ (The Beach) su L. Di Caprio, Naujojoje Zelandijoje, kur filmuota „Žiedų valdovo“ trilogija ir „Hobitas“, bei Normandijoje, kur buvo sukurta neseniai kino teatruose rodyta „Džema Boveri“. Visuomet užsimanau ir į Paryžių, Niujorką ar Londoną, kai tik kino ekrane pamatau pažįstamus šių didmiesčių vaizdus.

Filmai įkvepia keliauti ir pažinti nematytus kraštus, skonius, papročius. Kita vertus, jei nėra galimybės visur nukeliauti, filmai puikiai padeda tai padaryti tiesiog kino salėje. Visuomet sakau, kad kiekvienas naujas filmas – tai kelionė į nepažįstamą šalį!“ 

5 7 , -

, - .

/ 0

!"#$%%

8 9 "

5 6

& & ' (#)*+

(%)1 2 3

3 4

5 / 7 ' !.%)

pramogos

Bolivudas – dar viena

religija Indijoje,

suvienijanti

visas kitas

BOLIVUDAS EGZISTUOJA JAU DAUGIAU NEI ŠIMTMETĮ, YRA FILMŲ, KURIE RODOMI DAUGIAU NEI 20METĮ IR IKI ŠIOL DAR PRITRAUKIA PILNAS KINO TEATRŲ SALES ŽIŪROVŲ. INDIJOJE BOLIVUDO AKTORIAI GARBINAMI TARSI DIEVAI, O GERIAUSIA TEMA, KAI NĖRA APIE KĄ KALBĖTI, NE ORAS, O NESENIAI SUKURTAS FILMAS. Miglė Gudavičiūtė-Kapoor, tinklaraščio lifeofmig.com apie Indijos kasdienybę kūrėja

88

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

pramogos

N

eapsilankyti kino teatre keliaujant po Indiją – tai beveik tas pat kaip ir nepamatyti Tadžmahalo. Tačiau į Tadžmahalą bilietą gausi bet kada, o į naujai išleistą filmą su mėgstamu Indijos Bolivudo herojumi bilietai dažniausiai būna išpirkti prieš kelias dienas!

SHUTTERSTOCK nuotr. (3)

PRIEŠ KIEKVIENĄ SEANSĄ – HIMNAS Indijos vyriausybė stengiasi išnaudoti kino teatrų populiarumą šalyje ir per tai skatinti patriotizmą. Jau dešimtmečius gaji tradicija prieš kiekvieną kino seansą ekrane paleisti Indijos nacionalinį himną. Atsistoti ir pagerbti Indijos kovotojus už laisvę yra būtina ne tik dėl gerų manierų ar mandagumo, bet taip pat tai patartina, jei nenori sulaukti indų žiūrovų nemalonės.

Dauguma Bolivudo filmų – hindi kalba, tačiau tai tikrai nesukels nepatogumų išsėdėti kino teatro salėje daugiau nei 3 valandas. Kino seansai itin interaktyvūs – iš pradžių gali pasirodyti, jog tai tiesiog garso efektai, tačiau greit suvoki, kad tie švilpimai, šūksniai ir plojimai, pasirodžius Salmanui Khanui, Akshay Kumarui (vieni populiariausių Bolivudo aktorių), sklinda ne iš filmo juostos, o iš šalia sėdinčių žiūrovų. Dažniausiai indai, susitikus akis į akį, gana nedrąsūs ir nuolankūs, tačiau, užgesus kino teatro salėje šviesoms, atvirai, garsiai ir jausmingai išreiškia savo emocijas.

Kaip ir senuose indiškuose filmuose, dainų ir šokių netrūksta ir šiuolaikiniame Bolivude. Viename filme gali būti net dešimt muzikinių intarpų, tad nenuostabu, kad filmas trunka vidutiniškai tris valandas. O muzika juk, sakoma, yra visiems suprantama kalba. Todėl, net jei ir nesupranti hindi kalbos, bent pusę filmo suprasi iš muzikinių scenų. Be to, indų filmai būna tokie spalvingi ir estetiškai gražūs, kad dažnas čia ateina tiesiog pasigrožėti įspūdingais sariais ir kitais tradiciniais indų drabužiais, papuošalais bei šukuosenomis.

