Page 1

(2202)

6

2012 m. kovo 22 d.

www.ktu.lt

Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d.

ISSN 2029-7173

Atidaryta Moksleivių laboratorija

”Branduolinės“ dienos

Inga Dubovijienė

Kovo 6 d. vyko KTU akademinės bendruomenės susitikimas su Energetikos ministerijos ir Visagino atominės elektrinės atstovais.

Kodėl skalbyklėje katinui apsisuka galva, o sliekui – ne? Ar jums nekyla tokių klausimų? Vaikams, esame tikri, kyla, ir dar painesnių. Taigi, Kauno technologijos universiteto Studentų mokslinės draugijos nariai, Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, Akademinis pažangos centras, remiami KTU vadovybės, imasi padėti tokiems smalsiems, judriems, kartu ir sunkiai kuo nors susidomintiems moksleiviams. Kovo 14 d. KTU Studentų miestelyje atidaryta Moksleivių laboratorija, kurioje moksleiviai ne tik gaus žinių, bet ir patys atliks bandymus, gilinsis į mokslo paslaptis ir galbūt atras dar neatrastų dalykų. „Laboratorija skirta tam, kad vaikai per eksperimentus pažintų pasaulį ir save, – atidaryme teigė KTU Akademinės pažangos centro direktorė dr. Vilija Dabrišienė. – Mums rūpi, kas liks po mūsų, tad manome, kad į vaikų širdis įdėtos vertybės ir žinios yra svarbiausia.“ Dirbti su įvairias prietaisais, kompiuterinėje erdvėje modeliuoti įvairias situacijas moksleiviams padės vos keleriais metais už juos vyresni studentai. Kartu su jais moksleiviai patys atliks eksperimentus, padėsiančius išaiškinti įvairius reiškinius. Lietuvoje tai bene vienintelė specialiai visų miestų ir miestelių moksleiviams skirta laboratorija, kurioje sukaupta itin moderni aparatūra ir prietaisai.

KTU Moksleivių laboratorijoje nemokamai bus galima naudotis įvairioms mokslo šakoms (fizikai, chemijai, biologijai, matematikai, informatikai) studijuoti skirtais stendais, kurie parinkti atsižvelgus į kasdieniame gyvenime sutinkamus reiškinius ir aktualias šių dienų problemas.

Nukelta į 3 p.

2-6 psl.

Lietuvių kalba. Ar ji pralaimi? „Kartais labai rėžia ausį netaisyklingai kirčiuojami dėstytojų žodžiai ar gramatinės klaidos skaidrėse, kartais dėl to net suabejoji kompetencija.“

4-5 psl.

Vasarą KITAIP Registracija į akademinius BEST vasaros kursus vyksta tik iki kovo 25 d.

6 psl.

Sukurta daina Ričardo Šaknio nuotr.

Studentų atstovybė suorganizavo tarptautinius jaunimo mainus „Aš gyvenu su muzika“.

7 psl.

Moksleivių laboratorijoje bus galima atlikti įvairius tyrimus

Naujas Garbės daktaras Kovo 7 d. Kauno technologijos universitete vykusiame iškilmingame Senato posėdyje, skirtame Universiteto 90-osioms įkūrimo metinėms ir Kovo 11ąjai paminėti, chemijos srities mokslininkui, buvusiam Danijos technikos universiteto rektoriui dr. Hansui Peteriui Jensenui buvo suteiktas mūsų Universiteto Gar-

Laboratorinei įrangai pirkti KTU skyrė 200 tūkst. litų. Kaip teigė laboratorijos atidaryme dalyvavęs KTU studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas, laboratorija turės tąsą. Atsižvelgus į jos reikalingumą, toliau

bės daktaro vardas. Apie dr. H. P. Jenseno pasiekimus, jo sąsajas su Lietuva papasakojo buvęs KTU rektorius dabartinis KTU Europos instituto direktorius prof. Kęstutis Kriščiūnas. Jis pabrėžė, kad ilgiausia ir reikšmingiausia profesoriaus H. P. Jenseno akademinės karjeros dalis buvo susijusi su Da-

nijos technikos universitetu, kuriame jam 1986–2001 m. teko eiti ir rektoriaus pareigas. Būdamas rektoriumi 7-erius metus ėjo Danijos rektorių konferencijos prezidento pareigas ir penkerius metus buvo Šiaurės universitetų asociacijos prezidentu. Be to, vadovavo UNESCO inžinerinio lavinimo tarptautiniam komitetui, buvo Europos Tarybos Mokslo ir studijų komiteto narys, Danijos mokslo tyrimų tarybos narys, susijęs su NATO moksliniais tyrimais. H. P. Jenseno dėka bei jo asmeninėmis pastangomis 1991 m. KTU buvo įkurtas Aplinkos inžinerijos institutas, pradėti jungtiniai mokslo tyrimų projektai. 1993 m. Jono Klėmano nuotr. dr. H. P. Jenseno iniciatyva KTU Garbės daktaras Hansas Peteris Jensenas (viduryje) su žmona ir KTU vadovais Nukelta į 3 p.

Puikūs fizikų rezultatai Doc. Živilė Rutkūnienė Fundamentaliųjų mokslų fakultetas Kovo 3 d. Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakultete vyko Septynioliktasis respublikinis prof. K. Baršausko fizikos konkursas. Šiemet konkurse dalyvavo rekordiškai daug dalyvių – 270 moksleivių iš visos Lietuvos. Tradiciškai daugiausiai dalyvių buvo kauniečiai

(55), tačiau šiemet atvyko gausios delegacijos ir iš Alytaus (39 moksleiviai), Panevėžio (36 moksleiviai), Vilniaus (27 dalyviai), Klaipėdos krašto (Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, 33 dalyviai) ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Susirinkusiuosius sveikino profesoriaus Kazimiero Baršausko sunūs, Kauno technologijos universiteto rektorius, ilgametis konkurso Nukelta į 2 p.

Ričardo Šaknio nuotr.

Konkurse moksleiviai ne tik atlieka užduotis, bet ir susipažįsta su Universitetu


2

LAIKAS IR MES

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

Veiklios partnerystės pavyzdys Kovo 12 d. Universitetas, atstovaujamas rektoriaus prof. Petro Baršausko, ir įmonė „Moguntia“, atstovaujama vadovo Johaneso Tonauerio (Vokietija) ir antrinės įmonės UAB „Moguntia Baltija“ direktoriaus Artūro Šeimio, pasirašė paramos ir bendradarbiavimo sutartis. „Moguntia“ – viena seniausių ir didžiausių prieskonių gamintojų Europoje. Tai šeimos verslo įmonė. Iki sutarties pasirašymo ji taip pat bendradarbiavo su Kauno technologijos universitetu. Praėjusiais metais „Moguntia“ KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro laboratorijai nupirko įrangos už 102 tūkst. litų. Pasirašyta paramos sutarti-

mi įmonė skirs dvi stipendijas po 1000 Lt (po vieną tūkstantį litų) aukštų akademinių rezultatų pasiekusiems Kauno technologijos universiteto maisto technologijų srities magistrantams, kurių tiriamajame darbe analizuojamos mėsos technologijų problemos. Viena stipendija atiteks studijuojantiesiems maisto mokslo ir saugos programą; kita stipendija – studijuojantiesiems maisto produktų technologijos programą. Stipendijos bus skirtos pavasario semestre. Bendradarbiavimo sutartimi UAB „Moguntia Baltija“ ir Kauno technologijos universitetas įsipareigojo rengti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų, technologi-

Jono Klėmano nuotr.

Prieš pasirašant sutartį (iš kairės): rektorius prof. P. Baršauskas, Johanesas Tonaueris, Artūras Šeimys

SVEIKINAME JUBILIATUS

nės plėtros, žmogiškųjų išteklių ir kitų sričių projektus, kartu kurti mokslinę produkciją ir keistis informacija, bendradarbiauti tobulinant studijų programas ir organizuojant studentų mokomąsias praktikas ir įgytų žinių pritaikymą darbo vietoje. Be to, studentams ir mokslininkams bus sudarytos galimybės susipažinti su įmonėje įdiegtomis technologijomis, valdymo sistema ir kitomis naujovėmis, susijusiomis su moksline veikla ir studijomis. Sutarties pasirašymo dieną viešėjęs „Moguntia“ vadovas J. Tonaueris sakė, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai svarbus, ypač maisto pramonės srityje. „Žiūrime į ateitį, stengiamės, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir sveikas, – pabrėžė J. Tonaueris. – Tad mūsų prioritetas yra ryšiai su mokslu. Šios dvi grandys gali pasiekti gerų rezultatų.“ KTU Cheminės technologijos fakulteto absolventas UAB „Moguntia Baltija“ direktorius Artūras Šeimys pasidžiaugė, kad nuo jo studijų laikų fakultetas pasikeitė neatpažįstamai, kad tapo modernesnis, studentams sudarytos puikios sąlygos ugdyti savo gebėjimus, o verslui – tobulinti produktus. „S. a.“ inf.

