TEMA / LAIKO IŠŠŪKIAI

MEDICINOS BIBLIOTEKA –

IR SVEIKATOS SPECIALISTAMS,

IR PACIENTAMS

Lietuvos medicinos biblioteka įsikūrusi sostinės centre, Kaštonų gatvėje. ReginosVaišvilienėsnuotr.

Koronaviruso epidemijos metu žmonių susidomėjimas medicinine literatūra išaugo. Domimasi ne tik šiuo virusu, bet ir sveika gyvensena, psichologine sveikata. Iki šiol pasaulyje apie koronavirusą ir COVID-19 ligą knygų ar kitų leidinių išleista nedaug, o informacijos (ne visada teisingos ir patikimos) žiniasklaidoje – apstu. Vienintelė šalyje specializuota Lietuvos medicinos biblioteka renka ir visuomenei bei sveikatos apsaugos specialistams pateikia nuorodas, kokiais šaltiniais galima pasitikėti. Medicinos bibliotekoje informacijos ieško tiek medikai, sveikatos mokslų studentai, tiek pacientai, jų artimieji, psichologija ar sveika gyvensena besidomintys asmenys.

Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisas. Dailininkė Aušra Čapskytė, 1994 m.

Lietuvos medicinos biblioteka savo istoriją skaičiuoja nuo dviejų datų – ji įsteigta 1940 m., tačiau Antrasis pasaulinis karas bibliotekos veiklą sustabdė, ji iš naujo pradėta kurti 1944-aisiais. Pastaroji data ir laikoma Lietuvos medicinos bibliotekos veiklos pradžios atskaitos tašku. Taigi specializuota biblioteka jau daugiau nei 75 metus profesionaliai kaupia sveikatos priežiūros specialistams reikalingą informaciją, renka lietuviškąjį teminės spaudos paveldą.

Medicinos biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su sveikatos mokslų aukštosiomis mokyklomis. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija. Kolegijos, studentams siūlančios sveikatos mokslų studijų programas ir turinčios savo bibliotekas, kreipiasi į Lietuvos medicinos biblioteką, ieškodamos

informacijos ar prašydamos mokymų jų bibliotekų darbuotojams ir dėstytojams. Rašydami baigiamuosius darbus, vyresnių kursų studentai dažnai kreipiasi dėl medžiagos paieškos.

Bendradarbiaujama ir su daugeliu šalies viešųjų bibliotekų. Su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus ir Birštono miesto viešosiomis bibliotekomis rengiami bendri biblioterapijos projektai, Plungės ir Akmenės rajonų viešosios bibliotekos susidomėjo biblioterapijai ir saviugdai skirtomis rekomenduojamos literatūros rodyklėmis. Be biblioterapijos, Medicinos biblioteka teikia informaciją ir kitų meno terapijų – dailės, šokio, teatro, muzikos – klausimais. Šiemet planuota šias terapijų rūšis pristatyti medikams ir visuomenei, bet užklupęs karantinas planuotas veiklas pristabdė.

Su kolegomis bibliotekininkais ir muziejininkais iš visos Lietuvos bendradarbiaujama renkant informaciją apie krašto medikus ar gydymo įstaigas. Medicinos bibliotekos darbuotojai skaito viešas paskaitas apie patikimos informacijos paieškos šaltinius.

Bibliotekoje dažnai svečiuojasi aukštųjų mokyklų studentai. Nuotraukoje– Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pirmakursiai, 2019 m. gruodį atvykę susipažinti su bibliotekos erdvėmis, informacijos paieškos duomenų bazėmis, pirmaisiais medicinos leidiniais ir jų istorija. ReginosVaišvilienėsnuotr.

Virtualioje parodoje „Informacinių technologijų raida Lietuvos medicinos bibliotekoje“ pristatoma medikų ir studentų naudota informacinė technika ir laikmenos, kurias bibliotekai pavyko išsaugoti iki šių dienų. Nuotraukoje– grafoprojektoriaus plėvelė. BeatosŽukienėsnuotr.

KARANTINAS VEIKLOS NESUSTABDĖ

Dėl pandemijos grėsmės paskelbtas karantinas išryškino, kiek visos šalies bibliotekos, tarp jų ir Medicinos, yra pažengusios technologijų diegimo ir naudojimo srityje, parodė, kad bibliotekos yra ta vieta, kuri, ištikus tokiai krizei, bene geriausiai gali pasitarnauti skaitančiai visuomenei.

Medicinos biblioteka nuo 1999 m. kuria elektroninį katalogą, prenumeruoja temines duomenų bazes „British Medical Journal“, „Cochrane Library“, „Micromedex“ ir kt., taip pat universalaus turinio duomenų bazes „SpringerLink“, „Sage“, „Taylor & Francis“, „Wiley“, naudojasi viena svarbiausių medikams bibliografinių duomenų bazių „PubMed“. Taigi net ir per karantiną, kai ilgą laiką buvo negalimas fizinis apsilankymas bibliotekoje, galėjo pagelbėti bet kuriam, ieškančiam svarbios informacijos.

Karantino metu bibliotekininkai sulaukia įvairiausių užklausų ir yra pasirengę padėti rasti atsakymus. Pavyzdžiui, į biblioteką skambinusi gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė prašė skubiai paieškoti publikacijų apie gimdyves, užsikrėtusias COVID-19, bet nejutusias jokių simptomų, besilaukiančias moteris ir COVID-19 ir pan.

Pagal reikiamus šaltinius visatekstės publikacijos ieškoma Lietuvoje prenumeruojamose duomenų bazėse arba kreipiamasi į kolegas iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ar Skandinavijos bibliotekų. Skaitytojui pageidaujant, Lietuvos medicinos biblioteka reikiamą publikaciją gali užsakyti iš JAV nacionalinės medicinos bibliotekos.

Bibliotekos darbuotojai nuo kovo 16 d. iki balandžio 29 d., o kai kurie iki gegužės 15 d. dirbo nuotoliniu būdu, atsakymus į užklausas teikė ar konsultavo elektroniniu paštu ir telefonu. Per dieną konsultantai sulaukdavo įvairaus sudėtingumo užklausų. Skaitytojams prireikus konkretaus straipsnio iš bibliotekoje turimų leidinių, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, darbuotojai atvykdavo į biblioteką ir publikaciją nuskenuodavo.

Susiklosčiusi situacija privertė ieškoti ir atrasti iki tol nepakankamai išnaudotas nuotolinės prieigos galimybes. Nuo šių metų nuotolinei prieigai prie duomenų bazių biblioteka pradėjo naudoti patogesnę

2019 m. spalį bibliotekoje minėtas gydytojo chirurgo habil. dr. Jono Stanaičio 100 metų jubiliejus. Ta proga parengta paroda, kurioje buvo galima susipažinti ir su išsaugotais gydytojo darbo instrumentais. Lietuvos medicinos bibliotekos archyvo nuotr.

„EZProxy“ programą, kuri pakeitė iki tol naudotą VPN nuotolinio prisijungimo programą. Skaitytojams buvo parengta išsami informacija, kaip, norint užsiregistruoti Medicinos ar kitoje bibliotekoje, naudotis bibliotekų elektroninių paslaugų portalu ibiblioteka.lt. Užsiregistravusiųjų nuotoliniu būdu padaugėjo dvigubai, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai.

Visi bibliotekoje parengti elektroniniai leidiniai, bibliografijos, rekomenduojamos literatūros rodyklės, pavyzdžiui, „Knyga – užuovėja sergantiems onkologinėmis ligomis“, „Rekomenduojamojo pobūdžio leidiniai vaikams, paaugliams ir jaunimui“, „Knygos, keičiančios mąstymą: kognityvinės biblioterapijos rodyklė“, „Knygos pagal receptą“ (iš viso 32 leidiniai), yra įkelti ir prieinami Lietuvos medicinos bibliotekos ISSUU paskyroje, tad juos galima laisvai skaityti iš namų.

Bibliotekininkai su skaitytojais bendrauja ir socialiniame tinkle „Facebook“, tinklaraštyje „LMB Tau“. Skaitytojai skatinami bendrauti, išsakyti savo nuomonę, knygų, bibliografijų autoriai raginami pateikti savo darbus ir elektroninėje erdvėje.

IŠRYŠKĖJĘ VARTOTOJŲ POREIKIAI

Kai bibliotekoms kovo viduryje teko fiziškai užverti duris skaitytojams, didžiausia problema buvo pačios erdvės netekimas. Lietuvos medicinos biblioteka ir jos skaitykla daugiausia naudojasi tie, kuriems reikia tylios darbo vietos, senųjų medicinos leidinių, medicinos periodinių žurnalų, čia ir dabar padarytos straipsnio kopijos ir greitos interneto prieigos. Kai reikėjo atšaukti suplanuotus bibliotekos renginius, paskaitų ciklą, paaiškėjo iki tol neakcentuotas Medicinos bibliotekos veiklos aspektas – kad ji yra tapusi ir svarbia susitikimų bei diskusijų vieta. Bibliotekos erdvių stygių pajuto ir bibliotekininkai, ir lankytojai.

Nors konsultacijos įvairiais paieškos klausimais bibliotekos darbuotojų buvo teikiamos ir anksčiau, per karantiną jų poreikis padidėjo. Bibliotekininkams kalbantis su lankytojais telefonu, paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros specialistams senjorams tiesiog būtini kompiuterinio raštingumo kursai. Ir visai nesvarbu, kad savo institucijose jie kasdien dirbo su įvairiausia laboratorine ar kitokia technika ir technologijomis, dabar jiems trūksta informacijos ieškos bei kitų kompiuterinių technologijų įgūdžių, žinių, kaip naudotis įvairiomis technologijų teikiamomis galimybėmis. Karantinas padėjo įveikti tą nepatogumo jausmą, kad nesugebi, negali kažko padaryti pats. Medicinos bibliotekos darbuotojai tikina, jog, pasikalbėję su senjorais, pajusdavo, kad jiems buvo reikalingi vos kelių valandų mokymai ar paprasti paaiškinimai, kaip naudotis kitomis informacinėmis technologijomis ar kompiuterinėmis programomis, o ne tik paieškos sistemomis ar el. paštu. Siekiant, kad nebūtų sutrikdytas užsiregistravusiųjų į medicinos informacijos paieškos kursus mokymo ciklas, per karantiną mokymai buvo baigti naudojantis virtualia programa.

Sakoma, kad medicina – tai ne tik mokslas, bet ir menas. Todėl biblioteka greta savo akademinių, įprastų skaitytojų informavimo ir aptarnavimo funkcijų vykdo ir aktyvią kultūrinę veiklą: čia rengiamos parodos, susitikimai, knygų pristatymai. Siekiama atskleisti įvairiausias sveikatos priežiūros specialistų kultūrines veiklas, gebėjimus, pomėgius.

Per karantiną Medicinos bibliotekos darbuotojai atnaujino anksčiau parengtas virtualias parodas: „Knygos nuosavybės ženklai senosiose Lietuvos medicinos bibliotekos knygose“, „Cemachas Šabadas – gerasis „daktaras Aiskauda“, „Chirurginės onkologijos pradininkui, profesoriui Petrui Norkūnui – 100“, „Profesorei Liudvikai Laimai Griciūtei – 90“, „Prisimenant profesorių, habilituotą daktarą Povilą Čibirą (1913 06 30–2003 03 17)“, „Vydūnui – 150. Sveikatos kultūra pagal Vydūną“.

Pradėtos skelbti Medicinos bibliotekos darbuotojų ir kitų lektorių (gavus jų sutikimą) pranešimų įvairia tematika skaidrės.

Karantinas ir netradiciškai rengta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios šūkis šiemet buvo „Kaip mes pasikeitėme per 20 metų“, paskatino bibliotekoje jau dvejus metus veikiančią parodą „Informacinių technologijų raida Lietuvos medicinos bibliotekoje“ perkelti į elektroninę erdvę. Šioje ekspozicijoje galima išvysti, kaip keitėsi informacijos laikmenos ir kitos informacinės technologijos, apžiūrėti seną ir šiuolaikinę techniką.

MEDICINOS BIBLIOTEKOS IŠSKIRTINUMAS

Biblioteka kone prieš aštuonis dešimtmečius įsteigta tam, kad rūpintųsi šalies sveikatos apsaugos specialistų profesiniu lavinimusi ir tobulėjimu. Joje buvo kaupiama tik specializuota medicinos ir jai gretimų mokslų literatūra, todėl darbuotojai buvo mokomi specifinių terminų, šalia bibliotekininkų ir kitų specialybių darbuotojų kurį laiką dirbo ir medikai: paskutinių kursų studentai, gydytojai asistentai, o bibliotekos vadovais buvo skiriami tik gydytojai. Taip formavosi atitinkama darbo ir aptarnavimo kultūra, darbo specifika, ši biblioteka buvo visų Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų akiratyje. Laikui bėgant, bibliotekoje dirbančių gydytojų sumažėjo, tačiau naujiems darbuotojams savo žinias perduoda vyresnieji kolegos.

Medicinos bibliotekos išskirtinumą lėmė gera fondo komplektacija, patogi katalogų sistema, greitas ir profesionalus aptarnavimas. Bibliotekininkai gali patarti ar atsakyti į bet kokį su sveikata ir medicina susijusį klausimą, reikiamą leidinį skaitytojui pristatyti per 10–15 minučių.

Lietuvos medicinos biblioteka, atlikdama savo funkciją – kaupti sveikatos priežiūros specialistams reikalingą informaciją, – susiduria su leidėjų aplaidumu. Ne visi pasirūpina, kad jų leidžiami leidiniai būtų pažymėti ISBN, ISSN ar kitais tarptautiniais žymenimis. Tarp nepažymėtųjų būna ir vertingos konferencijų medžiagos, medikų memuarų ar grožinių kūrinių – bibliotekos darbuotojai pasirūpina, kad į fondus patektų ir tokie medikų bendruomenei svarbūs leidiniai. Be to, nuo bibliotekos įkūrimo pradžios čia vykdoma ir išskirtinė Lietuvos medicinos kraštotyrinė veikla: renkama visos šalies ir svetur gyvenančių lietuvių medikų kūryba, darbai.

Ilgą laiką Medicinos biblioteka buvo gana uždara, skirta tik medicinos bendruomenei. Fonduose buvo nedaug populiariosios literatūros, tinkamos platesniam, įvairesniam skaitytojų ratui. Pacientus aptarnaudavo ligoninių bibliotekėlės ir viešosios bibliotekos. Šiandien ši biblioteka atvira ir nuosekliai skleidžianti patikimą informaciją medikų bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Parengė Regina Vaišvilienė ir Vaiva Markevičiūtė