Issuu on Google+

(2191)

16

2011 m. spalio 13 d.

www.ktu.lt

Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d.

ISSN 2029-7173

Konferencijoje – dėmesys aplinkai Vaida JANKAUSKAITĖ, Giedrius ŽIDONIS Apie tai, kad dabartinė pasaulinė ekonominė sistema yra neveiksni ar net žalinga, buvo kalbama daug ir įvairiomis progomis, tačiau tik prakalbus apie klimato atšilimą ir į šią diskusiją vis aktyviau įsitraukiant aplinkosaugininkams, problemos sprendimas – nors kol kas dar tik teoriniame lygmenyje – gerokai pasistūmėjo. Tausojantis vartojimas ir darni gamyba – šie žodžiai tapo raktinėmis sąvokomis kuriant ateities pasaulį, jo ekonomiką. Kas šioje srityje jau padaryta ir bus daroma artimiausiu metu? Apie tai buvo kalbėta Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (APINI), švenčiančio 20-ties metų jubiliejų, rugsėjo 29–30 d. Kaune surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba“, kurioje pranešimus skaitė pasaulinio garso aplinkosaugos specialistai.

Vartojimo mastai skiriasi Kaip teigė dr. Neil Coles iš Vupertalio instituto Vokietijoje

džių šalių visuomenės neturi „už ką“ vartoti. Taigi iš esmės šiuo metu tendencija yra tokia, kad labiausiai nukenčia tie, kas mažiausiai vartoja. Anot dr. Neil Coles, netinkamo vartojimo pavyzdžių apstu visame pasaulyje, tačiau labiausiai į akis krinta amerikiečių gyvenimo būdas.

Pradžia – vaikų darželiuose

Ričardo ŠAKNIO nuotr.

Dr. Neil Coles (pirmas iš kairės) ir prof. Jurgis Staniškis konferencijoje pabrėžė, kad turime mažiau vartoti ir daugiau – gyventi (Vupertalio institutas specializuojasi tausojančio vartojimo ir darnios gamybos pasaulinių problemų sprendimo srityse), vartojimas ir gyvenimo stilius įvairiose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam gyventojui per metus tenka 80 tonų maisto, tuo tarpu Butane (Pietų Azija) vienam gyventojui per metus ten-

Sutartis su UAB Skirnuva“ ” Inga Dubovijienė ganizacijų, fakultetas draugauja Spalio 10 d. KTU rektorate pasirašyta bendradarbiavimo ir paramos sutartis su UAB „Skirnuva“. Kaip teigė KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas doc. Žymantas Rudžionis, su šia viena didžiausių statybos or-

seniai. Kartu dalyvauta ir projekte dėl inžinieriaus vardo prestižo kėlimo, ir kituose bendruose renginiuose bei iniciatyvose. Taigi atėjo laikas draugystę įteisinti formaliai. Bendradarbiavimo ir paramos sutartimi numatoma keistis patir-

Jono Klėmano nuotr.

Paramos ir bendradarbiavimo sutartį pasirašė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas ir generalinė direktorė Jurgita Stasiukynaitė-Bažanovienė

ka tik 0,5 tonos maisto. Suprantama, turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys išleidžia ir daugiausiai lėšų savo gamtos apsaugai. Todėl tas poveikis dažniausiai pasireiškia demografiškai nuo jų atitolusiose, skurdžiose šalyse – tai ir atogrąžų miškų, vandens telkinių ir kitokios problemos. Tuo tarpu skur-

Kaip teigė prof. Thomas Lindhqvist iš Lundo universiteto Švedijoje, skatindami „žalesnį“ gyvenimo būdą šios šalies mokslininkai išbandė labai daug dalykų. „Tiesą sakant, mokyti mes pradedame dar darželiuose. Tai nevyksta visos valstybės mastu, tačiau daugiau mažiau visuotinai. Taip pat ir mano vaikai darželyje buvo mokomi kai kurių dalykų apie vartojimą, tvarumą, gamtą. Pastebėjau, kad tapę paaugliais šiais klausimais jie turėjo daugiau žinių nei kitų kartų paaugliai. Ir tai puikus dalykas, nes tokių žmonių nebereikia mokyti elementarių dalykų“, – sakė mokslininkas.

Japonai kviečia kurti palydovus Įvairioms pasaulio valstybėms siūloma 5 metų ir 15 mln. eurų biudžeto programa „UNIFORM“, kurios dalyviai nuo 2012 m. Tokijo universitete kurs ir konstruos 50 kg klasės palydovus.

2 psl.

Mokslo populiarinimas: sunkumai ir malonumai Ar visuomenė iš tiesų pasiilgusi žinių apie mokslo pasiekimus?

5 psl.

Padėkos atsidavusiems Universitetui Įteiktos padėkos „Tyrėjų nakties“ organizatoriams, studentams, padėjusiems šių metų pirmakursių priėmimo metu, ir prof. Gintariui Česiūnui už skulptūrų parodą.

6 psl.

Nukelta į 3 p.

Išrinkti idėjos konkurso laureatai timi: bendrovės specialistams kelti kvalifikaciją seminaruose, kursuose, konferencijose, o Universiteto dėstytojams ir studentams išsamiau susipažinti su bendrovės veikla, projektavimo srityje. Taip pat kviesti bendrovės specialistus norminei dokumentacijai rengti, ekspertizėms, projektavimo darbams vertinti. Įdarbinti bendrovei reikalingus specialistus absolventus, sudaryti sąlygas jų kvalifikacijai kelti ir kita. Be to, UAB „Skirnuva“ skirs 4 stipendijas po 500 litų Kauno technologijos universiteto gabiems statybų technologijų ir statybos inžinerijos studijų krypties studentams ir 1000 litų premijoms už geriausius statybų technologijų ir statybos inžinerijos studijų kryptyje atliktus bakalauro ir magistro baigiamuosius darbus. Paramos ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo metu UAB „Skirnuva“ generalinė direktorė Jurgita Stasiukynaitė-Bažanovienė teigė, kad bendrovė, remdama studentus, siekia juos išlaikyti Lietuvoje ir nori, kad jie atskleistų savo galimybes. UAB „Skirnuva“ – viena iš šalyje didžiausią patirtį turinčių statybos organizacijų, savo veiklą pradėjusi 1959 m. Vienas didžiausių neseniai įgyvendintų bendrovės projektų – „SNORAS Snow Arena“ Druskininkuose.

Ričardo Šaknio nuotr

Idėjos konkurso nugalėtojas Valdas Jakubaitis Inga Dubovijienė Spalio 7 d. KTU Statybos rūmuose buvo eksponuoti, pristatyti ir įvertinti idėjos konkurso „Kurkime savo erdvę KarTU“ darbai. Pirmoji vieta ir 500 litų premija vertinimo komisijos sutarimu skirta Statybos ir architektūros fakulteto studentui Valdui Jakubaičiui. Antra vieta ir 300 litų premija atiteko to paties fakulteto studentei Viktorijai Monstytei. Dar vieną darbą, kurio autoriams atiteks 200 litų premija išrinks KTU studentai, balsuodami KTU facebook‘e ir Studentų laisvalaikio centre.

Pirmosios vietos darbo autorius teigė, kad savo projektu siekė sukurti modernų suoliuką, priderintą prie visos Studentų miestelio architektūros. Tai modulinis gaminys, pasak autoriaus, galintis keisti dydį ir iš dalies formą. „Suoliuko formą parinkau tokią, kad jis sietų studentus, kad jie galėtų bendrauti, dalytis idėjomis ir bandyti įvairius dalykus,“ – pristatyme sake Valdas Jakubaitis. Komisija palankiai įvertino visus 10 idėjos konkursui pateiktų darbų. Tik keliais balais Nukelta į 4 p.


2

LAIKAS IR MES

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

Besimokančiame mieste gera gyventi Gintarė Valinevičienė Socialinių mokslų fakulteto doktorantė Spalio 3 d. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete vyko diskusija „Kauno – besimokančio, žinių ir darnaus miesto – vystymo iniciatyvos“. KTU Socialinių mokslų fakulteto studentams bei svečiams buvo pristatyta dar 2001 m. KTU Edukologijos instituto ir Kauno miesto savivaldybės pradėta „Kauno – darnaus ir besimokančio miesto“ iniciatyva ir jos kai kurie rezultatai. Anot diskusijos iniciatorės Edukologijos instituto direktorės prof. Palmiros Jucevičienės, „besimokantis miestas – tai miestas, kuriame žmonės, organizacijos, savivaldybė sugeba spręsti gyvenimiškas problemas (tarp jų – reikalaujančias ir sudėtingų sisteminių sprendimų) nuolat tobulėdami, burdamiesi į bendruomenes, organizacijas, tinklus, mokydamiesi vieni iš kitų. Profesorės P. Jucevičienės pakviesti, diskusijoje sutiko dalyvauti verslininkai, savo asmenine iniciatyva darantys įtaką Kauno – besimokančio miesto raidai: Edmundas Kolevaitis, restorano „Avilys“ savininkas, vienas iš Kauno Senamiesčio gaivinimo iniciatorių, Algimantas Astrauskas, UAB „Pirmas žingsnis“ sa-

vininkas ir vadovas, vienas iš asociacijos „Šviesuva“ iniciatorių ir steigėjų. Taip pat Kauno m. švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas doc. Antanas Bagdonas, KTU Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėjas prof. Robertas Jucevičius, Kauno m. savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro vedėjas, Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Visiems diskusijos dalyviams ir jos stebėtojams nuoširdžiausius linkėjimus perdavė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. Pilnoje auditorijoje susidomėjusių studentų buvo diskutuojama, kaip kiekvienas žmogus ar organizacija gali prisidėti prie Kauno – besimokančio, žinių ir darnaus miesto vystymo. Švietimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimo svarbą besimokančio miesto idėjai atkleidė doc. A. Bagdonas, pristatydamas Kaune sėkmingai veikiantį besimokančių mokyklų tinklą. Tuo tarpu prof. R. Jucevičiaus įžvalgos apie verslo klasterių tarpusavio glaudaus bendradarbiavimo naudą miesto ir regiono sėkmingam vystymuisi tapo puikiu pagrindu tolesniems verslininkų pasisakymams. Didelio studentų susidomėjimo sulaukė verslininko E. Kolevaičio pasakojimas apie Kauno Senamiestyje įgyvendinamas kultūros renginių iniciatyvas, kurios jau sulaukė didelio