Puikūs fizikų rezultatai Atkelta iš 1 p.

rėmėjas prof. Petras Baršauskas, Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas doc. Vytautas Janilionis, Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis. Į konkursą taip pat atvyko svečias iš Visagino elektrinės, branduolinio kuro ekspertas A. Jurkevičius, kuris sveikino moksleivius, pasiryžusius įveikti konkurso užduotis. Dalyviams buvo pristatytos darbų užduočių ruošimo ir vertinimo komisijos ir jų pirmininkai – doc. dr. Rimgaudas Brazdžiūnas (12 klasė), doc. dr. Linas Puodžiukynas (10 klasė), doc. dr. Jurgita Čyvienė (9 klasė) ir asistentas Darius Virbukas (11 klasė). Dalyviai rungtyniavo keturiose amžiaus grupėse: devintokų (84 dalyviai), dešimtokų (79 dalyviai), vienuoliktokų (64 dalyviai) ir dvyliktokų (43 dalyviai). Moksleiviai sprendė KTU Fizikos katedros dėstytojų parengtus uždavinius. Užduotyse buvo po šešis uždavinius, kurie įvertinti tam tikru balų skaičiumi. Teisingai išsprendę visus uždavinius

9–11 klasių moksleiviai galėjo surinkti 25 balus, o dvyliktokai – 20 balų. Po trijų valandų intensyvaus darbo moksleiviai galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, apsilankyti KTU bendrosios fizikos laboratorijose, stebėti naujas fizikines demonstracijas, kurias parengė KTU Fizikos katedros doc. Virgilijus Minialga. Be to, per konkursą vyko seminaras mokytojams ir dėstytojams „Mokykla ir universitetas: inovatyvaus mokymo galimybės“. Iš viso čia susirinko apie 90 dalyvių. Seminaro dalyviams buvo pristatytas naujasis Visagino elektrinės reaktoriaus modelis (pranešėjas A. Jurkevičius) ir naujosios elektrines galimybės. Seminaras tęsėsi naujoje Moksleivių laboratorijoje, kurią pristatė KTU Studentų mokslinės draugijos narys, Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentas Simonas Bulota ir Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis. Svečias iš UAB „Mokslo technologijos“ P. Arbačiauskas pristatė naujas gamtamokslinių laboratorijų galimybes. Seminare LA-

Ričardo Šaknio nuotr.

Šiemet konkurse dalyvavo rekordiškai daug moksleivių

MA BPO atsakingasis sekretorius doc. Saulius Raila supažindino dalyvius su priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas naujovėmis. Pasibaigus konkursui komisijos pradėjo darbą – taisė moksleivių darbus. Komisijų sprendimu nugalėtojais tapo: tarp devintųjų klasių pirmą vietą užėmė Vilniaus licėjaus moksleivis Gintautas Kamuntavičius, antrą vietą – Ieva Laukaitytė (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija) ir Simonas Garšva (Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija). Trečia vieta skirta Kasparui Steponavičiui iš KTU gimnazijos ir Domui Kalvaičiui iš Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos. Dešimtų klasių grupėje skirtos net trys pirmos vietos: Vildai Kornelijai Markevičiūtei (Vilniaus jėzuitų gimnazija), Lukui Šteiniui (Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago gimnazija) ir Mantui Pajarskui (Vilniaus licėjus). Karolis Gricius iš Mažeikių Gabijos gimnazijos užėmė antrą vietą, o tris trečias vietas pasidalijo: Martynas Riauka (Vilniaus Žirmūnų gimnazija), Petras Gedminas (Telšių Žemaitės gimnazija), Aidas Liaudanskas (KTU gimnazija). Vienuoliktokų grupėje pirmavo Laurynas Žievys iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos, antrą vietą užėmė Audrius Radvilas (Mažeikių Gabijos vidurinė mokykla), trečią – Kamilė Rastenytė (Vilniaus licėjus). Tarp dvyliktokų geriausiai pasirodė Tomas Čerškus (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija), antrą vietą užėmė Laimis Jagintavičius (Kauno „Saulės“ gimnazija) ir Karolis Tarasaitis (Mažeikių Gabijos gimnazija), trečia vieta skirta Ignui Masiokui (KTU gimnazija). Nugalėtojams prizai bus įteikti gegužės 3 d. per KTU Jaunųjų mokslininkų parodą „Technorama“.

Rimą Joną Šurną

(Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas), gimusį kovo 22 d.

Angelę Augustauskienę

(Dekanatas), gimusią kovo 24 d.

Ramunę Aureliją Lazauskienę

(Fundamentaliųjų mokslų fakultetas), gimusią kovo 28 d.

Eugeniją Anelę Buškevičiūtę

(Socialinių mokslų fakultetas), gimusią kovo 30 d.

Arvydą Adomavičių

(Šilumos ir atomo energetikos katedra), gimusį kovo 31 d.

Stasį Žebrauską

(Elektros inžinerijos katedra), gimusį balandžio 1 d.

Arvydą Juozą Vitkauską

(Dizaino ir technologijų fakultetas), gimusį balandžio 3 d.

Eugenijų Bagdoną

(Regionų plėtros katedra), gimusį balandžio 4 d.

Artūrą Vencių

(Fakultetų aptarnavimo skyrius), gimusį balandžio 4 d.

Liuciją Mikšaitę

(Leidinių platinimo grupė), gimusią balandžio 5 d.

GINS DISERTACIJAS ● 2012 m. balandžio 6 d. 13 val. KTU Disertacijų

gynimo salėje (K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Vilijos Kriščiūnienės daktaro disertacija tema „Kai kurių heterociklinių ir karbohidratinių junginių selektyvus funkcionalizavimas atliekant Pd- ir Cu- katalizuojamas kryžminio jungimo reakcijas“ (fiziniai mokslai, chemija). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Algirdas Šačkus (KTU, fiziniai mokslai, chemija). Chemijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Zigmuntas Jonas Beresnevičius (KTU, fiziniai mokslai, chemija); nariai: dr. Svajus Asadauskas (Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutas, fiziniai mokslai, chemija), prof. dr. Vytautas Getautis (KTU, fiziniai mokslai, chemija), doc. dr. Linas Labanauskas (Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutas, fiziniai mokslai, chemija), doc. dr. Vytas Martynaitis (KTU, fiziniai mokslai, chemija). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Vytautas Mickevičius (KTU, fiziniai mokslai, chemija), prof. habil. dr. Sigitas Tumkevičius (VU, fiziniai mokslai, chemija). Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

● 2012 m. balandžio 13 d. 10 val. KTU Disertacijų gynimo salėje

(K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Arūno Perednio daktaro disertacija tema „Rotorinių sistemų guolių adaptyvaus vibracijų monitoringo metodo sukūrimas ir rezultatų patikimumo tyrimas“ (technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Matavimų inžinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Rymantas Jonas Kažys (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija); nariai: prof. habil. dr. Stasys Vygantas Augutis (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), prof. habil. dr. Albinas Kasparaitis (VGTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), prof. dr. Arminas Ragauskas (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), prof. habil. dr. Bronislovas Spruogis (VGTU, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija). Oficialieji oponentai: dr. Renaldas Raišutis (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), prof. habil. dr. Vladas Vekteris (VGTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).


U N I V E R S I T E T AS IR VISUOMENĖ

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

Atidaryta Moksleivių laboratorija

ŽVILGSNIS Esame permainų kupiname sūkuryje...

Atkelta iš 1 p.

tikimasi praplėsti cheminių ir kitų tyrimų galimybes. Idėja Universitete moksleiviams pasiūlyti galimybę bandymais išsiaiškinti įvairius klausimus kilo Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prof. Giedriui Laukaičiui. Be to, Akademinis pažangos centras, paakinti sėkmingai vykstančių KTU Vaikų universiteto ir KTU Moksleivių universiteto, taip pat turėjo planų tęsti bendradarbiavimą. Studentai entuziastingai parėmė Moksleivių laboratorijos atsiradimą, patys rengia laboratorinių darbų aprašymus. Šio projekto studentų koordinatorius Simonas Bulota, studijuojantis taikomąją fiziką, sakė, kad juos skatina noras padėti vaikams įdomiai mokytis gamtos mokslų, be to, galimybė dirbti su modernia įranga. „Mums tiesiog patinka tai, ką

Ričardo Šaknio nuotr.

Akademinio pažangos centro direktorė dr. Vilija Dabrišienė ir Simonas Bulota tiki, kad moksleiviams bus įdomiau mokytis mes darome, – teigė Simonas, ne pirmus metus moksleiviams ren-

giantis išvažiuojamąjį projektą „Įdomieji eksperimentai“.

Ričardo Šaknio nuotr.

Atidaryme sulaukta nemažai Kauno mokyklų direktorių, Švietimo skyriaus atstovų

”Branduolinės“ dienos Universitete Giedrius ŽIDONIS Po pernai metais Japonijoje įvykusios tragedijos ypač didelis dėmesys atkreiptas į branduolinės energetikos saugumą – Vokietija eilinį kartą žada uždaryti atomi-

nes elektrines, Japonija kelia reikalavimus šalyje veikiantiems reaktoriams, įvairių kraštų „žalieji“ rengia demonstracijas, nukreiptas prieš branduolinę energetiką. Kovo 6 d. mūsų Universitete, Elektronikos rūmų Fizikos didžiojo-

Visagino atominės elektrinės reaktoriaus modeliu domėjosi ir studentai, ir visa Kauno miesto bendruomenė

Prabėgę metai KTU bendruomenei ir visai KTU studentijai buvo svarbūs ir pilni iššūkių. Pradedant permainomis Universiteto viduje ir baigiant studentų savivaldose. Svarbu, kad studentai ne tik turėtų būti, bet ir YRA įvykių centre. Įvykių, susijusių su studijomis, jų kokybe ir aplinka, kurioje esame. Jau dabar dalyvaujame ir prisidedame prie procesų, vykstančių Universitete: stebime, kuriame ir puoselėjame. Jau dabar juntami pirmieji konstruktyvios diskusijos tarp KTU bendruomenės ir KTU studentijos rezultatai. Rezultatai, kurie naudingi abiem pusėm. Rezultatai, kuriais siekiame abipusės gerovės. Galima pastebėti ir tai, jog tarp mūsų vis dažniau atsiranda tokių, kurie nėra abejingi, tokių, kuriems svarbūs aplink mus vykstantys procesai, ir tokių, kuriems rūpi nuveikti darbai. Kūrybinis procesas, noras tobulėti, ieškoti ir rasti tampa neatsiejama mūsų studijų dalimi. Studijų, kurių dalyviai ir stebėtojai, vertintojai ir kūrėjai esame mes patys. Trumpai paminėsiu kai kuriuos Studentų atstovybės per praėjusius metus nuveiktus darbus. Akademiniai reikalai buvo ir lieka viena svarbiausių Studentų atstovybės vykdomų veiklų. Siekta aktyvaus studentų dalyvavimo studijų procese gerinant vykstančius procesus ir inicijuojant pokyčius. Vienas svarbiausių atliktų darbų – tai pavasario ir rudens sesijos metu tęsta akcija „Nusirašinėjimas kenkia tavo ateičiai“, per kurią skelbtos socialinės reklamos, aktyviai veikė egzaminų stebėtojų studentų grupelės. Šios akcijos metu taip pat buvo bendradarbiaujama su kitais Kauno universitetais. Be to, Studentų atstovybės nariai aktyviai diskutavo su dekanatais dėl studijų modulių kokybės tobulinimo, taip pat įvyko susitikimas su Lietuvos studentų sąjunga, po susitikimo sukurtos naujos fakultetų studijų modulių vertinimo anketos. Siekiant, kad studentai gyventų ir mokytųsi patogioje ir modernioje aplinkoje, tiem, kam reikia, gautų socialinę paramą, didelis dėmesys skirtas socialiniams reikalams. Vienas iš minėtinų pernai atliktų darbų – apklausa „Kurkime studentų miestelio erdvę KarTU“, kuria siekta sužinoti ir išgirsti studentų nuomonę apie KTU Studentų miestelio viziją. Apklausos duomenys pateikti Infrastruktūros tarnybai. Aišku, Studentų atstovybė daug jėgų įdėjo organizuodama prasmingą studentų laisvalaikį ne tik Universitete, bet ir visame Kaune. Kaip ir kasmet praūžė KTU festivaliai – „DiDi“, „Rafes“, „Info šou“ ir kiti. Taip pat prisidėjo prie kitų padalinių iniciatyvų. Ateinančių metų pagrindiniai tikslai yra siekti, jog studentai ir toliau liktų įvykių centre. Be to, 2012 m. daugiau dėmesio bus skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui – kiekviena Studentų atstovybės veiklos sritis (akademiniai, socialiniai reikalai, laisvalaikis, ryšiai su visuomene ir kita) bus taip pat kreipiama tarptautiškumui skatinti ir plėtoti. Be to, sieksime realiai įtvirtinti KTU, kaip „žaliojo“ universiteto, vardą. Jau numatyta rengti studentiškas radijo laidas. Tad visiems studentams linkiu eiti ir siekti, sužinoti ir gauti bei turėti degančias akis ir širdis. KTU Studentų atstovybės prezidentas Justinas Staugaitis

je auditorijoje, įvykęs akademinės bendruomenės susitikimas su Energetikos ministerijos ir Visagino atominės elektrinės atstovais parodė, kad Lietuvoje atominės elektrinės šalininkų rankose gan patikimi koziriai.

Kaimyninės šalys turi gamtinių išteklių, mes – ne

Jono Klėmano nuotr.

3

Kaip teigia KTU dėstytojas fizikas Gediminas Adlys, mūsų valstybė nėra turtinga gamtinių išteklių, todėl branduolinė energija, kaip bazinės elektros gamybos šaltinis, yra labai logiška išeitis. „Dažnai yra giriama Estija, kad gerai tvarkomas ūkis, o Lenkija, kad beveik nepajuto ekonominės krizės. Viena iš priežasčių – jos turi gamtinių iškasenų elektros energijai gaminti: Lenkija turi akmens ir rusvosios anglies, Estija – degamųjų skalūnų. Abi valstybės iš jų pasigamina per 95 proc. elektros energijos. Tačiau šios valstybės yra nuolat baramos dėl didelio anglies dioksido kiekio išmetimo, todėl ir jos žvalgosi Nukelta į 6 p.

Naujas Garbės daktaras Atkelta iš 1 p.

santykį. Garbų mokslininką sveikino KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Aplinkos inžinerijos instituto direktorius prof. Jurgis Staniškis. „S. a.“ inf.

buvo suorganizuota KTU modernizavimo konferencija. Konferencijoje dalyvavo 20 valstybių atstovai. Po šios konferencijos Universitete pradėta įgyvendinti trijų pakopų aukštojo mokslo sistema, įdiegta modulinė-kreditinė studijų sistema. Pats mokslininkas Garbės daktaro vardo teikimo šventėje pasidalijo prisiminimais apie pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus, kas jį čia stebino ir džiugino, kalbėjo apie Danijos švietimo sistemą, aukštąsias moRičardo Šaknio nuotr. kyklas ir studentus, ERASMUS programą Danijoje, univerKTU Garbės daktaras Hansas Peteris siteto ir visuomenės Jensenas


4

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

Lietuvių kalba. Ar ji pralaimi? Neseniai minėjome Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną, šiais metais didžiuodamiesi teigiame esantys Lietuvos universiteto tradicijų tęsėjai. Vis dėlto... valstybės ir tautinės tapatybės pamatas – gimtoji kalba – negerbiama pakankamai. Mums kažkaip nepatogu vartoti tik lietuvių kalbą ne tik kasdieniame, bet ir moksliniame, oficialiame diskurse. Į savo lietuvių kalbą įpiname svetimybių, kurios priimamos kaip normalus reiškinys. Štai Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairėse teigiama: „Svarbiausia pasaulinės materialinės ir intelektinės rinkos tarpininke laikoma anglų kalba. Jos vaidmuo didėja Lietuvos ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime: stiprėja ne tik anglų kalbos mokymosi, bet ir specialybės įgijimo, darbo, intelektinės kūrybos šia kalba motyvacija, o kartu menkėja lietuvių kalbos prestižas. Valstybinės kalbos politika turi sukurti atsvarą globalizacijos sąlygojamoms naujoms vertybinėms orientacijoms, antraip ateities žinių visuomenė gali būti praradusi savo kalbą ir apskritai tautinę tapatybę.“ Taigi, ar mes suvokiame savo tautinę tapatybę, ar laikome garbės reikalu visur atstovauti savo tautai ir kalbai, ar kalbą, kaip valstybinę, išskiriame savo šalyje, savo mieste, savo Universitete. Na, kad ir menkutė smulkmena – iškabos. Pavyzdys paveikslėlyje – iš mūsų Universiteto... Bet pradėkime nuo gilesnių dalykų. Juos analizuoja KTU Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbotyros katedros doc. Saulutė Juzelėnienė. KTU studentai išreiškė savo nuomonę apie gimtąją kalbą, jos vertę ir svetimybių įtaką.

Asmenybės formavimosi sąlyga „Psicholingvistų, kognityvinės lingvistikos atstovų teigiama hipotezė, kad mąstymas ir kalba yra neatsiejami: žmogaus sąmonėje informacija saugoma ir tvarkoma bendresnių už konkrečias kalbas kodų, t. y. tam tikrų sąmonės konstruktų – konceptų pavidalu. Komunikuojant koncepto turinys aktyvuojamas ir verčiamas kalba, tam tikra ženklų sistema. Mūsų sąmonėje kaupiama

bėgti“, o ,,vesti“ – ,,padėti eiti prilaikant“, ,,pririšus raginti eiti, tempti paskui save“. Taigi galime teigti, kad lietuvių kultūroje tekanti moteris suvokiama kaip nesipriešinanti, kryptingai srovės nešama, paklūstanti ją prilaikančiam, raginančiam, tempiančiam paskui save vyrui. Dėl dažno vartojimo šių žodžių semantika yra nusitrynusi. Pasak A. Maceinos, tautinis auklėjimas iš gimtosios kalbos mokymo pirmiausia reikalauja nustatyti tinkamus mokinio santykius su pačia kalba. Mokinys turi pajusti, kad kalba yra lyg ir kokia šventenybė, kurios negalima niekinti netikslia tarsena, netaisyklingais posakiais ar šiurkščiu stiliumi, kad ji yra vienintelė sava kalba, organiškai suaugusi su mūsų siela ir tarsi tapusi jos dalimi.

„Jeigu kalba yra natūrali bendravimo priemonė, tai kiek žmogiškas yra tas bendravimas, kai taip kalboje paplitę žargonai, vulgarumai, nešvankybės, beprasmybės, tuščiažodžiavimas?“ J.Minkevičius ne tik individuali, asmeninė, bet ir visiems ta kalba kalbantiems bendra tautinė, kultūros, jos vertybių sistemos patirtis, vadinamoji kolektyvinė sąmonė. Taigi galime kalbėti apie tam tikrą tautos pasaulėvaizdį kalboje. Pavyzdžiui, skirtingai nuo anglų ir kai kurių kitų indoeuropiečių kalbų, lietuvių kalboje konceptui ,,būti santuokos ryšiais susijusiam, -iai“ reikšti pasitelkiami žodžiai ,,ištekėjusi“ (apie moterį), ,,vedęs“ (apie vyrą). Veiksmažodžio ,,tekėti“ pagrindinė reikšmė siejama su vandeniu, upe, šaltiniu ,,judėti srove kuria kryptimi,

Vydūno nuomone, ne tik kalba veikia žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo vidus daro įtaką žmogaus kalbai: „Jam tariant ir manant visuomet tai, kas teisu, malonu, gražu, visa tai auga jo viduje, ir nešvarumas turi išnykti.“ Intelektualumas ir kalba ne tik yra tarpusavyje susiję, bet ir skatina vienas kito vystymąsi. Ir apie tautos praeitį galima spėti iš kalbos.

Kalbų įtaka vienų kitoms Vis dėlto globalizacijos reiškinys neišvengiamas, jam būdin-

Jono Klėmano nuotr.

Kalbos ateitis – jaunimo rankose

Pavojus išnykti Pasak D.Crystalo, naujausiame kalbų sąraše – 6800 kalbų. Egzistuoja 58 kalbos, turinčios vieną likusį kalbėtoją, dar aptinkama 100 kalbų, kuriomis bendrauja 2, 3 ar 4 žmonės. Savo knygoje „Kalbos mirtis” profesorius pavojų prognozuoja mažiausiai pusei dabartinių kalbų. Autorius pažymi, kad kalbos ateitis – jaunimo rankose. Įdomu tai, kad kaltinimuose jaunimui savos kalbos negerbimu, žodžių, paimtų iš anglų kalbos, vartojimu, profe-

kalbos šerdį. Jos manymu, dabar svarbiausia išlaikyti kalbą visose, net ir labai sunkiose, gyvenimo srityse – ar tai būtų lazerių fizika, ar biochemija. Dėl lietuvių kalbos išnykimo pavojaus bendros nuomonės nėra, vieni mano, kad kalba pasiekė pirmą kalbos nykimo stadiją, kiti laikosi nuomonės, kad mirtis mūsų kalbai negresia. Vis dėlto kiekviena kalba yra meno kūrinys, ir kaip toks, jis yra tobulas įrankis, kurį pasitelkdamas žmogus gali užfiksuoti įvairių dalykų, minčių ir jausmų, išsaugoti atmintį ir reguliuoti socialinius santykius.“ Doc. Saulutė Juzelėnienė

”Atsakomybės išraiška“

Jono Klėmano nuotr.

Žmonės, norėdami suprasti vieni kitus, be gimtosios privalo mokėti ir kitų kalbų gi tiek teigiami, tiek neigiami aspektai. Daug ką lemia asmeninis požiūris, asmeninė vertybių sistema. Žmogus turi turėti stuburą – tvirtą, aiškų nusistatymą moralės normų atžvilgiu. Kokia būtų svarbiausioji to visa laikančio stuburo – vertybių sistemos dalis? Tai – meilė artimam žmogui. Na, o meilė prasideda nuo meilės sau, savo šaliai, gimtajai kalbai. Žmonės, norėdami suprasti vieni kitus, be gimtosios privalo mokėti ir kitų kalbų. Šių dienų pasaulyje sparčiai plinta daugkalbystės reiškinys. Pasaulyje ir Lietuvoje atlikta nemažai psichologinių, lingvistinių, pedagoginių dvikalbystės tyrimų, analizuojami teigiami ir neigiami šio reiškinio aspektai, Europoje intensyviai kuriamos dvikalbio ugdymo programos bei mokomosios priemonės, dvikalbiai vaikų darželiai ir mokyklos, kurių pagrindinis tikslas – labai gerai išmokyti dviejų ar daugiau kalbų. Kita vertus, skatinami projektai, kuriais siekiama kurti priemones, populiarinančias mažąsias kalbas, padedančias migrantų šeimų (dažnai mišrių) vaikams mokytis gimtosios (paprastai mamos) kalbos. Vis dėlto vertas dėmesio filosofo J. Minkevičiaus pastebėjimas: „Kalba yra žmogaus savikūros priemonė kultūros, istorijos ir tautos plotmėje. Sutrikusi kalba daro žmogų invalidą tautiškai ir istoriškai. Autentiškas žmogus tampa pats savimi mąstymo, kalbos ir elgesio bei veiksmo vienovėje. Kalbos pagedimas, švelniai tariant, pasidarė masiniu, jei ne universaliu reiškiniu. Jei kalba yra materiali idealaus mąstymo išraiška, tai kokias mintis nešioja tos nualintos galvos? O jei kalba natūrali bendravimo priemonė, tai kiek žmogiškas yra tas bendravimas, kai tiek kalboje paplitę žargonai, vulgarumai, nešvankybės, beprasmybės, tuščiažodžiavimas?“

sorius įžvelgia grėsmę – esą taip trukdoma galimybė jaunimui daryti įtaką kalbai. “Didžiausias pavojus kalbos išnykimui kyla kalbos viduje”, - tikina D.Crystalas ir priduria, jog kalba gali išgyventi išorinę - globalizacijos ar svetimų kalbų – įtaką. Autoriaus manymu, skoliniai kalbai nekelia pavojaus: „Visos kalbos susimaišiusios, nauji žodžiai skatina kal-

Įvairių KTU studentų organizacijų atstovai taip pat išreiškė savo nuomonę apie lietuvių kalbą, atsakė į klausimus. 1.Ar jums svarbu kalbėti ir rašyti taisyklingai lietuviškai? 2.Kaip manote, kodėl lietuvių kalba pralaimi, tarkime, prieš anglų kalbą? 3.Kas lemia, kad šnekamojoje, mokslinėje, kasdienėje kalboje vartojame daug svetimybių (ypač anglicizmų)? 4.Ar tau suteikia pranašumo, didesnės savigarbos bendraujant su kitataučiais, kad tu moki lietuvių kalbą? Agnė Velžaitė, „BEST Kaunas“ prezidentė: 1.Man labai svarbu kalbėti ir rašyti taisyklingai lietuviškai, nes tenka daug bendrauti su aukštas pareigas užimančiais žmonėmis, įmonių atstovais, tad mokėjimas gerai rašyti bei taisyklingai kalbėti sudaro daug geresnį įspūdį tiek apie patį žmogų, tiek apie organizaciją, kuriai atstovauju.

Ričardo Šaknio nuotr.

Tai ne užsienyje, bet KTU aptikta iškaba... Ką ji rodo? bos kaitą, tačiau neartina kalbos mirties”. Jo nuomone, nuo anglų kalbos įtakos nemirs nei lietuvių, nei kuri kita kalba – ji tiesiog pasikeis. Tokiu pavyzdžiu jis laiko anglų kalbą, kurioje – 80 procentų skolintų žodžių. Profesoriaus manymu, pati bendruomenė viena negali išsaugoti kalbos. Tai turi daryti ir atskiri žmonės, ir valstybės, ir tarptautinės organizacijos. D.Crystalas mato dvi išeitis, bandant išsaugoti nykstančias kalbas. Viena iš jų – rašyti knygas, žodynus, straipsnius, rengti TV ir radijo laidas apie nykstančias ar pavojuje atsidūrusias kalbas. Tačiau kitas, veiksmingesnis būdas yra menas. Naujų žodžių atėjimą į lietuvių kalbą Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė I.Smetonienė laiko normaliu dalyku. Anot jos, neradus lietuviško atitikmens, adaptuojant angliškus žodžius, svarbiausia nepažeisti pačios kalbos sistemos, nepriimti nevartotinų konstrukcijų, nepakeisti tam tikrų žodžių darybos dėsnių – išlaikyti

2.Kitos, o ne gimtosios kalbos vartojimas yra tapęs visuomenės mada. Anglų kalba tiesiog yra labai plačiai vartojama ir daugelio suprantama, todėl gali būti, kad renkantis ją, o ne lietuvių norima patraukti didesnę žmonių auditoriją. Taip pat tai šiek tiek primena vaikišką bruožą „aš moku, o tu ne“, kuris tarsi skatina naudoti tokius terminus, tokią kalbą, kurią daugiausiai girdime vartojant, kad pasipuikuotume. Daug ką lemia ir tų žmonių, kuriuos laikome autoritetais poelgiai, jeigu, pavyzdžiui, lietuvių muzikos grupės laiko autoritetais anglakalbes grupes arba atlikėjus, kurie daugiau vartoja anglų kalbą, o ne lietuvių, taip pat mieliau renkasi vartoti angliškus terminus ir kalbą. 3. Manu, kad tai, jog pagrindines mokslines tendencijas linkusios skleisti anglakalbės šalys, jos tarsi diktuodamos madas supažindina ir su atitinkama terminologiją joms suprasti. Nukelta į 5 p.


M E S J A I S DIDŽIUOJAMĖS

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

Atkelta iš 4 p.

