ĮVYKIS

„LIETUVA SKAITO!“: pasimatymai su literatūros klasikais

Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Linkuvos miesto padalinio surengti klasikos skaitymai.RasmosMieliauskaitėsnuotr.

Silvija Stankevičiūtė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnioji metodininkė-tyrėja

Ar žinojote, ką reiškia vienas poeto Jono Aisčio slapyvardžių – Kossu? Kuris XIX a. rašytojas savo kūrinyje nuspėjo XXI amžiaus kasdienybę? Arba kuris rašytojas ypač nemėgo taupyti? Ieškoti atsakymų į šiuos klausimus kvietė jau šeštą kartą vykęs visuomeninis renginys „Lietuva skaito!“ Akcijos rengėjai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija bei bibliotekos ambasadorės, partneriai – skatina lietuvius ir lietuviškai kalbančius pasaulio piliečius imti į rankas lietuvišką knygą ir skaityti kartu. Šiais metais organizatoriai skaitytojus pasitiko šūkiu „Atrask klasikus!“ Į šį iššūkį kūrybiškai pažvelgė tiek bibliotekos, bendruomenės, tiek pavieniai literatūros mėgėjai. Tradicines ankstesnių metų renginių viešosiose erdvėse formas pakeitė virtualūs skaitymai, protų mūšiai, plakatai bei konkursai, dedikuoti literatūros klasikų atminimui ir darbams.

Balandžio 23 d.–gegužės 7 d. vykusios akcijos dalyvių ir palaikytojų skaičius įspūdingas. Per dvi savaites organizatoriai sulaukė 43 skaitymų įrašų ir net 60 plakatų iš visos Lietuvos! Konkursuose dalyvavo skaitytojai iš Zarasų, Vilniaus, Kauno, Ventos, Sudervės, Šiaulių, Skuodo, Radviliškio, Pakruojo, Neveronių, Klaipėdos, Kybartų, Kaišiadorių, Kačerginės, Joniškio, Alytaus, Anykščių, Akmenės, Skaudvilės, Tauragės, Voveriškių, Molėtų, Kelmės. Per dvi savaites vaizdo įrašus „Lietuva skaito!“ „Facebook“ socialiniame tinkle peržiūrėjo 21 tūkst. žmonių, o visi skelbti įrašai peržiūrėti 40 tūkst. kartų.

Į RAŠYTOJUS SIŪLYTA PAŽVELGTI KITU ŽVILGSNIU

Apie literatūros klasikus, sukūrusius laikui nepavaldžius kūrinius, įprasta kalbėti kanoniškai. Pavyzdžiui, dažnai akcentuojama Vinco Mykolaičio-Putino pasaulietinio ir dvasinio gyvenimo kolizija, Žemaitės tvirtumas, kaimo šaknų neišsižadėjimas net būnant Amerikoje, Juozo Tumo-Vaižganto ekstravagancija. „Lietuva skaito!“ pristatė šūsnį negirdėtų, rečiau afišuojamų klasikų gyvenimo faktų, kurie tapo ne tik įdomiosios istorijos dėmenimis, bet ir paskatino į pripažintus rašytojus pažvelgti kitaip, nutapė „žmogiškesnius“ jų portretus.

Šiemetinės akcijos „Lietuva skaito!“ interneto puslapyje buvo galima susipažinti su kruopščiai atrinktais faktais apie Adomą Mickevičių, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Joną Aistį, Balį Sruogą, Antaną Škėmą, Ievą Simonaitytę, Joną Avyžių, Romualdą Granauską ir daugelį kitų.