pačių miestiečių ir užsienio turistų dėmesio ir pavertė Senamiestį traukos centru. Kauno Senamiestyje vykstančių renginių prasmę Kauno patrauklumui išryškino ir miesto tradicijų puoselėtojas K. Ignatavičius. Gyvu asmeninio iniciatyvumo pavyzdžiu diskusijos stebėtojams tapo verslininkas A. Astrauskas, kurio įkurta ir vadovaujama asociacija „Šviesuva“ ne tik rengia įvairias nemokamas paskaitas miesto gyventojams, bet išsirutuliojo į tokias Kauno jaunimo bendruomenę vienijančias veiklas kaip „Šviesuvos studentų švietėjų forumas“, „Šviesuvos mokslo kavinė“. Studentų paklausti, kas yra besimokančiojo miesto „variklis“, visi diskusijos dalyviai sutartinai atsakė, jog svarbiausia – meilė miestui ir vidinis noras pačiam kurti aplinką, kurioje būtų gera gyventi. Diskusija buvo baigta esminiu klausimu – kuo aš, Kauno miesto gyventojas, galiu prisidėti prie savo mylimo miesto plėtros. Diskusijos dalyviai pasiūlė nemažai iš pirmo žvilgsnio paprastų sprendimų. Apibendrinant galima teigti, kad viskas, kas išjudina norą ką nors išmokti, kas sujungia ir vienija mus, yra besimokančio miesto iniciatyva. Studente, o ką gali tu? Juk reikia tikrai nedaug. Juk besimokantis Kaunas – Mes, bet visų pirma – tai Tu.

SVEIKINAME JUBILIATUS

Jonę Čižinauskienę

(Humanitarinių mokslų fakultetas), gimusią spalio 17 d.

Kęstutį Pocių

(Informacijos sistemų skyrius), gimusį spalio 17 d.

Stasį Burnovą

(Telematikos mokslo laboratorija), gimusį spalio 22 d.

Vitoldą Dagį

(Mechanikos ir mechatronikos fakultetas), gimusį spalio 26 d.

GINS DISERTACIJAS ● 2011 m. lapkričio 3 d. 10 val. LEI posėdžių salėje (Breslaujos g. 3, 202 aud.) bus ginama Lietuvos energetikos instituto doktorantės Agnės Bertašienės daktaro disertacija tema „Oro greičio verčių atkūrimo ir perdavimo tyrimas kintant tekėjimo režimui“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija). Mokslinis vadovas – habil. dr. Antanas Pedišius (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija). Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – doc. habil. dr. Algirdas Kaliatka (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija); nariai: prof. habil. dr. Juozas Augutis (VDU, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija), prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis (VGTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija), prof. dr. Liudas Mažeika (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), prof. dr. Arminas Ragauskas (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Stasys Vygantas Augutis (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), doc. dr. Paulius Kerpauskas (ASU, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija). Su disertacija galima susipažinti KTU (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir LEI (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose. ● 2011 m. lapkričio 4 d. 13 val. KTU Disertacijų gynimo salėje (K.

Apie Kauną – besimokantį miestą – diskutavo: (iš kairės) Edmundas Kolevaitis, Kęstutis Ignatavičius, doc. Antanas Bagdonas, prof. Palmira Jucevičienė, prof. Robertas Jucevičius

Įpusėjo Grundwig daugiašalis projektas Aušra RŪTELIONĖ Jau įpusėjo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto koordinuojamas ES Grundwig daugiašalis projektas „Atrasti senuosius namus per žinias ir socialinį mokymąsi“. Projekte dalyvaujančios šalys (Bulgarija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Turkija) pasikeitė žiniomis apie senų namų dokumentavimo metodikas, atliko tikslinių grupių (architektų, restauratorių, amatininkų, šios srities studentų) nuomonės tyrimą, parengė namo dokumentavimo aprašą. Bendrai veiklai Lietuvoje suburta įvairių sričių atstovų komanda – senų namų gyventojai, šiais namais besidomintys specialistai, architektūrą studijuojantys studentai. Į projektą įsitraukusi Lietuvos kultūrinio paveldo prie LR Vyriausybės ekspertė bei Kau-

no miesto nekilnojamo kultūrinio paveldo vertinimo komisijos pirmininkė prof. Nijolė Lukšionytė įžvelgė šio projekto svarbą Kauno miestui – galimybę skleisti informaciją apie senus, bet nesaugotinus namus, didinti jų žinomumą. Projekte aktyviai dalyvauja ne tik KTU, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto kultūrinio paveldo magistrantai. Pastarieji pasirinko vieną iš Žaliakalnio medinukų – jį aprašius ir nufilmavus bus siekiama per žiniasklaidos priemones parodyti šių namų autentiškumą ir svarbą Kauno miestui. Kitas objektas – senas restauruotas malūnas Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone. Senieji malūno šeimininkai gali nemažai papasakoti apie pastato istoriją, pastangas išsaugoti senas medžiagas bei senos statybos principus. Rugsėjo 16-17 d. Italijos Tolmezzo miestelyje vyko partnerių

Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Monikos Budvytienės daktaro disertacija tema „Natūralių ceramidų ir likopeno išskyrimas bei jų analizė“ (fiziniai mokslai, chemija). Mokslinė vadovė – prof. dr. Jolanta Liesienė (KTU, fiziniai mokslai, chemija). Chemijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Algirdas Šačkus (KTU, fiziniai mokslai, chemija); nariai: prof. habil. dr. Zigmuntas Jonas Beresnevičius (KTU, fiziniai mokslai, chemija), prof. habil. dr. Arūnas Savickas (LSMU, biomedicinos mokslai, farmacija), prof. dr. Vida Vičkačkaitė (VU, fiziniai mokslai, chemija), prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis (KTU, fiziniai mokslai, chemija). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (KTU, fiziniai mokslai, chemija), doc. dr. Jolanta Sereikaitė (VGTU, technologijos mokslai, chemijos inžinerija). Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

FAKULTETUOSE IR KITUR

susitikimas ir konferencija, kurioje projekto partneriai pasidalino žiniomis ir patirtimi, susipažino su vietiniais amatais, senų namų išlaikymo ir populiarinimo galimybėmis. Kitas projekto susitikimas vyks Ispanijos Granados mieste, kur projekto partneriai turės galimybę susitikti su Alhambros rūmų ir įtvirtinimų restauratoriumi Ramon Rubio, kuris jau dešimt metų restauruoja šį pasaulio stebuklą. Daugiau informacijos apie projektą rasite internete www. abouthouses.eu.

Rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 3 d. Socialinių mokslų fakulteto Ugdymo sistemų katedros docentė Aldona Augustinienė dalyvavo 11ojoje Europos psichologinio vertinimo asociacijos konferencijoje, vykusioje Latvijos universitete Rygoje. Vykdant Kauno technologijos universiteto ir Ukrainos nacionalinio technikos universiteto, Kijevo politechnikos instituto bendradarbiavimo sutartį, buvo parengtas bendras pranešimas, kuriame nagrinėjami būsimųjų inžinierių socialinės atsakomybės vertinimo metodologiniai parametrai tarpkultūriniu aspektu. Dalyvavimą konferencijoje iš dalies finansavo Edukologijos institutas. Spalio 6 d. KTU vyko susitikimas, kuriame buvo diskutuojama, kaip kuriamo integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ bazėje stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Susitikime dalyvavo KTU vadovai, ūkio ministro patarėja Milda Dargužaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus darbuotojas Artūras Malysis, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius, Aalto universiteto (Suomija) Verslumo skatinimo centro vadovas Will Cardwell, šio centro patarėjas, buvęs kompanijos „Hewlett-Packard“ viceprezidentas klientų paramos klausimais Alex Sozonoff, UAB „Baltisches Haus“ steigėjas Nicolas Ortiz ir kt.


U N I V E R S I T E T AS IR VISUOMENĖ

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

3

Japonai kviečia kurti palydovus Giedrius ŽIDONIS

„Japonija nėra stambi žaidėja kosmoso srityje, prognozės didesnių pokyčių nežada ir ateityje, tačiau suvienijus panašių šalių pajėgas ir patirtį galima pasiekti stulbinamų rezultatų,“ – sakė Wakayama universiteto Kosmoso švietimo instituto direktorius prof. Hiroaki Akiyama, spalio 4 d. Kauno technologijos universitete akademinei bendruomenei skaitęs paskaitą „Naujoji Japonijos kosmoso plėtros strategija ir tarptautinis bendradarbiavimas ateityje“. Jėgų persiskirstymas pasaulyje Kaip sakė prof. H. Akiyama, šiuo metu naujų kosminių technologijų srityje Japonija varžosi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – tiek vieni, tiek kiti turi įvai-

rių idėjų ir stengiasi daryti tai, ko nepadarytų kiti. Ateities prognozės, atsižvelgiant į atskirų šalių bendrąjį vidaus produktą (BVP), žada naujas rokiruotes, pavyzdžiui, prognozuojama, kad JAV ir Kinijos BVP susilygins jau 2025 m., o 2050 m. Kinija jau bus ge-

aratas „Hayabusa“, kuris 2003 m. gegužės 9 d. buvo iškeltas į kosmosą ir po daugiau nei dvejų metų skrydžio, 2005 m. lapkričio mėnesį, nusileido ant asteroido 25143 Itokawa, paėmė grunto pavyzdžių ir kapsuJono KLĖMANO nuotr. lėje juos parskraidino į ŽeProf. Hiroaki Akiyama su japonų moksleivių mę. Signalas leidžiama raketa iš kosminio zondo Žemę rokai išsiveržusi į priekį, antroje pasiekdavo po pusvalandžio, taigi vietoje palikusi JAV ir Indiją. Už jį valdyti buvo be galo sunku, ne pastarųjų šalių rikiuosis Brazilija, viską pavyko įgyvendinti iki gaMeksika, Rusija. lo, pavyzdžiui, grunto pavyzdžių „Japonijos BVP, gerokai ma- buvo gerokai mažiau nei tikėtasi, žesnis nei minėtų šalių, neleis tinkamai nesuveikė savaeigis tik daug lėšų skirti kosmoso tyri- 591 g svėręs aparatas „Minerva“, mams, tačiau koncentruojantis pats zondas grįždamas prie Žeį atskiras sritis ir produktus, bus mės sudegė, tačiau turint omenygalima pasiekti tikrai nemažai. je, kad amerikiečiams tokia misiTai rodo ir dabartiniai Japonijos ja atrodė neįgyvendinama, tai yra laimėjimai kosmoso srityje“, – didelis pasiekimas. įsitikinęs instituto Japonijoje diMokiniai ir moksleiviai rektorius.

