{' '} {' '}
Limited time offer
SAVE % on your upgrade.

Page 1

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Grupė „BIPLAN“

Nuotraukos autorius: Algis Kriščiūnas | Grupė „Biplan“

– Vokietijos lietuvis M. Melmanas – jau vasario 15 d. Hiutenfelde

Išrinkta nauja Vokietijos lietuvių

Lituanistinio švietimo paklausa

bendruomenės taryba

Berlyne

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 1


DĖKOJAME VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS NARIAMS

2016–2019 metų kadencijoje Vokietijos lietuvių labui dirbo: Alfredas Hermanas (Miunchenas), Laura Jonušaitė (Hiutenfeldas), Tomas Bartusevičius (Dreisas), Kristina Braun (Niurnbergas), Simonas Černiauskas, Dalia Henke (Hamburgas), Marija Dambriūnaitė-Šmitienė (Hiutenfeldas), Mindaugas Jacinevičius (Berlynas), kun. Vidas Vaitiekūnas, Janina Vaitkienė (Hiutenfeldas), dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (Štutgartas), Laura Conrad (Lampertheimas), Elena Baliulienė (Hamburgas), Martynas Lipšys (Veinheimas), Aušra Lorenz (Hiutenfeldas), Rasa Weiß (Heidelbergas).

Linkime sėkmės, naujų idėjų. Tegul meilė Lietuvai niekada neišblėsta! 2 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS


REDAKTORIAUS Ĺ˝ODIS Daugiau nei dvejus metus leidĹžiu „Informacijas“. Tuos dvejus su trupuÄ?iu metĹł ieĹĄkojau temĹł, ĹžmoniĹł, kurie Jums bĹŤtĹł ÄŻdomĹŤs. Manau, kad jĹł tikrai buvo. Kiek daug asmenybiĹł atsiskleidÄ— ir pasakojo galbĹŤt Jus ÄŻkvÄ—pusias istorijas? Kiek liudijimĹł, patirties pasidalijimo tekstĹł padÄ—jo Jums imtis to, ko galbĹŤt nedrÄŻsote? Kiek iĹĄ JĹŤsĹł dÄ—l ĹĄio Ĺžurnalo susiradote vienas kitÄ… prasmingiems projektams ir draugystei? AĹĄ JĹŤsĹł dÄ—ka patobulÄ—jau, atradau, kiekvienÄ… pastabÄ… paÄ—miau ÄŻ ĹĄirdÄŻ ir judÄ—jau toliau. Naujus metus pasitinku dÄ—kodama. AÄ?iĹŤ, mielas raĹĄytojau, herojau, skaitytojau! Lietuvos Respublikoje veikianti vieĹĄoji ÄŻstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rÄ—mimo fondas ir vÄ—l skyrÄ— finansavimÄ… „Informacijoms“ – projektui „Istorijos iĹĄsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“. Toks Ĺžurnalo pripaĹžinimas reikĹĄmingas, brangus ir drauge ÄŻpareigojantis, kaip ir raĹĄytojos, Hamburgo lietuvÄ—s Jolitos ZykutÄ—s

ATMINTIES ACHYVAS ARBA SAUSIS ATÄ–JO PAVÄ–LUOTAI (jÄ… rasite ir ĹĄiame numeryje) iĹĄtarti ĹžodĹžiai, jog tai nÄ—ra tiesiog Ĺžurnalo leidyba – tai atminties archyvavimas. Taigi tiems, kurie klausÄ—, ar ir toliau gaus ĹĄÄŻ leidinÄŻ spaudinio pavidalu, atsakau, kad taip – garsas, paĹĄtininkui ÄŻmetus ĹžurnalÄ… ÄŻ JĹŤsĹł paĹĄto dÄ—ĹžutÄ™, nesiliaus skambÄ—ti – jis praneĹĄ apie tebepuoselÄ—jamas tradicijas. IĹĄrinkome naujÄ… Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ—s tarybÄ…. Beveik pusÄ— nariĹł – perrinkti dar vienai, antrai, gal net treÄ?iai ar ketvirtai kadencijai iĹĄ eilÄ—s. Tai patvirtina apie bendruomenÄ—s nariĹł pasitikÄ—jimÄ… ir tikÄ—jimÄ… ĹĄiĹł ĹžmoniĹł darbu. Labai gaila, kad ĹĄÄŻkart savo kandidatĹŤros nebekÄ—lÄ— nuo 2007 metĹł VLB taryboje dirbusi Pasaulio lietuviĹł bendruomenÄ—s pirmininkÄ—, Hamburgo lietuvÄ— Dalia Henke, nuosekliai, nesuskaiÄ?iuojamÄ… daugybÄ™ metĹł atstovavusi Vokietijos lietuviĹł interesams nacionaliniu – Lietuvos, tarptautiniu lygmeniu. AÄ?iĹŤ visiems, dirbusiems Vokietijos lietuviĹł labui ir jiems atstovavusiems. Kiekvienas iĹĄ JĹŤsĹł – tai dalelÄ—, kurias sudÄ—jus, matydavosi vaizdas – buvo statomas ir puoselÄ—jamas Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ—s namas. Linkiu naujajai, ĹĄauniajai tarybai sÄ—kmingo starto. BĹŤkime tolerantiĹĄki, draugiĹĄki vieni kitiems. Kryptingas komandinis darbas – organizacijos sÄ—kmÄ—. Nors susitikome vÄ—liau nei ÄŻprastai, jau ant kojos uĹžmynus vasariui, yra naujienĹł, istorijĹł, kurias norime Jums papasakoti. Tad uĹžsikaiskite vandens puodeliui arbatos ar skanios kavos ir keliaukite per buvusius ir bĹŤsimus ÄŻvykius, bendruomenes ir Ĺžmones. JauÄ?iu, kad kiekvienas rasite kaĹžkÄ… savo. P. S. Ĺ iais metais sau paĹžadÄ—jome ÄŻvesti daugiau tvarkos ÄŻ mĹŤsĹł „InformacijĹłâ€œ dinamiĹĄkÄ… leidybos procesÄ… ir suteikti daugiau informacijos apie tai, iki kada reiktĹł siĹłsti straipsnius. Tekstus kitam numeriui siĹłskite iki vasario 17 d. (imtinai).

A. Ĺ ocho nuotr. | RedaktorÄ— Evelina Kislych-Ĺ ochienÄ—

Kaip visuomet nuoťirdŞiai – Evelina

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

-PSTDIFS4UStD-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

VLB valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

VIRĹ ELYJE: GrupÄ— Biplan Algio KriĹĄÄ?iĹŤno nuotr.

Vokietijos lietuviĹł veiklos vieĹĄinimas: istorijos iĹĄsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“: VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 3 4–5, 11–12, 13–14, 15–16, 17–19, 20–21, 26–27


AKTUALIJOS

4 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS


Marija SCHÄFER Rinkimų į Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) tarybą balsai buvo skaičiuojami š. m. sausio 25 d. VLB būstinėje, Hiutenfelde. Rinkimai vyko paštu, balsų skaičiavimas užtruko daugiau nei septynias valandas. Balsų skaičiavimą stebėjo penki oficialūs VLB nariai. Stebėtojai pažeidimų nenustatė. Balsavusių narių skaičius šiemet išaugo net dešimčia procentų – dalyvavo 38 % VLB narių (2016 m. – 27,6 %). Rinkimų komisija išsiuntė 900 balsavimo biuletenių. Iš pašto 2020 m. sausio 25 d. buvo pasiimta 342 laiškai su balsavimo rezultatais. 319 balsavimo biuletenių buvo pripažinti galiojančiais, 23 – negaliojančiais. Savo kandidatūras į VLB tarybą iškėlė 29 VLB nariai (2016 m. – 39). Į VLB tarybą yra išrinkti 15 VLB narių: Berlyno apylinkėje – 2, Diuseldorfo – 1, Miuncheno – 3, Niurnbergo – 2, Romuvos – 4, Štutgarto – 3. Iš jų – 9 moterys, 6 vyrai. Jauniausiam VLB tarybos nariui 36 metai, vyriausiam – 69 metai.

RINKIMŲ KOMISIJA: BALSUOJANČIŲ NARIŲ SKAIČIUS – AUGA Dar viena problema, kurią norėčiau paminėti – rinkimų laikas. Balsavimo biuleteniai rinkėjams buvo išsiųsti 2019 m. gruodžio 30 d. Dėl šventinio laikotarpio ir pašto apkrovimo (Kalėdų metas, Naujieji metai) vieni rinkėjai laiškus gavo labai greitai, kiti – vėliau, treti – visai negavo. Kai kurie rinkėjai tuo metu atostogavo, buvo išvykę, neturėjo galimybės pasitikrinti pašto. Tai sukėlė tam tikrą susirūpinimą ir šurmulį tarp rinkėjų. Visiems rinkėjams, kurie laiku kreipėsi į mus, kad negavo laiško su balsavimo dokumentais, biuleteniai buvo pakartotinai išsiųsti. Mano manymu, rinkimų komisija savo darbą atliko kruopščiai ir sąžiningai, nepažeisdama rinkimų nuostatų. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti rinkimų komisijos narėms, kurios paaukojo savo laisvą laiką posėdžiams, pašto darbams, balsų skaičiavimui. Rinkimų komisijos vardu dėkoju VLB valdybos nariui Sergejui Šišulinui už pagalbą viešinant informaciją, rinkimų dokumentus bendruomenės internetinėje svetainėje. Taip pat dėkojame visiems VLB nariams, dalyvavusiems

Palyginus su 2016 metų rinkimais į VLB Tarybą, šie rinkimai praėjo ramiai. Užfiksuotas tik vienas gautas skundas.

tarybos rinkimuose, visiems, padrąsinusiems ir palaikiu-

Pagrindinė problema, su kuria susidūrė rinkimų komisija ir kuri apsunkino darbą, – neatnaujinti rinkėjų sąrašai. Rinkimų komisija keletą kartų kreipėsi į apylinkių valdybas, prašydama aktualizuoti apylinkės narių sąrašus, tačiau ne visos apylinkės atsiliepė į šį prašymą. Vėliau, kuomet keletas bendruomenės narių negavo dokumentų, kilo pasipiktinimas.

susitelkimo, kantrybės ir išminties sprendžiant Vokietijos

siems rinkimų komisijos komandą. Išrinktai naujai VLB tarybai linkime efektyvaus darbo, lietuvių bendruomenei svarbias problemas, o nepatekusiems kandidatams linkime nenuleisti rankų ir kelti savo kandidatūrą sekančių rinkimų metu. VLB tarybos rinkimų komisijos sudėtis: Marija Schäfer – pirmininkė, Raimunda Jankūnienė – vicepirmininkė, Renata Lipsche – sekretorė, Nijolė Druskinienė – narė, Ilona Vitkūnienė – narė (visos – Romuvos apylinkės narės). VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 5


PRIIMTI STATUTO PAKEITIMAI Redakcijos informacija Š. m. sausio 11 d. 2016-2019 metų kadencijos Vokietijos lietuvių bendruomenės taryba rinkosi į neeilinį posėdį, kurio metu priimtos VLB statuto pataisos ir

keitimai, kurie bus registruojami ir skelbiami ateinančiuose „Informacijų“ numeriuose.