4.Taip, nes tai yra mano gimtoji kalba. Evelina Kuodytė, studentiško leidinio „Njuspeipis“ redaktorė 1. Man kalbėti ir rašyti taisyklingai lietuviškai yra labai svarbu. Pirmiausia dėl to, kad, mano nuomone, tai parodo žmogaus išsilavinimo, pagarbos sau ir kitiems lygį, požiūrį į kultūrą. Tikriausiai kiekvienam žmogui derėtų draugauti su taisyklinga lietuvių kalba. Kartais labai rėžia ausį netaisyklingai kirčiuojami dėstytojų žodžiai ar gramatinės klaidos skaidrėse ir, jeigu tokių atvejų pasitaiko daugiau, kartais netgi suabejoji šio žmogaus kompetencija, nes akademinėje aplinkoje taisyklinga lietuvių kalba turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Turbūt skubančioje kasdienybėje taisyklinga lietuvių kalba tampa atsakomybės išraiška – kiek tau svarbu, ar tavo mintys nuskambės taisyklingai, ar išsiųsi savo elektroninį laišką iš karto, ar dar perskaitysi ir patikrinsi klaidas, ar tinkamai pasiruoši viešam kalbėjimui ir pan. 2. Manau, kad jaunimo vartojami angliški žodžiai paprasčiausiai tarptautiškumo skatinimo pasekmė ir tai galbūt nėra blogai. Niekas nebenori apsiriboti vien tik Lietuva, ypač kalbant apie muziką. Kartu daug kas mano, jog užsienio kalba pavadinta grupė užkoduota sėkmei, kad tai skamba labai „kietai“. Tačiau neabejotina, jog lietuvių kalba neišsemiama ir, manau, kartais žmonės smarkiai apsirinka pasirinkdami anglišką pavadinimą, o gal tiesiog eina lengvesniu keliu. 3. Net ir akademinėje aplinkoje, tarp dėstytojų ir studentų anglicizmai vartojami gana dažnai. Taip nutinka dėl to, kad kai kurių disciplinų metodų, modelių ar principų esmę gana sunku suprasti iš vertinių į lietuvių kalbą, o pasakius tai angliškai, iš karto visi supranta apie ką eina kalba. Taigi manau, kad kartais pakiša koją tai, jog lietuvių kalbos vertiniai dažnai neatitinka angliško žodžio esmės ir dėl to dažnai įvardinamas angliškas žodis. Šnekamo-

joje kalboje – labai subjektyvu. Pati tikrai nemėgstu vartoti daug anglicizmų, tačiau kai kurie draugai net bendrauja angliškai. Jiems neva taip lengviau. Ar tai gerai, ar tai blogai – sunku pasakyti. 4. Bendraujant su kitataučiais visada smagu ir linksma juos pamokyti keleto mūsų nelengvos kalbos žodžių, sulyginti kelių šalių gimtąsias kalbas ir pan. Dažnai dėl lietuvių kalbos originalumo didžiuojuosi mūsų lietuvių kalba, nes nors ji ir sudėtinga, tačiau labai savita ir išskirtinė. Pranašumo, kad moku savo gimtąją kalbą nejaučiu, juk ji gimtoji, ją privalu mokėti. Manau, žmogus pirmiausia turėtų puikiai išmokti savo gimtąją kalbą ir tik tuomet

2. Manau, lietuvių kalba pralaimi todėl, kad užsienietiška kalba skamba tiesiog kitaip negu mūsų gimtoji kalba, atrodo daug išskirtiniau ir unikaliau. O tai, kas unikalu, visada labiau žavi. Galbūt ir mūsų kalba kažkam skamba unikaliai ir įdomiai, gal kokioje nors šalyje yra grupių, pasivadinusių lietuviškai? 3. Svetimybės ateina dažniausiai su įvairiomis naujovėmis mokslo, technologijų, medicinos arba netgi menų ir madų srityse. Kai tik išgirstame naują pavadinimą arba frazę, bandome ją įsiminti ir atkartoti, o nežinodami lietuviško to žodžio atitikmens – sulietuviname. Tad manau pagrindinė priežastis, kodėl naudo-

Brigita Bakšytė, KTU FSA „Humsa“ pirmininkė (Apklausti studentai ir trumpai reziumuoti visi atsakymai) 1.Taip, svarbu, nes bendraujant žmonės dažnai atkreipia dėmesį į taisyklingą kalbą. Rašant dokumentus ir viešus tekstus taip pat svarbu laikytis visų taisyklių. Svarbu dėl pagarbos kalbai, savo šaliai ir sau pačiam. Vis dėlto lietuviai esame ir nekalbėti ar nerašyti taisyklingai lietuviškai tyčia, ne dėl neišmanymo ar nemokėjimo, tai tas pats kas tiesiog netausoti savo kalbos, papročių, tradicijų, kitaip tariant, jų negerbti. 2. Jaunos muzikos grupės laikosi standarto, kad lietuviš-

Ričardo Šaknio nuotr.

Didelę įtaką kalbai daro ir informacinės technologijos pulti mokytis dar kokių penkių vien tam, kad galėtų pasivadinti poliglotu. Ignas Gaižauskas, Dizaino ir technologijų fakultetas 1. Taip, man svarbu kalbėti ir rašyti taisyklingai, tačiau šiais laikais mus supa gausybė prietaisų, kuriais tiesiog nėra galimybės rašyti taisyklingai, pavyzdžiui, mano mobiliajame telefone nėra lietuviškų simbolių, tad esu priverstas rašyti netaisyklingai...

jame svetimybes – lietuviškų atitikmenų nežinojimas, arba norėjimas „mandriau“ išsireikšti. 4. Bendraujant su kitataučiais pranašumo suteikia tik tai, kad suprantu ir moku kažką pasakyti anglų ir rusų kalbomis. Lietuvių kalba pranašumo nesuteikia, tačiau suteikia egzotiškumo, unikalumo, nes, kiek teko susidurti, užsieniečiams lietuvių kalba atrodo graži, skambi ir jie visad nori išmokti kelis žodžius lietuviškai.

kos dainos yra nevertinamos (nekokybiškos) ir iškart galvodami apie tarptautiškumą, (apie savo dainų supratimą ne vien lietuviams, bet ir visam pasauliui) renkasi anglų kalbą, taip plečia savo klausytojų ratą, nors ir yra žinomų grupių visame pasaulyje, kurios dainuoja sava kalba. Be to, kiekviena kalba turi savo fonetiką, todėl netgi dainuojant lietuviškai galima išgauti kažką savitą, bet šiuo atveju būtent to savitumo bandoma atsikratyti ir

5

supanašėti su užsienio atlikėjais. Teko skaityti atlikėjų atsiliepimų, kad jie negali to paties išreikšti lietuvių kalba, todėl renkasi anglų kalbą. Mano manymu, arba jie nemoka lietuvių kalbos, arba nemoka to išreikšti jokia kalba. Galbūt anglų kalbą renkasi dėl prestižo, galbūt dėl jaunimo, kuris klausosi daugiausiai angliškų dainų ir jau jos yra labiau priimtinos (o jauni atlikėjai semiasi įkvėpimo iš užsienio dainų), nes dabar vaikomasi angliškų vertybių, dėl nepilietiškumo, žmonių nusivylimo savo šalimi. 3. Šnekamojoje ir kasdienėje kalboje daugiau jaunimas vartoja anglicizmus dėl to, kad jiems niekas nediegia pagarbos savo šaliai, pilietiškumo, nes visi yra nusivylę valstybe, dėl sunkaus gyvenimo, valdžios ir pan. Kartu iškeliama, pavyzdžiui, Anglija, kuri inteligentiška, ten visi laimingi, gerai gyvena ir viskas ten lengvai pasiekiama (nors iš tiesų taip nėra). Žinoma, televizija daro įtaką, jaunimas žiūri anglų kalba filmus ar laidas, iš kurių perima kai kurias frazes ir jas vartoja. Dabar paplitęs požiūris, kad jei įterpi į savo kalbą angliškus žodžius, esi „kietas“. Vyresnieji vis dar dabar įterpia į savo kalbą rusiškus žodžius, tokie laikai, bet svetimybių vartojimas nėra žalingas. Apskritai, kalba yra gyva ir ji turi vystytis ir keistis, noras ją įsprausti į rėmus tiesiog ją naikina. Nors, žinoma, pirma turi būti suvokimas, kad lietuvių kalba yra gyva ir kad ją reikia vartoti ir puoselėti. Mokslinėje kalboje svetimybių neišvengiama, nes tiesiog arba neturime lietuviško atitikmens, todėl vartojame tai kita kalba, arba tiesiog terminas yra suanglintas (ar kita kalba) tam, kad greičiau ir lengviau būtų suprantama apie ką kalbama, nes moksliniai projektai ar publikacijos dažniausiai vyksta tarptautiškai, todėl lengviau komutuoti tarp kalbų. 4. Man tikrai labai malonu, kad savo kalbą moku vartoti tinkamai ir taisyklingai, taip pat tikrai didžiuojuosi, kad kalbu viena seniausių ir sunkiausių kalbų, tačiau pranašumu prieš kitataučius to nepavadinčiau. Parengė Inga Dubovijienė

Kauno studentų fronte kažkas naujo Liucija Sabulytė Kovo 8 d. naktiniame klube „Combo“ vyko didžiausio, daugiau negu du mėnesius truksiančio pramogų ir sporto renginio Kauno miesto studentų lygos (KMSL) atidarymo koncertas. Lygą jau vienuoliktą kartą organizuoja KTU Studentų atstovybė. KMSL atidaryme pasirodė vienas žinomiausių Lietuvos didžėjų, grupės „G&G Sindikatas“ narys Dj Mamania ir kiti atlikėjai. Vakare taip pat buvo ištraukti burtai ir sudarytas komandų varžymosi tvarkaraštis. Kadangi atidarymas vyko Tarptautinės moterų solidarumo dienos vakarą, visos panelės kviestos renginyje apsilankyti nemokamai. Taip pat apdovanota originaliausią pavadinimą („Šaraną apversim per pirmą savaitę“) sugalvojusi komanda. Pagrindinis prizas, dėl kurio šiemet rungiasi net 1482 dalyviai, yra septynių vietų automobilis „Wolksvagen Sharan“. Jį įsteigė auto.plius.lt. Kiekvienas KMSL dalyvis gaus vardinę kortelę, su

kuria bus taikomos nuolaidos KTU renginiuose: STATIUS – „Gitarų vakare“, „Endi“ – „Misteris Kaunas“, „InfoSA“ – „Barų vakare“, „Fumsa“ – „Funtikų dienose“, „DiDi“ – „Ledi“, ir net 50 proc. nuolaida į didžiausią festivalį „RAFES“. 2001 m. pavasarį KTU Studentų atstovybės surengtas KTU pulo ir boulingo turnyras tapo Kauno miesto studentų lygos ištakomis. 2004 m. nuspręsta renginį padaryti didesnį, tad jis tapo prieinamas visiems Kaune studijuojantiems jaunuoliams, o prie pulo ir boulingo rungčių pridėti dar du žaidimai: „pinbolas“ ir kartingai. Šiemet prie tradicinių pulo, boulingo, dažasvydžio ir kartingų rungčių įtrauktas ir sportinis pokeris. Kaip teigė vienas iš KMSL organizatorių Justas Valatka, šiemet renginys vyksta kaip niekad entuziastingai ir sklandžiai. „Visi kėglių (boulingo) takeliai nuolat yra užimti, komandos nusiteikusios labai rimtai, aktyviai dalyvauja visuose renginiuose, treniruojasi papildomai,“ – džiaugėsi Justas.

Valdo Ruzgio nuotr.

KMSL atidaryme organizatoriai džiaugėsi dalyvių gausa


6

S T U D E N T Ų E RD V Ė

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

”Branduolinės“ dienos Universitete Atkelta iš 3 p.

į atominę energiją elektrai gaminti. Estija yra didžiausia regioninės Visagino atominės elektrinės (VAE) šalininkė, nes iki 2015 metų turi labai sumažinti aplinkos taršą“, – sakė mokslininkas. Jau pasirinktas VAE strateginis investuotojas – japonų kompanija „Hitachi“ ir jos gaminamas pažangusis verdančiojo vandens reaktorius ABWR. „Reaktoriaus

proc. energetinių išteklių mes importuojame iš vieno tiekėjo – tai elektra, gamtinės dujos. Kad taip nebūtų, visų pirma reikia plėsti vidaus išteklių potencialą – ar tai būtų atsinaujinanti energetika, ar vietinė gamyba, tarkim, atominė energetika, skalūninės dujos; antra, reikia visiškai integruotis į Europos energetinę sistemą“, – sakė T.Lukoševičius. Energetikos specialisto teigimu, vidutiniškai Europos Są-

2014 m. startuos suskystintų gamtinių dujų terminalas, 2015–2016 m. pradės veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, o didžiausią pridėtinę vertę duotų Visagino atominės elektrinės eksploatavimo pradžia 2020 m. tipą rinkosi patyrusių specialistų grupė, taigi abejoti reaktoriaus patikimumu ir saugumu tikrai nereikėtų“, – įsitikinęs G.Adlys.

Pagrindinis siekis – energetinė nepriklausomybė Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjo Tomo Lukoševičiaus įsitikinimu, pagrindinis Lietuvos energetinės strategijos siekis yra energetinė nepriklausomybė iki 2020 metų. „Yra šią energetinės nepriklausomybės sąvoką palaikančių, yra jos kritikų, tačiau jos esmė gan paprasta – tai galimybė laisvai pasirinkti išteklių rūšis ir jų tiekimo šaltinius. Dabar apie 80

jungos šalys importuoja 10 proc. elektros energijos, Lietuvos rodiklis didžiausias – 60 proc., tai rodo, kad šalis neturi energetinės nepriklausomybės. Lietuva jau ėmėsi įgyvendinti projektus, padėsiančius pasiekti pagrindinį energetinės strategijos siekį – 2014 m. startuos suskystintų gamtinių dujų terminalas, 2015–2016 metais pradės veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, o didžiausią pridėtinę vertę duotų Visagino atominės elektrinės eksploatavimo pradžia 2020 m. Įgyvendinus šiuos projektus Lietuvos energetinio saugumo lygis padidėtų nuo 40–50 proc. iki 80 proc. Galima palyginti – JAV energetinio saugumo lygis 2010 m. siekė beveik 60 proc. T.Lukoševičiaus teigimu, elek-

Jono Klėmano nuotr.

Rimvydas Štilinis ir Tomas Lukoševičius neabejoja atominės elektrinės nauda Lietuvai

tros gamybos kaštai naujojoje elektrinėje galėtų siekti apie 7–10 cnt/ kW, o tai yra gerokai mažiau negu perkama rinkoje dabar – 15–17 cnt/kW. Netgi įskaičiavus infliaciją, gamybos, paskolų grąžinimo kaštus, ši kaina išliktų konkurencinga. Kad Visagino atominė elektrinė veiktų sinchroniėje erdvėje su kontinentiniais Europos tinklais, būtina tiesti elektros jungtis.

Išjudins Lietuvos statybų verslą UAB Visagino atominė elektrinės Statybos ir infrastruktūros departamento direktoriaus Rimvydo Štilinio teigimu, dabar branduoline energetika naudojasi 30 pasaulio valstybių, Europoje branduoliniai reaktoriai pagamina 34 proc. elektros, pasaulyje – 14 proc. Šiuo metu statoma 60 reaktorių, planuojama – dar daugiau. Branduolinis kuras išgaunamas keliose valstybėse – Australijoje, Kanadoje, JAV, Kazachstane, Brazilijoje, jos yra stabilios, taigi patikimos. „Iš vieno kilogramo urano galima pagaminti daug daugiau elektros energijos nei iš kitų pirminių energetinių šaltinių. Jį lengva transportuoti, sandėliuoti, taip pat lengva tvarkytis su panaudotu branduoliniu kuru“, – teigiamas savybes vardijo R. Štilinis. Anot jo, anglis – didelė aplinkos teršėja, dujų ir naftos riboti ištekliai, elektros importas rodo, kad nėra savarankiškos, saugios sistemos. Ir priešingai, daug privalumų pasirinkus atominę elektrinę – itin mažas jautrumas kuro kainų svyravimas, ilgas elektrinės eksploatavimo laikas – 60 metų, pakankamai branduolinio kuro, bus galima pasinaudoti buvusios Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūra. Visagino atominė elektrinės projekto skalė apima beveik 100 metų – parengiamieji darbai, statyba – 10 m., eksploatavimas – 60 m., elektrinės darbo nutraukimo darbai – 10–30 metų. Šiuo metu jau užbaigti visi techniniai parengiamieji darbai, standartinė technologija adaptuota prie specifinių Lietuvos sąlygų. Kitas laukiantis etapas – projektavimas, pasiruošimas statybai, įrangos gabenimo iš Klaipėdos uosto maršruto parengimas, statyba ir sistemų testavimas, bandymas, derinimas – nuo 2012 m. iki 2020 m. „Šiuo metu jau vykdome geologinius tyrimus, kurių reikia projektuojant pastatus ir konkrečią technologiją. Planuojama, kad statybų aikštelėje dirbs 4000 ir daugiau darbuotojų,

Praleisk vasarą KITAIP! Dar neapsisprendei, kaip turiningai ir linksmai praleisti šią vasarą? Nori pakeliauti po Europą ir rasti naujų draugų? Mes turime ypatingą pasiūlymą būtent Tau – BEST vasaros kursus! BEST (Board of European Students of Technology) yra tarptautinė studentų organizacija, vienijanti daugiau nei 91 universitetą ir per 3000 studentų iš daugiau nei 30 Europos šalių, organizuojanti mokymus studentams, inžinerines varžybas, laisvalaikio renginius ir įvairius susitikimus. BEST Kaunas – tai vienintelė BEST atstovybė Lietuvoje, įsikūrusi Kauno technologijos universitete (KTU) ir gyvuojanti jau 7 metus. BEST Kaunas ir šį kar-

tą Tau suteikia unikalią galimybę sudalyvauti 1-2 savaičių trukmės akademiniuose kursuose pasirinkta tema. Šią vasarą turime net 47 puikius kursų pasiūlymus: susipažinti su ateities miestais Portugalijoje, gilintis į IT subtilybes Ispanijoje, tyrinėti darnaus transporto specifiką Turkijoje arba ugdyti lyderio gebėjimus Ispanijoje... Galėsi apsilankyti: Švedijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Estijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Makedonijoje, Ispanijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Danijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Italijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, Austrijoje! ! !

Susidomėjai? Tau reikia tik apsilankyti puslapyje: http://best.eu.org, išsirinkti kursus dominančiomis temomis, parašyti motyvacinį laišką ir laukti patvirtinimo. Vienu kartu gali dalyvauti atrankoje net į 3 kursus (tiesa, atrinktas gali būti tik į vienerius). Beje, tau kainuos tik kelionė ir dalyvio mokestis (ne daugiau kaip 15 eurų). Viskuo kitu (kelionėmis kursų metu, apgyvendinimo, maitinimo ir kitomis išlaidomis) pasirūpins organizatoriai. Registracija į akademinius BEST pavasario kursus vyksta tik iki kovo 25 d. Taigi paskubėk! „BEST Kaunas“ inf.