Zondas ant asteroido Jono KLĖMANO nuotr.

Norintys skristi į kosmosą kėlė rankas

Anot profesoriaus, vienas iš didžiausių Japonijos pasiekimų kosmoso srityje – tai japonų mokslininkų sukonstruotas ap-

kuria raketas

Japonijoje tarp moksleivių ir studentų populiarūs konkursai, kurių dalyviai kuria įvairių galingumų raketas, konstruoja aparatus. Pavyzdžiui, japonų moks-

leiviui jau nėra sudėtinga paleisti raketą, kuri į dangų iškeltų vadinamuosius „CanSat“ – skraidančius automatinius robotus. Raketai nešėjai pakilus į tam tikrą aukštį jis turi atsiskirti, išskleisti parašiutą ir atlikti kai kuriuos veiksmus, pvz., filmuoti aplinką, matuoti temperatūrą. Studentų konstruojami „CanSat“ jau sudėtingesni – jie turi turėti GPS koordinačių nustatymo sistemą, turi patys savarankiškai sugrįžti į starto vietą ir pan. Daug didesnių išlaidų reikalauja panašių aparatų – „CubeSat“ – iškėlimas į kosmosą.

Mažų palydovų programa Paskaitos klausytojus ypač sudomino įvairioms pasaulio valstybėms siūloma 5 metų ir 15 mln. eurų biudžeto programa „UNIFORM“, kurios dalyviai nuo 2012 m. Tokijo universitete kurs ir konstruos 50 kg klasės palydovus. „Žinoma, ši programa nėra skirta bakalaurams ar magistrantams, tačiau universiteto mokslininkui ar ieškančiam stažuotės vietos podoktorantūros studijų studentui tai yra puiki galimybė, ypač turint omenyje, kad Lietuvoje tokio pobūdžio specialistų nėra daug, o gal jų ir apskritai nėra“, – svarstė prof. H.Akiyama. Tiesa, jis pridūrė, kad tokio specialisto kelionės išlaidas, pragyvenimą, algą tektų apmokėti valstybei ar institucijai, kuri jį siunčia.

Konferencijoje – dėmesys aplinkai Atkelta iš 1 p.

Kalbėdamas apie ne tik Lietuvoje brangoką ekologinę produkciją jis sakė, kad taip vyksta su visomis madomis. Madingi dalykai visų pirma atsiranda mažose grupėse, kurios už tą madą moka didelius pinigus. Ir kai visi užsinori imituoti kokią nors madą, atsiranda didesnė alternatyvi pasiūla. Anot dr. Neil Coles, kai vis daugiau įmonių ryšis diegti tvarius principus, pradės gaminti didesnius ekologiškos produkcijos kiekius, kartu ims tobulėti ir gamybos technologijos. Jos leis ekologišką produkciją atpiginti.

Apibendrintos pasaulinės patirtys Kaip sakė APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis, konferencijoje buvo pristatytos ir aptartos pasaulinėje praktikoje nau-

Ričardo ŠAKNIO nuotr.

Konferencijoje – Prezidentas Valdas Adamkus, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas ir prof. Jurgis Staniškis jos strategijos, pradėtos plėtoti tausojančio vartojimo ir darnios gamybos srityse. Vieni mokslininkai siūlė modelius, kaip keisti

Ričardo ŠAKNIO nuotr.

APINI auginami ąžuoliukai, kurie vėliau pasodinti išaugs į APINI ąžuolyną

vartojimą, kiti problemas analizavo politiniame, socialiniame kontekstuose. „Savo pranešime, kuris tarsi apibendrino išgirstas nuomones, padariau išvadą, kad vargu ar pavyks pasiekti norimų rezultatų esant dabartinei makroekonomikos sistemai“, – sakė mokslininkas. – Ji būtų didelis trukdis įgyvendinant tausojančio vartojimo principus, mat laisvos rinkos ekonomika tam tikrose srityse sunkiai dera su „žaliu“ mąstymu. Pavyzdžiui, naujojoje makroekonomikoje reikėtų atsisakyti reklamos. Ji tiesiog perša ir įperša prekes, kurių tau paprasčiausiai nereikia. Ar šiuo metu įsivaizduojamas pasaulis be reklamos? Atsakymas – sunkiai...“. Anot prof. J. Staniškio, ir žymiausi pasaulio ekonomistai jau visuotinai pripažįsta, kad laisvos rinkos era baigiasi, o pati kapitalizmo sąvoka mums jau nepri-

imtina. Taigi reikalinga nauja reguliuojama rinka, kuria būtų įgyvendintas tausojantis vartojamas, t. y. toks vartojimas, kuris taupytų išteklius ir darytų mažą poveikį aplinkai. Dėl naujo makroekonomikos modelio mokslininkai daugiau mažiau sutaria, taigi kitas didesnis ir gerokai sunkesnis žingsnis – sukonstruoti šios sistemos veikimo principus ir įtikinti politikus jos veiksmingumu. „Kaune įvykusi tarptauJono Klemano nuotr. tinė konferencija – pirminis renginys prieš kitais metais įvyksiantį virUž pasiekimus gamtosaugos ir sveišūnių susitikimą Rio de katos prevencijos srityse prof. Jurgiui Ženeire. Mokslininkai, Staniškiui įteiktas Europos gamtos pažangios organizacijos, mokslų akademijos Hanoveryje įsteignaujos ekonomikos fo- tas Paul Ehrlich vardo medalis rumo dalyviai tikisi, kad Brazilijoje bus pasirašyti doku- to instituto direktorius dr. Rimanmentai, leisiantys minėtas mintis tas Budrys įteikė Europos gamtos ir teorijas plėtoti toliau“, – apie mokslų akademijos Hanoveryje netolimą ateitį kalbėjo profeso- (vok. Europäische Akademie der rius. Naturwissenschaften in Hannover) įsteigtą Paul Ehrlich vardo Instituto vadovui – medalį, kuris teikiamas ypač pagarbingi apdovanojimai sižymėjusiems mokslininkams už pasiekimus gamtosaugos ir sveiPer šventinę konferencijos katos prevencijos srityse. popietę buvo prisiminta instituto Taip pat prof. J. Staniškiui už istorija, apžvelgti svarbiausi dar- nuoširdų darbą ir pasiekimus taubai ir įvykiai, savo įspūdžius prieš sojant gamtą ir garsinant Univer20 metų kuriant institutą papasa- siteto vardą pasaulyje KTU rektokojo garbingi svečiai iš užsienio. rius prof. Petras Baršauskas įteiInstituto kolektyvą sveikino ir kė KTU Garbės ženklą (Nr. 5), o linkėjimus išsakė KTU vadovybė Lietuvos pramonininkų konfedeir padalinių vadovai, kitų aukštų- racijos vardu šios įstaigos vicejų mokyklų kolegos, įvairių vals- prezidentai dr. Gediminas Rainys tybinių įstaigų ir verslo įmonių ir Jonas Guzavičius už ištikimybę atstovai. savo profesijai bei ilgametį ir atAPINI vadovui prof. J. Sta- sakingą darbą – Profesijos riterio niškiui Aplinkos vadybos ir audi- ženklą.


4

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

Prof. Kazimiero Ragulskio jubiliejus Doc. Liudvika NAGINEVIČIENĖ Laikas bėga nesustodamas, rodos, tik neseniai – 2006 m. spalį rinkomės į vieno žymiausių Lietuvos mokslininkų, habilituoto daktaro KTU profesoriaus emerito LMA akademiko Kazimiero Ragulskio akademinius skaitymus, o šiandien sveikiname gerbiamą profesorių jau 85-ojo gimtadienio proga. Laikraščio skaitytojams pateikiame keletą faktų iš jo įdomaus, iššūkių kupino gyvenimo kelio, o netrukus, nuo spalio 15 d., KTU virtualiajame muziejuje http://muziejus.ktu.lt pradės veikti paroda, skirta akademiko jubiliejui paminėti. Kazimieras Ragulskis kilęs iš netoli Pakruojo esančių Klovainių, ten prieš karą baigė keturmetę pradinę mokyklą, po to – Pakruojo pradinės mokyklos 5 ir 6 skyrius. 1940 m. įstojo į Linkuvos gimnaziją, ją baigęs 1946 m. – į tuometinį Kauno politechnikos institutą (nuo 1990 m. – KTU), kur mokėsi penkerius su puse metų. Studijuodamas kartu dirbo pramonės srityje. Baigęs 1952 m. įstojo į SSRS Mokslų akademijos aspirantūrą. 1954 m. pradžioje apgynė mokslo kandidato (dabar – daktaro) disertaciją ir po to dirbo Lietuvos mokslų akademijos Kauno institute, kur paruošė technikos mokslų daktaro diser-

taciją (dabar – habilituoto daktaro) ir 1963 m. ją apgynė. 1963 m. su darbuotojais buvo perkeltas į KPI. Čia jis buvo laboratorijos, vėliau reorganizuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika“, mokslinis vadovas. Kad atsirastų moksliniam darbui reikalingos sąlygos, teko išsikovoti vietą po saule, tai yra reikėjo sukurti gerą mokslinę bazę, o tai buvo pasiekiama ėmus spręsti principinius mokslinius uždavinius pagal pirmaujančiųjų SSSR organizacijų – šakinių mokslo tyrimų institutų, bandomųjų konstruktorių biurų – užsakymus. K. Ragulskis lankėsi minėtose organizacijose, ten skaitė mokslinius

KTU muziejaus archyvo nuotr.