Šis posėdis paskutinis buvo ir ilgamečiams nariams – Ele-

Posėdžio metu tai pat buvo išrinkti trys atstovai į VLB gimnazijos kuratoriją: Mindaugas Jacinevičius, Tomas Bartusevičius ir Edita Weiss. Kandidatai: dr. Sandra Petraškaitė-Pabst ir

nai Baliulienei, Dalia Henke, Tomui Bartusevičiui. PLB

Rūta Lange.

lyderė, Vokietijos lietuvė D. Henke dėkojo visiems benrybos narių atsidavimą lietuvybei ir Lietuvai.

Kitas naujosios 2020-2023 metų VLB tarybos posėdis numatomas kovo 28 d.

Posėdžio metu buvo svarstomi ir priimti VLB statuto pa-

VLB asm. archyvo nuotr.

sprendimai, susiję su Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija.

dražygiams už įgytą praktiką, visas pamokas, už VLB ta-

2016-2019 metų kadencijos Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos nariai

6 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS


Kviečiame

© www.elinas-design.de

į Lietuvos valstybės atkūrimo šventę!

2020 m. vasario 15 d. 14:30 val. Renhofo pilies aktų salė, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 7


Eintritt Abendprogramm 10 €

Programm: 14:30 *Akademischer Teil der Feierstunde (Festsaal des Schlosses Rennhof, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim)

Ansprache von Prof. Dr. Dr. Dietmar Willoweit (Ehem. Präsident der Bayerischen Akademie der Wissenschaften)

Ehrengäste: Außenminister der Republik Litauen Linas Linkevičius Ministerpräsident des Landes Hessen Volker Bouffier

Musikalischer Rahmen: Schüler des Litauischen Gymnasiums (Leiter Gintaras Ručys) Honorarkonsulin Gabrielė Gylytė-Hein (Klavier)

17:00 Ökumenischer Gottesdienst (katholische Kirche in Hüttenfeld, Lampertheimer Str. 8)

19:00 Feierliches Konzert und geselliges Beisammensein (Hüttenfelder Bürgerhaus, Alfred-Delp-Str. 50) Programm der Schüler des Litauischen Gymnasiums Tanz und Unterhaltung mit der Band aus Litauen – „BIPLAN“

*Wir bitten Sie freundlichst um eine Anmeldung zum akademischen Teil bis zum 10. Februar 2020 unter info@vlbe.org oder 06256 377 0257 8 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS


14:30 *Akademinė šventinio minėjimo dalis (Renhofo pilies salėje, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim)

Prof. dr. Dietmar Willoweit prakalba (buvęs Bavarijos mokslų akademijos prezidentas)

Garbės svečiai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Heseno žemės Ministras Pirmininkas Volker Bouffier

Bilieto kaina į vakaronę 10 €

Programa:

Muzikinė dalis: Vasario 16-osios gimnazijos mokinių pasirodymas (vad. Gintaras Ručys) Garbės konsulė Gabrielė Gylytė-Hein (fortepijonas)

17:00 Ekumeninės pamaldos (Hiutenfeldo katalikų bažnyčioje, Lampertheimer Str. 8)

19:00 Šventinis koncertas ir vakaronė (Hiutenfeldo savivaldybės salėje, Alfred-Delp-Str. 50) Vasario 16-osios gimnazijos mokinių koncertas Dainos, šokiai ir linksmybės su grupe „BIPLAN“ iš Lietuvos

*Apie dalyvavimą akademinėje dalyje prašome pranešti iki š.m. vasario 10 d. el. p. adresu: info@vlbe.org arba telefonu 06256 377 0257 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 9


Einladung

2020 15 Februar 14:30 Uhr. Festsaal des Schlosses Rennhof, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim 10 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

© www.elinas-design.de

zum Litauischen Fest der Unabhängigkeit!


Kristina KANDRATAVIČIŪTĖ

VIŠČIUKUS SKAIČIUOJAM... į Lietuvos valstybės atkūrimo šventę! SAUSĮ

Įprastai viščiukai skaičiuojami rudenį, tačiau lietuvių bendruomenėse yra kitaip... Kalendoriniams metams pasibaigus – ruošiantis naujiems valdybų rinkimams bei rengiant metines ataskaitas Vokietijos lietuvių bendruomenei – fiksuojami praėjusiais metais atlikti darbai, dėliojami nauji planai. Aptariama, kur buvo galima atlikti kažką geriau, su didžiule pagarba ir padėka prisimenami tie, kurie padėję, parėmę, dalyvavę, dirbę, kūrę.. Miuncheno lietuvių bendruomenė lyg žemuoges ant smilgos vėrė atliktus darbus, lyg perlus rinko žmones, kurie buvo kartu. Šiandien galime pasidžiaugti, jog per metus turėjome daugybę didesnių ar mažesnių susitikimų, renginių ir projektų: Vasario 16-osios šventė, valdybos rinkimai, Baltijos šalių kino dienos Miunchene, Verbų sekmadienio šventė, Motinos diena, Mindaugo karūnavimo diena, Joninių šventė, režisieriaus A. Baryso filmų peržiūra, MLB 75-mečio jubiliejus, tarptautinė pasakų šventė, bendruomenės kalėdinė šventė, lituanistinės mokyklėlės mokslo metų pradžios ir pabaigos šventės, vaikučių užsiėmimai kiekvieną mėnesį, vieną kartą per mėnesį – šv. Mišios su kunigu Gerd Birk.

Kviečiame

Julijai Baronei už nuopelnus įteiktas padėkos raštas

Visi žinome ir suprantame, kad kiekvienas renginys reikalauja darbo, laiko bei finansinių sąnaudų. Vienas gal daugiau, kitas – mažiau, vienus pasidengiam iš bendruomenės narių mokesčių, kitus iš suaukotų lėšų, didesniems reikia ieškoti

I. Petraitytė-Lukšienė su Algirdu Kaušpėdu VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 11


Miuncheno lietuviai dėkoja visiems palaikiusiems – kolegoms, draugams

rėmėjų, rašyti paraiškas, dėliotis prioritetus, skaičiuoti, ana- München), kurie taip pat prisidėjo prie lizuoti, net rizikuoti bei tikėtis sėkmingų rezultatų. Tačiau MLB 75-mečio jubiliejaus finansavivisi ir suprantam, jog aitvarai niekam nieko neatneša ir jei mo ir remia jau ne pirmą mūsų renginį! kažkas nepavyksta, turi šypsotis Tikimės tolimesnio glaudaus ir ir tikėtis, kad viskas išsispręs. draugiško bendradarbiavimo! MLB 75-asis jubilieAplankant sėkmei, su dar didesNuoširdų ačiū už darbą, už rėmijus buvo didžiausias ne motyvacija dirbi toliau. mą, už palaikymą, už idėjų generaNorėtume su skaitytojais, Vokievimą ir gryninimą tariame visiems mūsų praėjusių metų bendruomenės ištikimiesiems natijos lietuviais ir draugais, pasidaprojek-tas, pareikariams ir draugams, ypač MLB linti patirtimi. Bendros jubilievaldybos nariams, kurie visus jaus išlaidos siekė beveik 7 200 lavęs daug laiko bei, metus buvo ir dirbo kartu! eurų (salės nuoma, instrumento žinoma,išlaidų. nuoma, honorarai, vaišės, viešbuPabaigai, pradedant naujuosius čių bei kelionių išlaidos ir t. t.), metus, linkiu visiems bendruokurių pati bendruomenė – be rėmėjų bei padėjėjų pa- menės nariams ir tolimesnio sėkmingo galbos – tikrai būtų negalėjusi padengti. bei draugiško bendravimo, bendradarTad šiandien labai norisi padėkoti mūsų rėmėjams: Lietu- biavimo, susiklausymo, tiesos diskusivos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir „Globalios jose ieškojimo, brandumo jausmo, paLietuvos“ projektui, Lietuvos Respublikos ambasadai Vo- garbos vienas kitam bei dar aiškesnės kietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomenei, monsinjorui bendros ateities vizijos. dr. Alexander Hoffmann ir Miuncheno Ordinariatui. Nuoširdų padėkos žodį norisi tarti Miuncheno miesto mi- Rolando Purtulio, gracijos tarybai (vok. Migrationsbeirat der Landeshauptstadt Miuncheno LB archyvo nuotr.

Miuncheno lietuvių bendruomenės valdyba

12 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS


ŠVIETIMAS

PAKLAUSA DIDESNĖ UŽ PASIŪLĄ – BERLYNO LIETUVIŲ MOKYKLĖLĖS SĖKMĖ IR IŠŠŪKIAI Vaida ORDĖ Sausio mėnesį Berlyno lietuvių mokyklėlė pradėjo antrą mokslo metų pusmetį. Atsinaujinusi valdyba bei padidėjusios mokinių gretos yra puikus akstinas energingai kibti į darbus bei įgyvendinti naujas idėjas. Norime trumpai papasakoti apie mus: šiek tiek istorijos, nūdienos realijų ir ateities vizija. Truputis istorijos. 2004 metais tuometinio LR ambasadoriaus Vokietijoje iniciatyva, buvo įkurta asociacija (vok. Verein) „Lietuviška mokyklėlė“. Ilgą laiką veikusi įvairiomis formomis, išgyvenusi geresnių ir blogesnių laikų, 2017 metais mokyklėlė atsidūrė visiškoje krizėje: tebuvo keturios užsiėmimus lankančios šeimos, nebeliko mokytojų, buvo panaikintas asociacijos statusas, mokyklėlė nebeturėjo patalpų. Tačiau dėl keleto itin motyvuotų šeimų pastangų ir investuoto laiko šiuo metu turime visiškai kitokią situaciją: sklandžiai bei skaidriai veikiančią organizaciją, reguliarias pamokas, šventes bei renginius. Pastaruosius keletą metų Berlyno lietuvių mokyklėlė veikia ypač sėkmingai – šiuo metu ją lanko net 36 vaikai! Neprastai, tiesa? Trumpai papasakosime, kaip mums tai pavyksta. Kaip veikia organizacija ir kuo mes (galbūt) kitokie? Berlyno lietuvių mokyklėlė veikia tėvų iniciatyva bei remiasi savanorystės principu: užsiėmimus veda tiek patys tėvai, tiek kiti Berlyno lietuviai, savanoriškai

Akimirkos iš tradicinio išleistuvių žygio

skiriantys savo laiką ir profesines žinias vaikams. Organizuodami mokyklėlės veiklas bei dalindamiesi darbus, stengiamės kuo aktyviau įtraukti šeimas: vienas tėvelis turi pedagoginį pašaukimą ir puikiai jaučiasi dirbdamas su vaikais, antras – moka tvarkyti finansus, trečias – geba gerai organizuoti socialines medijas, ketvirtas – turi aktorinių sugebėjimų ir didesnių renginių metu šauniai suvaidina Kalėdų Senelį ar kokį kitą veikėją. Galėtume vardinti dar ilgai – juk matomų (ir ne visai) veiklų kiekvienoje organizacijoje yra labai daug, bet esmė ir principas turbūt aiškūs. Rengdami mokymosi planus, remiamės pedagoginėmis rekomendacijomis dvikalbiams vaikams bei kontekstinio ugdymo principais: pasirenkame įvairias mums aktualias bei vaikų amžių atitinkančias temas, kuriose dera įvairios disciplinos: matematika, muzika, kalba, pasaulio pažinimas. Tad rašant, piešiant, konstruojant, kuriant, kalbant ir aiškinantis įvairius reiškinius lietuviškai, pasiekiame keletą tikslų: mūsų pamokos nebėra vien tik kalbos pamokos, vaikai lengviau įsitraukia ir gali mėgautis mokymosi procesu, kur tuo pat metu tarsi savaime lavinama lietuvių kalba.

