__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

SwO street

Nr. 11 2013 lapkritis–gruodis

Sidabrinės Kopos / Isabel Marant / Mada turi sielą! Išskirtinis interviu su Konstantinu Bogomolovu / Spalvų tendencijos. Ką sako industrijos lyderiai? / Mados statistika, kurianti standartus / Diena su „Spintos Guru“ / Gyvenk Elegantiškai / Mados kalendorius / Darius Gražys. Jo nuotraukų pilna visur. O kas jis pats? / Jolanta Talaikytė / Tel Avivas, Frau Blau ir Sandra / Dešimtas dešimtmetis Londone – mados žydėjimas ir jokių tabu / Savaitės rekomendacijos / Kelyje tavo malonumas greitame miesto ritme!


SwO

street

SwO street – dvimėnesinis nemokamas miesto žurnalas.

Akvilė Lesauskaitė vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Anžela Ter-Vardanian kūrybos direktorė / creative director Agnė Bolytė kalbos redaktorė / language editor autoriai / writers: Monika Bartoševičiūtė Darija Eden Šarūnė Kleivaitė Viktorija Mačkinytė Gertrūda Ramūnaitė Rasa Sadauskaitė Edgaras Vladimirenko fotografai / photographers: Darius Gražys Greta Bernotaitė (viršelis / cover) Maria Jose Castillo Diana Nobre Fotografas, kuris bijo žmonių Ačiū prisidėjusiems / our precious contributors: Audra Avižiūtė / Deimantė Bulbenkaitė / Rūta Bartašiūtė / Ugnė Sabalytė / Robeen Snapback / Silversands / Adrià Machado / Carla Costa / Jordi Heras / Sanna @ Trend Models / Carla Bessa / Mariana Neves / Pedro Neves / Luis Alves da Costa / José Carlos Taipa / Tânia Pinto / Joana Ribeiro @ L’Agence / Joana Castro @ Best models / João Miguel Lago Acting models / Catarina Alves

Dizainas / design: SwO © SwO street Nr. 11 (2013 lapkritis – gruodis)

Visos leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra UAB SwO group nuosavybė.

Jei redakcinis laiškas būtų muzikos playlistas, aš tuoj pat įklijuočiau į maketą visą eilę elektronikos nuorodų. Čia – lietingam lapkričiui. Bet žinau, kad ir kokia ilga atrodytų žiema, du, na, trys SwO street  numeriai, ir visi šalčiai praeis. Tuo labiau, kad kitas pusmetis visai nežada būti nuobodus. Jau šį mėnesį – Juozo Statkevičiaus kolekcija, kurios po pernykštės labai laukiu, gruodį savąją  demi– coutoure kapsulinę kolekciją pristatys Milda Čergelytė (tiesa, įtariu, kol kas tik Londone), o po Naujųjų pasipils vyrų mados savaičių nuotraukos, tada – moterų mados didmiesčių naujienos ir, žiūrėk, nudžiugins tirpstantis sniegas.  SwO street  #11 viršelį puošia Gretos Bernotaitės darbas. Galiu tik didžiuotis, kad ją žinau ir galiu pasidalinti jos kūryba su skaitytojais! Ir ne tik dėl to – vienbalsiai mūsų išrinktame viršelyje įamžinta viena dailiausių Lietuvos manekenių Ugnė Sabalytė, jai makiažą kūrė talentingoji Darija Eden, neseniai prisijungusi ir prie SwO komandos, o plaukais rūpinosi Robeen Snapback – ne tik puikus savo srities meistras, bet ir vienas stilingiausių vilniečių. Šiame žurnale – pokalbiai su dizainere  Isabel Marant, „H&M“ tinklo dizainere  Margareta van den Bosch, Konstantinu Bogomolovu, Sandra ir „Frau Blau“ mados duetu iš Izraelio, Rūtos modelių agentūros įkūrėja, Deimante iš „Spintos Guru“, Dariumi Gražiu, Jolanta Talaikyte... Turbūt jau supratote, kodėl visą spalį  SwO  komanda nenustygo vietoje, ruošdama naujausią numerį? Iki susitikimo sausį, Akvilė

Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt.

SwO

street | 2

www.swo.lt


numeryje skaitykite: 4|

Sidabrinės kopos

Viršelio fotosesija.

Jo kūrybiniame aplanke – pirmasis SwO street viršelis. Milano madų savaičių reportažai. Įstabiausių mados personų

20|

Isabel Marant ir H&M: prabanga, įvilkta į greitą madą

nuotraukos. Lietuvoje – komerciniai kadrai ir žurnalų fotosesijos. Nepatikėsite, bet

Pirmą kartą greitos mados tinklo ir mados

Darius Gražys – vienas ryškiausių šalies

namų bendradarbiavimo rezultatas – ir

mados fotografų – duoda pirmąjį savo

Lietuvos parduotuvėse. SwO ne tik apsilankė

interviu.

oficialiame pristatyme Paryžiuje, bet ir pakalbino abi kolekcijos dizaineres! 24|

Mada turi sielą! Išskirtinis

interviu su Konstantinu Bogomolovu

42|

Jolanta Talaikytė: „svajonės augina sparnus...“

Tai moteris, kurios nereikia pristatinėti – Lietuvoje ją žino kiekvienas mada

Savo mokyklą įkūręs profesionalas pasakoja

besidomintis žmogus. Apie mūsų istoriją,

mums apie įvaizdžio specialisto darbo

tendencijas, įkvėpimus su savo dėstytoja

specifiką ir psichologijos svarbą.

kalbasi SwO autorė, aprangos dizaino studentė Gertrūda.

26|

Spalvų tendencijos. Ką sako industrijos lyderiai?

44|

Tel Avivas, „Frau Blau“ ir Sandra

Kiekvieną sezoną su didžiuliu nekantrumu

Mockutė

laukiame ne tik stilių įvairovės mados

Nepaisant sudėtingos politinės situacijos,

savaitėse, bet ir būdingiausių sezono

regis, Izraelyje žmonės kaip niekad moka

spalvų. Domimės, kokias prognozes pristato

džiaugtis gyvenimu ir mėgautis kiekviena

Pantone korporacija.

akimirka. Kas sieja vilnietę Sandrą Mockutę ir šį ryškų mados duetą?

28|

Mados statistika, kurianti standartus

48|

Devintas dešimtmetis Londone –

Kartais net nesusimąstome, kaip visuomenės

įpročiai ar užsakovų reikalavimai diktuoja

Kas geriau papasakos apie mados sostinę,

keisčiausias išvaizdos normas... Apie tai

jei ne joje plunksnos mokslus kremtanti

SwO autorė Rasa diskutuoja su modelių

mūsų Viktorija? Šįkart – apie dešimtmetį,

agentūros Ruta Models įkūrėja Rūta

kurio užuominų galime rasti kiekvieno

Bartašiūte.

spintose.

30|

50|

Diena su „Spintos Guru“

mados žydėjimas ir jokių tabu

Geriausieji iš rekomenduotųjų

Ar žinote, kaip atrodo populiariausios

Kai 2012 metais internetiniame portale

Lietuvos mados tinklaraštininkės gyvenimas?

sukūrėme naują skiltį, nė neįsivaizdavome,

Įtariame, ne visai taip, kaip

kad tai išaugs į laukiamiausią savaitės

įsivaizduojate. Savo įžvalgose pernelyg

naujieną ir taps SwO.lt vizitine kortele.

nesidalijanti asmeniškomis detalėmis,

Kalbiname rekomendacijų herojus: ką jie

Deimantė Bulbenkaitė SwO pasakoja, kaip

veikia šiandien?

atrodo jos para. 32|

Gyvenk elegantiškai

54|

Kelyje

Kartu su fotografe Diana Nobre leidžiamės

Pastelės, pyragėliai, baikerio merginos

į kelionę retro nuotaika alsuojančiame

įvaizdis... Visa tai – ispanės Jose Maria

peizaže.

Castillo kadruose. 38|

Mados kalendorius

Mūsų vakarėlių reportažai grįžta!

Kurioje šalyje Afrikoje puikiai išvystyta

Šįkart lankomės jaukiausiame Vilniaus

mados rinka? Kada Calvino Kleino

kulinariniame lofte.

gimtadienis? O Annos Wintour? Šiuos ir kitus atsakymus rasite lapkričio bei gruodžio mados įvykių sąraše! 39|

www.swo.lt

70| SwO Helouvynas pas „Čiop Čiop“

Darius Gražys. Jo nuotraukų pilna visur, o kas – jis pats?

72|

Kiek po vidurnakčio: Helouvynas Opiume

Kur kitur traukti naktį, jei ne į stileivų susibūrimo vietą? Jūsų dėmesiui – Islandijos gatvės linksmybės.

3 | SwO street


. sidabrines

kopos fotografė: Greta Bernotaitė modelis: Ugnė Sabalytė Visažistė: Darija Eden Plaukų stilistas: Robeen Snapback Drabužiai: Silversands

SwO

street | 4

www.swo.lt


www.swo.lt

5 | SwO street


SwO

street | 6

www.swo.lt


www.swo.lt

7 | SwO street


SwO

street | 8

www.swo.lt


www.swo.lt

9 | SwO street


SwO

street | 10

www.swo.lt


www.swo.lt

11 | SwO street


SwO

street | 12

www.swo.lt


www.swo.lt

13 | SwO street


SwO

street | 14

www.swo.lt


www.swo.lt

15 | SwO street


SwO

street | 16

www.swo.lt


www.swo.lt

17 | SwO street


SwO

street | 18

www.swo.lt


www.swo.lt

19 | SwO street


Isabel Marant ir „H&M“: prabanga, įvilkta į greitą madą Akvilė Lesauskaitė SwO ir H&M archyvų nuotraukos

Dėvima, bet principinga mada. Toks aprangos dizainerės Isabel Marant skiriamasis bruožas. Išvydęs ją pirmą kartą pamanai, kad artiniesi prie trisdešimties metų neturinčios prancūzaitės plačiausia kada matyta didelių baltų dantų šypsena. Tačiau Isabel jau keturiasdešimt šešeri, ji ne tik gyvybingo berniuko mama, aksesuarų dizainerio žmona, bet ir dizainerė, kurios kūrybos braižas jau tapo atsipūtusios miestietės uniforma ir prigijo net mados nepripažįstančiose srityse. Tokį stilių, kokį kuria Marant, tikėtina, kasdienai renkasi ir ne viena mūsų.

„Isabel Marant pour H&M“ kolekcija – pirmoji bendra aukštosios mados namų ir greitos mados tinklo linija Lietuvoje. Iš tiesų tai – dviejų dizainerių darbas, jau minėtos Isabel bei pagrindinės „H&M“ dizainerės Margaretos van den Bosch kūrybinių pajėgų susivienijimas. Tiesa, „H&M“ Vilniuje atsidarė labai neseniai, vos prieš keletą mėnesių, tačiau tinklo namai Akropolyje patenka į tą ribotą sąrašą parduotuvių, kuriose bus prekiaujama prancūzų dizainerės Isabel Marant kūriniais. Šįkart jie – ne tik masinio vartojimo, bet ir įkandamų kainų. Žinoma, skaičiai etiketėse bus kur kas didesni nei įprastų „H&M“ produktų, tačiau, palyginus kainas su įprastais I. Marant ar bet kurių kitų su „Hennes & Mauritz“ korporacija bendradarbiavusių dizainerių įkainiais, galimas daiktas, vietinėms stileivoms visai kils noras pasišvaistyti tokiems greitos mados, įvilktos į prabangą, produktams. O gal vis tik tai – prabanga, įvilkta į greitą madą? Tada juo labiau. Tačiau įdomiausia man štai kas: ar prigis ši jungimosi tradicija Lietuvoje, o pirma tokio pobūdžio kolekcija – Lietuvos rinkoje? Pažvelgus į masinį gatvės stilių, gal ir esame skoningesni už kai kurias šalis, tačiau toli gražu ne drąsesni. Pakanka nuvažiuoti į kaimynų madų savaites, ir akys plečiasi iš nuostabos, kaip mielai kaimynai baltai karstosi ryškiais vainikėliais, o vaikinai nebijo nei odinių trumpai kirptų palaidinių, nei batų ant platformų. Ką gi, tai nereiškia, kad ta pačia kryptimi sukti reikia ir Lietuvai. Akivaizdu, kad prieš keletą metų tas kažkieno sugalvotas šūkis turistams bei investuotojams pritraukti, kad „Lietuva – drąsi šalis“, labai jau miglotas realybėje. Inovatyvi, jauna, darbšti, retkarčiais mėgstanti pasiskųsti – taip, bet kažin ar tokia jau drąsi ir rizikuojanti. Tačiau čia pamažu auga ir mados spauda, ir įdomūs skaitytojai, ir vietinės stiliaus ikonėlės, formuojasi mados verslo papročiai bei etika, o mums belieka džiaugtis, turint galimybę būti viso šio proceso dalimi, ir ieškoti naujų bei inovatyvių kelių ateičiai.

SwO

street | 20

Kiek anksčiau internetinėje erdvėje nutekinus katalogo bei reklamos nuotraukas, spalio 24 dieną kolekcija buvo pristatyta oficialiame vakarėlyje Paryžiuje, teniso klube, bei prezentacijoje spaudai dienos metu viešbutyje, Eifelio bokšto pašonėje. Labai džiaugiuosi, sulaukusi komplimentų SwO žurnalui iš organizatorių komandos ir kvietimo apsilankyti Paryžiuje, ir dalinuosi interviu su Isabel Marant bei Margareta van den Bosch specialiai SwO skaitytojams. Akvilė: 2014 metais bus jau dešimtmetis, kai „H&M“ tinklas bendradarbiauja su lyderiaujančiais mados vardais, kurdami bendras kolekcijas – tai netrukus parduotuvėse pasirodysianti Isabel Marant linija, pastarųjų metų rezultatai su Versace bei Lanvin mados namais. Tikiu, kad kiekvienas šis projektas paliko neišdildomą pėdsaką atmintyje, o kurių šių prekinių ženklų drabužius mielai pasikabintumėte į savo spintą pati?

www.swo.lt


Margareta van den Bosch: Jei nuoširdžiai, tai beveik visus. Nebuvo taip, kad bent vienas kūrybinis procesas būtų panašus į prieš tai buvusįjį, o iš bendrų sprendimų su dizaineriais gimė tokie unikalūs ir gražūs mados darbai, kad bet kurį iš jų galima su pasididžiavimu pasikabinti savo spintose. Manau, kad būtent ši stilių įvairovė ir lėmė, kad visi šie projektai su žymiais vardais tarp „H&M“ auditorijos buvo tokie sėkmingi. Pats svarbiausias veiksnys čia – staigmena publikai. Akvilė: Vienas patraukliausių bruožų pirkėjams yra tas, kad prekinis ženklas yra atviras nesibaigiančiam mokymuisi ir nuolat įsiklauso į aplinką. Jau ankstesniuose interviu esate minėjusi, kad šiandienos kultūra, kartu su menais bei socialinėmis tendencijomis, yra tai, kas brėžia greitos mados kontūrus ir formuoja jos portretą. Ar galėtumėte apibūdinti savo klientus? Ką jie myli, ką jaučia ir ko ieško, užsukę į parduotuvę? Margareta van den Bosch: Įtariu, kad neįmanoma nusakyti „H&M“ kliento charakterio, nes apibrėžtas klientas tiesiog neegzistuoja. Mūsų stiprybė ir yra ta, kad siūlome didelę įvairovę, kuri pasitarnauja skirtingai publikai – nuo dėl mados pamišusių vaikų, kurie nori žaisti ir eksperimentuoti, iki panelių, ieškančių išskirtinių stiliaus radinių, bei visų kitų, patenkančių tarp šių kraštutinumų. Tai, ką pirkėjai atranda pas mus, nesunku pritaikyti savo drabužinėje ir vis interpretuoti skirtingais būdais, be to, „H&M“ eina koja kojon su šviežiausiomis ir ryškiausiomis mados tendencijomis, siūlydami stilių už patrauklią kainą. Manau, kad šiuolaikiniai žmonės, gyvenimą praleidžiantys nuolat prisijungę prie interneto, yra visad budrūs, taigi ir labai reiklūs. Jie dairosi tokių drabužių, kurie atskleistų jų tapatybę, individualumą ir skonį, daiktų, su kuriais gali žaisti, tačiau nenuslopinančių jų aprangos. Pas mus jie būtent tai ir randa. Akvilė: Kai Lagerfeldas sukūrė liniją jūsų tinklui, visam mados pasauliui tai buvo nemaža staigmena. Nebyli įtampa tarp aukštosios ir greitosios mados visad egzistavo, o Karlas pasuko nauju keliu, šiek tiek sukrėsdamas įsišakojusios tradicijos pamatus. Ir visgi mados verslas keičiasi visą laiką. Kokios šiandienos aktualijos, jūsų nuomone, žada atnešti daugiausiai pokyčių mados rinkoje? Margareta van den Bosch: Sakyčiau, kad aplinkosaugos klausimams netolimoje ateityje teks didžiulė rolė, tačiau kitas aspektas (ir vėl) – individualumas: žmonės jaučia poreikį ir skuba įsijungti į globalaus pasaulio ritmą, o mada – pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Jie nori kažko visiškai unikalaus, o mes turime atrasti būdą, kaip tokį aukštosios mados mentalitetą pritaikyti industriniame procese. Žinoma, tai – nemažas iššūkis, bet kuo didesnis tikslas, tuo inovatyvesnis ir rezultatas. Akvilė: Aš jau žinau, ko norėčiau iš naujosios kolekcijos – skinny stiliaus tamsiai raudonos spalvos kelnių. Metų metus nedėvėjau šios spalvos ir, įtariu, būtų pats metas ją išbandyti. O kurie drabužiai iš bendros Isabel Marant ir „H&M“ linijos jums artimiausi?

www.swo.lt

21 | SwO street


Margareta van den Bosch: Isabel atliko nuostabų darbą, sukurdama drabužinę moteriai (ir pirmąją savo liniją vyrams), kurioje visi drabužiai bei aksesuarai gali būti maišomi ir derinami tarpusavyje. Bus sunku nenusipirkti visko! Man pačiai ypatingai patinka pūkuotas megztas paltas, kuris yra sąmoningas būdas dėvėti netikrus kailinius šį į kailį orientuotą metų laiką. Taip pat verta paminėti ir apačių, Amerikos indėnų, raštais spaustą švarką, tai – kruopščiai perdirbta klasika. Plonas, kniedėmis muštas diržas – taip pat daiktas, kurį būtina turėti. Akvilė: Vilnių užkloja ilga, balta ir šalta žiema – tokia, kaip ir Stokholmą, kuriame gyvenate. Nors rimtas sniegas dar neiškrito, mes negalime nesvajoti apie tą tolimą 2014 metų pavasario/vasaros sezoną. Gal galėtumėte atskleisti, kokių mados tendencijų tikėtis? Margareta van den Bosch: Pasakysiu tik kelias užuominas: laukite sporto, bohemiško prieskonio ir šiek tiek liaudies įkvėpimo. Tai – pagrindiniai kito pavasario raktažodžiai. Akvilė: Darbas madoje – tai ne tik malonumo ir naujų atradimų mišinys, bet ir didelis spaudimas bei didžiulės darbų apimtys. Kaip ilsitės? Kas jums suteikia malonumo – parodų lankymas, užsidarymas kino salėje, o galbūt kelionės į atokiausius pasaulio kampelius? Margareta van den Bosch: Visų šių dalykų derinys. Kad madoje būtum pažangus ir galėtum judėti į priekį, turi semtis žinių ir vaizdų iš visko, kas tik supa aplinkui. Kitaip juk gamintume tiesiog drabužius. Akvilė: Po tiek metų, praleistų dirbant madoje, kurios detalės jus vis dar keri, konstruojant drabužius? At tai medžiagiškumas, įtaigios spalvų kombinacijos, o galbūt jausmas, aplankantis, kai vizijai pavyksta suteikti materialų pavidalą? Isabel Marant: Tas nesklandumas, kol idėja virsta tikru produktu, mane labai žavi ir jaudina. Šis procesas – tarsi gimdymas, ne, milijonai gimdymų – nuostabus jausmas, ypač, jei atsižvelgi į tai, kad mano tikras, kaip dizainerės, tikslas yra ne fantazijos sukūrimas, bet kreipimasis į tikrus, kasdienius savo klientų poreikius. Akvilė: Esate čia gimusi ir augusi paryžietė. Žinau, kad mėgstate savaitgaliais ištrūkti į gamtą ir pailsėti nuo miesto ritmo, tačiau ką patartumėte į Paryžių atvykstančiam skaitytojui? Kurias neįvertintas vietas mieste verta atrasti? Isabel Marant: Paryžiuje dera neįtikėtina įvairovė ir skirtingose vietose čia gali pasisemti energijos; nuėjęs nuo vieno miesto rajono iki kito atrandi priešingus pasaulius – nuo buržua iki bohemos – ir kiekvienas jų turi savo paslėptus perlus. Iš tiesų padrąsinčiau tyrinėti Paryžių ne kaip įprasta, pagal turistinį gidą, bet po vieną miesto zoną iš eilės, vaikštinėjant aplink, kaip mėgdavo vaikštinėti devyniolikto amžiaus menininkai, rašytojai ir klajotojai (pranc. flâneur).

SwO

street | 22

www.swo.lt


Akvilė: Kai Emannuele Alt buvo Vogue Paris mados redaktorė, čia, Lietuvoje jai jau buvo prigijęs apibūdinimas: „o, Marant stiliaus mergina iš Vogue“. Tas stilius – kasdieniškas, bet toks pat atpažįstamas, kaip rock chic, boho chick ir kiti populiariausi šiandienos įvaizdžiai. Turbūt todėl, kad drabužiai patogūs, neįpareigojantys, persmelkti rokenrolo nuotaikos ir matomo bohemiško šleifo šešėlio. Turiu pripažinti, SwO komandai smalsiausia, koks jūsų asmeninis skonis – kokią muziką ir knygas mėgstate? Isabel Marant: Kai buvau paauglė, muzika mano formavimuisi darė bene didžiausią įtaką. Labai žavėjausi Patti Mith įvaizdžiais ir, manau, tai suveikė kaip kūrybinis įspaudas. Šiandien muzika vis dar svarbi mano gyvenimo dalis, tačiau gal ne tokia paveiki estetiškai ir ne visą laiką užimanti. Klausausi roko ir visų kitų žanrų, ypač tuomet, kai dirbu. Taip pat dievinu visas knygas, kuriose atrandu nuotykių pasakojimus, modernią ir klasikinę literatūrą. Akvilė: Buvo metas, kai tiesiog kūrėte patogius drabužius, kuriais mėgavotės, kurie atspindėjo jūsų asmeninį skonį ir neturėjote rūpintis didelio verslo rutinomis. Bet staiga vieną dieną jūs jau – „ta Isabel Marant“, parduodanti savo prekes ne tik pasaulinio garso žvaigždėms, bet ir susidomėjusioms miesto mergaitėms. Dar daugiau – jus ėmė masiškai kopijuoti kiti prekiniai ženklai. Kurie pasiekimai, kurios akimirkos privertė suprasti, kad Marant ženklas išaugo į kažką didelio ir svarbaus? Isabel Marant: Branginu kiekvieną savo profesinio augimo žingsnelį, nes tik dėl visų mažų šuolių atsidūriau ten, kur esu dabar. Žinoma, ta visa beprotybė, užvirusi dėl sportbačių su platformomis, buvo lemtingas posūkis: savotiška matyti, kaip mano metų metus kurta forma ir puoselėta estetika staiga tampa tokiu hitu. Bet, žinai, į viską žvelgiu iš tikroviškos ir organiškos perspektyvos. Akvilė: Šiandien galime pastebėti, kad puošniai apsirengti visai nebėra būtina, kai netrūksta kasdieniškų, tačiau savitų ir ypatingų drabužių. Jūs madą įnirtingai ir nuosekliai kuriate nuo pat vaikystės (Isabel persisiūdavo savo tėvo drabužius, persirengdama savo originaliais gaminiais kelyje iš namų į mokyklą, tokiu būdu savaip maištaudama prieš nugludintą ir elegantišką paryžiečių stilių, – red. past.). Papasakokite daugiau apie tuos „pasidaryk pats“ gaminius ir savo pirmus žingsnius į mados dizainą. Isabel Marant: O, tai buvo nuostabus metas. Buvau maištinga, berniukiška paauglė, atrandanti aprangos galią asmenybei atsiskleisti. Viskas tuo metu buvo pagrįsta bandymais ir labai žaisminga: kirpimai, pjaustymai, neapsiūti kraštai ir gyvai atrodantys audiniai. Be to, tai buvo ne tik fantastiškas laiko praleidimo būdas, bet ir ankstyva verslo pradžia – bendraamžiai mokykloje žavėjosi, tuo ką dariau, todėl sulaukiau pirmųjų užsakymų. Štai kaip atradau, kaip iš kūrybiškumo galima sukurti verslą. Tai – viena geriausių ankstyvojo gyvenimo pamokų.

www.swo.lt

23 | SwO street


Mada turi sielą! išskirtinis interviu su

Konstantinu Bogomolovu Kalbino: Darija Eden Straipsnyje panaudoto portreto autorius: L. Masys

Blizgus ir viliojantis mados pasaulis – pasirodymai ir fotosesijos, podiumo žvaigždės ir madingi žurnalai... Dirbti šioje srityje ne tik įdomu, tačiau ir nelengva. Kaip surengti puikią „editorial“ fotosesiją, kaip suorganizuoti kokybišką mados šou, kaip pasirinkti modelius projektams, kaip nepasimesti komercinės mados džiunglėse?.. Visa tai buvo galima sužinoti neseniai vykusiame autoriniame trijų dienų Konstantino Bogomolovo seminare Rygoje „Profesionalus įvaizdžo dizainas: darbas mados industrijoje”. Estetika ir nepriekaištingas skonis – štai tokie ryškiausi įspūdžiai, aplankantys per pirmas pažinties minutes su Konstantinu Bogomolovu. Mados industrijoje jis įsikūrė dar 1990 metais, dirbo Rusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Buvo daugelio žinomų žmonių asmeninis įvaizdžio kūrėjas. Daug mokęsis, jis tapo pirmuoju įvaizdžio dizaineriu Latvijoje, mados žinovu ir analitiku. Konstantinas sako, kad svarbiausia, kuriant įvaizdžio dizainą, yra žmogaus psichologija, svajonės ir tikslai. Bogomolovo mokykla savo studentams duris atvėrė 1999 metais Latvijoje. Studentus jis moko ne tik mados paslapčių, – o ką daryti, kad klientas taptų ne tik stilingas, bet ir… laimingas! Specialiai SwO žurnalo skaitytojams Konstantinas Bogomolovas papasakojo, kuo skiriasi paprastas stilistas nuo įvaizdžio dizainerio ir kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti, kad sėkmingai galėtų dirbti mados industrijoje.

SwO

street | 24

www.swo.lt


Koks yra „Įvaizdžio dizaino” studijų tikslas? „Įvaizdžio dizaino” kursas buvo kuriamas palaipsniui. 1999 m., atsidarius mokyklai, tai buvo trumpi kursai. Tačiau jau tada žinojau, kad aš ugdau ne stilistą, ne individualius „shopperius“, ne kirpėjus. Aš noriu išmokyti savo studentus būti įvaizdžio dizaineriais. Ši sąvoka tuo metu dar buvo labai nauja ir paini. Įvaizdžio dizaineris – tai kūrybinis lyderis, žmogus, kuris gali sukurti ir parduoti įvaizdžio idėją. Jis būtinai turi mokėti dirbti komandoje, gebėti sukurti mados pasirodymo koncepciją, reklaminį konceptą mados produktui, vizualią idėją fotosesijai žurnale ir pan. Žinoma, taip pat turi mokėti dirbti su klientu, bendradarbiauti, o ne būti specialistu, darančiu tik makiažą, šukuoseną ar parenkančiu drabužius. Taigi jis pirmiausia privalo sukurti įvaizdį, o po to jį atskleisti per atskirus įvaizdžio komponentus. Palaipsniui mano programą papildė sudedamieji dalykai, kurie reikalingi kuriant įvaizdį. Aš vienareikšmiškai supratau, kad be psichologijos čia neišsiversiu. Mano specialistas, kurį išleidžiu, turi būti ir puikus psichologas, ir režisierius, ir dailininkas, ir kompozicijų kūrėjas, be to, jis privalo gerai išmanyti komandinio darbo psichologiją ir, žinoma, turi turėti nepriekaištingą skonį. Taip iš visų šių elementų atsirado „Įvaizdžio dizaino” kursas. Daugelį dalykų šioje programoje kūriau kartu su savo kolegomis. Negaliu pasakyti, kad ji yra visiškai išbaigta, mes ją nuolat tobuliname, papildome. Ar esate pabaigęs kokius nors psichologijos mokslus? Psichologija – tai mano saviaukla. Besimokydamas Kostiumo technologijos ir dizaino institute, turėjau trumpą socialinės psichologijos kursą „Darbo organizacijose psichologija”. Supratau, kad tai – mano dalykas, todėl pats tuo aktyviai domėjausi, ieškojau informacijos šia tema: dalyvaudavau papildomuose mokymuose, skaičiau knygas. Dar labai susidomėjau socionikos mokslu, kuris, beje, atsirado Lietuvoje. Manau, kad psichologinės žinios, kuriant įvaizdžio dizainą, yra ypač svarbus pagrindas. Kokie mokiniai yra laukiami Bogomolovo mokyklos studijose? Nėra jokių apribojimų, svarbiausia, kad būtų pilnamečiai ir pabaigę vidurinę mokyklą. Tačiau geriausi mano mokiniai yra tie, kurie dar nesugadinti vienokių ar kitokių ugdymų mados sferoje ir nesuvaržyti tam tikrų stereotipų. Aš jokiu būdu nenoriu kritikuoti

www.swo.lt

kitų mokyklų, kurių išties yra labai gerų. Tačiau norėčiau pasidžiaugti, kad į Baltijos šalis neprasiskverbė angliškų ir amerikietiškų mokyklų vizija, kurios jau pasiekė Rusijos rinką. Būna labai sunku perauklėti savo mokinius, ypač Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kijeve. Ten, kur jiems įbruko visokius stereotipus, pavyzdžiui, 4 stilius, 5 psichologinius tipus, 6 figūros tipus ir griežtus kanonus. Nelengva priversti pamiršti tas nelanksčias taisykles, padėti įsisavinti naujus principus, kaskart gaires tenka kurti pačiam. Būna, kad į mano mokymus ateina visažistų, kirpėjų, t.y. žmonių, kurie jau turi tam tikrų žinių šioje sferoje. Bet man labai patinka, kai kursus pasirenka tie žmonės, kurie visai nesusiję su šia veikla, pavyzdžiui, buhalteriai, programuotojai, nes jie dar nėra suvaržyti įvairių išmoktų taisyklių. Mano praktikoje buvo vienas atvejis, kai buhalterė tapo superine stiliste ir įvaizdžio dizainere. Svarbiausia įvaizdžio dizainerio savybė yra mylėti ir nebijoti žmonių. Jis turi suprasti, kad pagrindinė jo užduotis – padaryti klientą ne stilingą, bet laimingą. Tada viskas pavyks. O geras skonis – tai ginčytinas dalykas. Žinoma, kad kai kurie yra gamtos apdovanoti išlavintu harmonijos pojūčiu, bet kiti tai gali pamažu įsisavinti patys. Aš neatsitiktinai kaip vieną iš dėstomų dalykų pasirinkau „Asociacinį įvaizdžio dizainą”. Skonį galima lavinti savarankiškai, o tam ypač padeda dailė. Kokia filosofija vadovaujatės, vesdamas mokymus? „Įvaizdžio dizaineris dirba ne su apranga, ne su makiažu, ne su plaukais, jis dirba su žmonėmis”, – tai ir yra svarbiausia Bogomolovo mokymų dalis. Nuo kokių darbų siūlytumėt pradėti Bogomolovo studijas pabaigusiems mokiniams? Daugelis pradedančiųjų, kaip ir mano studentai, baigę apmokymus nori viską išbandyti. Tačiau bijo pasimesti, stengiasi viską daryti koncentruotai. Aš sakau: bandykite viską. Aš pats išbandžiau ką tik galėjau, – dirbau ir su klientais (man tai labai patiko), ir žurnalų leidybos srityje, ir mados pristatymuose. Bet palaipsniui ėmiau atsisakyti tam tikrų dalykų, ypač tų, kurie man buvo neįdomūs. Vienu metu atradau savyje pašaukimą dėstyti, ėmiau tam skirti daugiausiai savo laiko, ką darau ir iki šiol.

Šis seminaras išskirtinis tuo, kad jį vedu gana retai, be to, jis vienas mano mėgstamiausių. Šiame seminare studentus noriu supažindinti su mados filosofija, mąstymu, asociaciniu požiūriu. Tai seminaras apie mados istoriją, modelius, mados žurnalus, fotosesijas, mados pristatymus, apie nuostabų pasaulį, kuriame aš kažkada buvau specialistas, todėl apie jį dėstau remdamasis ir tikra savo patirtimi, ir tam tikrom akademinėm žiniom. Tai – fantastiškas ir žėrintis pasaulis, tai – modeliai, pasirodymai, afterparčiai. Dėstydamas apie šias temas kartais emociškai jaudinuosi, – juokiasi Konstantinas. – Tarsi vėl viską išgyvenu iš naujo, todėl šis darbas man labai brangus. Visu tuo gyvenu iki šiol, tačiau jau savo studentų darbuose. Noriu uždegti juos savo meile madai, o taip pat ir parodyti, kokia ši sritis būna dviveidė, žema, priešingai, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – kartais net žiauri ir negailestinga. Tačiau mada turi sielą, joje yra didžių minčių ir stulbinančio meno. Kaip vertinate situaciją Baltijos šalių mados rinkose? Ko dar trūksta? Prieš penkerius metus būčiau atsakęs, kad labai niūriai. Stebėdavau Latvijos dailės akademijos studentų, studijuojančių aprangos dizainą, baigiamuosius darbus ir man būdavo išties labai liūdna. Juos mokė būti dailininkais, menininkais, Leonardais Da Vinči, bet niekas nemokė parduoti savo kūrinių, „prastumti“ kūrybos į rinką, kurti prêt-à-porter kolekcijas. Šiandien ši situacija labai pasikeitė. Nesu tikras, ar ji pasikeitė švietimo atžvilgiu, tačiau žinau, kad daugelis Baltijos šalių dizainerių šiandien parduoda savo kolekcijas vakarų rinkai, užsienio „showroom‘uose“, sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis parduotuvėmis bei kompanijomis. Man labai patinka tai, kad pagaliau Baltijos šalių dizaineriai pradėjo pardavinėti, nes kurti mes mokėjome visada, net sovietiniais laikais Baltijos šalys išsiskyrė labai geru kūrybiniu skoniu. Vieni pirmųjų mados pristatymų buvo juk ne Rusijoje, o būtent Baltijos šalyse. Ko palinkėtumėte SwO skaitytojams ir visiems, besidomintiems mada? Kad ir kaip domitės mada, mados trendais, niekada nepraraskite individualumo. Būtent jis – yra pagrindinis šių dienų mados raktas. Atraskite savąjį ir jį puoselėkite, nepakluskite madai, bet priverskite madą paklusti jums.

Kuo išskirtinis trijų dienų seminaras „Profesionalus įvaizdžio dizainas: darbas mados industrijoje”?

25 | SwO street


Spalvų tendencijos. Ką sako industrijos lyderiai? Edgaras Vladimirenko

Dešimtmečiai ir siluetai keliauja ilgą kelią, formuodami mados tendencijas. Bet negalima paneigti, kad spalvų paletė atspindi ir sezono nuotaiką. Po optimistiško 2013 pavasario/vasaros sezono, kuriame pilna buvo visko – nuo pusjuodžių tonų, pirminių spalvų iki neono atspalvių ir saldžių pastelių – žvelgiame į 2013/2014 metų rudens bei žiemos kolekcijas, stebime „Pantone“ spalvų derinius ir įspėjame, jog sezono nuotaika gal ir nepastovi, bet rudeniškai pozityvi.

Žalia rudens sezoną išgyvena tikrą renesansą. „Pantone“ spalvų sąraše – dar du žali atspalviai. Pirmasis, pavadintas liepų žalia, yra šviesus tarsi liepžiedžių lapeliai, skleidžiantis pozityvumą, įnešiantis skaidrumo ir šviesos į sodrią rudens paletę. Antrasis atspalvis – gili kerpių žalia – tikra priešprieša šviesiai žaliam tonui, be to, tai – puiki chaki spalvos atmaina. Jeigu kiekvieną sezoną niekaip negalite atsisakyti militarizmo, turite naują alternatyvą šiam stiliui. Kerpių, samanų pustoniai į Jūsų garderobą įpūs šiek tiek griežtumo ir disciplinos.

Emporio Armani

Alexander McQueen

Hugo Boss Orange

Sportmax

Egzotiška purpurinė Acai uogų spalva tiks visur, nors istoriškai toks atspalvis visad buvo paplitęs tik tarp elito atstovų. Viena iš prabangiausių sezono spalvų, puošiančių kerinčius kristalus ar gėlių žiedus, sukuria įdomias spalvų blokų kombinacijas, ypač su kitais solidžiais sezono atspalviais.

SwO

street | 26

APB Apranga, mados namų archyvų nuotraukos.

Visoms, kurios mėgsta prabanga alsuojančius brangiųjų akmenų tonus, įtakingiausios spalvų sistemos kūrėja korporacija „Pantone“ siūlo jaunatviškai ryškų smaragdą. Spalva gal kiek ir primins vasaros favoritę mėtinę, bet šio šaltojo sezono pasirinkimas kur kas brandesnis.


Būtent tokia yra ryški raudona spalva, „Pantone“ pavadinta „Samba“. Dramatiška ir ekspresyvi, nors ne tokia tamsi kaip kraujo raudona, bet viliojanti kiekvieno žvilgsnį. Tai – velniškas ugnies, aistros ir imperatorių raudonis. Rožinius atspalvius šį sezoną taip pat galima drąsiai vadinti karaliaujančiais – nuo švelniai rausvos iki Elsos Schiaparelli mylėtos ir gausiai naudotos „šokiruojančios rožinės“. Dar vienas raudonuojantis sprendimas yra „Vivaciuos“ – nepaprastai sodri fuksijų žiedų spalva, rudens įvaizdžiui suteiksianti ryškumo ir jausmingumo.

Vienintelis mėlynas atspalvis – graikiškai svajinga Mikėnų mėlyna. Sakoma, jog žmonės renkasi mėlyną, kai ieško kokybės ir trokšta ramybės. Būtent tai ir suteiks šis safyro tonas – laisvą įvaizdį ir atsipalaidavimą, užsimindamas apie kažkur pietuose boluojančias ryškiai mėlynas kurorto namų langines.

Rudenį, mirgėdami įvairiausiais atspalviais, ant podiumo išsirikiuoja ir pilkos spalvos modeliai. Šio sezono pilkos spektras platus – nuo tamsiausių mineralų iki šviesiausių išblukusių atspalvių. Tačiau „Pantone“ siūlo vieną – betono (arba audros) pilkumo toną „Turbulence“, kiek tamsią, bet gyvybingą alternatyvą jau ilgus sezonus dėvimai juodai. Greta stereotipinių rudens atspalvių „Pantone“ spalvų paletėje – žavinga ruda „Carafe“. Derindami panašaus tono ar kitus, tarsi dulkėtus atspalvius, sukursite jaukiausią šaltojo sezono stilių.

Chloé

Max Mara

27 | SwO street


Mados statistika, kurianti standartus Rasa Sadauskaitė Polaroiduose – manekenė E. Butnoriūtė, „Elite model look lithuania 2012“ konkurso nugalėtoja. Ruta model management nuotraukos, fotografė Oksana Točickaja (OKTO).

Niujorko mados savaitė. 75 pasirodymai per aštuonias dienas, kelias ar keliolika minučių trunkantys šou. Viso – bent 19 valandų vaikštant podiumu. Griežčiausias kritikas šiais laikais čia būtinai įžvelgs rasizmo apraiškų, o pasišventęs mados mylėtojas plos kiekvienam podiumu žengiančiam modeliui ar dizainerio kurtam drabužiui. Mados industrijoje žvilgsniu palydimas kiekvienas kūno centimetras, analizuojama netaisyklingai ant veido užkritusi plaukų sruoga, įvertinama eisena podiumu, – ir visa tai kuria žavingą sintezę, kaip bet kuris kitas meno kūrinys, brandintas bei puoselėtas ne vieną sunkaus darbo dieną.

SwO

street | 28

Šių dienų pasaulis. Reikalavimai čia, kaip visuomet, tik aukščiausi. Kas nutiko ir kodėl?! Tačiau žvelgiant į praeitį, supranti, kad griežtos normos egzistavo visada, o naršant po mados istorijos puslapius gūdžios ir baugios romantikos skraistė tiesiog plevėsuoja, primindama faktus, jog ne taip ir seniai, II PK metais, jokia mergina ar moteris nė lūpų dažytis negalėjo. Tai, žinoma, nebuvo nei populiaru, o besidažančios moters įvaizdis tuo metu prilygo dabartinei „stoties mergaitei“. Buvo suformuotas požiūris, jog tokia moteris niekuomet nesusiras jokio vyro, nes ji jam netinkama. Ir visi tuo nuoširdžiai tikėjo! Tačiau taip atsiranda terpė ir pasireikšti ar užsitarnauti nepamirštamą vardą novatoriams – Maybelline, Revlon bei Cover Girl ėmė rengti įvairias reklamines kampanijas, skirtas jaunoms merginoms pritraukti. Situacija ėmė keistis kardinaliai. Reklamuojami lūpdažiai, sukurti specialiai šešiolikmetėms. Rezultatas? Kone 90 proc. Amerikos moterų jau nebeįsivaizduoja, kaip galėtų išeiti iš namų, nepasidažiusios lūpų! O ar kada susimąstėte, kiek tokių istorijų mus atvedė iki šiandienos standartais apipinto pasaulio?

www.swo.lt


Faktai, brėžiantys statistines kreives ateities įpročiams bei standartams, vienų pamirštami iškart, kitų vis atkakliai aptarinėjami. Tačiau nori nenori, kova madoje vyksta nuolatos, – už grožį ir populiarumą. Įdomu, kas dedasi pas mus, kokios tendencijos vyrauja ir ko gi reikia dizaineriui, mados ar kosmetikos ženklui, reklamos agentūrai ir patiems modeliams? Čia mums talkina modelių agentūros „RUTA model management“ vadovė Rūta Bartašiūtė, kuri su SwO street skaitytojais dalijasi aktualiausia šių dienų informacija. Labas, Rūta! Kokių bruožų modeliai šiuo metu yra paklausiausi? Kokios tautybės? Visa tai labai priklauso nuo užsakovų, tačiau šiuo metu madoje dominuoja baltaodžiai, centrinės rytų Europos kilmės modeliai. Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Ukraina, Slovakija, Čekija – pagrindinės šalys, kuriose atrandama daugiausiai „supermodelių“ (tai skaičiuojama, atsižvelgiant į šalies dydį ir modelių skaičiaus santykį). Skirtingos šalys – skirtingi reikalavimai? Taip, ypač skiriasi vakarų Europos ir JAV madų sostinių tipažas nuo Azijos rinkų (tai Tokijas, Šanchajus, Seulas). Tad modeliai, tinkantys Jungtinėms Valstijoms, gali visiškai netikti Japonijai ir atvirkščiai. Iš kokių šalių Lietuvos modeliai sulaukia daugiausiai užsakymų? Iš Kinijos dėl sparčiai besivystančios jų ekonomikos. Taip pat populiarios šalys yra Korėja, Italija, Anglija, JAV. Atskleiskite, kokie gi standartiniai manekenių išmatavimai dominuoja šiuo metu? Svarbiausias yra ūgis – 175–180 cm, taip pat klubų apimtis – iki 90 cm. Azijoje (išskyrus Japoniją) reikalavimai ne tokie griežti. Kokio amžiaus modeliai yra „graibstomiausi“? Ribos nėra. Šioje srityje gali dirbti įvairaus amžiaus žmonės. Vis dėlto populiariausi modeliai yra 16–20 metų amžiaus.

Koks procentas jų dar nepilnamečiai? Jei kalbame apie pilnametystę, t.y. 18 metų, tuomet tokių modelių, kurių amžius nesiekia šios ribos, yra daug. Ne mažiau kaip 50 procentų. Kokiai mados sričiai dažniausiai ieškomi modeliai Lietuvoje? Reklamų fotosesijoms ir filmavimams komercinėms įmonėms. Koks turėtų būti merginos ar vaikino charakteris, vedantis į sėkmę, ir kokie bruožai lemia greitą karjeros pabaigą? Sėkmė – tai mokėjimas bendrauti, save patraukliai pristatyti, gera nuotaika, punktualumas, linksmumas, šypsena, lojalumas klientams ir modelių agentūroms. Nesėkmę užtikrina nepastovumas (pvz., neatvyksta į darbus, dažnai keičia modelių agentūras), vėlavimas, žodžio nesilaikymas, drovumas, uždarumas ir panašiai. Kiek iš tiesų modelių „susirenkama“ gatvėje? Ar daug tokių, kurie sėkmingai dirba, patys pasibeldę į agentūros duris? Didžioji dalis „atrandama“ per suorganizuotas atrankas arba tada, kai modelis pats kreipiasi į agentūras. Gatvėje „rastų“ modelių skaičius nesieks nei 5 procentų. Kokie dažniausiai pasitaikantys modelių pageidavimai? Daug kas nori greitai išvykti dirbti į užsienio šalis, gauti gerai apmokamų darbų, išpopuliarėti, bet neretai kai kurie pamiršta savo įsipareigojimus: prisižiūrėti figūrą ir išvaizdą, nuolat tobulėti, mokytis, būti kantriu bendradarbiu ir lojaliu agentūrai. Jūsų agentūroje – ne vien vietiniai modeliai? Turime apie 100 modelių. Iš jų 7 užsieniečiai, taip pat yra nemažai lietuvių, kurie nuolatos gyvena užsienyje. Dėkojame už pokalbį!

29 | SwO street


diena su „spintos guru“ „Spintos Guru“ – vardas, kurį žino kiekvienas mados entuziastas ir nepriklausoma idėja, tapusi bene viena reikšmingiausių lietuviškų internetinių blogų platybėse. Nuostabiausia tai, kad šioje „spintoje“ tūnančiai mados guru Deimantei Bulbenkaitei dar tik dvidešimt metų, bet jos aistra madai jau pastebėta ir įvertinta. Kas dabar pasakys, kad reikia kažko laukti ar kažko prašyti, kad įgyvendintum svajonę ir pasiektum tikslą? Kviečiame susipažinti su pačia Deimante, kuri niekad neieško žodžio kišenėje.

Tekstas: Gertrūda Ramūnaitė, Deimantė Bulbenkaitė Nuotraukų autorė: Audra Avižiūtė

naujų, patinkančių dainų ir pildau savo „Spotify“ grojaraščius arba naršau ir ieškau to, ką yra atradę draugai, turintys panašų muzikos skonį. Pastarąjį mėnesį tarp klausomiausių – grupės „Arctic Monkeys“ albumas „AM“ bei aštuntojo dešimtmečio stiliui dedikuotas milžiniškas grojaraštis su Marvino Gaye, Jameso Browno, Ettos James dainomis.

Mados žurnalų kalnai, įkvepiančiomis nuotraukomis nukabintos sienos, įspūdinga spinta ir, žinoma, mada alsuojantis kiekvienas namų kampas, – turbūt taip lengviausia įsivaizduoti mados tinklaraštininkės asmeninę erdvę. Tačiau svečiuose apsilankę draugai neretai nustemba tarp tvarkingai sudėliotų „Vogue“ išvydę ir politinių žurnalų ar tarp dailių aukštakulnių įsimaišiusius sportinius batelius. Nors mintyse aukštoji mada gyvena beveik 24 valandas per parą, mados tinklaraštininkės pareigos puikiai dera su žurnalistikos studijomis bei gyvenimo Vilniaus senamiestyje ritmu.

Šį sezoną mano „must have“ sąraše atsidūrė ir „Saint Laurent“ vyrų kolekcijoje matyti smailianosiai aulinukai. Esu viena iš tų merginų, kurios gali visą pusmetį ieškoti tobulų džinsų ar net tobulų pilkų marškinėlių, tad labai džiaugiuosi, atradusi būtent tą porą, kurią galiu avėti kiekvieną dieną. Pirkinį su šypsena komentavo ir draugės, neretai pabrėžiančios, kad smailianosiai jau tampa mano vizitine kortele. Viena svarbiausių mano garderobo ypatybių – nemėgstu maišus primenančių gigantiškų rankinių ir, jeigu tik įmanoma, net dieną renkuosi delninukę arba per petį permetamą nedidelę rankinę.

Nors šiuo metu madinga sakyti, kad įprastu rytiniu ritualu tampa mankšta arba sveiki pusryčiai, mano diena dažniau prasideda nuo minties, kad vėluoju į paskaitas. Vis dėlto, jeigu pavyksta pabusti, nuskambėjus pirmam iš šešių telefone nustatytų žadintuvo signalų, nėra nieko malonesnio nei penkiolika minučių, skirtų naujienoms apžvelgti, gurkšnojant puodelį kavos. Geriausia vieta pradėti dieną – erdvi palangė su vaizdu į senuosius Vilniaus stogus.

SwO

street | 30

Ryte, skubėdama į paskaitas, itin daug dėmesio drabužių deriniams neskiriu, tad vieninteliu aksesuaru tampa nebent laikrodis. Tiesa, pastaruoju metu itin pamėgau minimalistinius auksaspalvius žiedus, tad pirštus dabinu tol, kol mano gan smulkios rankos tampa panašios į Karlo Lagerfeldo. Trūksta tik odinių pirštinių... Rytinį krosą, bėgant į žurnalistikos institutą, sunku įsivaizduoti be muzikos, todėl kiekvieną dieną atrandu www.swo.lt


Nors neretai sulaukiu klausimų, kodėl pasirinkau ne mados, o žurnalistikos studijas, juokais atsakau, kad VU žurnalistikos institutas yra kitoje Vilniaus dailės akademijos gatvės pusėje, taigi skirtumas ne toks ir didelis. Jeigu rimtai, be galo džiaugiuosi pasirinkusi žurnalistiką, kuri ne tik skatina nuolat sekti pasaulio naujienas, bet ir atskleidžia, kad tai nėra mokslas ar profesija, o atskiras gyvenimo būdas. Per pertraukas arba po paskaitų neretai bent pusvalandį praleidžiu neseniai atidarytame Bernardinų sode, kur vaikščiodama ramiai suplanuoju likusią dienos dalį, internete peržvelgiu naujienas ar tiesiog paskaitau knygą. Be to, darbo dienomis ten gerokai mažiau žmonių, tad sode ramu, aplinka gerokai jaukesnė nei, pavyzdžiui, sekmadienio popietę. Manau, bet kokia meno šaka yra verta pagarbos ir turi būti palikta profesionalams. Panašiai žiūriu ir į maisto gaminimą – vieną silpniausių savo įgūdžių, tad dažniau pietauju ne namuose, o kurioje nors vienoje iš daugelio mėgstamų senamiesčio kavinių.

Jos puikiai atrodo prie vyriško kirpimo palto ar plėšytų džinsų, tačiau praverčia ir tuo atveju, jeigu iškart po paskaitų tenka skubėti į renginį ar susitikimą.

Šį rudenį mane dažnai galima sutikti „Cafe de Paris“, kur dėl karštų sumuštinių po paskaitų ne einu, o bėgu. Taip, jie išties tokie skanūs. Na, arba aš tokia alkana.

Savo popietes dažniausiai skiriu įvairiems susitikimams, o vakarus palieku mylimiausiai veiklai – rašymui. Nors įkvėpimo neretai tenka ieškoti iki pat vidurnakčio ir straipsnį baigti jau paryčiais, turbūt nėra malonesnio jausmo nei sudėlioti nuotraukas, baigti redaguoti tekstą ir pagaliau paspausti mygtuką „publikuoti“.

Jeigu tik pakanka laiko, rytais neaplenkiu šalia namų esančios kavinės – saldi latte kava bei didžiulis sausainis puikiai atstoja pusryčius. Kuo daugiau cukraus ryte, tuo geriau, nes miegoti neretai nueinu jau gerokai po vidurnakčio.

www.swo.lt

31 | SwO street


>

.

gyvenk elegantiskai fotografė: maria jose castillo Asistentas: Jordi Heras Stilistė: Adrià Machado modelis: Sanna @ Trend Models Visažistė ir plaukų stilistė: Carla Costa Mados rodyklė: H&M, Zara, Mango, vintage

SwO

street | 32

www.swo.lt


www.swo.lt

33 | SwO street


SwO

street | 34

www.swo.lt


www.swo.lt

35 | SwO street


SwO

street | 36

www.swo.lt


www.swo.lt

37 | SwO street


Mados kalendorius Monika Bartoševičiūtė Nuotraukoje: Anna Wintour Milano mados savaitėje. Dariaus Gražio nuotr.

Domitės mada, sekate tendencijas, tačiau, ar žinote, kada Annos Wintour gimtadienis? Jeigu norite būti mados visažiniai, turite sekti mados aktualijas ir įsiminti svarbiausias datas. SwO Street pristato lapkričio ir gruodžio mados įvykius bei gimtadienius. Lapkričio 3 d., 1949 m. gimė Anna Wintour, kurios nereikia pristatinėti. Žurnalo Vogue galva yra žinomiausia šių laikų mados žurnalistė bei redaktorė. Šiemet jai sukanka 64 metai. Jean Rosemary Shrimpton (g. 1942 m. lapkričio 7 d.) – 7-ojo dešimtmečio britų ikona. Šis modelis buvo „Swinging London“ kulto veidas ir yra vienas pirmųjų pasaulinio garso supermodelių. Savo karjeroje Jean papuošė tokių žurnalų viršelius, kaip Vogue, Harper’s Bazaar, Vanity Fair. Lapkritį ji švenčia 71-ąjį gimtadienį. Nigerijos mados savaitė (lapkričio 7–10 d.) – vienas iš didžiausių mados renginių Afrikos žemyne. Nigerija, daugiausiai gyventojų Afrikoje turinti šalis, taip pat yra išvysčiusi didžiausią mados ir prabangos ženklų rinką žemyne. Lapkričio 12 d. mados industrija atvers duris į savo slaptą pasaulį – CFDA/Vogue mados fondas (CFDA/Vogue fashion fund) pristatys vienos valandos dokumentinį serijų ciklą apie dizainerius, besivaržančius dėl 2013 metų CFDA/Vogue Fashion Fund nugalėtojo vardo. Laimėtojui atiteks 300 tūkstančių JAV dolerių ir vienerių metų mados grandų mentorystė. CFDA/Vogue mados fondo komisijoje galėsite išvysti tokius veidus kaip Anna Wintour bei fondo prezidentę, dizainerę Diane von Furstenberg. Tbilisio madų savaitė (lapkričio 13–17 d.) pasižymi geru skoniu, elegancija ir moteriškumu. Nors mados industrija Gruzijoje pradėjo vystytis tik prieš 20 metų, nepaisydami milžiniškos konkurencijos Gruzijos dizaineriai taip pat plaukia į tarptautinius vandenis ir yra žinomi visame pasaulyje. Lapkričio 14 d. – H&M parduotuves visame pasaulyje užkariaus Isabel Marant pour H&M kolekcija. Ši dizainerė pradėjo platforminių sportinių batelių tendenciją, o linijoje, sukurtoje specialiai H&M, kūrėja siūlys laisvus megztinius, lengvas palaidines ir abstrakčių raštų drabužius. Beje, šiame SwO street – ir išskirtinis interviu Lietuvai su pačia Isabel Marant! Lily Maud Aldridge (g. lapkričio 15 d., 1985 m.) geriausiai žinoma kaip viena iš gražiųjų Victoria‘s Secret angelų. Šį mėnesį jai sukanka 28 metai.

SwO

street | 38

Lapkričio 18 d. Mount Vernon viešbučio muziejuje ir sode Niujorke miesto svečiai ir gyventojai galės išvysti parodą „Plaukų menas: meilė ir prisiminimai iš XIX amžiaus“. Pasirodo, kad nuo XVIII a. vidurio iki XIX a. plaukai buvo dažnai naudojami kuriant aksesuarus ir dovanojami kaip meilės, liūdesio ar draugystės ženklas. Calvin Clein (g. lapkričio 19 d., 1942 m.) – dizaineris, kurį žino visos kartos (nuo mūsų senelių iki paauglių). Komercinės mados namų ready-to-wear aksesuarų ir aprangos kolekcijos sulaukė pripažinimo visame pasaulyje. Šiais metais dizaineriui – jau 71 metai. „Saverah mados savaitgalis“ (lapkričio 23–24 d.) – Londone vykstantis visuotinės taikos ir vienybės festivalis – bene didžiausias daugiakultūrinis renginys Europoje. Ši gruodį parduotuvių „Banana Republic“ lentynose pasirodys speciali L’wren Scott kolekcija. Liniją sudaro 50 modelių iš jau kūrėjos vizitine kortele tapusių medžiagų: brokato, velveto ir blizgių audinių. Gruodžio 2 d. britų mados apdovanojimai (The British Fashion Awards) paskelbs „Metų dizainerio“ titulo laimėtoją. Šis konkursas suburia viso mados pasaulio įžymybes – nuo stiliaus ikonų iki dizainerių bei verslininkų. 2012-aisiais titulą atsiėmė dizainerė Stella McCartney. Gianni Versace (g. gruodžio 2 d., 1946 m.) yra tikrasis „Versace“ mados namų veidas. Garsus dizaineris kūrė ne tik drabužius, bet ir sceninius kostiumus dainininkams bei aktoriams. Gianni Versace paliko didžiulį palikimą visai mados šakai ir paklojo pamatus ateities dizaineriams. Italui, kurio buvusi žmona, suorganizavusi jo žmogžudystę, tik šiemet išėjo iš kalėjimo, gruodį būtų suėję 67 metai. Diane von Furstenberg (g. 1946 m. gruodžio 31 d.) žinome taip pat gerai, kaip ir jos sukurtas susiaučiamas sukneles. Dizainerė taip pat yra CFDA (Council of Fashion Designers of America) prezidentė. Be to, jai suteiktas ne vienas apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus! Šiais metais Diane švęs 67 gimtadienį. www.swo.lt


Darius Gražys Jo nuotraukų pilna visur. O kas jis pats? Rasa Sadauskaitė Asmeninio archyvo nuotraukos

Susipažinkite: Darius Gražys – fotografas, kuriam priklauso ne tik pirmasis SwO street viršelis, bet ir daugybė mados renginių reportažų bei mados savaičių nuotraukų. Nors jo kaip fotografo karjera dar tik skaičiuoja kuklius skaičius, tačiau mados ir grožio scena jam jau nesvetima, o keliama kokybės kartelė seniai lenkia Lietuvoje diktuojamą. Kūrybinės dirbtuvės (workshopai) pas ryškiausius mados fotografus (pavyzdžiui, Albert Watson, Paolo Roversi), užfiksuotos kolekcijų pristatymų akimirkos bei užkulisiai ne tik Lietuvoje, bet ir Milane, Cavalli ar Armani podiumuose, bei kitos fotosesijos – nuo asmeninių projektų iki žurnalų viršelių, televizijos ar kino, pasiekiančių mūsų akis kiekvieną dieną. Ir čia, kitoje fotografijų pusėje, – žmogus, duodantis pirmąjį savo interviu, o paprašytas asmeninio archyvo nuotraukų, kreipiantis žvilgsnį į šoną ir sakantis, jog nemėgsta reklamuotis. Jam užtenka ir tų, kurie fotografuojasi, kad sulauktų dėmesio. Darius noriai kalba apie nuotraukas. Gyvenimo būdas, pomėgis, aistra, hobis, laisvalaikis, darbas, iššūkiai, svajonės... Visa tai sutelpa į vieną žodį – fotografija. www.swo.lt

Kada pirmą kartą tavo rankose atsidūrė fotoaparatas? Na, ta fotografija visada buvo šalia. Jau nuo mažens sėdėdavom su tėčiu ir ryškindavome juostas. Jei kalbame apie tą rimtąją fotografiją, galiu teigti, kad pradėjau dirbti visai neseniai. Rimčiau fotografuoju 3–4 metus. Kada supratai, jog nebegali be to gyventi? Man buvo ketveri, kai tikrai pradėjo patikti fotografija, tačiau žmogus, kuris man padarė didžiulę įtaką ir leido pažvelgti į šią sritį kiek kitaip, buvo Remigijus Zoluba. „Užsikabinau“ po jo paskaitų, patiko šio žmogaus požiūris... Jis man davė labai daug patarimų, ką ir kaip daryti teisingai, kas yra svarbu, o kas – ne. Kas fotografijoje traukia labiausiai? Pats įdomiausias dalykas apskritai visame kame man yra procesas. Tas rezultatas galbūt net nėra toks svarbus. Kartais dalyvauju kokiame nors dideliame projekte, o kai jis baigiasi, net liūdna būna. Šiais metais daugiausiai dirbau su žurnalais, televizija, kinu. Šiose srityse kiek kitaip, nes jautiesi šiek tiek ribojamas, negali nukrypti nuo scenarijaus, o mados fotosesijose kartais gali viską apversti aukštyn kojom ir padaryti kardinaliai kitaip, nei buvo suplanuota. Čia nuolatos dirbi su jaunais ir įdomiais žmonėmis, su kuriais įdomu bendrauti. Taip gimsta ir visos fotosesijos eiga. Vieni kitiems vis tiek kažką įteigiam, perduodam.

39 | SwO street


Įvardiji save mados ir portretų fotografu. Kodėl būtent šios kryptys? Na, šalia viso to man dar labai patinka reportažas, nes tai yra laisvė. Pagaliau, net ir toje pačioje madoje, nori nenori, kartais vis tiek esi įspraustas į kažkokius rėmus. Kai aš labai pavargstu, noriu fotografuoti reportažus, nes ten gali būti absoliučiai laisvas. Tarkim, nuvažiuoju į kokią mados savaitę, einu fotografuoti backstage‘us, o ten jau kamerą nutaikai, į ką tik nori, fotografuoji, kaip matai, tai, ką jauti. Visa tai man lengviau nupasakoti nuotraukomis, nei pasakyti žodžiais.

Iššūkis. Kas tau tai? Šiaip iššūkių aš sau nekeliu. Manau, nieko nėra neįmanomo. Yra tik tam tikri etapai, kuriuos turi praeiti ir belieka tik klausimas – per kiek laiko tau tai pavyks padaryti? Kalbant apie mados fotografiją, žinoma, norėčiau, kad mano nuotraukos atsidurtų žinomiausiuose pasaulio žurnaluose, bet tai yra be galo sunku. Atrodo, Lietuvoje kažką darai puikiai, o iš tiesų tai nėra jau taip labai gerai. Didžiausia bėda yra ta, kad Lietuvoje mūsų fotografai pradeda dirbti, kažko pasiekia, o paskui, praėjus metams ar dvejiems, paskęsta tuose savo lauruose, nesuvokdami, kad čia iškelta kartelė, lyginant su kitomis šalimis, yra žema. Žmonės kažką pasiekia, padaro ir sustoja, nebetobulėja. Kokia yra tavo didžiausia siekiamybė? Neslėpsiu, labai norėčiau, kad mano nuotraukos patektų į ryškiausius pasaulio leidinius. Normalu, kad kuo daugiau dirbi su didesniais užsakovais, kuo daugiau užsakymų gauni su didesniais biudžetais, tuo labiau stengiesi savo darbą atlikti vis geriau ir geriau. Tai yra mano siekis, bet žinoma, jeigu taip ir nebūtų, to, ką dabar darau, nelaikyčiau klaida, nes man fotografija yra mano saviraiškos priemonė. Aš tiesiog tuo gyvenu. 80–90 procentų viso laiko dabar darau tai, kas man patinka. Ar yra tavo nemėgstama šio darbo dalis? Rutina. Mane tai žudo. Tiek gyvenime, tiek fotografijoje viskas turi nuolatos kisti. Jeigu vienaip jau esu fotografavęs, to stengiuosi nekartoti. Ruošdamasis fotosesijai ne viską smulkiai apgalvoju ar susiplanuoju. Nemėgstu to daryti. Be to, man labai patinka leistis į nuotaikų ir įkvėpimų paieškas: buvau išvažiavęs pas David LaChapelle – įsijaučiau į jo mokymus, pas  Albert Watson– į pastarojo. Pirmiausiai turiu pamatyti žmogų, negaliu atsiriboti ir nuo to, kokios nuotaikos tą dieną esu. Kaip tą dieną jaučiuosi, taip ir fotografuoju. Neturiu vieno fotografavimo stiliaus. Gerai, kai galiu improvizuoti, apversti viską aukštyn kojomis, palikti vietos netikėtumui.

SwO

street | 40

www.swo.lt


Kas labiausiai patinka ir erzina šiuolaikinėje mados fotografijoje? Šiais laikais sunku atskirti, kas fotografijoje tikra, o kas – ne. Pastebiu, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje daugiausia dėmesio sulaukia tas, kuris sugeba geriau įteigti savo kadrus, nors galbūt tie darbai ir nėra itin kokybiški. Manau, kad tai nėra blogai. Nesu fotografijos kritikas. Ieškau to, kas man pačiam patinka. Kai nuvažiuoju į kitą šalį, iškart prisiperku mados žurnalų, atsirenku sau patinkančias nuotraukas, tačiau niekada jų neanalizuoju. Kas, tavo nuomone, yra geras fotografas? Kai buvau workshope pas Paolo Roversi, daug kalbėjome. Jis man sako: „Jeigu padarei nuotrauką ir visiems joje viskas žiauriai gerai, ji visiems patinka, tada susimąstyk, kad kažkas yra ne taip, joje kažką reikia keisti“. Nuotrauka turi užkabinti, kelti emocijas, reakciją, kad ją pamatęs pasakytum „wow“, o versdamas žurnalą ties ja sustotum ir, aišku, normalu, jeigu ji kažkam nepatinka. Koks esi dirbdamas ir koks esi tuomet, kai padedi fotoaparatą į šalį? Atvirai kalbant, pastaruosius du metus, kai tik padedu fotoaparatą, sėdu prie kompiuterio, o nuo jo – vėl prie fotoaparato. To kito gyvenimo nelabai ir daug, nes manau, kad tai ir yra mano gyvenimas – juk darau tai, kas man patinka. Kas tau sunku ir dėl ko reikia stengtis, o kas bet kada teikia pasitenkinimą? Esu nepastovus žmogus, man reikia nuolatinio veiksmo, judėjimo, gyvenimo dinamikos. Nemėgstu to, kas nusistovi. Man ir jūra labiau patinka negu ežeras. Sėkmingas žmogus – tai? Kai žmogus yra laimingas, jis ir sėkmingas. (Šypsosi, – aut. past.) Daug dirbi su žmonėmis. Ar yra savybių, kurios iškyla ir apsunkina darbą? Nemėgstu skųstis nei pats, nei kai tą daro kiti. Svarbu, kad žmogus žinotų, ko jis nori. Papasakok apie tas įdomiai skambančias kūrybines dirbtuves. Buvau pas Paolo Roversi, Albert Watson. Manau, kad jie – patys geriausi fotografai pasaulyje. Ten supratau, kad fotografo kadrai kartu yra ir jo autoportretai: fotografuodamas juk „dėlioji“ žmogų taip, kaip jį matai per savo prizmę, vadinasi, tai – tavo autoportretas. Kas tau yra grožis? Grožis yra tai, kas yra gražu kiekvienam. Aš einu gatve ir galiu pasakyti, kas man yra gražu, o kas – ne. Tu tiesiog tai atskiri ir tiek. Koks tavo gyvenimas būtų, žvelgiant tik pro „rožinius akinius“? Fotoaparatas, jau minėti mados žurnalai... Iš tiesų man patinka toks gyvenimas, kokį dabar ir gyvenu. Ačiū už pokalbį!

41 | SwO street


Jolanta Talaikytė: „svajonės augina sparnus“ getrtūda Ramūnaitė SwO archyvo nuotrauka

Dizainerės Jolantos Talaikytės jau nebereikia pristatinėti – tai žmogus, užimantis svarbią vietą Lietuvos mados pasaulyje. Dar devintajame dešimtmetyje, besiformuojant mados pramonei bei kūrybiniams horizontams Lietuvoje, ji išsikovojo savo vietą šioje rinkoje, nepaisydama visų kliūčių. Dirbo Vilniaus modelių namuose dizainere, vėliau kūrybos vadove, mados festivalio „InVogue“ meno vadove, – patirtis, regis, neišsemiama. Šiandien mes prašome dalintis savo požiūriu ir patirtimis, apžvelgiant tai, kas yra svarbu arba bent jau tūrėtų būti svarbu kiekvienam, besidominčiam mados pasauliu. Juk pirmiausia reikia pažinti ir įvertinti save. Jūsų paskutinė kolekcija „Moters širdis“ atsigręžia į Lietuvos istoriją ir moters paveikslą keliaujant laiku. Kaip manote, ar tradicijų ir istorijos nostalgija taps vis aktualesnė mados pasaulyje? Kaip tai veikia Lietuvos madą šiuo metu? Neišvengiamai. Mados pasaulis –visuomenės gyvenimo atspindys: istorinio, politinio, ekonominio, kultūrinio. Žvelgdami į priekį, atspirties ieškome būtojo ir esamojo laiko patirty, nes tai yra susiję. Mados karuselė sukasi laike ir Lietuva ne išimtis. Todėl mūsų kūrėjai nuolat grįžta prie retro ir istorinių šaltinių. Tai tarsi detektyvo narpliojimas–nežinai, nematei, tyrinėji, analizuoji, ieškai kabliuko, pasitelki visus pojūčius ir kūrybines galias. Tas procesas užburia, o jei dar ir rezultatas tenkina, – visiška palaima!

Coco Chanel yra pasakiusi: „Mada keičiasi, bet stilius išlieka“. Knygose bei mūsų pačių sąmonėje yra gausybė aprangos kanonų, nusistovėjusių normų, tačiau, jeigu reiktų išskirti kažką, kas būdinga tik mūsų tautai, kas tai būtų? Gal tai nuotaika ar aprangos detalė, o gal tam tikros taisyklės? Esu išdidi, lietuviai –estetai visose srityse, turi puikų skonį. Santūri elegancija, natūralus saiko jausmas, puikus spalvų ir pustonių pojūtis. Tiesa, kartais pritrūkstam drąsos eksperimentuoti, pernelyg paisom taisyklių. Juk retkarčiais reikia papokštauti ir pasileisti pavėjui, nepaisyti aplinkinių reakcijos. Užsibrėžtos ribos tramdo kūrybiškumą, nelinkėčiau to. Įsileiskite permainų vėją... Kartais viena išdykusi aprangos detalė –nepaklusni plaukų sruoga ar maža juoda ,,musytė“, nupiešta ant akies kraštelio –padaro stebuklą, nes jūsų įvaizdžiui suteikia netikėtumo, žavesio, priverčia nusišypsoti, užkalbinti.

Koks laikotarpis Lietuvos kostiumo bei mados istorijoje Jums asmeniškai yra pats sentimentaliausias ir koks pats aktualiausias mūsų visuomenėje dabar? Mano sentimentai –5-asis ir 6-asis dešimtmečiai, mano mamos jaunystės laikas: plona talija, laivelio formos iškirptė, saulės kliošo sijonai, įliemenuoti švarkai aštriais petukais, smailianosiai aukštakulniai, sagės, ilgi smulkių karolių vėriniai, perliniai „klipsai“, dailiai ,,sudėtos“ trumpų plaukų šukuosenos, raudonos lūpos ir grakščiai lenkta antakių linija – himnas trapiam moteriškumui. Taip ir matau stilingas, nespalvotas, kiek paretušuotas juodai baltas nuotraukas, kuriose užfiksuotos nostalgiškos, romantiškos ir jausmingos akimirkos miesto parkuose, paupio fone, per pasimatymą ar iškylą, –net spalvų nepasigendi. Šiandienė mada balansuoja tarp 6-ojo ir 9-ojo dešimtmečio: smailianosiai aukštakulniai, kliošiniai sijonai, pynėmis puošti megztiniai ir tuo pat metu dideli, platūs, susiaučiami paltai, odinės kelnės, storapadžiai auliniai... Kažkas tarp jautraus moteriškumo, patogumo ir universalumo. Deja, toks laikas–patogumas ir universalumas dominuoja.

Gerai žinome, kad nemažą dalį dabartinių mados tendencijų diktuoja populiarioji jaunųjų žvaigždžių karta. Jaunųjų mados entuziastų gretos Lietuvoje taip pat plečiasi, tačiau didelė dalis „pražvelgia“ mūsų aukštosios mados paveldą. Kokį vaidmenį atliko šeštajame dešimtmetyje įsikūrę „Vilniaus modelių namai“ ir kokią įtaką mūsų mados supratimui ir jos vystymuisi jų istorinis palikimas daro dabar? www.swo.lt


Taip, akivaizdi tiesa, kad mados komunikacija ir sklaida vyksta į abi puses, t. y. idėjų kaita abipusė. Džiugu, kad daugėja drąsaus, kūrybingo jaunimo, kuris domisi netik mada, įvaizdžiu, bet ir kultūra apskritai. Puoselėja netik išvaizdą, bet turtina ir vidinį pasaulį, o tuomet kyla poreikis kurti. Apie „Vilniaus modelių namus“ vienu sakiniu neparašysi. Tai –didžioji mano mokykla, ir ne tik profesinė. Po vienu dideliu stogu suburti kūrė ir dirbo įvairių tautybių, amžiaus, išsilavinimo, tikėjimo, talento, skonio, charakterių, amatų žmonės, tačiau visus juos jungė meilė jos didenybei Madai. Gaila, kad lieka vis mažiau tų, kurie gali arba nori apie tuos namus pasakoti, o ir klausytojų arba besidominčių ta istorija ir mitais turi būti. Galime pasidžiaugti tik tuo, kad dar likę LRT archyvai, kartais vyksta retro, teminės parodos, kalbinami tų laikų žmonės, nes didžioji dalis archyvinės medžiagos išmėtyta arba, deja, nugulė privačiuose stalčiuose. Reikia didžiulių pastangų ir motyvacijos, kad surinktum į krūvą bent mažą dalį to išbarstyto lietuviškos mados paveldo. Utopinių minčių ir kalbų apie lietuviškos mados muziejų sklandė ir vis dar sklando nuolat, gal ne veltui?!

Viename savo interviu teigėte, kad, dar būdama mergaitė, visada stengėtės į rankas gauti mados žurnalą „Banga“. Papasakokite, kuo Jums jis buvo toks ypatingas? Kuo jis skyrėsi nuo šiuolaikinių, lietuviškų leidinių apie madą? Tuometinė „Banga“ buvo vienintelė, todėl nepakartojama: informatyvi, profesionali, meniška. Lyginti su šiuolaikiniais leidiniais būtų neteisinga, nes tai nebuvo atsiperkantis leidybos verslas, veikiau nišinė sklaidos priemonė, kur pynėsi profesinė mados informacija, sumišusi su mados menu, menine fotografija, edukacija ir gerais patarimais bei mados renginių naujienomis. Nei tuomet, nei dabar toks leidinys neišgyventų be donorystės.

Kaip vertinate lietuviškus internetinius žurnalus, tinklaraščius ir panašią iniciatyvą? Kaip atsirinkti informacinius šaltinius, kai jų tiek daug? Kokius leidinius skaitote pati ir ką rekomenduotumėte kitiems entuziastams? Šiandien teikiu prioritetus profesinei literatūrai ir mados žurnalams, kurie teikia kokybišką profesinę informaciją ar bent jau meniškomis fotosesijomis džiugina akį, į kvepia kūrybai, darbui, o kadangi jų ne vienas ir ne du, todėl išvardinsiu tik keletą: „Textile View“, „Textile Report“,,,Dressing“,,,Mood“,,,L‘Officiel“,,,Vogue“,,,Zoom on Fashion Trends“,,,Show Details“, ,,Collezioni“ ir kiti. Peržvelgiu internetinius puslapius, džiaugiuosi ir mados entuziastų blogais. Tai gera iniciatyva. Profesinė sklaida neišmatuojama. Aišku, yra geresnių ir mažiau skoningų, tačiau, kai didelė įvairovė, nenuobodu. Mados terpė nuolat skatina domėtis, analizuoti, ieškoti savito stiliaus, išskirtinumo. Siekis būti kitokiu mados avangarde, mūsų profesinėje aplinkoje yra gerbtinas.

Jau daugelį metų dalinatės savo patirtimi ir žiniomis su Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studentais. Mados industrijos horizontas platus, –nuo dizaino kūrimo iki pardavimo, pirkimo, reklamos ir t.t. Kaip manote, kur labiausiai Lietuvos mados industrijoje trūksta talento ir iniciatyvos? Kur, jei į podiumą, siūlytumėte atidžiau žvelgti jauniesiems kūrėjams? Visi jūsų išvardinti faktoriai mados versle yra labai svarbūs, todėl dėmesį lygiavertiškai reikėtų paskirstyti visoms sritims. Savaime www.swo.lt

suprantama, kad tai ne vieno žmogaus veikla. Labai svarbu profesionali komanda. Taip kuriami salonai, mados namai ir mados verslo koncernai. Nuoširdžiai tikiu, kad esame labai kūrybingi ir konkurencingi plačiuosiuose mados vandenyse. Tikiu, kad dar ne viena talentinga mažos Lietuvėlės dizainerių karta išaugs ir stebins didelį ir platų pasaulį. Gal tik linkėčiau daugiau tikros motyvacijos, užsispyrimo, kantrybės, mobilumo, lankstumo, pagaliau, –turėti svajonę. Svajonės augina sparnus...

Kasmet kostiumo dizaino katedros dėstytojų kolektyvas į plačiuosius rinkos vandenis išleidžia naują būrį studentų. Jūs esate pačiame akademinio gyvenimo sūkuryje. Kokias mados tendencijas pastebite tarp jaunųjų kūrėjų? Kaip keičiasi patys studentai, jų kūriniai ir tolimesnė jų perspektyva dizaino srityje? Darbas su akademiniu jaunimu mane įkvepia, skatina tobulėti. Tikiuosi, kad ir atvirkštinis procesas vyksta. Tai patvirtina studentų pasiekimai, laimėjimai, nuoširdūs pokalbiai, abipusė parama, išauganti į bendraminčių bičiulystę. Tai yra neįkainojama, patikėkit! Ir aš tai vertinu. Su kiekviena karta mes augame patys, nuolat dalyvaujame dėstymo metodikų ir programų kūrimo procese, esame atviri naujovėms. Ir to, kokias dizaino problemas sprendėme prieš dvidešimt ar penkiolika metų, jokiu būdu negalime lyginti su šių dienų mados dizaino iššūkiais ar galimybėmis. Pasikeitė viskas – programos, dėstymo principai, techninė bazė, žmonės. Tai –nuoseklus, tikslingas Kostiumo dizaino katedros dėstytojų ir studentų kūrybinis procesas, akademinių tradicijų ir šiandienos naujovių bei poreikių lydinys. Mano karta atgimimo laikais įkūrė Studentų atstovybę, turėjome galimybę kartu su profesoriais demokratiškai posėdžiauti, balsuoti, modeliuoti dėstymo programas. Neabejoju, kad ir šių dienų studentas yra aktyvus, motyvuotas, žino ne tik, ko nori, bet ir ko reikia, vertina tradicijas ir jaučia atsakomybę, kurdamas naujus pamatus ateinančioms kartoms. Mados dizainas –daugialypis, sudėtingas, nuolat besikeičiantis, bet labai patrauklus ir įdomus verslas. Tai –nuolatinė kūryba, paieškos, tyrimai, analizė, konkurencija, stresas... Tolimesnės perspektyvos labai priklauso nuo mūsų pačių įdirbio, nuo to, kaip mes patys pasiruošiame, kokią savo ateitį matom ir kaip stipriai ko nors siekiame. Tiek, kiek mankštinsimės, tiek toli ir bėgsime. Starto pozicija labai svarbi. Nemėgstu tinginių ir džiaugiuosi, kad dabartiniai studentai pakankamai motyvuoti, tikslingi, žingeidūs, o svarbiausia, – talentingi.

Ir pabaigai, ruduo – svarbi naujų darbų ir galimybių pradžia. Koks Jūsų žvilgsnis į šaltąjį sezoną? Kuria linkme nukreiptumėte skaitytojus, ieškančius įkvėpimo ir naujų tendencijų? Taip, tiesa, ruduo –palankus metas keistis. Po tingios vasaros drąsiai įsileiskite permainų vėją į savo spintas. Įkvėpimo ieškokite netik profesionaliuose mados žurnalų puslapiuose, bet ir gamtoje, keliaudami, lankydamiesi parodose, teatruose, koncertuose... Žvilgsnis krypsta didelių, jaukių paltų link, vilioja veltos vilnos apsiaustai ir minkšti purūs mezginiai. Mano ruduo žada būti jaukus ir spalvingas, nevengsiu aukso, sodraus raudonio atspalvių. Artėjant žiemai visos spalvos švelniai nubluks ir pasidengs lengvu šerkšnu, ateis tauraus tvido laikas. Matykite aplinkos grožį, stebėkite vieni kitus, bendraukite, dalinkitės idėjomis... Taip gims netikėti stilių, spalvų, formų, siluetų, raštų deriniai. Įkvėpkime vieni kitus!

43 | SwO street


Tel Avivas, „Frau Blau“ ir Sandra Mockutė Šarūnė Kleivaitė Asmeninio archyvo nuotraukos

Sandra Mockutė – tiesiogiai iš Izraelio Tiesiai iš Izraelio „Shalom“ (hebrajų k. – „labas“) jums sako Sandra Mockutė, kuri, nusprendusi, kad metas pamatyti pasaulio, šiuo metu atlieka ilgalaikę stažuotę „Frau Blau“ mados namuose Tel Avive. Kai kuriems žmonėms labai sekasi, tarp jų ir Sandrai. Teužteko panorėti kažkur išvykti, ir vieną dieną, atsidariusi elektroninio pašto dėžutę, ji rado pasiūlymą važiuoti dirbti į Izraelį (būtent pas pastaruosius dizainerius). „Ir kaip tą akimirką aš galėjau atsisakyti?!“ – mąsto mergina. Iš Sandros sklinda nepaprastai gera nuotaika ir energija, kurią ji skleidžia savo šypsena, džiaugdamasi kiekviena akimirka, praleista saulėtame krašte. Kai paklausiau, ką ji veikia šiuo metu, gavau atsakymą, kuris buvo tarsi peilis į širdį, nes mano penktas arbatos puodelis nė iš tolo neprilygo Sandros dienos nuotykiams. „Šiuo metu braidau jūroje, klausau muzikos ir mėgaujuosi nuostabiu Tel Avivo paplūdimiu. Ar nebijau paskandinti telefono? Ne, nes nebesimaudom. Mums jau šalta, nors rodo 26 laipsnius šilumos. Išlepom“, – pasakoja mergina. Kai Lietuvoje siaučia ruduo ir nuo medžių krenta lapai, Izraelyje, kaip jau supratote, rudeniu nė iš tolo nekvepia. „Gamta ir oras čia nuostabūs! Visuomet saulėta, nuolatinis karštis, prie kurio jau spėjau priprasti, jūra, palmės ir kol kas nė lašelio lietaus. Kai tik čia atvykau, temperatūra buvo apie 35 laipsnius, o vietomis net virš 40 laipsnių karščio! O šalia viso to ir malonūs, šilti žmonės, kurie visada sutinka ir palydi su šypsena veide“, – karštomis nuotaikomis dalijasi Sandra. Kai kalbėjomės, „Frau Blau“ mados namuose ji kūrė batus „Reebok city classics“ – ieškojo naujų sprendimų ir formos sportiniams bateliams. „Pagrindinis apribojimas yra tas, kad dizainerių įkvėpimo šaltiniu privalo būti miestas, kuriame jis gyvena. Tai palyginti lengva užduotis. Juk esame Tel Avive – didmiestyje, kuris niekada nemiega, gyvena europietišku ritmu, tačiau su savitu prieskoniu bei papročiais. Taip pat artimiausiu metu numatytas oficialus, viešas šio renginio pristatymas.“ Beje, Izraelyje darbo laikas šiek tiek skiriasi nuo europietiško. Šioje šalyje darbo savaitė prasideda sekmadienį ir tęsiasi iki ketvirtadienio. Sekmadienis yra eilinė darbo diena. Penktadieniais po pietų, kai nusileidžia saulė, niekas nebedirba, kartais net liftai neveikia.

Įsimylėjusios Izraelį Sandros teiraujamės, kodėl vis dėlto verta ten nuvažiuoti, mat, anot jos, kiekvienam žmogui būtina bent kartą ten apsilankyti! Mergina ragina keliauti į Jeruzalę, Tel Avivą, Haifą ir jo sodus, patyrinėti egzotišką gamtą. Taip pat teigia, jog reikėtų išsimaudyti Negyvojoje jūroje, sužinoti, kas yra Šabatas. Ir, anot Sandros, ten nėra taip pavojinga, kaip atrodo: „Svarbu pajusti ir suprasti, kad čia saugu ir nevyksta joks karas, nepaisant to, kad šalia Sirija, Gazos ruožas ir nerimstanti Palestina.“ Na, o Sandros rudeninis palinkėjimas visiems mums, šaltuko spaudžiamiems lietuviams, toks: „Šypsenų ir rožinių akinių rankinėje! Net jei jie glūdi ten, kažkur giliai, tepadeda pildytis mažiausioms svajonėms.“

Nepaisant neįprastos darbo savaitės, Sandra puikiai jaučiasi darbo aplinkoje ir apie dizainerius Philip Blau ir Heleną Blaunstein atsiliepia pačiais gražiausiais žodžiais: „Helena Blaunstein ir Philip Blau – dizainerių duetas, kurie be galo myli ne tik savo veiklą, bet ir vienas kitą. Jų emocijos skverbiasi iš vidaus, atsispindi kūryboje. Kiekviena detalė išgyvenama. O aš tampu to proceso dalimi. Kiekviena diena čia vis kitokia: susitikimai, darbas prie naujos kolekcijos, televizija ir t.t. Patinginiauti neturiu nė minutės.“

SwO

street | 44

www.swo.lt


Su meile – „Frau Blau“

Kokia „Frau Blau“ reikšmė? Kaip šis pavadinimas susijęs su kuriamais drabužiais ir kaip jūs pristatote savo dizainą naujiems klientams?

„Frau Blau“ – išskirtinė dizainerių pora iš Izraelio, kurie ne tik kartu dirba, bet ir dalijasi gyvenimo vargais bei džiaugsmais poroje. Šie žmonės tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu ir, visų svarbiausia, meile! Jie kas kartą klientus stebina savo audinių raštais, kurių nesupainiosi su jokiu kitu braižu. Susipažinkite su Philip Blau ir Helena Blaunstein duetu ir būtinai pasinaudokite jų rudeniniais patarimais! Apie gyvenimiškus dalykus kalbamės su Philip Blau.

Išvertus iš vokiečių kalbos „Frau Blau“ reiškia „girta moteris“. Mūsų kuriami drabužiai taip pat yra truputį „girti“. Mes naudojame daug optinių iliuzijų ir iškreiptų proporcijų. Mūsų braižas labai aiškus, todėl mums nereikia niekam nieko pristatinėti ir komentuoti! Jei reikia ką nors aiškinti, vadinasi, kad kažkas negerai. Kam yra skirti jūsų kuriami drabužiai?

Sveiki! Kaip sekasi?

Ką šiuo metu veikiate?

Nėra pirkėjų amžiaus limito, tačiau visi turi vieną bendrą bruožą – kūrybiškumą. Jauniausia rūbų gerbėja – penkiametė mūsų dukra Luna, o vyriausia – 95-erių metų rūbų dizainerė Ruth Dayan.

Dirbu su „Frau Blau“ 2015 m. rudens/žiemos kolekcija ir medituoju šalia savo „moodboardo“.

Kaip gimė „Frau Blau“? Kaip sukūrėte pirmąją drabužių liniją ir iš ko visa tai išsivystė?

Esu šiek tiek pavargęs, bet puikiai.

www.swo.lt

45 | SwO street


Kai Helena baigė „Shenkar college of Fashion“, jai buvo suteikta galimybė dalyvauti dizainerių darbų mugėje, tačiau tada jauna mergina, ką tik baigusi studijas ir be jokios patirties, dar nebuvo pasirengusi, neturėjo jokios kolekcijos. Tačiau buvau tikras, kad tai – puiki galimybė pradėti mūsų pačių drabužių liniją. Po dviejų savaičių sukūrėme mažą kolekciją. Taip išsivystė rūbų DNR, logotipas ir visa kita, kas reikalinga, formuojant įvaizdį. Jūsų drabužiai yra išskirtiniai dėl ypatingų raštų. Kaip jie gaminami? Helena yra drabužių dizainerė, o aš – grafikos dizaineris iš iliustracijų pasaulio, todėl mes visada ieškojom kompromiso, kur galėtų susitikti mūsų profesijos. Kartą mūsų gera draugė Zoya Cherkassky – žymi šiuolaikinio meno atstovė – paprašė Helenos sukurti rūbų lėlėms, kurias ruošė parodai. Jos buvo labai mažos, todėl sudėtinga buvo siūti mažas kišenes ir rankoves... Tiesiog nuobodu! Taigi Helena nusprendė atspausdinti visas kostiumo detales. Buvo didelis pasisekimas! Po kelių mėnesių, pasibaigus parodai, sumanėm pamėginti sukurti panašų audinį tikriems marškiniams ir sumanymas puikiai pavyko. Dabar mes dirbam tik su spaudiniais. Sudėtingi kirpimai mūsų jau nebedomina. Visas idėjas įmanoma įgyvendinti spaudiniais ir vizualiomis žinutėmis. Kasdien neišvengiamai daug girdime mados naujienų iš Niujorko, Milano, Paryžiaus, Londono, bet turbūt niekada akis nėra užkliuvusi už Izraelio vardo mados pasaulyje. Koks jis yra ten? Septintu ir aštuntu dešimtmečiais Izraelis buvo mados inovacijų sostinė, nors ir dabar turime nemažai talentingų dizainerių. Vis dėlto ši šalis yra nedidelė valstybė, mes turime tik šešis milijonus gyventojų. Deja, tik nedidelė dalis jų domisi mada. Tai tikriausiai lemia Viduržemio jūros mentalitetas, bet nepasakyčiau, kad Tel Avive trūktų vietinių dizaino studijų ir butikų. Čia gyvenimas labai spalvingas, žmonės nesureikšmina garsių prekių ženklų ar etikečių, nors gyvenimas Izraelyje ir Tel Avive labai skiriasi. Tel Avivas, kur mes esame įsikūrę, niekada nemiega. Čia gausu klubų, restoranų, galerijų, teatrų, gatvės meno – visko, ko trokšta širdis. Ar tai modernus miestas? Sakyčiau, labiau futuristinis! Likusi Izraelio dalis yra gana konservatyvi, o ir visos politinės problemos skleidžia nekokią energiją... Jūs gyvenate ir kuriate, apsupti spalvų ir raštų. Ar kūryboje atsispindi jūsų kasdienybė? Mūsų gyvenimas yra judrus ir linksmas! Daug dirbam, keliaujam, kasdien susipažįstame su naujais žmonėmis. Mūsų kurti drabužiai yra kitokie. Būsimo sezono kolekciją pradedame ruošti bent prieš metus, daugiau dėmesio skiriame spalvų deriniams bei nesenstančioms drabužių konstrukcijoms, o ne perteikiame akimirkos emocijas. Mūsų kuriami drabužiai atspindi ir mūsų pozityvų požiūrį į pasaulį.

SwO

street | 46

Ką daryti lietuviams ilgais, tamsiais ir šaltais rudens vakarais, kad taptų laimingesni? Baikit skųstis! Pas jus tikrai nėra taip šalta kaip Islandijoje! Praėjusiais metais teko ten apsilankyti ir žinau, ką reiškia tikras šaltis. Vis dėlto šiuo metu taurė konjako jus garantuotai sušildys. Tada įsijunkite muziką visu garsu! O paskui mylėkitės po švelnia antklode. Na, o jei esi vienas, – susirask porą! Trumpi klausimai ir atsakymai: Įkvepianti daina: Alegria (Circ du Soleil). Spalva, padedanti nugalėti rudens tinginystę: laimo žalia. Raštas: juodai balti langeliai. Vieta, kurioje dabar norėtumėte būti: Londonas. Kava ar arbata: „Milk Oolon Tea“. Instagramoje verta sekti: S*uce Love. Ikona: Vivienne Westwood. Rekomendacija rudens vakarui: konjakas, elektroninė muzika ir seksas.


LAPKRITIS / NOVEMBER

02 šeštadienis

BRIUSLY GYVAS! ISOLÉE LIVE ISOLÉE LIVE (Pampa, DE) MANTAS T (Partyzanai) WALKMAN (Sutemos)

08 penktadienis

DJ CULTURE: DJ T. 25 YEARS OF DJING WORLD TOUR DJ T. (Get Physical Music, DE) ST. STEREO (Preliudai) CALLI & PUPA (Wormhole)

09 šeštadienis

MONDAYJAZZ NAKTIS: ZED BIAS ZED BIAS (Tru Thoughts, UK) TADAS QUAZAR (Mondayjazz) JUSTAS FRESH (Mondayjazz) VIDIS (Silence) WASTED GAZE

15 penktadienis

16 šeštadienis

MAMANIA x 20 MAMANIA RUDD (Funky Breakout, LV) MIx ANDREW MOODBASE feat: G&G SINDIKATAS JOSH MCCLUNG (Yoko Mono) KAMY

22 penktadienis

SMALA: CLEMENT MEYER CLEMENT MEYER (Get The Curse, FR) MANFREDAS (Les Disques De La Mort, Smala) BILLY KRISTAL & KILLL MY DISCO (12 inčų po žeme, Smala)

23 šeštadienis

TRAVELLING WITHOUT MOVING: RIGA ELVI/DUNIAN LIVE (LV) BOGDAN TARAN & MAx LOMOV (Dance Box, LV) KASPAR KONDRAT (Kwadrat Concept, LV)

THE SNEEKERS LAB THE SNEEKERS (GND) REMBO (Rembo Music) VAIPER DESPOTIN (Despotin Fam) ANDRIUS ALIEN (Niutono Stereo) MARTIN VIRGIN (Love In Slow Motion) KYM WILD THING (Crux Records)

29 penktadienis

BRIUSLY I-VII www.facebook.com/ briuslybar www.briusly.lt

30 šeštadienis

OPIUM V-VI www.facebook.com/opiumclub Islandijos g. 4, Vilnius

JOHN TALABOT DJ-KICKS JOHN TALABOT (Permanent Vacation, SP) MANTAS T (Partyzanai) VIDIS (Silence)

SUGAR»BASSIN: 813 813 LIVE (RAD / Apothecary Compositions, RU) VAIPER DESPOTIN (Despotin Beat Club) DODO MUNDO & MISHELE COx (Dem Shawtiez) JUSTICIOUS


Devintas dešimtmetis Londone – mados žydėjimas ir jokių tabu Viktorija Mačkinytė

SwO

street | 48

knygą atverti savąsias asmenybes, o šios, be jokios abejonės, turėjo būti niekuo nepanašios į aplinkinių. Muzikos žvaigždės, tokios kaip David Bowie ar Boy George su grupe „Culture Club“, staiga išpopuliarėjo būtent devintajame dešimtmetyje ir, žinoma, buvo neatsikiriama naktinio gyvenimo ir klubų dalis. Būtent Boy George su jam sukurtu nuo asmenybės neatskiriamu įvaizdžiu ir pradėjo „naujųjų romantikų“ stilių, sužydėjusį po 1980-ųjų. Mada ir drabužiai tapo teatru (kiekvienas nors dienai galėjo tapti kuo tik panorėjęs), o kiekvienas klubas –atskiros stiliaus genties karalyste. Įsivaizduokite save, visą savaitę sukančius galvas, kaip apsirengti tam, kad, priėję prie geidžiamojo „BLITZ“ klubo durų, garsiajam Mark Vaultier į jus atsukus veidrodėlį ir paklausus, ar pats įleistumėte save vidun, galėtumėte drąsiai atsakyti – TAIP. Devintojo dešimtmečio naktinio gyvenimo mados, kaip patys galite įsivaizduoti, tarsi diena ir naktis skyrėsi nuo to, ką dėvėjo Didžiosios Britanijos, o vėliau ir viso pasaulio numylėtoji princesė Diana. Dažniausiai narkotikų vedama, lyčių sumišimo ir, atrodo, psichodeliško žvilgesio pilna Londono vakarėlių

Būtent šiame dešimtmetyje išpopuliarėjo tokie dizaineriai, kaip John Galliano ar Vivienne Westwood, atidariusi skandalingąją „SEX“ drabužių parduotuvę Londono centre. Visi troško turėti naujausius šokiruojančius drabužius. Visi troško šokiruoti ir būti tokiais, kokiais tapti norėjo kiti. Devintojo dešimtmečio mada, kad ir kaip staigiai bebūtų įsižiebusi, toli gražu nesuliepsnojo iki pelenų per vieną dešimtmetį. Viskas nuolat keitėsi – vakarėlių naktys vijo vakarėlių naktis ir nei vienas jose besisukantis jaunuolis nenustojo šokiruoti aplinkinių. Ribų nebuvo niekam ir visi norėjo jas peržengti. O visi mes, jau senokai peržengę dvidešimt pirmojo amžiaus slenkstį, žvelgdami atgal į praeitį, galime stebėtis, žavėtis ar kritikuoti, tačiau viena yra visiškai aišku, – atvėrę kiekvieno iš mūsų spintas, pamatysime akivaizdžių ar kiek blankesnių iš mados istorijos neištrinamo devintojo dešimtmečio atspalvių.

SwO koliažas

Galvodami apie devintojo dešimtmečio madą, kiekvienas iš mūsų mintyse piešiame paveikslą – milžiniški švarkų pečiai, blauzdinės, blizgantys triko. Kiekvienam iš mūsų pažįstamas amerikietiškas pop dievaitės Madonnos įvaizdis, tačiau šis laikmetis ryškus ne tik Valstijose, bet ir visame pasaulyje. Londonas – mados sostinė, devintąjį dešimtmetį pavertusi vienu įtakingiausių laikotarpių mados istorijoje. Devintojo dešimtmečio mada Londone neturėjo jokių ribų ir tabu. Tai buvo individualumo, asmenybių ir dėmesio dešimtmetis, kuomet visos savaitės darbas ir rūpestis jaunimui buvo penktadienio nakties apranga. Klubų ir vakarėlių scena po truputį tapo kiekvieno londoniečio, o vėliau ir mados savaičių podiumu. Būtent šiuo laikotarpiu Londone įkurti tokie naktiniai klubai, kaip „The BLITZ“, „Heaven“ ar „TABOO“, tapę didžiausiomis atrakcijomis ir beveik prestižinėmis vietomis. Nepaisydami jokių taisyklių, pilni bene aukštinamos sekso kultūros ir mūsų šiuolaikinėms akims neįtikėtinų ir šokiruojančių vaizdų per vakarėlius, šie klubai kiekvienam mados mylėtojui tapo elitinėmis vietomis. Tam, kad patektų į visų geidžiamus vakarėlius, britų jaunuoliai savo apranga turėjo tarsi

scena išgarsino daugelį artistų ir iki šiol visoje mados industrijoje įtakingų dizainerių. Būtent šiais metais išgarsėjęs dizaineris ir klubų superžvaigždė Leigh Bowerie yra pasakęs: „Renkis taip, lyg tavo gyvenimas nuo to priklausytų, o jeigu ne, – net nesivargink“. Mada ir stilius tapo kiekvieno rankų ir vaizduotės darbu, o kiekviena penktadienio naktis į visuomenę atnešdavo naują stiliaus pojūtį: gotai, fetišistai, reiveriai, naujieji romantikai ir camp homoseksualai gyveno savo aukso amžių.

www.swo.lt


Geriausieji iš rekomenduotųjų. Didžiausios mūsų talentų naujienos ir pasiekimai. Monika Bartoševičiūtė Asmeninių archyvų nuotraukos

2012 m. rugsėjo mėnesį pradėjome nauja skiltimi – savaitinėmis SwO rekomendacijomis. Ieškojome naujų, unikalių, nuotaiką pakeliančių, įdomių rekomendacijų kiekvienai savaitei. Leidome pasireikšti ir skaitytojams – per apklausas matydavome, kuris patarimas sulaukė daugiausia pritarimo. Prabėgus metams nusprendžiau brūkštelėti laiškus, surinkti visus pačiausius, sužinoti, kaip jiems sekasi ir kokie jų ateities planai.

„Meškos Paslaugos“ (71 % balsų) Kultiniai Vilniaus herojai ant mano marškinėlių. Tikras vilnietis tokius privalo turėti. Vilniuje vis dar matome kūrėjų „Meškos Paslaugos“ megztinius ir jais pasipuošusius gatvių herojus. Daugiausia simpatijų SwO rekomendacijų sąraše sulaukusios kūrėjos šiuo metu generuoja idėjas ir atostogauja. Pavyzdžiui, Gintarė, kuri Vilniaus dailės akademiją baigė nusiraškiusi dar ir jaunojo dizainerio prizą, ir, pasirodo, mokėsi vienoje klasėje su SwO redaktore, atostogauja net labai toli:

„Laba vakarą, Monika. Visų pirma, labai džiugu, kad atkreipėte į mus dėmesį ir kad rekomendacijų rubrikoje susilaukėme didelio susidomėjimo. Tai tik įrodo, jog einame teisingu keliu. Mums sekasi labai neblogai, nors, regis, pradėjome visai neseniai. Pagaliau ir Lietuvoje žmonės pradeda atprasti gyventi vienoduose butuose, su vienodais baldais ir vienodais indų rinkiniais. Šiais laikais kiekvienas ieško savęs ir nori išsiskirti, parodyti savo individualumą. O idėja kurti vienetinius ir išskirtinius rūbus kilo iš poreikio patiems nešioti išskirtinius drabužius. Internete atrasdavome vienokių ar kitokių piešinių ir įsivaizduodavome, kaip puikiai jie atrodytų ant džemperio ar sportbačių. Tačiau nešti drabužio į tam tikslui skirtą parduotuvę ar tiesiog atspausti piešinį skaitmeniniu būdu nenorėjome. Atvirkščiai, kuomet kiekvienas piešinys yra nupieštas ranka, jis įgauna kur kas didesnę vertę, todėl „ArtWear“ rūbai – autentiški kūriniai. Kiekvienas jų turi atskirą, savąją istoriją. Kiekvienas drabužis sukurtas su meile ir atsidavimu. Antro tokio nerasite niekur kitur. Tobulėjame su kiekvienu užsakymu ir labai džiaugiamės, kad kasdien jų sulaukiame vis daugiau ir daugiau. Dėkoju ir lauksiu žinių. Aleksandras.“

„Labas, Monika. Sekasi gerai, bet kol kas pristabdėme kūrybinius darbus, nes šiuo metu gyvenu Niujorke, o savo bendramintę palikau Lietuvoje. Tačiau netrukus žadu grįžti, be to, jau turime naujų idėjų. Tad, tikiuosi, pradėsime kažką naujo. Gintarė.“

Artwear.lt (51 % balsų) Jau turiu begalę idėjų, kaip naujais piešiniais atnaujinti savo drabužius. SwO rekomendacijos kas savaitę ieško to, kas unikalu ir kurta su meile. Artwear.lt tikina, jog išklausys kiekvieno kliento pageidavimus ir sukurs savitą rūbą, kurio nebus niekur kitur. Meno kūrinys – tiesiai ant tavo mylimo drabužio!

SwO

street | 50

www.swo.lt


„Wever Clothing“ (43 % balsų)

„WSUP“ (33 % balsų)

Išblukusios palmės, vasariški žiedai... Smagiausia, kad marškinėliai –minimalistiniai, o nuotrauka – tokia nedidukė!

Net sąžinė graužia, jog nežinojau „WSUP“.

Šie drąsūs kūrėjai nesėdi rankų sudėję – jų planuose naujos kolekcijos ir darbai! Kaip sekasi „Wever Clothing“ po prisistatymo SwO rekomendacijų rubrikoje?

Jauki gatvės aplinka, vienetiniai daiktai ir maloni komanda – priežastys, kodėl „WSUP“ parduotuvė atsirado SwO rekomendacijose. Komanda tobulėja, įkūrėjas Rimas pasakoja apie ateities planus ir atskleidžia, jog netrukus parduotuvėje atsiras net dažų graffiti piešėjams.

„Labas, Monika. Šiuo metu dirbame ties nauja kolekcija, šią savaitę „paleisime“ antrą produktą – žiemines kepures, o vėliau – dar ir džemperius. Su marškinėliais, pristatytais jūsų portale, sekėsi labai gerai. Didžiąją dalį išpardavėme! Ką norėtume perduoti skaitytojams? Tikimės, jog neliksime nepastebėti ir būsime įvertinti ateityje. Geros dienos. „Wever clothing“.“

„Saliut, Monika. Shop’as stengiasi palaikyti visą gatvės kultūrą, prisidedame prie įvairių renginių, ateičiai esame numatę ir savų projektų. „WSUP“ parduotuvėje gali įsigyti vienetinių drabužių, kepurių ir aksesuarų savo originalumui išreikšti. Čia – įdomūs brandai iš Lietuvos, Europos ir Amerikos. Mums nuolat puikios nuotaikos suteikia gera muzika ir draugiškas kolektyvas. Rimas.“

„Naked Bruce“ (43 % balsų) „Naked Bruce“ – tai, ko trūko stilingai, lietuviškai vasarai! „Naked Bruce“ tamprės – 2013 m. vasaros sprogimas Lietuvoje! Kūrėjos paklausėme apie ateities planus ir pasiekimus po pasirodymo SwO rekomendacijose. „Laba diena! Kaip gera girdėti, kad žmonėms patinka tai, ką darau! Ačiū! „Naked Bruce“ per vasarą ūgtelėjo ir atvėsus orams į darbus kibo su dviguba energija. Šiuo metu tamprių galima įsigyti Vilniuje, Klaipėdoje, o visai netrukus – ir Kaune. Tobulėjame, teiraujamės klienčių, kaip sekasi nešioti mūsų kurtus gaminius, kad sužinotume, kokių trūkumų ar privalumų turi kiekvienas modelis. Norėčiau palinkėti nedvejoti ir įsigyti „Naked Bruce“ tamprių dėl kelių paprastų priežasčių. Pirma, tamprių audinys reaguoja į kūno temperatūrą, – vasarą nesulaiko šilumos, o žiemą netraukia šalčio! Antra, jos niekada nepraras savo formos ir spalvos. Pamatysite, daugiau jokių kitų tamprių nenorėsite!“

www.swo.lt

Dovilė Bielousovaitė (32 % balsų) Visada vertinau rankų darbo rankines! Originalios, rankų darbo rankinės – aksesuaras, kuris lydės ilgai. Dovilė Bielousovaitė kuria viską – nuo kuprinių iki delninių. Rugsėjo mėnesio SwO rekomendacijose ji susilaukė tikro gerbėjų antplūdžio! „Labas, Monika. Džiuginat mane jūs pastaruoju metu! O sekasi puikiai! Po pirmosios SwO rekomendacijos gavau daugybę laiškų, nemažai žmonių pamatė mano darbus ir juos puikiai įvertino. Jau ne viena kuprinė ant klienčių pečių, o dar kiek naujų laukia… Su natūralia oda dirbu tik pusantrų metų, tad, pažiūrėjus į pirmus darbus, pažanga akivaizdi… Smagiausia tai, kad kiekvienas darbas skirtingas, sukurtas konkrečiam žmogui, kurį pamačius mieste, kad ir po metų, visad smagu pašnekinti. Dovilė.“

51 | SwO street


„Make Heads Turn“ (24 % balsų)

„Shhh. It‘s secret by Kristina Tuckutė“ (31 % balsų)

Išskirtinis gėlių vainikas jau puošia mano galvą. Nebuvo renginio, būčiau likusi nepastebėta.

Jau žaviuosi savo nepriekaištingomis lūpomis veidrodyje!

Gėlėtų lankelių banga vis dar karaliauja galvos aksesuarų viršūnėse. Jų kūrėja Goda ateityje planuoja didinti aksesuarų bagažą. Kas vyksta dabar „Make Heads Turn“ galvoje? „Sveika, Monika. Smagu sulaukti tokio laiškelio. Mano vizija yra tokia, kad „Make Heads Turn“ vardas būtų siejamas su papuošalais ir aksesuarais, t.y. ne tik su galvos papuošalais, nes lankeliai tebuvo pradžia. Šiuo metu uoliai dirbu, tikiuosi, kad iki gruodžio mėnesio merginas pradžiuginsiu kepurėmis, šalikais, rankinėmis. O pavasarį prižadu dar daugiau staigmenų. Goda.“

Gundančiomis, putliomis lūpomis, deja, nėra apdovanotos visos merginos, tačiau Kristina Tuckutė atskleidė paslaptį, dėl kurios dailiosios lyties atstovės gali labiau pasitikėti savimi ir tapti dar žavingesnėmis! Ar kūrėja pateiks daugiau staigmenų? „Sveiki, Monika, Malonu, kad mano produktas taip gausiai įvertintas. Mano produkcija yra naudojama ne tik Lietuvoje, bet ir už plačių jos ribų, dėl ko labai džiaugiuosi ir dėkoju savo klientėms. Siekiu patenkinti savo sekėjų norus ir labai intensyviai dirbu ties dar dvejomis naujomis, nuostabiomis spalvomis, kurios buvo išrinktos balsavimų keliu mano puslapyje. Gundančios lūpos veda pasitikėjimo savimi link, o juk tai ir yra svarbiausia mūsų, moterų, pasaulyje. Gero vakaro. Kristina Tuckutė”

Aira Voss (45 % balsų) Aira Voss naujos kolekcijos klipas suintrigavo – seksiu tolimesnes naujienas! Aira Voss kolekcijos ,,Wild Majesty AW13“ reklaminė kampanija, sukurta bendradarbiaujant su TWODICKS fotografais, sukėlė didelį šurmulį tarp mados mylėtojų. Kas šį kūrėja ir kada galėsime pasimatuoti šios kolekcijos drabužius? Tai klausimai, kurie kirbėjo ir mūsų mintyse. „Sveiki! Šiuo metu esu paskendusi naujos kolekcijos kūrybiniame procese, stengiuosi nuolat augti, plėsdama savo žinias, labai daug keliauju. Nekantrauju, kada mano drabužiai galės puikuotis parduotuvių lentynose. Tikiuosi visiems kuo greičiau suteikti galimybę ne tik stebėti, bet ir įsigyti tai, kas jiems patinka. Aira“

„Gėda Pelėda“ (41 % balsų) Su „Gėda Pelėda“ rankine jau senai nebesiskiriu. „Gėda Pelėda“ jau turi būrį gerbėjų, o jų kurtos rankinės – ne vieną savininkę! Smagu girdėti, jog naujos spalvos ir skirtingi modeliai pasirodys jau ne už kalnų. „Gėda Pelėda“ pasakoja apie naujausius planus: „Labas rytas, Monika, „Gėda Pelėda“ mėgaujasi rudeniu ir naujausiais modeliais, skirtais gražiausiam metų sezonui. Daug laiko praleidžiame dirbtuvėse, o likusį laiką skiriame internetinės svetainės kūrimui. Smagi naujiena – daugybė naujų odos spalvų ir tipų. Net ir matyti modeliai atrodo kitaip, o naujieji – susilaukia didžiulio dėmesio. Nesislėpk!“

www.swo.lt


www.swo.lt

53 | SwO street


Kelyje fotografė: Diana nobre Asistentai: Carla Bessa, Mariana Neves, Pedro Neves Stilistas: Louis Alves da costa Plaukų stilistas: José Carlos Taipa modeliai: Joana Ribeiro @ L’Agence, Joana Castro @ Best models, João Miguel Lago @ Acting models Visažistė: Tânia Pinto Grafikos dizainerė: catarina alves

SwO

street | 54

www.swo.lt


www.swo.lt

55 | SwO street


SwO

street | 56

www.swo.lt


www.swo.lt

57 | SwO street


SwO

street | 58

www.swo.lt


www.swo.lt

59 | SwO street


SwO

street | 60

www.swo.lt


www.swo.lt

61 | SwO street


SwO

street | 62

www.swo.lt


www.swo.lt

63 | SwO street


SwO

street | 64

www.swo.lt


www.swo.lt

65 | SwO street


SwO

street | 66

www.swo.lt


www.swo.lt

67 | SwO street


SwO

street | 68

www.swo.lt


www.swo.lt

69 | SwO street


SwO Helouvynas pas „Čiop Čiop“ Monika Bartoševičiūtė NUOTRAUKŲ ATORIUS: Fotografas, kuris bijo žmonių

SwO komanda Helouvyno naktį nepavirto į gatvėmis slankiojančius zombius, o pasinaudoję kulinarinio lofto „Čiop Čiop“ pakvietimu, išmėgino vaidmenis modernioje italų virtuvėje. Baltose lofto patalpose pasitiko Helouvyno dekoracijos: juodos gėlės, juodas, išskobtas moliūgas, baltas rūkas bei video projekcijos. Vakarėlio svečiai sutartinai taip pat pasirinko klasikines spalvas – juodą, baltą ir raudoną, o dėmesį traukė „Čiop Čiop“ lofto Urtės raudonas „pipirinis“ lankelis. Interviu su „Čiop Čiop“ SwO magazine nr. 5 numeryje skaitykite čia: http://issuu.com/swomagazine/docs/swo5. Susirinkusiems svečiams šefas  Gian Luca Demarco  priminė, jog į virtuvę turime įeiti pilnais pilvais ir pasiūlė mėgautis maskarponės, juodos duonos ir burokėlių variacijomis, kurias sukūrė kartu su „Čiop Čiop“ šefu Ronaldu Nagrockiu, trumpam pavirtusiu į… numirėlį!  Gian Luca  kulinariniame vakarėlyje svečiams padėjo susipažinti su italų kultūra ir maisto gaminimo principais. Šventinis meniu nustebino: užkandžiui buvo pasiūlyta „girta“ obuolių tyrė su pelėsinio sūrio fondiu, pagardinta medumi, pagrindiniu patiekalu tapo juodi  Tagliatelle makaronai su „prigirdyta“ lašiša, o desertui ragavome šokoladiniais makaronais įdarytų apelsinų, papildytų maskarponės kremu ir viskio ikrais. Jau per pirmąsias minutes, apstoję didelį metalinį stalą, sužinojome praktiškų smulkmenų apie prijuostes, peilius ir medines lenteles. Smagų šurmulį kėlė ir vakarėlio svečiai bei pats šefas, kalbėdamas apie nenuod(ėmi) ngą kalmarų skystį ir… girtus – viskyje ruoštus – obuolius.


www.swo.lt

SwO Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove. 71 | street


Kiek po vidurnakčio: Helouvynas Opiume Rasa Sadauskaitė NUOTRAUKŲ ATORIUS: Fotografas, kuris bijo žmonių

Kiek po vidurnakčio užsukę į Islandijos gatvę, smagiai įsisukome į Opiumo Helouvyno įsiūbuotą laivą. Ir laiku, nes čia jau artinosi aukščiausia šios ypatingos nakties banga. Vakarėlio denis susirinkusiųjų įsiūbuotas jau gerokai, o netrukus prie vairo stoja ir pats vakaro kapitonas – Todd Terje. Iškeltų rankų jūra, jūreiviški dryžiai, laivo šmėklos ir nesuvaldomai šėlstanti muzikinė audra mus lydėjo iki pat paryčių, o pats baisiausias vakarėlio momentas buvo kelionės pabaiga ir prišvartuotas nakties linksmybių laivas. Jei linksminotės kartu, ieškokite savo veidų galerijoje. Jei neužsukote, geros kelionės po mūsų prisiminimus iš Opium klube vykusios, jūreivių pilnos Helouvyno nakties!

SwO

street | 72

www.swo.lt


www.swo.lt

73 | SwO street


www.swo.lt

SwO magazine Facebook

Profile for SwO magazine

SwO street #11  

Free bi-monthly urban fashion publication

SwO street #11  

Free bi-monthly urban fashion publication

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded