technologijos
Plytinė krosnis pagal I. Kuznecovo technologiją
R. Jatkausko nuotr.
cialiai paruoštas formas. Kiekvienas iš šių būdų turi savitų gamybinių niuansų, pvz., rankomis plakti kokliai yra gerokai imlesni laikui ir žmogaus prisilietimui, todėl brangesni. Naudojant presavimo formas susiduriama su presavimo formų ilgaamžiškumo ir pakeičiamuno klausimais. Pasak UAB „Kachel keramika“ atstovo Ryčio Suknelevičiaus, glazūruoti kokliai išsiskiria ilgaamžiškumu ir atsparumu aplinkos veiksniams – drėgmei, saulės spindulių poveikiui, ilgiau išlaiko šilumą, nebijo temperatūrų svyravimų. Koklinė krosnis sugeba sukaupti šilumą ir ją spinduliuoti ilgą laiką. Koklinės krosnys gali būti statomos storasienės, plonasienės, atsižvelgiant į tai, kam krosnies savininkas suteikia daugiau reikšmės – ilgesniam šilumos spinduliavimo laikui ar greitesniam patalpų įšilimui. Senovinė amerikiečių krosnis su virykle Tokio tipo krosnis mūrijama tarpusavyje sujungiant koklius. Pirmiausia pradedama nuo apatinės koklių eilės, ją sumūrijus daroma vidinė krosnies inžinerija. Eilė po eilės kylama, kol krosnis užbaigiama. Anot UAB „Židinių meistrai“ direktoriaus Rimo Jatkausko, vidutiniškai vienai koklinei krosniai pastatyti prireikia vienos savaitės. Nemažai laiko atima ir įvairių papuošimų, pagražinimų tvirtinimas.
Tradicinė koklinė krosnis R. Suknelevičiaus nuotr.
Plytinė krosnis
Plytinės (dar vadinamos klasikinėmis) krosnys labiau paplitusios Rytų šalyse, visų pirma Rusijoje, tačiau nemažai jų statoma ir Lietuvoje. Rimas Jatkauskas išskiria trijų tipų plytines krosnis: kanalines, kupolines ir kombinuotas. Kanalinėje krosnyje dūmas patenka į kanalus, kurie būna išraizgyti tam tikru būdu ir tik tada išeina pro kaminą. Lietuvoje populiarėja rusų išradėjo Igorio Kuznecovo plytinės krosnys. Jos turi dvigubo degimo pakurą ir veikia dujų generacijos principu. Tokiu būdu gaunamas aukštesnis naudingumo koeficientas. Kupolinėse (dar vadinamose kamerinėse) krosnyse dūmai kaupiasi specialioje kameroje ir taip šildo krosnį. Krosniai degant dujos krinta žemyn ir pasišalina. Kombinuotos krosnys jungia abi minėtas sistemas. Tačiau tiek koklinės, tiek ir plytinės krosnies pats veikimo principas yra labai panašus.
Moderni krosnis
Lietuvoje vis labiau populiarėja vadinamosios modernios krosnys. Jų svoris ir matmenys, palyginti su klasikinėmis, gerokai mažesni, platesnės dizaino galimybės, jos puikiai tinka šiuolaikiniame interjere. Klasikinė (pavyzdžiui, plytinė) krosnis surenkama iš daugelio smuklių detalių, o moderni statoma iš modernių stambių modulių, kurių gamybos medžiaga yra molis. Tokiu būdu gaunama daug mažiau siūlių, o tai užtikrina didesnį sandarumą ir geras akumuliacines savybes. Atskiri moduliai leidžia tokią krosnį sukonfigūruoti į lygiakraščius arba figūrinius gaminius. UAB „Stiksas“ direktoriaus Eduardo Giedros teigimu, modernios krosnies šilumos laidumas aukštas, jai prišildyti reikia mažiau malkų ir laiko nei plytinei krosniai. Akumuliacinės savybės priklauso nuo krosnies konstrukcijos ir akumuliacinės masės. Pasak E. Giedros, sunaudojus tik 25–30 kg malkų, yra pa-