Lietuva vaikų piešiniuose. Šimtmečio Vasario 16-osios minėjimas VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 13


Apie mūsų veiklą Šiuo metu siūlome skirtingus užsiėmimus trims amžiaus grupėms: 2–3, 4–6 ir 7–10 metų vaikams. Mažiausiųjų užsiėmimuose kartu su vaikučiais dalyvauja ir jų tėveliai. Drauge dainuojamos lietuviškos dainos, šokama, žaidžiami jų amžių atitinkantys judrūs bei kalbą ugdantys pirštukų žaidimai; ritmiškai plojama, skaitomos pasakos, kalbama apie mus supantį pasaulį, deklamuojami trumpi eilėraštukai, minamos mįslės. 4–6 metų vaikų grupėje pamokėlių metu yra orientuojamasi į smulkiosios motorikos, reakcijos bei kognityvinių funkcijų lavinimą. Užsiėmimų tematika apima astronomiją, anatomiją, zoologiją, biologiją, įvairias profesijas bei darbus namuose, laiko suvokimą – mokytojos parengia vaikams įvairių eksperimentų bei linksmų žaidimų šiomis temomis. Su vyriausiais mokiniais siekiame kuo daugiau sužinoti apie Lietuvą, jos istoriją, įdomius faktus, tam į pagalbą pasitelkdami ir multimedijas: žiūrime pamokos temą atitinkančius filmukus, klausomės pasakų, diskutuojame mums aktualiais klausimais. Šį pusmetį mokytoja turi tikslą kartu su vaikais sukurti knygą apie Lietuvą: patys ją ir rašys, ir iliustruos. Konkretaus sezono metu su vaikais kalbamės apie lietuviškas šventes, tradicijas, papročius, istorinius įvykius, atliekamos su tuo susijusios užduotys (pvz.: prieš Velykas marginame kiaušinius vašku, prekiaujame pačių pasigamintais rankdarbiais mūsų rengiamoje Kaziuko mugėje, kepame blynus per Užgavėnes ir pan.). Taip vaikai vėl tarsi savaime įgyja žinių bei lavina lietuvių kalbą. Verta paminėti, kad stengiamės ne vien tik perteikti vaikams lietuviškas tradicijas, bet kuriame ir savas. Viena iš jų – mokslo metus kiekvieną vasarą užbaigiame žygiu į mišką, kurio metu taip pat atliekame įvairias užduotis, mokomės apie gamtą. Praėjusiais metais žygio pabaigoje vaikų laukė netikėta staigmena: keistas sutvėrimas – girios gyventojas Miškinis – kuris mažiesiems dalyviams papasakojo daug įdomybių apie laukinę gamtą bei davė nurodymus, kaip dera elgtis miške ir ko daryti nereikėtų. Vaikai liko sužavėti ir dar ilgai prisiminė šią pamokėlę. Be viso to, nuolat stengiamės į mokyklėlę pasikviesti įdomių lietuviškai kalbančių asmenybių iš viso pasaulio ir prašome jų pravesti paskaitas, kūrybines dirbtuves arba papasakoti vaikams apie savo profesiją. Tokiu formatu jau buvome suorganizavę keletą sėkmingų renginių, kaip, pavyzdžiui, užsienyje kuriančių lietuvių menininkių Dominykos Sidabraitės

Lašininis ir Morė – praėjusių metų Užgavėnės

14 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

ir Simonos Smirnovos tekstilės bei džiazo dirbtuves, gamtos fotografo Mariaus Čepulio paskaitą apie gamtą ir jo profesiją bei susitikimą su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi. Šiuo metu ruošiamės odos dirbtuvėms su viešnia iš Lietuvos – kostiumų dizainere Dovile Cibulskaite. Iššūkiai, ateities planai Greičiausiai kaip ir daugelis lituanistinių mokyklėlių užsienyje (ir apskritai daugelis ne pelno siekiančių organizacijų), dažnai susiduriame su įvairiais iššūkiais: riboti finansiniai ištekliai, nuolatinė mokytojų paieška – neretai nutinka taip, kad kažkuri iš mokytojų suserga arba negali atvykti dėl kokių asmeninių reikalų ir tuomet reikia suktis iš padėties – patiems improvizuoti. Taip pat šiuo metu Berlyne nėra lengva rasti mokyklėlei tinkamas patalpas už adekvačią kainą – sparčiai daugėjant gyventojų mieste, paklausa darosi didesnė už pasiūlą. Tai šiek tiek varžo, nes norėtume priimti daugiau vaikų iš laukiančiųjų sąrašo – visi norintys nesutilptų į šiuo metu turimas patalpas. Didžiulis susidomėjimas mokyklėle mums yra gyvas įrodymas, kad organizacija yra svarbi ir reikalinga: tiek vaikams, kurių abu tėvai yra lietuviai, tiek ir vaikams iš mišrių šeimų. Pastariesiems yra ypač svarbus tautinio tapatumo palaikymas bei kultūros, tradicijų ir istorijos perdavimas. Kad ir kaip ten būtų, į viską žiūrime optimistiškai, planuojame plėstis ir toliau kurti stiprią, modernią bei atvirą bendruomenę, tobulinti savo metodus, kurti kuo įdomesnį mokymo turinį bei pasiūlyti vis originalesnių renginių didėjančioms Berlyno lietuvių vaikų gretoms. Giedrės Juškienės nuotr.

Mergaitė prie trispalvės žygio metu


Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Vieną pirmųjų Europoje lietuvišką mokyklėlę lietuvių emigrantų vaikams kūrusiai Salomėjai Boettcher teko pradėti nuo nulio. Šiandien Hamburgo lituanistinės mokykla „Abėcėlė“ švenčia penkiolikos veiklos metų jubiliejų. 2019–2020 metais „Abėcėlėje“ veikia keturios klasės: darželinukų – mokytoja Virginija Batakienė (jai kartais padės mokytojos Diana Meilūnienė ir Irma Nakutytė), ikimokyklinukų – mokytoja Vilena Kairienė, pirmokų – mokytojos Lidija Möller ir Jolita Zykutė, mišri vyresnių vaikų – mokytoja Žaneta Pareigis. Viena iš mokytojų – žurnalistė, knygų vaikams autorė Jolita Zykutė atsidūrimą šiame mieste vadinanti – savotišku likimo pokštu. Prieš kokius dešimt metų važiavusi iš Hamburge organizuotos dailės parodos ji sau sakiusi, kad niekados nenorėtų gyventi tokiame dideliame mieste – per daug žmonių ir triukšmo. Grįžusi į Lietuvą ir po savaitės susipažinusi su vokiečiu, kuris vėliau ir tapo jos vyru, Jolita persikraustė į Hamburgą. Čia ji augina ne tik savo atžalą, bet ir yra Hamburgo lietuvių mokyklos pirmos klasės vaikų mokytoja.

SĖKMINGOS PAMOKOS INDIKATORIUS – VAIKŲ JUOKAS sipažinimus, jog kažkas skaitė mano knygą „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“, žinoma, kad malonu. Smagiausia tai, kad yra mokinė, į kurią žvelgdama joje matau savo knygos karalaitę, nors rašydama knygą tos mergaitės visai nepažinojau! Papasakokite apie Hamburgo lietuvių vaikus. Ką mokykloje „Abėcėlė“ jie mėgsta labiausiai? Ogi pietų pertrauką! Tai ypatingas, tiesiog šventas laikas, kada visi ištraukia maisto dėžutes, valgo, bendrauja, o greitesni spėja net pažaisti, paišdykauti. Vienu metu mokykloje bandėme įvesti griežtą tvarką – „Per pertraukas nelakstyti ir pan.“, bet supratome, kad atimame iš vaikų patį smagumą. Nes jiems reikia pabendrauti taip, kaip jie nori. Koks mylimiausias pirmokų užsiėmimas pamokų metu?

Kalbiname J. Zykutę apie pirmąją pažintį su Hamburgo lituanistine mokykla ir darželiu, Hamburgo lietuvių vaikus – apie tai, ką jie mėgstantys labiausiai. Jolita, nuo ko viskas prasidėjo? Kada ir kokiomis aplinkybėmis pirmąkart išgirdote apie lietuvišką mokyklą Hamburge? Nuo Vilniaus aerouosto, kur prieš kelerius metus laukėme skrydžio į Brėmeną, o sūnus tuo metu zujo su kitų keleivių vaikais ir patenkintas aiškino: „Jie skrenda į Vokietiją, bet moka lietuviškai.“ Tada pirmą kartą išgirdau apie lietuvišką mokyklą ir darželį Hamburge. Pradėjome vaikščioti į darželį, o po kurio laiko tuometinė vadovė Vitalija Fabian pakvietė prisijungti prie mokytojų kolektyvo. Šiemet kartu su Lidija Möller mokau pirmokus. Man be galo svarbu, kad vaikai mokyt lietuvių kalbos. Kai girdžiu pri-

Mokykla „Abėcėlė“ šiemet švenčia 15-kos metų jubiliejų VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 15


Jeigu žiemą Hamburge būtų sniego, gal vasara ir turėtų konkurentą. Bet dabar, kai metų laikai taip susimaišę, svarbu, kad būtų šilta. Ir kad nelytų, nes lyja čia gal net dažniau nei Lietuvoje. Kokią knygą Hamburgo lietuvių vaikai mėgsta skaityti labiausiai?

Praktikantė Edvilė Lukšytė Hamburgo „Abėcėlėje“

Žaisti – visi vaikai mėgsta žaisti, net ir vyriausieji įsitraukia į procesą labiau, jei pamoka pateikiama žaidimo forma. Aš asmeniškai turiu sėkmingos pamokos indikatorių – jei vaikai daug juokėsi, vadinasi, pamoka pavyko. Pagalvokite patys, atlankę vokišką mokyklą penkias dienas per savaitę kasdien po 6–9 val. šie vaikai du šeštadienius dar ateina porai valandų į kitą mokyklą. Jiems turi būti smagu. Kokią lietuvišką šventę vaikai mėgsta labiausiai? Labiausiai vaikai mėgsta, kai ateina Kalėdų Senis su dovanomis. Man atrodo, jiems patinka bet kokie susibūrimai, ar tai Vasario 16-oji, ar adventė popietė. Juk tai proga susitikti! Koks mylimiausias vaikų metų laikas?

Vienas vyresniųjų klasių mokinys – didelis Tomo Dirgėlos knygų serijos apie Domą ir Tomą gerbėjas. Tuo jis užkrėtė ir kitus. Kai skaičiau šio autoriaus knygą sūnui, tuometiniam ikimokyklinukui, jis markstėsi, nesuprasdamas, ką reiškia: „Viskas. Šakės!“, o dabar girdžiu tokį žodį bent kartą per savaitę. Puikus įrodymas, kad knygos turtina vaikų kalbą, ar ne? Kuris lietuviškas patiekalas skaniausias? Greičiausiai laimėtų bulvių plokštainis. Ir kūčiukai, ypač jeigu juos darė patys vaikai. Mūsų mokyklai neįtikėtinai pasisekė, kad katalikų sielovados patalpose, kur vyksta pamokos, yra ir virtuvė. Iki šiol prisimenu vaikų susižavėjusias akis, kai kartą Nepriklausomybės dienos proga buvo iškeptas trispalvės tešlos pyragas.

