GYVASŽODIS

Salvinija Kocienė.BeatosŽukienėsnuotr.

PATIKIMAS GYDYTOJŲ, MEDICINOS MOKSLININKŲ PARTNERIS

Trys pastarieji dešimtmečiai buvo patys reikšmingiausi visų šalies bibliotekų gyvenime. Pergyvenusios sudėtingą Nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpį, ekonomines krizes, bibliotekos tarsi atgimė naujam gyvenimui, visuomenės tapo vis labiau matomos ir reikalingos. Bibliotekų patrauklumą lėmė modernios technologijos, bibliotekinių procesų automatizavimas, kokybiškų paslaugų pasiūla. Gyvename konkurencinėje aplinkoje. Taigi ir bibliotekoms būtina iš naujo įvertinti ir aktualizuoti savo paskirtį.

Kiekvienos institucijos egzistavimas įprasminamas jos veikla. Prieš 75-erius metus įkurtos Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB; tuo metu – Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka) paskirtis buvo aprūpinti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojus bei mokslininkus medicinos informacija. Pastarųjų dešimtmečių pokyčiai skatino persvarstyti LMB veiklos prioritetus . Šiandieną biblioteka yra atvira plačiajai visuomenei. Medicinos biblioteka yra šalies sveikatos apsaugos sistemos dalis, kurios steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). LMB veiklą planuojame, atsižvelgdami į ministerijos Visuomenės sveikatos stiprinimo programos iškeltus tikslus bei uždavinius. Programos įgyvendinimo plane tarp numatytų prioritetų įtrauktas sveikatos priežiūros specialistų pritraukimas į „didžiausiais sveikatos netolygumais pasižyminčius regionus“, todėl ypač svarbus tampa jų aprūpinimas įrodymais pagrįsta informacija, suteikiant prieigą prie duomenų bazių.

Medicina – viena iš greičiausiai besivystančių mokslo šakų. Medicinos informacijos išteklių kasdien yra vis gausiau, nuolat tobulėja ir informacijos kaupimo, saugojimo, sklaidos technologijos. Be to, keičiasi ir vartotojų poreikiai.

Pasaulio medicinos bibliotekų tinklas – vienas didžiausių. Daugelyje valstybių veikia ligoninių, universitetų ir nacionalinės medicinos bibliotekos. Atgimimo laikotarpis mūsų bibliotekai svarbus ir tuo, jog užmezgėme glaudžius ryšius su kitų šalių medicinos bibliotekomis bei asociacijomis. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės medicinos bibliotekos ir Valstybės departamento iniciatyva bei finansavimas leido LMB vienai pirmųjų šalyje bibliotekų prisijungti prie internetinio pasaulinio tinklo. Lietuvai žengiant pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, Europos medicinos informacijos centrų ir bibliotekų asociacijos (EAHIL) taryba 1991 m. pakvietė LMB tapti jos nare. Šis bendravimo kanalas labai svarbus dalijantis naujausiomis žiniomis apie Europos medicinos bibliotekų veiklą.

Šiandien, kai gydytojas turi ribotą laiką pacientų konsultacijoms, bibliotekininkas tampa jo partneriu, konsultantu ieškant patikimos informacijos apie gydymo metodus, padeda mokslininkams, studentams, rašantiems mokslo darbus. Tam medicinos bibliotekininkas ruošiasi ne vienus metus. Reikia išmanyti ne tik šiuolaikines technologijas, duomenų bazių paieškos specifiką, bet ir būti susipažinusiam su medicinos terminija, ligų klasifikacija ir t. t.

Bibliotekos darbuotojų profesiniam tobulėjimui reikšmingi buvo Norvegijos medicinos bibliotekų asociacijos keletą metų rengti tęstinio mokymo kursai Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) bei Norvegijoje. Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojai su kolegomis iš LSMU ir kitų Baltijos šalių keletą metų dalyvavo tęstiniuose Norvegijos ir Šiaurės šalių medicinos bibliotekų asociacijos kursuose. Iš ten parsivežė žinių ne tik kaip, naudojant metodologinius filtrus, atlikti medicinos informacijos paieškas duomenų bazėse, bet ir kaip mokyti gydytojus, mokslininkus, studentus patiems susirasti reikiamą patikrintą, įrodymais pagrįstą informaciją. Ryšys su Šiaurės šalių kolegomis nenutrūko iki šiol. Dalijamės patirtimi, konsultuojamės.

Viena iš prioritetinių bibliotekos veiklos sričių yra vartotojų informacinio raštingumo ugdymas. Nuo 1999 m. rengiame kursus medikams, studentams, sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekininkams. Glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiomis pacientų organizacijomis. Bibliotekos darbuotojai dalyvauja pacientų organizacijų rengiamose konferencijose, seminaruose, supažindina klausytojus su patikimos informacijos paieškos metodais, kad pacientas kartu su mediku galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl intervencijos, formuoti tinkamus gebėjimus valdyti ligą.