Savo namuose prie darbo stalo. 2011 m. rugsėjis

ir techninius pranešimus, aiškinosi, kuriose srityse galima paspartinti tyrimų progresus. Pradėjo plaukti užsakymai ir kartu lėšos, kurios leido gerokai praplėsti tuo laiku modernią mokslinę bazę. Ypač buvo stiprinamos vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinės kryptys. Moksliniame centre „Vibrotechnika“ tyrimai buvo vykdomi pagal ūkiskaitinį finansavimą, kurį teikė Sovietų Sąjungos pirmaujantieji mokslo tyrimo institutai, bandomieji konstruktorių biurai, kai kurie mokslo akademijų institutai ir kitokios įstaigos. K. Ragulskio reikalavimai darbuotojams buvo dideli. Jaunimas privalėjo ne tik kelti mokslinę kvalifikaciją, bet kartu kurti ir patentuoti išradimus, įsitraukti į ūkiskaitinius darbus. Čia teko nagrinėti konstravimo, eksperimentinių priemonių formavimo, bandomųjų eksperimentinių pavyzdžių gamybos klausimus, teko bendrauti su užsakovais, ruošti parodoms eksponatus. Visa tai grūdino jaunuosius mokslininkus. K. Ragulskis mokslininkų ruošimui skyrė didžiulį dėmesį, jis dirbo kaip idėjų generatorius. Kiekvienas jaunas mokslinį darbą pradedantis asmuo čia privalėjo kelti savo mokslinę kvalifikaciją, be to, išmokti patentuoti išradimus. Tai būdavo svarbus persilaužimas jaunuolių kelyje. Darbo rezultatus jie turėjo skelbti ne tik moksliniuose straipsniuose, bet ir ataskaitose, sukurtus originalius įtaisus eksponuoti SSRS ir užsienio parodose. Ši veikla jaunimui buvo ne tik didžiulis krūvis, bet ir didžiulė mokslinė ir auklėjamoji mokykla. Mokslininkas kartu su vibrotechnikų kolektyvu vietoje Kauno centrinio kalėjimo įrengė puikų mokslinį centrą. Kalėjimo pastatas apie dešimtmetį stovėjo tuščias – su išdaužytais langais, kiauru stogu, ir nei viena Kauno

Išrinkti idėjos konkurso laureatai Atkelta iš 1 p.

mažiau už nugalėtojų darbus surinko du 4–5 vietos laimėtojai. Tai Dariaus Kamarūno betono suoliukų kompleksas ir Dovilės Leleikaitės bei Tautvydo Rimo pasiūlytas dengtas stogeliu įvairių formų medinių suoliukų jun-

ginys iš 7 segmentų su 7 atsisėdimo formomis. Konkursu „Kurkime savo erdvę KarTU“ siekta sukurti išskirtinę studentų poilsio ir bendravimo zoną su suoliukų kompleksu ir kitais reikalingais elementais parinktose Studentų miestelio erdvėse.

Vertinimo komisijai nebuvo lengva apsispręsti

Tikimasi, kad idėjos konkurso darbai bus įgyvendinti ir papuoš aplinką. Konkurso darbus vertino: tarptautinių ryšių ir strateginės plėtros prorektorius prof. Sigitas Stanys, infrastruktūros direktorius Povilas Petrauskas, Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas doc. Kęstutis Zaleckis, doc. Gitana Šukaitytė, doc. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Dizaino ir technologijų fakulteto Medienos technologijų katedros vedėjas doc. Antanas Baltrušaitis, architektas Gintaras Prikockis, Studentų reikalų tarnybos direktorius Martynas Ubartas, Statybos ir architektūros fakulteto studentų atstovybės pirmininkas Vytautas Urbonavičius, Viešųjų ryšių skyriaus vyr. Ričardo Šaknio nuotr redaktorė Inga Dubovijienė.

junginiame suvažiavime 1980 m. buvo paminėtas puikus K. Ragulskio darbas. Jam vieninteliam iš Baltijos respublikų buvo suteiktas SSRS nusipelniusio išradėjo vardas. Maskva prikaišiojo Lietuvos valdininkams, kodėl jam nebuvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo vardas, nes jis esąs vienas iš žymiausių SSRS išradėjų. Be paradoksų neapsiėjo ir K. Ragulskio rinkimas į SSRS Mokslų akademiją nariu koresKTU muziejaus archyvo nuotr. pondentu. Iš KPI Tarybos jis negavo tam reikalingos rekoAtliekant eksperimentus. Apie 1977 m. mendacijos, tačiau organizacija, nežiūrint patogios išrinktas buvo. Tai pirmas atvejis geografinės padėties, nesiėmė jo Baltijos respublikose, kai SSRS remontuoti. Vibrotechnikų ko- MA nariu korespondentu išrinklektyvas perprojektavo pastatą ir tas ne respublikinės mokslų akasavo uždirbtomis ūkiskaitinėmis demijos vadovas. lėšomis ir patys prisidėdami darK. Ragulskis nėra gavęs jokio bu atliko pačius juodžiausius di- SSRS valstybinio medalio ir ordidžiulio pastato remonto darbus. no. Tačiau jis už įžymius mokslo Mat statybinė organizacija, kuri ir technikos pasiekimus yra apdorekonstravo pastatą, atsisakė pa- vanotas SSRS ir kitų šalių žinybididinti langų ir durų angas, iš- nių organizacijų ženklais bei megriauti senas medines perdangas daliais, premijų laureatų vardais. ir kt. Tai atlikti teko patiems „Vi- Apie K. Ragulskį ir jo vadovaubrotechnikos“ darbuotojams. Bu- jamą mokslinę mokyklą SSRS vo sukurta stipri mokslinė bazė Centrinė kino studija sukūrė du su tuo laiku modernia aparatūra ir dokumentinius trumpametražius įrengimais iš viso pasaulio, centre filmus. veikė įkurta išradimų forminimo Akademikas nebuvo komgrupė, konstravimo skyrius, ga- jaunuolis ir komunistų partijos mybos baras. narys, kartu nebuvo ir karjerisK. Ragulskis tapo nepralen- tas. Įvairios intrigėlės jį menkai kiamu Lietuvoje pagal paruoš- tejaudino. Jam svarbiausia buvo tų mokslininkų (su moksliniais mokslinė kūryba, naujų reiškinių laipsniais) skaičių ir buvo rekor- atskleidimas, naujų sistemų kūridininkas SSRS. Jo mokinių pa- mas. Čia jo didžiausias džiaugsrengtos disertacijos buvo itin ver- mas. Be abejo, puiki šeima jam tinamos, net SSRS aukščiausios visada buvo džiaugsmo ir ramyatestacinės komisijos (VAK) są- bės šaltinis.

Darnioji plėtra universitete Doc. Laima Abromaitienė Socialinių mokslų fakultetas Rugsėjo 11–21 d. teko dalyvauti vasaros mokykloje „Darnus vystymasis aukštajame moksle“, kuri buvo organizuojama Liuneburgo Leufanos universitete Vokietijoje. 2010 m. Liuneburgo universitete įkurtas Darnos mokslų fakultetas (Faculty of Sustainability Science). Šio fakulteto padalinių (katedrų, tyrimo centrų) mokslininkai, dėstytojai ir studentai supažindino vasaros mokyklos dalyvius su darnaus vystymosi samprata, raida ir tradicijomis Leufanos universitete. Čia daug dėmesio skiriama ne tik ekologiniams darnaus vystymosi aspektams (gamtos išteklių tausojimui, atsinaujinantiems ištekliams, taršos mažinimui ir kt.), bet ir ekonominiams (aplinkos vadybos sistemoms, aplinką tausojančioms technologijoms, socialinei atsakomybei), socialiniams bei kultūriniams (lygybei, būsimųjų kartų poreikiams, etiniam sąmoningumui, vartojimo kultūros formavimui ir kt.) aspektams. Darnaus vystymosi apraiškų matyti ir universiteto kasdieniame gyvenime: ant universiteto miestelio pastatų įrengti saulės energijos kolektoriai, miestelis apsuptas

žalumos, populiariausia transporto priemonė – dviračiai. Studentų valgykloje patiekiamas iš ekologiškų produktų gaminamas maistas ir kita. Liuneburgo universiteto dėstytojai ir studentai taip pat pabrėžė, kad darnos dimensija realizuojama ir studijų procese: visi universiteto pirmakursiai pirmą semestrą, kuris vadinamas Leufanos semestru, studijuoja tas pačias disciplinas. Semestro tikslas – siekti, kad visi studentai suprastų, kas yra mokslas, kokie pagrindinai mokslo metodai, kas yra atsakomybė moksle, taip pat kad susipažintų su įvairių specialybių studijų pagrindais. Vasaros mokyklos dalyviai susirinko iš Centrinės ir Vidurio Europos šalių: Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Makedonijos, Albanijos, Armėnijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos. Per renginį dalyviai turėjo progą dalyvauti 4 tarptautinėje UNESCO konferencijoje „Higher Education for Sustainable Development: Moving the Agenda Forward“, apsilankyti Žemutinės Saksonijos Elbės slėnio draustinyje, įgyti naujų žinių, keistis savo šalių patirtimi, diegiant darnaus vystymosi idėjas į akademinę praktiką.