Norintys lankyti lietuvišką darželį ir mokyklą „Abėcėlė“ gali susisiekti elektroninio pašto adresu: mokykla@abecele.hamburgas.de. „Informacijų“ redakcija, kuriai Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas suteikė finansavimą projektinio turinio spausdinimui, ketina rengti straipsnių ciklą apie Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ įkūrėjus, mokytojus. Daina ar šokis? Darželinukams patinka abu dalykai, ikimokyklinukai prašys „Jurgelio meistrelio“, pirmokai norės tiesiog žaidimų, o jau vyresni sukryžiuos rankas ir pasakys, kad jiems niekas nepatinka, bet akies krašteliu visgi stebės, kas vyksta. Kokia sunkiausia raidė abėcėlėje? Kiekvienam sava. Dėkojame už pokalbį Rašytoja Jolita Zykutė

16 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

Asm. archyvo, Edvilės Lukšytės nuotr.


-

KULTURA IR MENAS Dalytė KAZLAUSKAITĖ Tai, kad Lietuva – muzikali šalis, ne naujiena Vokietijos visuomenei. Net mažai besidomintiems klasikine muzika Violetos Urmanos, Mirgos Gražinytės-Tylos, Asmik Grigorian, Vytauto Sondeckio vardai ir pavardės puikiai pažįstami. O štai, jei vokiečio paklaustumėte apie lietuvių kompozitorius, turbūt išgirstumėte nuskambant vienintelę žymaus lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardę. Dar mažiau Vokietijos visuomenei pristatyta XX amžiaus, šiuolaikinė lietuvių kompozitorių muzika, nors jaunieji kompozitoriai jau taip pat spėjo įsiterpti į vokiečių mintis ir rasti kelią į jų širdis. Pasaulio lietuvius subūręs kvartetas „Confero“ sausio 5 d. pirmąkart istorijoje grojo žymiojoje Elbės filharmonijoje Hamburge, kur pristatė lietuvių kom-

PASAULIO LIETUVIUS JUNGIANČIO KVARTETO DEBIUTAS ELBĖS FILHARMONIJOJE pozitoriaus Arvydo Malcio kūrinį „Milky Way“ („Paukščių Takas“). Kvartete groja smuikininkas Algirdas Šochas (Hamburgas), altininkė Jonė Kaliūnaitė (Sarbriukenas), violončelininkas Vytautas Sondeckis (Hamburgas) ir pianistas Ugnius Pauliukonis (Mančesteris). Kvarteto atlikėjus kalbino radijo laidos „Baltische Stunde“, pristatančios ir supažindinančios klausytojus su Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzika ir muzikiniu gyvenimu, žurnalistas Albert Caspari. „Iškalti“ čiurlionkėje Visi kvarteto muzikai mokėsi Lietuvoje – Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, pas nuostabius muzi-

Fortepijoninis kvartetas „Confero“ debiutavo Elbės f ilharmonijoje VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 17


kos pedagogus. Po mokslų visi kvarteto muzikantai tęsti savo studijų ir ieškoti savojo kelio išskrido į pasaulį. Algirdas vis dar studijuoja Hamburge, Ugnius gyvena ir kuria Mančesteryje, Jonė ir Vytautas taip pat studijavo Vokietijoje (Liubeke), Jonė dėsto ir gyvena Sarbriukene, Vytas – Hamburge, jis taip pat yra ir Nacionalinio Šiaurės Vokietijos radijo (NDR) orkestro solo violončelininkas.

meriniuose projektuose, mėgsta pasirodyti solo amplua. Rasti balansą tarp grojimo orkestre ir solisto gyvenimo yra tikrai nelengva. Lygiai taip pat pasaulio lietuvių muzikai nepamiršta kelio į Lietuvą.

Lietuvoje vis dar taikoma tokia praktika, kai muzikantai ruošiami sustiprintose, specializuotose muzikos mokyklose. Tai yra tradicijos, kurių vokiečiai neturi. Dar ir dabar Lietuvoje veikia talentingų vaikų, menininkų kalvė – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Jonė pasakoja, kad jeigu talentingas vaikas parodo iniciatyvą ar yra pastebima, kad jis gali ir nori groti muzikos instrumentu, muzikuoti, piešti, šokti, jis yra siunčiamas į šią mokyklą. Čia mokomasi ne tik muzikos, bet ir ugdomi įvairių sričių menininkai – dailininkai, baleto artistai. Vaikai ugdomi visapusiškai – muzikantai turi galimybę prisiliesti prie baleto, išvysti jų pamokas, baleto artistai mokosi groti fortepijonu. Čiurlionkė garsėja metų pabaigoje pristatoma pačių moksleivių kurta ir statyta opera – baleto artistai ruošia šokius, muzikai rūpinasi muzikine dalimi, dailininkai atsakingi už scenografiją. Tai ilgametė, dešimtmečius gyvuojanti tradicija, kuri yra tikrai išskirtinė.

Visi muzikai pabrėžia, kad svarbu įgytą patirtį atvežti į savo gimtinę ir pasidalyti ja su Lietuvos publika. Dalis kvarteto atlikėjų yra kviečiami groti solo su Lietuvos orkestrais, kiti – pasirodyti su Lietuvos valstybiniais ansambliais ar duetu skirtinguose Lietuvos miestuose. Kaip kvartetas kviečiami groti skirtinguose projektuose Lietuvoje, galiausiai ėmėsi ir savojo – įkurti pasaulio lietuvių rezidenciją istorinėje Lietuvos sostinėje – Trakuose, Trakų Salos pilyje. Rengti koncertus ten, įgyvendinti savo koncertų ciklą, gavusį „Klasikos Trakuose“ vardą, kviečiantį tiek po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius, tiek užsienio atlikėjus susitikti su Lietuvos publika ir perduoti savąją patirtį.

Svarbu grįžti

Kelias į Elbės filharmoniją

Jonei mama patarusi groti orkestre, nes būtent jis padės jai pamatyti pasaulį, tačiau dauguma muzikų savęs ieško ka-

Kvarteto atlikėjai pasakoja, kad šis koncertas garsiojoje, akustiškai moderniau-

Kvarteto atlikėjai drauge su Vokietijos lietuviais, svečiais

18 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS


sioje koncertų salėje pasaulyje neatėjo savaime. Kvarteto atlikėjai kreipėsi į Elbės filharmoniją, siuntė užklausas, visą informaciją apie atlikėjus ir laukė septynis mėnesius, kol galiausiai jiems buvo paskirta data koncertui. Pokalbio metu organizatoriai teigė, kad svarus argumentas pasiryžti imtis šio tūkstančius kainuojančio koncerto buvo faktas apie gausią ir aktyvią Vokietijos lietuvių bendruomenę, Lietuvos ambasados ir Lietuvos kultūros instituto, visapusiškai palaikančių lietuvių kultūros atstovų iniciatyvas, projektus, dėmesys. Pasakojimai apie lietuvių bendruomenių ir įstaigų kooperaciją organizatoriams kėlė susižavėjimą. Koncerte dalyvavo daug Vokietijos lietuvių bendruomenės narių, norėjusių išgirsti lietuvių debiutą unikalioje Elbės filharmonijoje. Kai kuriems iš jų tai buvo pirmas kartas ir galimybė išvysti šį statinį iš vidaus ir net pasimėgauti Filharmonijoje nuolat skambančia muzika. Juo labiau, kai scenoje – pažįstami lietuviai. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke savo feisbuko paskyroje rašė: „Įkvepianti metų pradžia subūrusi lietuvius ir miestiečius sausio 5 d. pilnutėlėje Hamburgo Elbės filharmonijos Mažojoje salėje, kur koncertavo Trakų Salos pilies fortepijoninis kvartetas „Confero“. Vakaro muzikinėje programoje publikai buvo pristatytas A. Malcio kūrinys kvartetui „Milky Way“, taip pat Gabrielio Forė bei Johaneso Bramso kūriniai. Taip save Šiaurės Vokietijoje reprezentuoja Trakai, Lietuvos kultūros sostinė 2020! Koncerte dalyvavo Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir kiti miesto atstovai, Trakų miesto partnerių – Šionebeko ir Reinės – atstovai, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė.“ Koncerto išlaidos siekė 6 tūkstančius eurų – salės ir fortepijono nuoma, aptarnavimo mokesčiai. Fortepijono nuomos išlaidas padengė Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė.

Su publika šiltai vokiškai sveikinosi ir „Informacijų“ vyriausioji redaktorė Evelina Kislych-Šochienė, inicijavusi pasaulio lietuvių muzikų rezidavimo Lietuvoje galimybių sukūrimą ir įgyvendinimą: Sehr Geehrte Damen und Herren, liebes Publikum, guten Abend (labas vakaras), das ´Confero piano quartet´ freuet sich sehr euch in diese wuderschöne Kleiner Saal der Elbphilharmonie musikalisch begrüßen zu dürfen. Das Wort ‘Confero‘ auf lateinisch bedeutet – zusammenkommen – die leute zum einem Ort bringen. Auf der Bühne sehen Sei Heute vier litauer aus verschiedenen Städte und Ländern – Hamburg, Saarbrücken, Manchester und Trakai für ein gemeinsames Ziel – durch die musik ihre Heimatland Litauen represäntieren und gemeinsam musizieren. Das Konzert Heute ist eine musikalische Reise durch die drei Ländern. Gerade waren sie alle in Litauen – Sie haben das Stück Milky Way von Litauischen Komponist Arvydas Malcys gehört. Das war eine Kurze begrüßung und Einleitung zu unsere Heutige ‚Sternstunde der Musik‘. Weiter fliegen wir nach Frankreich mit dem wundervollen Werke von berühmte französische Komponist Gabriel Faure und nach dem Pause erreichen wir unsere Ziel – Hamburg – mit einer der schönsten Klavierquartett von Hamburger komponist Johanes Brahms. Wir bedanken uns sehr herzlich für unsere sponsoren und besonders – Institut für litauische Kultur und litauische Kulturattachee in Deutschland Rita Valiukonyte! Gute Reise! – genießen Sie es. E. Kislych-Šochienės nuotr.

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 19


NUO MELMANO – NUOŠIRDŽIAI VOKIETIJOS LIETUVIAMS Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Žinomos lietuvių grupės „Biplan“ dainininko Makso Melmano pavardė linksniuojama ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Ypač po devynerių metų dukros Amelie debiuto populiariame Vokietijos televizijos vaikų balso šou „The voice kids 2019“. Nors Amelie nelaimėjo šio projekto, įrašas, kuriame į sceną įžengė ir drauge su lietuve dainos „Ich und Du“ posmą sudainavo pats komisijos narys, žymus vokiečių dainininkas Markas Forsteris, sulaukė daugiau kaip pusantro milijono peržiūrų. Šalia Hanoverio, Rodenberge, įsikūrusi žinomo dainininko šeima niekuomet nenutolsta nuo Lietuvos. Maksas – ypač. Jo kelias Lietuva – Vokietija – Lietuva aiškus ir nenutrūkstamas. Kalbiname M. Melmaną apie gyvenimą dviejose šalyse, lietuvybę ir dukros sėkmę. Maksai, atrodytų, jog esate perskyręs savo gyvenimą pusiau. Vienas – Lietuvoje, kitas – Vokietijoje, kur gyvena Jūsų šeima. Kaip taip nutiko, kad pasirinkote Vokietiją? Kelias į Vokietiją – dėl meilės. Mano žmona Eva man patiko dar mokyklos laikais, tačiau ne viskas buvo paprasta. Vėliau, 1995-aisiais metais, ji drauge su savo tėvais visam laikui emigravo į Vokietiją. Tai buvo priežastis, kodėl mūsų ryšys nutrūko. O 2005-aisiais metais ji svečiavosi Vilniuje, kur mes ir vėl pasimatėme klasiokų susitikime. Jau po metų mes buvome kartu, vėliau – 2008 metais – atšokome ir savo vestuves. Mano gyvenimas Lietuvoje man yra koncertai, įrašai, mano grupė. Negaliu Lietuvos vadinti labiau savo namais nei Vokietijos. Vienoje šalyje – mano darbas, kitoje – šeima. Vokietija išties yra mano sąmoningai pasirinkti namai. Ar Jūsų šeima – muzikų? Meno. Mano mama – dailininkė, tapytoja, grafikė. Tėvelis –

O mes prie jūros

20 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

Pramogaujam Grömiz‘e

ryšininkas (juokiasi). Uošvienė – buvusi valstybinio ansamblio „Lietuvos“ ansamblio pirmoji šokėja, viena pagrindinių, uošvis – būgnininkas. Žmona Eva visuomet buvo linkusi muzikuoti – dainuoti, šioje terpėje ji atranda save. Jau kurį laiką Eva atlieka gospelo stiliaus muziką vokaliniame ansamblyje, renkasi vaidybą – mėgsta sceną. Praėjusiais metais ji pradėjo repetuoti drauge su teatro trupe ir jau rudenį buvo šio teatro premjera, kurioje ji pasirodė. Jūsų pavardė gerai pažįstama ir tarp pasaulio lietuvių. Ar su malonumu daliniesi savo kūryba bei atliekama muzika su pasaulio lietuviais? Ar tau tai – savotiška patriotiškumo puoselėjimo forma? Su grupe „Biplan“ teko ne kartą koncertuoti pasaulio lietuvių bendruomenėse – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Jau vasario 15 d. susitiksiu su Vokietijos lietuviais Hiutenfelde. Aš – kosmopolitas, man patinka gyventi pasaulyje, turbūt dėl to ir esu čia, Vokietijoje. Bet man patinka būti lietuviu. Aš jaučiu, kad lietuviai pasaulyje džiaugiasi, kai mes atvykstam į jų bendruomenes koncertuoti, kad galime pakalbėti mums svarbiomis temomis. Ypač – apie Lietuvą. Koncertų metu sutinku daug labai skirtingų lietuvių – beveik visuomet išvykstam jausdami suradę naujų draugų. Jūsų dukra Amelie praėjusių metų ko-


vą atskleidė savo muzikinį talentą: patyrė sėkmę – pateko į pagrindinį filmavimą Berlyne, Vokietijos vaikų balso projekte. Amelie – labai muzikali. Dainuoja dviejuose – bažnyčios ir gimnazijos – choruose, groja klarnetu. Dėl dalyvavimo vaikų balso projekte kalta žmona. Ji mums pasiūlė įrašyti video įrašą namų sąlygomis (homevideo) ir nepuoselėdami jokių vilčių įsirašėm. Dukrytei tai buvo malonus patyrimas. Išsiuntėm ir gavom kvietimą atvykti į Hamburgą. Tuomet pamanėm, kad dauguma vaikų ruošėsi šiam projektui ne vienerius metus. Atvažiavom, pabandėm – patekom į pagrindinį filmavimą. Po pasirodymo Hamburge sulaukiau skambučio: mes jus kviečiame į Berlyną. Nors ji ir nelaimėjo šio projekto, įgijo beprotiškos patirties – prikaupė tiek drąsos, jog scenos pradėjo tiesiog nebebijoti, net labai ją pamėgo. Įdomu, kaip mes jaustumėmės, jei mus „įstumtų“ į milžinišką sceną Berlyne, į akis nukreiptų ryškius prožektorius, priešais tave sėdėtų „žvaigždės“ – komisija – ir sakytų: dainuok, pritariant gyvo garso muzikos ansambliui. Manau, kad ši patirtis jai suteikė daug gerų emocijų ir trūkstamo pasitikėjimo. Kas toliau? Kokiu keliu eis Amelie? Muzikiniu? Tolimesnis kelias – neaiškus. Aišku viena, kad nuo mažų dienų įvykiai ir faktai dėliojasi taip, kad muzikos kelias jai nesvetimas. Dar būdama visai maža, Amelie išgirdusi melodiją puikiai atkartodavo garsus pati to nesuprasdama. Mes duodam jai laisvę pasirinkti, neformuojam jos pasirinkimų. Taip buvo su baletu – pradžioje ji norėjo šokti, kiek

Amelie eina muzikos keliu

Makso žmona Eva su dukra Amelie

vėliau – persigalvojo. O į gimnazijos chorą ji nuėjo pati. Sako: aš noriu, man patinka. Toks pats individualus buvo ir jos humanitarinės krypties pasirinkimas mokykloje. Geriausiai savo kryptį ji atskleidžia šeštą ryto, kuomet ima dainuoti duše (juokiasi). Maksai, ko palinkėtumei „Informacijų“ skaitytojams, Vokietijos lietuviams? Būčiau labai laimingas, jei šalia mūsų namų įsikurtų lietuvių bendruomenė, mokyklėlė. Niekada neleidžiu vaikui pamiršti, kad yra iš Lietuvos. Ir, žinoma, šios šalies kalbos. Kartais mes vienas kitą smagiai mokome kalbų – aš mokau Amelie lietuvių kalbos, ji mane – vokiečių (juokiaisi). Tikiuosi, kad Lietuvoje bus įteisinta daugybinė pilietybė. Žinau, kad lietuvių bendruomenės surėmė pečius šiam tikslui įgyvendinti. Tad norėjau palinkėti nenuleisti rankų ir būti aktyviems. Tai svarbu mums visiems – gyvenantiems Lietuvoje, Vokietijoje ar tarp dviejų šalių. Iki greito, Maksas Asm. archyvo nuotr.

Pakeliui VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 21


TAPYTOJAS A. ŠVĖGŽDA*

Straipsnių ciklas „Žymūs Vokietijos lietuvių menininkai“

Jonas NEKRAŠIUS Algimantas Švėgžda (1941-1996) gimė 1941 metų balandžio 22 dieną Kelmėje. 1959 metais baigė Pakruojo rajono Rozalimo vidurinę mokyklą. 1960 m. Telšių taikomosios dailės technikume mokėsi meninio medžio apdirbimo. 1961-1967 metais studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute tapybą pas A. Gudaitį ir V. Karatajų. Nuo 1965 m. dalyvavo parodose. 1976-1978 m. Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytojas, 19781981 m. Lietuvos valstybinio dailės instituto dėstytojas. 1980-aisiais pusmetį stažavosi Anglijoje, aplankė Paryžių, Olandiją. 1982 m. išvyko gydytis į Vokietiją, kur Berlyne gyveno ir kūrė iki pat mirties. Dirbo tapybos, grafikos, knygų iliustravimo srityse. Surengė personalines tapybos ir grafikos parodas Lietuvoje (1987, 1988, 1990, 1992, 1993, 1994, 1995, 1996) ir Vokietijoje (1983, 1984, 1985, 1987, 1990, 1991) ir kt. Dailininkas Algimantas Švėgžda save laikė kaimo ir gamtos žmogumi. Jis žinojo kaip elgtis su žeme, vandeniu, sodu, mišku ir gyvūnais. A. Švėgždos tėvų namai jam simbolizavo gamtą, žolelių rinkimą arbatoms, uogų skynimą, vyšnių skiepijimą – viso to vaikystėje jis buvo išmokęs namuose. O tėvo mokytojo ir dailininko Jono Švėgždos, pavyzdys, turėjo netiesioginės reikšmės jam pasirenkant dailę.

Algimantas Švėgžda 1988 metais savo namuose Bellino kaime, Vokietijoje

22 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

Viename interviu A. Švėgžda pasakojo: „Netiesiogiai turėjo man įtakos mano tėvas. Jonas Švėgžda baigė Kauno meno mokyklą, teatro dekoracijos skyrių. Aš jo neprisiminiau vaikystėje (tik iš nuotraukų pažinau), nes į Stalino „universitetus“ jį išvežė tuoj po karo. Liko pas gimines jo pieštų paveikslų, spalvotų pieštukų, popieriaus, aliejinių dažų ir knygų apie meną (dailės enciklopedija vokiečių kalba, keliolika tomų). Vaikystėje šeštadieniais gaudavau spalvotus pieštukus ir ant senų laikraščių piešdavau. Senelė ir tetos girdavo, sakė, kad būsiu toks pat kaip ir tėvas – dailininkas. Aš tuo didžiavausi“ 1. Viename savo laiške dailininkas A. Švėgžda apie savo vaikystę taip rašė: „Mano vaikystės pasaulis buvo aiškus. Į rytų pusę sirpo vyšnios, į pietus, už horizonto, Smilgių bažnyčios varpai skambėjo, į vakarus didelė raudona saulė leidosi už miško, iš šiaurės, iš už didelio sodo ateidavo vilkai ir pikti žmonės. O viduryje šito pasaulio buvo mano motinos molinė krosnis, kurioje traškėjo beržinių balanų ugnis. Vakarais verpimo ratelio muzika pynėsi su tyliais maldos žodžiais į vieną paprastą gyvenimo išmintį, kaip toji lininė virvelė mano rankose. O iš plataus ąžuolinio suolo žvelgė į mane šventos praeities žalčio akys (...)... Aš nebuvau meilus vaikas ir visuomet vengdavau lipšnumo, nedažnai ir mes su motina ranką ant rankos uždedame, nors iš žodžių, gestų ir akių galėjome vienas kito jausmus išskaityti. Tokie jau lietuvio valstiečio per ilgus metus išlikę „sentimentai“ 2. Su dailininko A. Švėgždos vardu glaudžiai susijęs Pakruojo rajone esantis Rozalimo miestelis bei netoliese išsidriekęs gražus Plaučiškių kaimas. Čia praleista vaikystė, mokyklos metai, pajustas gyvenimo, gamtos grožis. Čia buvo jo tėvų namai (abu tėvai jau mirę), jis atvažiuodavo čia vasaroti studijų laikais, į čia ir nuožmios ligos kamuojamas sugrįždavo iš Berlyno pasisemti jėgų, sustiprėti. Čia, dailininkui viešint tėvų namuose, 1989 metų birželį pirmąkart ir susipažinau su Algimantu Švėgžda. Tąsyk kartu su kauniečiu dailininku Romualdu Čarna, kilusiu iš Rozalimo apylinkės Simaniškių kaimo, apsilankėme Plaučiškiuose ir susitikome su A. Švėgžda. Pataikėme pačiu laiku – Algimantas buvo besiruošiąs į gyvenvietės kultūros namus, kur jo pasakojimo apie gyvenimą Vokietijoje, aplankytus kraštus, kūrybą buvo pakviesti pasiklausyti gimtojo kaimo žmonės. Nedidelė kultūros namų salė buvo pilnutėlė žmonių, ir A. Švėgžda, pasisveikinęs