Ar žinojote, kad A. Mickevičius romane „Ateities istorija“, kurio veiksmas vyksta 2000 metais, rašė apie prietaisus, kuriuos naudojant namuose galima klausytis mieste vykstančio koncerto, arba kad jautrios sielos poetas J. Aistis buvo linkęs įsimylėti, o kad nepamirštų savo favoričių, iš jų vardų pirmų raidžių susikūrė slapyvardį Kossu, t. y. – Konstancija, Ona, Sara, Sonia ir Uršulė. Akcijos rengėjai pasakoja, jog J. Avyžius mylimajai pasipiršo 20 puslapių laišku, o Jurgis Savickis buvęs ypač išlaidus: mėgdavęs pirkti viską, kas jam patikdavo, bet prie turto neprisirišdavęs, finansų tvarkyti nemokėjęs. Skaitytojas taip pat sužino, kad kartą Paulius Širvys, gailėjęs laiką leisti ligoninėje, replėmis išsitraukė skaudamus dantis, o R. Granauskas buvo išmestas iš Mažeikių vidurinės mokyklos dešimtos klasės už dalyvavimą moksleivių muštynėse miesto parke.

NUO PROTŲ MŪŠIŲ IKI AKLŲ PASIMATYMŲ

Kitaip pažvelgti į literatūros klasikus bei lietuvių kalbą skatino įvairios institucijos, kvietusios dalyvauti viktorinose, virtualiuose skaitymuose ar fotografijų konkurse.

Lietuvių kalbos draugija jau trečią kartą rengė virtualią viktoriną, kurią sudarė klausimai iš lietuvių kalbos, literatūros, etninės kultūros sričių. Į ją įsitraukė 1116 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių: Vokietijos, Lenkijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Sakartvelo, Rusijos, Belgijos, Danijos, Islandijos, Švedijos, Norvegijos, Turkijos, net Australijos.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka metė iššūkį kviesdama atrasti lietuvių klasikų kūrinius skaitytojų asmeninėse bibliotekose. Biblioteka uždavė klausimus, į kuriuos iššūkio dalyviai turėjo atsakyti pateikdami kurio nors kūrinio fragmento nuotrauką. Skaitytojų klausta, ar jie savo lentynose turi lietuvių literatūros klasiko poezijos knygą, kurioje būtų eilėraštis apie Lietuvą; galbūt klasiko, kurio vardu yra pavadinta šalies biblioteka, knygą arba kūrinį, pagal kurį būtų sukurtas spektaklis ar filmas.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus kvietė įsitraukti į žaidimą „Kūrybiškasis Krėvė!“ ir sužinoti dar negirdėtų faktų apie šio literatūros klasiko kūrybą. Žaidėjai turėjo pasukti galvą, atsakydami į klausimą, kokia kalba V. Krėvė ankstyvoje jaunystėje parašė poezijos rinkinį „Frustra“, už kokios srities nuopelnus Latvijos universitetas 1938 m. jam suteikė garbės daktaro titulą.

Kiekvienas, panoręs patikrinti turimas žinias, galėjo dalyvauti literatūrinėje protų kovoje su Robertu Petrausku. Mūšyje dalyvavo 420 žmonių, dar 2500 renginį stebėjo „Youtube“ platformoje.

Originalus ir intriguojantis sumanymas – aklas pasimatymas su klasikais. Gegužės 7 d. į Molėtų rajono savivaldybės biblioteką atėję pasiskolinti knygų skaitytojai gavo dar vieną papildomą knygą, kurią bibliotekininkės parinko savo nuožiūra. Šioje akcijoje dalyvavo 24 Molėtų bibliotekos filialai ir maždaug 160 skaitytojų.

Idėjos autorė bibliotekininkė Audra Girijotė pasakojo, kad iniciatyva gimė norint paskatinti žmones atsigręžti į klasikus. „Absoliuti dauguma klasikų, apie kuriuos sužinome mokykloje, kai mums dar nėra aštuoniolikos, būtų visai kitaip perskaitomi, jeigu su jų kūryba susidurtume vėliau, kai mums 30, 60 ar 80. Bet kaip mes juos „sutiksime“, jeigu tos knygos nepriskiriamos prie reklamuojamų naujienų? Nusprendėme pasinaudoti proga ir pakviesti skaitytojus į aklą pasimatymą su klasikais“, – pasakojo A. Girijotė. Kaip teigė bibliotekininkė, juk eidamas į tokį pasimatymą žmogus smarkiai rizikuoja: gali ir nusivilti, bet gali ir susipažinti su tikrai įdomiu žmogumi, o šiuo atveju – su įdomiu autoriumi. Iniciatyva siekta, kad skaitytojams literatūros klasika sietųsi su atradimu.

GERASIS VIRTUALIŲ SKAITYMŲ VIRUSAS

Šiųmetė akcija ragino skaityti klasikų kūrinius ir pasidalyti atradimo džiaugsmu. Skaitytojai buvo kviečiami nusifilmuoti skaitantys, dainuojantys, vaidinantys žinomų Lietuvos rašytojų gimtinėse, prie jų paminklų, jų vardais pavadintose gatvėse. Į virtualių skaitymų akciją jungėsi ir originalius vaizdo įrašus siuntė mokyklos, bibliotekos, bendruomenės, pavieniai asmenys. Į savus virtualius skaitymus kvietė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, o Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Dzūkų filialas siūlė klausytis poetės Jurgitos Jasponytės skaitomų ištraukų iš Jono Basanavičiaus kūrinio „Žirgas ir vaikas“.

Kaip ir įprasta, gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, vyko tradiciniai, nors šiemet ir virtualūs, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuojami Klasikos skaitymai. Šių metų tema – šimtmečio poetai. „Šimtmečio poetai“ į skaitymus subūrė mokslo, kultūros žmones, poetus, aktorius, mokytojus, mokinius skaityti Henriko Nagio, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Broniaus Krivicko, P. Širvio, Pranės Aukštikalnytės-Jokimaitienės, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Liūnės Sutemos, Juozo Kėkšto, Birutės Pūkelevičiūtės, Vlado Šlaito eilėraščių. Pasak instituto direktorės dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės, pandeminio karantino metu, laikantis saugumo reikalavimų, Klasikos skaitymai iš masinio renginio tapo kameriniu skaitančiojo ir filmuojančiojo susitikimu, tačiau paradoksalu –

skaitymų geografija išsiplėtė – eilėraščiai buvo skaitomi ne tik instituto kiemelyje, ne tik kitose Vilniaus erdvėse, bet ir Havajuose, Pekine.

A. Martišiūtės-Linartienės teigimu, XX a. 2–3-iuoju dešimtmečiais gimusi talentingų asmenybių karta, išugdyta gimnazijose, universitete, Ateitininkų organizacijoje, svarbi Lietuvos kultūrai, tačiau tuo pat metu yra ir žinoma, ir nežinoma. Vis dar atskirta sienos tarp likusių ir dirbusių, žuvusių čia, Lietuvoje, ir po Antrojo pasaulinio karo priverstų pasitraukti į Vakarus, tapusių egzodo literatūros klasikais. Pasak instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio, svarbu nepamiršti, kad, augę jau nepriklausomoje Lietuvoje, jie yra vienos Lietuvos poetai. Jie nugyveno labai skirtingus gyvenimus: pavyzdžiui, 1944 m. nuo atsitiktinės kulkos žuvęs Vytautas Mačernis ir beveik 100 metų sulaukęs A. Nyka-Niliūnas, į partizanus išėjęs B. Krivickas ir tarybiniais rašytojais tapę E. Mieželaitis, Paulius Širvys. „Šimtmečio poetų“ skaitymuose istorijos išdraskyta karta simboliškai susirenka čia ir dabar. Politika išskyrė, o poezija sukvietė skirtingų likimų poetus į Petro Vileišio rūmų kiemą, kuriame nuo XX a. pradžios telkėsi meno, mokslo, kultūros žmonės“, – dalijosi įžvalgomis A. Martišiūtė-Linartienė.

