Daugelis Vakarų Europos valdovų laikė šventa pareiga bent po keletą kartų nužygiuoti į Prūsiją.
R
etas viduramžių riteris, trūk- Lietuvą buvo tapusi sena tradicija. Pasak dingesnių herojų. Tokių kaip, esą, 32 telėjęs vieną kitą taurę vyno, istoriko Rimvydo Petrausko, ši giminė žiemas ir 3 vasaras Prūsijoje ir Livonijosusilaikydavo neėmęs lenkti turėjo „savo gretose tris kryžininkų kar- je praleidęs Kelno riteris Rutgeris Raitpirštų, skaičiuodamas kraš- tas paeiliui“. Tačiau žygių gausa visus už zas. Tačiau eiliniam riteriui (ar pretentus, kokiuose teko ginti Kris- juostos, matyt, būtų užsikišę vokiečių dentui į tokius) per akis buvo ir vieno taus vėliavą. „Į Prūsiją, Lietuvą, totorių Juelicho-Gelderno hercogai Vilhelmas II karto pamatyti virš galvos pilką pagoniškraštą, jūra į Turkiją /.../ su džiaugsmu (tėvas) ir Vilhelmas III (sūnus), kiekvie- kos Žemaitijos dangų. vykau ir savo pinigų tam negailėjau“, – nas Prūsijoje lankėsi po septynis kartus. Skaičius įspūdingas, žinant, kad net Madingas karas XIV a. rašė austras Oswaldas von Wolfanatiškiausiems avantiūristams kokie Kad ir kaip būtų, iki XIV a. tokie jungtikensteinas. Jam atitarė tuo pat metu gyvenęs anglų trys žygiai į pagonių žemes buvo labai niai ordino ir jų svečių žygiai, tarytum poetas Geoffrey Chauceris, pasakodamas garbingas skaičius. Žinoma, heroldų pa- stichinė nelaimė, į prūsų ir lietuvių žeapie pagarbos vertą tautietį, kuris „Dažnai sakojimuose pasitaikydavo ir dar įspū- mes vykdavo kartkartėmis. už stalo Prūsijoj puotavo; / Ir LieTačiau nuo minėto amžiaus tuvoj, ir Rusijoj kariavo / Ilgiau tarp kraštų, kuriuose kalaviju panei uolūs riteriai kiti“. mojuoti tapo privalu kiekvienam Galima tik įsivaizduoti, ką gatikram Vakarų Europos riteriui, lėjo austrams ir anglams papasavis dažniau ėmė skambėti ir Liekoti kai kurie čekų didžiūnai, kutuvos vardas. XIII a. pabaigoje Arrių dvaruose, anot istoriko Alvytimuosiuose Rytuose žlugus pado Nikžentaičio, kabojo ištisos skutinėms kryžiuočių tvirtovėms, protėvių, pasižymėjusių dar koten keliauti tapo... pernelyg pavovose su prūsais, paveikslų galerijinga, o ir, matyt, beprasmiška. jos. Juk būtent čekų karalius Tuo įsitikino ir didelis Vokiečių Otakaras II dar 1255 m. padėjo ordino gerbėjas, amerikiečių istoVokiečių ordinui nukariauti gaurikas Williamas Urbanas: „Žygiai siausią ir turtingiausią prūsų į Žemaitiją tapo populiarūs praėgentį sembus. Kitas čekų valdojus dvidešimčiai metų nuo Švenvas Jonas Liuksemburgietis pratosios žemės netekties.“ tęsė šią misiją XIV a. kartu su sūBe to, žygiai prieš paskutinius numi, būsimu Šv. Romos impeEuropos pagonis buvo gerokai rijos imperatoriumi Karoliu IV. pigesni, o įgytos garbės, titulų ir Kita vertus, ir anglai turėjo sielos išganymo kiekis ne ką maXIV a. į pagonišką Lietuvą noriai žygiavę prancūzų, anglų, škokuo atsikirsti – pavyzdžiui, War- tų, čekų, vengrų, lenkų ir net italų riteriai šitaip susitelkdavo žesnis. Juk dar popiežius Alekwickų šeimai žygiai į Prūsiją ir su vieno luomo ir vertybių vėliava. sandras IV 1255 m., ragindamas MINIATIŪRA IŠ „CHRONIQUES DE FRANCE OU DE ST DENIS“, 1380–1400 M., BRITISH LIBRARY
VILMO NAREČIONIO DIZAINAS, AUTORIUS GEDIMINAS KULIKAUSKAS
Čekų karalius Otakaras II padėjo kryžiuočiams nukariauti sembus.
MINIATIŪRA IŠ „WELTENCHRONIK DES RUDOLF VON EMS“, 1320 M.
JANO GOTHO PIEŠINYS, VIKIPEDIJA
VIDURAMŽIŲ LIETUVA
36
Istorija 4 r 2013