su susirinkusiais, pradėjo pasakoti apie savo gyvenimą ir svetur patirtus įspūdžius. Klausiausi kartu su visais lėto, gilios gyvenimo išminties ir pastebėjimų prisodrinto, paįvairinamo spalvotomis skaidrėmis A. Švėgždos pasakojimo apie aplankytas šalis, papročius, kultūrą, žiūrėjau jo kūrinių kopijas ir mačiau, kaip salėje susirinkusieji gyvai domėjosi visu tuo, ką kalbėjo jų įžymus kraštietis, džiaugėsi jo pasiekimais ir darbais. Šis susitikimas su A. Švėgžda patraukė emocionalumu, nuoširdumu, pagarba savo kraštui ir žmonėms. Tą susitikimą primena jo iliustruotoje M. Martinaičio knygoje „Kukučio baladės“ A. Švėgždos įrašas pieštuku: „Mielas Jonai, gal būt mums bus lemta dar tą vieną vienintelę naktį apturėti, o šiandien iš Plaučiškių verandos lietuj nulijus, siunčiu linkėjimus kuo geriausius. Tavo Algis“ 3. Tąkart dailininkas atsisveikindamas padovanojo ir vieną iš savo grafikos darbų „Medis“, atliktą oforto technika. Antrąsyk susitikome po kelių savaičių jo tėvų namuose. Tą rytą lijo, dangus nežadėjo greitos giedros, todėl įsitaisėme su A. Švėgžda verandoje. Gurkšnodami nestiprią arbatą, ilgai šnekučiavomės apie to meto Lietuvą, apie jo vaikystę, kelią į dailę, apie jo gyvenimą ir kūrybą Vokietijoje. Dabar dėl dailininko profesijos. Žinojau, kad tėvas yra dailininkas. Kad tėvas buvo Stalino lageryje, apie tai man buvo draudžiama kalbėti. Aš tuomet buvau mažas, silpnas, vaikai mane skriausdavo. Bet man būdavo užtat labai gera, kad aš neišduodavau paslapties. Sau tyliai galvodavau: „Va, jūs mane skriaudžiat, galvojat – aš šioks ar toks, bet nežinot, kad mano tėvas didvyris, jis yra lageryje. Taigi aš ne šiaip sau kokio čigono vaikas, aš esu tokio tėvo vaikas“. Jūs galit įsivaizduoti: man tėvo nebuvimas padėjo kovoti už savo moralinį, dvasinį išlikimą, savęs išsaugojimą. O dažų buvo likę iš tėvo, tai aš tuos daželius kaip mokėdamas tepliojau. Tai buvo tik žaidimas. Nes iš pradžių aš, kaip koks romantikas, svajojau būti jūreiviu. Ir mano kaime netgi labai konkrečiai buvo manoma, kad aš būsiu tik jūreivis. Bet kai vienas mano draugas pateko į armiją, kaip tik į pakrantės jūreivius, jis, grįžęs atostogų, pasakė man: „Algi, ten reikia stiprių vyrų, tu moki piešti, geriau eik į dailininkus. Ten, ne tau“. Na, taip ir buvo, ir pradėjau aš lyg ir piešti, ruoštis būti dailininku. O čia kaip tik pirmą kartą, rodos, devintoj klasėj, nuvykau į Vilnių. Mano sesuo ten mokėsi, ir nuvežė mus sunkvežimiu. Iš Rozalimo važiavome iki Vilniaus visą naktį, ir aš bevažiuodamas užmigau. Atvažiavus į Vilnių, sunkvežimis sustojo (tuo metu dar buvo

A. Švėgžda. Autoportretas su moliūgu. 1977

galima) prie Šv. Onos bažnyčios, ir aš pabudau toj vietoj. Buvo toks gražus rytas, saulė, toks efektas. Tame sunkvežimyje sėdėdamas nusprendžiau: ne, nevažiuosiu į jokią jūrą. Šitokie miestai pasaulyje, šitokie miestai. Aš turiu kažką čia pažinti, negalima taip sau išvažiuoti net nežinant, kad tokių dalykų yra pasaulyje. Tai man buvo kaip koks stebuklas. Galite įsivaizduoti, koks tai buvo puikus vaizdas. Ir aš grįžęs pradėjau piešti, ruoštis. Tuo metu dar mokiausi Rozalime, devintoje klasėje. Taigi, tėvas jau buvo grįžęs, ir aš bandžiau iš jo kažko mokytis, kažko tokio – bent jau kaip dažus maišyti. Tai buvo du tokie svarbūs man atsitikimai, kurie ir lėmė, jog tapau dailininku. Tai kaip tik tas architektūros, miesto grožis ar kultūros grožis, kuris iš tikrųjų mane ne tai kad sužavėjo, bet vidujai įsakė: kaipgi galima nepažinus, nesupratus šio grožio išvažiuoti“. *Ištrauka iš kultūrologo J. Nekrašiaus straipsnio „Dailininkas Algimantas Švėgžda: „Mane skatina tik aukščiausio lygio menas“, publikuoto „Pasaulio lietuvio“ žurnale. A. Švėgždos žmona, dukra ir sūnus – smuikininkas M. Švėgžda von Bekker šiuo metu gyvena Hamburge, lankosi bendruomenės organizuojamuose renginiuose.

Literatūra: 1. Algimantas Švėgžda. Iš: 72 lietuvių dailininkai - apie dailę (sud.A.Andriuškevičius). Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998, p. 306. 2. Iš A. Švėgždos laiško, rašyto 1989 m. rugpjūčio 25-28 dienomis Iš Berlyno (autoriaus J. Nekrašiaus archyvas). 3. A. Švėgždos rankraštinis įrašas M. Martinaičio knygoje „Kukučio baladės“ (autoriaus J. Nekrašiaus archyvas). 4. A. Švėgždos pasakojimas užrašytas į audio juostą 1989 m. birželio 25 d. Pakruojo r. Plaučiškių k. jo tėvų namuose (autoriaus J. Nekrašiaus archyvas).

Autoriaus asm. archyvo, Nacionalinės dailės galerijos nuotr. VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 23


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

BENDRADARBIAVIMAS EUROPOS KONTEKSTE – IŠVYKA Į KAUNO JONO JABLONSKIO GIMNAZIJĄ Ignė VRUBLIAUSKAITĖ Šių metų gegužės mėnesį gimnazijoje lankėsi Jono Jablonskio gimnazijos mokiniai, juos lydėjo mokytoja Renata Gimžūnienė. Kartu su mūsų gimnazistais svečiai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Quo vadis Europa?“ (projekto vadovai Renata Gimžūnienė ir Jens Zorn). Po ilgai trukusių planavimų, gruodžio 2–6 dienomis dvyliktos klasės mokiniai – Leticia, Yasmin, Nicolas, Ruben, Irmantė ir Aivaras – kartu su anglų kalbos mokytoju ir vienu

AKCIJA „RAŠYMAS UŽ LAISVĘ“ Asta D‘ELIA

Vasario 16-osios gimnazistai Lietuvoje

iš projekto vadovų Jens Zorn lankėsi Lietuvoje, Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje. Jie apžiūrėjo gimnaziją, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir diskutavo anglų kalba vykusioje diskusijoje „Kultūrinis identitetas globaliame pasaulyje.“ Kauno J. Jablonskio gimnazijos nuotr. Gruodžio 10 d. minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Žmogaus teises ginanti tarptautinė organizacija viso pasaulio žmones kvietė rašyti laiškus ir taip prisidėti prie kampanijos „Rašymas už laisvę“.

Šimtai tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio kampelių suskubo rašyti laiškus. Tokiu būdu jie išreiškė solidarumą su žmonėmis, kurių teisės yra pažeidžiamos, ragino vyriausybes gerbti žmogaus teises. Kiekvienas laiškas svarbus, nes jis gali išgelbėti gyvybes, užkirsti kelią kankinimams ar neteisingiems ir neteisėtiems apkaltos procesams. Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai – Lara Aliji, Leonard Irrgang ir Vivian Edam – ragino savanorius prisidėti prie šios akcijos. Visi laiškai ir atvirukai buvo surinkti ir nusiųsti, o iš ten keliaus į institucijas atitinkamose šalyse. Akciją mūsų gimnazijoje organizavo dr. Gabriele Hoffmann. Akcijos dalyviai

24 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

Gabrielės Hoffmann nuotr.


Asta D‘ELIA

Lietuvių kalbos mokytoja A. D‘Elia

Jau devintus metus lituanistams, išugdžiusiems olimpiadų prizininkus, konkursų laimėtojus, savo metodinę patirtį skleidusiems nacionaliniu mastu, rengusiems konferencijas, konkursus ir kultūros asmenybėms skirtus renginius, sėkmingų metų pabaigoje dovanojama „Metų paskaita lituanistui“. Džiugu, kad į šių metų renginį, vykusį gruodžio 18 d., Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakvietė Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Astą D`Elia.

METŲ PASKAITA LITUANISTUI Garbingą 440 metų sukaktį šventusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje metų paskaitą „Lietuvybė ir europietiškumas: apie autentiką kalboje ir būtyje“ skaitė doc. dr. Naglis Kardelis. Paskaitą jis dedikavo būtent tą dieną į amžinybę iškeliavusiam filosofui Arvydui Šliogeriui – „lietuviškajam Sokratui ir Heidegeriui“. Pranešėjas ne kartą rėmėsi savo buvusio dėstytojo mintimis. Pasak doc. dr. N. Kardelio, tautiškumas ir atvirumas pasauliui persismelkę vienas į kitą. Buvimas lietuviu netrukdo būti europiečiu, kadangi „sveikas ir kultūringas tautiškumas yra atviras“. Remdamasis vieno iškiliausių išeivijos filosofų Algio Mickūno įžvalgomis, lektorius teigė, kad gimtoji kalba, kuria kvėpuojame kaip oru, mus atveria Europai ir pasauliui. Žvelgdami pro skaidrų „gimtosios kalbos langą“, aplinką matome autentiškai. Atmintyje įsirėžė, regis, paprastas palyginimas, kad medis auga iš šerdies į išorę, taip ir žmogus turėtų augti iš vidaus. Po paskaitos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė apžvelgė lituanistų veiklas, džiaugėsi sėkmingo darbo vaisiais. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė mokytojams, kuriuos vadino „lituanistikos karžygiais“, dovanojo vertingas knygas. Renginio dalyvių nuotaiką praskaidrino smuikais griežiamos klasikinės melodijos ir širdžiai artimos lietuvių liaudies dainos. Po paskaitos atsivėrė puiki galimybė pabendrauti su kolegėmis iš Lietuvos ir užsienio, o vėliau pasivaikščioti po šventiškai pasipuošusį Vilnių ir pasigėrėti gražiausia Europoje Kalėdų egle. Autorės nuotr.