PIRMYN Į SOCIALINIUS TINKLUS IR ŠIŲ DIENŲ GYVENIMĄ!

Šiųmetėje akcijoje „Lietuva skaito!“ ne tik aktualizuota, naujais būdais pristatyta klasikų kūryba – atsigręžta į jų asmenybes, biografijos faktus. Originaliose akcijos dalyvių iniciatyvose klasikai atgijo šių dienų realijų pasaulyje. Štai Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos aštuntokas Povilas Pilinka nusprendė pasitelkti fantaziją ir sukūrė Antano Vienuolio „Instagram“ profilį – kaip jis atrodytų šiandien. Moksleivio sumanytoje paskyroje regimos A. Vienuolį supusios aplinkos, taip pat jaunystės nuotraukos. Kaip populiaru socialiniuose tinkluose, išgalvotus, A. Vienuoliui priskirtus veiksmus ar darbus komentuoja jam artimi žmonės: žmona Leokadija, brolis Stasys. Esą A. Vienuolis priima iššūkį publikuoti jaunystės laikų nuotrauką, o rašytoja Bronė Buivydaitė-Tyrų Duktė komentuodama atsako: „Koks Žavus Kaukazo jaunuolis!“ Greta vaistinėje dirbančio A. Vienuolio nuotraukos regimas prierašas: „Siaučiant koronavirusui mūsų vaistinė lieka atidaryta.“

Apie šių dienų realijas klasikai prabilo tiek akcijos rengėjų, tiek dalyvių kurtuose plakatuose, komiksuose. Organizatoriai viešojoje erdvėje platino dailininkės Kotrynos Šeibokaitės sukurtus klasikų portretus su jų mintimis, numanomais ir galimais tarpusavio dialogais. Pavyzdžiui, Šatrijos Ragana Povilo Višinskio klausia: „Povilai, kas nauja žvaigždė literatūros padangėje?“, o B. Sruoga K. Binkiui šūkteli: „Kazy, gal anekdotą?“ Anykščių A. Vienuolio progimnazijos aštuntokai sukūrė komiksą, kuriame pasakojama, kaip A. Vienuolis netikėtai leidžiasi į kelionę laiku ir

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos plakatas (aut. Rodion Petrov, Tomas Rutkauskas, Bernardas Aleknavičius, Daiva Nakrošienė) išrinktas tarp šauniausių 2020m. akcijos „Lietuva skaito!“ plakatų.

apsilanko šiuolaikinėje bibliotekoje, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokinės – komiksą, kurio pagrindiniu veikėju tapo džinas Maironis. Originaliomis vizualizacijomis išsiskyrė Akmenės rajono savivaldybės bibliotekos Ventos miesto filialo, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos bei kitų įstaigų, bendruomenių darbai.

Šiųmetė „Lietuva skaito!“ akcija paskatino į literatūros klasikų kūrybą ar biografijas pažvelgti naujai, taip pat įrodė, kad jokios sunkios sąlygos negali sutrukdyti skleistis žmonių kūrybiškumui ir gyvuoti gerajam skaitymo virusui!

ĮDOMIAUSIŲ VIDEOSKAITYMŲ LAUREATAI • Alytaus Šaltinių progimnazijos antrokė Perla Kazlauskaitė

• Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos

Tytuvėnų filialo vyresnioji bibliotekininkė Dalia Galbuogienė • Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos 2d klasės mokinys Domantas

Tamulis

• Alytaus Likiškėlių progimnazijos aštuntokas Daumantas Kibirkštis

• Kauno rajono Kačerginės daugiafunkcis centras

ŠAUNIAUSIŲ PLAKATŲ / VIZUALIZACIJOS AUTORIAI • Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka

• Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokinė Viktorija Kašėtaitė

• Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokinė Augustė • Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokinės Rasa ir Kamilė