Dar vienas indų kalbos bruožas, į hindi kalbos sakinius įterpti angliškus žodžius, neleis atsilikti nuo siužeto ir geriau suprasti bent jau pagrindinę filmo mintį. Nors beveik visi jie sukurti apie meilę...

GARDŽIOS PERTRAUKOS Nenustebkite, kai vidury fi lmo salėje užsidegs šviesos ir ekrane pasirodys užrašas „Interval“, skelbiantis 15 min. pertrauką. Jos metu žiūrovai, žinoma, eina užkandžiauti. Indijos kino teatruose už spragintus kukurūzus populiaresni indiški daržovių pyragėliai samosa. Tačiau, kaip ir visuose pasaulio kino teatruose, fi lmą galima paskaninti ir kukurūzais – mums įprastais spragintais arba mėgautis virtomis burbuolėmis su daug prieskonių ir sviesto. Taip pat kino teatro lankytojų mėgstami ir vegetariški indiški sumuštiniai bei sluoksniuotos tešlos pyragėliai su bulvėmis, vadinami patty.

Dažnas kino teatras Indijoje siūlo ypatingą aptarnavimą – užkandžių užsakymus priima tiesiog iš sėdinčių žiūrovų salėje ir juos kiekvienam pristato. Ar gali būti patogiau?

Na, o pasibaigus filmui ir išėjus iš kino teatro dar ilgai niūniuojama patikusi melodija, bandant atkurti šokių žingsnelius, ir nenustojant aptarinėjamos gražuolės aktorės bei jų įspūdingi apdarai. 

Kino seansai itin interaktyvūs: užgesus šviesoms indai atvirai, garsiai ir jausmingai išreiškia savo emocijas.

Miglė Gudavičiūtė-Kapoor: „Neapsilankyti kino teatre keliaujant po Indiją – tai beveik tas pat kaip ir nepamatyti Tadžmahalo.“

„West Express“ per daugiau nei 20 savo veiklos metų padėjo atrasti Indiją tūkstančiams keliautojų. Kiekvienas šioje šalyje ieško ko nors ypatingo sau. „West Express“ ir agentūros partnerės „Wrislit“ kelionių programos leidžia ne tik pamatyti įspūdingiausius kultūros objektus, bet ir praleisti vakarą su vietiniais, pažiūrėti bolivudinį filmą, pakeliauti traukiniais, pamatyti neįprastas ceremonijas, pailsėti kurortuose.

pramogos

KUR LEMTA KELIAUTI? SURASK REBUSE UŽŠIFRUOTUS 20-TIES ŠALIŲ AR MIESTŲ PAVADINIMUS KURIE, BEJE, BENT KARTĄ PAMINĖTI ŠIAME NUMERYJE. PIRMASIS IŠKART Į AKĮ KRITĘS PAVADINIMAS  JŪSŲ LEMTIS TEN KELIAUTI.  PUIKI IDĖJA, JEI DAR NEAPSISPRENDĖTE, KUR VYKSITE ATOSTOGAUTI. O KELIONĖS ORGANIZAVIMO RŪPESČIUS PALIKITE „WEST EXPRESS“.

P. S. Pavadinimų ieškoti ne tik vertikaliai / horizontaliai, bet ir įstrižai.

90

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

PATIRKITE NAUJĄ SKRYDŽIO POJŪTĮ SKRISDAMI „FINNAIR AIRBUS A350“ LĖKTUVU

„Finnair“ yra pirmoji Europos oro linijų bendrovė, kuri skraidins keleivius naujuoju degalus taupiai naudojančiu ir tyliu „Airbus A350 XWB“ lėktuvu. Patirkite naują skrydžio pojūtį apsilankę interneto svetainėje A350.finnair.com

Įkvėpimo beieškant Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į .

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ Įkvėpimo beieškant

„W E S T E X P R E S S“ Ž U R N A L A S M Ė G S TA N T I E M S K E L I AU T I