VIRTUALUS PASAULIO LIETUVIŲ VAIKŲ FESTIVALIS Asta D‘ELIA Gruodžio 6 d. mūsų gimnazijos atstovai dalyvavo virtualiame pasaulio vaikų festivalyje „T.Y.čia“. Pasaulio lietuvių metams skirtą renginį organizavo LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru. Dvyliktokė Vėjūnė Čemeškaitė, vienuoliktokas Justinas Gečas ir lietuvių kalbos bei Lietuvos pažinimo mokytoja Asta D`Elia virtualiame festivalyje atstovavo Vasario 16-osios gimnazijai. Jie trumpai prisistatė, žiūrovus supažindino su savo mokykla, pasveikino Lietuvoje gyvenančius mokinius. Dainomis ir šokiais publiką džiugino šokių ansambliai ir chorai. Beje, festivalyje dalyvavo ir buvęs mūsų gimnazijos mokinys Viktoras Diawara.

Informatikos mokytojas Robertas Lendraitis tiesioginės transliacijos metu buvo atsakingas už techniką. Renginį, kurį vedė Indrė Stonkuvienė, buvo galima pamatyti internete arba Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Roberto Lendraičio nuotr.

Virtualaus lietuvių vaikų festivalio dalyviai VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 25


-

BENDRUOMENIU ALEJA

PROGA PRISIMINTI, KOKIE LAIMINGI ESAME Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Į švarko atlapus segdami neužmirštuoles, tikime, kad neužmiršime mūsų tautai svarbių įvykių. Viena yra išgyventi tai pačiam, visai kas kita – girdėti pasakojimus iš kitų lūpų. Dažniausiai visi pasakojimai – garsiniai ar vaizdiniai – tampa neapčiuopiamu kūnu. Kartais jį įsidedame į kuprinę, kartais – į galvą, o dar dažniau paliekame jį dėžutėje tūnoti ir vėl laukti savo dienos. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną man buvo vos penkios dienos. Mama pasakojusi, kad šventės dėliojosi paeiliui – po mano gimtadienio kovo 6 d. tėvai, draugai ir kaimynai sveikino atkurtą Lietuvą, tačiau beveik po vienerių metų, mama taip pat pasakojusi, gerai prisimenanti šaltą 1991 metų sausio 13 d. naktį. Jaunosios kartos atstovai, tarp jų ir aš, tikrai nepamena skaudžių Sausio 13-osios nakties įvykių. Apie juos išgirsta tik iš pasakojimų, kino filmų, knygų. Tačiau tie lietuviai, kurie patys stovėjo šalia televizijos bokšto jo šturmo metu, šią dieną išgyvena tą patį šaltį, kurį patyrė tąnakt. Nors minėjimo diena praeina, būtų prasminga ir simboliška prisiminti šį įvykį, žmo-

Pagarbos bėgimas – graži ir prasminga tradicija

26 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

nes ir tuomet vyravusią nuotaiką be progos – dažniau dėl to, kad suprastume, kokie laimingi esame. Žinau, kad Lietuva pasaulio lietuviams kaip savotiškai nepasiekiamas vaisius, kurį norime valgyti, bet atsikandame tik kartais. Būtent todėl jausmai stiprėja. Žiūrėjau Sausio 13-ąją į moksleivius – lietuvius, gyvenančius Lietuvoje – abejingi žvilgsniai ir noras bėgti namo, mokytojai dirsčiojantys į laikrodį, politikai, paruošę įmantrias kalbas apie vertybes. Tik žvakių liepsnelės buvo tikrai tikros, primenančios keturiolika mūsų didvyrių. Įdomus faktas, kuriuo pasidalino Lietuvos nacionalinė filharmonija, kad apie tragiškus sausio 13 d. įvykius sužinojęs rusų-vokiečių kompozitorius Alfredas Šnitkė (Alfred Schnittke) buvo sukrėstas. Kūrėją apėmė tokie stiprūs jausmai, kad jis pajuto stiprų poreikį užvaldžiusias emocijas išreikšti muzikoje. Susiradęs lietuviškų sutartinių rinktinę, vos per naktį A. Šnitkė sukūrė „Sutartines“ ir iš Hamburgo paskambino tuo metu Ispanijoje gastroliavusio Lietuvos kamerinio orkestro vadovui maestro Sauliui Sondeckiui su prašymu kuo greičiau kūrinį atlikti. Vėliau S. Sondeckis dirigavo A. Šnitkės „Sutartines“ įvairiems orkestrams daugybėje pasaulio šalių, kaskart papasakodamas ypatingą šio kūrinio atsiradimo istoriją bei prasmę ir muzika įgarsindamas tragiškas Lietuvos istorijos akimirkas.


Minėjimo akimirkos iš Diuseldorfo lietuvių organizuotų šv. Mišių

Kaip Sausio 13-osios įvykius paminėjo Vokietijos lietuviai Hiutenfeldas Vokietijos lietuviai į minėjimus žvelgia rimtai. Jau trečius metus Vokietijos lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubas bei VLB Romuvos apylinkės valdyba pakvietė Hiutenfeldo lietuvius į jau XXIX-ąjį Pagarbos bėgimą ,,Gyvybės ir mirties keliu“. Susirinkusius bėgikus Hiutenfelde sveikino VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß, Romuvos apylinkės valdybos pirmininkas Martynas Lipšys ir renginio organizatorė – Vokietijos lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubo įkūrėja Neringa Užomeckienė. Diuseldorfas (Informacija – Kęstučio Ulevičiaus) Gražų ir saulėtą sausio 11-osios rytą 11 valandą Diuseldorfe susirinko lietuviai į pirmąsias lietuviškas šv. Mišias, kurios buvo skirtos Lietuvos Laisvės gynėjams, Sausio 13-osios aukoms atminti. Pradžioje žodį tarė Diuseldorfo Lietuvių bendruomenės pirmininkas Augustas Šernius, sveikindamas į Šv. Mišias susirinkusius lietuvius bei paminėdamas, kuo mums, lietuviams, yra svarbi ši data. A. Šernius dalinosi su „Informacijų“ skaitytojais savo mintimis:

Šernius dalinosi su „Informacijų skaitytojais savo mintimis: Man regis, šv. Mišių metu lietuviai savo mintyse ir maldose, vienaip ar kitaip, sugrįžta į Lietuvą, ten kalbasi su savo artimaisiais, gyvais ir jau išėjusiais. Esu tikras, kad tradicinės katalikiškos Šv. Mišių apeigos lietuvių kalba neabejotinai stiprina kiekvieno lietuvio tautinę tapatybę. Kai šalia savęs matai kitus vietos lietuvius, patiri stiprų bendrumo jausmą. Kai nuostabios koplyčios skliautuose girdi aidint lietuvių kunigo tariamus maldos žodžius, išgyveni sunkiai nusakomą vidinio komforto jausmą. Tokį, tarsi ne pats būtumei grįžęs į Lietuvą, bet pati Lietuva aplankė tave čia, Vakarų Vokietijos mieste prie Reino. Man pačiam pamaldų rimtis ir prasmingi lietuvių kunigo žodžiai apie Lietuvą leido iš kitos perspektyvos pažvelgti į savo santykį su Lietuva. Mudu su žmona nedvejojome dėl būtinumo ateiti į šv. Mišias kartu su savo vaikais. Savo pavyzdžiu mes galime ir privalome savo vaikams perduoti tam tikras emocijas, patirtis, formuoti jų pasaulėžiūrą, diegti vertybes, stiprinti tautinę tapatybę. Pasibaigus Šv. Mišioms, lietuviai neskubėjo skirstytis. Nekasdieniško renginio emociškai pakylėti žmonės atrado daug naujų temų pokalbiams bei naujų idėjų būsimiems renginiams. Šv. Mišias laikė kunigas Vidas Vaitiekūnas jaukioje „Josephskappele“ bažnytėlėje, Diuseldorfo senamiestyje, giesmių muziką atliko Emilija Šukytė, kuri jau ne vieną kartą dalyvavo bendruomenės organizuotuose renginiuose. Po šv. Mišių jaukiai ir smagiai, gurkšnojant šiltą arbatą bei mėgaujantis lietuvių atsineštomis vaišėmis, galėjome pabendrauti šalia bažnytėlės jai priklausančiose uždarose patalpose. Džiaugiamės aktyviu lietuvių dalyvavimu Sausio 13-osios aukoms atminti bei bendravimu joms pasibaigus. Vertinkime minties ir dvasinę LAISVĘ, už kurią lietuviai savo gyvybę paaukojo! M. Dambriūnaitės-Šmitienės, Diuseldorfo LB archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 27


TRADICIJOS SUARTINA

Kasmetinės tradicijos Miuncheno lietuvių bendruomenėje

Modesta EIDUKONYTĖ-DAHER Švenčių, koncertų, dovanų pakavimo sūkuryje vyko kasmetinė tradicinė Miuncheno lietuvių bendruomenės kalėdinė šventė. Į „Wiederkunft des Herrn“ rinkosi Miunchene ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai bei jų šeimos, Augsburgo lietuviai. Šventė subūrė visas kartas – tiek ilgamečius bendruomenės narius, tiek studentus, jaunas šeimas ir mažuosius. Trečiasis advento sekmadienis vadinamas džiaugsmo sekmadieniu, nes Dievo žodis šią dieną kalba apie džiaugsmą. Tad ilgamete tradicija tapusi šventė prasidėjo kalėdinėmis šv. Mišiomis su prof. em. dr. Gerhard Birk. Gausią lietuvių šeimų ir jų vaikų bendruomenę pasveikino Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė. Miuncheno lituanistinės mokyklos mokiniai ir mokytojos atliko pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai“ muzikinę inscenizaciją, kurią parengė Daiva Bethke. Svarbu paminėti tai, jog su šia programa mokiniai ir mokytojos dar prieš savaitę dalyvavo tarptautinėje pasakų šventėje Miunchene. Nuotaikinga „Polka su ragučiais“ kvietė kartu trypti tėvelius, mamas ir vaikus. O ištikimiesiems lituanistinės mokyklos ugdytiniams buvo padovanoti vardiniai kalėdiniai raižiniai. Į šventę vaikų pasveikinti atskubėjo ir gitara grojantis bei dainuojantis Kalėdų Senelis. Kartu su svečiais jis atliko keletą dainų ir apdalino vaikus dovanėlėmis. Šurmuliuodami ir šiugž-

Miuncheno kamerinio orkestro muzikantės

28 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

dendami dovanomis vaikai išsibarstė jų išpakuoti ir vieni su kitais pabendrauti. Kalėdinės šventės džiaugsmas, kulminacija – klasikinės muzikos koncertas. Jame grojo Miuncheno kamerinio orkestro muzikantės Simona Venslovaitė (smuikas) ir Indrė Miknienė (altas). Rankų darbo kūriniai, kūčiukai, kalėdaičiai nugulė ant kalėdinės mugės stalo. Buvo puiki proga jų įsigyti. Paskutiniais metais paremdavome Vilniuje įsikūrusį dienos centrą „Mes esame“, prekiaudami jų sukurtais rankdarbiais. Šiais metais įsigijome rankomis megztų šiltų kojinių iš vienos Lietuvoje sunkiai besiverčiančios šeimos ir jomis prekiavome mugės metu, bent taip, krisleliu, galėdami paremti šią šeimą. Tradicinės lietuviškos ir vokiškos kalėdinės vaišės subūrė šventės dalyvius jaukiems pokalbiams. Niekas neliko abejingas bendruomenės valdybos narių Kristinos Kandratavičiūtės ir Daivos Zavistauskaitės išvirtai šildančiai sriubai. Kiekvienais metais MLB valdyba padėkoja labiausiai nusipelniusiems bendruomenės nariams. Padėkos žodis buvo tartas daug savo laiko, žinių, atvirumo ir meilės skiriančioms Miuncheno lituanistinės mokyklos mokytojoms: Daivai Bethke, Redai Daugelavičiūtei, Modestai Eidukonytei-Daher, Redai Kaiser ir Vilmai Seitz. Džiaugsmo sekmadienis prisipildė didžiųjų metų švenčių laukimo dvasia. Tradicijos suartina ir jungia. Miuncheno LB nuotr.