Biblioteka atlieka svarbų darbą diegiant medicininę nomenklatūrą e. sveikatos sistemoje. 2012 m. bibliotekoje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įkurtas nacionalinis SNOMED CT (Systematized Nomenclature of Medicine Clinical Terms) terminologijos valdymo centras, kurio pagrindinis tikslas – išsamiausios nomenklatūros, kurią kaip pagrindinę, kuriant elektronines sveikatos paslaugų sistemas, naudoja daugelis lyderiaujančių šalių, vertimas į lietuvių kalbą, sklaida bei valdymas.

Siekdami užtikrinti vartotojų prieigą prie medicinos informacijos šaltinių, plėtojame nuotolines paslaugas. Jų svarba ypač įsitikinome šį pavasarį, kai visi gyvenome karantino sąlygomis. Šis laikotarpis padėjo atsakyti į klausimus: ar sugebame prisitaikyti prie pokyčių, ar turimos technologijos bei darbuotojų kompetencija leidžia didžiąją dalį paslaugų teikti nuotoliniu būdu? Mūsų ryšys su vartotojais nenutrūko – jiems galėjome pasiūlyti nuotolinę prenumeruojamų duomenų bazių prieigą. Paskelbus karantiną, neskubėjome atšaukti ir mokymų suplanuotoms medikų grupėms. Panaudojant saugią programinę įrangą „Microsoft Teams“, buvo pravesti kursai būsimiems visuomenės sveikatos specialistams, universitetinės ligoninės gydytojams, teikiamos konsultacijos. Sekdami JAV nacionalinės medicinos bibliotekos ir Europos medicinos bibliotekų pavyzdžiu, LMB tinklalapyje atvėrėme naujus nuorodų apie COVID-19 skyrius specialistams bei visuomenei. Taigi, karantinas išmokė labiau pasitikėti moderniomis technologijomis .

Tačiau karantinas išryškino kai kurias Medicinos bibliotekos problemas. Visuotinės izoliacijos metu tapo sunkiai pasiekiamas fizinis informacijos šaltinis – knyga, žurnalas. O tai dar kartą parodė, jog būtina spartinti bibliotekos dokumentų fondo skaitmeninimo procesą, skatinti medicinos mokslo knygų leidėjus leisti ir elektronines knygų versijas. Lietuvoje dėl SAM pavaldžių institucijų nepakankamo finansavimo įstaigos, atliekančios sveikatos technologijų vertinimą, neturi lėšų pačios prenumeruoti mokslines duomenų bazes, reikalingas jų darbui. Jos kreipiasi į Medicinos biblioteką, tačiau ir mūsų finansinės galimybės labai ribotos. Akivaizdu, jog, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai vykdant projektą „Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ (eMoDB), 11 Medicinos bibliotekos prenumeruojamų duomenų bazių nepakanka įvairių sričių medikų poreikiams patenkinti. Kol kas miglota ir šio Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto perspektyva.

Per 30 atkurtos nepriklausomybės metų įvyko daugybė reorganizacijų, pertvarkų, įstaigų jungimosi ir skaidymosi. Ši banga neaplenkė ir Lietuvos medicinos bibliotekos. Ne kartą teko patirti įvairių valdžių ketinimus iškeldinti biblioteką į netinkamas patalpas, sujungti su kitomis bibliotekomis išskaidant fondus bei funkcijas. Apie tai byloja šūsnys bibliotekos archyve saugomų dokumentų: susirašinėjimas su įvairiomis valdžios institucijomis, dokumentai, liudijantys medikų organizacijų ir plačiosios visuomenės reakciją. Bibliotekos likimas ne kartą svarstytas ir ministerijoje, ir Seime. Nelengvi bibliotekai buvo ir 2018–2019 metai, kai SAM pavaldžių įstaigų pertvarkos, veiklos optimizavimo plane atskiru punktu buvo įrašytas ir Medicinos bibliotekos likvidavimas. Medikų bendruomenei, nepriklausomybės atkūrimo signatarams, Seimo nariams – medikams pareiškus palaikymą, šis sprendimas nebuvo įgyvendintas. Belieka pridurti, jog kiekvienas sukrėtimas yra geras stimulas dar labiau išgryninti bibliotekos teikiamas paslaugas , parodant savo reikalingumą. 30 atkurtos nepriklausomybės metų – tai ir šalies bibliotekų atgimimo metai. Džiugina, jog kaip feniksai iš pelenų kilo nauji modernūs bibliotekų rūmai, bibliotekų darbuotojai savo darbe pasitelkia modernias technologijas, prisitaiko prie pokyčių visuomenėje ir yra pasirengę priimti naujus iššūkius. Lietuvos medicinos bibliotekos ateities vizija – sukurti modernų medicinos informacijos valdymo centrą, kuris taptų medicinos informacijos, edukacijos, kultūros centru, patraukliu ir patogiu darbui, mokymuisi, savišvietai ir saviraiškai. Jau daug metų naujos bibliotekos statybai skirtas sklypas Vilniaus Santariškėse, Petro Baublio gatvėje, laukia darbų pradžios. Tereikia valdžios supratimo ir geros valios. Salvinija Kocienė Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė