Verslo klasė, 2017 rugsėjis by Verslo žinios, UAB

2 0 17 RUG SĖ J I S

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

SUOMIJOS FENOMENAS: EPICENTRE – MOKYTOJAI ATEITIES KARAS: DRONAI PRIEŠ DRONUS NUOSPRENDĮ SKAITYS ROBOTAS TEISĖJAS SKIEPAI NUO SUKLASTOTŲ NAUJIENŲ NAFTOS RINGE – JANKIŲ KAUBOJAI

Pasaulis sulaikė kvapą:

Vorwärts,

Angela

Merkel!

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 9 (175)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

Atrodo, pagaliau, tegul ir labai lėtai, prieiname prie išvados, kad yra vienas prioritetas – švietimas. Tai visko raktas – ekonomikos transformacijos, kibernetinio ir visokio kitokio saugumo stiprinimo (išsilavinęs ir kritiškai mąstantis žmogus ne taip lengvai perka teorijas apie plokščią žemę ir mus valdančius reptiloidus), galų gale – tos pačios atskirties mažinimo.

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, mieli „verslo klasės“ skaitytojai, sveiki po vasaros pauzės grįžę prie intensyvesnių darbų. Kaip ne vienas juokauja – vasara buvo gera, tik reikėjo nepražiopsoti tų trijų dienų. Kai kas, tiesa, optimistiškai teigia, kad septynių. Rugsėjis tradiciškai ragina kalbėti apie mokslą, švietimą, vaikus, mokyklas. Tai, žinoma, gerai. Va ir mes šiame žurnalo numeryje šią temą šiek tiek paliečiame. Bet, atrodo, atėjo laikas kalbėti apie švietimą kiaurus metus – iš ryto, per pietus ir vakare. Be išeiginių. Kalbėti – tai čia mums, rašantiems, mūsų toks darbas, o sprendžiantieji turėtų jau nebe tik kalbėti. Ir atrodo, kad link to einame, ačiū Dievui. Ne, ne link sprendimų, bet bent jau link intensyvaus aptarimo. Gal pagaliau ateina supratimas, kad švietimas iš tikrųjų yra pats didžiausias ir galbūt net vienintelis prioritetas. Be abejo, niekas nesiginčys, yra daug svarbių dalykų – socialinė atskirtis, energetinis saugumas, emigracija, galima būtų vardyti ir vardyti. Taip iki šiol juk ir darėme – pavartykite dešimtis iki šiol rengtų strategijų, partijų ir Vyriausybių programų: ir tai svarbu, ir tai labai svarbu, tai bus prioritetas, o, ir šitas prioritetas, ir dar šitas, ir tas. Ir taip be galo.

Ir per artimiausius metus kitus tiesiog privalome žengti pačius pirmuosius realius ir praktiškus žingsnius. Mokytojai nedrįsta tiesiai šviesiai sakyti – inteligentai mat, – tai vartoja terminą „mokytojo prestižo atkūrimas“. Ciniška ir atvira kalba tai reikštų: padidinti viešąsias lavinimo ir švietimo paslaugas teikiantiems žmonėms atlyginimus mažų mažiausiai dvigubai ir investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Nėra dabar Lietuvai didesnio prioriteto. Tiesa, matant kai kurių mokyklų „pralenkusias laiką“ direktores, postringaujančias apie sau paskirtus „varganus keliasdešimt tūkstančių“, gali kilti noras pirma per švietimo sistemą pereiti kokiomis atestacijomis, jei ne tarnybomis. Bet tokie atskiri socialinio ir mentalinio vėžio reiškiniai neturėtų atbaidyti nuo pirmo ryžtingo sprendimo – mokytojo darbas turi būti gerai atlyginamas. Pirmiausia.

N u o la t iniai a u t o r iai

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Miglė Marija Galvonaitė Nerius Jasinavičius Egidijus Jurgelionis Kęstas Kirtiklis Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Naglis Navakas Dovaidas Pabiržis Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Lukas Ramonas Dina Sergijenko Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Rytas Staselis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Justinas Žilinskas A u t o r iai

Kšištofas Kšivecas Egidijus Papečkys Gabija Vaitkevičienė Rūta Vizbarienė F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 250 7149 PRE N U M ER A Ta

K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ

Nebepamenu, kuris iš Izraelio kūrėjų yra pasakęs: „Mums svarbiausios yra dvi profesijos – pradinių klasių mokytojo ir kariuomenės seržanto.“ Nematau, kad Lietuvos padėtis būtų iš esmės kitokia. Senatorius Katonas Vyresnysis kiekvieną savo kalbą pabaigdavo sakiniu apie tai, kad Kartagina turi būti sugriauta, aš manau, kad kiekvienas mūsų, viešai kalbančių, pasisakymas turėtų baigtis šitaip: mokytojams atlyginimai turi būti pakelti.

2017 RUGSĖJIS

R e dak t o r i u s

Aurelijus Katkevičius

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt

Radome pinigų gynybai, turime rasti pinigų ir ateičiai kurti. Kitaip liksime praeityje. Ir tik ten mums ir bus vieta.

Aurelijus Katkevičius

www.vz.lt/versloklase

Korek tūr a

Justė Galkauskaitė V I RŠE L I S

„Reuters“ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N TŪR Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 10 14

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

laisvalaikis

apie ką kalba pasaulis

14 | Svarbiausios rugpjūčio politikos,

žmonės ir įžvalgos

16 | „Tetra Pak“: dešra, pikta žmona ir geometrija

mokslo, verslo ir kultūros temos

Visas Rubeno Rausingo gyvenimas buvo susijęs su popieriumi ir kartonu.

20 | Prisijaukinant Niujorką

Emigracija – dar ne laimės nuosprendis.

24 | JAV naftos sektorius „bado žaidynių“ nepabūgo D. Trumpo išrinkimas tapo steroidais naftos sektoriui.

30 | Ramus Mutti kelias pergalės link

Angela Merkel elgiasi taip, lyg rinkimai būtų kasdienis dalykas.

14 8

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

2017 RUGSĖJIS

36 | Iššūkis žiniasklaidai: pereiti minų lauką? Žiniasklaida kaip niekada susirūpinusi auditorijos pasitikėjimo išsaugojimu.

40 | Įžvalgos. Sektorius | Latviai ir estai gamina energetinį ginklą Maskvai

Baltijos kaimynės stabdo elektros jungčių su Vakarais sinchronizaciją.

44 | Išmani Lietuva | Izraelis – daugiausia lėšų tyrimams skirianti šalis Tyrimams Izraelyje skirta daugiau nei 4 proc. BVP. Lietuvoje tyrimams ir plėtrai tenkanti dalis nesiekia 1 procento.

46 tema

66 60 Geriau nei robotas policininkas būtų robotas teisėjas

Intuityvaus kalbos supratimo dirbtinis intelektas neturės.

66 | Koks bus ateities karas

Dronai atkartoja karinės aviacijos istoriją.

82 | Už „Dyzelgeito“ skandalo – milžiniško kartelio šešėlis Vokiečių automobilių gamintojai dešimtmečius slapta dirbo kartu.

90 | Kinas: Geriau net už „Sostų karus“ „Likusieji“ paveikia kitaip nei eiliniai serialai.

92 | Muzika: Ar tikrai norime tokio Rogerio Waterso? Naujas R. Waterso albumas – labiau publicistika negu muzika.

94 | Technika: Antiemigracinis išmanusis telefonas

Švietimo sistema, kurią reikėtų nusirašyti

NOUS – pigi, bet nebloga lenkiška alternatyva.

96 | Knygos: „Afganistano

daktaras“ išsigydė mačizmą

Patirtis ir žinios iš pirmų lūpų – didžiausia knygos vertė.

Suomijoje mokytojas yra svarbiausias.

visuomenė ir laisvalaikis

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: Kelionių vadovas: Telšių dienos pietūs Telše kap Vilnius – vieni mūrai.

100 | Aidas Puklevičius: Mažam kambarėly ugnelę kurenam Kartais stebina ir statybininkai, ir draudikai.

102 | Sigita Šimkutė: Odė liemenėlei Įžengti į moterų pasaulį galėjai tik su liemenėle.

52 | Savanorio užrašai: tarnybos mėnesiai

Kariuomenė yra asketiška ir kartais labai sunki savęs paieška.

56 | George’as Berkeley bendrauja socialiniuose tinkluose Kodėl anapus interneto realiai egzistuojantys dalykai atrodo tikresni už internetinius?

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Inkūnų žvėrys sapnuose Už Anykščių, kur lapuose traška žalčiai.

Žvilgsnis 2017-ųjų rugsėjį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

106 VERSLO KLASĖ

žmonės

„Tetra Pak“: dešra, pikta žmona ir geometrija Pirmą kartą „Tetra Pak“ pavadinimą išvydau perestroikos priešaušriu ant okupuotos Lietuvos parduotuvėse pasirodžiusių naujoviškų mėlynų ir baltų vertikalaus stačiakampio formos pieno pakelių su įmantriu atidarymu, paverčiančiu pakuotės galus piltuvėliu.

ada jie atrodė neįtikėtinai modernūs, o jų fone stikliniai buteliai ir į užmarštį nuėję trikampiai kartoniniai pieno pakeliai (beje, gaminami pagal tos pačios „Tetra Pak“ licenciją, nors sovietai nesidrovėjo to fakto neminėti) dvelkė gūdžiais viduramžiais. Ir retas mūsų žinojo, kad rankose laiko daiktą, kuriam sukurti vienas žmogus paaukojo 30 gyvenimo metų, o sodininkai ir gėlininkai, plačiai naudoję tuos tuščius patvarius pakelius nukirpta viršutine dalimi, nė nenutuokė, kad tas patvarumas ir pakelio konstrukcija pavertė jų kūrėją ir jo palikuonis vienais turtingiausių žmonių pasaulyje. „Tetra Pak“ ir dabar su mumis. Tiesą sakant, šios bendrovės gaminį šiandien jūs jau neabejotinai lietėte arba dar liesite – per dieną jų planetoje sunaudojama 200 milijonų.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

Būtent „Tetra Pak“ gaminamos pakuotės yra laikomos dažniausiai pasaulyje išmetamu daiktu. Iš esmės „Tetra Pak“ yra vienintelė pasaulyje pakuočių bendrovė, gaminanti laminuoto kartono tarą absoliučiai visiems maisto produktams – apie šimtą skirtingų formų. 23 tūkst. darbuotojų, 12 mlrd. dolerių metinė apyvarta. Ir viena vieno žmogaus idėja.

Kodėl verta gyventi santuokoje? Rubenas Rausingas (1895–1983 m.) gimė kaip Rubenas Anderssonas mažame Roo žvejų kaimelyje netoli Helsingborgo miesto Rauso rajono pietinėje Švedijoje, gana pasiturinčioje dažytojo ir mokytojos šeimoje. Mokykloje niekuo nepasižymėjo ir buvo toks neišsiskiriantis iš bendraamžių, kad net atliekantį karinę tarnybą Rubeną kariškiai vadino Rausin-

1. Rubenas

Rausingas buvo užsidegęs idėja sukurti naujo tipo pakuotes visiems produktams „V iki p e dij o s “ n u o t r .

Nobelio premijos laureatas fizikas Nielsas Bohras Eriko Wallenbergo išradimą pavadino „idealiausiu geometrijos pritaikymu maisto pramonėje“. „V iki p e dij o s “ n u o t r .

Naujos taros idėja pradėta plėtoti nuo popierinio vamzdžio.

1 2 genu („tuo vaikinu iš Rauso“). Beje, pravardė jam taip patiko, kad netrukus jis į ją pasikeitė savo pavardę. Turtingo dėdės remiamas pinigais, R. Rausingas 1918 m. baigė tik ką įkurtą Stokholmo ekonomikos ir verslo administravimo mokyklą ir įsidarbino ligi šiol veikiančioje „Esselte“ spaustuvėje vadybininku. 1919 m. bendrovė pasiuntė jį semtis žinių į JAV, Niujorko Kolumbijos universitetą, ten 1920 m. R. Rausingas įgijo ekonomikos mokslų magistro laipsnį. Nors visas tolesnis R. Rausingo gyvenimas bus susijęs su popieriumi ir kartonu, būtent JAV jis išvydo Europoje dar nematytą dalyką – universalines maisto parduotuves, organizuotas savitarnos principu. Nuo-

jauta jam kuždėjo, kad tai – ateities prekybos sistema visam pasauliui. Savitarna reiškė ir atitinkamas maisto produktų pakuotes. Tais laikais Švedijoje, kaip beveik visoje Europoje, gėrimai parduotuvėse daugiausia buvo pilstomi į masyvius butelius arba ąsočius, birūs produktai sveriami ir supilami į popierinius maišelius, skardines ar medines dėžutes. Tai buvo nepatogu, nepraktiška, tiesiog nehigieniška. Į Švediją R. Rausingas grįžo užsidegęs idėja sukurti naujo tipo (kalbant šių laikų terminais – ergonomiškas) pakuotes visiems šalyje parduodamiems produktams. Tačiau jis atrodė tik dar vienas keistuolis, parsivežęs iš Amerikos kažkokį absurdišką įkvėpimą (iki amerikiečių išpopuliarintos kramtomosios

gumos ir dantų pastos Europai reikės laukti dar 20 metų). Tik 1929 m. jam pavyko savo vizija įtikinti pramonininką Eriką Åkerlundą, su kuriuo tais pačiais metais Malmėje ir įkūrė bendrovę „Åkerlund & Rausing“ kartono tarai gaminti. Tačiau Didžiosios depresijos kamuojama Švedijos rinka naujas pakuotes sutiko abejingai, įmonė kapanojosi nuostoliuose, ir 1933 m. E. Åkerlundas pardavė savo akcijų dalį R. Rausingui. Vis dėlto „Åkerlund & Rausing“ po truputį plėtėsi ir netrukus tapo viena didžiausių Europoje kartoninių pakuočių sausiems ir biriems produktams gamintojų. R. Rausingas nenuilsdamas įtikinėjo maisto gamintojus, kad svarbiausia – produktų saugumas, higiena bei patogumas platinti, ir jo verslo kredo

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Prisijaukinant Niujorką „Pamenu save oro uoste su lagaminais. Visi mane išlydėdami verkia, o aš kažkodėl juokiuosi, nes man gera, kad išvažiuoju“, – taip su šypsena ir žaliąja korta kišenėje prasidėjo tuo metu ką tik studijas baigusios Jurgitos Raškevičiūtės kelionė į vieną pusę – svajonių šalį Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).

iandien ramiame, vasaromis ypač žaliame Niujorko Kvinso rajone gyvenimą kurianti Jurgita taip lengvai į nuotykį nebesileistų. „Taip paprastai nebeišvažiuočiau, ilgiau pagalvočiau“, – įsitikinusi pašnekovė. Visgi net namų ilgesys ir supratimas, kad už Atlanto – ne viskas rožėmis klota, niujorkietės neatbaido nuo minties, kad JAV – galimybių šalis.

Nerūpestingas žalias laimėjimas Jurgita, ilgai motyvuota matematikos mokytojos, kuri ja, užaugusia be tėvų, rūpinosi kaip savo vaiku, užpildė paraišką laimėti žaliąją kortą. Kad laimėjimas buvo tiesa, o ne gražus sapnas, mergina suvokė tik nusileidusi Bostono oro uoste. Tai įvyko ką tik baigus lietuvių kalbos studijas Vilniaus ko-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Šiandien Jurgitos, lekiančios iš darbo Taimso skvere į namus Kvinso rajone, nebeatskirtum nuo tikros niujorkietės. A u d r o s M ac n u o t r .

Miglė Marija Galvonaitė

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

legijoje, bet taip ir nepasirodžius diplomų teikimo ceremonijoje. „Visi kalbėjo, kad Amerika – pieno ir medaus šalis. Išėjusi iš oro uosto, žiūrėjau į dangų ir galvojau, koks gi stebuklas dabar nutiks“, – pirmąjį įspūdį, atskridus į JAV, prisimena pašnekovė. Baigdama dvyliktą klasę gavusi teisę gyventi Amerikoje iš Prienų rajono kilusi Jurgita tuo pat metu sužinojo ir tai, kad įstojo mokytis Lietuvoje. Reikėjo ieškoti išeities. Būdą suderinti abi galimybes galiausiai rado: nuo rudens iki pavasario studijavo gimtinėje, o vasaromis dirbo lietuvių stovyk loje už Atlanto. „Atsisakyti studijų Lietuvoje nenorėjau. JAV mokslas – daug brangesnis, be to, prastai mokėjau anglų kalbą“, – tokio pasirinkimo motyvus paaiškina pašnekovė.

Pirmą kartą į Ameriką Jurgita atvyko baigusi pirmą kursą.

Prisijaukinant Niujorką

„Paprastai žalioji korta įpareigoja ją turintį žmogų gyventi Amerikoje. Aš, kadangi turėjau įrodymą apie studijas Vilniuje, privalėjau bent kartą per metus pasirodyti JAV, jei norėjau neprarasti laimėjimo“, – pasakoja iš mobiliosios skambučių programėlės sklindantis Jurgitos balsas. Karšti vasaros mėnesiai ketverius metus iš eilės Jurgitai buvo pasiruošimas prieš ilgesnę išvyką, iš kurios ji vis dar negrįžo. „Pirmi dveji metai buvo sunkiausi – svetima kalba, jokių draugų. Visgi, kai atvažiuodavau tik vasarai, žinojau, kad, padirbusi porą mėnesių, vėl grįšiu į Lietuvą ir viskas bus gerai. Atvykus gyventi visam laikui, buvo daug sunkiau – jaučiausi sve-

tima, patyriau ir patyčių, varžė kalbos žinių trūkumas, nes dirbau jau nebe pas lietuvius“, – priduria Lietuvoje jau 9 metus nesilankiusi, bet vis dar apie ją tebegalvojanti pašnekovė.

Emigracija – dar ne laimės nuosprendis Pirmą kartą į Ameriką Jurgita atvyko baigusi pirmą kursą. Tuo metu ji turėjo tikslą dirbti lietuvių stovykloje Vermonto valstijoje. Drauge su ja keliavo ir matematikos mokytojos sūnus. „Tai buvo pirmi ir paskutiniai jo metai JAV. Po pirmosios vasaros jis pasidavė ir pasirinko Lietuvą ir taip prarado žaliąją kortą“, – apie kitokią nei savo patirtį pasakoja Jurgita.

Pasak jos, ne visi atvykę į Ameriką randa tai, apie ką slapčia svajojo, būdami toli nuo jos. „Pati pirmuosius dvejus metus jaučiausi svetima. Kas antrą dieną galvojau grįžti į Lietuvą, bet susilaikiau. Žinau daug žmonių, kurie čia taip ir nepritampa. Patekęs į JAV, turi pradėti nuo paprasčiausių darbų. Ne visiems tai tinka, ypač jei Lietuvoje turi susikūręs pamatus“, – svarsto pašnekovė. JAV – galimybių šalis, jei tomis galimybėmis sugebi pasinaudoti. „Turi veikti, kad ką nors pasiektum. Negali laukti, kol kas nors atneš viską ant lėkštutės“, – paaiškina mergina. „Amerikiečiai darbdaviai vertina mūsų tautiečių darbštumą, pareigingumą. Tokių savybių trūksta vietiniams, jie – didesni tinginiai“, – prideda ji. Vis dėlto čia la-

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

JAV naftos sektorius „bado žaidynių“ nepabūgo

Esant aukštai kainai, naftininkai stengiasi išgauti kuo daugiau žaliavos ir griebiasi eksploatuoti anksčiau nerentabiliais laikytus gręžinius. „Reuters“ nuotr.

Atsigaunanti naftos gavyba JAV susijusi ir su Donaldo Trumpo tapimu prezidentu, ir su naftininkų gebėjimu dirbti efektyviau.

ai 2015 m. viduryje, prabėgus maždaug metams nuo naftos kainų nuosmukio pradžios, piką pasiekusi JAV juodojo aukso gavyba pradėjo pamažu trauktis, pats sau saliamoniškai palinksėjęs konstatavau: „Taip ir turėjo būti – JAV naftos karštinė baigėsi.“ Pigymečio gniaužtai pradėjo dusinti JAV naftos sektorių, pasižymintį aukštesnėmis eksploatavimo sąnaudomis negu tradicinės naftininkės iš Vidurinių Rytų ar Rusijos. Ir iš tiesų, bent jau gerus metus tendencijos naftos rinkoje penėjo pasitikėjimą savimi ir, regis, puikiai sutapo su elementaria ekonomine intuicija: naftos kainai ne per dažniausiai įveikiant 50 dolerių už barelį ribą, nuo naftos gavybos piko 2015 m. birželį ir liepą iki 2016 m. rudens pradžios per dieną išgaunamos naftos kiekis subliūško iki 8,5

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Rimvydas Ragauskas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

mln. barelių. Tai yra maždaug 1,1 mln. barelių mažiau, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus. Saliamonišką ramybę sugriovė netikėtumas. Panašiai kaip apkiautusi infliacija, kurią pastaraisiais metais menkai jaudina netylantis pinigų spausdinimo mašinų dūzgesys, ar JAV darbo užmokestis, šykščiai numojęs ranka į nedarbo lygį, karštligiškai sufleruojantį, kad jis jau senokai paniro žemiau visiško užimtumo ribos ir tikisi dosnesnių atlyginimų, JAV naftos gavybos kreivė, pamindama sveiką protą, pasileido įkalnėn.

Kainų krachas ir OPEC politika Norint suprasti, kodėl būtų galima tikėtis JAV ir kitų šalių, eksploatuojančių brangius gręžinius, įskaitant skalūnų, giliavandenius ir pan., rinkos susitraukimo, pirmiausia ver-

2011 m. pradžioje JAV išgavo vos 5,5 mln. barelių per dieną.

ta žvilgtelėti į Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) politiką. Ši, manytina, yra smarkiai veikiama istorinės pamokos, kuri retokai atsimenama Vakaruose, tačiau yra puikiai išmokta Saudo Arabijos šeichų. 2014 m. antrojoje pusėje naftos pasiūla nusispjovė į paklausos kaprizus ir nurūko priekyje šios, taip nuspausdama istorijoje neregėtą juodojo aukso kainą nuo maždaug 100 dolerių iki šiuo metu daug įprastesnės 50 dolerių ribos. 2016 m. pradžioje buvo dienų, kai už WTI ar „Brent“ rūšies naftos statinaitę būtų pakakę pakloti ir tris dešimtines JAV dolerių. Šio „nesusipratimo“ ištakas nesunkiai paaiškina rinkos logika: esant aukštai kainai naftininkai stengiasi išgauti kuo daugiau žaliavos ir griebiasi eksploatuoti anksčiau ne-

rentabiliais laikytus gręžinius. O vartotojai stengiasi sumažinti naftos produktų vartojimą didindami efektyvumą arba apskritai ieškodami alternatyvių energijos šaltinių. Rezultatas – atsiranda naftos perprodukcija. Štai, pavyzdžiui, 2011 m. pradžioje JAV išgavo vos 5,5 mln. barelių per dieną. Naftos pigymečiu vienu pagrindinių naratyvų tapo OPEC sprendimas atitraukti rankas nuo naftos rinkos reguliavimo. Kartelio lyderė Saudo Arabija, naftos kainoms pradėjus slysti žemyn, nukirto, kad kartelis gavybos nemažins. Maža to, 2015 m. OPEC iš gelmių traukė vidutiniškai 31,7 mln. barelių per dieną, o 2016 m. – po 32,7 mln. barelių. Oficiali kvota istoriškai buvo 30 mln. barelių. Duomenys pateikiami OPEC ataskaitose.

Vis dėlto, įsismarkavus jos nariams, kurie bandydami užkamšyti naftos kainų nuo smukio atvertas biudžetų skyles pradėjo išgauti rekordinius kiekius žaliavos, OPEC priklausančioms valstybėms su tokiomis didžiosiomis naftininkėmis kaip Rusija, Meksika ir Kazachstanas 2016 m. lapkritį pavyko susitarti bent jau dėl šiokio tokio gavybos apribojimo. OPEC įsipareigojo neviršyti 32,5 mln. barelių per dieną ribos. Tai yra tik šiek tiek mažiau negu 2016 m. OPEC gavybos vidurkis. Iš viešų diskusijų kartais susidaro įspūdis, neva OPEC žingsnis paleisti naftos rinkos vadžias yra beprecedentis. Visgi istoriškai labiau išprusę stebėtojai netruko atkreipti dėmesį, kad dabartinė situacija naftos rinkoje turi beveik identišką precedentą, kuris

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Ramus Mutti kelias pergalės link

Martino Schulzo vadovaujamų socialdemokratų, kaip ir kitų kairiųjų Europoje, populiarumas smunka. „Reuters“ nuotr.