M E S J A I S DIDŽIUOJAMĖS

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

5

Mokslo populiarinimas: sunkumai ir malonumai Rugsėjo mėnesį Universitete vyko net keli mokslo populiarinimo festivaliai, tai „Erdvėlaivis Žemė“ ir „Tyrėjų naktis“. Pasaulyje mokslą ir jo naujoves visuomenei populiariai pristatančių renginių yra kur kas daugiau ir įvairesnių. Vis dėlto galime džiaugtis, kad įvairaus amžiaus Lietuvos žmones domina informacija apie mokslo pasiekimus, festivaliai kasmet sulaukia vis daugiau lankytojų. Ypač populiarūs tapo ir prie universitetų įsikūrę Vaikų universitetai, kuriuose 8–12 metų amžiaus vaikams paskaitas skaito mokslininkai. 2007 m. Socialinių inovacijų instituto parengtoje „Mokslo populiarinimo poreikio analizėje“ teigiama, kad yra „akivaizdus ryšys tarp visuomenės mokslinio raštingumo ir ekonominio šalies išsivystymo lygio“. Be to, „mokslinis raštingumas gali būti suprantamas kaip kultūros ir išsilavinimo dalis“. „Studijų aidai“ kalbina keletą aktyvių mokslo populiarinimo renginių dalyvių ir organizatorių ir klausia, ar visuomenė iš tiesų pasiilgusi žinių apie mokslo pasiekimus, kodėl domėjimasis mokslu turėtų būti ugdomas nuo pat mažumės, ar visas mokslo žinias galima pateikti populiariai, kas įdomiausia mokslo populiarinimo renginiuose vaikams, kuo žinios apie mokslą ir jo supratimas yra svarbios visuomenei, ar pakankama mokslo populiarinimo sklaida Lietuvoje. KTU Studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas, vienas iš tarptautinių varžybų „Robotų intelektas“ iniciatorių ir rengėjų, „Tyrėjų nakties“ organizatorių, doktorantas Tomas Proscevičius:

dėl labai svarbu, kad jaunimui ir žmonėms, mažiau susijusiems su mokslu, būtų galima pademonstruoti, kokius išradimus kuria mokslininkai lietuviai. Labai svarbu parodyti, jog mokslo finansavimas yra reikalingas ir ver-

lo progresas. Kiekvienas naujas žmogus moksle įneša savo indėlį, kadangi visi mes skirtingai mąstom, tad ir idėjos mūsų skirtingos, o mokslas ir prasideda nuo idėjos. Jaunų žmonių sudominimas mokslu prasideda nuo mokyklos, taigi didžiausia atsakomybė, manau, tenka mokytojams. Ne visas mokslo žinias galima pateikti populiariai. Yra labai sudėtingų dalykų, kuriuos galima paaiškinti tik pasitelkiant matematines formules, kurioms suprasti reikalingas specialus išsilavinimas. Bet mokslo žinių, kurias galima pateikti populiariai, dar gerą šimtą metų tikrai nepritruks. Mokslo populiarinimo renginiuose vaikams įdomu viskas,

teisingai pasirinkti tolesnę mokymosi ir karjeros kryptį. Galima pasidžiaugti, kad KTU vykstančiuose mokslo festivaliuose vis daugiau dalyvauja jaunesnio amžiaus jaunimo, kurie drąsiai bando, stebi, analizuoja. Šiais metais per Elektronikos rūmuose vykusį mokslo festivalį ,,Erdvėlaivis Žemė 2011“ lankytojams buvo sudarytos galimybės eiti mokslo ir technologijų krypčių keliais, aplankyti kelių fakultetų ekspozicijas ir laboratorijas. Aktyviausi buvo jaunieji festivalio lankytojai. Mokslo festivalis ,,Erdvėlaivis Žemė“, nepaisant didelių organizatorių pastangų, jau antri metai daugiausia laikosi tik fakultetų dekanų, padalinių vado-

naujomis telefonų, operacinių sistemų galimybėmis; vyresnio amžiaus žmonėms svarbūs mokslo pasiekimai kuriant naujus vaistus, mažinant šildymo kaštus. Vaikystė yra vienas smalsiausių žmogaus gyvenimo periodų. Todėl pažinimo „azartas“ turėtų būti palaikomas iki kol žmogus galės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo ateities. Vaikams įdomiausia vietoje patiems paJono Klėmano nuotr. kartoti eksperimentą, kurį rodo Simonas (viduryje demonstruoja) aktyvus „Įdomiųjų eksperimentų“ dalyvis Jono Klėmano nuotr. demonstruotojas. Prisiliesti prie techninės įrangos kas sukelia netiesioginį pavojų: vų, darbuotojų ir studentų entuziTomas (pirmas iš dešinės) su kolegomis suorganizavo pirmą- ar išsiaiškinti, kodėl „liepsna yra ugnis, žaibas, sprogimai. azmu, nes centrinio finansavimo sias Baltijos šalyse autonominių robotų varžybas žalia“. Ne visas mokslo žinias Populiarinti mokslą tarp vai- šaltinio beveik nėra. Mokslo pogalima pateikti populiariai. Yra kų ir jaunimo dažniausiai siekia puliarinimo renginių finansavimo „Antrus metus iš eilės KTU tingas Lietuvai. mokslo krypčių, kur tai padaryti studentai, tad jiems noro tikrai suvienodinimui būtų parankus SMD rengia mokslo populiariNaujoves kurti nėra paprasta. yra gana sudėtinga. netrūksta. Universitetai, siekdami specialus fondas. nimo renginį „Tyrėjų naktis“. Jos kasdien kuriamos, tačiau suVisuomenė turi žinoti, į ko- populiarinti save, tam lėšų taip Mokslo populiarinimo rengiPirmą kartą renginyje apsilankė kuriamos – ne kasdien. Dauguma kias mokslo kryptis yra investuo- pat nestokoja. Manau, didžiau- niai turi didelį socialinį aspektą. 1500, o šįmet – 2000 žmonių. renginių yra organizuojami „iš jami vieši pinigai ir kokia grąža sias trūkumas yra bendra strategi- Jie sudaro galimybę visiems lanKitame SMD renginyje „Robo- idėjos“ – nesitikint jokio atlygio. (tiesioginė, netiesioginė, trumpa- ja, kaip populiarinti mokslą, kurią kytis renginyje, čia neskirstoma į tų intelektas“ apsilankė apie 750 Be to, ne visuomet pavyksta pri- laikė, ilgalaikė) laukiama iš šių mokslo šaką labiau populiarinti, gabius ar negabius, čia visi gali žmonių. Kadangi šių renginių statyti tai, kas geriausia visame investicijų. Populiarinant moks- kurios visi nepopuliarinti.“ susipažinti su mokslo naujienoesmė – supažindinti žmones su pasaulyje, nes tema kartais reika- lą ypač trūksta noro, politikos ir mis ir kryptimis, rasti mokslą ir mokslo naujovėmis ir, be abejo, lauja ypač daug lėšų. Na, o pini- lėšų.“ Fizikos katedros lektorius, savo būsimą kelią jame. Tai ypač suteikti žinių, tai nemažas ir vis gai be politikos ir strategijos, manuolatinis mokslo mugės „Piknik jaučiama, kai į renginius ateina didėjantis lankytojų skaičius įro- nau, yra sunkiai gaunami.“ SMD narys, išvažiuojamų- Naukowy“ Lenkijoje dalyvis su šeimos. Pajuntamas universiteto do, kad žmonės yra pasiilgę žinių jų renginių Lietuvos mokyklose studentais, mokslo festivalio „Er- šviečiamasis vaidmuo visuomeapie mokslo atradimus ir įdomyKTU Mokslo tarnybos direk- „Įdomieji eksperimentai“ inicia- dvėlaivis Žemė“ dalyvis Gedimi- nės gyvenime. bes. torius doc. Leonas Balaševičius: torius ir dalyvis, Fundamentalių- nas Adlys: Ugdomas susidomėjimas „Atskiri visuomenės se- jų mokslų fakulteto studentas Si„Aukštų techmokslu nuo pat mažumės gali pa- gmentai tikrai domisi naujausiais monas Bulota: nologijų valstybėse skatinti vaikus ateityje pasirinkti mokslo pasiekimais. Pavyzdžiui, „Nors ir gaila, tik dalis visuo- mokslo populiarinimokslininko kelią. Taip pat vai- jaunimas domisi mokslo pasie- menės pasiilgusi apskritai moks- mas turi senas ir gikams dažniausiai (kaip ir moksli- kimais telekomunikacijų srityje: lo, o dar mažesnė dalis mokslo lias tradicijas. Dauninkams) kyla neįtikėtinos idėjos, žinių (turiu giausia jis sutelktas tad laisvos mąstysenos puoselėjigalvoje te- specialiose įstaigose. mas ir lavinimas vaikams nuo pat orinę da- Toks yra Vokiečių mažumės gali padėti sukurti naulį). Žmonės muziejus (Deutsches jus produktus. retai ka- Museum) MiuncheMokslo žinias vaikams reikia da klausia, ne, Vokiečių techAndriaus Dmuchovskio nuotr pateikti paprastai, nes nesupratę dėl ko bu- nikos muziejus jie gali nusivilti. Tačiau pasitaiko vo vykdytas (Deutsches TechniG.Adlys su studentais kasmet dalyvauja ir labai gabių vaikų, norinčių iššūeksperimen- kmuseum) Berlyne, mokslo mugėje „Piknik Naukowy“ kių ir bandančių perprasti sunkestas ir kaip Paryžiaus mokslo nes teorijas.Sėkmingi tokių vaikų jis atliktas muziejus (Palais de la découverPabrėžtina, kad ruošimasis bandymai tik dar labiau priartina (kokia eiga, te), Mokslo ir technologijų mies- mokslo festivaliui padeda toprie mokslo pasaulio. žingsniai). telis (Cité des Sciences et Indus- bulėti ir patiems jo ruošėjams. Vaikams įdomu tai, ką jie gali Jiems svar- trie), Vienos technikos muziejus, Tenka apmąstyti, kaip ir ką ropatys paliesti, taigi svarbiausia – biausia yra Malmės technologijų ir jūreivys- dyti, kaip įtraukti į demonstrainteraktyvumas. Todėl įdomiausi rezultatas. tės muziejus. Šie mokslo ir tech- vimus ar sprendimus ir pačius yra eksperimentai, kuriuose vaiDonologijų populiarinimo centrai lankytojus, kaip juos paversti iš kai patys gali dalyvauti. mėjimasis sutraukia daugybę žmonių, juos pasyvių stebėtojų aktyviais dalyDažniausiai informacija apie mokslu turi lanko šeimos ir pavieniai asme- viais, kaip padėti suprasti vyksbūti ugdo- nys, rengiamos mokinių ekskur- tančius procesus ir demonstruotyrimus Lietuvoje, kuriuos užsaJono Klėmano nuotr. ko užsienio įmonės, taip ir lieka mas nuo pat sijos, vyksta mokslo reiškinių jamus reiškinius, kaip tobulinti neišplatinta. Taigi ateities proDoc. L. Balaševičius (pirmas iš kairės) dalyvauja mažumės, spektakliai. Jų lankymas labai pristatymą paties renginio metu, duktai Lietuvoje yra kuriami, ta- visuose KTU organizuojuamuose mokslo populiarini- todėl, kad padeda vystyti mokslinę fantazi- t. y. būti dinamiškiems ir prisičiau apie juos niekas nežino. To- mo renginiuose vyktų moks- ją, technologinį mąstymą, padeda taikantiems.“