Už nuoširdų vaikų ugdymą – padėka mokyklėlei


SIELOVADA Jolita ZYKUTĖ Lapkričio 30 d. Hamburgo lituanistinėje mokykloje „Abėcėlė“ vaikai ir tėveliai susirinko į pamoką/popietę „Advento skonis“, kurios svečias – kunigas ir brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas OFM iš Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno. Jis svečiavosi Hamburge šio miesto lietuvių katalikų sielovados kvietimu. Susitikimą pradėjome vaikų pamaldėlėmis, kurias broliui Juozapui padėjo aukoti visi vaikai. Per mišias pagiedojome mūsų mokykloje tradicine tapusią giesmelę „Dievo meilė tokia didelė“. Po to sekė rankdarbiai, ragavimai ir bendravimas. Vaikai (ir netgi kai kurie suaugusieji) pirmą kartą turėjo progos paragauti kanapių pieno, patys kantriai grūdo linų sėmenis ir kanapes, iš kurių gamino kanapinę ir sėmeninę druskas, kepė pagal tradicinį receptą užmaišytus kūčiukus. „Kalėdų Seneli, atnešk man Bleybley, bet svarbiausia nepamiršk vaikų, kurie neturi žaisliukų“, - tokį laišką vedžiojo vieno pirmoko ranka. Be laiškų Kalėdų Seneliui, vaikai (padedami tėvų) rašė laiškus ir Hamburge gyvenantiems senoliams – senosios kartos lietuviams. Tai dar viena prasminga tradicija tampanti akcija mūsų mokykloje. Vieną atviruką sukūrė ir užrašė pats brolis Juozapas, kas, tikime, buvo malonus siurprizas jo gavėjui. Kiekvienas vaikas gavo ir autorinę brolio Juozapo knygutę-žaidimą „Adventinė kelionė“. Kaip po kelių dienų prisipažino mano septynmetis sūnus – „Tai pats geriausias žaidimas“. O ir pats vienuolis pasak jo yra „cool, nes moka gerai žaisti futbolą“. „Abėcėlė“ su šiluma širdyse prisimena adventinę popietę ir jau laukia Velykų, kai kovo mėn. 21-23 d. brolis Juozapas vėl svečiuosis Hamburge. Galbūt tokie susitikimai bus dar viena šauni tradicija mūsų mokykloje. Viktorijos Dindienės nuotr.

BROLIS JUOZAPAS VĖL SVEČIUOSIS HAMBURGE

Pamaldėles broliui Juozapui padėjo aukoti ir vaikai

Hamburgo lietuvių katalikų sielovada – lietuvių centras

Vaikai, drauge su broliu, rašė laiškus Hamburgo senoliams VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 29


BENDROS MALDOS PALAIMINTI Lolita PANZER Paskutinį sausio šeštadienį, popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Dievo Žodžio savaitgalį, Hamburgo lietuvių bendruomenę sielovados kvietimu aplankė du mieli svečiai iš Lietuvos – Aidas Markauskas ir Tomas Urbutis. Tikrasis abiejų vyrų kelionės tikslas buvo Štutgartas, tačiau pakeliui jie nusprendė sustoti Hamburge, susipažinti su vietiniais lietuviais, šiek tiek pailsėti ir vykti toliau. Aidas Markauskas ir Tomas Urbutis priklauso Naujosios Sandoros bendruomenei Lietuvoje. Beje, Tomas Urbutis jau septynerius metus gyvena su šeima Danijoje, bet jis buvo vienas pirmųjų bendruomenės vadovų Lietuvoje ir toliau gyvena, meldžiasi pagal bendruomenės principus. Naujosios Sandoros bendruomenė susikūrė 1998 metais Lietuvoje, jos grupės dabar yra Kaune, Vilniuje, Kretingoje, Klaipėdoje ir kitur. Apie šią bendruomenę išsamiau galima pasiskaityti Hamburgo lietuvių bendruomenės tinklalapyje. Šių dviejų vyrų trumpos viešnagės Hamburge tikslas buvo liudyti Dievo veikimą kasdieniniame gyvenime, pasidalinti dvasine ir gyvenimiškąja patirtimi ir paraginti Hamburgo lietuvius gyventi drąsesnį dvasinį maldos gyvenimą. Aidas papasakojo apie bendruomenės veiklą Kretingoje, kur jis su šeima gyvena, davė įstabių liudijimų apie Dievo veikimą jo ir jo šeimos bei bendruomenės narių gyvenime. Tai iš tikrųjų prieinama kiekvienam, – didesnis pasitikėjimas Dievu, Jo meile, – teigė Aidas. Dievas neabejingas mūsų problemoms, skausmams, kasdieniniams rūpesčiams. Aido liudijimu, susirgus vienos šeimos sūnui vėžiu, malda už jo pasveikimą buvo tokia galinga, kad vaikas, praėjęs ir visas chemoterapijas bei kitas procedūras, pasveiko. Be to, bendruomenė Kretingoje pasirūpino ir berniuko šeima, sutvarkydama jų namą, nupirkdama jiems mašiną ir t.t.

Hamburgo lietuviai su A. Markausku ir T. Urbučiu

30 VLB INFORMACIJOS |01 - 2020 | SAUSIS

Tai sukrečiantis artimo meilės pavyzdys, kylantis iš didelio pasitikėjimo Dievu bei lydimas nenuilstamos maldos gyvenimo. Liudijo ir Tomas. Jo asmeninis liudijimas išspaudė visų dalyvavusių tą dieną akyse ašaras. Po tokių šiltų ir paprastų atsivėrimų buvome pakviesti kartu pasimelsti. Tomas paėmė į rankas gitarą, ir šlovinimui nebebuvo jokių kliūčių. Aidas pasimeldė už kiekvieną dalyvį asmeniškai, patepdamas rankas pašventintu aliejumi. Po Hamburgo lietuvių sielovados patalpas pasklido nuostabus kvapas, lyg pati šventoji Dvasia būtų čia trumpam užsukusi… O gal taip ir buvo? Jautėmės įkvėpti ir padrąsinti, manau, kad ne vieną lydėjo ateinančiomis savaitėmis dienomis ramybė ir stiprybė, kokią gali tik Dievas suteikti. Vyrams atėjo laikas keliauti toliau. Visų bendros maldos palaiminti, jie išvyko, o Hamburgo lietuviai dar pasiliko pasidalinti savo šviežiais įspūdžiais ir pasitarti dėl ateities. Ne vienam kilo mintis sukurti Hamburge maldos būrelį ( o gal pratęsti ir atnaujinti jau esamą?). Suradome ir pirmąjį terminą maldos dienai – Vasario 16 d. 16 valandą. Kaip sakė Aidas su Tomu – turime nebijoti kasdienybėje ieškoti Dievo meilės, vedimo ir įkvėpimo ženklų. Sausio 25 diena bažnyčioje minima Pauliaus atsivertimo diena. Ar Aido ir Tomo apsilankymas, jų liudijimai ir malda nebuvo tas ženklas hamburgiečiams, norintiems gyventi gilesnį maldos gyvenimą? Belieka melstis ir laukti tolesnių Dievo meilės ženklų. Ačiū Dievui! Hamburgo lietuvių sielovados archyvo nuotr.


GINTARO KELIU Į AMŽINĄJĮ MIESTĄ – DRAUGYSTĖS TILTAS 2020 ROMOJE! „Draugystės tiltas“ – tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydis, į kurį kviečiami šių mokyklų mokiniai, tėvai ir mokytojai, lietuvių bendruomenių, diplomatinių atstovybių bei Lietuvos vyriausybinių orga-

*Tėvams – dalyvauti paskaitose bei užsiėmimuose įvairiomis lituanistinio ugdymo užsienyje temomis, dalyvauti kūrybinėse – edukacinėse dirbtuvėse. *Vaikams – neįkainojama galimybė susipažinti su kitais užsienyje gyvenančiais ir lituanistines mokyklas lankančiais mokiniais, dalyvauti įvairiose pagal amžiaus grupes suskirstytose

nizacijų atstovai, šiemet, birželio 12-14 dienomis vyks Romoje, Italijoje! Sąskrydžio projekto idėja gimė 2005 m. Švedijos lietuvių bendruomenėje, Stokholmo lituanistinėje „Saulės“ mokykloje. Sąskrydžio ,,Draugystės tiltas’’ vėliava kiekvienais metais keliauja iš vienos šalies į kitą. ,,Draugystės tiltas‘‘ jau apkeliavo Švediją (2005 m., 2014 m.), Airiją (2006 m., 2011 m., 2012 m.), Vokietiją (2007 m., 2010 m., 2017 m.), Ispaniją (2008 m.), Jungtinę Karalystę (2009 m., 2019 m.), Italiją (2013 m.), Norvegiją (2015 m.), Islandiją (2016 m.), Daniją (2018 m.), Sąskrydžio tikslas – sutelkti visus lietuvių kalbos gerbėjus ir puoselėtojus, jo metu yra suteikiama galimybė mokytojams ir švietimo organizacijų atstovams pasidalinti patirtimi vaikų ugdymo, mokymo metodikos bei kitais švietimo klausimais. Šis renginys sujungia pasaulio lietuvius bei suteikia galimybę: *Mokytojams – susipažinti su lituanistinio švietimo naujovėmis, diskutuoti aktualiais lituanistinio švietimo klausimais, pasidalinti informacija bei patirtimi.

Gintaro keliu į Amžinąjį miestą

veiklose, o svarbiausia, bendrauti savo gimtąja lietuvių kalba. *Visiems dalyviams – susipažinti su lietuvių bendruomenių bei lituanistinių mokyklų veikla, bendrauti ir bendradarbiauti ugdymo, švietimo bei bendruomeniškumo klausimais Ar jau susiplanavote kelionę su visa šeima birželio 1214 dienomis į Romą, kur bus tiesiami draugystės tiltai? Registruokitės ir pasinaudokite puikia nuolaida šeimoms – 0-3 vaikams nemokamai, pirmam 4-14 m. vaikui 50 %, o antram ir kitiems net 75 % nuolaida. Pasiūlymas galioja iki vasario 16 dienos! Registruotis galite čia: https://draugystestiltas.com/registracija/ VLB INFORMACIJOS | 01 - 2020 | SAUSIS 31


Vilijos Graužinytės (Will grow) nuotr.

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Prasmingos ir įsimintinos

Vasario 16-osios šventės!

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |01 -pasilieka 2020 | SAUSIS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

Profile for VLB  „Informacijos“

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. SAUSIS NR. 01/588  

„Informacijos“ – mėnesinis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vien...

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. SAUSIS NR. 01/588  

„Informacijos“ – mėnesinis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vien...

Profile for vlbe
Advertisement