Prieš šešis mėnesius Angela Merkel, ketvirtosios kadencijos siekianti Vokietijos kanclerė, guodėsi, kad šį rudenį jos laukia sunkiausi rinkimai karjeroje.

ačiau Mutti, arba mamytės, kaip ją meiliai vadina vokiečiai, nuogąstavimai nepasitvirtino. Tuomet socialdemokratai, pagrindiniai A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos varžovai rinkimuose, pirmą kartą per septynerius metus reitinguose įsiveržė į priekį. Martinas Schulzas, iš Europos Parlamento pirmininko posto pasitraukęs charizmatiškas jų lyderis, tada dažnai buvo minimas antraštėse ir sparčiai kilo populiarumo laiptais. Tačiau ši sėkmė greitai baigėsi. „Schulzo efektas“, kaip šį procesą pavadino politologai, netrukus išsisklaidė, ir vokiečiai vėl atsigręžė į 12 metų šalį jau valdančią kanclerę. Jos palaikymas ir pranašumas prieš rugsėjo 24ąją vyksiančius federalinius parlamento rinkimus – daugiau nei užtikrintas.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Dovaidas Pabiržis

Juditos Grigely tė s (V Ž) nuotr .

Nuleisti negirdomis „Kai A. Merkel pernai gruodį paskelbė vėl dalyvausianti rinkimuose, tikėjomės kiek kitokios kampanijos – emocionalesnės, su daugiau argumentų, nuolatinių ginčų. Tačiau kol kas kampanija labai primena 2013-uosius“, – tvirtina Jensas Spahnas, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narys. Tokia kampanija reiškia, kad jos iš esmės nėra. A. Merkel stengiasi elgtis taip, tarsi artėjantys rinkimai yra eilinis kasdieniškas dalykas, kuriam neverta teikti daug dėmesio. Jie nėra tiek reikšmingi, kad kanclerė, iki balsavimo likus devynioms savaitėms, atšauktų savo įprastas trijų savaičių vasaros atostogas. Grįžusi ji keliauja po mažesnius Vokietijos miestus ir susitinka su rinkėjais, tačiau nesivelia į diskusijas su oponentais, beveik nemini jų pavardžių ir išsisukinėja nuo klausimų,

A. Merkel asimetrinė demobilizacija siutina M. Schulzą.

Ramus Mutti kelias pergalės link

Angelos Merkel rinkimų taktika – nesivelti į ginčus ir vengti aštrių klausimų. „ R e u t e r s “ n u o t r . džiųjų miestų ir aplankys vos 8 iš 30-ies didžiausių šalyje. Kol kas tai ilgametei Vokietijos kanclerei puikiai veikia. Jos vadovaujama partija išlaiko saugų maždaug 15 proc. pranašumą apklausose, ir jeigu nenutiks jokių netikėtumų, turėtų rinkimuose pelnyti per 40 proc. balsų. O pagrindiniai jos varžovai socialdemokratai turėtų likti su 22–25 procentais.

Nesėkmingi bandymai kurie įžiebtų viešą diskusiją žiniasklaidoje. Tokia A. Merkel taktika prieš rinkimus dar vadinama asimetrine demobilizacija. Politiką šitaip siekiama paversti švelnia, nuobodžia ir kasdieniška, stengiamasi sukurti saugumo ir pastovumo jausmą, nereaguoti į kritiką ar provokacijas ir parodyti rinkėjams, kad jokių esminių problemų ir konfliktų Vokietijoje nėra. Po tokios kampanijos oponentų rinkėjai per rinkimus dažniau lieka namuose ir pergalė juose tampa garantuota. „Nepasakyk nieko, neužimk griežtos pozicijos jokiu klausimu ir nesivelk į ginčus“, – tokio patarimo dar 2009-aisiais sulaukusi kanclerė iki šiol jo tiksliai laikosi. „Ši rinkimų kampanija yra tipiška A. Merkel. Jos strategija – susitelkti ties asmenybe ir mažinti kiekvieno klausimo svarbą ir jau-

trumą“, – sako Lutzas Meyeris, 2013-ųjų federaliniuose rinkimuose patarinėjęs krikščionims demokratams. A. Merkel kampanijoje renkasi saugias vietoves. Iš 50-ies suplanuotų jos renginių 47 vyks regionuose, kur krikščionys demokratai arba jų partnerė Bavarijoje, Krikščionių socialinė sąjunga, pelnė daugiau balsų per pastaruosius rinkimus. Vokietijos rinkimų sistema panaši į Lietuvos, tačiau vienmandatėje apygardoje antrasis turas nėra rengiamas ir laimi kandidatas, iš karto surinkęs daugiausia balsų. Jokių renginių ji neplanuoja ir sostinėje Berlyne, kur nėra itin populiari, taip pat daugelyje kitų didžiausių miestų Vakarų Vokietijoje, kur įprastai geriau sekasi socialdemokratams. A. Merkel apskritai vengia di-

A. Merkel asimetrinė demobilizacija siutina M. Schulzą, kuris netenka galimybės pakeisti susidariusį status quo. Buvęs Europos Parlamento pirmininkas žiniasklaidoje netgi apkaltino „arogantiškąją“ kanclerę išpuoliu prieš demokratiją, neleidžiant vokiečiams normaliai diskutuoti. Jis tikina norįs apsaugoti valstybę nuo stagnacijos ir politinės agonijos. A. Merkel, jo teigimu, jau yra atitrūkusi nuo rinkėjų ir visuomenės. Politikė esą primena Helmutą Kohlį ketvirtąją kadenciją dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai jis neva taip pat buvo netekęs ryšio su žmonėmis. Tačiau tokie argumentai Vokietijoje kol kas neveikia. Socialdemokratai išnaudojo bet kokias susidariusias galimybes ir visokeriopai mėgino koreguoti rinkimų kampanijos kryptį. Žiniasklaidoje dominuojant temoms apie „Dy-

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Iššūkis žiniasklaidai: pereiti minų lauką?

Hillary Clinton rėmėjai sau palankiuose įvairiuose interneto ištekliuose „fake news“ kūrė intensyviau nei Donaldo Trumpo komanda. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Vakarietiška žiniasklaida kaip niekada ligi šiol yra susirūpinusi auditorijos pasitikėjimo išsaugojimu. Lietuvos žiniasklaida šią problemą, atrodo, vertina ramiau.

ššūkiai, su kuriais susiduria konvencinės žiniasklaidos leidimu besiverčiančios bendrovės, pasauliniu mastu iš esmės nesiskiria. Internetas verčia aukštyn kojomis iki šiol įprastus verslo modelius, nėra daug kūrybingų vadybininkų, kurie sukurtų tvarius pinigų grąžos modelius, o leidėjai juos galėtų pritaikyti. Tačiau, nepaisydami bendrų rūpesčių, vadybininkai, redaktoriai, veikiantys į Vakarus nuo Lietuvos, ir jų kolegos lietuviai šioje situa cijoje, regis, kreipia dėmesį į visiškai skirtingas problemas. Lietuviai ieško net mažiausių verslo nišų, iš kurių galėtų ištraukti kokį ligi šiol besislėpusį auditorijos segmentą, arba plečiasi, siekdami ekstensyviu būdu patenkinti kuo platesnės auditorijos poreikius ir patraukti jos dėmesį. Paspaudimų provokavimo ir gaudymo ekonomika lietuviškuose in-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

RYTAS STASELIS

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

terneto portaluose yra verslo modelio pamatas, nors jau galima išgirsti kai kurių vadybininkų skepsį, esą jis veikia nebe taip efektyviai kaip prieš porą metų. Pažvelgus, ką šioje neapibrėžtoje situacijoje, griūvant įprastinei verslo koordinačių sistemai, rašo profesionalams skirti šaltiniai „NiemanLab“ (valdomas Harvardo universiteto žurnalistikos mokyklos), „Editor & Pub lisher“ (skirtas Šiaurės Amerikos žiniasklaidos problemoms nagrinėti), „Columbia Journalism Review“ (CJR) leidinys, taip pat „Pew Re search Center“ (Vašingtone įsikūrusio smegenų centro interneto svetainė), lengva rasti iššūkių skirtumus. Didžiausias technologinis galvos skausmas anglosaksiškajai žiniasklaidai – išmanieji telefonai tampa pagrindine priemone, kurią pasitelkia auditorija, siekdama žinių. Taigi, žinios turi būti pateikiamos

Didžiausią nerimą kelia suklastotos žinios.

Iššūkis žiniasklaidai: pereiti minų lauką?

taip, kad skaitytojui būtų patogu jas skaityti, pažiūrėti arba išklausyti išmaniuoju telefonu. Galvos skausmą didina tai, kad su išmaniaisiais telefonais maždaug taip pat sparčiai populiarėja programos, blokuojančios reklamą mobiliuosiuose įrenginiuose. Geresnė žinia žurnalistikai yra ta, kad, „Pew Research Center“ duomenimis, diduma auditorijos pajėgi išmaniuoju telefonu praryti iki 4,5 tūkst. ženklų apimties tekstus.

Suklastotos žinios Tačiau kūrybiniu požiūriu didžiausią nerimą žurnalistams ir leidėjams kelia suklastotos žinios (angl. fake news) konkrečiai ir žiniasklaidos publikacijų patikimumas bendresne prasme. Komunikacijos ir žurnalistikos teoretikai žiniasklaidos tekstų patiki-

mumą tvirtai pina į pamatinės demokratijos sąrangos kontekstą ir net skalambija apie rimtą pavojų. „Pasaulio žiniasklaida esą gali patirti daug rimtesnę krizę nei ta, kurios padariniai būtų laisvas žiniasklaidos verslo ekonomikos kritimas, – vedamajame straipsnyje rašė „Columbia Journalism Review“. – Ta grėsmė yra pasitikėjimo krizė. Kai pasitikėjimo nekelia ne viena ar kita žiniasklaidos publikacija, o kai išvis nepasitikima visuomenės informavimo priemonių skelbiamomis naujienomis.“ „Kai auditorija turi kritinio mąstymo įgūdžių ir moka abejoti viskuo, ką pamato naujienose, tokia padėtis gali sukelti visuomenės informavimo sistemos devalvaciją ir destabilizaciją, kitaip tariant, informacinį vakuumą“, – CRJ antrina „Editor & Publisher“.

Davidas A. L. Levi, „Reuters“ žurnalistikos studijų instituto direktorius, atkreipia dėmesį, kad sparčiai populiarėjančios skait meninės naujienų gavimo platformos yra interaktyviai lengvos, patogios, mobilios, tačiau tai kartu ir „minų laukas“. Keistas dalykas: vaistų nuo šios problemos anglosaksų šalių žiniasklaidininkai ėmė ieškoti Skandinavijoje, kur Norvegijos visuomeninės televizijos korporacijos vadovybė smarkiai išplėtė etikos reikalavimus saviems darbuotojams. Šių priemonių tikslas – dirbant su informacijos šaltiniais, ypač internete, taikyti tam tikrus apribojimus dėl tų šaltinių patikimumo, grįžti prie pamatinių žurnalisto darbo reikalavimų, kurie paprastai išdėstomi pirmame arba antrame universiteto kursuose, ir pasiekti, kad suklastotos žinios redakcijos naujienų patalpose būtų laiku atpažintos ir instinktyviu veiksmu neretransliuotos platesnei auditorijai kaip įdomybės. Fiziškai šios rekomendacijos yra dar vienas profesinių reikalavimų dekalogas, grįstas, kaip tvirtina norvegai, naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo bendravimo su žiniasklaida specifika. Vadinamosios JAV pagrindinės visuomenės informavimo priemonės dar ir šiandien kaltina naujojo JAV prezidento administraciją suklastotų naujienų platinimu socialiniuose tinkluose. Todėl žurnalistai esą turėtų turėti priešnuodžių, kad tokiai politikai, kuri ypač išryškėjo pernai JAV per rinkimų kampaniją, galėtų užkirsti kelią. Šioje vietoje „Verslo klasė“ turėtų tapti D. Trumpo advokate, atkreipdama dėmesį į kitą „Pew Research Center“ paskelbtą tyrimą, kuris parodė, kad suklastotos naujienos kaip ginklas pernykštėje JAV prezidento rinkimų kampanijoje buvo ne tik išrinktojo prezidento komandos politinių veiksmų arsenalas. Suklastotas naujienas platino visų pagrindinių kandidatų į JAV prezidentus štabai. Buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton rėmėjai sau palankiuose įvairiuose interneto ištekliuose (socialiniuose tinkluose, specialiuose rėmėjų portaluose) „fake news“ (žinias, neparemtas jokiais faktais arba pagrįstas neteisingais faktais, o geriausiu atveju – tikrų faktų ir išsigalvojimų mišiniais) kūrė intensyviau nei D. Trumpo komanda.

Lenktynės su „Twitter“ Šiandien padėtis yra tokia, kad institucinės žiniasklaidos sukurtas D. Trumpo atsako-

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

sektorius

Latviai ir estai gamina energetinį ginklą Maskvai

Baltijos šalys gali vėl tapti Rusijos energetinio ginklo įkaitėmis. J u di t o s G r i g e ly t ė s (VŽ) nuotr.

Įsivaizduokite, kad gyvenate Salvadoro Dalí fantazijos vertame bendrabutyje, kuriame visi šviesos jungikliai – taip pat ir jūsų buto – yra viename kambaryje. Tas kambarys nėra viešas ir jis nėra jūsų. Viskas veikia, kaimynas pavyzdingai įjungia šviesą, kai reikia, ir išjungia, kai nereikia. Tačiau, regis, pastaruoju metu jis pradėjo smarkiai gerti ir darosi neprognozuojamas.

iskas prasidėjo dar tais laikais, kai šiame hipotetiniame pasaulyje kaimynai (su dideliu triukšmu) privatizavo savo atskirus butus. Anksčiau jūsų įtakingojo kaimyno namuose buvo ir visų gyventojų dujų įvadai, tačiau jūs įsivedėte savo, kai kitas kaimynas porą kartų pasiskundė žiemą atjungtomis dujomis. Atjungta elektra dar niekas nesiskundė, bet Vania (toks tebūnie to kaimyno vardas) pastaruoju metu prasilenkdamas vis išvadina jus fašistu. Ir jums dėl to neramu. Taip, Vania negali išjungti jums šviesos šiaip sau, nes elektros kartu neliks ir jo sandėliuke, kuris jam priklauso velniai žino kokia teise nuo velniai žino kurių laikų. Bet, kaip minėjome, jis darosi neprognozuojamas, ypač per olimpines žaidynes – jos Vaniai yra gausingo gėrimo šven-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Naglis Navakas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

tė. Besiruošdamas žaidynių maratonui jis dienų dienas žiūri „Russia Today“, o anksčiau, nutaikęs progą, visai nevaikiškai jau sumušė bent porą kaimynų. Tad neramu. Su trimis kaimynais, su kuriais jau diskutavote naujo dujų įvado klausimais, nusprendėte įsirengti ir atskirą elektros įvadą, susimontuoti visus jungiklius savo butuose ir nebesijaudinti dėl rusiškos šansonos, besisunkiančios pro gretimo buto duris. Pranešėte apie tai Vaniai, atsivedėte laidą per sieną iš Vanios valioje nesančių kaimynų, belieka pasistatyti elektros skydinę. Tačiau tolimiausiasis iš trijų kaimynų staiga tapo šventai įsitikinęs, kad per sieną atvestas laidas netinka, todėl reikia tiesti kelis laidus pro jį, oru, pasitelkiant burtus, apie kuriuos jis skaitė Hario Poterio knygoje, pas kaimy-

Be visuomenės pritarimo nebus energetikos projektų.

Latviai ir estai gamina energetinį ginklą Maskvai

nus už aikštės, kurioje kas dvi dienas šaudomi fejerverkai ir vyksta prastų trapecijos akrobatų pasirodymai. Ir štai čia prasideda mūsų pasakojimas.

Sinchronizacija Viena svarbiausių politikų neišmoktų pamokų, kurias į Lietuvą atnešė „Hitachi“, buvo tokia: be visuomenės pritarimo nebus energetikos projektų. Viena vertus, mūsiškiai įrodė priešingai – suskystintų gamtinių dujų terminalas stovi, nors visuomenė, kiek man teko girdėti atgarsių, apie tai žino palyginti nedaug. Kita vertus, branduolinė elektrinė statoma Astrave, ne Visagine. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa – taip vadinasi šiuo

metu vykstantis vienas svarbiausių energetikos projektų Lietuvoje. Didžioji bėda šiuo atveju yra ta, kad pavadinimas nusibosta ties trečiu žodžiu, o kol kas pateikiami paaiškinimai apie sinchroniškai veikiančias elektros sistemas yra, bent jau man, tokie pat iliustratyvūs kaip tuščias popieriaus lapas iš nuobodulio pakeverzotais kampais. Iš čia ir analogija apie komunalinį būstą. Sinchronizacija – tai kartu ir susijungimas su Vakarais, ir atsijungimas nuo iš Maskvos valdomos visai Sovietų Sąjungai kurtos elektros tinklų sistemos, vadinamojo BRELL žiedo. Sovietų Sąjungos elektros sistema buvo pradėta kurti 1956 m. aplinkines teritorijas prijungiant prie Volgos baseine esančių

elektros įrenginių. Užduotis inžinieriams buvo palyginti nesudėtinga. Karo nuniokotos ir menkai industrializuotos nuosavos ir okupuotos teritorijos jiems buvo kaip tuščias popieriaus lapas, ant kurio buvo galima išdėlioti branduolines, hidro- ir hidroakumuliacines jėgaines ir sujungti jas reikalingomis elektros linijomis. 1978-aisiais sistema apėmė visą Sovietų Sąjungą, o aplink Baltijos šalis susiformavo branduolinių jėgainių tinklas – Leningrado ir Černobylio atominės elektrinės (AE). Po kelerių metų atsirado Ignalinos AE Lietuvoje, Rivnės ir Chmelnickio branduolinės jėgainės Ukrainoje. Elektros jungčių su Varšuvos pakto šalimis Baltijos kaimynės neturėjo – šis regionas veikė kitaip nei rusiškoji IPS/UPS sistema, su kuria Baltijos šalys buvo sujungtos ir su kuria veikė ir tebeveikia sinchroniškai. Centralizuotai kurta sistema Sovietų Sąjungoje buvo valdoma, savaime suprantama, iš Maskvos. Sąjungai subyrėjus, elektros sistema niekur nedingo. Ilgainiui laisva Lietuva, kuri iš Ignalinos AE elektra apsirūpino beveik autonomiškai (likutį importavo iš kaimynių Baltarusijos ir Latvijos), pasiekusi politinę nepriklausomybę ir nepriklausomybę nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, nusprendė siekti nepriklausomybės elektros energetikos srityje. Tai galima padaryti tiesiant naujus elektros tiltus ir per juos prisijungiant prie Vakarų Europos elektros tinklų. Dalis šių darbų jau padaryta. Turime elektros jungtį su Lenkija, per kurią trys Baltijos šalys gali sinchronizuotis su Vakarų Europa. Tačiau tolesnės derybos su Latvija ir Estija užstrigo lygioje vietoje dėl niekam, ko gero, net ir patiems latviams ir estams, neaiškių priežasčių. O desinchronizacija – Rusijos elektros tinklų pasiruošimas Baltijos šalių atsijungimui – vyksta palyginti sklandžiai, ir dėl to mūsų Baltijos kaimynėms derėtų susirūpinti. Tačiau iki šiol nė krislo rūpesčio politinė šalių vadovybė neišreiškė.

Politiniai signalai Vasaros pradžioje Europos Komisijos viceprezidentas energetikos sąjungai Marošas Šefčovičius lankėsi Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur susitiko su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku. Daugiausia žurnalistų susidomėjimo, žinoma, sulaukė dujotiekis „Nord Stream 2“, tačiau oficialūs komentarai buvo kaip niekada šykštūs.

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

Rūta VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Vizbarienė iš Izraelio

PMS

Izraelis – daugiausia lėšų tyrimams skirianti šalis

PMS

CMYK

Lietuvai praverstų mokytis iš geriausių. O verslo ir mokslo bendradarbiavimo srityje neabejotinai vienas pasaulio lyderių yra Izraelis.

PMS

CMYK CMYK

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Įvažiavimas į „Har Hotzvim“ industrinį parką Jeruzalėje.

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

200 c #be1e2d

„V iki p e dij o s “ n u o t r . HEX

PMS HEX

#204064

prasta manyti, kad izraelio verslo ir technologijų ašis yra Tel Avivas, o sostinė Jeruzalė – religijų galios centras. Tačiau ir pačioje Jeruzalėje vis didesnės teritorijos skiriamos aukštųjų technologijų bendrovėms. O kuriant žydų valstybę itin didelę reikšmę turėję kibucai, išsidėstę toliau nuo miestų, vienas po kito privatizuojami. Viena tokių teritorijų, skirtų inovatyviems verslams vystyti, yra „Har Hotzvim“ – industrinis aukštųjų technologijų parkas Jeruzalės šiaurės vakaruose. Būtent čia savo gamybines bazes ir tyrimų laboratorijas steigia mokslo ir technologijų įmonės, norinčios dirbti Jeruzalėje. Erdviuose sklypuose čia gamyklas išrikiavusios pasaulinės bendrovės, tokios kaip „Intel“, „Teva“, „Cisco“, „RAD Data“, „Mobileye“, „Ophir“, „Sandvine“, „Medtronic“, „Johnson & Johnson“ ir daugelis kitų. Be šių gigantų, parke dirba dar apie 100 smulkių ir vidutinio dydžio technologijų

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

įmonių, veikia technologijų inkubatorius. Dirbančiųjų skaičius viršija 10 000. Lenas Judas, Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų įkūrėjas ir vadovas, „Verslo klasei“ sako, kad Jeruzalė šią teritoriją numačiusi plėsti dvigubai, čia toliau kursis didžiųjų technologijų bendrovių atstovybės. Parką 1970 m. įsteigė Jeruzalės ekonominė korporacija, vildamasi pritraukti į regioną aukštųjų technologijų verslus. Pirmoji didžiulė tarptautinė korporacija, 1985 m. „Har Hotzvim“ įkūrusi savo bazę, buvo „Intel“. Tuo metu susisiekimas su teritorija buvo prastas, tačiau vėliau buvo nutiesti keli greitkeliai. 1990 m. Jeruzalė paskelbė, kad aukštųjų technologijų vystymas yra viena pagrindinių miesto prioritetinių krypčių, ir pradėjo įgyvendinti šios teritorijos plėtros etapus. Iš viso jų buvo trys. Sklypų formavimas ir statybos truko iki 2000 m. vidurio. Beje, tuo metu analogiški technologijų parkai buvo kuriami ir kitose šalies vietose, ypač aplink Tel Avivą. 2005 m. „Teva Pharmaceutical Industries“ „Har Hotzvim“ teritorijoje pastatė

modernią farmacijos gamyklą, į kurią investavo 80 mln. dolerių. Iš pradžių čia buvo gaminama apie 4 mlrd. tablečių per metus. Vėliau, užbaigus antrąjį plėtros etapą, produktyvumas išaugo iki 8 mlrd. tab lečių per metus.

Religiniai įsitikinimai Didžiausia pasaulyje mikroprocesorių gamintoja „Intel“, šioje teritorijoje turinti kelias gamyklas, 2009 m. buvo užsitraukusi haredim judaizmo (kraštutinės pakraipos ortodoksinio judaizmo) šalininkų nemalonę. Nusprendusi viename savo pastatų esant poreikiui organizuoti darbą šeštadieniais, „Intel“ užrūstino netoliese gyvenančią religingą bendruomenę, kuri griežtai laikosi šabo. Kelias savaites prie bendrovės pastato šeštadieniais rinkosi pasipiktinę žydai, kai kurie mėtė akmenis į pastatą. Galų gale bendruomenė pasiekė susitarimą su „Intel“: gamykla bus atidaryta šeštadieniais, tačiau joje bus leidžiama dirbti tik ne žydams. 2011 m. haredim judaizmo partijos „Haredi United Judaism“ atstovai Jeruzalės tary-

C M Y 200 c K

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd. EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd. EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš Apskritai dabar Izraelio kibucuose gyverkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu ir taiskraidyti gali anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), na mažiau nei 2kiek proc. visųsumažinti šalies gyventojų. rnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS išmetimą. iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi Palyginkime: 1950 m., praėjus dvejiems mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti metams, kai kad šalis buvoprototipus, įkurta, 67rinkti 000, arba iliekantis augimas rodo, kad langus, kurie paprastai švaisto energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – paversti pasakojapristatyti „saulės 7,5 proc., izraeliečių gyveno kibucuose. oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“. Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti Piko tašką šie ūkiai pasiekė 1989 m., kai prokitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo ir tai, juose gyvenojektui 129produktas 000 izraeliečių. kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad orientuotas į pasaulinę rinką ug kreipti į pakuotę taip įgyvendintas, tik es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo mažinti energijos naudojiTuomet šieir kolektyviniai ūkiai turėjo diminio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė orientuotas į pasaulinę mą. produktas reikėjo nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų delę reikšmękad ne„paraiškoje tik Izraelio žemės ūkio nebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, vystymuisi, bet ir tai šalies gynybos ir politikeičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek ir kiek gali sumažinti anglies dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savokad žaliuzėmis išmetimą. Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas kos srityse. Įkūrus Izraelį, reikėjo apgyvenetainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom ti negyvenamas teritorijas, pradėti dirbti vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą. Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), žemę jose, sukurti infrastruktūrą. Dabar ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“. Beir kurielangus, taupo energiją“, –įtaka sakošvaisto pašnekovas ir situacija pasikeitė, todėl kibucų Izraerinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl. SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei lio ekonomikai mažėja, sako I. Albegas. Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“. Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. Anuomet, kai buvo kuriami, kibucai dauįvairių sričių ekspertai. Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o žuvininkyste. pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. giausia užsiėmė žemės ūkiu, eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojiDabar juose Šlapkausko, klesti kitokia Tiesa, gu Seimas pritars balsavimui reikiagamyba. surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina balais keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis valstybė vis dar skiria paramą, kad kibucai ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti konkuruoti teko įvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįgalėtų su iš mažiau išsivysčiugintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą. Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, sių valstybiųdalyvavimo importuojama žemės ūkio vadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrėprodukcija. ir patentavo gramių. vendinami, o 45 mlrd. uSD benpavyzdžiui, „saulės vėjo schemoje aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- Michael“ ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl. SME instrument). kiekvienoje papro„Ma‘agan kibuce gyvena 2000 Komentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas žmonių, 900 yra tikrieji nariai. Visi kibuco olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų. Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000neatsižvelgiant eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai nariai, į tai, kokį darbą dirįmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti irdarbą būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. įvairių sričių ekspertai. Maksimaliai galikamų finansuoti projektų sąrašą, p. ba, yra lygūs. Atlyginimo už jie ne-anot bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškas vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progragauna, tačiau šeimai, priklausomai nuo boje pasiūlė atlaisvinti teritorijąMoksliniams ir numa- bendra, vienas po kito privatizuojami. Ta- bendrovėmis, kamų 019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų darbo gairesšią 2016–2017 sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas. 16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaipskiriamas suburti konsorciumą, komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų užnugarį irteko be- Šlapkausko, suoti internetu, jąbalsavimui galima tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias.turtingiausių tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo vaikų biudžetas. ne visi. Vienas ir didžiautyti bus joje gyvenamųjų namų plėtrą. Šįaruodai“ pasiū- čiau Ignas gu Seimas pritars Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiskaičiaus, reikia surinkti bent 12–13 9balų. ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti. Teisingumo ministerijos veik neribotus biudžetus, kitomis labiau paskirstyti beveik mlrd. Eur.griežernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, vėjo aruodų“ Michael“ samdytis konsultantus darirpatiems gerokai kimus Lietuvos galės Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjoautoriumi aruodai“ pateikė paraišką Kibucų kūrimo idėjos laikomas lymą Jeruzalės meras Niras 16 Barkatas sių„Saulės šalyje „Ma‘agan kibucas kolirkas gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje inovatyvumo Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu. Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio pokyčių tikslas yra neplanuoja. tende SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt Lietuvoje gimęsnuosekliu matematikas Hermanas Ša- Jei tai atmetė. (angl. klesti ir didesnių projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 balais kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja pira. Pirmas kibucas Izraelyje, pavadintas nius junginius, skirtus naudoti m. nuo įvairių sričių ekspertai. Maksimaliai galiShauli Katznelsonas, Izraelio eksporto ir Erdvioje teritorijoje prie pat Viduržemio vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, 200 Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija gali padidinti laugų saulės o elementuose ir dujų ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas – „Degania“, vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, glamentuojančiam balsavimo buvo įkurtas 1910 m. Galilėjoje. jūros išsidėstęs „Ma‘agan kibucas tarptautinio bendradarbiavimo instituto EkoiVanoVo (VŽ) nuoTr. iki 40–45%. VLaDiMiro kol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- Michael“ kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, bendrą projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką irsumažinti atlikti visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia šilDmitrijus Sosunovas, kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgydu kartus. sia tyrimo garsėja įstaiga lietuvoje, ji plastiko įmone Šlapkausko, reikia surinkti bent sako, 12–13 balų. Komentaras Vienas garsiausių šalyje yra vertinant 1949 m. įsteigsavo nomikos departamento direktorius, jų, daiktų interneto, žemės irkad kitose. pirmiausia savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį projektą turi tiesa, be namų darbus užtruko apiegavo valandų dymo vėdinimo sąnaudas – 300 vasarą jos atne vendinti, o2010 pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ partneris: bus įkurta įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė 50.000 eur ndinimą. Jeigu parlamentarai m. sujungus kelis ir išsiskiria daugiausia metano, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo ūkio geriausiai siimti nenorėjome, nes netunoriasocijuotas įrodyti, kad technologija konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia tas „Geto didvyrių“ vardu pavadintas kibuuskas sako, kad paraiškai rengti teko jamos, mokslo institutus. dėl religinių įsitikinimų dalis darbingo am„Plasson“, kurios metinė apyvarta siekia anglies dvideginio ar kitų įvertintų iki prasčiausiai. verslo partnerio. esirskatina mokslinin-benDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą Paraiška turi veikia. išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmet neprieštaraus Vyriau-ir įgypirmajam projekto komercializavimo etapui. tis konsultantus ir2018-aisiais dar patiems gerokai lė ir tinklų su „iš silicio pagaminti turėti saulės dujų. Galima būtų sukurti ir prototipą, „saulės vėjo aruodai“(EK) pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus patraukliai bendradarbiauti su vers(lėšos neskirstomos pagal šalis, dėl jų 1,25 statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai pačią analizę ir veikiantį o žmonės, Europos Komisija patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą. Jeigu parlamentarai VLaDiMiro Lietuvos, oišgyvenę visos Europos arpateikti pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėlrinkos finansavimo tenka varžytis su antricas. Jį įkūrė po Varšuvos mlrd. Izraelio šekelių (29,3 mlrd. eurų). žiaus žydų vyrų nedirba. Jie laikosi nuomošėti. elementai nėra efektyvūs, bet tokius jutiklius, gebėtų dalyvavimo ir antrame etape,tačiau kolkur neįsitikinome, kad galime lu ir paversti bazinius tyrimus ryšio kom konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir keliskurie klientus arba nors didžiausios mokslinių ir Paraiška turi žinoti, išsiskirti konkurencinga tik ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam etapui. iVanoVo (VŽ) procesą antra, reikia kuririrbūti kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gairesES 2016–2017 m.tyrimų Moksliniams semos techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo ir ne įrangos p tinka, kainuoTr. galime jais užkloti di- yra nustatyti tam komercializavimo tikras ligas ar šią technologiją sukurti. Be produktais. geto sukilimo. Besuburti kibucų, Izraelyje žemės Savo padalinius gamykla įsteigusi Pietų nės, kad žydųnoriu judėjų moters pareiga santuopadrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius. Gana dažnai net perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius Kreipiantis VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrikaip stiprų konsorciumą, komandą ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šildelius laukus. Į kosmosą tokių organizmo sutrikimus iš iškve- to, mūsų saulininkai užsiima kurį „didelių įsipareigojimų pri-mastu. Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus. Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai ūkio produkcija dar auginama ir mošavose, Afrikoje, Vokietijoje. koje – uždirbti pinigus, prižiūrėti namus ir irtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd. Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį. UaB pašnekovas. elementais, nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES patiems rengti projektus pagal „Dėl drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų ir be-su mūsų suoti internetu, jąinternetu galima tyrimams ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. kurių nariai turi nuosavybės teisę. šios ir kai kurių kitų gamyklų mūsų kigimdyti vaikus, obei vyras laiką privalo studrovės „Civitta“ visą asocijuotas partneris: ontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms skirtą atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti. Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau struktūrinių paskirstyti 1651 mlrd. Eur. ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiška turi išsiskirtipalaiminimą. ir būti konkurencinga ne am projekto komercializavimo kosmose naudojami vidutilės elementų rė“, – sako p. krotkus. kol neįsitikinome, kad galime yra labai turtingas. Turtingi netobulinimas. žmodijuotietapui. Torą, turi Visagalio kuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi Janulevičius, skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –mastu. ateities irbucas savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – Vidmantas pasakoja reikia Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose šiąpritaikoma sukurti. Be programoje. būti gana brandžios stadijos. Be to, konsulevaldas ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius jame, oŠlapkauskas. kibucas“, – saulės aprodyDarpa-viena visuomenės taip pat antra, reikiaGustas, žinoti,grupė, kur irūkio kada teikti projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagaminti iš montuojami elementai „Global Bod Group“ valdybosresursų, to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51kuri kvietimas teiktinės, gyvenantys loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką reikalingų konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, balso besikuriančių technologijų, transporto, p.galio jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, patvirtina, kad klasikiniais vienos tantai už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apiesandūros projektui paraiškas įvairiose srityse – arabų ateities irdamas savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrąskirianti projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką irIzraelis atlikti visus teritoriją sako Itzakas Albegas, vienas menkai dalyvauja darbo rinkoje, – yra įmonė šalis, daugiausia lėšų parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte nebūtų elementais, su mūsų nagrinėyra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. resursų, konkrečių trukmę kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant veiklų projektą turi ir namų darbus užtruko apie 300 valandų reikalingų įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku usiomis įmonėmis išmoterys, didelių šalių. FtMC optoelektronikosbendruomenės sky- muštinis. Jų efektyvumas šiuomoksliniams dalyvavusi, nes dirba su kito- jamu klausimu jie nesusidūgyvenančios narių. nesenergetikos, arabų vyrauja įsitiki-tiks- uždarai tyrimams ir eksperimentinei skirta šeimose per 300 mln. eur. kvietimo is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o įparaišką minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus. las – skatinti į tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart ko, jis yra kibuce siurblių nimas, kad žmona ir mama turi likti namie. plėtrai pasaulyje, rodo Pasaulio banko duovaldymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui šie elementai yra jau-įsikūrusios parašyti padėjo „Civitta“, –propasakoja tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių iš FtMC projekto sau naudos. Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė (lėšos neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųBe kita tačiau statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o ne prototipą, o diapazono reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro pkauskas. kuriamą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-gamybos ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, Matas nore (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės –vis Vž), temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). darmedžiagą ir kelis klientus kurreikia nors bendrovės „Madan Technologies“ „Kasmet šios visuomenės grupės lamenys. 2010–2013 m. tyrimams Izraelyje bendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti. Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius. Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis – ir ultravioletineį mažesnį vertinant projektą turi išlieinfraraudonųjų darbus užtruko apie 300įsitraukia valandų iki 40–45%. jei žemėje naudoja-skirta technologija kas yra4gešiameBVP. projekte įmonė nebūtų generalinis direktorius. Teoriškai, kibubiau darbopoveikį rinką, tačiau dar daugiau nei proc. Pavyzdžiui, balsavimą pasisakančių Seimo konkuruoja visos es įmonės – Vž), tačiau temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia – dar ir kelis klientus arba kur nors vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus. Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros gamy- mų „Global Bod Group“ gami- rokai per brangi. tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su kitoaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia dėl dar ir kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas namų darbų santykinai didelė dalis darbingo amžiaus būtų paleistas, sukauptas turtas nebūtų tyrimams iržodžius. plėtrai skiriama dalis noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti mobiliojo r nkcinius, saugumo irka audito raktinius Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją beiLietuvoje finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o Daug nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagalcas namų silicio elementų vidutid balsuojančiojo internetu metų į priekį. JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato Kreipiantis pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis. Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, klientus bei vios Lietuvos idėjosprojektų čia susiduria suinoiššūkiais, galimybe ieškoti– tarptautinių kalavimus. Ministerija planuoja, kurie įmonės planus ir produkto biudžetą porai struktūrinių fondų rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms įmonėmspartneskirtąpaskirstytas patybei nustatyti busžmonių, naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projeknedirba“, apibendrina jo nariams, visos pagrindinės nesiekia 1 procento. Mažiau nei Lietuva dėl metais ant raktinius žodžius. Gana dažnai net perspektyjunginyje sugebėjo dalį arseno ą bandomąją partiją bei finansinius europos rekordas – 18,7%. lio arsenido saulės elementų plataus vartojimo rinkai gavasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ projektus etape dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, pakeisti bismutu, ir medžiaga s planus ir produktoSh. biudžetą gamybą. Bet 2013 m. išseko lio arsenido saulėsSerbija, elementų eilės opera Katzporai nelsonas. priemonės ir žemė atitektų Žydų agentūrai, vacijoms skiria tik Lenkija, Malta, usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekbūti gana brandžios stadijos. Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bando naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai Partnerių nerado priekį. rizikos kapitalo finansavimas technologija kol kas yra ge- iš mobilioj jau atliktą metų įturėti priekį. artifikatus“. užsąnaudos balsavimo (VŽ) aruodai“ vadovas jas perduotų vėltyrimus kuriamam kibucui. Kroatija ir visada Slovakija. šalių pirkuri ne pritaikoma „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi inovatyvumo skatinimo schemą“, –ignas sakokuri tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūriniųvėjo fondų projektų rengimo patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tokius ko yrainternetu. didžiulės, nes projek- „saulės norėdamas savo iš-Ukraina, iržmogaus, įmonė atsidūrė ties bankrorokai perTarp brangi. tai rodo ir (be interne reikia kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, jau turi prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ kompiuter programoje. būti gana brandžios stadijos. Be to,riba. konsulevaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms Kadangi dai, yra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiaisskaitmeninius metais jau rinkos analizę kibucas turtingas, norinčių jame mūnių po Izraelio rikiuojasi Korėja, Suomiprogramoje. ana brandžios stadijos. Be to, konsuljaponai kioto universitete ir Fizinių ir technologijos moks- gali sudominti pasaulio kosmo- patirtis. Ji planavo masinę ga- nei pernai jau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,Kuriant reikia žmogaus, kanadiečiai Vankuverio uni- lų centras pateikė 200.000ja,soJaponija, agentūras. Švedija, Danija, lio arsenido saulės elementų ir veikiantį sąrašai – ilgi, tačiau šiuo metu laisvų Vokietija ir Ausitin didelę reikšmę kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais jau lasvalstybę –specialus skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin-gyventi ernetu įteisinimui,metais kaskart pro- žydųyra rinkos analizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, o vietų nėra, sako I. Albegas. trija. turėję kibucai, kurių narių nuosavybė yra m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė, kai rado būdą, europos kosmoso agentūrai ir Partnerių nerado zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti. Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai 2017laimėjo RUGSĖJIS VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus konkursą. Fizinių ir technologijos 45 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį. Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