6

S T U D E N T Ų E RD V Ė

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

Padėkos atsidavusiems Universitetui

KTU studentai jau pakrikštyti

Inga Dubovijienė

Ignas Gaižauskas Dizaino ir technologijų fakulteto studentas

pasidžiaugė, kad KTU vykę mokslo Universitete netrūksta žmonių populiarinimo ren(ir studentų, ir dėstytojų, ir admiginiai, organizatonistracijos darbuotojų), kurie sarių dėka, sulaukė vanoriškai aktyviai atlieka ne tik didelio susidomėpagrindinį savo darbą, bet ir prijimo, moksleiviai sideda prie Universiteto puoselėvažiavo iš įvairių jimo ir vardo garsinimo. mokyklų. „Linkiu, Rugsėjo 10 d. KTU rektorakad renginiai vykte įteiktos padėkos aktyviausiems tų ir kitais metais, „Tyrėjų nakties“ organizatoriams, kad panaudotume taip pat studentams, padėjusiems daugiau naujaušių metų pirmakursių priėmimo sių technologijų ir metu. eksperimentai būtų Jono Klėmano nuotr. Taip pat dėkota KTU Dizaino matomi dar labiau, ir technologijų fakulteto Dizaino Prof. G. Česiūnas džiaugiasi, kad jo taip pat norėtųsi, katedros prof. Gintariui Česiūnui akmens ir medžio skulptūros, eksponuojamos kad „Tyrėjų nakuž skulptūrų parodą KTU Cen- KTU Centriniuose rūmuose, gražina aplinką tis“ sulauktų dautriniuose rūmuose. Tikimasi, kad giau palaikymo iš kai kurios menininko skulptūros dėką, pabrėžė, kad darbai ir yra Universiteto“, – sakė prorektorė. ir toliau puoš Universiteto pada- kuriami tam, kad džiugintų kitus, Padėkos už „Tyrėjų nakties“ linių aplinką. „Tai tikra atgaiva o ne dūlėtų dirbtuvėse. organizavimą įteiktos KTU Studvasiai“, – teigė KTU rektorius Mokslo pororektorė prof. Asta dentų mokslinės draugijos pirmiprof. Petras Baršauskas. Pundzienė, atskleisdama „Tyrėjų ninkui doktorantui Tomui ProsG. Česiūnas, priimdamas pa- nakties“ populiarumą Europoje, cevičiui ir Valdymo technologijų katedros doc. Arūnui Lipnickui. Gerų žodžių KTU rektorius negailėjo ir studentams, aktyviai dalyvavusiems šių metų priėmime. Padėkomis apdovanoti: Ieva Kubiliūtė, Gintarė Urbonaitė, Živilė Žukauskaitė, Vida Venskūnaitė, Jonas Čepkauskas, Inga Urbšytė, Vita Bizinaitė, Mindaugas Jocys, Rūta Arūnaitė, Meda Keleckaitė, Ignas ir Rokas Juknevičiai, Erika Dilkevičiūtė, Vaida Godvišaitė, Aivaras Sevelevičius, Greta Miežinytė, Martynas Jonikas, Rimvydas Gulbinas, Audijus Aukštikalnis, Milda Paklonskaitė, Deimantė Benėtaitė. Po padėkų teikimo buvo pagerbti KTU studentai, pelnę vardines LR prezidentų stipendiJono Klėmano nuotr. jas. Jiems raštus įteikė Šveitimo Rektorius prof. P. Baršauskas įteikia padėką vienam iš „Tyrėjų ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis. nakties“ organizatorių doc. A. Lipnickui

Jaunuoliai skatinami atlikti karo tarnybą Spalio 7 d. mūsų Universitete viešėjo LR krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kuri susitiko su KTU ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) vadovybe ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, siekiant patraukti aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Taip pat buvo aptartas krašto apsaugos sistemos ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, siekiant įgyvendinti naujajame Karo prievolės įstatyme numatytas karo prievolę atliksiančių jaunuolių skatinimo priemones,

susijusias su aukštųjų mokyklų veikla. „Mes norėtume glaudžiau bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis rengiant žmones jaunesniųjų karininkų vadų kursams. Kariuomenei labai reikia specifinių profesijų asmenų: inžinierių, informacinių technologijų specialistų ir kitų“, – sakė susitikime R. Juknevičienė. Tiek LKKA rektoriaus prof. Alberto Skurvydo, tiek KTU rektoriaus prof. Petro Baršausko nuomone, tokia galimybė studentams turėtų būti patraukli.

Nuo rugsėjo įsigaliojęs Karo prievolės įstatymas numato, kad vienas iš privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdų yra dalyvavimas Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Išeiti šiuos mokymus šaukiami pareiškę norą studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę jaunuoliai. Naujasis Karo prievolės įstatymas taip pat numato karo prievolę atliksiančių jaunuolių skatinimo priemones, kelios iš kurių susijusios su aukštųjų mokyklų veikla. Tarp šių priemonių ��� numatomas dalies už studijas sumokėtos kainos kompensavimas. Taip pat numatyta, kad asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos savo nuožiūra gali suteikti pirmenybę stojant į valstybės finanJono Klėmano nuotr. suojamas studijų vietas. Susitikime (iš kairės): KTU studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas, KTU rek„S. a.“ inf. torius prof. Petras Baršauskas ir LR krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė

Rugsėjo 29 d. Kaune šurmuliavo daugybė „nulių“, norinčių tapti „fux‘ais“. Dieninę krikštynų dalį organizavo KTU fakultetinės studentų atstovybės. Norėdami gauti garbingą „fux‘o“ vardą pirmakursiai turėjo įveikti daug išbandymų ir iššūkių. Į pirmą kartą organizuotą bendrą vakarinę krikšto dalį, vykusią naktiniame klube „Combo“, sugūžėjo gausus būrys studentų. Šventėje buvo apdovanotas konkurso „KTU SA logotipas netikėčiausiose vietose“ nugalėtojas Henrikas Gaidamavičius. Susirinkusieji buvo kviečiami daly-

vauti įvairiuose žaidimuose, laimėtojams įteikti rėmėjų prizai. Vėliau koncertavo roko grupė „RebelHeart“, o po jų – viena populiariausių Lietuvos grupių „G&G Sindikatas“. „Smagu, kad tiek daug pirmakursių nepabūgo ir įveikė jiems parengtus išbandymus, o vakare taip gausiai susirinko pasidžiaugti įgytu titulu,“– teigė KTU SA prezidentas Justinas Staugaitis. Renginyje dalyvavęs pirmakursis Lukas sakė, kad jam patiko vakaro programa ir koncertavusios grupės. Taip pat šaunu, jog buvo sukurtos erdvės, kuriose skambėjo skirtingų stilių muzika. Krikštynos buvo puiki proga susipažinti su kitų fakultetų studentais ir gerai praleisti laiką.

Valdo Ruzgo nuotr.

Pirmakursiai nepabūgo išbandymų

BEST simpoziumas Kristina Vaznelytė Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentė Rugpjūčio 21–24 d. dalyvavau Rygoje vykusiame simpoziume „Is your life online? Then make it work!“, skirtame nagrinėti temoms, susijusiomis su įmonių ir universitetų bendrai organizuojama virtualia tarptautine studentų praktika, vadinama EU-VIP (Enterprise-University Virtual Placements). Simpoziumo metu dalyvių pateiktos idėjos bus pristatytos Europos Komisijai. Visi simpoziumo dalyviai džiaugėsi atsakingais ir paslaugiais organizatoriais. Atvykę anksčiau 2-3 dienomis žmonės buvo svetingai priimti ir svečiavosi organizatorių namuose. Prieš prasidedant simpoziumui buvo aplankyta ne viena įsimintina Rygos vieta. Be to, simpoziumo laikas sutapo su Rygos 810-uoju „gimtadieniu“, tad dalyviai turėjo galimybę dalyvauti šiai progai skirtuose šventiniuose renginiuose. Dalyviai iš anksto buvo gavę dokumentą su aprašymais temų, su kuriomis reikėtų susipažinti prieš prasidedant simpoziumui. Per pirmą užsiėmimą dalyviai buvo suskirstyti į kelias komandas ir turėjo kuo greičiau ir tiksliau atsakyti į teminius projekto klausimus. Mūsų komanda laimėjo ir kiekvienas jos narys gavo po mažą taurelę su ant jos pavaizduota juoda kate – Rygos simboliu. Per kitus užsiėmimus visi aktyviai diskutavo temomis, susijusiomis su EU-VIP, nagrinėjo įvairius vykdytus EU-VIP projektus, jų privalumus, trūkumus

ir siūlė savo idėjas, kaip konkretūs vykdyti projektai galėtų būti patobulinti. Taip pat buvo analizuota, kokią įtaką skirtingos G. Hofštedės suformuotų tautos kultūros ypatybes nusakančių indeksų, pavyzdžiui, neapibrėžtumo vengimo indekso UAI (Uncertainty Avoidance Index), skaitinės reikšmės turi įvairiose šalyse gyvenančių studentų, dėstytojų ir darbdavių bendravimo kokybei, kurių šalių atstovams dėl šių skirtumų sunkiau bendradarbiauti. Nagrinėta, kaip dalykinės kalbos tonas, prašymų ir reikalavimų formulavimo pobūdis priklauso nuo indeksų reikšmių, priskiriamų šaliai, iš kur žmogus kilęs, ir kaip – nuo paties žmogaus individualių savybių. Simpoziume labai patiko OST (Open Space Technology) diskusijų sesija, per kurią dalyviai patys galėjo pasirinkti iš pateiktų diskusijų temą ir, jeigu ji pasirodė esanti nebeįdomi, galėjo bet kada prisijungti prie kitos grupės diskusijų. Manau, kad šiuo atveju prisijungimas prie kitos grupės yra naudingas tiek pačiam dalyviui, tiek visai grupei temos plėtojimo atžvilgiu. Pasibaigus simpoziumui organizatoriai džiaugėsi aktyviais ir motyvuotais dalyviais, o dalyviai – lūkesčius pranokusiais organizatoriais.