didesnis naudingumo koeficientas“ – verdančio vandens reaktoriaus privalumus vardijo A. Jurkevičius. Patys pirmieji reaktoriai sukurti XX a. 6-7 dešimtmetyje, tai pirmosios kartos reaktoriai. Daugiausia šiuo metu eksploatuojama antrosios kartos reaktorių, kurie pradėti kurti 8-ajame dešimtmetyje. XXI a. pradžioje atsiradus Jono Klėmano nuotr. naujoms technologijoms, pradėBranduolinio kuro eksperto Andriaus Jur- ti kurti trečiosios kevičiaus teigimu, pasirinktas pats saugiausias kartos reaktoriai. reaktorius „Mūsų pasirinktas verdančio vandens taigi Baltijos šalių statybų verslui reaktorius (ABWR) priskiriatai puikus šansas“, – optimistiškai mas trečiai + kartai. Keturi tokie kalbėjo direktorius. energijos blokai jau eksploatuoDaug darbo pareikalavo povei- jami Japonijoje, dar du reaktoriai kio aplinkai vertinimas, tiksliau, jo statomi Japonijoje ir du – Taivasuderinimas su kaimyninėmis šali- nyje. Esminis jo skirtumas nuo mis – Latvija, Estija, Lenkija, Bal- ankstesnių reaktorių – supaprastarusija, Suomija, Švedija. Sava tinta technologinė schema, t.y. iniciatyva kaimyno teisėmis šiame siurbliai įmontuoti pačiame reprojekte dalyvauja ir Austrija, kuri aktoriuje, nereikia jokių išorinių itin domisi statomais branduoliais vamzdynų“, – sakė branduolinio objektais. Šios valstybės gerano- kuro ekspertas. riškai pritarė Visagino projektui, Reaktoriaus modelis kitose šalyse, anot R. Štilinio, planuojant atomines elektrines derieksponuotas nimas su kaimynais nevyksta taip Universitete sklandžiai. Vasario pabaigoje – kovo praPasirinktas trečios džioje Fundamentaliųjų mokslų fakultete Universiteto ir visa kartos reaktorius miesto bendruomenė galėjo susiBranduolinio kuro ekspertas pažinti su verdančio vandens reAndrius Jurkevičius teigė, kad aktoriaus modeliu. Jo atgabenišiuo metu pasaulyje yra eksplo- mas į KTU – tai Fizikos katedros atuojama per 400 reaktorių, di- ir Visagino atominės elektrinės džioji jų dalis – 85 proc. – len- glaudaus bendradarbiavimo, progvojo vandens reaktoriai, kuriuos paguojant branduolinę energiją, dar galima suskirstyti į suslėg- rezultatas. to vandens reaktorius (veikian„Mūsų Universitete reaktočių reaktorių – 264), verdančio riaus modelis tapo branduolio ir vandens reaktorius (92) ir grafi- neutronų fizikos kurso ekspozitinius reaktorius (16). Suslėgto cijos dalimi. Tai sudarė galimybę vandens reaktoriui reikalingi ke- supažindinti lankytojus su plačiu li milžiniški garo generatoriai, o klausimų spektru – nuo grandiverdančio vandens reaktorius yra ninės branduolių dalijimosi reakdaug paprastesnis – vanduo už- cijos iki liktinės dalijimosi proverda pačiame reaktoriuje, jame duktų šilumos, nuo urano rūdos gaminamas garas ir nukreipia- kasimo iki panaudoto branduolimas į turbiną. „Garo generatoriai nio kuro saugojimo. Klausimai ir tarnauja ribotą laiką, tad per 60 diskusijos prie stendų tapo tikra metų bent kartą tektų jį keisti, o branduolio fizikos ir ABWR retai milžiniškas darbas. Verdančio aktoriaus akademija, kurios veivandens reaktorių paprastesnė klą žadama tęsti ir toliau“, – sakė schema, nereikalingi jokie tarpi- Fizikos katedros lektorius Gediniai sudėtingų mazgų keitimai, minas Adlys.

GINS DISERTACIJAS ● 2012 m. balandžio 13 d. 10 val. KTU Rektora-

to salėje (K. Donelaičio g. 73, 402 aud.) bus ginama Violetos Kavaliauskaitės daktaro disertacija tema „Viešųjų paslaugų kontraktavimas vietos savivaldos institucijose“ (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Robertas Jucevičius (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Vadybos ir administravimo mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. dr. Regina Virvilaitė (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas); nariai: doc. dr. Remigijus Civinskas (VDU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), prof. dr. Rimantas Gatautis (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), doc. dr. Saulius Pivoras (VDU, socialiniai mokslai, politikos mokslai). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Jonas Čepinskis (VDU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), doc. dr. Rimgailė Vaitkienė (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.


S P O RTAS IR KULTŪRA

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

Sukurta daina KTU Studentų atstovybė vasario 26 d. – kovo 2 d. Kaune organizavo tarptautinius jaunimo mainus „Aš gyvenu su muzika“. Šis programos „Veiklus jaunimas“ projektas finansuotas remiant Europos Bendrijai. Dalyvauti projekte susirinko apie 30 jaunuolių iš Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos ir Lietuvos. Tai buvo muzikalūs žmonės, tarp kurių – ir dainuojantys chore, ir grojantys įvairiais muzikos instrumentais, ir roko grupių nariai. Jie visą savaitę gyveno muzikos ritmu ir analizavo muzikalaus jaunimo nedarbo problemą. Kadangi Lietuvos darbo birža skaičiuoja vis daugėjančius bedarbius, projekto „Aš gyvenu su muzika“ organizatoriai siūlė sprendimus jaunimo nedarbo lygiui mažinti. Jų nuomone, reikia ugdyti jaunimo kompetencijas, savivertės jausmą, kad įgytas žinias mokyklose, aukštojo mokslo įstaigose jaunimas mokėtų ir nebijotų pritaikyti praktiškai. Vienas iš sprendimo būdų – iki metų trunkantys Europos savanorių tarnybos tarptautinės savanorystės projektai, kuriais siekiama ugdyti jaunuolių pilietiškumą, solidarumo jausmą, skatinti pažinti

KVIEČIA Pas mus ir kitur Kovo 28–30 d. Taline (Estija) vyks 17-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba-2012“. Kovo 29 d. KTU Statybos rūmuose (Studentų g. 48) vyks šventė, skirta KTU 90-mečiui paminėti. 15 val. – protų mūšis, 17 val. – KTU meno kolektyvų koncertas. Kovo 29 d. 15 val. KTU Europos institute (Kęstučio g. 8, 208 aud.) vyks seminaras „Europos Sąjungos santykis su arabų revoliucijomis“. Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio namuose (Žeimenos g. 6) vyks Kauno aukštųjų mokyklų dėstytojų ir darbuotojų gavėnios rekolekcijos. Balandžio 2 d. 9 val. KTU Cheminės technologijos fakultete (Radvilėnų pl. 19) vyks chemijos mokytojų konferencija „Chemija mokykloje – 2012“ ir Akademiko Jono Janickio chemijos konkursas 9-12 klasių mokiniams.

Visą savaitę projekto dalyviai gvildeno įvairias problemas ir muzikavo kitas kultūras, stiprinti tarpusavio supratimą ir toleranciją. „Mes visą savaitę darėme tai, ką geriausiai mokame ir kas mums labiausiai patinka – kūrėme muziką. Tačiau kūrėme ją ne šiaip sau, o turėdami aiškų tikslą – paskatinti jaunimą pasirinkti muziką savo profesiniame kelyje, – apie projektą kalbėjo viena organizatorių Renata Novogreckaitė. – Projekto pradžioje analizavome muzikalaus jaunimo ne-

darbo problemą partnerių šalyse, ugdėme projekto dalyvių gebėjimus ir kompetencijas, reikalingas darbo rinkai. Galiausiai pritaikėme įgytas žinias praktiškai ir sukūrėme bendrą dainą. Tikimės, jog ji padės muzikaliam Europos jaunimui rasti savo siekius ir pomėgius, padrąsins žengti muzikiniu keliu, kad netektų prisidėti prie bedarbių gretų“. „S. a.“ inf.

Lyderystės ir inovacijų akademija Rūta Mejerovičiūtė, Ingrida Šmaižienė Socialinių mokslų fakultetas Paskutinį vasario šeštadienį KTU Socialinių mokslų fakultete vėl rinkosi moksleiviai. Fakul-

teto pedagogus, absolventus ir studentus vienijančios Lyderystės ir inovacijų akademijos seminarą „Lyderystės jėga: ar aš galiu tapti lyderiu?“ vedė mylimiausiu studentų dėstytoju tituluojamas doc. Gintautas Cibulskas.

Seminarą organizuoti padėję studentai, lektorius G. Cibulskas ir svečias M.Kalnietis

Paskaitoje netrūko naujausių žinių, praktinių patarimų, pokštavimų. Į seminarą susirinkę moksleiviai suko galvas ir sprendė logines užduotis, analizavo praktines situacijas. Patarimai ir užduotys kiekvienam padėjo įžvelgti savyje lyderio potencialą. Ne vieną nustebino į seminarą atvykęs ir savo patirtimi pasidalyti sutikęs Mantas Kalnietis, krepšinio komandos „Žalgiris“ lyderis. M. Kalnietis mielai dalijosi savo mintimis apie lyderystės siekį ir jos vaidmenį sporte bei asmeniniame gyvenime, nuoširdžiai atsakinėjo į moksleivių ir studentų užduotus klausimus. Kovą ir balandį vyksiančiuose seminaruose Lyderystės ir inovacijų akademijos moksleiviai gilinsis į kūrybinio mąstymo (lekt. Inga Uus) bei vertės inovacijos (prof. Giedrius Jucevičius) sritis.

KTU krepšininkės nepasiduoda Jonas Kurševičius 14-asis Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) sezonas KTU merginų komandai susiklostė nesėkmingai, jos prarado galimybę patekti tarp 4 geriausių universitetų komandų. Priežastys labai aiškios, šiais metais mūsų komandoje nėra Lietuvos moterų krepšinio lygos žaidėjų, tuo tarpu varžovų gretose jų yra 3–4, antra problema – pagal ERASMUS programą į Europos universitetus po Naujųjų metų išvyko tęsti studijų net 4 pagrindinės žaidėjos. Tačiau KTU merginų komanda sėkmingai dalyvauja pirmą kartą šiais metais organizuojamuose Kauno miesto krepšinio mėgėjų merginų lygoje. Šioje ly-

7

goje dalyvauja 8 komandos, tarp jų ir KTU merginos, kurios po atkaklios kovos po pratęsimo išplėšė pergalę rezultatu 67:62 (56:56) prieš komandą „Aistės 1“, vėliau įveikė Jonavos merginų komandą rezultatu 45:37, „Aistes 3“ – rezultatu 96:69, merginas „Tyla“

– rezultatu 66:65 ir iškovojusios svarbią pergalę prieš Lietuvos kūno kultūros akademijos krepšininkes rezultatu 71:58 išsaugojo šansus kovoti finale. Taigi sužaidusios 11 rungtynių jos iškovojo 8 pergales. Komandoje sėkmingai rungtyniauja komandos kapitonė Eglė Navickaitė, Viktorija Krasnickaitė, Skirmantė Valentaitė, Viktorija Rauluševičiūtė, Dovilė Lapajevaitė, jaunosios žaidėjos Greta Tamošauskaitė, Simona Dobrovalskytė, absolventės Šarūnė Džiugelytė ir Birutė Brovkienė.

Daugiau apie KTU renginius – www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?

LAISVALAIKIS Kauno šlaistūnas rekomenduoja Kovo 22 d. 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks renginys, skirtas Pasaulinei poezijos dienai „Paslaptingasis W. S.“. Kovo 29 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks Kauno muzikos mokyklų mokinių labdaros koncertas „Pavasarinis žaismas“, skirtas Kauno klinikų Vaikų ligų onkologijos skyriui paremti. Įėjimas nemokamas. Kovo 29 d. 19 val. „Teatro klube“ (Vilniaus g. 22) vyks vakaras su puikiu, novatorišku ir stebinančiu džiazo vėju, grupe „Sheep Got Waxed“. Balandžio 1 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) vyks improvizacijų vakaras „68 susikaupimo minutės su Giedrium Kuprevičium“. Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais adresais: kaunas.lt, kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune?“ ir kitur.

N A UJOS KNYGOS KTU leidykla „Technologija“ vasario 17–kovo 19 d. išleido: 1. „Chemija mokykloje–2012“. Konferencijos pranešimų medžiaga. Atsakingasis redaktorius Algirdas Šulčius. 2. Gintaras Žilinskas „Viešosios politikos pagrindai: savarankiško darbo ir savikontrolės užduotys“. Mokomoji knyga. Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt 1. Julija Baltušnikaitė, Arvydas Vitkauskas „Tekstilės medžiagų bandymai., II d. Siūlų ir verpalų bandymai“. Mokomoji knyga. 2. Salvinija Petrulytė „Tekstilės technologijų pagrindai ir dizainas“. Mokomoji knyga. 3. Donatas Petrulis „Audimo technologinių eigų pradmenys“. Mokomoji knyga. 4. Rimantė Hopenienė „Paslaugų marketingas“. Mokomoji knyga. 5. Jurgita Zemblytė „Žmogiškųjų išteklių vystymas“. Mokomoji knyga. 6. Rimantė Hopenienė, Raimonda Minkutė–Henrickson „Verslas ir visuomenė“. Metodinė priemonė. Šiuos ir kitus leidinius galima rasti leidyklos tinklalapyje ebooks.ktu.lt

N A UJOS KNYGOS Periodinių mokslo leidinių redkolegijos išleido: 1. „Elektronika ir elektrotechnika“ Nr. 1 (117). Vyriausiasis redaktorius Danielius Eidukas. Unikalus interneto adresas www.eejournal.ktu.lt 2. „Elektronika ir elektrotechnika“ Nr. 2 (118). Vyriausiasis redaktorius Danielius Eidukas. Unikalus interneto adresas www.eejournal.ktu.lt 3. „Mechanika“ 18 (1). Vyriausiasis redaktorius Mykolas Daunys. Unikalus interneto adresas www.mechanika.ktu.lt 4. „Inžinerinė ekonomika“ 23 (1). Vyriausiasis redaktorius Bronius Neverauskas. Unikalus interneto adresas www.inzeko.ktu.lt


8

FO T O A I D A I

2012 m. kovo 22 d., Nr. 6 (2202)

KTU studentų projektas – geriausias Kovo 8 d. ką tik atidarytame Kauno technologijos universiteto (KTU) Jaunojo verslo vystymo skyriuje „StartupSpace“ įvyko pirmasis renginys – inovatyvių,

technologijomis grįstų jaunimo verslo idėjų pristatymas, analizavimas ir vertinimas „Startup Sauna“. Renginyje dalyvavo 17 komandų iš visos Lietuvos, dauguma jų buvo iš KTU. Renginį organizavo KTU Jaunojo verslo vystymo skyrius kartu su Suomijos Aalto universiteto Verslo centro atstovais, kurie ir atrinko tris inovatyviausius projektus. Pirmą vietą komisija skyrė Ričardo Šaknio nuotr. KTU studentų sukurtam Daugiausiai buvo pateikta idėjų mobiliųjų interaktyviam technologijų srityje edukaciniam

žaidimui 79 metų vaikams „Tropic Mind“ (www. tropicmind. com). Jo autoriai Mantas Kavaliauskas, Mantas Radvilas ir Jonas Abromaitis. Anot KTU „StartupSpace“ vadovo Justino Katkaus, Suomijos Aalto universiteto Verslo centro atstovai buRičardo Šaknio nuotr. vo patenkinti itin kokybiškai suorganiRenginyje „Startup Sauna“ dalyvavo (iš dešinės): KTU mokslo prorektorė prof. zuotu rengi- Asta Pundzienė, Aalto universiteto Verslo centro vadovas Williamas Cardwellas ir niu, Lietuvos Suomijos „Startup Sauna“ atstovas komandų parengtais idėjų pristatymais ir ypač unikaliomis verslo idėjomis. Be- (-as) į 6 savaičių intensyvias kūveik trečdalį naujų idėjų pristatė rybines dirbtuves Suomijoje. KTU studentai ir jauni dėstytojai. Jiems taip pat bus skirta 1500 euNemažai dalyvių sulaukta iš Vil- rų stipendija pragyvenimui. niaus ir Klaipėdos. Sėkmingiausiai ir perspek„Startup Sauna“ – tai vienos tyviausiai pasirodę kolektyvai, dienos renginys, per kurį prista- pasibaigus dirbtuvėms turės gatomos, analizuojamos ir atrenka- limybę išvykti į Silicio slėnį net mos geriausios, inovatyviausios keletui savaičių (JAV) susitikti studentų idėjos. su galimais investuotojais ir pasi„Startup Sauna“ komisija, ku- semti tikrojo įkvėpimo progresyrioje buvo Aalto universiteto ir viųjų technologijų širdyje. Jaunojo verslo vystymo skyriaus Vienas iš „Tropic Mind“ auatstovai, taip pat IT, rinkodaros, torių ir įmonės UAB „Edukaci-

Ričardo Šaknio nuotr.

Kai kurie verslo idėjų pristatymai buvo ypač nuotaikingi

Ričardo Šaknio nuotr.

Pirmos vietos laimėtojai

Ričardo Šaknio nuotr.

Nugalėtojų komandos su organizatoriais REDAKCIJOS ADRESAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77. Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766. Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz. Paskutinis numeris ir archyvas internete http://ktu.lt/turinys/universiteto-laikrastis-studiju-aidai Spausdino UAB „Spaudos praktika“ . Adresas: Chemijos g. 29, LT-51333 Kaunas.

verslo specialistai, iš 17 komandų atrinko tris geriausias. Pirma vieta skirta KTU studentų komandai, pristačiusiai projektą „Tropic Mind“ (www. tropicmind.com), antra vieta atiteko komandai „Duplex“ (www. adduplex.com), trečia vieta džiaugėsi komanda „Goodbuzz“ (www. goodbuzz.org). Komandos įvertintos atsižvelgus į pateiktos idėjos originalumą ir efektyvų trumpą 3 minučių pristatymą. Visos pateiktos idėjos – nuo paprasčiausių žaidimų iki elektrinių pavarų dviračių, ar interaktyvių reklamų valdymo keitimo sistemų – buvo įdomios ir technologiškai sudėtingos. Toliau „Startup Sauna“ laimėtojai turės galimybę konsultuotis su specialistais, kurie, įvertinę padarytą pažangą, siųs komandą

nės sistemos“ direktorius Mantas Kavaliauskas teigė, „jog tai puiki galimybė savo projektą pristatyti Suomijos verslo atstovams, pasidalinti patirtimi ir rasti naujų investuotojų, kurie patikėtų produktu, padėtų jį skleisti užsienio rinkose, ypač JAV“. Kovo 30 d. – balandžio 1 d. KTU Jaunojo verslo vystymo skyrius „Startup Space“ organizuoja „Startup Weekend Lithuania“–- nuo idėjos iki produkto, per vieną savaitgalį! Prisijunk, suburk ir sukurk! Visus norinčiuosius dalyvauti (tiek idėjų autorius, tiek norinčius prisijungti prie kitų komandų), kviečiame registruotis http://swkaunas2012.eventbrite.com Visa informacija apie renginį http://lithuania.startupweekend. org „S. a.“ inf.

Vyr. redaktorė Inga DUBOVIJIENĖ, el. p. inga.dubovijiene@ktu.lt Redaktorius Giedrius ŽIDONIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.lt Redaktorė Miglė PLYTNINKAITĖ, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.lt Maketavo Aurelija DRUŽINIENĖ, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt Užs. Nr. 2124

KTU laikraštis „Studijų aidai“, 2012 m., Nr. 6  

KTU laikraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you