• •

•

• •

•

Lėšos tyrimams

iŠMANi LiETUVA

Kibucus privatizuoja

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

Mob šie m

Lietuvos švietimo dokumentai formuluotėmis nenusileidžia tiems, kuriuos sukūrė už švietimo sistemos kokybę karūnuojamos Estija ar Suomija. Belieka įgyvendinti. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

ŠVIETIMO SISTEMA, KURIĄ REIKĖTŲ NUSIRAŠYTI Vargu ar švietimo srityje yra sėkmingesnis „copy-paste“ pavyzdys nei Estijos gebėjimas perimti Suomijos sukurtą modelį. Suomiją mokinė pralenkė, o ką nuo jos nusirašyti galėtų Lietuva?

A smeninio archy vo nuotr .

tema 46

Gabija Vaitkevičienė

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

ŠVIETIMO SISTEMA, KURIĄ REIKĖTŲ NUSIRAŠYTI

„L

ietuva nori švietimo sistemos pokyčių, o matydama Suomijos, Estijos, Latvijos patirtį supranta, kad tai įmanoma. Vadinasi, tereikia rasti priemonių. Noriu padėti, nes Suomija buvo patekusi į panašią situaciją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvome skurdi agrarinė valstybė, o, palyginti su jumis – Lietuva ar Latvija, mes buvome kažkur miške. Bet po karo mums pavyko sukurti sistemą, kuri veikia. Norime dalytis patirtimi, jokių čia paslapčių nėra“, – sako Leo Pahkinas, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas. Prieš kelerius metus jis juokavo, kad daugiausia medienos ir protų eksportavusi jų šalis jau nebeeksportuoja tiek daug medienos. Kai buvo pristatytas naujausias tarptautinis penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment), pasaulio žiniasklaida skelbė, kad Estijos pagrindinis ugdymas yra geriausias Europoje. Pirmą vietą turnyrinėje lentelėje pagal gamtos mokslų išmanymo, skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatus užima Singapūras. Tačiau treji metai, iki pasirodė naujesnis tyrimas, žiniasklaida aiškinosi Suomijos mokyklų fenomeną. „PISA mums nėra varžybos, tai yra mūsų situacijos, krypties įvertinimas, pasitikrinimas, ar mokinių rezultatai gerėja, ar smunka. Šiuo atveju tai ženklas, kad turime ką nors daryti. Bet ką daryti, kai švietimo sistemoje jokių didelių bėdų nėra, o mokyklos dirba gerai? Vadinasi, kas nors vyksta už mokyklos“, – sako L. Pahkinas.

Vis dėlto rungtynių azarto gebėjimus, bet ne žinias matuojančiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime yra. Prie tyrimo prisidedančios šalys sureikšmina jo rezultatus, į jo suteiktą informaciją atsižvelgia vėliau priimdamos sprendimus. Ne šiaip girdėti pareiškimų, esą kai kurios valstybės, norėdamos palypėti į aukštesnes rezultatų suvestinių eilutes, pamokose net režisuoja užduotis pagal PISA testus. Pasirodžius rezultatams, kaimynės neretai lyginasi tarpusavyje arba, priešingai, gretina rezultatus su kitokio išsivystymo ekonomikos šalių įvertinimais. 2010-aisiais analitinis JAV žurnalas „Newsweek“ straipsnio „Kodėl turime atleisti blogus mokytojus“ antrame sakinyje tėškė, kad penkiolikmečių amerikiečių rezultatai tokie pat kaip Lietuvos (ir dar 10 Europos valstybių). Geriausiųjų penketuke esanti Suomija PISA rungtynėmis nelaiko, o Lietuva, kurios mokinių rezultatai žemesni už EBPO vidurkį, dar turi dėl ko varžytis. Ne todėl, kad „Newsweek“ negražiai parašė, bet todėl, kad nei Lietuvos mokyklos tokios geros kaip Suomijos, nei matyti, kad švietimas iš tikrųjų būtų valstybės darbotvarkės prioritetas. Gera žinia ta, kad mūsų šalies švietimo dokumentai formuluotėmis ir deklaracijomis nenusileidžia tiems, kuriuos sukūrė už švietimo sistemos kokybę karūnuojamos Estija ar Suomija. Tačiau formą dar reikia susieti su turiniu.

Švietimas – visuomenės dėmesio centre Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas mini neįprastą ausiai derinį „education friendly society“ (angl. švietimui draugiška visuomenė), kuriuo paaiškina, kodėl Suomija ir mokinių tėvai pasitiki mokytojais, kaip švietimas kuria pridėtinę vertę kiekv ienam gyventojui. „Švietimas yra kuriamas visuomenėje, jos centre, viduryje, bet ne kur nors kampe. Jei norime auginti savo šalį, turime kelti reikalavimus, kokių profesionalų, darbuotojų mums reikia“, – sako L. Pahkinas. Švietimo sistema „tarnauja“ ir valstybei, ir kiekvienam piliečiui: nori išmokti naują kalbą – prašom, įgyti naujų kompetencijų ar laipsnį dėl geresnio atlyginimo ar aukštesnių pareigų – neatsižvelgdama į amžių, švietimo sistema padės tai padaryti. Būtent pagalba besimokantiems yra dažniausias leitmotyvas pasakojant Suomijos sėkmės istoriją. Tiesa, ta pagalba neapsiriboja mokymosi parama – L. Pahkinas vardija ir socialines funkcijas. „Jei mokyklos dirba gerai, bet vaikų rezultatai prastėja, vadinasi, yra kitokių bėdų. Kaip jaučiasi mokiniai, kaip gyvena jų šeimos? Priežastys būna kompleksinės, todėl stengiamės nustatyti bėdas ir išSuomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas Leo Pahkinas sako, kad norinčių tapti mokytojais jo šalyje labai daug. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Savanorio užrašai: tarnybos mėnesiai

Birželio pradžioje visa kuopa atstovaujame Lietuvai NATO pratybose „Kardo kirtis“. J u di t o s G r i g e ly t ė s (VŽ) nuotr.

2014-ųjų rudenį, vykstant Tarptautiniam Kauno kino festivaliui, teko garbė bendrauti su jo svečiais – režisieriais iš Ukrainos. Draugė dirbo koordinatore, tad pakvietė prisijungti prie pasivaikščiojimo po Kauną. ( T ę sin y s . I dalis – „V e r sl o klas ė s “ 2 0 1 6 m . vasa r o s n u m e r yj e )

raėję santaką užlipome kauno pilies laipteliais. Menininkai – tuo metu konfliktas jų valstybės rytuose buvo pačiame įkarštyje – liūdnai juokavo: čia išdėstytume sistemas „Grad“, čia lindėtų snaiperiai... Ar kas iš jų dar prieš kelerius metus galėjo pamanyti, kad įvyks tokių pokyčių: šalis taip staigiai ir didele kaina patvirtins palaikanti europietiškas vertybes, o to neapsikentusi kaimynė meška užmes savo sunkią leteną ant Donbaso, kurį naujųjų laikų rusų nacionalistai savindamiesi vadina Novorosija? Likus savaitei iki šv. Velykų, batalione apsilanko trys ukrainiečių kariai, sanatorijoje Druskininkuose atliekantys reabilitaciją. Pasakoja apie baisybes, patirtas daugelyje mūšių: Ilovaisko ir Debalcevės katiluose, ginant apsuptą Donecko oro uostą. Iš brolių slavų

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Kšištofas Kšivecas

I e v o s Ri p insk y t ė s n u o t r .

stipriu balsu ir sunkiai slepiamu vidiniu skausmu išsiskiria paniuręs Vadimas, kaip ir kiti tautiečiai išdėstęs savo kovų istoriją ir pabaigoje palinkėjęs „aiškaus ir taikaus dangaus virš Lietuvos“. Nejučia prisiminiau Mask vos Vachtangovo teatro aktorių (šiaip lietuviškai nekalbančių!) atliktą ariją lietuvių kalba „Dangus tau dovanojo aukštį“ savo vadovo Rimo Tumino jubiliejaus proga. Kalbėjo apie separatistus, kuriems, anot jų, buvo suleista kažin kokių narkotikų ir kurie ėjo į mūšį be atodairos ir galėjo nemiegoti paromis. Vieno oro uosto terminalo rūsį buvo užėmę separatistai, o pirmą aukštą – ukrainiečiai. Rūsyje nugriaudėjus sprogimams, iš jo išniro žmogysta nutraukta viena ranka, o kitoje laikanti automatą. Net patyręs valstybinių pajėgų desantininkas neišlaikęs puolė į

Sirgdamas atgaivinu įprotį nusistatyti žadintuvą.

paniką. Šiaip taip jį nuraminę bendražygiai skyrė jam pagalbinį vaidmenį – užtaisyti dėtuves.

Buvusi raketų bazė prie Veprių Ukmergės apylinkėse. Vasaris Pirmos rimtesnės pratybos, su imitaciniais šoviniais, nebe NATO balsiniais BAM BAM BAM, ir karių daugiau – apleistus, nebenaudojamus pagal paskirtį angarus, kuriuose vietos ūkininkai laiko grūdus, saugome visu būriu. Priešininkas – JAV kariai. Aidi šūviai, mėtome dūmines granatas. Amerikiečiai, vieną po kito šienaujantys mūsų skyrius, patiki sunaikinę visus. Galiausiai nė nesislėpdami patraukia link paskutinio statinio savo kelyje, apaugusio nemažomis eglėmis. Čia svečių laukiame keliese ir kaip pagrindiniu patiekalu pavaišiname papliūpomis iš karabinų. Kariai iš užjūrio įsitikina – per anksti ištarti „op“ Lietuvoje neverta.

„Zliotkė“ – senas kilimo ir tūpimo takas Gudžiūnų poligone. Kovo pradžia Giname pastatą poligone. Iš vakaro įsirengėme pozicijas: išsikasėme apkasus ir po instruktažo nuėjome ilsėtis bei pasikeisdami poromis patruliuoti aplink objektą. Pakirstame ketvirtą ir greitai susipakavę juose įsitvirtiname. Vis dėlto darbas nueina per-

niek, nes priešas puola kita kryptimi (būrininkas tarytum vienas popmuzikos dainius jas koduoja paprastai: geltona, žalia, raudona). Tempdami kuprines atsitraukiame į antrines pozicijas, kuriose pralaimėjimo išvengti nepavyksta: šarvuočiuose tūnantys užpuolikai negailestingi. Susitvarkę po susirėmimo – susirinkę tūtas, pamestus daiktus ir užkasę apkasus – sulaukiame prastos naujienos: mus atgabenęs šarvuotis sugedo, tad tenka grįžti pėsčiomis. Šiaip taip pakaitomis nešdami sunkiausius ginklus parsivelkame į dalinį. Tas vilkimasis rodėsi kažkokia tragedija. Kadangi esu granatsvaidininko padėjėjas, padedu jam, kai jis pavargsta. Tuomet maniesiems 60 kg kūno tenka kokių 20 kg kuprinė, 16 kg granatsvaidis, jo optinis taikiklis, valymo įrankiai ir dar įprastas karabinas, „gieškė“.

Terminologija

Ankstesniame „Verslo klasės“ rašinyje pavartojau žodį „armūcha“. Tokį negražų, šlykštų, trenkiantį sovietmečiu ir – akivaizdu – sovietine armija. Jos terminai užsilikę, ji perduota per dedovščiną menančių seržantų kraują. Tų pačių, pirmosiomis dienomis pareiškusių: keiktis negalite, o aš keiksiuos, kada norėsiu, ir da**uja... Man ilgainiui įgrysta tiek tai, kad keiksmais persunkta atmosfera, pradedant kolegų pasakojimais ir baigiant vadų

įsakymais, tiek tai, kad ir pats pradedi dažniau burnoti ir tai netgi kenkia iškalbai, nes dažną žodį pakeiti bjauriu pakaitalu. Pavyzdžiui, daug kas vietoj „reikia numigti“ sako „reikia pisti sapnan“. Šičia žodžių nesirenkama. Keiksmažodžiai riebūs ir, gaila, nelietuviški. Net ir ne rusiški, kaip daug kas mano, nors ir atėję per rusus ir pasilikę. Į Rusią patekę per mongolų tvanus povarpiui, antvarpiui, terminai įvairių tipažų šliundroms nusakyti... Jei pastebėjote, dauguma jų – lytinių organų pavadinimai, seksualinės prievartos, paniekos ištiktukai, atspindintys juodžiausius ir šlykščiausius žmonių instinktus.

Žygis. Kovo pabaiga Tik grįžusius po pusryčių mus išrikiuoja kuopos vadas. Tai jau savaime neįprasta, tad kyla mintis: gero nelauk. Esą gautas aliarmas, turėsime vykdyti taktinį žygį. Duoda keliolika minučių susiruošti ir susirinkti lauke. Greitai susitvarkę, prieš aštuonias jau stovime už kareivinių. Žygio pradžią apkartina incidentas: iš vieno kario kuprinėje įtvirtinto dėklo išslysta atsarginis kulkosvaidžio vamzdis ir kerta kolegai per galvą. Pliūpteli kraujo srovelė. Visgi žaizda ne tokia jau baisi, bendražygiui pagalbą suteikia mūsų skyriaus vadas ir paramedikas. Pats žygis vingiuoja palei laukus, pelkėmis, kemsynais, tenka kirsti upelius, kilti

2017 RUGSĖJIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

George’as Berkeley bendrauja socialiniuose tinkluose

Kai 1710 m. George’as Berkeley paskelbė savo „Traktatą apie žmogiškojo pažinimo principus“, jo idėjos atrodė pernelyg ekstravagantiškos. J o h n o S m y b e r t o p o r t r e tas

Internete, kaip turbūt esate girdėję, viskas yra netikra: netikros naujienos, skirtos pelnui generuoti, o ne informacijai pranešti, netikros įžymybės, nieko gero nenuveikiančios realiame gyvenime, netikri žmonių santykiai...

eje, pati netikriausioji interneto dalis yra socialiniai tinklai. Čia viskas net labai labai netikra – nuo draugų, kuriuos galima išjungti vieno mygtuko paspaudimu, iki informacinio burbulo, kuris susidaro tuos draugus bejunginėjant. Ką nors juose veikti yra paprasčiausias laiko švaistymas, kai tikras gyvenimas eina pro šalį! Tad geriausia, ką galima padaryti, – išjungti visokius virtualiuosius pasaulius ir pasinerti į gyvenimą. Tą tikrąjį! Bet jei paklausčiau, kas gi tuose socialiniuose tinkluose (ir apskritai internete) yra netikra, kodėl anapus interneto realiai egzistuojantys dalykai jums atrodo tikresni už internetinius, ko internetiniams trūksta, kažin ar nurodytumėte daug daugiau nei tai, kad čia stinga materialaus pagrindo. Bet ką žinome apie tą materi-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Kęstas Kirtiklis

Ev g e ni o s L e vin n u o t r .

alų pagrindą ir ką reiškia „realiai egzistuoja“? Šie klausimai itin rūpėjo vienam moderniosios filosofijos klasikų George’ui Berkeley (1685–1753 m.), kuris jums siūlytų nebūti taip įsitikinusiems virtualiųjų dalykų nerealumu, nes net ir tų dalykų, kuriuos laikome tikrais, materialus pagrindas yra daugiau nei abejotinas. Skamba keistokai? Ne vien jums. Kai 1710 m. G. Berkeley paskelbė savo „Traktatą apie žmogiškojo pažinimo principus“, jo idėjos atrodė pernelyg ekstravagantiškos ir platesnio pritarimo ir net susidomėjimo nesulaukė. Nelabai padėjo ir 1713 m. pasirodęs paprastesnis populiarinantis jų išdėstymas literatūriškai patrauklesne forma knygelėje „Trys Hilo ir Filonuso dialogai“. Populiarumo teko palaukti. Kas gi trikdė G. Berkeley amžininkus?

Abstrakčios idėjos atsiranda dėl piktnau– džiavimo žodžiais.

visuomenė

Geriau nei robotas policininkas būtų robotas teisėjas

Robotą policininką, žinoma, turi papildyti robotas teisėjas. „V iki p e dij o s “ n u o t r .

Prieš kelerius metus su alaus draugu kalbėjau apie teisines duomenų bazes. „Paprasčiau dabar, – sakiau, – suvedi raktažodžius „Infolex“, nurodai CK straipsnį ir išmeta LAT sprendimus.“

inau, kad skamba nesuprantamai, tad pateikiu kelis nuobodžius paaiškinimus, ir eisime prie įdomumo: LAT – standartinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trumpinys; CK – Civilinis kodeksas; „Infolex“ – privatus tinklalapis, suteikiantis galimybę atlikti detalią Lietuvos Respublikos teismų praktikos ir teisės aktų paiešką. Yra ir viešoji, biudžetinė, alternatyva. Naudodamasis tinklalapio teismai.lt LITEKO sistema galiu per kelias minutes sužinoti ar, pavyzdžiui, Širvintų rajono apylinkės teismas yra linkęs mažinti netesybas arba kaip Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino kokį egzotiškesnį CK straipsnį.

Kas be ko neišgyventų Klausėsi manęs draugas, klausėsi ir konstata-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Lukas Ramonas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

vo: „Neišgyventumėt jūs, teisininkai, be mūsų, programuotojų.“ Kad labiau skaudėtų, pridūrė: „O mes be jūsų – išgyventume.“ Mandagiai neatsakiau draugui, bet pamaniau: Ciceronas. Ciceronas nesitampė su savimi nešiojamojo, nesiuntė PDF formato ieškinių per e.teismas.lt, nedalyvavo teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją. Prieš du tūkstančius metų sugebėjo susitvarkyti Ciceronas, atėjus apokalipsei sėkmingai susitvarkytume ir mes. Prigrūstume spintas įstatymų papirusų, LAT susodintume ant žirgų ir komandiruotume po Lietuvą teisingumo vykdyti, o dokumentus kopijuotume per seną gerą kalkę. Programuotojai, kita vertus, pasaulyje be teisininkų rašytų kodą iki pirmo ginčo su darbdaviu. Susikirstų dėl priedo, abu atsi-

Žmogaus smegenys yra galingiausias kompiuteris Žemėje.

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Kelionių vadovas: Telšių dienos pietūs Kai išvažiavo iš autostrados link Laukuvos, abu trumpam nutilo – žemės vienam buvo naujos, nežinomos, kitam – jau pamirštos, todėl daugiau dairėsi ir žvilgčiojo į telefone įjungtą navigaciją. Jaunesnis, nepažeisdamas nerašytų dirbtuvių taisyklių, vairavo. šiaip kelionė kol kas dėliojosi smagiai. iki kauno jie virtuoziškai keikė bosus, vieną konkretų vadybininką Paulių, dizainerius kaip klasę, žemaičius iš regioninių agentūrų ir klientus. Turėjo teisę. Užsakovams pasiskundė kelios parduotuvių vedėjos, kad vietiniai klijuotojai dirba blogai ir dar chamavoja. Užsakovai paprašė dizainerių, kad išspręstų problemą, tie paspaudė gamintojus, gamintojai paskambino Pauliui ir kategoriškai rekomendavo jam nebedirbti su vietiniais. Paulius, užuot pagalvojęs, pamąstęs, kaip nors giliau pasprendęs, skambtelėjęs į Klaipėdą ar dar ką nors nuveikęs, pasielgė paprasčiausiai – paėmė du Vilniaus darbininkus ir liepė jiems sutvarkyti – per vieną dieną! – Telšių, Kretingos ir Plungės tinklo parduotuves.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

Vėliau vyresnysis prisiminė, kad jaunystėje, 1985-aisiais, su apipavidalintojų brigada gavo chaltūros Telšiuose – gegužės 1-osios demonstracijai skubiai pagaminti naujus plakatus ir transparantus su šviežiai paskirto generalinio sekretoriaus Gorbačiovo portretais. Uždirbo per kelias dienas, anot vyresniojo, nerealius pinigus, po šimtą rublių kiekvienas. Jaunesnysis, klausydamasis pasakojimo, atsargiai pavartė akis. Mintyse spėjo, kad tuoj vėl išgirs dar vieną partnerio jaunystės legendą apie tai, kaip tas, prekybos reklamos valstybinės įmonės „Reklama“ praktikantas, savaitę dirbo su fotografu Vitu Luckumi gamindami „Lietkoopsąjungai“ pirmąsias Sovietų Sąjungoje reklamines šviesdėžes. Dar pamanė, kad jam tikrai reikia gyvenimo plano, nes antraip po

dvidešimties metų jam pačiam teks sėdėti šalia kito, irgi jaunesnio, vairuotojo ir pasakoti apie šiandienę kelionę į Telšius. Reikia pripažinti, kad planas gimė be ypatingo katalizatoriaus ir buvo įgyvendintas. Prieš kelias dienas sutikta pana nepabėgo, virto mylimąja, o 2018-ųjų vasarą – žmona. Tų pačių metų pabaigoje jiems gimė dvynukai, o dar po metų – duktė. Vyras ir jaunas tėvas, žmonos paskatintas, pasimokė Jeruzalės kursuose santechnikos amato, per feisbuką susirado pirmuosius klientus, dirbo ne tai kad pigiai, bet disciplinuotai ir neviršydamas sutartų sąmatų. Garsas apie meistrą sklido greitai, užsakymų daugėjo. 2023-iaisiais jau turėjo keturis darbuotojus, bet ir pats nevengė parodyti klasės. 2049-aisiais šis noras ne aiškinti, o padaryti pačiam

Aidas Puklevičius

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Mažam kambarėly ugnelę kūrenam Žmonija nuo seno bijojo ugnies. Priešistoriniais laikais netyčia trenkęs žaibas galėjo susvilinti paskutinę liemenę iš mamuto kailio, o ugnies teikiami kulinariniai pranašumai tik žengė pirmuosius žingsnius. vėliau pasidarė dar blogiau. Kone kiekvienas didelis miestas savo metraščiuose turi datą, pažymėtą kaip XXX didysis gaisras (vietoj XXX galima įsirašyti Londoną, Čikagą, Vilnių ar Rozalimą). Iš gaisrų toks Krasas susikrovė nematytus turtus, dėl kurių dar dabar galėtų špygomis badyti Billą Gatesą ar Carlosą Slimą. Gaisruose dingdavo rūpintojėliai, vitražai ir ištisi prieskonių sandėliai. Todėl nenuostabu, kad ir aš sau nelinkėjau raudono gaidžio vizito. Bet jis mane ne tik aplankė, jis atvėrė man akis. Iš pradžių, tiesa, mano regėjimo organai ne tik kad neatsivėrė, jie šiek tiek apniuko. Grįžau sau švilpaudamas namo, pradariau duris ir nusikeikiau, kai akiniai aprasojo. Ak, tas temperatūrų skirtumas, pamaniau sau, traukdamas optikos padargus nuo tos vietos, kurią vadinu nosimi. Ir be galo nustebau, kai švelni migla niekur iš akių nedingo. O dar po sekundės vieta, kurią vadinu nosimi, nustatė, kad tas rūkas

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

dar ir nemaloniu dūmų kvapu atsiduoda. Iškurnėjau lauk ir pamačiau, kad pro kaimyno palėpės langus virsta tiršti juodi kamuoliai, o netoliese jau iškilmingai suokia ugniagesių sirenos. Nedirginsiu jums vaizduotės pasakojimais apie tai, kaip vyrai lipo ilgomis kopėčiomis ir vandens pabūklu ištisą valandą tramdė ugnies stichiją. Ir negraudinsiu mažutėlių pasakodamas, kaip savo ašarotomis akimis glosčiau apvarvėjusias buto lubas ir sienas, o į ką tik suremontuotą palėpę suvis bijojau pažvelgti. Emigruosiu, pirmoji nuskambėjo mintis piktame pakaušyje, nes tai, kaip ir ritualinė savižudybė, yra pirmoji natūrali lietuvio reakcija į bet kokį gamtos ar valdžios šėlsmą. Tačiau paskui racionalumo likučiai įveikė nacionalinius mąstymo ypatumus ir paragino surinkti draudimo numerius ir užregistruoti draudžiamąjį įvykį. Buvau drūčiai nusiteikęs ilgoms

deryboms ir mažiems pinigams. Tačiau čia manęs laukė pirmasis ugnies pažadintas nušvitimas. Abiejų draudimo kontorų žalos ekspertai elgėsi it žmoniją nuo nuodėmių išgelbėti pašaukti mesijai. Juos abu buvo galima supjaustyti mažomis porcijomis ir pardavinėti vaistinėse kaip vaistą empatijai ir paslaugumui žadinti. Jie iki pasiutimo ginčijosi su manimi įrodinėdami, kad mikroskopinė dėmelė ant vonios sienos yra gaisro palikta, todėl ją reikia skubiai apskaityti kaip likviduotiną ir kompensuotiną žalą. Dar ilgiau su mikroskopu šliaužiojo pasieniais ilgesingai dūsaudami ties kiekviena ugniagesių vandens palikta dėmele ir kruopščiai jas registruodami. Kai jie išėjo, ilgai purškiausi gaivinamosiomis druskomis, manydamas, kad mane aplankė haliucinacija. Bet po poros dienų, sulaukęs draudikų skambučių, bičiuliškai optimistinių skaičiavimų ir raginimų pradėti remontus, suvokiau, kad taip nutiko iš tikrųjų.

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Odė liemenėlei Ruduo. Man kokie šešeri ar septyneri metai. Sėdžiu ant galinės tėvo juodos „Volgos“ sėdynės ir stebiu sceną prie vietinio kolūkio karvidės. Pirmininkas kažką aiškina būriui melžėjų mėlynais chalatais. Akivaizdžiai matyti, nesutinka su jo žodžiais: stovi rūsčios, kietai sučiauptomis lūpomis, rankas atraitytomis rankovėmis įrėmusios sau į strėnas. Aha, aha, nepatenkintos kraipo galvas, pavadovaus čia mums piemuo, bandos neganęs. galiausiai viena melžėjų, turbūt vyriausia, pasako kažką, dėl ko pirmininkas akimirksniu išrausta, ir staigiu judesiu bedusi pirštu į murzinus debesis, tarsi saliutuodama savo teisybę, oriai nusisuka ir nueina link karvidės. Visos melžėjos nušlepsi iš paskos, palikusios išraudusį pirmininką vieną. Piktai burbėdamas praeina pro tėvo mašiną, ir aš išgirstu tik žodžius: „velnio boba, papai kaip kibirai.“ Jau tada žinojau, kokios svarbios yra moters krūtys šiame pasaulyje. Vakarais, kol mama dar kuisdavosi virtuvėje, o aš jau ruošdavausi miegoti, patyliukais praverdavau mamos apatinių stalčių ir išsitraukdavau ką nors pasimatuoti. Prispaudusi gerokai per didelę liemenėlę prie savo vaikiškos krūtinės staipydavausi prieš veidrodį. Negalvodavau apie tai, kad dar praeis ne vieni metai, kol mano kūnas užpildys tuščius kaušelius, – žiūrėdavau į save veidrodyje ir matydavau didelę, suaugusią moterį su krūtimis. Nes moterų be krūtų šiame pasaulyje nebuvo. Todėl per mokyklos spektaklius, kai tekdavo vaidinti senas bobas, būtinai reikėdavo po marškinėliais prisikišti porolono, vatos ar kokių skudurų, kad tik suformuotum menamą krūtinę. Kuo didesnę, tuo geriau – kai išlįsdavai iš už užuolaidos į sceną, žiūrovai plyšdavo juokais. Jau tada žinojome, kad

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

bobų papai yra dideli ir apvalūs, o raganų – maži ir smaili. Įžengti į moterų pasaulį galėjai tik šitaip – su liemenėle ir higieniniais įklotais. Nepamenu savo pirmosios, bet šventai tikiu, kad ji buvo balta, nes visos geros mergaitės privalo vilkėti tik baltus apatinius, ir kad ją pirkome Pabalių turguje, gerokai mažesniame Gariūnų analoge Šiauliuose. Iki šiol pamenu, koks tai būdavo gėdingas jausmas – pirkti apatinius turguje. Ant prekystalio išdėliotos įvairiaspalvių, vienspalvių, nėriniuotų ir kokių tik nori kaušelių eskadrilės ir gvardijos. Kitapus prekystalio būtinai stovi stambi pardavėja su pinigine diržu ant pilvo, garsiai siūlo savo prekes ir visų klausia, ko ieško ir kokio dydžio reikia. Nežinančioms dydžio ji skvarbiu žvilgsniu išmatuodavo apimtį ir dažniausiai pataikydavo, jei nevilkėdavai dviejų megztinių po žieminiu paltu, nes apsipirkti turguje žiemą būdavo velniškai šalta. Išsirinktą liemenėlę būdavo galima pasimatuoti už skystos užuolaidos prekybinėje palapinėje, tačiau dauguma moterų be skrupulų čia pat ją segdavosi po krūtine, žiūrėdamos, ar tinka apimtis. Vėliau tą patirtį pakeitė didieji prekybos centrai ir specializuotos apatinio trikotažo parduotuvės, tačiau akistata su veidrodžiu niekur nedingo. Tau patikdavo tai, ką matai,

arba ne. Galiausiai nutvilkydavo slapta mintis – ar patiktų jam? Bet tiems berniukams, kuriuos mes, naivios mergaitės, įsižiūrėdavome, dažniausiai patikdavo visai kas kita: timptelėti liemenėlę iš nugaros per pamoką, kad per visą klasę nuskambėtų duslus pliaukšt, lydimas prunkščiojimų ir kikenimų. Arba vogčia žiūrėti pro rakto skylutę, kai mes persirengdavome prieš kūno kultūros pamoką. Ir kuo didesnės augome, kuo labiau tiesėmės į saulę nokindamos savo obuolius, kriaušes, slyvas ir melionus, tuo mažiau slėpėmės ir tuo daugiau rodėme. Atsimenu, kaip sykį vasarą reikėjo patalkinti mokytojoms priimti jaunuosius dailininkus, dar studentus, kurie norėjo piešti senuosius mūsų kaimo namus. Po gelsvais marškinėliais su petnešėlėmis užsisegiau juodą liemenėlę. Mano mama tik pakraipė galvą: „Mano laikais kas sutikęs gatvėje būtų pasakęs, kad su apatinuku vaikštai.“ Suprask, ne iki galo apsirengusi. Ne taip, kaip pridera. Nes geros mergaitės visada derina apatinius prie pasirinktos aprangos – po baltais marškinėliais tik baltos arba kūno spalvos liemenėlės. Kišk tą raudoną nėriniuotą atgal į spintą – ją galėsi užsisegti tik po juodais ar mėlynais marškiniais. Su sąlyga, kad nepersišvies. Pakanka vienos ne tokios detalės, ir tu jau atrodai per pigi, kad kas norėtų dėl tavęs derėtis.

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Inkūnų žvėrys sapnuose už anykščių, kur žalčiai palei dviračių taką traška nubyrėjusiuose medžių lapuose, kelias sukasi pro Lašinių kaimą. Ten sutinkame vyrą, tamsoje einantį miško taku. – Gal pavežti? – klausiame. Kaimietis įsėda, ir mes pajudame. – Tai kur čia? – Namo. – Ar toli? – Ne, šeši kilometrai. – O kaip žinote, kur link sukti?

Inkūnai. Namas.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

– Pasižiūriu į dangų ir suprantu. Jo vardas Vytukas. Jis eina iš parduotuvės, ten pirko alaus. Vingiuodami tankaus miško keliu, sustojame apžiūrėti skersai tipenančio susigūžusio ežio. Ežys sustoja ir suakmenėja. Paleidžiame Vytuką netoli jo trobos ir užsukame pas moterį, spaudžiančią sūrį. – Baikit, tos pelės nebijo kačių, – sako ji, užklausta apie namų gyventojus. Nusiperkame sūrio ir pieno, nes kiaušinių vištos nusprendė nedėti.

Vėliau sutinkame pasiklydusius miške žmones. Tokių čia daug. Jų išsigandusioms akims rodome kelią. Atvažiuojame į kiemą. Mus pasitinka Spalis. Jis bastydavosi prie „Maximos“, o vietiniai vaikai jį šaukdavo valkatėle. Spalis iki šiol netiki, kad turi namus, ir mus sekdamas iš paskos kas kartą susigūžia, kai atsisukame. Naktį pelės suvalgo Spalio maisto likučius ir pasiklojusios gabalą medžiagos medaus stiklainyje užmiega.

Miškai ir upė.

žvilgsnis

Regis, 2017 m. pasauliui tapo parėjimo iš populizmo metais. Dar vienas žingsnis – tikėtina Angelos Merkel pergalė Bundestago rinkimuose. „ R e u t e r s “ n u o t r .

RUGSĖJĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

ietuviams, bent jau didžiajai jų daliai, svarbiausias įvykis rugsėjo pradžioje visiškai aiškus – visi trys milijonai krepšinio trenerių, ekspertų ir komentatorių žiūrės, kaip ten bus Tel Avive ir vėliau – o juk neabejojame, kad tas vėliau bus, – Stambule. Galime aiškinti patys sau, kad visi moka žaisti ir kamuolys apvalus, bet ką mes apgausime – bent viena akimi „EuroBasket 2017“ stebės keturi iš penkių, kitaip iškrisi iš konteksto ir neturėsi apie ką rytais kalbėti su bendradarbiais prie kavos, o vakare prie alaus – su draugais. Politinėje ne tik Europos, bet ir pasaulio erdvėje pats svarbiausias įvykis, be abejo, yra Vokietijos parlamento – Bundestago – rinkimai. Apie aplinkybes ir prognozes išsamiai pasakojama kitoje šio žurnalo numerio vietoje, čia galbūt verta tik pasakyti, kad po Nyderlandų ir Prancūzijos rinkimų į šiuos einama su gerokai mažiau neri-

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017

mo dėl populistinių ir kraštutinių politinių jėgų galimo atėjimo. Galbūt dar ir dėl to, kad stebint Vokietijos viešąją erdvę susidaro įspūdis, jog viso pasaulio žiniasklaidą šienaujantis „fake news“ – suklastotų naujienų – sindromas vokiečius veikia kukliau. Gal dėl mentaliteto ypatybių, gal dėl istorinių aplinkybių jie vis dėlto faktus linkę vertinti kaip faktus ir ne taip labai veliasi į sąmokslo teorijas bei „alternatyvių faktų“ kūrimą. Šiaip ar taip, dauguma ir apžvalgininkų, ir analitikų menkai abejoja Angelos Merkel pergale ir būsimąja ketvirta kadencija. Ir dar vienas šiek tiek politinis įvykis, mums neabejotinai rūpėsiantis 2017 m. rugsėjį, – Baltarusijoje vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos „Zapad“. Laukiame jų ir mes, ir nemaža pasaulio dalis jau visus metus. Laukimo nuotaikos pačios įvairiausios – nuo „rusai gali

visko ten pridirbti, o mažų mažiausiai užims Baltarusiją“ iki „Rusija nebeturi pinigų didelei ekspansijai ir tikrai nelįs prie NATO“. Kiekvienu atveju tas gynybinis aljansas, kuriame yra Lietuva, gana rimtai žvelgia į būsimas pratybas prie jo sienų – ir atitinkamos NATO pratybos beveik be perstojo vyksta teritorijose nuo Rumunijos iki Suomijos. Dar prisiminkime kosmosą – Tarptautinėje kosminėje stotyje rugsėjį keičiasi dalis įgulos. Į žemę grįžta astronautai Peggy Wilson ir Jackas Fischeris bei kosmonautas Fiodoras Jurčichinas. O rugsėjo 12 d. į stotį skrenda astronautai Joe Acaba ir Makas Vande Hei bei kosmonautas Aleksandras Misurkinas. Ir, be abejo, mėgstame mes jį ar nelabai, nepamirškime lietuviško kino – rugsėjį kino teatrų ekranuose bus pristatytas Andriaus Blaževičiaus „Šventasis“, ko gero, vienas laukiamiausių 2017 m. kino debiutų.