S P O RTAS IR KULTŪRA

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

Doktorantūros forumas Spalio 24 d. 10–14 val. KTU III rūmų iškilmių salėje (Laisvės al. 13) rengiamas doktorantūros forumas „Doktorantūra KTU: procesai, tendencijos ir iššūkiai“. Renginyje kviečiami dalyvauti esami ir būsimi doktorantai, profesoriai, verslo, studentų organizacijų atstovai – visi, nuo

kurių priklauso doktorantūros studijų kokybė, doktorantų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos. Pagrindinis forumo tikslas – suartinti su doktorantūros procesu susijusias puses. Forume bus svarstomi doktorantūros studijų klausimai: doktorantų vaidmuo Universitete,

doktorantūros studijų santykis su verslu, doktorantų karjeros galimybės, kita. Savo įžvalgas išsakys doktorantai, Studentų atstovybės, Studentų mokslinės draugijos atstovai. Užsienio patirtimi dalysis svečias iš „Yahoo“ kompanijos. Daugiau informacijos www.ktu.lt

Grafikos darbai Rugsėjo 28 d. Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institute (KTU ITPI) atidaryta Vlado Liatuko grafikos paroda „Lietuva mano“, skirta Lietuvos gynimo 20osioms metinėms paminėti. Parodos triptikuose, cikluose vyrauja

kovos už laisvę, meilės gimtajam kraštui temos, jos vienija visus eksponuojamus kūrinius. „Stengiausi būti ten, kur labiausiai reikėjo tautos palaikymo ir pritarimo. Kiekvienas patirtas įvykis man, kaip dailininkui, buvo ne tik išgyvenimas, bet ir naujas

Ričardo ŠAKNIO nuotr.

Dailininko Vlado Liatuko darbuose – asmeniniai išgyvenimai, patirti per Sausio įvykius Vilniuje

kūrybos puslapis, apžvelgiantis mūsų praeitį ir nūdieną“, – sakė V. Liatukas. Autorius džiaugėsi, kad greta grafikos lakštų gali pristatyti to laikotarpio piešinius – matytų vaizdų improvizacijas, kompozicinių vaizdų sumanymus, kurie pasitarnauja kuriant tolesnius darbus. Parodos pristatyme dalyvavęs dailininko kraštietis, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos vadovybės pulkininkas Jonas Gečas papasakojo apie sudėtingą grafikos darbų kūrimo techniką, prisiminė tragiškus Sausio įvykius. Dailininkas V. Liatukas gimė 1954 m. mažame Žemaitijos miestelyje Teneniuose (Šilalės r.). 1979 m. baigė grafikos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute, parodose dalyvauja nuo 1971 m. Šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijos grafikos mokymo spaustuvėje. Parodą KTU ITPI parodų galerijoje (Studentų g. 48A, II ir III a.) galima apžiūrėti kasdien iki lapkričio 28 dienos. „S. a.“ inf.

Kelionė į Lenkiją Gediminas Adlys KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas Spalio 1 d. autobusas su KTU profesinės sąjungos nariais iš Kauno pasuko į Seinų ir Punsko kraštą. Jis garsus ten gyvenančiais mūsų tautiečiais, gražia gamta ir tame krašte esančiais su Lietuva susijusiais kultūros ir istorijos paminklais. Profesinės sąjungos nariai į Seinų ir Punsko kraštą traukė norėdami susipažinti su Lenkijos švietimo sistema, kurios turi laikytis ten esančios lietuviškos mokyklos. Kad vykstame teisinga kryptimi, įsitikinome Seinuose, Lietuvos konsulate, išgirdę daktaro istoriko, konsulato minis-

tro patarėjo Broniaus Makausko pasakojimą. Vienu metu Seinai ir Kaunas buvo svarbūs tautinės kultūros ir tautinio švietimo centrai, todėl šie miestai turi bendradarbiauti. Žinoti savo kultūrinį paveldą, jį suprasti ir juo didžiuotis – toks istoriko Makausko priesakas mūsų jaunimui. Tada lengviau apginti savo interesus. Seinų katedra su stebuklais garsėjančia Dievo Motinos skulptūra, su poeto vyskupo Baranausko kapu yra ir lietuvių šventovė. Senovę mena ir Vytauto Didžiojo medžioklės plotuose pastatytas Vygrių kamaldulių vienuolynas. Lietuvių švietimo sistemos ypatumus šiame krašte atskleidė Seinų ,,Žiburio“ gimnazijos di-

rektorius Algirdas Vaicekauskas, Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė, Punsko Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorius Jonas Vydra. KTU profesinės sąjungos pirmininkui doc. Vaclovui Kubiliui buvo įteiktas šios mokyklos medalis, o Fundamentaliųjų mokslų fakulteto profesinės sąjungos pirmininkas Zenonas Šleinius mokykloms įteikė garsius Kauno šakočius. Mūsų Universitetas ir Punsko licėjus yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Draugystės ryšiai sieja Seinų gimnazijos moksleivius ir KTU studentų korporacijos „Tautito“ narius. Jau dvejus metus iš eilės jie kartu dalyvauja Vasario 16-osios iškilmėse Kaune.

zultatyviausias mūsų Universiteto komandos narys šiose varžybose buvo Gediminas Orelikas, surinkęs 21 tašką ir atkovojęs 9 kamuolius. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) krepšininkai susitiko su Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) studentais. Rungtynės baigėsi VPU pergale rezultatu 99:78. Klaipėdos universiteto (KU) sportininkai rungtyniavo su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) krepšininkais ir juos įveikė rezultatu 99:78. Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai susitiko su Šiaulių universiteto (ŠU) komanda. Rungtynės baigėsi ŠU pergale rezultatu 87:78. Šiemet LSKL varžybų siste-

KVIEČIA Pas mus ir kitur Spalio 13-14 d. 10 val. viešbutyje „Europa Royale Kaunas“ (Miško g. 11 ) vyks 10-oji tarptautinė konferencija „Vibroinžinerija – 2011“. Spalio 14 d. 10 val. Lietuvos mokslo taryboje (Gedimino pr. 3, 115 salė, Vilnius) vyks ES 7-osios bendrosios ir COST programų informacinė diena. Spalio 19 d. 15 val. KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre (Radvilėnų pl. 19, 204 aud.) vyks žaidimas „Europos skonis“. Spalio 19 d. 14 val. KTU Centriniuose rūmuose (K. Donelaičio g. 73, 302 aud.) vyks Kazickų šeimos fondo prezidentės Jūratės Kazickaitės paskaita „Lietuva – an American comes home“ – nurturing Lithuanian roots over 60 years in the United States. Spalio 20 d. 9 val. KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete (Kęstučio g. 27, 401 aud.) vyks 15-oji tarptautinė konferencija „Transporto priemonės – 2011“. Spalio 21 d. 9 val. KTU auloje (A. Mickevičiaus g. 37) vyks 3-iosios socialinių mokslų doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konferencijos „Tarpdisciplininis diskursas socialiniuose moksluose – 3“ plenarinis posėdis, 12 val. III rūmuose (Laisvės al. 13) vyks darbas sesijose. Daugiau apie KTU renginius – www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?

LAISVALAIKIS Kauno šlaistūnas rekomenduoja Spalio 13 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks jubiliejinis poeto Gintaro Patacko kūrybos vakaras – knygos „Manęs nebus kai kada...“ pristatymas. Įėjimas nemokamas. Spalio 14 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) koncertuos smuiko virtuozas iš Vokietijos Aleksandras Gilmanas kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Marko Kadino. Spalio 14 d. 18–21 val. VII forte (Archyvo g. 61) vyks dokumentinio filmo „VII fortas: lietuviška tragedija“ premjera. Spalio 14 d. 19 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) koncertuos grupė „Saulės broliai“. Spalio 15 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) vyks koncertas „Gitaros istorija gyvai“, kuriame dalyvaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir solistas Jose Miguelis Moreno‘as iš Ispanijos. Spalio 15 d. 18 val. kino teatre „Romuva“ (Laisvės al. 54) vyks Čekijos elektrinio smuiko virtuozo Miroslavo Slaveko Formano koncertas „Aš čia gyvenu“. Spalio 20 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) vyks romansų ir sonetų vakaras. Spalio 20 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g.18) vyks vakaronė ,,Šokim!“. Įėjimas nemokamas. Spalio 23 d. 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) vyks susitikimas su aktoriumi ir režisieriumi Valentinu Masalskiu. Spalio 27 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18) vyks „Šiurpių vakaras“ – pasakojimai, padavimai, dainos. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais adresais: kaunas.lt (Švietimas ir kultūra → Kultūros renginiai), kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune?“ ir kitur.

N A UJOS KNYGOS

Vėl visus kviečia LSKL Spalio 10 d. prasidėjo Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) 14-asis sezonas. Jau tą pačią dieną įvairių šalies miestų krepšinio aikštelėse susitiko dešimt I vaikinų grupės ekipų: praėjusio sezono čempionai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai savo aikštėje susitiko su šiemet I vaikinų grupę papildžiusiais Vilniaus universiteto (VU) studentais. Naujokai patyrė pralaimėjimą rezultatu 90:75. Pernykščio sezono vicečempionai Kauno technologijos universiteto (KTU) krepšininkai namuose kovojo ir nugalėjo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU, anksčiau vadinosi Lietuvos žemės ūkio universitetas) sportininkus rezultatu 98:72. Re-

7

ma lieka tokia pat kaip ir pernai: atkrintamosiose varžybose rungtyniaus ir dėl medalių kovos keturios geriausios reguliariojo sezono ekipos. LSKL merginų pogrupyje, kurio dvikovos prasidės nuo spalio 17 d., rungtyniaus šešios ekipos: LKKA, VDU, MRU, VU, KU ir KTU. Laikinai savo įgaliojimus sustabdė VPU merginos. 2011–2012 metų LSKL II vaikinų grupėje nuo spalio 26 d. rungtyniaus devynios komandos. „Sieksime, kad studentams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos studijuoti ir sportuoti Lietuvoje“, – atidaryme pabrėžė LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas. „S. a.“ inf.

KTU leidykla „Technologija“ rugsėjo 26–spalio 7 d. išleido: 1. Vidmantas Adomėnas „Standartizuota vadybos sistema: nuo kūrimo iki tobulinimo“. Mokomoji knyga. 2. Audronė Ragaišienė, Ginta Laureckienė „Naujos technologijos verpimo paruošimo procesuose“. Mokomoji knyga. 3. Raimunda Česonienė „English phonetics and Phonology: workbook“. Mokomoji knyga. 4. „Informacinės technologijos ir valdymas“ t. 40, Nr. 3. Periodinis mokslo leidinys. Atsakingasis redaktorius Rimantas Šeinauskas. 5. Tomas Tekorius, Vytautas Galvanauskas „Procesų ir sistemų modeliavimas“. Mokomoji knyga. 6. Loreta Bašinskienė „Juslinis gaminių vertinimas“. Mokomoji knyga. 7. Gytis Svinkūnas, Algimantas Navickas „Elektros energetikos pagrindai“. Mokomoji knyga. 8. Nijolė Dukštienė, Gitana Dabrilaitė-Kudžmienė, Rasa Paleckienė „Fizikocheminės analizės laboratoriniai darbai“. Mokomoji knyga. Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt


8

FO T O A I D A I

2011 m. spalio 13 d., Nr. 16 (2191)

Pasaulio jaunimo dienose Madride Pasaulio jaunimo dienos – tai jaunimo susitikimas su popiežiumi ir kartu tikėjimo šventė, kuri vyksta kas trejus metus vis kitoje šalyje: vieną kartą Europoje, kitą kartą – kitame žemyne. Susitikimas skirtas pirmiausiai tikinčiam jaunimui, nes jame svarbiausias yra Kristus, bet dalyvauti kviečiami visi norintieji. Šio tradicinio Katalikų bažnyčios organizuojamo renginio iniciatorius yra palaimintasis Jonas Paulius II. 1984 m. jis pakvietė jaunimą Verbų sekmadienį atvykti į Romą, į Šv. Petro aikštę. Į šį kvietimą atsiliepė apie 300 tūkstančių žmonių. Po savaitės popiežius paskelbė Pasaulio jaunimo dienas reguliariu renginiu. Jaunimo dienų vietą ir temą skelbia popiežius, parašo jaunimui laišką, kuriame pagrindžia ir atskleidžia pasirinktą temą, nurodo gaires, perduoda Bažnyčios žinią jaunimui. Lietuviai pirmą kartą Pasaulio jaunimo dienose dalyvavo 1991 m. Čenstachavoje (Lenkijoje), kuriose susitiko apie 1,5 mln. jaunų žmonių. Šių metų Pasaulio jaunimo dienos vyko rugpjūčio 15–21 d.

šas ir Vilniaus augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, jaunimui patarnavo juos lydėję keliasdešimt kunigų. Iš viso jaunimo dienose Madride dalyvavo apie 2 mln. jaunuolių iš viso pasaulio, tarp kurių – 2 tūkstančiai iš Lietuvos. Kitos Pasaulio jaunimo dienos dėl Pasaulio futbolo čempionato vyks ne po trejų, bet po dvejų metų Rio de Patiriami sunkumai studentėms Žaneire, Brazilijoje. Tais pa- nuotaikos negadino čiais metais švęsime ir Lietuvos jaunimo dienas. Brazilija tų grupele, gyvenome viskuo daatrodo labai tolima šalis? Visai lydamiesi kaip viena šeima. Lane! Svarbiausia – patikėk, prisi- bai stipriai išgyvenome kryžiaus dėk prie mūsų ir... jaunimo dienas kelią. Įspūdingai atrodė įvairių Brazilijoje švęsime kartu! Andželika, 2 kurso studentė: Ispanijoje pirmiausia stebino ir džiugino tai, kad jautėmės laukiami – paruoštos vietos apsigyventi, gaivus vanduo, atviri mums talkinę žmonės... Akademinės sielovados autobusus parapijoje pasitiko KTU kapelionas kun. Petras Pichas, jis dvi dienas vadovavo mūsų eitynėms į miestą ir sugalvodavo linksmiausių užduočių,

tautų paruoštos stotys su atvežtomis iš tos šalies statulomis ir tautiniais puošybos elementais. Kaip ir kiekvienoje kelionėje neišvengėme sunkumų ir nesklandumų. Teko pakelti nemažą fizinį krūvį – buvo dienų, kai įveikdavome 30–40 km. Vakarais kovodavome su nuovargiu ir gydėmės nuospaudas. Mūsų autobusu važiavo du fizinę negalią turintys Vytauto Didžiojo universiteto studentai, kuriems patarnavome. Kadangi trumpesnis kelias buvo nepritaikytas invalidų vėžimėliams, ilgesniuoju tekdavo nueiti dvigubai didesnius atstumus. Sekmadienį šv. Mišios vyko karinio oro uosto teritorijoje,

Madrido pakraštyje. Tai didžiulis plotas, prilygstantis 48 futbolo aikštėms. Ne visi laikėsi organizatorių nurodymų, todėl mums atvykus paskirtos vietos buvo užimtos. Didžiulėje minioje žmonės išsisklaidė, tad vadovai iškėlę šalies vėliavas rinko žmonės, kurie buvo prisiglaudę prie kitų tautų grupių. Tikras išbandymas buvo kilusi naktinė audra... Tačiau nepaisant visko džiaugiuosi, kad važiavau – patirti įspūdžiai atpirko visus nesklandumus“. Parengė Sielovados grupės koordinatorė Valda Velžienė ir Svetlana Adler-Mikulėnienė Petro Pich nuotr.

Studentai Cuatros ventos oro uoste po naktinės vigilijos ir šv. Mišių su popiežiumi Benediktu XVI

Kompiuterininkų mokykla vėl sukvietė moksleivius KTU kapelionas kun. Petras Pichas su studentu iš Lietuvos ir iš Nigerijos Ispanijos sostinėje Madride. Į šį miestą pakviesti popiežiaus Benedikto XVI kartu su kitais jaunais piligrimais iš viso pasaulio vyko ir apie 50 studentų iš Kauno technologijos universiteto ir kitų Kauno aukštųjų mokyklų. Katechezėms Lietuvos jaunimui vadovavo Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Gru-

pavyzdžiui, išsimaudyti fontanų baseinuose ir būtinai susišlapinti galvą. Pajutome, kaip stipriai žmogaus vidų veikia giedojimas bažnyčioje per rytines pamaldas, patiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapeliono liudijimai ir paaiškinimai. Susidraugavome su kartu atvykusia LSMU studen-

KTU studentės Tautų prisistatymo vakare

Julita Pacevičienė Spalio 1 d. KTU Statybos rūmų salėje įvyko Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos naujųjų mokslo metų atidarymo šventė. Gausiai susirinkusius moksleivius, siekiančius įgyti naujų žinių, susipažinti su universitetine aplinka, jų tėvelius, dėstytojus sveikino ir sėkmės kelyje į ateitį linkėjo KTU rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas. Šventėje dalyvavo ir daugiau svečių – akademinės bendruomenės ir verslo įmonių atstovai. KTU E. mokymosi technologijų centro E. technologijų skyriaus vedėjas Gytis Cibulskis savo pranešime teigė: „Technologijos labai stipriai keičia pasaulį, todėl būtina nuolatos tobulėti, žengti koja kojon su jomis, reikia žinoti ne tik naujų technologijų teikiamą naudą, bet ir pavojus ir būdus, kaip jų išvengti.“ KTU Informatikos fakulteto Studentų atstovybės pirmininkas Liudas Ubarevičius prisiminė pats mokęsis programavimo Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje ir tai buvę pirmieji jo savarankiški žingsniai karjeros link. JKM dėstytojo Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos IT mokytojo Kęstučio Budrevičiaus pa-

REDAKCIJOS ADRESAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77. Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766. Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz. Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodika Spausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.

pasakota istorija ragino moksleivius mąstyti pozityviai ir siekti žinių dabar, neatidėlioti ateičiai. Tėvelių vardu kalbėjęs UAB „CID Baltic“ pardavimų direktorius Nerijus Jankauskas džiaugėsi sugrįžęs ten, kur mokėsi, ir galimybe vaikams jau nuo mažens pasijusti studentais. Visi susidomėję klausėsi KTU Informatikos fakulteto magistranto korporacijos „Microsoft Lietuva“ atstovo Nerijaus Pažerecko gestais valdomų programų kūrimo KINECT sistema pristatymo. Moksleiviai ir patys galėjo išban-

dyti šią sistemą. Renginį vedė ir su mokymosi proceso organizavimo tvarka moksleivius išsamiai supažindino KTU E. mokymosi technologijų centro E. mokymosi metodikos ir teikimo skyriaus administratorė Genutė Valiukėnienė. Po renginio moksleiviams buvo išdalytos dovanėlės su KTU ir JKM simbolika. Šiemet į savaitgalinę KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą įstojo 358 Kauno ir kitų Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų moksleiviai.

Egidijaus Asipausko nuotr.

Šiemet Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje mokysis daugiau moksleivių negu pernai Vyr. redaktorė Inga DUBOVIJIENĖ, el. p. inga.dubovijiene@ktu.lt Redaktorius Giedrius ŽIDONIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.lt Redaktorė Miglė PLYTNINKAITĖ, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.lt Maketavo Aurelija DRUŽINIENĖ, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt Užs. Nr. 2124


KTU laikraštis „Studijų aidai“, 2011, Nr. 16