Page 1

2020 Nr. 2/20

STATYBININKŲ DIENA 2020 APDOVANOJIMAI 4–23

OBJEKTAI TECHNOLOGIJOS 30–55

INŽINERINĖS SISTEMOS 56–67

APLINKA

68–71

STATYBOS PRAMONĖ 74–83

PROFESINIS RENGIMAS 84–99


2


3


DALIUS GEDVILAS,

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PREZIDENTAS STATYBININKŲ DIENA – TAI YPATINGA PROGA KASMET PASIDŽIAUGTI TUO, KĄ TURIME, IR TUO, KAS VIENIJA – NUVEIKTAIS DARBAIS IR ATSIDAVIMU NELENGVAI PROFESIJAI.

S

tatybos sektorius – reikšmingas šalies ekonomikos variklis, kuriame dirba 100,1 tūkst. žmonių ir veikia 8420 bendrovių. Per praėjusius metus mūsų statybininkai pastatė 7182 pastatų ir 12577 butų, nutiesė 422,53 km kelių. Iš viso per 2019 m. Lietuvos statybos sektorius atliko darbų už 3,4 mlrd. EUR, o užsienyje – net už 386,9 mln. EUR. Aukšti veiklos rezultatai akivaizdžiai liudija šios profesijos atstovų darbo svarbą valstybės ekonominei ir socialinei raidai, todėl jie nusipelnė išskirtinės padėkos ir pagarbos. Statybininkai stato, atnaujina ir gražina mūsų aplinką, kuria dabartį ir ateitį. Tačiau dabar mūsų šalies statybų pramonei tenka išgyventi ne pačius pakiliausius laikus ir susidurti su neeiliniais iššūkiais. Nors statybininkų darbas karantino laikotarpiu nesustojo ir buvo vykdomi darbai iš ankstesniais metais suformuoto užsakymų portfelio, tačiau COVID-19 pandemija itin paveikė statybų sektorių dėl sustabdytų privataus kapitalo investicijų, o rinkos dalyviai su nerimu laukia ateinančių metų.

4

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta šalies statybos įmonių apklausa parodė, kad pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, net 68 proc. statybos bendrovių jaučia darbų apimčių sumažėjimą. Iki 20 proc. mažesnį užsakymų kiekį apklausoje nurodė 40 proc. įmonių, 20–40 proc. mažiau projektų įgyvendina 20 proc. bendrovių, daugiau nei 40 proc. darbų apimtys sumažėjo 8 proc. įmonių. Stabilų užsakymų kiekį išlaikė 24 proc. rangovų, o darbų apimčių augimą pirmąjį šių metų pusmetį nurodo tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių.

Paviršutiniškas vertinimas ir menkas dėmesys statybos sektoriui lėmė itin didelį „šešėlį“ darbo rinkoje, sparčią statybininkų emigraciją, aukštą nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir žemą konkurencingumo lygį. Todėl šiandien būtina investuoti ne tik į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybos pramonės perginklavimą.

Statybininkams nebeužtenka gerai išmanyti ir gebėti atlikti vieną funkciją statybvietėje. Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais Statybų sektoriaus susitraukimą indikuoja statybos procese. Šiandien statybos ir naujausi Statistikos departamento duomenys. Pavyzdžiui, baigtų statyti pastatų srities darbininkams keliamas skaičius dabar 16,4 proc. mažesnis nei buvo reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet tą daryti greitai, profesionaliai ir itin prieš metus. kokybiškai, todėl statybos bendrovės Dabar prieš pandemiją pradėti privatūs ir nelaukia valstybės palaikymo ir pačios investiciniai projektai dar tęsiami, tačiau vis labiau investuoja į darbuotojų naujų, deja, planuojama itin mažai. kompetencijų ugdymą. Todėl mūsų šalies statybininkų lūkesčiu Tačiau inovacijų diegimo poreikis sukelia tapo viešieji pirkimai ir valstybės planai nemažai iššūkių verslui. Statistikos investuoti į tvarios infrastruktūros kūrimą duomenimis, 38 proc. statybos įmonių bei atnaujinimą, siekiant skatinti šalies trūksta specialistų, išmanančių naujas ekonomiką. technologijas, 38 proc. bendrovių riboja Tačiau turime suprasti, kad statybos biudžetas, o 34 proc. – tiesiog susiduria sektoriuje yra itin svarbios investicijos ne su darbuotojų abejingumu. Nuo 2021 m. tik į konkrečius infrastruktūros projektus, statybos darbų viešuosiuose pirkimuose bet ir į darbuotojų kompetencijų ugdymą, nustatyta prievolė viešųjų statinių jeigu norime pereiti prie skaitmeninės statyboje pradėti palaipsniui taikyti ekonomikos. Per pastarąjį dešimtmetį statinio informacinį modeliavimą (BIM). įvairios ūkio šakos Lietuvoje gavo nekuklią Šios technologijos taikymas yra itin ES fondų paramą inovacijoms diegti, bet svarbus tuo, kad leidžia geriau ir greičiau statybos pramonei modernizuoti buvo projektuoti, išvengti klaidų, turėti skirta mažiausiai lėšų iš visų verslo sektorių. ekonomiškesnį statybos procesą bei Galiu daryti prielaidą, kad taip nutiko dėl statinio priežiūrą, remontą ir renovaciją. vyraujančio požiūrio, jog statybose gali dirbti Ar esame pasirengę šiems pokyčiams bet kas. šiandien?


STATYBININKŲ DIENA 2020

Šiandien nerimą kelia tai, jog dar vis turime santykinai žemą kompiuterinio raštingumo lygį statybų darbo rinkoje, tačiau šiame sektoriuje dirbantiems specialistams neišvengiamai kyla poreikis išmanyti informacines technologijas ir pasižymėti skaitmeniniais įgūdžiais.

mūsų valstybei būtina į tai reaguoti. Todėl šiuo neeiliniu laikotarpiu itin reikšmingas mūsų valdžios institucijų vaidmuo, įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą ir priimant esminius sprendimus dėl reikalingų investicijų krypčių, kurios lemia ekonomikos skatinimą.

Skiriamos lėšos infrastruktūros projektams – teisinga ir tikslinga plano dalis ekonomikai skatinti bei darbo rinkai palaikyti, tačiau tai nėra statybų pramonės rėmimas. Realiu skatinimu statybininkams taptų kryptingos investicijos į Inovacijų taikymas statybose leistų ne tik ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius padidinti darbuotojų darbo našumą, mažinti projektus, kurie būtų orientuoti į sąnaudas, automatizuoti daugybę procesų, verslo konkurencingumo didinimą ir gerinti infrastruktūros kokybę ir didinti skaitmeninį perginklavimą, suteiktų šio verslo sektoriaus konkurencingumą, galimybę įsigyti naujas technologijas bet ir įgyvendinti ES taršos mažinimo bei ir įrengimus, sudarytų sąlygas kelti energinio efektyvumo didinimo uždavinius. darbuotojų kvalifikaciją ir didinti Pavyzdžiui, nuo 2020 m. statyti energijos darbo našumą bei veiklos efektyvumą. beveik nenaudojančius pastatus. Tai – investicijos į ateitį. Eidami šiuo keliu, taptume lygiaverčiais varžovais Norint užtikrinti ilgalaikį ir tvarų statybos globalioje rinkoje ir pamirštume sektoriaus augimą, reikia sparčių ir efektyvių emigracijos keliamus iššūkius. investicijų ne tik iš verslo, bet ir iš pačios valstybės pusės. Turime didinti Lietuvos Turime siekti glaudaus ekonomikos pažangą ir siekti, kad kuo bendradarbiavimo, būti inovatyvūs ir didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir nebijoti pokyčių, dirbti profesionaliai ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas. kokybiškai, siekti pažangos ir ilgalaikės Šiandien reikalingas naujas požiūris vertės. ir suvokimas – jeigu pereisime prie skaitmeninės ir žiniomis grįstos ekonomikos, Nepritrūkime ryžto, įveikdami turėsime ženkliai daugiau gerai apmokamų kylančius iššūkius. Stiprinkime statybininko profesijos prestižą. Ir ir aukštos kompetencijos reikalaujančių darbo vietų, bus sparčiai vystomos inovacijos toliau ženkime novatorių keliu bei skatinkime Lietuvos progresą, kurdami ir aukštos pridėtinės vertės produktai. tvarią miestų ir visos valstybės Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai infrastruktūrą.  vystantis informacinėms technologijoms,

Nuotraukos iš Statybininkų dienos 2020 renginio – Alekso Jauniaus/LSA

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė, jog net 48 proc. bendrovių abejoja, kad valdžios institucijos telks dėmesį į jų sektoriaus skaitmenizavimą ir neturi apmokytų specialistų, kurie gebėtų taikyti BIM savo darbe.

5


STATYBININKŲ DIENOS PROGA ĮTEIKTI APDOVANOJIMAI

UAB „ALVORA“

LR Ministro pirmininko padėka įteikta įmonės projektų vadovui Mindaugui Šimkui, įvertinus jo svarbų indėlį įgyvendinant sudėtingus ir svarbius Lietuvos Respublikai projektus. Lietuvos statybininkų asociacijos padėka įteikta įmonės projektų vadovui Povilui Marčiukaičiui – už ilgametį darbą ir profesionalumą diegiant naujoves ir nestandartinius sprendimus sudėtinguose projektuose.

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdovanojimas PROFESIJOS RITERIS įteiktas apdailininko profesijos mokytojui Antanui Malaškevičiui. Apdovanojimas skirtas už architektūros ir statybos švietimo srities modulinių pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programų, jų modulių įgyvendinimą bei ilgametį kūrybišką pedagoginį darbą, iniciatyvumą, aktyvią savanorystę, inovacijų taikymą profesiniame mokyme. 6


STATYBININKŲ DIENA 2020

LINAS ČERNAUSKAS pripažintas Geriausiu metų techniniu prižiūrėtoju. Tai Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimas – „Geriausias statybos inžinierius“.

UAB „DZŪKIJOS STATYBA“

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) padėka įteikta įmonės statybos darbų vadovui Artūrui Bingeliui. Artūras Bingelis apdovanotas už profesinius gebėjimus ir iniciatyvumą, atsakingą požiūrį į darbą. Jis yra imlus naujovėms, geba valdyti didelės apimties projektus.

LIETUVOS IR ČEKIJOS UAB „GRINDUVA“

LR Ministro pirmininko padėka įteikta direktoriaus pavaduotojui Liudui Stoniui už ilgametę patirtį, aukštą kompetenciją, atsidavimą darbui bei įmonei, gebėjimą bendrauti su užsakovais. Lietuvos statybininkų asociacijos padėka įteikta įmonės grindų klojėjui Šarūnui Blažoniui už sąžiningą bei atsakingą požiūrį į darbą ir lojalumą įmonei.

7


UAB „GRINDA“

LR Ministro pirmininko padėka įteikta įmonės Gamybos tarnybos vadovui Daliui Kuliešiui – už įgyvendintus svarbius projektus, inovacijų skatinimą bei asmeninį indėlį į statybų sektoriaus plėtrą. Vilniaus mero padėka įteikta įmonės Paviršinių nuotekų tinklų projektų skyriaus vadovui Viliui Ankėnui ir įmonės brigadininkui Arvydui Muleronkai – už atsakingą darbą ir profesionalų pareigų atlikimą, kuriant gražesnį ir patogesnį gyvenimą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėka įteikta įmonės brigadininkui Česlovui Šukevičiui už atsakingą požiūrį į darbą, už profesionalų pareigų atlikimą statybos sektoriuje bei įgyvendintus svarbius projektus.

UAB „NARESTA“

Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos įteiktos įmonės projektų vadovui Jevgenij Kleinov ir projektų vadovui Klaudijui Šimoniui. J. Kleinov (kairėje)apdovanotas už gebėjimą puikiai valdyti statybos inžinierių komandą. Jis aiškiai skirsto užduotis, moka išklausyti argumentus „už“ ir „prieš“, niekada be reikalo nereiškia emocijų, todėl komanda pasitiki šiuo vadovu. Jis mato ne tik objekto pradžią, bet ir jos sklandžią eigą, bei pabaigą. K. Šimonis (dešinėje) įmonėje dirba daugiau kaip 16 metų. Jis užaugo nuo darbų vadovo iki projekto vadovo pareigų. Puikiai valdo objekto situaciją bei mato būsimas ir galimas jo problemas.

8


STATYBININKŲ DIENA 2020

AB „KAUNO TILTAI“

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimą „Geriausi statybos inžinieriai“ pelnė įmonės Tiltų statybos projektų vadovas Kęstutis Stankus. Jis pripažintas „Geriausiu metų statybos vadovu“. Kęstutis Stankus šį įvertinimą pelnė už du dešimtmečius vykdomus didelės svarbos ypatingų statinių – tiltų bei viadukų – statybą visoje šalyje bei užsienyje. Jo ir tiltininkų komandos statyti 3 nauji viadukai per A5 magistralinį kelią, Rusnės estakada per užliejamas pievas, naujas viadukas su atraminėmis sienomis per magistralinį A6 kelią, taip pat Klaipėdos Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos metu pastatyta 4 eismo juostų ilgiausia (610 metrų) estakada Lietuvoje, įgyvendintas estakados per Savanorių pr. žiedą Vilniaus Pietiniame aplinkkelyje projektas bei daugelis kitų. Šiuo metu K. Stankus vadovauja naujojo tilto per Nerį kelyje A1 ties Kleboniškiu statyboms. K. Stankus pasižymi ypatingomis žiniomis ir profesiniu patyrimu, yra dalykiškas, konkretus, nepripažįsta jokių kompromisų atliktų darbų kokybės atžvilgiu – visuomet orientuotas į maksimalų rezultatą. Kolegos Kęstutį gerbia ir vertina už jo lojalumą, visuomet operatyvų ir geranorišką bendradarbiavimą, asmeninį kuklumą. Jis taip pat yra puikus būsimųjų specialistų, praktikantų vadovas. K. Stankus visuomet vadovaujasi aukščiausiais darbo ir profesinės etikos standartais, yra puikus konsultantas bendradarbiaujant su žiniasklaida.

ŽILINSKIS IR KO, UAB

Lietuvos statybininkų asociacijos padėka įteikta įmonės statybos drabų vadovui Tomui Bazarui T. Bazaras apdovanotas už nuopelnus ir indėlį į statybinį sektorių – renovaciją, modernizavimą ir atnaujinimą, už pasirinktos specialybės puoselėjimą ir plėtojimą.

9


UAB „RASEINIŲ STATYBA“

Lietuvos statybininkų asociacijos apdovanojimas – „Lietuvos statybininko garbės ženklas“ įteiktas įmonės vadovui Sauliui Bekampiui. S. Bekampis įmonės generalinio direktoriaus pareigas eina nuo 2019 m. – minint Statybininkų dieną, suėjo lygiai 11 metų. Tai įmonės lyderis, kurį darbuotojai vertina ir gerbia kaip direktorių ir žmogų. Šis apdovanojimas skiriamas už ilgametį ir atsakingą darbą, profesionalų pareigų atlikimą, įgyvendinant svarbius projektus, ir svarų indėlį, siekiant statybos sektoriaus pažangos.

10

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėka įteikta įmonės betonuotojui Edvinui Miniotui. Jis betonuotoju dirba nuo 1994 m. Statant automatizuotą sandėlį Pabradėje, E. Miniota jame dirbo nuo pradžios iki pabaigos. Jis puikiai išmano betonavimo technologiją, skaito brėžinius telefone ir planšetiniame kompiuteryje. Betonavimas – Edvino „arkliukas“.

Lietuvos statybininkų asociacijos padėka įteikta įmonės statinio statybos vadovui Andriui Kvietkui. Andrius Kvietkus statinio statybos vadovu įmonėje dirba nuo 2016 m. Šiuo metu vykdo pramonės paskirties pastato (ypatingas statinys) Visagine projektavimo ir statybos darbus BIM aplinkoje. Jis puikiai valdo inovatyvius procesus ir greitai įsisavina jų niuansus. Andrius Kvietkus ugdo jaunuosius inžinierius, kantriai ir išsamiai moko jaunuolius statybos technologijos procesų.


STATYBININKŲ DIENA 2020

UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“

LR Seimo pirmininko padėka įteikta įmonės valdybos pirmininkui Almučiui Bieliauskui. Progresyvūs A. Bieliausko vadovaujamos valdybos sprendimai lėmė apgalvotas investicijas į modernias gamybos priemones, darbuotojų socialinių poreikių tenkinimą. Šie sprendimai nedidelę įmonę išaugino į vieną didžiausių statybos verslo įmonių Žemaitijoje. A. Bieliauskas aktyviai dalyvauja bendrovės komercinėje ir ūkinėje veikloje. Jo sąžiningas darbas, visuomeninė veikla, ne kartą yra įvertinti įvairių valstybės institucijų, savivaldybių administracijų ir merų, nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos statybininkų asociacijos.

UAB „VA STATYBA“

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) padėka įteikta įmonės Gamybos skyriaus vadovei Almai Kisielienei – už atsakingą požiūrį į darbą, gebėjimą dirbti komandoje ir efektyvius sprendimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdovanojimas PROFESIJOS RITERIS įteiktas įmonės statybos darbų vadovui Juozui Ivašauskui – už pasišventimą savo profesijai.

UAB „YIT LIETUVA“

LR Aplinkos ministerijos padėka įteikta įmonės Statybos vadovui Juliui Pūrui Tai vienas geriausių rangos verslo statybos vadovų, darbštus ir sumanus savo srities specialistas, inovatyvaus mąstymo, atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo. Įmonė didžiuojasi klientų ir partnerių atsiliepimais, kad Julius yra profesionalus, etiškas, atidus. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėka įteikta įmonės statybos inžinierei Genovaitei Pilvelienei Tai viena geriausių infrastruktūros verslo statybos inžinierių, profesionaliai valdanti vietinių ir tarptautinių infrastruktūros projektų apskaitą. Pas ją tartis ir konsultuotis skuba ne tik naujai įmonėje pradėję dirbti inžinieriai, bet ir ilgamečiai darbuotojai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdovanojimas PROFESIJOS RITERIS įteiktas įmonės statybos inžinierei Vilijai Dambrauskaitei Tai viena geriausių rangos verslo statybos inžinierių, profesionaliai valdanti statybos darbų apskaitą, sąnaudas net sudėtingiausiuose projektuose. Ji savo profesionalia patirtimi atvirai dalijasi ir sėkmingai ugdo jaunąją inžinierių kartą.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) padėka įteikta įmonės statybos vadovui Modestui Butvilai Tai vienas geriausių infrastruktūros verslo statybos inžinierių, atsakingai, profesionaliai ir sparčiai atliekantis jam pavestas užduotis. Jis mielai su kolegomis dalijasi savo patirtimi ir žiniomis, plačiai mąsto ir visur įžvelgia papildomas galimybes.

11


STATYBININKŲ DIENOS ŠVENTĖ 2020

12


13


14


STATYBININKŲ OLIMPIADA 2020

Leidėjas MB „Redakcija plius“ Leidinio redaktorė Genė Drungilienė Maketavo UAB „ART SET“

STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius. Leidėjas už reklamų turinį neatsako.

STATYBININKŲ DIENA 2020

Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių 15


GERIAUSIAS METŲ PROJEKTUOTOJAS MINDAUGAS PETKEVIČIUS:

INŽINERIJA – GYVENIMO BŪDAS! LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGA (LSIS) KASMET TEIKIA „GERIAUSIO METŲ INŽINIERIAUS“ APDOVANOJIMUS: GERIAUSIAM METŲ PROJEKTUOTOJUI, GERIAUSIAM METŲ STATYBOS VADOVUI IR GERIAUSIAM METŲ TECHNINIAM PRIŽIŪRĖTOJUI. STATYBININKŲ DIENOS ŠVENTĖJE UAB „STRUCTURES“ PROJEKTUOTOJAS MINDAUGAS PETKEVIČIUS BUVO ĮVARDINTAS GERIAUSIU METŲ PROJEKTUOTOJU.

P

rofesinių kvalifikacijų ekspertai įvertino Mindaugo Petkevičiaus, UAB „Structures“ statinio konstrukcijų projekto dalies vadovo, atestatą, sukauptą patirtį ir suteikė jam vyriausiojo statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją bei įteikė tai patvirtinančią STATREG kortelę. VIENAS ĮDOMIAUSIŲ PROJEKTŲ – AUTOMATIZUOTAS SANDĖLIS Šis apdovanojimas, anot paties M. Petkevičiaus, žymi nueitą turiningą profesinį kelią. „Doktorantūros studijos, mokslinių publikacijų rengimas, pranešimas tarptautinėje konferencijoje, modernios konstrukcijų laboratorijos vedėjo pareigos Vilniaus Gedimino

16

technikos universitete – tik kelios veiklos, kurios padėjo siekti profesinio tobulėjimo. Komisija tikriausiai vertino ne tik vienerių metų darbą ar vieną projektą, bet kartu ir bendrą indėlį į inžinerijos sritį, jos vystymą, profesijos prestižo kėlimą“, – kalbėjo jis. UAB „Structures“ veikia nuo 2010 m., paslaugas teikdama ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje, Švedijoje, Baltarusijoje, Rusijoje bei Kazachstane, kur darbuojantis prie statinių projektų teko vertinti 9 balų pagal Richterio skalę seisminius poveikius, kokių Lietuvoje net nėra. Paslaugos teiktos pagal tose šalyse galiojančius teisės aktus bei normatyvinius dokumentus. Įmonė šiuo metu teikia statinių konstrukcijų

dalies projekto rengimo ir konstrukcijų detalizavimo paslaugas, naudodama pažangiausius šiuolaikinius projektavimo įrankius. Kalbėdamas apie pastaruoju metu įgyvendintus projektus, M. Petkevičius pasakojo, kad vienas didžiausių – apie 50 mln. eurų tarptautinės kompanijos „Intersurgical“ investicija. „Jiems teko suprojektuoti 4 naujausius statinius, kurių bendras plotas siekia apie 53 tūkst. kv. m, o iš viso šiai kompanijai esu suprojektavęs apie 60 proc. jų gamyklos statinių“, – pasakojo jis. Pabradėje įsikūrusi „Intersurgical“ šiuo metu stato naują apie 17 tūkst. kv. m gamyklą Visagine. Automatizuoto sandėlio Pabradėje statybos


STATYBININKŲ DIENA 2020

projektuotojui tapo įdomiu techniniu iššūkiu. „Tai Lietuvoje pirmas tokio tipo statinys, kurio aptarnavimui nereikia nė vieno žmogaus – visi procesai automatizuoti“, – pasakojo M. Petkevičius. Statinio aukštis – 30 m, o viso statinio konstrukcijos gabaritai yra 124x62 m, statinys turi 8 bokštinius 27 m aukščio kranus, kurie automatizuotai atlieka pakrovimo ir iškrovimo darbus. Ne mažiau įspūdinga ir sandėlio talpa – jame telpa 50 400 krovinių palečių, o bendras krovinio svoris gali siekti iki apie 50 tūkst. tonų. DARBŲ SĄRAŠE – 3 APŽVALGOS BOKŠTAI IR TILTAS „Structures“ darbų sąraše – ir 3 apžvalgos bokštai, kuriuos, pastatytus gražiausiuose šalies kampeliuose – Metelių, Ventos ir Veisiejų regioniniuose parkuose, – itin pamėgo turistai. „Taip pat suprojektuotas 27 m tarpatramio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Šilutėje, 70 m aukščio telekomunikacijų

bokštas Rusijoje, Palangos oro uosto II etapo rekonstrukcija ir daug kitų inžineriniu požiūriu įdomių statinių“, – pasakojo jis. Kalbėdamas apie įdomiausius užsienyje projektuotus statinius, M. Petkevičius teigė, kad tokių buvo ne vienas, o iš neseniai atliktų darbų išskirtų sporto arenos Baltarusijos sostinėje Minske projektą, kur monolitinių gelžbetoninių perdangų tarpatramiai siekė 20 m, o denginio metalinių konstrukcijų – 45 m. Buvo numatyta statyti visą 4 korpusų statinių kompleksą, kuris turėjo iškilti labai greitai, tad prie atskirų korpusų darbavosi net 4 įmonės, o UAB „Stuctures“ projektavo būtent arenos dalį. „Inžinerija – gyvenimo būdas! Didžiuojuosi būdamas statybos inžinieriumi, o kolegoms linkiu inžinerinio kūrybingumo ir įdomių profesinių iššūkių!“ – džiaugdamasis aukštu įvertinimu, linkėjo M. Petkevičius. 

Mindaugo Petkevičiaus asm. albumo nuotr.

17


NARESTOS PROJEKTŲ VADOVO JEVGENIJ KLEINOV EFEKTYVAUS AUGIMO STRATEGIJA.

KODĖL RIZIKINGA AUGTI PALAIPSNIUI

„Darnu Group“ nuotr.

JEVGENIJ KLEINOV YRA ĮMONĖS „NARESTA“ PROJEKTŲ VADOVAS, STATYBOS INŽINIERIUS. TAČIAU 36-ERIŲ VYRAS SAKO, KAD SĖKMINGAS PROJEKTŲ VADOVO DARBAS YRA SUSIJĘS NE TIK SU KOMPETENCIJOMIS, BET IR SU GEBĖJIMU BENDRAUTI SU UŽSAKOVAIS, PARTNERIAIS. „DIPLOMATIJA, DERYBINIAI ĮGŪDŽIAI MANO DARBE LABAI SVARBŪS, NES ŽODIS GALI BŪTI VEIKSMINGESNIS UŽ GAUSYBĘ RAŠTŲ“, – NEABEJOJA J. KLEINOV IR TVIRTINA, KAD TOKS POŽIŪRIS TAUPO LAIKĄ, NES NEŠVAISTOMA ENERGIJA GINČIJANTIS – TAIP KURIAMI DALYKIŠKI SANTYKIAI SU STATYBOS PROCESO DALYVIAIS. 18

S

tatyboje J. Kleinov dirba jau 15 metų. Dar trejus metus, studijuodamas VGTU statybos inžineriją, statybose vis pasidarbuodavo kaip paprastas darbininkas. Kitų sričių niekada ir nebandė, užtat anksti suvokė, kokia iš tiesų yra statybininko duona. „Žinojau, kad neišvengsiu dulkėtų batų, kad teks bendrauti su įvairaus išsilavinimo ir kultūros žmonėmis. Tačiau ir dirbdamas paprastu darbininku, ir atlikdamas studento praktiką, žavėjausi statybininkų šalmais, jaučiau pagarbą profesionalams, su nuostaba klausydavausi užsakovų ir rangovų darbinių pasitarimų“, – pasakoja J. Kleinov ir patikina, kad niekada nesuabejojo savo pasirinkimu.


STATYBININKŲ DIENA 2020

Užsak. Nr. 20/108

„DIPLOMATIJA, DERYBINIAI ĮGŪDŽIAI MANO DARBE LABAI SVARBŪS, NES ŽODIS GALI BŪTI VEIKSMINGESNIS UŽ GAUSYBĘ RAŠTŲ. TAIP KURIAMI DALYKIŠKI SANTYKIAI SU STATYBOS PROCESO DALYVIAIS.“

NUOSTATAS FORMAVO 8 GIMINĖS VYRAI IR DRAUGŲ 5-TUKAS J. Kleinov šeima su statyba susijusi „per atstumą“: senelis ir 7 jo broliai duoną pelnė tašydami akmenis. Suvokimas, koks sunkus tai yra darbas, suformavo ir jo paties požiūrį į statybininkus: tai jų rankomis statoma, todėl tai yra pagarbos verti žmonės. J. Kleinov prisipažįsta, kad giminės vyrai – akmens meistrai – įskiepijo pagarbą dirbančiam žmogui, o mokslo draugų penketukas jam buvo atspirties taškas siekti daugiau ir aukščiau. Penketukas iš vienos Vilniaus rajono

mokyklos visada rungėsi dėl geriausių įvertinimų. Siekti aukščiau ir daugiau buvo jungiamoji vaikinų grandis. Į VGTU jie taip pat stojo kartu, apsigyveno viename bute. Ketverius metus penketukas kartu mokėsi, rašė kursinius darbus, siekė bendro tikslo. Baigę studijas visi 5 darbuojasi statybos, projektavimo ir nekilnojamojo turto sektoriuose. „Vienas iš penketuko mums visiems darė didelę įtaką, savo pavyzdžiu skatindamas veikti efektyviai: mokydamas siekti tikslų, mokydamas mokytis, rodydamas, kur būtina koncentruotis, įvertinti terminus ir

NARESTOS projektų vadovas Jevgenij KLEINOV (Alekso Jauniaus nuotr.)

siekti kokybės. Pastarosios savybės labai praverčia mano darbe, nes įgyvendindami projektus neturime laiko prabangos“, – pasakoja J. Kleinov. Šį jo bruožą išskiria ir „Narestos“ vadovas Arūnas Šlenys, akcentuodamas ir puikų gebėjimą planuoti darbus. Ši savybė nemažai lemia, kad projektai būtų užbaigti laiku. KODĖL VERTA „PERŠOKTI PAKOPAS“ Baigęs studijas, J. Kleinov 10-čiai metų įsidarbino vienoje stambioje statybos įmonėje, kur dirbo statybos, o vėliau – projektų vadovu. Į „Narestą“ atėjo prieš 19


taktika – pirma stebėti ir suvokti, kas kaip veikia. Tačiau neįmanoma išmokti sykį ir visiems laikams. Kiekvienam objektui formuojama nauja komanda, vėl reikia ieškoti būdų, kaip bendram darbui suburti skirtingus žmones, kaip priimti sprendimus. „Tai yra nesibaigiantis kintantis procesas, tik mano užduotis visada yra ta pati: suburti komandą ir sukurti sąlygas, kuriomis dirbdami žmonės jaustųsi oriai, žinotų galintys ir privalantys tinkamai darbą atlikti. Svarbu, kad jie jaustųsi motyvuoti, nestokotų entuziazmo“, – sako J. Kleinov. Stebintis 5 metus „Narestoje“ dirbantį specialistą, įmonės vadovas A. Šlenys išskiria jo gebėjimą puikiai bendrauti, išlaikyti šaltą protą ir išsakyti argumentuotą kritiką, tinkamu momentu duoti profesionalius patarimus, ieškant sprendimų. „Jevgenijus darbe visada pasitempęs, geros nuotaikos – tai svarbu dirbant komandoje. Jis puikiai dirba su jaunimu, pastebi jų gerąsias savybes, atranda tinkamą motyvaciją įtraukti Alekso Jauniaus nuotr. į komandos darbą“, – sako A. Šlenys. Vertybe vadovas laiko ir jauno žmogaus gebėjimą rasti efektyvaus augimo kelią ir juo eina. 5-erius metus. Sprendimą įsijungti į šią laiko statybos naujovėms, nesibaiminti jų taikyti „Manau, kad man pavyko greitai užimti komandą lėmė bendras darbas įvairiuose tinkamą poziciją ir tapti komandos nariu: po darbe. projektuose. 4 mėnesių gavau apdovanojimą „Narestos „Mačiau „Narestos“ pajėgumus, jų požiūrį į darbą, nebiurokratinį darbo organizavimą, sprinteris“ – už greitą įsitraukimą į įmonės IŠŠŪKIAI – KASDIEN veiklą“, – neslepia pasididžiavimo J. Kleinov. Šiuo metu J. Kleinov, kaip projektų vadovas, darbuotojų vertinimą pagal rezultatus, vykdo administracinės paskirties pastato Lvovo atsakomybę, mačiau įmonės augimą, g. 37, Vilniuje, projektą (užsakovas – „NT Slėnis“). KARJERĄ LEMIA NE VIEN DARBINĖS beje – jis vyko sparčiau, negu maniau. Tai Pastarasis ir pernai užbaigtas analogiškos KOMPETENCIJOS buvo būtent tai, ko ieškojau“, – pasakoja paskirties pastatas „Park Town II“ (vystytojas Jauni inžinieriai, kaip sako „Narestos“ J. Kleinov. Ne mažiau svarbūs jam buvo generalinis direktorius A. Šlenys, turi vienodą – „Darnu Group“) jam yra svarbūs, keliantys ir vadovai, su kuriais teko betarpiškai startinę poziciją. Tačiau tik nuo jų asmeninių pasididžiavimą. bendrauti. Jeigu „Narestos“ vadovą savybių – pozityvaus atkaklumo, gebėjimo „Šių pastatų statyba unikali tuo, kad turime A. Šlenį pažinojo mažiau, tai su Jonu priimti kritiką, orientacijos į rezultatą, žinių atlikti pagrindinius statybos darbus. Svarbu, kad, Kajėnu, statybos direktoriumi, jį siejo siekį negailint laiko – priklauso, kaip greitai vykdydami sutartį, turime įvertinti užsakovo bendradarbiavimas ne viename statybos lūkesčius ir galimybes išnuomoti patalpas, jie kils karjeros laiptais. Vieniems užtenka projekte. 2–3 metų, kitiems reikia ir 5-erių, o tretieji prisitaikyti prie rinkos sąlygų dėl patalpų „Mūsų su Jonu požiūriai sutapo, jis man užpildymo, pasiūlyti užsakovui visus jo svarstomus imponavo ir kaip žmogus, ir kaip vadovas“, lieka tiesiog vidutiniais darbuotojais. variantus, įrengti nuomininko patalpas pagal jų „Jevgenijus, kaip jaunas specialistas, iš – apie apsisprendimo motyvus kalba užduotis, visą šį procesą organizuojant užsakovui pat pradžių parodė išmanantis statybos J. Kleinov. priimtinais, – o tai reiškia ganėtinai trumpais, – technologijos niuansus. Jis pakankamai Prieš tapdamas „Narestos“ projektų vadovu, J. Kleinov sako didelės vadovavimo gerai gebėjo suburti komandą, kontroliuoti terminais“, – sako J. Kleinov. projekto eigą. Jevgenijus buvo ir yra reiklus, J. Kleinov jau įgyvendintas „Park Town II“ verslo projektams patirties beveik neturėjęs: šias centras netrukus turėtų gauti tarptautinį BREEAM geba rasti optimalius sprendimus – kaip pareigas ėjo apie dvejus metus, projektų sertifikatą, o šiuo metu įgyvendinamo projekto dydis iki „Narestos“ nebuvo ypatingas, todėl gerokai patyręs specialistas, tinkamai Lvovo g. 37 statybos darbai vykdomi siekiant suprato, kad pasitikėjimą reikės užsitarnauti. valdo kritines situacijas“, – dalijasi įmonės gauti šį sertifikatą. Tai prestižinis architektūrinio Tačiau jaunas specialistas neslepia: karjera ir vadovas, pastebėdamas, kad kaip tik šios tvarumo, efektyvių šiuolaikinių technologijų ir savybės jį skiria iš kitų jaunų darbuotojų. patirtis žingsnis po žingsnio – ne tas kelias. atsakingo resursų naudojimo standartas, kurį tiek Todėl dabar J. Kleinov yra vienas iš Jo žodžiais, kartais gali augti ir augti, o viename, tiek kitame objekte pasiekti užsakovai norimo lygio taip ir nepasiekti. Ambicingas pagrindinių įmonės projektų vadovų. patikėjo „Narestai“. Jaunas specialistas, nors ir iš karto pradėjo vyras įsitikinęs, kad kartais verta kelias „Man tai reiškia įdomius iššūkius kasdien, eiti projektų vadovo pareigas, neskubėjo pakopas peršokti: jei kažko nemoki, nežinai, didžiuojuosi statydamas tokius pastatus“, – trūksta patirties – tai tampa iššūkiu, stimulu pradėti vadovauti. Jis sako supratęs – teks jausdamas atsakomybę, prisipažįsta J. Kleinov.  įrodyti, kad geba. Pasiteisino pasirinkta ieškoti sprendimų. Taip J. Kleinov supranta 20


STATYBININKŲ DIENA 2020

„STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIO“

APDOVANOJIMAS IŠKELIAVO Į „MOLĖTŲ ŠVARĄ“ LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS KASMET ORGANIZUOJAMA PROFESINĖ ŠVENTĖ – STATYBININKŲ DIENA TAMPA PROGA APŽVELGTI NUVEIKTUS DARBUS IR PAGERBTI GERIAUSIUS ŠALIES STATYBŲ SEKTORIAUS DARBUOTOJUS.

AR TIKRAI MAŽAS MIESTELIS LEMIA LYDERIO POZICIJĄ Pats L. Lapėnas pasakojo, kad yra statybininkas inžinierius, jam yra tekę dirbti ir statinio statybos vadovu, ir ragauti rangovo duonos. „Teko darbuotis ir Molėtų savivaldybės administracijoje, buvau Statybos skyriaus vedėjas, o „Molėtų švaros“ vadovu dirbu nuo 2013 metų“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad savo darbe itin daug laiko ir dėmesio tenka skirti daugiabučiams administruoti, atnaujinti ir modernizuoti. Įmonė „Molėtų švara“, pasak vadovo, jau ne vienerius metus nacionaliniu mastu

labai svarbus, nes būtent jų finansinis indėlis į modernizavimo procesą yra didžiausias“, – mintimis dalijosi „Molėtų švara“ vadovas. Anot L. Lapėno, nemažą projekto sėkmės dalį sudaro jo vykdytojų turima patirtis ir profesinių žinių bagažas. IR RENOVACIJA NEAPSIEINA BE MODERNIŲ NAUJOVIŲ Paklaustas apie šio statybų sektoriaus ateities perspektyvas, pašnekovas teigė, kad įvairios naujovės, kaip ir kitose srityse, pamažu tampa kasdienybe. „Naujovės labai laukiamos ir kai kurios iš jų, ypač susijusios su statybos proceso apskaitos dalykais, labai palengvina darbą ir sutaupo laiko, o tam tikrą suskaitmenintą informaciją lengva surasti ir vėl ja pasinaudoti. Pavyzdžiui, statybos darbų žurnalas jau sėkmingai perkeltas į elektroninę erdvę,“ – dalijosi pastebėjimais UAB „Molėtų švara“ direktorius Laimutis Lapėnas. Įmonės – „Statinių šiltinimo lyderės“ – vadovas sako, kad ateities statyba neįsivaizduojama be intensyvesnių skaitmenizacijos ir robotizacijos procesų. 

Užsak. Nr. 20/116

UAB „Molėtų švara“ direktorius Laimutis Lapėnas

minima kaip viena iš renovacijos lyderių. „Žinoma, gal gali pasirodyti, kad mums paprasta tapti lyderiais, nes dirbame nedideliame mieste ir su vietiniais gyventojais rasti dialogą kur kas lengviau. Bet kokybiškam darbo rezultatui ne mažiau svarbu tai, kad esame subūrę puikią specialistų komandą, itin kruopščiai planuojame ir koordinuojame visus vadybos procesus“, – kalbėjo L. Lapėnas. Anot jo, „Molėtų švara“ aktyviai įsitraukė į renovacijos procesą, vos tik jis prasidėjo, be to, nuostatos, kad reikia nedelsti su daugiabučių modernizavimu, laikėsi ir Molėtų rajono savivaldybė. Kalbėdamas apie kokybišką daugiabučių modernizavimą, pašnekovas pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių dalykų – sklandi proceso kontrolė. „Labai svarbu tinkamai atlikti ne tik administratoriaus, bet ir statybų valdytojo funkcijas: pradedant nuo aktyvaus dalyvavimo rengiant investicijų planus ir baigiant statybos darbų užsakymu, viešųjų pirkimų ir techninių projektų parengimu. Nuolatinis bendravimas su gyventojais yra

Alekso Jauniaus ir „Molėtų švaros“ nuotr.

Šie metai – ne išimtis. Valdovų rūmuose įvykusiame iškilmingame renginyje apdovanoti ir pagerbti geriausi šalies statybų sektoriaus darbuotojai. Tarp apdovanojimų – ir Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) apdovanojimas – „Statinių šiltinimo lyderis“. Šiemet tarp „Statinių šiltinimo lyderių“ – ir Laimučio Lapėno vadovaujama UAB „Molėtų švara“.

21


PERVERSMAS

STATYBŲ SEKTORIUJE

LEMIA NETRADICINIUS PASTATŲ MODERNIZAVIMO SPRENDIMUS POLISTIRENINIO PUSTPLAČIO ASOCIACIJA (PPA) ĮSTEIGĖ PROFESINIO MEISTRIŠKUMO NOMINACIJĄ „PASTATŲ ŠILTINIMO LYDERIS“. VIENA IŠ LAUREAČIŲ – KLAIPĖDOJE ĮSIKŪRUSI PROJEKTAVIMO ĮMONĖ „PROGRESYVŪS PROJEKTAI“. APDOVANOJIMAS ĮMONEI BUVO ĮTEIKTAS LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS ORGANIZUOJAMOJE STATYBININKŲ DIENOS ŠVENTĖJE.

kad tai yra daugiasluoksnis procesas. Dažnai modernizavimas siejamas tik su apšiltinimu, apklijuojant polistireniniu putplasčiu, nuvertinant kitus etapus. Mes modernizavimo procesu visų pirma siekiame sukurti pridėtinę, išliekamąją namo vertę, individualiai įvertindami kiekvieno pastato poreikius“, – pabrėžia bendrovės „Progresyvūs projektai“ direktorė, architektė Danutė Zubavičienė. Modernizavimą ji lygina su gydymo procesu, kuriame kiekvienas namas yra tarsi pacientas su vis kitokia diagnoze, tad net panašiems namams gali būti reikalingi skirtingi sprendimai. Kuo labiau įsiklausai į gyventojų norus ir lūkesčius, anot architektės, tuo geresnį ir teisingesnį sprendimą gali KIEKVIENAS NAMAS – LYG PACIENTAS priimti. Kaip ir kiekvienas projektas, taip ir modernizavimo projektai, pasak SU SKIRTINGA DIAGNOZE D. Zubavičienės, yra procesų sintezė, o „Šis įvertinimas nepaprastai malonus, viso to rezultatas – patenkinti namo tai ilgų metų visos komandos darbo pripažinimas. Mūsų siekiamybė – pakeisti gyventojai, pastato administratorius ir gražėjantys miestai. požiūrį į modernizavimą, akcentuojant, „Pastatų šiltinimo lyderio“ apdovanojimas skiriamas projektavimo, statybos ir techninės priežiūros bendrovėms, kurios itin sėkmingai vykdo statinių šiltinimą bei modernizavimą, naudoja pažangias technologijas, efektyviai mažinančias šilumos energijos suvartojimą ir gamtos taršą. Laureatus išrinko Lietuvos statybininkų asociacijos, Būsto rūmų ir PPA atstovų komisija, o juos paskelbė PPA Garbės prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius. Jis pastebėjo, kad greičiausiai dėl sėkmingos modernizacijos Klaipėdoje kyla būsto kainos. Klaipėda rodo pavyzdį, kaip renovacija keičia ne tik sovietmečio miegamuosius rajonus, bet ir senąją miesto dalį.

22

ĮGYVENDINO DAUGIAU NEI 100 MODERNIZAVIMO PROJEKTŲ Įmonė „Progresyvūs Projektai“ viena pirmųjų Klaipėdoje pradėjo rengti daugiabučių modernizavimo projektus. Pirmasis modernizavimo projektas buvo parengtas 2008 m., iš viso įgyvendinta daugiau kaip 100 modernizavimo projektų. Bendrovės direktorė D. Zubavičienė pabrėžia, kad svarbiausia yra ne atliktų darbų skaičius, o galutinis rezultatas – patenkinę lūkesčius namo gyventojai ir išliekamoji darbo vertė. Klientai vertina ir gerbia įmonę už sukauptą ilgametę patirtį, o dailūs pastatai džiugina ne tik jų gyventojus, bet ir aplinkinius. Daugiausia projektų įgyvendinta Klaipėdoje, tačiau įmonės projektavimo geografija gana plati – nuo Klaipėdos, Gargždų, Palangos, Telšių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Naujosios Akmenės iki Kauno ir Vilniaus.


STATYBININKŲ DIENA 2020

Užsak. Nr. 20/112

„Visi atlikti darbai mums savaip svarbūs ir gražūs, paminėsime keletą iš jų: Kauno g. 19, Panevėžio g. 5; Panevėžio g. 7, o iš naujausių galime išskirti Vingio g. 35, Taikos g.3 ir Veterinarijos g. 29. Visi minimi objektai yra Klaipėdoje“, – įgyvendintus projektus vardija įmonės vadovė D. Zubavičienė. NĖRA BLOGŲ MEDŽIAGŲ, YRA TIK PRASTI SPRENDIMAI Šiltinimas yra tik viena iš sudedamųjų modernizavimo dalių – tarsi dažas, kuriuo skirtingi dailininkai išgauna skirtingą rezultatą. Pastatų renovacijos projektai, vertinant finansiškai, sudaro apie pusę įmonės veiklos. Taip pat bendrovė užsiima individualių gyvenamųjų namų, daugiabučių, pramoninių ir visuomeninių pastatų projektavimu, modernizavimu bei teritorijų planavimu. Komandos kasdienybė – žengimas koja kojon su naujausiomis technologijomis ir inovacijomis.

Kad galėtų pasiūlyti optimaliausius sprendinius, projektuotojai privalo būti itin lankstūs ir bent žingsniu greitesni už savo klientus. Architektė D. Zubavičienė pabrėžia, kad žmonės, dirbantys projektavimo srityje, yra amžini studentai. „Savo projektuose naudojame daugybę įvairių medžiagų ir sprendinių, pradedant nuo patikrintų laiko ir virtusių „klasika“, iki modernių. Nebūna blogų medžiagų, būna tik nevykę sprendimai ir netinkamas panaudojimas“, – įsitikinusi D. Zubavičienė. KLIMATO KAITA SUKĖLĖ PERVERSMĄ STATYBŲ SEKTORIUJE Iššūkių atneša ir klimato kaita, siekis sumažinti CO2 emisiją bei sparčiai besikeičiantys reikalavimai, keliami pastatams. Architektė atkreipia dėmesį, kad tai, kas dar visai neseniai buvo norma ir vadinosi „šiltu“ pastatu, per trumpą laiką morališkai ir techniškai paseno. Įvyko perversmas ir jau projektuojami A+ ir A++ klasės, energijos beveik

nenaudojantys pastatai. Siekdami įgyvendinti tokius projektus ir išpildyti griežtėjančius reikalavimus, projektuotojai susiduria su galybe problemų. Pagrindinė jų yra storėjančios išorinės namo atitvaros: sienos ir stogas. Tai verčia gamintojus ieškoti vis naujų medžiagų su vis geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis, dėl to jie priversti sukti galvas, kad rastų būdų ploninti pačias konstrukcijas, išlaikant visus keliamus reikalavimus. „Progresyvių projektų“ vadovė džiaugiasi, kad lietuviai pakankamai sąmoningi ir pilietiški. Klientams rūpi, kokios medžiagos naudojamos, domisi jų poveikiu sveikatai ir aplinkai. Jų įsitraukimas padeda priimti aplinkosauginiu požiūriu tvarius pasirinkimus. Būtent ekologija bei klimato kaita tampa vienais pagrindinių kriterijų, projektuotojams priimant vieną ar kitą sprendimą. Ne tik specialistai, bet ir vis didesnė visuomenės dalis suvokia, kad žemė yra visų mūsų namai, o jos tausojimas prasideda nuo buities pasirinkimų, mus supančios aplinkos. 

„Progresyvūs projektai“ nuotr. 23


EKSKAVATORINIS KRAUTUVAS.

KAIP PASIRINKTI TINKAMIAUSIĄ? EKSKAVATORINIS KRAUTUVAS – BENE POPULIARIAUSIA MAŠINA, ATLIEKANT ĮVAIRIUS ŽEMĖS KASIMO, KROVIMO, PERVEŽIMO IR KITUS DARBUS. ŠI TECHNIKA SĖKMINGAI DIRBA STATYBOSE – PIRMOJI ATVYKSTA, PASKUTINĖ IŠVYKSTA.

E

kskavatorinis krautuvas yra daugiafunkcis dėl savo specifikos. Priekyje atidaromas kaušas su atlenkiamomis šakėmis paletėms perkelti sudaro galimybes paprastai pakrauti ir iškrauti, gabenti krovinius, stumdyti, formuoti reljefą, jį lyginti. Ekskavatoriaus įranga yra užpakalinėje pakabos dalyje su šoninio poslinkio galimybe išilginės ašies atžvilgiu. Galima naudoti papildomus priedus: įvairaus pločio kasimo, išlyginamuosius, profilinius kaušus (taip pat ir pasukamus), žemės grąžtus, betono

24

hidrokūjus ir t.t. „Rinkdamiesi ekskavatorinį krautuvą, turite žinoti – šią techniką perkate tam, kad ji dirbtų, o ne tam, kad gaištumėte laiką ją remontuodami ar laukdami detalių. Todėl šią mašiną rinkitės pagal prekės ženklo patikimumą bei technines charakteristikas: našumas, valdymas, darbo vietos patogumas, priežiūros paprastumas ir pan.“, – akcentuoja Mindaugas Lapienis, UAB „Avesco Lithuania“ mažosios technikos pardavimo vadovas Baltijos šalyse.

VEIKLOS NUOMA

1m-e5 tai

PIRMIAUSIA BŪTINA ĮVERTINTI TECHNINĘ SPECIFIKACIJĄ Kad investicija į techniką atsipirktų ir nereikėtų papildomų išlaidų, pirmiausia būtina įvertinti techninę specifikaciją – pagrindinį ir vienintelį ekskavatorinio krautuvo pasirinkimo kriterijų. Pirmas žingsnis – nusistatyti parametrus, pagal kuriuos rinksitės mašiną. Atsižvelgti reikia ne tik į galią, bet ir į pakrovimo aukštį, kasimo gylį bei kitus kriterijus, svarbius vykdant įvairias užduotis. Žinodami, ko reikia, pasirinkite ekskavatorinio krautuvo modelį, kurio techninės charakteristikos atitinka šiuos reikalavimus. Atminkite – mašina negalės nuolat dirbti maksimalia galia, o perteklinė galia ir funkcionalumas – tai nepagrįstos išlaidos. Tačiau norint naudoti krautuvą


darbui su daugiafunkciais priedais, reikia papildomo 20–30 % didesnio galingumo. Kitas žingsnis – kreiptis į pardavimo atstovus ir sužinoti: • kokiu atstumu nutolusi technikos aptarnavimo paslauga; • kokia patirtis, aptarnaujant šią techniką; • ar vietoje sandėliuojamos būtiniausios atsarginės dalys, priežiūros priemonės (guoliai, filtrai ir t.t.), per kokį trumpiausią laiką galima įsigyti reikiamas atsargines detales; • sužinokite garantinį laikotarpį, ar galima apskaičiuoti garantiją pagal dirbtas motovalandas. Svarbus kriterijus – kaina. Palyginkite ir kitų parduodamų modelių kainas, pardavimo sąlygas. Ekskavatoriniai

krautuvai nėra pigūs, o įmonių lėšos dažnai būna apyvartoje, tad reikia ieškoti kredito, kurį gali suteikti ir technikos pardavėjai. Pvz., statybinės technikos gamintojas „Caterpillar“ Lietuvoje teikia „Cat Financial“ finansavimo paslaugas. Šios paslaugos teikiamos lanksčiomis sąlygomis, kuomet ne tik techniką, garantinį aptarnavimą, techninę priežiūrą, bet ir finansinį sprendimą galima gauti iš vienų rankų. Veiklos nuomos paslaugą pasirinkusiai įmonei „Cat Financial“ perduoda naudotis pageidaujamą techniką iš anksto numatytam laikotarpiui ( 1–5 metai). Klientas per sutarties laikotarpį moka nuomos įmokas, o pasibaigus sutarčiai gali pasirinkti: grąžinti techniką bendrovei, pratęsti nuomos sutartį ar įsigyti naudotą mašiną. Ši paslauga patogi įmonėms,

turinčioms ilgalaikius, pvz. 2–3 metų projektus, kai reikia konkrečios technikos, tačiau sunku suplanuoti, ar pasibaigus projektui ji dar bus reikalinga. Renkantis ekskavatorinį krautuvą, nemažą reikšmę turi prekės ženklo žinomumas šalyje. Šiuolaikinės mašinos dirba padidėjusių apkrovų sąlygomis, dėl to yra keliami specialūs reikalavimai techninės priežiūros kokybei ir vartojimo intensyvumui. Dažnai pasitaiko, kai įsigijus pigesnę techniką iš mažai žinomų gamintojų ji visiškai nuvertėja dėl ilgai pristatomų atsarginių dalių ir ilgai trunkančio remonto. Vengiant nereikalingų išlaidų, rekomenduojama įsigyti tik gerai žinomų prekių ženklų ekskavatorinius krautuvus, kurių aptarnavimą užtikrins išplėtotas paslaugų centrų tinklas.

25


POPULIARIŲ CAT® EKSKAVATORINIŲ KRAUTUVŲ APŽVALGA Tarp Lietuvoje ne vieną dešimtmetį dirbančių Cat® ekskavatorinių krautuvų yra modelių su skirtingo ir vienodo dydžio ratais, su mechaniniu valdymu ir vairasvirtėmis. Šios mašinos lengvai įveikia bet kokio pravažumo dirvą – pasieks net labai sunkiai pravažiuojamas vietas. Tai aukštos kokybės, patogios, greitos ir modernios mašinos, kurios ženkliai palengvina atliekamas užduotis. Lyginant su kitais modeliais, išlenkta strėlės forma žymiai padidina pakrovimo ir iškrovimo zonos pasiekiamumą, palengvina kasimo darbą, pvz., už neaukštos tvoros, gyvatvorės ir t.t. Mūsų rinkai „Caterpillar“ siūlo 4 naujus ekskavatorinių krautuvų modelius, suprojektuotus ir pagamintus pagal rinkos poreikius: Cat® 428, 432, 434 ir 444 modeliai, kurie atitinkamai pakeičia 428F2, 432F2, 434F2 ir 444F2. Naujosios mašinos turi galingus dyzelinius variklius, modernią transmisiją ir šiuolaikinę hidraulinę sistemą, atliekančią papildomas darbines funkcijas keičiantis apkrovai. Taigi – kas yra Cat® 428, 432, 434 ir 444 ekskavatoriniai krautuvai, kuriems suteiktas naujas indeksavimas? „Pirmiausia atkreipiame dėmesį į modernizuotą operatoriaus valdymo sistemą, apimančią analoginius įrenginius su spalvotu skystųjų kristalų ekranu. Pažangi naujosios serijos apsaugos sistema blokuoja variklį, transmisiją ir hidraulinę sistemą, kol operatorius ekrane neįveda slaptažodžio. 428 ir 434 modelius galima įsigyti su vairasvirčių valdymu. Modeliuose 432 ir 444 sėdynėse įmontuotos vairasvirtės operatoriui užtikrina didesnį valdymo komfortą“, – sako M. Lapienis. Šiuo metu rinkoje populiariausi ekskavatoriniai krautuvai su sumažintais priekiniais ratais – Cat® 428, 432. Geriausios klasės mašinos galią bei našumą užtikrina Cat 434 ir 444 (visais vienodais dideliais ratais). Ypatingu populiarumu pasižymi Cat® 444. Visi šie modeliai skiriasi ratais, maksimaliu kasimo gyliu, keliamąja, hidraulinės sistemos galia bei (dėl visų vairuojamų ratų sistemos) geru manevringumu net itin ankštose vietovėse. KRABO TIPO VAIRAVIMAS Modeliuose Cat 434 ir 444 gamintojas yra ženkliai padidinęs manevringumą, operatorius gali naudoti 3 valdymo režimus: 26

normalus – 2 priekiniais ratais, visais 4 ratais ir krabo tipo vairavimas – krautuvo judėjimas į šoną, kai reikia pasukti abi ratų poras viena kryptimi. Šio judėjimo kokybė ir aiškus įgyvendinimas yra itin sudėtingas, prieinamas tik pirmaujančių gamintojų sukurtiems ekskavatoriniams krautuvams. Kad mašina galėtų judėti visais vairuojamais ratais, „Caterpillar“ panaudojo pačią sudėtingiausią kinematinę schemą. VARIKLIS Dyzeliniuose Cat varikliuose įkūnytos išskirtines Cat® prekės ženklo savybes: patikimumas, ekonomiškumas, puikus našumas. Varikliai naudoja mažai degalų, dirba tyliai, yra ilgaamžiai, o naujausios technologijos užtikrina minimalų degalų naudojimą ir išmetimą į atmosferą. Šiems varikliams taikoma papildomo aptarnavimo nereikalaujanti SCR selektyviojo katalizinio reduktoriaus technologija su išmetamųjų dujų valymo skysčiu ir DPF filtru. Suvartodamos iki 10% mažiau degalų šios mašinos atitinka Euro 5 aplinkos apsaugos standartus. Visuose 4 modeliuose panaudotas dyzelinis 4 cilindrų variklis – Cat C3.6, kuris atitinka Euro 5 standartus. Šie varikliai naudoja mažiau degalų ir į aplinką išmeta mažiau CO2. Variklių maitinimo sistemų, siurblių ir purkštukų gamybai gamintojas taiko sudėtingas technologijas, todėl šių detalių darbo ribos tolerantiškos, bet griežtos. Palyginus su F2 serijos varikliu, eksploatavimo išlaidos mažėja iki 10 %. TRANSMISIJA Šiuolaikinių ekskavatorinių krautuvų Cat® transmisija yra sudėtingas mechanizmas, lemiantis valdymo tikslumą, kokybę ir manevringumą. Visi naujos kartos mašinų modeliai turi standartinę 4 varomųjų ratų pavarą su galiniu tilto diferencialo blokavimu, taip didinant sukibimą. Operatorius gali pasirinkti vieną iš 3 darbo režimų: ekonomišką, standartinį arba standartinį plius (padidinto produktyvumo), kuris maksimaliai padidina mašinos našumą ir greitį. 432 modelis pasižymi lengvesniu pavarų perjungimu, kurį garantuoja naujoji „Powershift“ pavarų dėžė. Standartinė pavarų dėžė lieka 428 modelyje. 444 ir 434 modeliai ir toliau bus komplektuojami su visiškai automatine pavarų dėže.


HIDRAULINĖ SISTEMA Visuose naujuose modeliuose yra didelės galios kintamo tūrio stūmoklinis siurblys, kuris leidžia puikiai suderinti galią ir operatoriaus poreikius – suteikia pastovią hidraulinę galią ir didelį greitį, kai jo reikia, užtikrina didelę degalų ekonomiją. Reguliuojamu pagalbiniu srautu mašinos hidraulinę sistemą galima tiksliai pritaikyti prie naudojamo įrankio. Norint padidinti našumą, naujos kartos Cat® ekskavatorinius krautuvus galima komplektuoti su greitos jungties mechanizmu, kuris leidžia greitai pakeisti kaušą, hidraulinį plaktuką, rotatorių, kelio frezą ir kt. Svarbu: naujos mašinos suderinamos su ankstesnės F2 serijos priedais. Kai kuriuos modelius (428 ir 434) galima įsigyti su naujais strėlių cilindrais, kurie 25% padidina strėlės pakėlimą ir našumą.

galiniai žibintai užtikrina maksimalų darbo zonos apšvietimą, nukreipiant šviesą į reikiamą vietą. Operatorius gali pasirinkti ECO, standartinį arba standartinį plius galios valdymo režimą. ECO režimas (ekonominis ir ekologinis) padeda sutaupyti degalų ir sumažinti eksploatavimo išlaidas. Standartinis plius režimas pasižymi tuo, kad modeliui suteikia daugiau greičio ir galios, kai to reikalauja laikas ar sunkios kasimo sąlygos.

DARBO VIETOS VALDYMAS Naujoji optimali ekskavatorinių krautuvų operatoriaus sėdynė leidžia vienu rankenėlės paspaudimu keisti padėtį iš transportavimo ir darbo su priekiniu atidaromu kaušu į darbą ekskavatoriumi. Visų modelių sėdynės turi pneumatinę pakabą, yra ergonomiškos, todėl dirbant visą darbo dieną užtikrinamas didelis našumas, bet mažas nuovargis. Darbui šaltesniu metu galima užsakyti MODERNI IR PATOGI DARBO VIETA Visiškai atnaujinta ekskavatorinių krautuvų šildomą sėdynę. Kaip papildomą variantą modeliuose Cat® 428 ir 434 galima įsigyti Cat® kabina gerina operatoriaus darbo sąlygas, užtikrina gerą matomumą, puikias vairasvirtes. Cat® 432 ir 444 naujoje sėdynėje įmontuoti valdikliai suteikia patogesnį ergonomines savybes ir aukštą komforto valdymą. lygį. Kaip ir ankstesniuose modeliuose, Visuose 4 Cat® modeliuose įrengta šoniniai langai atsidaro, fiksuojami atitinkamoje padėtyje. Abejos kabinos durys nuotolinio duomenų stebėjimo sistema Cat Product LinkTM, leidžianti nuotoliniu taip pat fiksuojamos pagal poreikį. Galinis langas pasikelia aukštyn prie lubų. Kabinoje būdu stebėti mašinas, jų darbo našumą, rinkti eksploatavimo duomenis: degalų įrengta klimato kontrolė automatiškai sunaudojimą, naudingo krovimo suvestines, palaiko nustatytą temperatūrą. Sistema turi papildomą galingą oro kondicionavimo gedimus, planinės techninės priežiūros priminimus ir t. t. Tokia informacija elementą, kuris užtikrina puikų vėdinimą leidžia optimizuoti technikos užimtumą, ir kabinos aušinimą esant aukštai lauko sutrumpinti prastovas, sumažinti temperatūrai. Naujoje mašinos kabinoje visi valdikliai gerai eksploatacines sąnaudas ir padidinti bendrą matomi ir lengvai prieinami iš operatoriaus veiklos produktyvumą. vietos. Pertvarkytoje operatoriaus valdymo PATOGUS APTARNAVIMAS PADIDINA sistemoje įrengti analoginiai automatiniai PRODUKTYVUMĄ IR SUTRUMPINA davikliai, kurių rodmenys matomi PRIEŽIŪROS LAIKĄ spalvotame LCD ekrane. Pasirenkamas Siekiant išlaikyti gerą ekskavatorinio jutiklinis ekranas leidžia ne tik kontroliuoti krautuvo būklę jo eksploatavimo metu, mašinos funkcijas, bet ir programiniu būtina techninė priežiūra. Operatorius mygtuku greitai jas keisti, pvz., kalba, privalo kasdien tikrinti techniką, kad būtų modelio valdymas ar hidraulinio valdymo nustatymai. Spustelėjus „Meniu“, iššokantys išvengta tvirtinimo elementų atsilaisvinimo, degalų, aušinimo skysčio ir alyvos nuotėkio, informaciniai darbo režimai siūlo greitą naršymą tarp darbo informacinėje juostoje nešvarumų ir kitų nuosėdų kaupimosi, kurie galėtų sukelti gedimus, avarijas. ar piktogramų adreso lauke, o pilno teksto diagnostiniai aprašymai palengvina mašinos Kasdieninio aptarnavimo metu tikrinama degalų, alyvos aušinimo ir hidraulinių trikdžių šalinimą bei priežiūrą. Naujosios serijos mašinose veikia patobulinta apsaugos skysčių lygiai, elektros sistema – ar nėra atsijungusių laidų. Prie kasdieninio sistema, kuri leidžia paleisti variklį tik LCD aptarnavimo priskiriamas pagrindinės, ekrane įvedus atitinkamą atpažinimo papildomos ir teleskopinės strėlės, slaptažodį. Reguliuojami priekiniai bei „Avesco Lithuania“ nuotr.

kaušų atskirų trinčių porų rankinis tepimas, kurio dažnumas nurodytas gamintojo techniniuose dokumentuose. Toks tepimas mažina kontaktinius įtempimus, dalių trintį ir susidėvėjimą, apsaugo nuo korozijos ir sukietėjimo bei pašalina kietąsias daleles nuo paviršiaus. Mažesnis komponentų, mazgų ir detalių susidėvėjimas pasiekiamas periodiškai atliekant ekskavatorinių krautuvų prevencinę techninę priežiūrą, kuri pailgina mašinos tarnavimo laiką. Tačiau šios technikos aptarnavimas – papildomas laikas ir išlaidos. Kad aptarnavimui reiktų mažiau laiko, reikia patogaus priėjimo prie būtiniausių kontrolės, aptarnavimo ir techninės priežiūros taškų. Ekskavatoriniuose krautuvuose Cat® tokia galimybė yra. Naujasis, lengvai atidaromas variklio skyriaus dangtis suteikia prieigą prie visų tikrinimo ir papildymo angų, oro filtro, langų plovimo skysčio bakelio bei prie kitų komponentų. Pakėlus variklio dangtį, lengvai galima atlikti: • variklio alyvos lygio kontrolės ir papildymo procedūrą; • greitai išvalyti arba pakeisti variklio oro filtrą; • aušinimo radiatorių patikrą ir skysčio lygio patikrinimą bei papildymą; • lengvai pakeisti dyzelino, variklio ir hidraulinės sistemos filtrus; • atlikti kitus remonto ir aptarnavimo darbus. UAB „Avesco Lithuania“ pagal sutartis su klientais teikia: • garantinį ir pogarantinį techninį aptarnavimą; • variklių, hidraulikos, elektros prietaisų ir važiuoklės diagnostiką; • Cat® S.O.S. alyvos ir skysčių analizę; • hidraulinių cilindrų išardymą, surinkimą ir užsandarinimą; • prevencinį techninį aptarnavimą ruošiant techniką žiemai. Jei verčiatės statyba, komunalinėmis paslaugomis ar kraštovaizdžio formavimu, „Caterpillar“ siūlo sprendimus, padėsiančius sėkmingai įgyvendinti projektus, didinančius konkurencingumą. Dėl patogių sąsajų su papildomais darbo įrankiais ir greitos jungties mechanizmo ekskavatoriniai krautuvai yra universalios mašinos, padedančios optimaliai atlikti įvairius darbus. Užtikrinant didelį našumą ir minimalias degalų sąnaudas, Cat® technologija derina novatorišką inžineriją ir pažangiausias technologijas. Investicija į Cat® techniką – svarus indėlis į bet kurios įmonės reputaciją.  27


„DEXTERA“ GAMINAMOS PAŽANGIOS PERGOLĖS –

ESTETIKA, NEBIJANTI LIETUVIŠKŲ ORŲ

P

ERGOLĖMIS VADINAMOS PATOBULINTOS PAVĖSINĖS, KURIŲ KILMĖ SIEJAMA DAR SU SENOVĖS ROMOS LAIKAIS. DEXTERA GAMINAMOS PERGOLĖS IŠSISKIRIA FUNKCIONALIU DIZAINU, YRA LENGVESNĖS NEI TRADICINĖS PAVĖSINĖS, TAČIAU TUO PAT METU YRA YPAČ PATVARIOS: LAIKANČIOJI KONSTRUKCIJA PAGAMINTA IŠ ALIUMINIO, KOLONOSE ĮRENGTI VIDINIAI LATAKAI SUSIKAUPUSIAM VANDENIUI NUTEKĖTI, TVIRTINIMAI PRIE SIENOS AR LUBŲ ATLIEKAMI NAUDOJANT GEMBES IR PLIENO VARŽTUS. KOKYBIŠKOS PERGOLĖS PASIŽYMI PATVARUMU, PAGEIDAUJAMU DYDŽIU, PATRAUKLIU DIZAINU IR IŠMANIAIS SPRENDIMAIS. Apie išskirtinio dizaino pergoles bei jų ypatumus pasakoja „DEXTERA“ komercijos direktorius Mantas Visockas.

Ką patartumėte svarstantiems pagal individualų užsakymą. Gamina mūsų užsisakyti pergolę? partneris„Byart“. Tai viena iš sėkmingiausių Įsigyjant technologiškai sudėtingesnius Turkijos grupių, jau daugiau kaip 30 metų gaminius, svarbu įsitikinti, kad pardavėjas tobulinanti pavėsinių sistemas. Šiuos jums gali pasiūlyti visą darbų ciklą partnerius pasirinkome dėl jų atsakingos Mantai, kas renkasi pergoles terasoms? apimančią kompleksinę paslaugą – kokybės valdymo politikos visuose Pergolės yra modernus sprendimas, taigi konsultavimą, projektavimą, gamybą, verslo procesuose ir išskirtinio dėmesio jas ir renkasi tie, kurie mėgsta estetiką, montavimą ir aptarnavimą. Tokios žinios technologinėms inovacijoms, energijos technologijas bei nori mėgautis poilsiu ateina tik su patirtimi. Šiandien mes terasoje ištisus metus, ne tik vasarą. Pergolės taupymui bei ekologinei darnai. Esame galime pasiūlyti techninį sprendimą, ko vienintelis„Byart“ grupės atstovas Baltijos leidžia išplėsti poilsio erdves, todėl iš verslo gero, kiekvienam kliento norui, pradedant šalyse ir tikrai nuoširdžiai didžiuojamės šiuo klientų jas renkasi restoranai, kavinės, SPA. nuo visuomeninių pastatų, kur poilsio Pastaruoju metu pergoles dažnai montuojame bendradarbiavimu. Be to, visose tokio tipo erdves praplėtėme net 100–200 kv. m pavėsinėse montuojame variklius, kuriuos ir nuosavų namų valdose. Ar dažnai tenka išgirsti nestandartinius norus, gamina pasauliniu mastu žinoma Prancūzijos bioklimatinėmis pergolėmis, iki subtilių terasų privačiuose namuose.  grupė„Somfy“, suteikianti 5 metų garantiją. kai kalbame apie pavėsines? Žmonių stiliaus pojūtis yra skirtingas, be to, kiekvienas objektas reikalauja individualaus DEXTERA pergolės – nepriekaištingas komforto ir prabangos derinys: sprendimo. Sakyčiau jau praėjo laikai, kai poilsio zonose buvo statomos vieno ir to • Automatiškai valdomi slankiojantys stogai ir vertikalios stiklinės sistemos. paties tipo pavėsinės. DEXTERA pergolių • Stogo medžiaga apsaugo nuo saulės ir UV spinduliuotės, yra atspari lietui ir vėjui. asortimentas platus – turime net 10 skirtingų • Audiniai nedegūs, neperšlampami, spalvų pasirinkimas įvairus. Visada madingos išmatavimų ir formų stoginės bei rėminės spalvos – balta, smėlio, ruda, juoda, sidabrinė ir pilka. konstrukcijų, o konkretų atspalvį galima rinktis • Kolonų konstrukcija pagaminta iš tvirto aliuminio, kolonų spalvas galima rinktis iš gausios RAL spalvų paletės. pagal RAL paletę. • Maksimali pergolės stogo projekcija be tarpinių laikančiųjų atramų – net 16 metrų. Ko tikėtis užsisakant DEXTERA pergolę? • Integruota reguliuojama LED apšvietimo sistema (LED juostelės arba LED lempos). Šimtaprocentinė gaminio kokybė yra tai, • Slankiojantis stogas ir stiklinės sienos valdomos automatiškai pulteliu arba ko tikisi, reikalauja ir ką vertina mūsų išmaniuoju telefonu. klientai. Kiekviena pergolė yra gaminama 28

Partnerio turinys


29


„GRINDA“ IŠAUGO VILNIAUS RŪBĄ VILNIAUS „GRINDA“ UŽBAIGĖ SOSTINĖS JUDRIOS T. NARBUTO GATVĖS LIETAUS NUOTEKŲ KOLEKTORIAUS REKONSTRUKCIJĄ. ĮGYVENDINANT ŠĮ PROJEKTĄ, PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE PANAUDOTI INOVATYVŪS SPRENDIMAI AUKŠTAI IŠKĖLĖ PANAŠIŲ INŽINERINIŲ PROJEKTŲ VADYBOS KARTELĘ.

D

ėl intensyvios urbanizacijos sostinėje išaugus kietųjų dangų plotui, išsiplėtus mikrorajonams, išdygus naujiems pastatams ir prekybos centrams, pastaraisiais metais į lietaus surinkimo vamzdyną patenkančio vandens kiekis padidėjo kelis kartus. Senųjų, veik prieš 6 dešimtmečius suprojektuotų ir pastatytų kolektorių pralaidumo jau nebepakanka, todėl liūčių metu dalis T. Narbuto-Saltoniškių gatvės buvo užliejama, o miestas ir jo gyventojai patirdavo didelių nepatogumų. T. Narbuto-Saltoniškių gatvės kolektorių rekonstrukcijos prireikė dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad T. Narbuto gatvėje kadaise buvo dirbtinai suformuota žemuma – buvo numatyta, kad abipus judrios miesto arterijos esančias Sėlių ir Elnių gatves sujungs viadukas, tad po juo turėjęs eiti kelias buvo pažemintas. Visgi viadukas nebuvo pastatytas, o esamas 800 mm kolektorius nespėjo susidoroti su lietaus vandeniu, atitekančiu į šią dirbtinai suformuotą daubą nuo aplinkinių kalvų. Atlikus išsamią apžiūrą, paaiškėjo, kad ir paties kolektoriaus būklė neatitinka keliamų reikalavimų – gelžbetonio vamzdynas

30

susidėvėjęs, fiksuojami įtrūkiai ir neigiami nuolydžiai. Atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta šalia senojo 800 mm skersmens vamzdžio statyti naują 1620 mm skersmens lietaus nuotekų surinkimo kolektorių, tokiu būdu padidinant sistemos pajėgumą beveik 4 kartus. Buvo parengtas naujų paviršinių nuotekų tinklų statybos bei esamų tinklų rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta rekonstruoti apie 2200 m įvairaus skersmens paviršinių nuotekų tinklų, įrengti nuotekų surinkimo šulinius, paskirstymo ir aptarnavimo kameras, Upės gatvėje įrengti lietaus nuotekų valyklą ir taršos monitoringo mazgą. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir pačios bendrovės „Grinda“ lėšomis. SKAITMENINĖS STATYBOS PRIEMONĖS ATSIPERKA Šis sudėtingas projektas buvo vykdomas tankiai urbanizuotoje vietoje, todėl projektuojant buvo naudojamos skaitmeninės trimatės aplinkos modeliavimo priemonės. Projekto

rengėjai – „Sweco Lietuva“ – panaudojo tarptautiniuose projektuose sukauptą integruotojo BIM patirtį ir pasiūlė produktyviausius sprendimus. BIM padeda išvengti klaidų tiek projektavimo, tiek projekto įgyvendinimo (statybų) metu, o tai leidžia sutrumpinti didelių projektų įgyvendinimo terminus ir taupyti išteklius. Be to, vykdomo projekto įgyvendinimo simuliacija leidžia įvertinti ne tik galutinę statinio būseną, bet ir jo įgyvendinimo technologines ir organizacines galimybes. Projektavimo darbai truko 7 mėnesius. T. Narbuto-Saltoniškių g. lietaus nuotekų tinklo rekonstrukcija yra pirmasis Lietuvoje municipalinis projektas, parengtas taikant BIM metodologiją. Jis išrinktas geriausiu 2019 m. Lietuvos inžinerinių tinklų BIM projektu. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VINGIAI Paskelbus net kelis viešuosius rangos darbų konkursus, reikalai ėmė strigti, nes šį projektą įgyvendinti už numatytą kainą neapsiėmė nė viena Lietuvos statybos įmonė. Susidūrusi su tokia situacija,


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

„Grinda“ vykdė atviras konsultacijas su rinkos dalyviais, Viešųjų pirkimų tarnyba, ES projektus koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistais ir aptarė supaprastinto pirkimo galimybes, kad su projektu susiję viešieji pirkimai taptų skaidrūs, nedviprasmiški ir prieinami visoms suinteresuotoms šalims, o pats projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau. Pagal ekspertų pastabas patikslinus projektą, buvo atnaujinti tarptautiniai viešieji rangos darbų konkursai. Galiausiai – po 4 nesėkmingų konkursų – „Grinda“ ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o pati vykdyti statybos priežiūrą. „Konkursų dėl rangos darbų rezultatai nenustebino, nes Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose įsigalėjusi praktika: viršijus nustatytą pasiūlymo kainą, tiesiog skelbiamas kitas pirkimas su padidinta kaina, nė nebandant gilintis į realias priežastis ar ieškoti alternatyvių sprendimų. „Grinda“ šiuo atveju pasielgė labai netradiciškai – ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o prisiimti atsakomybę ir pati vykdyti statybos priežiūrą“, – gerosios praktikos pavyzdžius

skatina projekto eigą APVA kuravęs buvęs ES projektų Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas. Kaip pastebi jį vykdžiusios UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis, tokio dydžio ir apimties kompleksiškas inžinierinis projektas Lietuvoje dar nebuvo įgyvendinamas, todėl analogiškos patirties šalies įmonės neturi. „Tačiau „Grinda“ nepabijojo imtis lyderystės ir perimti geriausią Vokietijos ir Skandinavijos specialistų patirtį. Pasirengimas šiam projekto vykdyti parodė aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją“, – neslepia pasididžiavimo K. Vaicekiūtis. V. Stašauskas pastebi, kad bendrovės sprendimas įgyvendinti T. NarbutoSaltoniškių gatvių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektą be generalinio rangovo pagalbos yra puikus racionaliai išteklius valdančios ir atsakomybės prisiimti nebijančios įmonės pavyzdys. „Daugelis įmonių renkasi lengvesnį kelią ir sudėtingiausias užduotis spręsti atiduoda generaliniam rangovui. Todėl jos ne tik

išleidžia krūvą pinigų, bet ir praranda betarpišką projekto kontrolę. Džiaugiuosi, kad „Grinda“ nuolat rodė iniciatyvą bendradarbiauti ir ieškoti geriausių sprendimų. Viso to rezultatas – laiku ir techniškai nepriekaištingai įgyvendintas projektas“, – džiaugėsi V. Stašauskas. PO JUDRIA VILNIAUS GATVE – METRO TUNELIO TIESIMO TECHNOLOGIJA Didelės apimties darbai urbanizuotoje teritorijoje yra itin sudėtingi – gatvėmis vyksta intensyvus automobilių, autobusų ir troleibusų, dviratininkų ir pėsčiųjų eismas, o po gatvių paviršiumi driekiasi apšvietimo, elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai. Būtent todėl buvo numatyta paviršinių nuotekų kolektorių T. Narbuto-Saltoniškių gatvėse tiesti požeminio gręžimo būdu: naudojant uždarojo kasimo (mikrotuneliavimo) technologiją, išvengiama gilių tranšėjų, gatvių perkasimo, užtikrinamas nepertraukiamas eismas. „Pabandykite įsivaizduoti, jei tokio gylio tranšėja būtų iškasta kur nors miesto centre

UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis (kairėje)

„GRINDA“ VYKDĖ ATVIRAS KONSULTACIJAS SU RINKOS DALYVIAIS, VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA, ES PROJEKTUS KOORDINUOJANČIOS APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS (APVA) SPECIALISTAIS IR ĖMĖSI INICIATYVOS NE DIDINTI PROJEKTO FINANSAVIMĄ, O PATI VYKDYTI STATYBOS PRIEŽIŪRĄ

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE 31


MUNICIPALINĖ SAVIVALDYBĖS VALDOMA ĮMONĖ INICIJAVO PROJEKTAVIMĄ SKAITMENINĖS STATYBOS –

BIM –

PRIEMONĖMIS

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE

Į naująją valyklą nukreipiamas lietaus ir sniego tirpsmo vanduo iš 93,3 ha teritorijos Žvėryno, Karoliniškių, Viršuliškių ir Šeškinės mikrorajonų. Dvi Prancūzijoje pagal specialų užsakymą pagamintos 14 m ilgio ir 3,5 m skersmens smėlio gaudyklės su integruotais naftos produktų skirtuvais išvalo iki 750 l/s lietaus ir sniego tirpsmo vandens. Išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrų stebėsenos sistema perduoda duomenis į centrinę „Grindos” dispečerinę DĖMESYS EKOLOGIJAI – viršijus nors vieną užterštumo parametrą, Šio projekto metu Upės gatvėje įrengta budintis darbuotojas nuotoliniu būdu moderni lietaus ir sniego tirpsmo vandens valykla. Naujieji įrenginiai eliminuos taršos suaktyvindamas elektrifikuotus uždorius naftos produktais galimybę, sumažins į Nerį galės sustabdyti išleidžiamą užterštų patenkančio skendinčiųjų medžiagų – smėlio nuotekų srautą. ir molio – kiekius. Tai yra pirmoji centrinėje Visi paviršinių nuotekų valyklos elementai paslėpti po žeme. miesto dalyje įrengta paviršinių nuotekų Valymo įrenginius sudaro: valykla. • Plieninė paskirstymo kamera (nuotekų paskirstymui į valymo įrenginius); • Skendinčių medžiagų nusodinimo skyrius (2 x 75 000 litrų tūrio); • Naftos produktų surinkimo skyrius (2 x 34 000 litrų tūrio); • Srauto sujungimo kameroje įrengtas automatizuotas uždoris – naftos produktų koncentracijai viršijus leistinas ribas, stabdomas teršalų patekimas į upę; • Išvalytos nuotekos nauju 1638 mm skersmens kolektoriumi išleidžiamos į Neries upę. – eismas gatvėse būtų ilgam sutrikdytas. O dabar, kai darbai buvo vykdomi giliai po žeme, mažai kas pastebėjo, jog mieste vykdomas tokio masto projektas“,– sako K. Vaicekiūtis. Mikrotuneliavimo darbai buvo vykdomi nepertraukiamu režimu – net ir naktimis bei savaitgaliais. Skaičiuojama, kad vidutinė gręžimo sparta siekė 17 m per parą.

Buvęs APVA ES projektų Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas (viduryje) 32

Kad valytos lietaus nuotekos pasiektų Nerį, nuo valymo įrenginių iki upės įrengtas 1638 mm skersmens vamzdis ir paviršinių nuotekų tekėjimo greičio malšinimo priemonės, o pačioje krantinėje – išleistuvas. Dėl statybos darbų šioje Neries krantinės dalyje buvo nutiestas laikinas pėsčiųjų ir dviračių takas. IŠMOKTOS PAMOKOS – NAUDINGOS „Platus „Grindos“ specialistų kompetencijų diapazonas ir ilgametis įdirbis jiems leido didžiumą darbų atlikti patiems. Tai tik dar kartą parodo, kad aktyvios investicijos į kompetentingos komandos ugdymą atsiperka“, – tvirtina V. Stašauskas. K. Vaicekiūčio pastebėjimu, šio projekto metų įgytos patirties vertė yra milžiniška: bendrovės darbuotojų kvalifikacija rengiant ir įgyvendinant kompleksiškus tokios apimties projektus galės būti pritaikyta ir kituose bendrovės vykdomuose projektuose Vilniuje – pavyzdžiui, tiesiant naujus ar rekonstruojant senus lietaus nuotekų tinklus Šeškinės-Geležinio Vilko, SavanoriųGiraitės baseinuose ar kituose Lietuvos miestuose. „Bendrovės galimybėmis vykdyti panašaus pobūdžio darbus domisi ir bendrovėje apsilankiusios Latvijos įmonės“, – apibendrindamas atskleidžia „Grindos“ vadovas K. Vaicekiūtis.  „Grindos“/Vilniaus m. sav. nuotr.


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

DRONETEAM.LT INOVACIJA: TRIMATĖJE (3D) ERDVĖJE ATKURIA IŠTISUS MIESTUS

3D ERDVĖJE GALIMA NE TIK ATVAIZDUOTI ATSKIRUS STATINIUS, BET IR ITIN TIKSLIAI ATGAMINTI MIESTUS SU VISOMIS KULTŪRINĖMIS VERTYBĖMIS. TOKIĄ GALIMYBĘ JIEMS SUTEIKIA DRONETEAM.LT KOMANDA.

Užsak. Nr. 20/109

P

asitelkę bepilotes skraidykles (dronus) specialistai parengia itin tikslius statinių ar teritorijų 3D realybės modelius, kurie savo tikslumu ir realistiškumu pranoksta kitus statinių fiksavimo būdus. Lyginant su lėktuvais, dronai yra pati ekologiškiausia priemonė. Lėktuvai išmeta itin daug teršalų ir neatitinka naujojo Europos žaliojo kurso. Pirmuoju Lietuvos miestu, kuris pasirūpino ekologišku 3D realybės modelio sukūrimu, tapo Panevėžys. Jis gali pasigirti, kad šia technologija skaitmenizuotas visas miesto plotas, o 3D modelio raiška iki šiol išlieka geriausia iš visų Lietuvos miestų – net iki 2 cm. Panevėžio miesto vyriausiasis architektas Saulius Glinskis pasakojo, kad susipažinti su trimačiu miesto modeliu gali bet kuris gyventojas, mat informacija prieinama viešai. „Šis modelis labai praverčia, kai teikiami įvairūs projektiniai siūlymai. Tuomet galime matyti labai tikslias vizualizacijas, apžiūrėti norimus objektus visais rakursais, o informacijos surinkimo ir pateikimo galimybės – beribės“, – tvirtino jis. Mieste tvarkomos viešosios erdvės, dygsta nauji statiniai, tad ir trimatį modelį planuojama nuolat atnaujinti jį papildant naujais duomenimis bei gyventojams aktualia informacija.

S. Glinskio žodžiais, didelis 3D maketo privalumas yra tai, kad jame galima atvaizduoti ne tik patį miestą, bet ir visus jo požemius su inžineriniais tinklais ir komunikacijomis. DRONETEAM.lt komanda kartu su partneriu UAB IN RE savo iniciatyva ir lėšomis pasirūpino Kauno ir Klaipėdos senamiesčių virtualių maketų kūrimu. Komanda turi sukaupusi Lietuvos 3D teritorijos didžiulį archyvą, kurio dalimi noriai dalinasi su visuomene. „Didžiuojamės būdami pirmieji Lietuvoje sukūrę vientisą visos miesto teritorijos fotorealistinį 3D modelį. Kasdien naudojame dronus ir fotogrametrijos technologiją, todėl galime tvirtai pasakyti – šis derinys yra nepakeičiamas siekiant aukščiausios kokybės 3D skenavimo. Didelių teritorijų skenavimas iš oro yra pakankamai greitas procesas. Mes naudojame dronus, nes jie gali skristi žemai, rinkti informaciją įvairiais kampais, o skenuojant kultūros paveldą – palįsti po stogeliais ir fiksuoti būklę iš apačios į viršų. Su lėktuvais to neįmanoma padaryti“, – pasakoja apie įmonės darbus ir argumentuoja pasirinkimus DRONETEAM.lt vadovas dr. Linas Gelažanskas. Klaipėdos architektas Romas Gailius, kalbėdamas apie 3D miesto modelio

kūrimą, sako jau seniai svajoja ir visiems kalba apie būtinybę skaitmenizuoti visą miestą ir jo kultūros objektus bei požeminius tinklus. „Duomenys turi būti surinkti taip, kad būtų lengva atlikti ne tik bet kokią statistinę jų analizę, bet ir sociologinius tyrimus“, – tvirtina jis, primindamas, kad proga sukurti trimatį miesto vaizdo modelį jau sėkmingai pasinaudojo Vilnius ir Panevėžys. Architektas apgailestauja, kad Klaipėda vis dar delsia. R. Gailiaus pastebėjimu, neretai delsimo kurti miestų 3 D modelius priežastimi yra stereotipas, kad to reikia tik architektams. R. Gailius tvirtai įsitikinęs, kad tokia nuomonė klaidinga. Puikus pavyzdys – Klaipėdos karališkojo pašto fotogrametrinio pastato realybės modelio sukūrimas, kuris ne tik atskleidė apverktiną pastato būklę, bet ir parodė pačios technologijos suteikiamas galimybes. Anot R. Gailiaus, 3D modeliai itin praverstų tokiems objektams, kaip Klaipėdos jūrų uostas. „Neseniai sukurtas Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) maketas jau sėkmingai naudojamas reprezentaciniais tikslais bendraujant su potencialiais investuotojais“, – apie itin plačias 3D technologijos pritaikymo galimybes ir būtinybes kalbėjo Klaipėdos architektas. 

DRONETEAM.lt iliustr. 33


NET VALSTYBEI SVARBIAME PROJEKTE PASIRAŠYTA RANGOS SUTARTIS

NEGARANTUOJA

ATSISKAITYMO UŽ DARBUS JEI DALYVAUJI LIETUVAI SVARBAUS PROJEKTO STATYBOJE, DAR NEREIŠKIA, KAD GARANTUOJAMAS ATLYGIS UŽ DARBUS. VALDŽIA GIRIASI VILNIAUS KOGENERACINE JĖGAINE (VKJ), O ĮMONĖ „DZŪKIJOS STATYBA“, VIENA IŠ SUBRANGOVŲ, NEATGAUNA BEVEIK 350 TŪKST. EURŲ.

34

„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėginės (VKJ) statybos projekte dalyvavo kaip subrangovė – atliko biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų biokuro silosų betonavimo darbus. Minėtiems darbams juos pasamdė vieno iš VKJ generalinių rangovų – „Rafako“ – antrinė įmonė PBG. „Mūsų įmonei ne kasdien pasitaiko vykdyti tokios apimties ir tokio pobūdžio darbus, kokius atlikome Vilniaus KJ. Betonavome pamatus, kurių storis siekia iki 2 m, o išmatavimai – 50x50 m, per 2,5 paros į šią konstrukciją nepertraukiamai buvo supilta daugiau kaip 3,8 tūkst. kub. m betono. Tai buvo iššūkis ne tik mums, bet ir kitam mūsų nuolatiniam partneriui – „Betono centrui“. Betonuojant tokias masyvias konstrukcijas, kyla įvairių rizikų, kurias

mes sėkmingai suvaldėme. Ne kiekvieną dieną tenka betonuoti ir daugiau kaip 66 m aukščio monolitinius bokštus – biokuro katilinės laiptinę, kurios betonavimas vyko nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu ir užtruko 19 parų. Tokiu pačiu metodu betonavome ir 3 biokuro silosus. Kiekvieno iš jų skersmuo yra 25 m, o aukštis 15 m. Vieno siloso betonavimas užtrukdavo apie 5 paras, – pasakoja apie sudėtingus darbus VKJ statyboje įmonės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Edvardas Mačiulaitis. – Iš esmės visi unikalūs konstruktyvai įgyvendinti, darbai atlikti tinkamai – užsakovai neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų organizavimo, saugos, kokybės ar atlikimo terminų. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad dar kartą įtvirtinome savo patirtį betonuojant konstrukcijas nepertraukiamu slenkančių


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

klojinių metodu, puikiai jautėmės prisidėję PAŽADĖJO „PAPILDOMAI prie Lietuvai svarbaus projekto. Tačiau. Trijų INFORMUOTI“ RANGOVUS „APIE NEPRIIMTINĄ SITUACIJĄ“ monolitinių biokuro silosų betonavimo „Ignitis grupė“, paprašyta pakomentuoti darbus baigėme 2020 m. birželį, o pagal sutartį už darbus buvo numatyta atsiskaityti minėtą situaciją, taip pat pateikė formalų atsakymą, paaiškindama, kad „Vilniaus per 30 dienų, tačiau iki šiol nesulaukiame apie trečdalio – beveik 350 tūkst. eurų – pinigų už atliktus darbus.“ Kaip sakė įmonės vadovas, su Lenkijos įmone tapo sudėtinga „TOKIA SITUACIJA arba visiškai neįmanoma YRA NEPRIIMTINA IR komunikuoti. Nepatvirtintomis NESĄŽININGA. TINKAMAI SAVO žiniomis, Lenkijos įmonė iki ĮSIPAREIGOJIMUS ATLIEKANTIS RANGOVAS TURI JAUSTIS ORIAI, šiol liko skolinga ir kitoms PRIVALO BŪTI UŽTIKRINTAS, projekte dalyvavusioms KAD SU JUO BUS VISIŠKAI IR Lietuvos įmonėms. LAIKU ATSISKAITYTA, TODĖL E. Mačiulaičio žodžiais, sunku DAR KARTĄ IŠREIŠKIU VILTĮ, KAD patikėti, kad tokia situacija ARTIMIAUSIU METU ĮSTATYMŲ ištiko dirbant projekte, kuris LEIDĖJAI IMSIS ATITINKAMŲ buvo pristatomas kaip itin PATAISŲ, KURIOS ĮTVIRTINS reikšmingas Lietuvai. NE TIK UŽSAKOVŲ, BET IR

patirtį ir, neabejotina, vertinančios savo reputaciją, todėl tikimės, kad laiku ir tinkamai pagal savo sutartis atsiskaitys su subrangovais. Iš savo pusės papildomai informuosime rangovus dėl tokių ar analogiškų situacijų

RANGOVŲ TEISES, SUSIJUSIAS SU

FINANSŲ MINISTERIJA SAVALAIKIAIS ATSISKAITYMAIS. KRATOSI ATSAKOMYBĖS ŠIUO KLAUSIMU LABAI Vilniaus kogeneracinės TIKIUOSI VISOS STATYBININKŲ BENDRUOMENĖS, TAIP PAT jėgainės projektą įgyvendina IR LIETUVOS STATYBININKŲ AB „Ignitis grupė“, ASOCIACIJOS, PARAMOS.“ kurios savininkas yra „DZŪKIJOS STATYBOS“ VADOVAS LR Finansų ministerija. EDVARDAS MAČIULAITIS Tačiau Statybunaujienos.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, Finansų ministerijos komunikacijos skyriaus atstovė Justina Kazragytė atsakė, kogeneracinė jėgainė su savo rangovais jog šie klausimai turėtų būti adresuoti atsiskaito pagal sutartyse numatytas „Ignitis grupei“. sąlygas ir terminus ir neturi nė vieno „Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą pradelsto mokėjimo“. įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kuri teisės „Pažymėtina, kad Vilniaus kogeneracinės aktų nustatyta tvarka, sutarčių pagrindu, jėgainės projektas yra užsitikrinęs Europos pasitelkia rangovus įvairiems projekto Sąjungos fondų ir Europos investicijų darbams atlikti. Kadangi projektas banko finansavimą, todėl jėgainės įgyvendinamas ES struktūrinių fondų ir projekte atsiskaitymų už faktiškai Europos investicijų banko skolintomis atliktus darbus ar pasiektas tarpines lėšomis, lėšų panaudojimą pagal paskirtį gaires, kaip tai numatyta mūsų turimose tikrina ir vertina Lietuvoje – už ES sutartyse su rangovais, vėlavimo nėra ir struktūrinių lėšų panaudojimą atsakingos nebus, – atsakydamas rašo VKJ atstovas institucijos, taip pat AB „Ignitis grupė“ Artūras Ketlerius. – Atkreipiame dėmesį, kreditorius Europos investicijų bankas. kad rangovo ir jo subrangovo sutartinių Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos santykių komentuoti negalime, nes, pačios savarankiškai priima sprendimus nebūdami sutarties šalimi, paprasčiausiai kasdieniuose veiklos procesuose, todėl dėl nežinome jos turinio. Statybas vykdančios detalesnės informacijos siūlome kreiptis bendrovės yra vienos didžiausių Lenkijos į AB „Ignitis grupė“, – pateikė atsakymą ir Vokietijos įmonių, turinčios ilgametę J. Kazragytė.

nepriimtinumo ir sieksime, kad už laiku ir tinkamai atliktus darbus būtų atsiskaityta.“ PARENGTOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PATAISOS, GINANČIOS SUBRANGOVUS Atsakomybių ir atsiskaitymo už darbus schema nuošalėje palieka subrangovus. Šiuo atveju Lietuva pasirūpino sumokėti generaliniams rangovams – užsienio kompanijoms, bet niekaip neužtikrino, kad būtų teisingai ir laiku atsiskaityta su subrangovėmis – Lietuvos įmonėmis, kurios moka mokesčius, kuria darbo vietas, taigi betarpiškai dalyvauja šalies ekonomikoje. Jau ne vienas atvejis parodė, kad generalinių rangovių veiksmai, nesumokant Lietuvos įmonėms už darbą, lėmė šių įmonių bankrotą.

35


Viešųjų pirkimų sutartyse, kaip tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba, pernelyg retai numatoma galimybė tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, nors „rangos darbų sutarčių pobūdis įprastai tai leistų“. Kaip paaiškino Vilniaus KJ atstovas A. Ketlerius, sutartyje su „Rafako“ nebuvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su subrangovais, „apeinant generalinį rangovą“, kuris atsako už tinkamą sutarties įgyvendinimą. „Tai įprasta pasaulinė praktika daugiakompleksiuose infrastruktūriniuose projektuose, kuriuose subrangos sutarčių skaičius gali siekti šimtus ar net tūkstančius. Vilniaus KJ šiuo metu detaliai vertina situaciją“, – atsakė A. Ketlerius. Taigi pasaulinė praktika yra svarbesnė už Lietuvos verslo interesų užtikrinimą. Todėl pinigų už darbą nesulaukianti „Dzūkijos statyba“ deda viltis į Aplinkos ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad tiekėjai, pasirašydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigotų atsiskaityti su subtiekėjais ne vėliau kaip per 30 dienų. Šie pakeitimai leistų bet kuriuo sutarties įgyvendinimo metu paprašyti pateikti dokumentais pagrįstą informaciją apie atsiskaitymą su subtiekėjais. „Mes nesame vieninteliai, tapę šios situacijos įkaitais. Viliamės, kad Seimas priims minėtas pataisas, – sako „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. – Verta pagalvoti ir apie tai, kodėl neuždraudus statytojui užregistruoti nekilnojamo turto daiktą, jei nepateikiamos pažymos apie atsiskaitymą už visus darbus? Tai būtų teisinga, nes rangovas užsakovui privalo pateikti daugybę įvairių draudimų ir laidavimų (taip pat ir bankinių), pradedant pasiūlymo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimais. O užsakovas neprivalo niekur deklaruoti, kad jis yra užsitikrinęs finansavimą. Pagal dabar egzistuojančią praktiką, rangovas (subrangovas) savo pinigais finansuoja statybą: geriausiu atveju, jam apmokama per 30 dienų (sulaikant 10% sumos),

objektas užbaigiamas, sutvarkomi dokumentai, išduodamas garantinio laikotarpio laidavimas, gaunamas objekto užbaigimo aktas ir užsakovas gali NT daiktą registruoti savo vardu, nors registravimo metu dar nebūna atsiskaitęs su rangovu (subrangovu).“ UŽSAKOVAMS IR RANGOVAMS TAIKOMI SKIRTINGI REIKALAVIMAI „Dzūkijos statybos“ vadovo pastebėjimu, atskiros įmonės, nukentėjusios nuo nemokių užsakovų, mažai ką gali lemti. Valstybės įsikišimas būtinas: be teisės aktų koregavimo situacija nesikeis. Paprastai oponentai tvirtina, kad saugiklius

galima numatyti sutartyje. Tačiau visuotinai žinoma tiesa, kad rangovas, ypač maža ar vidutinė įmonė, visada yra silpnoji sutarties pusė. Anot E. Mačiulaičio, praktika rodo, kad sutartyse pareigų rangovui – nuo kelių iki keliasdešimties kartų daugiau nei užsakovui. „Rangovui numatyta daugybė reikalavimų ir įpareigojimų, kurie turi būti pagrįsti dokumentais. Ir paradoksas: užsakovas įsipareigoja laiku atsiskaityti, bet šio įsipareigojimo neprivalo niekaip pagrįsti – nei draudimu, nei bankiniu laidavimu. Ar tai galima vadinti lygiomis teisėmis, vienodomis

sąlygomis?“ –aptardamas situaciją, kuri yra visuotinai žinoma, bet niekaip nekeičiama, neslepia apmaudo E. Mačiulaitis. IŠŠŪKIS – SUMAŽINTI COVID-19 RIZIKĄ Kol iš vienų – didelių, žinomų užsienio – užsakovų bandoma atgauti pinigus, užsakovai iš Lietuvos tampa atrama, kai galima dirbti ir nesibaiminti dėl pinigų. „14 mėnesių statėme biurų pastatą Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas birželį. Lenkijos įmonės kontekste šio pastato užsakovai – UAB „Sonex Consulting“ – yra išimtis: sueina 30 dienų terminas – sumokami pinigai, priduotas objektas – pinigai sąskaitoje“, – sako „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. Kaune, Brastos g., „Dzūkijos statyba“ kaip generaliniai rangovai pastatė 8 aukštų su mašinų aikštele biurų pastatą, kurio plotas – 10 tūkst. kv. m, aukštis – 32,4 m. „Dzūkijos statyba“ atliko monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus surenkamaisiais klojiniais, įrengė aliuminio kompozito plokščių fasadą, sumontavo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas bei atliko kitus darbus. Pasak įmonės vadovo, šiuo atveju didžiausias iššūkis buvo ne statybos darbai, o COVID-19. „Darbus organizavome slenkančiu grafiku, išskirstydami darbuotojus po skirtingus aukštus, – darėme visa, kad būtų kuo mažesnė kontakto galimybė“, – sakė „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. „Dzūkijos statyba“, stabiliai veikianti jau penktą dešimtmetį, dar niekada nebuvo patekusi į situaciją, kad užsakovas dėl netinkamų įmonės veiksmų ar neveikimo turėtų pasinaudoti atlikimo ar garantinio laikotarpio laidavimais. E. Mačiulaičio žodžiais, rinkoje susidarė iškreipta situacija, kai sąžiningiems rangovams tenka vis dažniau sukti galvas ne dėl to, kaip kuo geriau atlikti savo tiesioginį darbą, bet nuolat rizikuoti: bus atsiskaityta už darbus ar ne.  „Dzūkijos statybos“ nuotr.

36




www.alucoating.be info@vadasiga.lt 37


PASIDIDŽIAVIMAS STRATEGINIAIS OBJEKTAIS LIETUVOJE IR KOMENDANTO VALANDA TOLIMOJOJE AFRIKOJE

„LAIKAS TARP 2019 M. IR 2020 M. STATYBININKŲ DIENOS MŪSŲ ĮMONEI PRIMENA VADINAMUOSIUS AMERIKIETIŠKUS KALNELIUS. IR NE TIK DĖL PANDEMIJOS, KURI MUS PASIVIJO NET TOLIMOJOJE PIETŲ AFRIKOJE“, – SAKO TOMAS ŠIDLAUSKAS, ĮMONĖS „ALVORA“ GENERALINIS DIREKTORIUS, NESLĖPDAMAS, KAD TOKIŲ IŠŠŪKIŲ, KOKIUS PATYRĖ PER Š LAIKOTARPĮ, ĮMONĖ DAR NEBUVO TURĖJUSI – KAI KURIUOS ĮVYKIUS NORISI GREIČIAU UŽMIRŠTI, O KITUS – ĮRAŠYTI Į ĮMONĖS ISTORIJĄ KAIP NAUJĄ GERĄ PATIRTĮ.

„BALTICCONNECTOR“ – VIENAS IŠ SVARBIAUSIŲ IR DIDŽIAUSIŲ „ALVOROS“ PROJEKTŲ Kurį iš projektų, kuriuos vykdėte nuo vienos Statybininkų dienos iki kitos, įvardintumėt kaip svarbiausią arba vieną iš svarbiausių „Alvorai“? Vienas iš svarbiausių projektų, kuriuos neabejotinai įrašome į pastarųjų metų „Alvoros“ istoriją – „Balticconnector“ projektas arba „kelionė per vandenį, uolienas, purvą ir daugybę popieriaus“, kaip yra sakęs „Elering“ tinklų valdymo skyriaus vadovas dr. Mart Landsberg. Praėjusių metų spalio 23 d. „Balticconnector“ dujotiekio Kiili-Paldiski atkarpa, esanti Estijoje, buvo atiduota dujininkams, atlikti Kiilio redukavimo stoties bandymo darbai. Mūsų įmonė kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis „EG Ehitus“ ir „Aktsiaselts Scanweld“ – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Ir tuomet tai buvo vienas iš didžiausių įmonės kontraktų: bendra projekto vertė – 43,4 mln. eurų (be PVM). 38


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

Tomas ŠIDLAUSKAS, UAB „Alvora“ generalinis direktorius

Ir tai buvo – Europos Sąjungai strategiškai svarbus projektas, kurio metu nuo 2018 m. balandžio, kuomet buvo pradėti darbai, „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriais paklojo 54 km DN 700 magistralinio dujotiekio antžeminę dalį nuo Paldiskio (Estija) iki Kiilio (Talino priemiestis Estijoje), pastatė ir paleido dujų redukavimo stotį, įrengė tris čiaupų aikšteles, sumontavo dvi vidinės diagnostikos priėmimo-paleidimo kameras. Šis projektas yra strategiškai svarbus ir Lietuvai? Be abejo. „Balticconnector“ dujotiekio projektas yra naujas energetikos rinkos etapas, reikšmingas ne tik Suomijai, bet ir Lietuvai. Jau pačią pirmą šių metų dieną bendrovė „Ignitis“ tapo viena iš pirmųjų dalyvių konkurencijai atvertoje Suomijos dujų rinkoje, tą pačią dieną „Balticconnector“ dujotiekio jungtimi „Ignitis“ Suomijos vartotojams pristatė pirmuosius gamtinių dujų kiekius. Pažymėtina, kad iki tol dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos. 39


IŠPLĖTĖ DARBŲ RINKAS IKI AFRIKOS Aptariamu laikotarpiu išplėtėte ir įmonės veiklos rinkas, dirbote šalyse, kurių kitokia kultūra, skiriasi ir požiūris į darbo kultūrą. Kokie tai buvo projektai? Pernai įmonė įgyvendino energetinio objekto projektą Švedijoje, o šią vasarą užbaigėme įgyvendinti projektą Pietų Afrikoje. Tai dvi naujos rinkos, į kurias „Alvora“, kaip viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, atliekanti bendruosius statybos ir technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus, įžengė per pastaruosius dvejus metus. Pernai „Alvora“ sėkmingai užbaigė pirmąjį projektą Švedijos rinkoje: kaip rangovė bendrastatybiniams darbams, mūsų įmonė pastatė biokuro katilinę Laholm miestelyje. Nors pabaiga buvo sėkminga, tačiau projekto pradžia – gal veikiau apsisprendimas – buvo ne iš paprastųjų. Dalyvavome konkurse, o gavę jo sąlygas pamatėme, kad statybos struktūra ir reikalavimai statybai, darbų kokybės priežiūrai, išpildomosios dokumentacijos parengimui bei darbų saugai gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Reikėjo nuspręsti, ką daryti. Ir apsisprendėme: kadangi jau anksčiau buvome svarstę žengti į Švedijos rinką, nusprendėme, kad negalime atsitraukti, o skirtybes turime įveikti ir paversti įmonės stiprybe, nauja patirtimi. Laikas parodė, kad sprendimas buvo teisingas – įmonė sėkmingai įvykdė projektą, įgijo naujos patirties. Kaip tarp „Alvoros“ rinkų atsirado Pietų Afrika? Johanesburge, Pietų Afrikoje, kuri laikoma rizikinga dėl įvairių priežasčių, rekonstravome 2692 kv. m gamybos paskirties pastatą su biuru. Į šią tolimą šalį leidomės – buvo surinkta 10-ties kompetentingų specialistų komanda, – tik raminami minties, kad mus kviečia dirbti Pietų Afrikoje veiklą plečianti viena Lietuvos įmonė. 40

Greitai patyrėme, kad čia ir statybinių medžiagų, ir paslaugų rinka ribota, o vietinių specialistų kompetencija, ten esančių medžiagų kokybė netenkina nei mūsų, nei užsakovų lūkesčių. Todėl apsisprendėme visas medžiagas, iki smulkiausių detalių, sukomplektuoti Lietuvoje. Tam užtrukome 3 mėnesius, bet buvo verta.

COVID-19 IR KOMENDANTO VALANDA JOHANESBURGE PAKOREGAVO „ALVOROS“ PLANUS Kodėl Pietų Afrikoje užsibuvote ilgiau negu planavote? Sutartus darbus Pietų Afrikoje sėkmingai užbaigėme per 3 mėnesis: sumontavome naują 694 kv. m biuro ir pagalbinių patalpų stogą, 1998 kv. m gamybos patalpų sienas, naujus, Lietuvoje pagamintus aliuminio profilio langus, lietaus nuvedimo sistemą. Kadangi vietos įmonės netenkino užsakovų, tai su mumis buvo dar 3 mėnesiams pratęsta sutartis, kad atliktume ir kitus darbus. Antrojo etapo darbams specialistai išvyko šių metų vasarį. Planavome atlikti darbus per sutartą 3 mėnesių terminą ir grįžti. Bet niekas negalėjo pagalvoti, kad koronavirusas pasklis po visą pasaulį ir sukels pandemiją. Neparėjus nė mėnesiui nuo antrojo etapo darbų pradžios, Johanesburgo meras paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė komendanto valandą mieste. Žinant, kad mieste yra daug lūšnynų, kur privalomoji medicininė pagalba sunkiai pasiekia ligonius ir ten virusas gali pradėti plisti nevaldomai, buvo pasitelkta kariuomenė. Padėtis iš pavojingos pasikeitė į neparastąją. Kadangi mūsų įmonė niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su tokia situacija, iškart kreipėmės į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, klausdami, kaip mums elgtis. Ministerija patarė bandyti kuo greičiau grįžti į Lietuvos teritoriją ir izoliuotis. Tačiau buvo per vėlu – paskelbus nepaprastąją padėtį, buvo atšaukti ir visi skrydžiai.


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

Susidūrėme su naujomis problemomis. Siekdami apsaugoti savo darbuotojus, iš objekto išprašėme visus rangovus, sutrumpinome darbo valandas, ėmėmės visų galimų apsaugos priemonių. Tapo sunku gauti smulkias medžiagas, kurias paprastai pirkdavome vietoje, o bet koks stambiagabaričių medžiagų tiekimas iš kitų šalių pasidarė sudėtingas. Nepaisant tokios izoliacijos, įžvelgėme ir pliusus. Mūsų sukomplektuotos medžiagos, kurias atplukdėme iš Lietuvos, šiuo atveju gelbėjo, tad darbų stabdyti neprisireikė. Dirbant griežtos izoliacijos sąlygomis, išvengėme koronaviruso, darbai buvo atlikti kokybiškai, visi grįžo sveiki ir šiuo metu darbuojasi vietiniuose projektuose.

PIRKIMAS UŽTRUKO, BET GRAFIKAS LIKO TOKS PAT Pernai gavote dar vieną sutartį – vykdyti GIPL, strategiškai svarbų projektą. Pirkimų procedūros užtruko – ar tai nepaveikė terminų? Antra 2019 m. pusė „Alvorai“ buvo lyg važiavimas amerikietiškaisiais kalneliais. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ valdyba 2019 m. liepą apsisprendė dėl tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL rangos darbų pirkimo sutarties su jungtinės veiklos grupe – „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Sutarties vertė – 79,85 mln. eurų (be PVM). Kaip ir su visais dideliais projektais, pirkimo procedūros užtruko pusę metų, tačiau projekto įgyvendinimo terminas liko toks pat – projekto pabaiga nebuvo nukelta nė vienai dienai. Grafikai sudėlioti taip, kad darbai būtų užbaigti iki 2022 m. sausio 1 dienos. Todėl darbus tenka atlikti tikrai greitai. Pažiūrėkim, kaip vyksta darbai. Sausį sykiu su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradėjome nuo GIPL dujotiekio pradžios taško Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. Šiuo metu su partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ jau suvirinome daugiau kaip 100 km vamzdžių iš 165 km dujotiekio atkarpų, izoliavome – daugiau kaip 70 km, o paklojome – daugiau kaip 60 km. Dėl to teko iškirsti apie 250 tūkst. kv. m miško ir tokį pat plotą ištirti ieškant sprogmenų, kurie galėjo likti nuo Antrojo pasaulinio karo. Dujotiekio trasa eina per archeologų dar netyrinėtas vietoves. Archeologiniai žvalgymai atlikti 0,7 mln. kv. m plote. Atliekant archeologinius žvalgymus magistralinio dujotiekio statybos darbų zonoje buvo rasti nauji archeologijos objektai, todėl 16-oje archeologijos objektų būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus. Liepą sėkmingai baigtas vienas iš sudėtingiausių projekto etapų – 20 m gylyje nutiestas specialus vamzdis Neries upės dugne. Rugpjūtį Alytaus rajone nutiesta pirmoji 750 m ilgio dujotiekio gija po „Alvoros“ nuotr.

plačiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vamzdyno atkarpai tiesti pasitelkėme užsienio specialistus – „LMR Drilling“. Vykdant darbus, buvo pritaikyta pažangi inžinerinių tinklų įrengimo technologija – horizontalus kryptinis gręžimas arba HDD. Ši technologija leidžia darbus atlikti tiksliai ir operatyviai. Tai padėjo išsaugoti pakrančių miško plotus, užtikrino natūralios aplinkos išsaugojimą, nepakenkė vandens augalijai ir gyvūnijai. O ar pandemija turėjo įtakos? Kaip ir sakiau, išgyvenome amerikietiškus kalnelius: pasibaigė vienos problemos, prasidėjo kitos, nepriklausančios nuo mūsų. Vargu ar rastumėte įmonę, kurios pandemija nepaveikė, tačiau perdėliojome darbų grafiką ir esame pasiryžę projektą užbaigti laiku. Pagal planą ir su užsakovu patvirtintą grafiką HDD darbus buvo numatyta pradėti balandžio mėnesį. Nors sutartis su „LMR Drilling“ dėl gręžimo darbų buvome sudarę dar sausį, specialistų iš Vokietijos sulaukėme kur kas vėliau – prasidėjo pandemija. Kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, buvo apribotas užsieniečių atvykimas, pradėjo strigti medžiagų tiekimas. Tačiau darbų organizavimas, tinkami ir laiku priimti sprendimai, kuriuos lėmė ilgametė įmonės patirtis, padėjo suvaldyti visas rizikas. Esame įsipareigoję visus dujotiekio statybos darbus baigti iki 2021 m. pabaigos. Todėl mums brangi kiekviena diena. Ne visus procesus įmanoma pagreitinti, tačiau darome, kas priklauso nuo mūsų – sutelkėme itin gausias darbuotojų pajėgas, visi kartu siekiame, kad strateginė dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos kuo greičiau būtų baigta. Iki šių metų pabaigos planuojame įgyvendinti du trečdalius projekto. Po to bus toliau montuojamas likusios dujų vamzdyno atkarpos nuo Alytaus rajono iki Lazdijų, įrengiamos čiaupų mazgų aikštelės ir statoma dujų apskaitos stotis Lietuvos-Lenkijos pasienyje. 2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Projektas bus ekonomiškai naudingas regionui: dujotiekis leis dujas gauti iš įvairių šaltinių. Dujotiekis sudarys sąlygas efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą. 

41


VERSLO CENTRAS SQVERAS KAUNE:

ŽMONĖMS, NEPAMIRŠTANT IR GAMTOS ŠALIA KAUNO SENAMIESČIO, PRIEŠAIS „ŽALGIRIO“ ARENĄ BESIFORMUOJANČIAME VERSLO KVARTALE, GEGUŽĘ IŠKILO NAUJAS ŠIUOLAIKIŠKAS VERSLO CENTRAS SQVERAS. BEVEIK 11 TŪKST. KV. M BENDRO PLOTO, A+ ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖS VERSLO CENTRAS IŠSISKIRIA NAUJAUSIAIS TECHNOLOGINIAIS SPRENDIMAIS IR INŽINERINĖMIS SISTEMOMIS, TAD NEABEJOTINAI YRA VIENAS MODERNESNIŲ MIESTE.

NAUJA KOKYBĖS KARTELĖ SQVERĄ sudaro du stačiakampio ir trapecijos formos pastatai. Pirmojo – septynių aukštų – pastato vieno aukšto plotas – 530 kv. m, o aukštesniojo – aštuonių aukštų – 310 kv. m. Abiejų korpusų fasadus dengia aliuminio ir stiklo konstrukcijos su vertikaliais aliuminio 42

elementais. Po pastatu įrengta daugiau kaip 150 vietų dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Nepamiršti ir keliaujantys ekologiškomis transporto priemonėmis – jiems požeminėje aikštelėje ir greta pastato įrengtos 25 dviračių saugojimo vietos, elektromobilių bei elektrinių paspirtukų/dviračių įkrovimo stotelės. Anot SQVERO architekto Gintauto Natkevičiaus, tai modernus pastatas. Panaudoti inžineriniai sprendimai rodo, kad modernumu jis žengia koja kojon su laiku ar, galima sakyti, yra vienu žingsniu priekyje. Dėl to, architekto manymu, naujasis verslo centras kokybės kartelę būsimiems objektams

Kaune iškėlė į naują lygį. Iš tikrųjų mieste toks moderniomis technologijomis ir inžinerinėmis sistemomis išsiskiriantis objektas kol kas pirmas ir vienintelis, o visoje Lietuvoje retai kas jam gali prilygti. Dviejų korpusų deriniui užbaigtumo suteikia šalia esantis skverelis, įrengtas generalinio rangovo „YIT Lietuva“ iniciatyva ir lėšomis. Jį taip pat projektavo G. Natkevičiaus komanda. SPRENDIMAI – EFEKTYVESNIAM ENERGIJOS NAUDOJIMUI SQVERO inžinerines sistemas projektavusios bendrovės „Turto valdymo biuras“ vadovas Ernestas Natkevičius pabrėžia verslo centro draugiškumą aplinkai ir aukštą jo energetinį efektyvumą. Anot E. Natkevičiaus, SQVERE maksimaliai panaudojama žalioji energija.

Užsak. Nr. 20/94

Į išskirtinį projektą investuota per 14 mln. eurų. Šalia įrengtas ir jaukus skverelis, kuris dar labiau didina šios Kauno vietos patrauklumą. Verslo centrą Karaliaus Mindaugo prospekte bendrovės „KM 35“ užsakymu pastatė darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, kuri čia įkūrė ir naująjį savo biurą.


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

NAUJOJO KAUNO CENTRO AKCENTAS – LYGIŲ SAU NETURINTIS VERSLO CENTRAS

Šildant pastatą, pirmenybė teikiama geoterminei energijai, kuri gaunama naudojant specialų šilumos siurblį. Prireikus papildomai gali būti įjungiamas miesto šilumos tinklų centralizuotas energijos tiekimas. Vasarą pastato vėsinimui taip pat naudojami energiją taupantys sprendimai. Tam pasitelkiamas pasyvus šaltis – grunto vėsa, gaunama iš geoterminių gręžinių. Vėsinimui papildomai gali būti naudojamos ir elektrinės šaldymo mašinos. „Pastatuose įrengtos šildančios ir šaldančios perdangos, o kiekviename kabinete suprojektuotos šaldančios sijos, patalpas papildomai vėsinančios vasarą ir šildančios žiemą. Tai darbuotojams suteikia galimybę individualiai reguliuoti mikroklimatą kiekviename kabinete“, – sako E. Natkevičius. 43


44


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

STATYBOS – PAGAL PAŽANGIAS PRAKTIKAS Bendrovė „YIT Lietuva“ buvo ne tik generalinis SQVERO rangovas, tačiau tapo ir vienu iš pirmųjų nuomininkų. Bendrovės vadovas Kęstutis Vanagas teigia, kad šį pastatą statė „kaip savo namus“. Visų lūkesčių išpildymą užtikrino nuo pat statybų pradžios skirtas didelis dėmesys rangos darbų kokybei, terminams, naudojamoms medžiagoms ir gaminiams. „Šis verslo centras suteikia įmonėms galimybių kurti patrauklias darbo vietas savo darbuotojams, veikti efektyviai ir tvariai. Naujų biuro patalpų ieškančioms įmonėms vienas svarbiausių aspektų yra patogi jų vieta mieste. Tačiau ne mažiau svarbu yra patalpų kokybė ir mikroklimatas, racionalus patalpų planas. SQVERAS visa tai suteikia“, – sako K. Vanagas. Jo teigimu, efektyviai darbus įgyvendinti padėjo visuose projekto etapuose naudoti skaitmeninės statybos (BIM) sprendimai. Neatsitiktinai šių metų liepą VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) rengiamame konkurse „Lietuvos BIM projektai“ SQVERAS buvo pripažintas geriausiu visuomeniniu pastatu šalyje. Sklandų darbo organizavimą taip pat užtikrino LEAN metodo taikymas. Anot K. Vanago, planuojant darbus, netrūko ir iššūkių. Jų kėlė objekto vieta miesto centre. Pavyzdžiui, požeminė dviejų aukštų pastato dalis užėmė beveik visą sklypo plotą, todėl teko priimti inžinerinius sprendimus, saugančius aplinkinius pastatus. Vienas iš pirmųjų svarbių konstrukcinių statybos sprendinių buvo atraminių pastato polių įrengimas ir šlaitų suramstymas. Per visą statybos laikotarpį objekte dirbo daugiau kaip 20 subrangovų, o statybos aikštelėje vienu metu darbavosi iki 200 darbininkų. Sėkmingai suvaldyti statybos procesus ir vykdyti įsipareigojimus, anot K. Vanago, bendrovei „YIT Lietuva“ padėjo daugiau nei 50 metų darbo patirtis įgyvendinant ne vieną svarbų projektą. Garbingą vietą tarp jų neabejotinai užims ir SQVERAS.

Evaldo Lasio nuotr.

Objekte sumontuoti ir mažai energijos naudojantys modernūs ventiliatoriai bei labai efektyvūs šilumokaičiai, kurie leidžia grąžinti į patalpas šilumą ir drėgmę, o vasarą – vėsą. Taip taupoma energija ir sumažinamas drėkinimo poreikis. O automatizacijos sprendimai suteikia galimybę šiuos procesus valdyti nuotoliniu būdu.

45


VERSLO IR MOKSLO SINERGIJOS REZULTATAS – RADO BŪDĄ NUKENKSMINTI IR PAKARTOTINAI PANAUDOTI GRUNTĄ

CIVILIZACIJA SUTEIKIA NE TIK GALIMYBIŲ, BET KELIA IR GRĖSMIŲ, KURIŲ VIENA – GRUNTO TARŠA PAVOJINGOMIS ATLIEKOMIS. PROBLEMA DAŽNAI SPRENDŽIAMA PAPRASTUOJU BŪDU: UŽTERŠTĄ GRUNTĄ IŠVEŽA, NAUJĄ ATVEŽA. TAČIAU TAI NEDERA SU TVARUMU, PRIEŠTARAUJA ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPUI, REIKALAUJA PAPILDOMŲ SĄNAUDŲ. LIETUVOS VERSLO ATSTOVĖ MB „VIRMALDA“, BENDRADARBIAUDAMA SU MOKSLININKAIS – KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETU (KTU), RADO UNIKALŲ SPRENDIMĄ.

46


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

P

kiekiai viršija normas, metų buvo pradėta nustatytas toms vietoms kurti savaime „IŠ PRADŽIŲ projektuojamiems susitankinančio PASTEBĖTOS SAVAIME naujiems statiniams, grunto technologija. SUSITANKINANČIO laikančiosioms Ji, pasak KTU GRUNTO konstrukcijoms Statybos ir TECHNOLOGIJOS ir jų atsparumui architektūros GALIMYBĖS SPRĘSTI cheminiam poveikiui. fakulteto IR UŽTERŠTO GRUNTO Dr. prof. Ž. Rudžionis profesoriaus PROBLEMĄ NEATRODĖ pabrėžia, kad užteršto Žymanto Rudžionio, ITIN AKTUALIOS. grunto išvežimas, vadovaujančio šiam TAČIAU PASTARŲJŲ saugojimas, taikant projektui, situaciją MĖNESIŲ ĮVYKIAI specialias priemones arba keičia iš esmės – (PADANGŲ GAISRAS jo kaitinimas aukštoje naudojamas esamas ALYTUJE, KLAIPĖDOJE temperatūroje yra gruntas, kuris, FIKSUOTAS NORMAS brangiai kainuojančios permaišius jį su VIRŠIJANTIS technologijos. įvairiais mineralinės DIRVOŽEMIO KTU mokslininkai, kilmės priedais, įgyja UŽTERŠTUMAS bendradarbiaudami kur kas geresnes CHROMU, KITI su verslu, siūlo kitokį savybes negu GARSIAI NUSKAMBĖJĘ sprendimą. atvežtas iš karjerų. ATVEJAI) PARODĖ, KAD Darydami savaime UŽTERŠTO GRUNTO PAVOJINGAS ATLIEKAS susitankinančio PROBLEMA ITIN ĮMOBILIZAVO Į grunto tyrimus, AKTUALI“, – PASAKOJO GRUNTĄ jau prieš pusantrų DR. PROF. Ž. RUDŽIONIS „Pasitelkę užsienio metų mokslininkai partnerių, su kuriais pastebėjo, kad ši dirbome, patirtį, technologija gali būti ALTERNATYVĄ RADO, TIRDAMI ėmėmės kitokio sprendimo: mūsų jau SAVAIME SUSITANKINANČIO GRUNTO naudojama ir sprendžiant pavojingomis sukurtoje savaime susitankinančio medžiagomis užteršto grunto problemą. TECHNOLOGIJĄ grunto technologijoje bandome pritaikyti Bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ „Iš pradžių pastebėtos savaime taršos įmobilizavimą, – pasakoja dr. – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros susitankinančio grunto technologijos prof. Ž. Rudžionis. – Pirminiai tyrimai fakulteto mokslininkams – prieš pusantrų galimybės spręsti ir užteršto grunto pademonstravo itin gerus rezultatus, tačiau problemą neatrodė jų reikia daugiau ir gilesnių.“ itin aktualios. Tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai Mokslininkų komanda, kurioje dirba (padangų gaisras Alytuje, statybos inžinerijos, medžiagotyros, chemijos, aplinkos inžinerijos specialistai, Klaipėdoje fiksuotas įžvelgė savaime susitankinančiame grunte normas viršijantis dirvožemio užterštumas galimybių sumažinti taršą net keliais metodais. Vienas jų – sutankinti gruntą tiek, chromu, kiti garsiai kad į jį neprasiskverbtų vanduo ir mažiau nuskambėję atvejai) išsiplautų sunkiųjų metalų. Kitas – sunkieji parodė, kad užteršto metalai įmobilizuojami cheminiu būdu, grunto problema itin taip jie pereina į kitą – netirpią vandenyje aktuali“, – pasakojo dr. – formą ir tampa saugūs aplinkosaugos prof. Ž. Rudžionis. požiūriu. Garsiai nuskambėję Šiuo metu mokslininkų komanda aplinkos taršos atvejai daugiausia bandymų atlieka su 6-valenčiu yra tik dalis problemos. chromu, kuris yra tirpus vandenyje sunkusis Pasak mokslininko, metalas, kenkiantis žmogaus sveikatai. KTU didelė grunto tarša mokslininkams pavyko chromą sėkmingai aptinkama intensyviai utilizuoti savaime susitankinančiame pramonės naudotose grunte. teritorijose. Atliekant Tiek pirminių, tiek atkartotų tyrimų grunto taršos tyrimus, duomenys, kai į įvairių tipų savaime labai dažnai randama susitankinančius gruntus buvo specialiai sulfatų, nitratų, kurių aprastai užterštas dirvožemis, gruntas ar dumblas Lietuvoje iškasamas ir išvežamas į specialias grunto valymo aikšteles, kur, išvalytas iki tam tikrų koncentracijų, naudojamas antrąkart arba, jei užterštumas didelis, saugomas pavojingų atliekų sąvartynuose. Gruntas, jei jis užterštas naftos produktais, vežamas į aikšteles, kur valomas naudojant mikroorganizmus. „Gruntas gali būti valomas ir vietoje, įrengus laikinas aikšteles. Išvalytas iki leidžiamų koncentracijų, jis iš karto gali būti grąžintas atgal“, – pasakoja Rasa Radienė, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja, pastebėdama, kad toks valymas yra pigesnis, draugiškesnis aplinkai, bet taikomas tik įvertinus cheminių medžiagų koncentraciją, kitus faktorius. R. Radienės žodžiais, keliose vietose buvo taikytas sunkiaisiais metalais užteršto grunto valymas, užterštą plotą užsodinant greitai augančiais augalais, kurie kaupia bei skaido pavojingas medžiagas. Bet didžiausias metodo trūkumas – labai ilgai trunkantis procesas.

47


tauriuosius metalus. įmaišoma 6-valenčio „MES SIŪLOME Rezultatai nudžiugino. chromo ir buvo AIŠKŲ, KONKRETŲ „Atliekant bandymus naudojamos įvairaus SPRENDIMĄ – su chromu, neleistiną 3 agresyvumo išplovimo UŽTERŠTĄ GRUNTĄ kategorijos koncentraciją metodikos, parodė VIETOJE SUTANKINTI, sutrupintame grunte įstabius rezultatus. NAUDOJANT SAVAIME sumažinome daugiau „Viena iš SUSITANKINANČIO negu 100 kartų, o standartizuotų GRUNTO sutrupintame grunte ir Vokietijoje TECHNOLOGIJĄ, ir plautame „aqua rekomenduojamų ĮMOBILIZUOTI regia“ – iki 10 ir metodikų – iš PAVOJINGAS daugiau kartų. Svarbu grunto masės MEDŽIAGAS IR tai, kad iki bandymų kubelio ar cilindro buvo fiksuojamas 3 suformuojami savaime NAUDOTI KAIP STATYBINĘ MEDŽIAGĄ kategorijos užterštas susitankinančio ARBA TIESIOG TURĖTI gruntas arba 300 sutvirtinto grunto miligramų chromo NEKENKSMINGĄ pavyzdžiai ir 1 kilograme sausos intensyviai plaunami GRUNTĄ. KITAIP medžiagos. Mes, vandeniu ilgą laiką. SAKANT, IŠ MINUSO plaudami gruntą pačiu Po plovimo tiriama DAROME PLIUSĄ: agresyviausiu metodu, išsiplovusio chromo NEBENAUDOJAMI sumažiname chromo ar kito sunkiojo KARJERAI, NEBELIEKA kiekį iki leistinos normos metalo koncentracija LOGISTIKOS, – 30 mg/kg sausos vandenyje, – pasakoja ATKRENTA BŪTINYBĖ medžiagos. Vadinasi, dr. prof. Ž. Rudžionis. VEŽTI, UTILIZUOTI gruntas yra švarus“, – Pirminiai mūsų ARBA SAUGOTI, O – dalijosi rezultatais atlikti tyrimai su PAVOJINGĄ GRUNTĄ dr. prof. Ž. Rudžionis. chromu, vanadžiu, GALIMA NAUDOTI Analogiškų rezultatų nikeliu patvirtina, KAIP STATYBINĘ buvo pasiekta ir su kad iš tokio savaime MEDŽIAGĄ“, – nikeliu, vanadžiu. Kai susitankinančio VARDINA VERTES MB kurie skaičiai apstulbino grunto suformavus „VIRMALDA“ VADOVAS ir pačius mokslininkus: konstrukciją ar V. RABAČIUS vanadžio koncentraciją, pagrindą, minėti naudojant savaime metalai visiškai neišsiplauna. Mūsų labai tikslūs matavimo susitankinančio gruntą technologiją, pavyko sumažinti net 1000 kartų. Aukštus prietaisais parodė itin mažas sunkiųjų metalų koncentracijas, kokias galima aptikti rezultatus lemia grunto tankumas – jis turi būti pakankamai tankus, bet kur gamtoje.“ – ir priedai, naudojami savaime susitankinančiam SKAIČIAI APSTULBINO IR gruntui paruošti. Visų priedų MOKSLININKUS išbandyti neįmanoma, Mokslininkai žengė dar toliau – o kas tad buvo pasitelktos jau bus, jeigu tą gruntą po kurio laiko kažkas sukauptos žinios, kaip iškas, naudos antrą kartą? Ar sunkieji galima chemiškai surišti metalai neišsiplaus? Siekdami įsitikinti, ar sunkiuosius metalus, juos technologija tikrai patikima, mokslininkai stabilizuoti. Tam naudoti atliko dar agresyvesnius tyrimus. Šįkart gruntas buvo dar labiau susmulkintas sorbentai (sugeriančios arba absorbuojančios – iki 2 mm dydžio dalelių – ir intensyviai medžiagos); įvairūs plaunamas vandenyje. Bandymas parodė cheminiai junginiai, ženkliai po išplovimo sumažėjusią palengvinantys sunkiųjų koncentraciją. metalų surišimą; priedai, Mokslininkai ėmėsi dar agresyvesnių metodų: gruntas buvo plaunamas ir „aqua efektyviai tankinantys savaime susitankinančio regia“, t. y. koncentruotu azoto rūgšties grunto struktūrą. ir druskos rūgšties mišiniu, kuris tirpina 48

VERSLAS RENGIA BŪTINĄ BAZĘ IR PERIMA KOMPETENCIJAS Lygiagrečiai su mokslininkais „Virmalda“ rengiasi technologijos taikymui savo įmonėje: įrengiama speciali laboratorija, įsigyjama būtina įranga, iš mokslininkų perimamos būtinos kompetencijos. „Virmalda“ kartu su mokslininkais rengia dokumentus nacionaliniam techniniam liudijimui – Lietuvoje tokios teisinės bazės dar nėra. Kadangi šių dokumentų rengimas ir tvirtinimas imlus laiko požiūriu, „Virmalda“ planuoja per pusmetį pirmiausia parengti įmonės standartą, pagal kurį galėtų pradėti vykdyti darbus. Prieš pusantrų metų „Virmalda“ ir KTU, kurdami savaime susitankinančios grunto technologiją, pradėjo įgyvendinti bendrą projektą. Šiam projektui buvo gautas finansavimas pagal paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“. Jau projekto metu pastebėjus naujų šios technologijos galimybių, t. y. nukenksminti užterštą pavojingomis medžiagomis gruntą, „Virmalda“ nusprendė investuoti savo lėšų ir galimybes paversti realia technologija. „Mes tikime šia technologija. Su aplinka būtina elgtis atsakingai, todėl investuojame į laboratoriją, skiriame tiek dėmesio kokybei, bendrystei su mokslu. Mums svarbiausia, kad vykdomus projektus grįstume ne nuomone, o tyrimais“, – tvirtina MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, pastebėdamas, kad ši technologija galėtų būti sprendimas


ir Klaipėdos uosto, kitų strategiškai, ekonomiškai svarbių objektų grunto taršos atvejais. Jam pritaria ir dr. prof. Ž. Rudžionis, pasakodamas, kad pagal panašią technologiją, įmobilizuojant pavojingas medžiagas, sėkmingai tvarkomi uostai Vokietijoje, Suomijoje – nukenksminamas gruntas ir po to naudojamas uosto krantinėms stiprinti, pamatams įrengti. KTU ieško efektyvesnių būdų, naudoja kitokias medžiagas bei komponentus, taip kurdami unikalią technologiją, kurią naudos „Virmalda“. „Virmaldos“ laboratorijoje bus galima nustatinėti paruošto grunto mechanines savybes, o cheminėms savybėms nustatyti bus pasitelktos specializuotos laboratorijos. Kaip pastebi dr. prof. Ž. Rudžionis, „Virmalda“ demonstruoja atsakingą požiūrį tiek kontroliuodama procesus, tiek įsigydama kokybę užtikrinančią įrangą, tiek perimdama iš KTU partnerių reikalingas kompetencijas. KAIP MINUSĄ PAVERSTI PLIUSU ARBA KAIP TAPTI UŽDAROS EKONOMIKOS DALIMI „Mes siūlome aiškų, konkretų sprendimą – užterštą gruntą vietoje sutankinti, naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, įmobilizuoti pavojingas medžiagas ir naudoti kaip statybinę medžiagą arba tiesiog turėti nekenksmingą gruntą. Kitaip sakant, iš minuso darome pliusą: nebenaudojami karjerai, nebelieka logistikos, atkrenta būtinybė vežti, utilizuoti arba saugoti, o pavojingą gruntą galima naudoti kaip statybinę medžiagą“, – vardina vertes V. Rabačius. Jeigu savaime susitankinančio grunto technologija statybos sąnaudas mažina trečdaliu, tai didžioji pavojingų medžiagų įmobilizavimo vertė – rezultato kokybė arba tvarus grunto panaudojimas, taip tampant žiedinės ekonomikos dalimi.

Kaip pavyzdį V. Rabačius pateikia Klaipėdos uosto teritoriją, kur kitos išeities, kaip tik tradiciškai išvežti ir utilizuoti užterštą gruntą, nėra. „Mūsų įmobilizavimo technologija tokį pavojingai užterštą gruntą paverčia statybine medžiaga, kurią galima naudoti čia ir dabar. Taip išsprendžiama

ekologinė problema – be pridėtinių transportavimo išlaidų, nekenkiant aplinkai, – sako MB „Virmalda“ vadovas V. Rabačius, akcentuodamas, kad taršą turi susitvarkyti ta karta, kuri ją sukūrė. Sprendimą palikti kitoms kartoms – iš principo netinkamas variantas.“

KTU ir VIRMALDOS nuotr.

OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

AKTUALI INFORMACIJA (ŠALTINIS – LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA (LGT) 2015 M., LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS DUOMENIMIS, • 1 T UŽTERŠTO GRUNTO PRIDAVIMAS Į VALYMO AIKŠTELĘ, BE IŠKASIMO IR TRANSPORTAVIMO, KAINAVO APIE 75 EURUS. • 1 HA UŽTERŠTOS TERITORIJOS IŠVALYMAS KAINAVO APIE 600 TŪKST. EURŲ. • 1 KUB. M UŽTERŠTO GRUNTO IŠVALYMAS – APIE 300 EURŲ. • DIDŽIAUSIĄ GRĖSMĘ APLINKAI KELIA NEVEIKIANTYS, APLEISTI, ŠEIMININKŲ NETURINTYS OBJEKTAI. 2020 M. PR. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS TARŠOS ŽIDINIŲ DUOMENŲ BAZĖJE SUKAUPTA APIE 12 520 POTENCIALIŲ TARŠOS ŽIDINIŲ VISOJE LIETUVOJE.

49


VIETOJ MENKAVERČIŲ PASTATŲ

SUKŪRĖ ŽALIĄ SENAMIESČIO

OAZĘ

STATYBOS BENDROVĖ „INARSTA“ PABAIGĖ KETVERIŲ METŲ PROJEKTĄ VILNIAUS SENAMIESTYJE. KAIP GENERALINIS RANGOVAS, ĮMONĖ RAUGYKLOS GATVĖJE BAIGĖ DU GYVENAMUOSIUS NAMUS, KURIŲ VIENAS – REKONSTRUOTAS, KITAS – PASTATYTAS NAUJAI. tatybos darbai senamiestyje yra susiję su rizikomis dėl gretimybių, ribojami vietos atžvilgiu, neretai tenka naudoti rankų darbą, vietoje koreguoti projektą, ieškoti sprendimų „čia ir dabar“. Projektas Raugyklos gatvėje – 2,9 tūkst. kv. m sklype su įspūdingu 5 metrų šlaitu – „Inarstai“ pateikė visus šiuos iššūkius. Du gyvenamieji namai Raugyklos gatvėje iškilo vietoj senų statinių, iš kurių vienas buvo rekonstruotas, o kitas – nugriautas ir vietoj jo pastatytas naujas. Sudėtingiausiu, reikalaujančiu daugiausia sprendimų darbu

50

buvo planuota nugriauto pastato pamatines konstrukcijas palikti kaip gretimų viršutinių pastatų atraminę sieną. Prieš pradedant ĮRENGĖ DVIGUBUS PAMATUS Tiek rekonstruojant seną pastatą, tiek statant statybos darbus buvo atlikti grunto tyrimai, tačiau pradėjus realius pamatų įrengimo naują, didžiausiu iššūkiu tapo pamatai. darbus pasirodė, kad nugriauto pastato Iš rekonstruojamo statinio, nuo kurio pamatai gali neišlaikyti greta stovinčių prasidėjo statybos darbai, liko tik kolonos senųjų pastatų. Pamatus teko perprojektuoti. ir senos perdangos plokštės – pertvaras ir Pirmiausia buvo nutarta juos pagilinti, fasadinę dalį reikėjo išgriauti. Vietoj rūsio, įrengiant polinius pamatus. Tačiau dėl buvusio po pastatu, įrengiant automobilių galimų rizikų nebuvo galima pasiekti būtiną stovėjimo aikštelę, visu perimetru teko pamatų gylį. Todėl polinius pamatus teko stiprinti pamatų konstrukcijas. Vietoj senų pastatų statant antrąjį pastatą, įrengti dukart: pirmą kartą – prie pat senųjų tapo abiejų pastatų pamatų įrengimas.

Užsak. Nr. 20/105

S


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

pastatų, o antrą – naujam pastatui. Visos konstrukcijos buvo sujungtos betoniniu rostverku. Tokiu būdu visi pastatai buvo apjuosti betoniniu žiedu, laikančiu senuosius pastatus ir leidžiančiu statyti naują. „Tai buvo imlus rankų darbo procesas: kiekvieną konstrukciją teko atkasinėti rankomis, o „Do architects“ konstruktorius, vertindamas situaciją vietoje, projektavo gręžtinius polius arba betonavimą, – darbas vyko „čia ir dabar“. Neretai statybininkams tekdavo tiesiog laukti sprendimo“, – pasakojo Arvydas Baronas, UAB „Inarsta“ direktorius. Sudėtingas pamatų įrengimas, kurį lėmė gretimybės – senieji pastatai, visiems proceso dalyviams tapo dideliu iššūkiu, pareikalavusiu ne tik nestandartinių

pastato viduje“, – apie nedažnai sutinkamą sprendimą pasakojo A. Baronas. Tokį sprendimą, kurį padėjo įgyvendinti „Vilniaus kranai“, „Inarstos“ inžinieriai priėmė dar iki statybos pradžios, ieškodami būdų, kaip efektyviai įgyvendinti projektą mažiausiomis sąnaudomis. Todėl vos tik nugriovus senus pastatus, būsimo daugiabučio vietoje buvo išbetonuota plokštė kranui. Pats kranas buvo KRANĄ MONTAVO PASTATO VIDUJE montuojamas pasitelkus rankų darbą ir 2 Dar vienu iššūkiu tapo 2,9 tūkst. kv. m teleskopinius kranus. Demontavus kraną, trapecijos formos sklypas senamiesčio teritorijoje su didžiuliu šlaitu. Buvo aišku, kad kiekvienas aukštas buvo užbetonuotas naudojant rankų darbą, o betoninė plokštė, sudėtingiems pamatų įrengimo darbams būtina sunkioji technika neįvažiuos, nebus kur ant kurios stovėjo kranas, liko po pastatu. Tačiau net ir tokioje mažoje statybvietėje sandėliuoti ir statybinių medžiagų. buvo išsaugoti medžiai, nupjautas tik vienas „Nebuvo kur pastatyti ir krano, be kurio neįmanoma statyba: jį teko montuoti būsimo – avarinės būklės. sprendimų, bet ir didelių laiko sąnaudų. Vietoj planuotų 2 mėnesių, dvigubi pamatai buvo įrengti per 4, nes nebuvo galima nuspėti, kokių siurprizų pateiks atkasti senieji pamatai. Pusmetį teko skirti ir šio rajono transformatorinei pastočiai perkelti: išmontuoti, perkelti į laikinus tinklus ir pastatyti naują.

MES SUSIDŪRĖME TURBŪT SU VISAIS IŠŠŪKIAIS, KOKIUS PATEIKIA SENAMIESTIS. KARTU SU VISA KOMANDA

ĮGIJOME PATIRTIES, IEŠKODAMI GREITŲ, BET TUO PAT METU EFEKTYVIŲ SPRENDIMŲ. ARCHITEKTAI SUKŪRĖ NETIPINIUS NAMUS – DIDŽIUOJUOSI KOMANDA, KURI ĮGYVENDINO ŠĮ ĮSTABŲ SENAMIESČIO PROJEKTĄ UAB „Inarsta“ direktorius Arvydas Baronas

51


Po kiekviena paliktas 20–30 cm tarpas, kuriame susirenka ir į lietaus kanalizaciją nubėga vanduo. Mažinant mechaninio pažeidimo rizikas, tarp dviejų hidroizoliacijos sluoksnių paklotas specialus silpnų srovių tinklas, kuris leidžia tiksliai nustatyti pažeidimo vietą. Visos terasos įrengtos naudojant suomišką termomedieną, kuri yra atspari drėgmės ir temperatūrų pokyčiams. A energinio naudingumo pastatų fasadai tinkuoti, įrengta 3 sluoksnių šilumos izoliacija. Ant 21A pastato įrengtas vadinamasis antstatas su vėdinamu fasadu. Jo apdailai naudota vokiška sendinta ilgaamžė skarda. Iš skardos rulono „Inarsta“ gamino lankstinius, kurie buvo montuojami ant metalinio lengvų konstrukcijų karkaso. Įgyvendinant architektų sumanymą, statybininkai sukūrė lankstinius be sudūrimų, taip vizualiai išgaudami medienos efektą. Jeigu įprastai staklėmis gaminami 3–4 m lankstiniai, tai „Inarsta“ sukonstravo juostines stakles, kuriomis galima buvo pagaminti kur kas ilgesnius – 6–7 m lankstinius.

Objekte kasdien dirbo bent 2 inžinieriai, vienas sekė procesą, o kitas dirbo su logistika, kuri buvo itin svarbi proceso dalis. Grafikai buvo sudarinėjami dienų ir valandų tikslumu. „Jeigu į statybvietę atvežamos perdangos plokštės, tai mes privalėjome jas iš karto sumontuoti, nes tik 10–15 proc. galima buvo palikti teritorijoje – tokių gabaritų medžiagų nebuvo kaip sandėliuoti“, – pasakoja A. Baronas, vardindamas iššūkius, kuriuos kėlė logistika. Net menkas nukrypimas nuo grafiko galėjo tapti priežastimi, kodėl atvežtos statybinės medžiagos ar sunkioji technika į statybvietę taip ir nepatenka.

TERASŲ YPATUMAI LĖMĖ SPECIFINĘ HIDROIZOLIACIJĄ Laiptuota Raugyklos 21A pastato konstrukcija ne tik papildomai sustiprino šlaitą, bet ir sudarė galimybę kiekvienam butui sulig jo pločiu įrengti po terasą. Tokiu būdu šiuose butuose besikuriantys gyventojai įgyja išskirtinę galimybę, kuri paprastai sunkiai įgyvendinama senamiestyje, – susikurti žalią oazę poilsiui. Po kelerių metų ir uždaro kiemo erdvė, atraminės šlaito sienelės pasidengs žaluma, taip kurdamos vientisą vaizdą. Kiekviena terasa tuo pat metu yra kito buto stogas, todėl buvo svarbi hidroizoliacija.

UŽBĖGO UŽ AKIŲ GALIMIEMS KONFLIKTAMS „Inarstos“ vadovas A. Baronas sako, kad nuo galimų pretenzijų dėl gretimybių pažeidimų apsaugojo išankstinis pasirengimas. Pradedant darbus, statybininkai ir užsakovo atstovas aplankė visų besiribojančių namų gyventojus, fiksuodami esamą situaciją. Gretimų namų būklė nuolat buvo tikrinama ir vykdant statybos darbus. „Sugaišome nemažai laiko, bet atsipirko kiekviena minutė: išvengėme nepagrįstų priekaištų“, – sako A. Baronas. Efektyvus bendradarbiavimas vyko ir tarp statybos dalyvių – „Do architects“ architektų, užsakovo „Senamiesčio loftas“ ir generalinio rangovo „Inarstos“. Bent sykį per savaitę vykę pasitarimai, kaip pastebi A. Baronas, subūrė komandą, kuri proceso dalyvius jungė situacijas analizuojant ir ieškant efektyvių sprendimų. Visai komandai iššūkiu tapęs projektas pademonstravo, kad menkaverte laikoma architektūra gali būti atnaujinama ir tapti modernius pokyčius generuojančia senamiesčio dalimi. Projekto kokybės ženklą rodo ir faktas, kad viename iš šių pastatų įsikūrė ir patys projekto autoriai – „Do architects“.  Alekso Jauniaus nuotr.

52


Teisingas požiūris į hidroizoliaciją AQUAFIN®-RB400 – GREITAS RIŠIMASIS SERTIFIKUOTAS RADONO BARJERAS SEKANTIS SLUOKNIS PO 3 VALANDŲ

Labai maža išeiga – tik 1,2 kg/kv. m dengiant vienu sluoksniu Galima dengti ant bitumo likučių Galima dirbti esant žemai temperatūrai schomburg.lt

Aukščiausia kokybė. UŽTIKRINTAM SPRENDIMUI 53


„STATYBOS PROCESŲ VALDYMAS“

VADOVAVO PROJEKTUI, ORIENTUOTAM Į BREEAM „OUTSTANDING“ STANDARTUS SEB banko nuostata – siekti, kad pastatui būtų suteiktas BREEAM „Outstanding“ arba aukščiausias šios pastato tvarumo įvertinimo sertifikatas – projekto valdytojams UAB „Statybos procesų valdymas“ tapo vienu iš iššūkių. Todėl šiam projektui, kaip sakė UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius Erikas Lenkevičius, buvo skirtas didelis dėmesys. Pastato vertinimas sertifikatui gauti paprastai trunka ne vieną mėnesį, tad rezultatų laukiama tik metų pabaigoje. Siekiant aukščiausio BREEAM įvertinimo, visiems proceso dalyviams iššūkiu tapo ir akustikos sprendimai. Kadangi pastatas turi 2 atrijus, kurie tiesiogiai susisiekia su darbo zonomis arba darbo zonos įrengtos aplink juos, sudėtingų sprendimų pareikalavo triukšmo bei aidėjimo suvaldymas. Sprendimų paieškos bei susijusių statybos proceso dalyvių interesų suderinimas pareikalavo nemažai laiko, o rinka diktuoja greitą tempą ir daro spaudimą dėl kokybės ir naujausių technologijų. Todėl iššūkiu tampa pats projekto valdymas, ypač, kai tenka koordinuoti didelį rangovų būrį (statyboje dalyvavo apie 60 įmonių), kai darbų metu ištinka pandemija. „Statybos procesų valdymas“ vykdė ir papildomą techninę priežiūrą – nuo apdailos darbų iki inžinerinės 54

infrastruktūros. Taip buvo užtikrinta, kad užsakovas už savo pinigus gaus kokybišką galutinį produktą. A+ energinio naudingumo 12,9 tūkst. kv. m pastate įdiegta išmanioji apšvietimo sistema, orientuota į žmogaus būseną, sekant paros apšvietimo ciklą: pasirinkta net 30 proc. brangesnė sistema, kurios nauda taps apčiuopiama tik per ilgą laiką. Šviesos intensyvumas, spalva, laikas ir kryptis, numatyti šioje sistemoje, svarbūs žmogaus bioritmams, sveikatai ir lemia darbo našumą bei efektyvumą. SEB investavo, kad dirbantieji ir lankytojai tinkamą apšvietimą gautų tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Inovatyvi klimato kontrolė – ne mažesnis indėlis į visą projektą, sukuriant nepriekaištingas klimato sąlygas pastate. Oras tiekiamas / šalinamas / vėsinamas per šalčio sijas, kurios komfortiškai keičia orą patalpose, CO2 davikliai užtikrina reikalingą oro kiekį patalpose, oras papildomai drėkinamas. Automatizuotos fasado žaliuzės reaguoja į saulės apšviestumą ir automatiškai atsidaro / užsidaro keičiantis saulės padėčiai, taip saugodamos vidaus klimatą užtikrinančias sistemas nuo perteklinės saulės šilumos. Klimato kontrolės sistema valdoma per pastato valdymo sistemą. Tai leidžia

efektyviai eksploatuoti bei valdyti pastato inžinerines sistemas. Paprastai vėdinimas imlus energijai, todėl sistema, reaguojanti į temperatūros pokyčius, iškvepiamą orą arba CO2 padidėjimą, sudaro sąlygas sutaupyti patalpas vėdinant, vėsinant ar šildant. Taupyti padeda ir saulės jėgainė, sumontuota ant pastato stogo, ir perteklinės šilumos nukreipimas nuo nepertraukiamo energijos šaltinio (angl. UPS) parkingo patalpoms šildyti, ir dvejopa šildymo sistema: pirmame aukšte, kur daug atvirų erdvių, įrengtas grindinis šildymas, o kituose komfortišką šilumą užtikrina konvektoriai, prisitaikantys prie atskirų erdvių poreikio. Pastato išskirtinumą kuria ir išskirtinis fasadas su automatizuotomis žaliuzėmis, sumontuotomis tarp dvigubo stiklinio fasado. Projektas, pradėtas 2018 m. pradžioje, baigtas. Statybos darbai baigti birželį, projekto valdytojai – „Statybos procesų valdymas“ – savo darbą baigė rugpjūtį.

Martyno Rudzinsko nuotr.

NAUJAJAME SEB BANKO PASTATE (KONSTITUCIJOS PR. VILNIUJE) ĮDIEGTA NEMAŽAI IŠMANIŲJŲ NAUJOVIŲ. ATSKIRŲ SISTEMŲ DIEGIMAS KAINAVO VIDUTINIŠKAI 30 PROC. BRANGIAU, NEGU ESANČIOS RINKOJE. STATYTOJAS SEB BANKAS PASIRINKO PASTATĄ PADARYTI PATOGŲ IR KOMFORTIŠKĄ JAME DIRBANTIEMS IR BESILANKANTIEMS ŽMONĖMS.


OBJEKTAI. TECHNOLOGIJOS

„UKMERGĖS GELŽBETONIS“ –

TVARIOS PASTATŲ STATYBOS PROCESO DALYVIS TERMOIZOLIACINĘ MEDŽIAGĄ – POLISTIRENINĮ PUTPLASTĮ ARBA EPS – „UKMERGĖS GELŽBETONIO“ GAMYKLA Į RINKĄ TIEKIA JAU 25-ERIUS METUS. PASTARUOJU METU GAMYKLA PRADĖJO TEIKTI NAUJĄ PASLAUGĄ: IŠ STATYBVIEČIŲ SURENKA IR PERDUODA EPS ATRAIŽAS, KAD BŪTŲ PERDIRBTOS IR PANAUDOTOS ANTRĄKART. TAI DAR VIENAS ŽINGSNIS, GAMYKLĄ INTEGRUOJANT Į ŽIEDINĘ EKONOMIKĄ. „Jei įsigijote „Termoporą“, „Neoporą“ arba „Geoporą“ ir liko atraižų – neišmeskite, jas galima sutvarkyti ir grąžinti perdirbti, – sako „Ukmergės gelžbetonio“ Polistireninio putplasčio pardavimų vadovas Raimondas Ališauskas, neslėpdamas, kad nauja paslauga klientams gimė iš pagarbos gamtai. – Būdami statybos gaminių įmonė, prisidedame prie aplinkos saugojimo bei tvarumo, todėl kviečiame savo klientus mažinti statybinių atliekų kiekį ir perdirbti EPS atraižas.“ EPS atraižų surinkimas, pakartotinis panaudojimas nėra vieninteliai įmonės žingsniai į žiedinę ekonomiką. Nuo pat polistireninio putplasčio gamybos pradžios „Ukmergės gelžbetonis“ EPS atraižas, susidarančias gamybos metu, pakartotinai panaudoja gamindamas plokštes. Gamyklos, kuri rinkai tiekia ne tik termoizoliacines medžiagas, bet ir gelžbetonio gaminius, veikloje „Ukmergės gelžbetonio“ nuotr.

susidaro įvairių atliekų. Jas „Ukmergės gelžbetonis“ siekia maksimaliai išrūšiuoti. Kaip kruopščiai ir atsakingai rūšiuojama, galima spręsti iš to fakto, kad atskirai renkama per 20 atliekų rūšių. Kaip pastebi įmonės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos specialistė Indrė Dičpetrienė, toks maksimalus rūšiavimas garantuoja, kad atliekos nesusimaišys tarpusavyje ir nepateks į komunalinių atliekų srautą, taip bus užtikrinamas pakartotinis jų perdirbimas ir panaudojimas. Sekant naujausiomis tendencijomis, „Ukmergės gelžbetonis“ jau netrukus savo asortimentą papildys nauju gaminiu, skirtu pastatams šiltinti. Tai bus inovatyvus ir tvarus gaminys – polistireninis putplastis „Bioporas“, – sukurtas tiems, kam rūpi klimato kaita. Naujasis produktas bus gaminamas naudojant nebe iškastines, o

atsinaujinančias žaliavas. Ukmergiškiai įmonės veikloje naudoja ir elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių. Požiūrį į aplinką, gamybą keičia ne tik klimato kaitos padariniai, bet ir jaunoji karta, kuri linkusi ne įsigyti, o dalintis; ne išmesti, o perdirbti pakartotinai. Vis labiau suvokiama žiedinės ekonomikos, taigi ir tvarios statybos svarba. „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla yra pavyzdys, kad net gaminant gelžbetonio gaminius, polistireninį putplastį, galima maksimaliai rūšiuoti atliekas ir jas pakartotinai perdirbti. 

55


PASTATO VIDAUS VAMZDYNŲ SISTEMŲ ĮRENGIMAS. ĮVARDINO GERIAUSIUS RINKOJE PASIRINKIMUS MINDAUGAS KARALIUS, WAVIN PASTATO VAMZDŽIŲ SISTEMŲ PRODUKTŲ GRUPĖS VADOVAS BALTIJOS ŠALIMS

PASIRENKANT PASTATO VIDAUS VAMZDYNŲ SISTEMAS, SVARBI NE TIK JŲ KOKYBĖ, KURI UŽTIKRINTŲ EFEKTYVŲ IR NEPRIEKAIŠTINGĄ VEIKIMĄ. AKTUALU, KAD TOKIOS SISTEMOS BŪTŲ PAPRASTAI IR GREITAI MONTUOJAMOS, LENGVAI APTARNAUJAMOS IR NEKELTŲ RŪPESČIŲ BENT KELIASDEŠIMT METŲ. „WAVIN“ SIŪLO KAIP TIK TOKIUS VARIANTUS, KURIUOS VADINA PREMIUM KLASE.

Į

rengiant karšto ir šalto vandentiekio bei šildymo sistemas, dažniausiai pasirenkami daugiasluoksniai vamzdynai presuojamomis jungtimis arba plastikiniai virinami PPR vamzdynai. PPR technologija nebrangi, tačiau reikalaujanti labiau patyrusio montuotojo. Virinant gaminius, nesunku juos perkaitinti ir neteisingai sujungti, dėl to galimas net skerspjūvio sumažėjimas jungimo vietoje – tokiu atveju sistema tinkamai negalės veikti. Vis tik užsakovai, siekdami sutaupyti, dažniausiai tokį vamzdyną ir pasirenka, ypač vykdydami renovaciją. IŠGIRSKITE NESANDARIOS WAVIN TIGRIS K5/M5 JUNGTIES ŠVILPIMĄ! Sumontavus bet kokį vandentiekio ar šildymo sistemos vamzdyną, būtina jį išbandyti hidrauliškai. Sistema užpildoma suspaustu oru arba vandeniu, tada tikrinami nuotėkiai. Naudojant „Wavin“ daugiasluoksnių vamzdžių ir presuojamų plastikinių (TIGRIS K5) arba žalvarinių (TIGRIS M5) jungčių sistemą, dar niekada nebuvo taip patogu atlikti sistemos hidraulinį bandymą. Pasirinkus jį atlikti vandeniu, bet pamiršus užpresuoti sujungimą, šis ims varvėti, įspėdamas apie nesandarumą. Tačiau bandymas vandeniu tinkamas ne visuomet, pvz., dėl užšalimo tikimybės, bakterijų dauginimosi stovinčiame vandenyje, jei vamzdynas po bandymo

56

dar kurį laiką neeksploatuojamas, todėl dažnai pasirenkamas slėgio bandymas oru. „Wavin“ TIGRIS K5/M5 jungtys yra pirmos pasaulyje jungtys, turinčios garsinį nesandarumo signalizavimą: bet kuri pamiršta užpresuoti jungtis, atliekant slėgio bandymą oru, ims garsiai švilpti ir taip informuos apie nesandarumą. Absoliučiai unikalu, bet tai dar ne visos gerosios naujų TIGRIS K5/M5 jungčių savybės. Naujosioms jungtims sumontuoti tinka net 5 skirtingi jungčių presavimo profiliai: U, Up, H, TH ir B. Palyginti su ankstesnėmis, jungiamosios dalys turi iki 50% padidintą vidinį skersmenį, dėl ko padidėja ir pratekėjimo srautas. „Wavin“ ilgamečių daugiasluoksnių vamzdžių PE-Xc/AL/PE-HD ir unikalių savybių naujos kartos presuojamų jungčių TIGRIS K5/M5 kombinacija yra geriausias pasirinkimas montuojant vandentiekio ir šildymo sistemas.


INŽINERINĖS SISTEMOS

KLIMATO KONTROLĖS SISTEMA SENTIO PAVIRŠIŲ ŠILDYMUI IR VĖSINIMUI – PAJUNK, NUSTATYK, VALDYK „Wavin“ SENTIO klimato kontrolės sistema apima centrinį valdymo bloką (CCU), patalpos termostatus arba jutiklius bei termines pavaras. Paviršių šildymą reguliuoja valdymo blokas. Pasirinkus „Wavin“ SENTIO, tuo pačiu valdymo bloku galima valdyti ir paviršių vėsinimą. Vienas prietaisas šildymui ir vėsinimui – jokių

papildomų pajungimo modulių bei išlaidų. Patalpos termostatai yra modernaus dizaino, intuityvūs, rodo informaciją tada, kai to norite. Ekrane rodoma patalpos temperatūra ir drėgmė. Galima rinktis termostatus su papildomu infraraudonųjų spindulių jutikliu, kuris matuoja tikslią paviršiaus temperatūrą. Termostatai – laidiniai arba belaidžiai –programuojami, turi iš anksto nustatytus 3 komforto režimus. Sumontavote laidinę sistemą,

WAVIN PP-RCT BASALT – NEĮPRASTAS PPR Įprasti PPR vamzdynai pasižymi ypač dideliu šilumos plėtimusi: matomoje vietoje įrengti ilgesnių atkarpų vamzdžiai gali atrodyti netiesūs, tarsi netvarkingai sumontuoti. Gamintojai siūlo alternatyvas: PPR vamzdžius su aliuminio arba stiklo pluošto sluoksniais. Tačiau PPR vamzdžių su aliuminiu galus prieš virinimą reikia specialiai apdoroti, vamzdžiai yra brangesni, todėl dažnas gamintojas yra atsisakęs šios technologijos. „Wavin“ siūlo unikalų sprendimą: PP-RCT BASALT vamzdžius. PP-RCT, lyginant su PP-R, yra naujos kartos žaliava, ženkliai mažinanti

tokio paties diametro vamzdžių sienelės storį. Sienelės storio sumažinimo nauda klientams akivaizdi – padidėja srauto pralaidumas, mažėja slėgio nuostoliai. Patys PP-RCT BASALT vamzdžiai yra trisluoksniai, o viduryje – bazalto pluoštas, kuris užtikrina 4 kartus mažesnį linijinį šilumos plėtimąsi, todėl išsprendžia paprastų PP-R vamzdžių bėdą. Net ir plonesnės sienelės PP-RCT BASALT vamzdžių slėgio klasė yra PN25, kuomet įprastų PP-R vamzdžių siekia iki PN20. Dėl šių savybių Wavin PP-RCT BASALT puikiai tinka tiek vandentiekio, tiek ir šildymo sistemoms įrengti. Siūlomas vamzdynų skersmuo – iki 125 mm.

tačiau vienas kabelis nepataisomai pažeistas sienoje? Pakabinkite kambaryje belaidį termostatą. Vienas valdymo blokas tiek laidiniams, tiek belaidžiams termostatams! Norite apriboti temperatūros keitimo galimybę patalpoje? Vietoj termostato pakabinkite jutiklį. Šis matuoja temperatūrą ir drėgmę lygiai kaip ir termostatas, tačiau neturi ekrano, tad jutiklis apriboja duomenų keitimą.

57


ras kampų žymes ant jungiamųjų dalių korpuso. Rifliuotas movos korpusas padės lengviau suimti ir išvystyti didesnę jėgą, jungiant gaminius ankštose ar nepatogiose montavimui erdvėse. Jungimo gylio žymė užtikrins idealų gaminių tarpusavio sujungimo gylį. Su skulptūrinės formos įmova ir lubrikantų nereikalaujančia tarpine „Wavin“ AS+ yra ne tik labai tyli, bet ir ypač lengvai bei greitai montuojama, pažangiausia rinkoje pastato nuotekų sistema. Tai, be jokios abejonės, absoliučiai aukščiausia klasė.

NUOTEKŲ SISTEMA WAVIN AS+ NEPRALENKIAMA TEN, KUR REIKALINGA ABSOLIUTI TYLA Visi bet kurio gamintojo pastato nuotekų vamzdžiai atlieka vienodą funkciją – jais šalinamos buitinės nuotekos. Tačiau galima lengvai apsigauti, pasirenkant vizualiai panašius, bet plonesnius ir pigesnius. Tokie plonasieniai vamzdžiai net gali būti pažymėti EN standartu, tačiau retas pasidomi jo reikšme. Jei vamzdis labai plonas, įtartinai pigus ar matote EN 12200 žymėjimą – neapsigaukite, tai lietvamzdis, skirtas montuoti tik pastato išorėje, jam taikomi paprastesni reikalavimai. Tačiau kodėl buitinių nuotekų vamzdynus net ir vienas gamintojas dažnai leidžia kelių serijų (skirtingų tipų)? Dažniausiai tai susiję su jų triukšmingumo savybėmis. Tai patartina įvertinti dar ankstyvojoje stadijoje, kadangi jau sumontuotą vamzdyną pakeisti nauju reikės didelių investicijų: pats vamzdynas nebrangus, tačiau dažnai jis paslėptas konstrukcijose po brangia apdaila. Todėl gamintojai kaip įmanydami bando pabrėžti išskirtines savo vamzdynų triukšmo slopinimo savybes. Kartais vamzdynai iš tiesų

neblogai jį slopina, tačiau dažnai bandymai atliekami panaudojant specialius tvirtinimo elementus – pvz., dvigubus vamzdžių laikiklius. Tai lemia mažą decibelų skaičių, tačiau praktikoje tokie laikikliai nemontuojami, dažnai juos net įsigyti sudėtinga. Šioje gamintojų kovoje absoliutūs lyderiai – naujos kartos „Wavin“ AS+ sistemos vamzdžiai, pakeitę daugiau nei 30 metų siūlytus „Wavin“ ASTO vamzdžius. Pagal triukšmo slopinimo charakteristikas „Wavin“ AS+ yra absoliučiai tyliausias vamzdis rinkoje. Triukšmingumo bandymams, atliktiems Fraunhoferio institute Vokietijoje, panaudoti standartiniai vamzdžių tvirtinimo laikikliai, siūlomi AS+ asortimente. Pasirinkus AS+, jungiant gaminius nebereikia naudoti lubrikanto, o jungiamųjų dalių įmovos gaminamos skulptūrinės formos, todėl gaminiams sujungti užtenka mažesnės jėgos. Gaminius tvirtinant kampu, montuotojas WAVIN nuotr.

58

WAVIN SENTIO APP Norite valdyti klimatą per išmanųjį telefoną? Aplikaciją „Wavin Sentio App“ galima atsisiųsti iš „Google Play“ ir/arba „App Store“. Ji paprasta ir sklandžiai vykdo nuotolines komandas atskiroms patalpoms ar visam pastatui. Taip galima visiškai kontroliuoti gyvenamųjų ar darbo erdvių klimatą, nepriklausomai nuo to, kokiame pasaulio taške esate. Štai ką mes vadiname tikru patalpų šildymo ir vėsinimo valdymu! 


Kodėl verta šildytis dujomis

Sistemos panaudojimas:

Pasirinkus dujinį šildymą, nereikės rūpintis malkomis ar anglimis žiemai ir galvoti apie jų sandėliavimą. Galėsite be rūpesčių išvykti iš namų ilgesniam laikotarpiui. Dujų naudojimas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti garantuos minimalią priežiūrą ir maksimalų komfortą.

| Šildant gyvenamuosius namus

Apie sistemą Balionų spintoje sumontuotas dujų balionų pajungimo kolektorius, kuris sujungia balionus tarpusavyje į 2 balionų grupes. Prie kolektoriaus prijungtas automatinis dujų perjungiklisreguliatorius, užtikrinantis dujų perjungimą iš tuščios dujų balionų grupės į pilną. Su automatiniu perjungikliu-reguliatoriumi sujungtas indikatorius-GSM modulis išsiunčia SMS žinutę dujų tiekėjui ir vartotojui, informuodamas apie pasibaigusias dujas vienoje iš balionų grupių.

| Šildant komercines ir gamybines patalpas (BIURAI, KAVINĖS, SANDĖLIAI) | Šildant žemės ūkio paskirties pastatus (FERMOS, SAUGYKLOS)

| Pašildant vandenį (GYVENAMIEJI NAMAI, VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS, KAVINĖS, SERVISAI)

Mus rasite Kaune, Raudondvario pl. 234 Tel. (8 37) 422 022 Skambinkite ir gaukite geriausią pasiūlymą

+370 687 23 862

59


KAIP SUTAUPYTI 20 PROC. KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI IR SUMAŽINTI UŽSIKRĖTIMŲ RIZIKĄ

COVID-19 PRIMINĖ, KAD VIRUSAI IR BAKTERIJOS YRA PAVOJINGI. JEIGU NUO KORONAVIRUSO GINAMĖS KAUKĖMIS, TAI LEGIONELĖS, SUKELIANČIOS SUNKIĄ PLAUČIŲ UŽDEGIMO FORMĄ, GALI TYKOTI KIEKVIENUOSE NAMUOSE IR BET KUR, KUR ĮRENGTAS VANDENTIEKIS. KAIP VANDENTIEKIS TAMPA PAVOJINGU ĮRENGINIU? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad legionelės (mokslinis pavadinimas – Legionella) bakterijos plinta per vandens dulksną, dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Jos dauginasi, kai vandens temperatūra turi 20–50° C ir žūva, kai vanduo pasiekia >60° C temperatūrą. Tačiau, jei karšto vandens sistema yra užteršta, reikia dar aukštesnės temperatūros. Karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalo gyventojams tiekti tinkamos kokybės karštą vandenį, taikyti profilaktines priemones. 60

Būtina, kad, atliekant terminę dezinfekciją, gyventojai atsuktų visus čiaupus. Vieša paslaptis, kad gyventojai to beveik nedaro. Vadinasi, ši priemonė nėra panacėja. Antra šios problemos dedamoji – paprastai naujos statybos daugiabučiuose įrenginėjamos ilgos vandentiekio sistemos, kurias lemia vis mažesnis stovų skaičius, taip dar labiau didinant užsikrėtimo legionelioze riziką. Prie to pridėjus pomėgį keliauti, įsirengti kuo daugiau įvairių prietaisų vonios ir tualeto patalpose, vandens užsistovėjimas ir karšto vandens atvėsimas sistemoje dar labiau didėja. Tokiu būdu susidaro idealios sąlygos legionelėms veistis.

KAD NAMŲ VANDUO NETAPTŲ RIZIKOS FAKTORIUMI, BŪTINA LAIKYTIS 3 TAISYKLIŲ: 1. Karštas vanduo turi būti ne žemesnės negu 60° C temperatūros, o šaltas – ne aukštesnės negu 25° (EN 805 reikalavimai). 2. Vanduo (karšto ir šalto vandens vamzdynuose) privalo nuolat keistis – negalima leisti jam užsistovėti. 3. Karšto vandens geriau neruošti talpose – jos tampa legionelės židiniais.


INŽINERINĖS SISTEMOS

ATSUKUS VIENĄ ČIAUPĄ, VANDUO PASIKEIČIA VISAME BUTE Kad užsikrėtimo rizika nepriklausytų vien nuo administratorių taikomų, bet gyventojų netinkamai vertinamų dezinfekcijų, inžinieriai siūlo alternatyvius vandens tiekimo sistemos sprendinius. „Vienas tokių – įrengti karšto vandens recirkuliacinę sistemą, – siūlo įmonės „Uponor“ direktorius Marius Pastarnokas. – Bet praktika rodo, kad tokia sistema labai retai įrengiama teisingai. Šiuo atveju sistemoje reikia palaikyti aukštą karšto vandens temperatūrą, taip didinant energijos nuostolius vamzdynuose, kylant grėsmei nusiplikyti. Taigi šis sprendimas padidina sąskaitas ir nėra saugus.“ Recirkuliacinė sistema buvo montuojama sovietmečio daugiabučiuose, kuomet atskiri butų blokai turėdavo vandentiekio stovą. Priklausomai nuo pastato projekto, jų galėdavo būti ir keli: atskiri vonioje ir virtuvėje. Tokiu atveju atšakos nuo stovų yra trumpos ir užtikrinti higieną paprasčiau. Naujos statybos daugiabučiuose dominuoja pastatai su vienu stovu laiptinėje, toliau paskirstant karštą vandenį butams nemažais atstumais, dėl ko įspėja ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Naudojant tokią sistemą, pastebi M. Pastarnokas, recirkuliacija užtikrinama tik stove: net terminė dezinfekcija nepasiekia privedamųjų ir paskirstomųjų vamzdžių. Pažangesnis sprendimas, neleidžiantis užsistovėti vandeniui, – žiedinės vandentiekio sistemos. Tokiu atveju vandens prietaisai jungiami U formos alkūnėmis, o vamzdynas sujungiamas į uždarą žiedą. Skirtingai nuo kolektorinės

sistemos, kai iki prietaisų atvedamos atskiros atšakos ir vandens pasikeitimas vyksta tik konkrečioje atšakoje, žiedine sistema sujungus prietaisus, vanduo pasikeičia visame buto vamzdyne. Atsukai vieną čiaupą arba nuleidai vandenį klozete – vanduo pasikeitė visame bute. „Vandentiekio sistemų standarte (EN 805-5) nurodyta, kad vanduo pastato vamzdyne turi pasikeisti ne rečiau kaip per 7 dienas, o Vokietijoje, kuri itin rūpinasi gyventojų sveikata, – ne rečiau, kaip per 3 dienas. Vadinasi, jeigu gyventojai savaitgalį nebuvo namuose, grįžus būtina pakeisti vandenį sistemose, – sako M. Pastarnokas, aiškindamas, kodėl Europoje vis labiau plinta žiedinio skirstymo sistema, sudaranti sąlygas greitai vandens kaitai, net naudojant tik vieną prietaisą. – Tokiose sistemose nelieka užsistovinčio vandens jokiose vamzdyno dalyse, o tokių rezultatų negali pasiekti, nei trišakinė, nei kolektorinė paskirstymo sistema.“ Tačiau efektyviausiu būdu laikomas karšto vandens sistemų decentralizavimas. KODĖL GERIAUSIA RINKTIS DECENTRALIZUOTAS SISTEMAS? Pats efektyviausias būdas, kuris gali užtikrinti tiekiamo karšto vandens higieną daugiabučiuose ir visuomeniniuose pastatuose, – decentralizuotos karšto vandens sistemos įdiegimas. Šiuo atveju, kaip aiškina „Uponor“ vadovas, karšto vandens ruošimas yra perkeliamas prie vartotojo – jis butuose ruošiamas momentiniu būdu per šilumokaičius,

„Uponor“ direktorius Marius Pastarnokas

naudojant šildymo sistemos termofikatą, vadinamąjį šilumos nešėją. „Taip užtikrinamos visos 3 anksčiau minėtos sąlygos. Kadangi karštas vanduo ruošiamas tik tada, kai jo reikia, t. y. atsukus čiaupą, karšto vandens temperatūra gali būti žemesnė nei centralizuoto karšto vandens ruošimo atveju, nes nebėra karšto vandens ir jo recirkuliacijos nuo vamzdynų iki vartotojo“, – sako M. Pastarnokas. 

8 DECENTRALIZUOTOS SISTEMOS PRANAŠUMAI: 1. Nereikia karšto vandens ir recirkuliacijos magistralių, stovų, vamzdyno, kur paprastai veisiasi legionelės. 2. Galima planuoti vieno stovo sistemas, nes lieka tik šalto vandentiekio ir termofikato vamzdynas, kurių atstumas iki vartotojų gali būti didesnis. 3. Didesnis sistemos patikimumas – bendrose pastato patalpose lieka tik vandentiekio ir termofikato vamzdynas, karšto vandens šilumokaičiai butuose veikia prie žemesnių temperatūrų, todėl mažiau kalkėja. 4. Paprasčiau panaudoti alternatyvius šildymo šaltinius (saulė, šilumos siurbliai ir pan.), nes galima panaudoti šildymo talpas, kurioms taikomi mažesni reikalavimai. 5. Vartotojai šildymą ir reguliuojamus „gyvatukus“ gali naudoti ištisus metus – pagal pageidavimą. 6. Sistema efektyvesnė energiniu požiūriu, nes montuojama mažiau šiltų vamzdynų, galima ruošti žemesnės temperatūros karštą vandenį ir nereikia terminio dezinfekavimo. 7. Nereikia karšto vandens apskaitos prietaisų. 8. Vertinant kartu su energijos kiekiu, kurio reikia vamzdynų terminei dezinfekcijai, kasmet galima sutaupyti daugiau kaip 20% visų sąnaudų „Uponor“ nuotr. 61


KAIP VĖDINTI IR SUKURTI GERĄ MIKROKLIMATĄ, NEPRARANDANT ŠILUMOS – UŽTIKRINANT AUKŠTĄ ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ Mantas ROTMANAS, UAB „Leovira“ inžinierius

DĖL NUOLAT GRIEŽTĖJANČIŲ STANDARTŲ IR TOBULĖJANČIŲ TECHNOLOGIJŲ KIEKVIENAIS METAIS NAUJI PASTATAI TAMPA VIS TAUPESNI. SIEKIANT ATITIKTI AUGANČIUS REIKALAVIMUS, STATOMUOSE OBJEKTUOSE NAUDOJAMI VIS EFEKTYVESNI IZOLIAVIMO SPRENDIMAI. TAIP PASTATAI TAMPA VIS SANDARESNI, BET DAŽNAI IMA KELTI ASOCIACIJŲ SU TERMOSU: PRARANDAMA NATŪRALI ORO CIRKULIACIJA IR SUMAŽĖJA PATALPŲ ORO KOKYBĖ. NORINT KOMPENSUOTI PRARANDAMĄ KOMFORTĄ, REIKIA EFEKTYVAUS VĖDINIMO.

62

P

atalpų vėdinimas tradiciškai įsivaizduojamas kaip tiesiog langų atidarymas, tačiau šiais laikais yra daug efektyvesnių sprendimų. Vienas tokių, naudojamų daugumoje pastatų, yra rekuperacinės (šilumą atgaunančios) sistemos, kurias naudojant galima ne tik pasiekti reikiamą oro apykaitą, bet ir sutaupyti nemažai energijos. Šiuo metu rinkoje yra rekuperacinių sistemų su įvairių


INŽINERINĖS SISTEMOS

Užsak. Nr. 20/96

tipų šilumokaičiais, filtrais, valdymo automatika, ortakių sistemos sprendimais ir kt. variacijomis. UAB „Leovira“, dirbanti šioje srityje jau virš 20 metų, gamina įvairius vėdinimo sistemų komponentus, gali pasiūlyti konsultacijas renkantis rekuperacinį įrenginį, priima užsakymus nestandartinei produkcijai ir, atsižvelgdama į individualius kliento poreikius, gali pasiūlyti tinkamiausius sprendimus. Svarbu, kad įranga būtų teisingai parinkta ir tinkamai naudojama. Tam būtina įvertinti triukšmo lygį, elektros sąnaudas, priežiūrą eksploatacijos metu ir kt. FAKTORIAI, LEMIANTYS PRASTĄ MIKROKLIMATĄ, ARBA „SERGANČIO PASTATO“ SINDROMAS Vienas iš reiškinių, kurį sukelia nepakankamas vėdinimas, yra vadinamasis „sergančio pastato“ sindromas – tai būklė, kai pastate būti nekomfortiška, nemalonu, kartais ir nesaugu. Prastoms vidaus klimato sąlygoms gali turėti įtakos dulkės, pelėsiai ir bakterijos, kvapai, skersvėjai, anglies dioksidas ir kiti teršalai. Paprastai patalpose kaupiasi dulkės, kurių šaltiniai yra žmonės, jų drabužiai, baldai, pastato konstrukcinės medžiagos, taip pat iš aplinkos atsklindantys teršalai, kaip žiedadulkės, išmetamųjų dujų suodžiai ir pan. Kvėpuojant tokiu oru, ilgainiui gali išsivystyti alergijos, plaučių ligos ar net vėžys. Kita aktuali problema – pelėsis. Jis ne tik pablogina namo išvaizdą, bet ir rodo, kad būtina spręsti oro kokybės ir (arba) pastato konstrukcijos problemas. Ilgalaikis pelėsio ir bakterijų poveikis patalpose daro žalą žmonių sveikatai. Be to, šie teršalai yra gyvi organizmai, todėl jų dauginimąsi sunku sustabdyti. Tai pavojinga ne tik

tiesiogiai žmonėms, bet ir pačiam pastatui, nes bakterijos ir pelėsis gali pabloginti struktūrinį pastato vientisumą. Kvapai taip pat nėra nekaltas veiksnys. Nors jie tiesiogiai nedaro žalos žmogaus sveikatai, bet gali pabloginti žmogaus kvapo suvokimą, trukdyti dirbti, suerzinti ir sumažinti bendrą komforto lygį. Viena didžiausių problemų yra anglies dioksidas (CO2), nes žmonės negali jo tiesiogiai pajausti. Mažesnės CO2 koncentracijos

KAIP PAGERINTI PATALPŲ MIKROKLIMATĄ IR SUTAUPYTI Analizuojant kiekvienos problemos priežastis, išryškėja aiškus modelis: dažniausiai nepatogumus galima išspręsti pagerinus ventiliacijos kokybę. Daugeliu atvejų minimas rekuperatoriaus pranašumas prieš tradicinį vėdinimą yra oro filtravimas. Taip užkertamas kelias į patalpas patekti įvairiems teršalams, vabzdžiams ir t.t. Vis dėlto, pagrindinis pranašumas yra šildymui (arba vėsinimui) skirtų energijos sąnaudų sumažinimas. Rekuperatoriaus veikimo esmė – šilumokaityje vykstantys temperatūriniai mainai, kuomet iš lauko paimamas gaivus oras yra pašildomas šiluma, kuri sukaupiama iš išmetamo oro.

EKONOMIJA SKAIČIAIS Imkime pavyzdį. Vidutinio buto ar nedidelio namo vėdinimui naudojant pastovų 175 kub. m/h oro srautą, rekuperatorius, kurio šiluminis efektyvumas 85%, esant vidaus temperatūrai +20°C, o lauko – vidutiniškai +7°C, nenaudojant papildomo pašildymo, į patalpas patieks +18°C orą. Be rekuperacijos, tiekiant +7°C orą tiesiai iš lauko, pašildyti jį iki tų pačių +18°C, reikės 642 W galios, kurią turės kompensuoti pastato šildymo sistema. nėra labai kenksmingos: žmonėms gali pasireikšti mieguistumas, nuovargis. Tačiau Skirtumas sudarys 15,4 kWh per parą. Taigi sutaupytą sumą jau galima nesunkiai padidėjus koncentracijai problemos gali suskaičiuoti pagal esamas šildymo kainas. komplikuotis (ima svaigti galva ar net Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti prarandama sąmonė). Skersvėjis yra nepageidaujamas santykinai ir nedideli skaičiai, tačiau vertėtų turėti omenyje, jog, mažindami vartojimą, greitas oro judėjimas, kurį sukelia slėgio prisidedate prie gamtos resursų skirtumai: nuolatinis skersvėjis, ypač jo išsaugojimo, be to, sukuriate komfortiškas naudojimas vėdinant patalpas, sukelia sąlygas savo namuose ištisus metus.  ne tik diskomfortą, bet ir, laikui bėgant, raumenų sustingimą ar net uždegimus. „Leovira“ nuotr. 63


PRISTATO NAUJOVES:

SPRENDIMAI, KURIE PADĖS ĮSIRENGTI BŪSTĄ DAR MODERNIAU IR PATOGIAU

J

AUKŪS IR FUNKCIONALŪS NAMAI, KURIUOSE NE TIK PATOGU, BET IR MALONU LEISTI LAIKĄ – TAI, KAS PASTARUOJU METU AKTUALU DAUGELIUI. ŠIEMET, KAIP IR KASMET, VOKIETIJOS GAMINTOJAS JUNG RINKĄ PAPILDĖ NET KELIAIS NAUJAIS PRODUKTAIS, KURIE, TIKIMASI, PALENGVINS KASDIENĮ GYVENIMĄ IR PADĖS SUTAUPYTI NAMUS ĮSIRENGIANČIŲ ŽMONIŲ BEI INTERJERO DIZAINERIŲ, ARCHITEKTŲ LAIKĄ.

PRIETAISUS GALĖSITE ĮKRAUTI DAR GREIČIAU IR SAUGIAU Viena iš šiemet pristatytų JUNG naujovių – kištukiniai lizdai su USB jungtimis. Šis sprendimas ypač parankus situacijose, kuomet išmaniojo prietaiso baterijos energija išsenka netikėtai, mat kištukiniai lizdai su greitojo įkrovimo technologija įkrauna mobilųjį telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį akimirksniu ir taip pat efektyviai, tik per trumpesnį laiką, pagal visus saugumo reikalavimus. „Kone kiekvienuose namuose rastume daugybę elektra įkraunamų įrenginių, todėl dvigubi ar trigubi kištukiniai lizdai reikalingi beveik ant kiekvienos sienos. Apgalvotos jungčių sistemos prietaisams ir multimedijų komponentams suteikia patogumo, lankstumo ir tvarkos, tokiu būdu namuose išvengiama papildomų ilgintuvų, namų vaizdą gadinančių laidų raizgalynės“, 64

– sako jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Kištukiniuose lizduose su vieno tipo USB jungtimi yra greitojo įkrovimo technologija. Taigi, jeigu reikia daugiau jungčių, verta rinktis gaminį su dviem – A ir C tipo – jungtimis. „Nors panašių produktų rinkoje buvo ir anksčiau, šių kištukinių lizdų išskirtinumas – net dvi skirtingų tipų jungtys vienoje vietoje, tarp jų – ir ne taip seniai atsiradusi C tipo jungtis, kuri montuojama naujausiuose įrenginiuose. Šis gaminys ne tik atitinka populiariausius prietaisų įkrovimo standartus, bet ir užtikrina įkrovimo technologijų saugumą. Tai patvirtina JUNG gaminiams suteiktas „Made in Germany“ kokybės sertifikatas“, – pažymi R. Skurdenis.

Maža to, stilingi, pageidaujamo dizaino bei spalvos kištukiniai lizdai gali ne tik padėti palaikyti tvarką, bet ir tapti moderniu interjero akcentu. Naujieji A arba LS serijos JUNG kištukiniai lizdai su USB jungtimis – puristinio dizaino, išskirtinių spalvų ir medžiagų derinys, išplečiantis pasirinkimo galimybę. Taigi, pasirinkus bet kurį modelį, pavyks sumontuoti optimalią ir inovatyvią elektros instaliaciją, sutaupant vietos ir išvengiant kelių įprastų kištukinių lizdų.

Nuskenuokite QR kodą, kad sužinotumėte daugiau apie JUNG kištukinius lizdus su USB jungtimis.


INŽINERINĖS SISTEMOS

TURIMĄ VIZIJĄ NESUNKIAI PAVYKS PAVERSTI TIKROVE SU „JUNG AR-STUDIO“ Kita šiemet pristatyta JUNG naujovė – papildytos realybės programėlė „JUNG AR-Studio“. Tai išmanus įrankis, kuriuo galima kurti 3D formato modelius ir vos kelių mygtukų paspaudimu norimo modelio, dizaino bei spalvos JUNG gaminius – nuo jungiklių, kištukinių lizdų iki išmanaus namo sistemos valdiklių – perkelti į realų interjerą. Tokios inovacijos ilgai laukė ir specialistai, ir naujakuriai: vieniems ji – įrankis, supaprastinantis interjero kūrimo procesą, kitiems – galimybė eksperimentuoti ir apgalvoti savo svajonių namus iki smulkiausių detalių. „Mūsų asortimente esančių gaminių, jų dizaino, spalvų, medžiagų, iš kurių jie pagaminti, kombinacijas galima skaičiuoti tūkstančiais. Kuriant namų ar bet kurios kitos erdvės interjerą, ypač tuomet, kai šis reikalauja ryškių, modernių, funkcionalių sprendimų, atskirų gaminių rinkimosi ir derinimo procesas dažnai yra nemenkas iššūkis, todėl naujasis inovatyvus įrankis jį gerokai palengvina. Įsigyti prie sienų ir bendro interjero derantį jungiklį ar kištukinį lizdą dar niekada nebuvo taip paprasta“, – pasakoja R. Skurdenis, pridurdamas, kad tokios inovacijos ilgai laukė ir specialistai, ir naujakuriai. Išmanioji programėlė „JUNG AR-Studio“ pasižymi intuityviu valdymu ir patogumu. Atsispausdinus JUNG svetainėje prieinamą originalaus dydžio patirties žymeklį, tereikia jį pritvirtinti numatytoje vietoje ir programėlėje pasirinkti norimą gaminį. Nuskenuotas žymeklis išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane akimirksniu taps virtualiu modeliu.

Programėlė padės rinktis iš daugiau kaip 2 tūkst. prekės ženklo gaminių – nuo naujausių ne tik sienoje, bet ir balduose nepastebimų LS ZERO, modernių retro stiliaus LS 1912 iki klasikinių LS 990 ar šios serijos virštinkinio montavimo varianto LS CUBE. Vienoje vietoje prieinami ir kiti gamintojo siūlomi sprendimai – KNX išmanaus namo sistemos valdymo elementai, apšvietimo sistema „Plug & Light”, USB įkrovikliai, išmaniojo radijo „Smart Radio DAB+“ konfigūracijos ir t.t. Programėlėje taip pat pateikiami ir gaminių aprašymai, matmenys, interjero sprendimų, kuriuose naudojami tam tikri gaminiai,

galerija įkvėpimui. Tai ypač patogu ir padeda naudotojui dar labiau išgryninti savojo kuriamo interjero idėją, mat visų 3D modelių dizainas, medžiagos ir spalvos yra identiškos realiems gaminiams. „Dar vienas šio inovatyvaus įrankio pranašumas – galimybė plėsti ir nuolat atnaujinti gaminių asortimentą realiu laiku, t. y. vos tik rinkoje pasirodys naujų JUNG gaminių, jie automatiškai atsiras ir „AR–Studio“ archyve. Tokiu būdu programėlės naudotojai turės galimybę pirmieji sužinoti apie naujoves ir jas „apžiūrėti“ realioje aplinkoje, o tai padės sutaupyti laiko ir, be abejonės, džiaugtis galutiniu rezultatu“, – tvirtina R. Skurdenis. JUNG iliustr. 65


NUTOLUSI SAULĖS ELEKTRINĖ. KAIP NEMOKĖTI UŽ ELEKTROS ENERGIJĄ

ARBA MOKESTĮ SUMAŽINTI IKI MINIMUMO

G

YVENTI ŠVARIAU IR MOKĖTI MAŽIAU – KIEKVIENO NAMŲ ŪKIO SIEKIS. ATSIRADUS GALIMYBEI ELEKTROS ENERGIJĄ ĮSIGYTI IŠ NUTOLUSIŲ SAULĖS ELEKTRINIŲ BEI TAPTI GAMINANČIU VARTOTOJU, SIEKIS TAMPA REALYBE. DAR DAUGIAU. KAIP SAKO NERIJUS PAKLONSKAS, ĮMONĖS EST LT RINKODAROS VADOVAS, SUREGULIAVUS GAMINAMOS IR SUVARTOJAMOS ENERGIJOS KIEKIUS, GYVENTOJAS GALI VISIŠKAI PAMIRŠTI APIE MOKESČIUS UŽ SUVARTOJAMĄ ELEKTROS ENERGIJĄ.

KODĖL SVARBUS ĮSIGYJAMOS GALIOS KIEKIS? Norint tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju, nebūtina statyti savo elektrinę – individualaus ar daugiabučio namo gyventojai gali įsigyti elektros energijos kiekį arba galią iš nutolusių elektrinių. Paprastai dėl pokyčių daugiabučių namų gyventojai turi susitarti. Šiuo atveju galią iš nutolusios elektrinės gali įsigyti kad ir vienas daugiabučio gyventojas. Procesą paprastą padaro ir speciali „Ignitis“ platforma www.saulesparkai.lt, kurioje bet kuris vartotojas iš pasirinktos nutolusios saulės elektrinės gali įsigyti norimą galią. Kaip portalui Statybunaujienos.lt sakė Energetikos ministerijos vyriausioji specialistė komunikacijai Alina Žilinaitė, „viešajai konsultacijai buvo pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuriame įtvirtina, kad nutolusios gaminančių vartotojų elektrinės (...) įrengtoji galia neribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu“. Planuojama, kad ši nuostata įsigalios 2021 m. sausio 1 dieną. „Šie pokyčiai naudingi vartotojams, kurie 66

įsigyja elektros energiją iš nutolusių saulės elektrinių, – sako N. Paklonskas. – Pavyzdžiui, jei nutolusi saulės elektrinė pagamins daugiau elektros nei namų ūkis suvartojo, už ją mokėti nereikės. Perteklinė elektros energija bus saugoma tinkluose iki vienerių metų (energetinis sezonas – nuo balandžio 1d. iki kovo 31d.) – gyventojas mokės tik pasinaudojimo tinklais mokestį. Jeigu perteklinė elektra bus išnaudota, o saulės elektrinė pagamins mažiau energijos nei namų ūkis suvartojo, gyventojas mokės už suvartotos ir pasigamintos elektros energijos skirtumą.“

kaip gaminančio vartotojo pasaugojimo mokestis. Dabar šis mokestis yra: vidutinės įtampos tinkle – 0,022 Eur/kWh (be PVM) ir žemos įtampos tinkle – 0,043 Eur/kWh (be PVM). 20% likusios energijos kiekio vidutinės įtampos tinkle gali būti atiduodama kaip mokestis, o gaminančiam vartotojui lieka 80%. Atitinkamai žemos įtampos tinkle gali būti kaip mokestis atiduodama 36%, o gaminančiam vartotojui lieka 64%. Valstybė, skatindama žaliosios energijos gamybą, gyventojams už ją teikia kompensacijas. Už 1 kW galią suteikiama 323 eurų kompensacija.

KODĖL DAUGIAU YRA NAUDINGIAU? Dauguma daugiabučių gyventojų sunaudoja apie 2 tūkst. kWh/metus. Jeigu nutolusiame saulės jėgainių parke namų ūkis įsigys 3 kilovatų (kW) galios jėgainę arba jėgainės dalį, jėgainė per metus sugeneruos apie 3 tūkst. kWh, nes jėgainės statomos išlaikant idealų kampą ir visus parametrus, kurie įgalina sugeneruoti optimalų energijos kiekį. Tokiu atveju, vartotojas namų ūkio reikmėms sunaudos 2 tūkst. kWh, o dalis nuo likusios 1 tūkst. kWh gali būti užskaitoma

KIEK KAINUOJA ĮSIGYTI GALIĄ NUTOLUSIAME SAULĖS JĖGAINIŲ PARKE? Rangovai 1 kW galios parduoda vidutiniškai už 900–1000 eurų. EST LT planuojama pardavimo kaina – 930 eurų, nes įmonė orientuojasi į mažus parkus, kurie prijungiami 0,4 kV tinkle mažesnėmis sąnaudomis, lyginant su 10 kV tinklu, todėl klientams gali pasiūlyti pigesnes jėgaines. „Iš 1 kW galios kainos atėmus kompensaciją – 323 eurų, tiesioginės kliento išlaidos


INŽINERINĖS SISTEMOS

1 2 3 4 5 6 7

7 ŽINGSNIAI ĮSIGYTI ELEKTROS ENERGIJĄ NUTOLUSIUOSE SAULĖS PARKUOSE:

Kreiptis į rangovą patarimo, kas naudingiau konkrečiu atveju – statyti ant stogo ar pirkti iš nutolusio parko.

Pasitikrinti metinį energijos suvartojimą ir sumokėtas sumas. Įsivertinti, kokio galingumo reikia, padeda elektros galios bei naudos skaičiuoklė.

Sulaukus kvietimo, teikti paraišką APVA.

Užsak. Nr. 20/93

siekia apie 600 eurų, t. y. žmogus investuoja tik tą dalį, kuri viršija kompensaciją. Jei namų ūkiui reikia 3 kW galios, tai išlaidos sudaro 1,8 tūkst. eurų. Galią galima įsigyti ir išsimokėtinai, o mokėti iš sutaupytų už elektros energiją pajamų. Ir apie mokesčius už elektros energiją galima pamiršti“, – skaičiais dalijasi N. Paklonskas. Renkantis jėgainės rangovą, akcentuoja pašnekovas, svarbu rinktis tą, kuris naudoja sertifikuotus produktus – pradedant saulės moduliais, baigiant kabeliais, – nes jie bus naudojami mažiausiai 30 metų. Svarbi ir rangovo patirtis analogiškuose projektuose, įmonės atestacijos, atsiliepimai. „EST LT požiūris paprastas – kiekvienas EST LT pirkėjas yra žmogus, todėl ne pelno dydis tampa svarbiausiu faktoriumi“, – sako N. Paklonskas. KAIP GAUTI PARAMĄ? Gyventojai, norintys įsigyti nutolusią saulės elektrinę iš elektrinių parko, bei privatūs juridiniai asmenys, norintys visuomeninės ar gamybinės paskirties pastatuose įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gali teikti paraiškas ir gauti kompensaciją, o konsultacijos gali kreiptis į EST LT, kuri padės ir administruojant. Liepos 31 d. baigėsi terminas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pateikti paraiškas kompensacijai namų ūkiams.

Jei galia perkama nutolusiame parke, naudokitės www.saulesparkai.lt ir rinkitės naudingiausią kainos ir kokybės santykį. Čia yra ir sąrašas rangovų, kurie skelbia apie jėgainių statybas ir galimybes įsigyti galią.

Rangovas deklaruoja pirkėjo įsigytą galią ESO. Rangovai paprastai sutartyje apibrėžia, kad pvz., 1 kW instaliuotos galios sugeneruos 1 tūkst. kWh/metus ir pan.

Įrengimas.

Kreiptis į APVA teikiant prašymą kompensacinei išmokai.

Nuo spalio 1 d. gaminantiems vartotojams bus skirta dar 13 mln. eurų. Iš viso šiemet saulės elektrinėms namų ūkiuose įsirengti arba nutolusiuose parkuose įsigyti skiriama beveik 40 mln. eurų paramos. Jeigu anksčiau namų ūkiams būdavo tik vienas kvietimas per metus, šiemet jau buvo 3, ketvirtas bus spalio 1 d. Namų ūkiams, perkantiems elektros energiją per lizingo kompanijas, skiriama didesnė – iki 380 eurų kompensacija. Paraiškas gali teikti ir visuomeninės, gamybinės paskirties pastatų, kitos

paskirties inžinerinių statinių, priklausančių privatiems juridiniams asmenims, savininkai, valdytojai. Jiems subsidijuojama iki 200 tūkst. eurų arba 30 proc. tinkamų išlaidų už projektus, kuriais iškastinio kuro naudojimas keičiamas į atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.

EST LT nuotr. 67


KĄ DARYTI, KAD MEDŽIAI MIESTE TURĖTŲ SAU VIETĄ?

„ŠIUOLAIKINIS MIESTAS NEĮSIVAIZDUOJAMAS BE MEDŽIŲ, KRŪMŲ, ŽOLYNŲ AR GĖLYNŲ, NES ŽELDINIAI MIESTE KURIA TEIGIAMAS EMOCIJAS, SUTEIKIA PAVĖSĮ, SLOPINA TRIUKŠMĄ, VALO ORĄ IR SUKURIA REALIĄ NAUDĄ MIESTO GYVENTOJAMS. KITA VERTUS, REIKIA PAISYTI TAM TIKROS TVARKOS, SIEKIANT FORMUOTI JAUKIĄ IR PATOGIĄ ERDVĘ MIESTE“, – SAKO BENDROVĖS „MEGAPLANTAS“ SPECIALISTAI. ŽELDINIŲ SITUACIJOS MIESTE ĮVERTINIMAS – PAGRINDAS TOLIMESNIEMS DARBAMS Lietuvos miestuose gausu įvairių želdynų, todėl savivaldybėse turėtų būti atsakingas žmogus, kuris žinotų ir teiktų informaciją apie želdinių būklę, sklypų ribas, nuosavybės formas ar, rengiant projektus, pateiktų duomenis apie požemines komunikacijas, jų apsaugos zonas, organizuotų diskusijas su visuomene dėl medžių ir jų būklės. „Jeigu to nėra, vos pradėjus medžių kirtimo ar sodinimo darbus, numatytus pagal projektą, paprastai prasideda žmonių protestai“, – savo patirtimi dalinasi UAB „Megaplantas“ direktorius Gediminas Valašinas. 68

neužstos apšvietimo, ar netrukdys viešajam transportui, pėstiesiems ar dviratininkams, kokiame dirvožemyje jie gali augti, kiek atsparūs užterštumui, ar jų šaknys neiškilnos trinkelių ir nesukels kitų problemų. „Mieste būtina pusiausvyra. Čia ir taip daug statinių, todėl projektuojant erdves žaliasis tūris turi būti atitinkamai didelis. Jeigu yra išskirta vieta želdiniams, tai joje KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTO VAIDMUO PROJEKTUOJANT ŽALIĄSIAS neturi dominuoti tik veja, nors jos priežiūra yra patogiausia, bet turėtų atsirasti ir žali ZONAS krūmų masyvai bei dideli, suteikiantys Kuriant žaliąsias miestų erdves, labai svarbus visumos pojūtis, todėl spręsti, kokius gaivų pavėsį medžiai“, – teigia UAB augalus sodinti, turi kvalifikuoti ir atestuoti „Megaplantas“ kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė. kraštovaizdžio architektai. Jie žino, kaip Pašnekovės nuomone, gražūs, estetiški augalas atrodys po 5 ar net 20 ir daugiau ir patrauklūs akiai deriniai – tai dizaino metų, todėl gali įvertinti, ar želdiniai Specialistas akcentuoja, jog pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti kiekviena savivaldybė –inventorizuoti miesto želdinius. „Tik žinant realią situaciją, diskutuojant su vietos bendruomene ir su ja sutarus, galima priimti sprendimus bei imtis tolimesnių veiksmų“, – tvirtina G. Valašinas.


APLINKA

Užsak. Nr. 20/82

reikalas, bet siekiant sukurti kokybišką aplinką mieste, ypač svarbu, kad būtų, kas sugeria triukšmą, dulkes, gamina deguonį, teikia prieglobstį smulkiems gyvūnams, paukščiams, vabzdžiams. Tokia erdvė tampa jauki ir maloni bendruomenei, nes yra ką stebėti, girdėti ir užuosti. Žinoma, norint mieste sukurti tinkamas ir patrauklias žaliąsias erdves, reikia pasirūpinti, jog pasodintas sodinukas prigytų. Dėl šios priežasties augalai turi būti parinkti tinkami tai vietai, kurioje bus sodinami. Aplinkos sąlygas turi įvertinti kraštovaizdžio architektas prieš prasidedant mieste žaliųjų zonų tvarkymo darbams.

specialiai paruošiami – persodinami kas trejus metus, todėl susiformuoja kuokštinės šaknys, kurios išmaitina augalą. Medelyne užauginti augalai turi didesnę prigijimo mieste tikimybę, užauga pakankamai dideli ir gražūs. Specialistai pažymi, kad augalų kokybė turi aiškius kriterijus ir parametrus, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, jog sodinami augalai, neatitinkantys net minimaliausių kokybės reikalavimų. „Viešose erdvėse turėtų augti suformuoti, tvarkingi ir simetriški medžiai, su viena viršūne ir t.t., kad nekiltų didelių problemų ateityje. Būtina visiems vienodai suvokti augalų kokybę, todėl želdinių standartizavimas ir vieningo žymėjimo naudojimas leistų pasiekti, kad projektuotojai, augintojai, tiekėjai ar apželdintojai turėtų vienodus parametrus ir susikalbėtų tarpusavyje, o mieste būtų sodinami tinkami ir kokybiški augalai“, – pasakoja G. Valašinas.

SODINTI, TIKRINTI, PRIŽIŪRĖTI – KAD MIESTAS ŽALIUOTŲ Ypatingai svarbus veiksnys, padidinantis augalų prigijimo tikimybę, yra sodinimas. Būtina tinkamai paruošti vietą augalams, pakeisti gruntą, bet augalus mieste dažnai sodina kelininkai ar statybininkai, kurie nežino specifinių augalų poreikių ir sodinimo ypatybių. Dėl šios priežasties AUGALŲ KOKYBĖS SVARBA Medžiai mieste turi atrodyti estetiškai, būti dažnai augalai įsodinami per giliai, atsparesni lūžimams ir labiau prisitaikę prie netinkamai paruošiamos sodinimo vietos aplinkos sąlygų. Jų šaknų sistema turi būti augalams, todėl augalas po kelerių metų pradeda skursti. Būtent dėl to, G. Valašino išvystyta. Tam jie keletą metų auginami teigimu, sodinti turėtų kvalifikuoti specializuotuose medelynuose, kur yra „Megaplanto“ nuotr.

specialistai, kurie prisiimtų atsakomybę, jog pasodintas augalas prigis ir žaliuos mieste dar ilgai. Žinoma, sodinant mieste augalus, labai svarbi ir profesionali kontrolė, už kurią atsakingi užsakovai. Užsakovas (dažniausiai tai būna savivaldybės) turėtų užtikrinti, kad augalai būtų sodinami pagal projektą, kad jie atitiktų keliamus kokybės reikalavimus, kad būtų tinkamai pasodinti. Už želdinių kontrolę atsakingas specialistas galėtų ne tik užtikrinti tinkamą projektų vykdymą, bet ir sutaupyti lėšų, nes nebereikėtų vėliau atsodinti neprigijusių ar netinkamai pasodintų augalų. Be to, pasodinus augalus mieste, reikia nepamiršti ir tinkamos augalų priežiūros. „Medžiai ir kiti augalai kenčia nuo sausrų arba netinkamo laistymo, juos puola ligos, įvairūs kenkėjai, o žiemą jiems kenkia keliuose barstomos druskos. Tiek augalas, tiek jo pasodinimas kainuoja, todėl tinkamai augalų priežiūrai irgi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad nebūtų švaistomos lėšos“, – pastebi UAB „Megaplantas“ specialistai. Visa tai reikalinga, jei norim, kad žaluma džiugintų ne tik mus, bet ir ateities miestiečių kartas.

69


VIENA NAUJOS KARTOS KOMUNALINĖ

MAŠINA PAKEIČIA

50 ŠLUOTŲ

J

au įprasta, kad informuojant apie oro sąlygas būna pranešama ir apie oro taršą kietosiomis dalelėmis, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai. Vikipedijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis sukėlė 22 tūkst.–52 tūkst. mirčių per metus JAV (nuo 2000 m.), 2012 m. prisidėjo prie 432 tūkst. priešlaikinių mirčių Europoje ir prie 3 mln. mirčių pasauliniu mastu. Ir tai yra vienas iš svarbiausių faktorių, kodėl valomos ir laistomos gatvės. „Pažiūrėkite į mieste dirbančią komunalinę techniką. Paprastai ant jos yra lipdukas su žyma PM10. Tai rodo, kad tokia mašina surenka kietąsias daleles, kurių skersmuo neviršija 10 μm (mikrometro arba mikronų)“, – pasakoja įmonės „Komuva“ direktorius Vidas Kuizinas, pastebėdamas, kad šiuo metu komunalinių mašinų rinkoje jau yra PM2.5 mašinų, surenkančių kietąsias daleles, kurių skersmuo neviršija 2,5 μm. Lietuvoje vykdoma programa „Oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimas, atnaujinant gatvių priežiūros ir valymo technologijas“, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Lėšos skiriamos įsigyti mašinas – vakuuminius siurblius su ne žemesniu efektyvumu negu PM10. Ne viena Lietuvos savivaldybė pasinaudojo šia galimybe ir įsigijo modernią miestų valymo įrangą. Viena iš tokių – Klaipėdos savivaldybė, šį pavasarį iš „Komuvos“ įsigijusi 3 naujas

70

„Aebi Schmidt International AG“ (Vokietija) šaligatviams, pėsčiųjų ir dviračių takams skirtas mašinas bei vieną siauroms gatvelėms valyti. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, šių pokyčių tikslas – mažesnė aplinkos tarša. Analogiškas taršą kietosiomis dalelėmis mažinančias mašinas įsigijo ir ne viena kita savivaldybė: Panevėžio, Šiaulių, Kauno bei kt. Kai kurios mažesnės savivaldybės įsigyja ir naudotos (2–4 metų) komunalinės technikos, kuri, pasak „Komuvos“ vadovo, efektyvumu nelabai nusileidžia naujoms, tik gali prisireikti daugiau lėšų remontui, todėl ji nebus tokia rentabili. „Naujos technikos pardavimas neretai prasideda nuo naudotos, – sako V. Kuizinas. – Pamatęs naudą, klientas paprastai visada įsigyja ir naują.“ Skiriamasis naujos kartos komunalinių mašinų bruožas – vakuuminiai siurbliai, kurios veikia panašiu į buitinių dulkių siurblių veikimo principą. Tokių komunalinių mašinų bunkerio talpa siekia 2–9 kub. m. Jos valo ir plauna gatves, taip miestuose mažindamos pavojingą taršą kietosiomis dalelėmis. Vakuuminėmis mašinomis valomi ir lėktuvų kilimo-tūpimo takai, kuriems keliami aukšti saugumo reikalavimai, lemiami ir švaraus paviršiaus. Pridėtinę šių mašinų naudą pamatė ir operatyviai panaudojo Vilniaus „Grinda“, kuri per karantiną dezinfekavo didžiausio transporto ir pėsčiųjų eismo intensyvumo

gatves. Dezinfekcines priemones į vakuumines mašinas galima pilti ir naudoti ne tik plaunant, bet ir šluojant gatves. Viena vakuuminė mašina gali atlikti 50 valytojų darbą – ji atlieka daug įvairių funkcijų, kurios tiesiog užprogramuojamos. Mašina ne tik dirba efektyviau ir greičiau, bet ir atlaisvina žmones nuo darbo taršioje aplinkoje, kai tenka grandyti sunkiai prieinamas vietas (pavyzdžiui, šaligatvių bortelių pakraščius). Mašina su vieliniais šepečiais lengvai ir neteršdama aplinkos tokį suvažinėtą gruntą pakelia ir susiurbia. Ta pati mašina gali būti pritaikyta sniegui nuo kelių valyti, slidumui mažinti naudojant druskos barstytuvus, ar dirbti kaip vakuuminis siurblys, susiurbiantis medžių lapus ir kitas aplinkos šiukšles. Be to, speciali įranga gali būti montuojama ant elementarių sunkvežimių. „Jeigu reikėtų įvardinti idealų komplektą miestui valyti – neabejotinai tai būtų daugiafunkcė komunalinė mašina, pritaikyta ištisus metus valyti gatves, viešąsias erdves nuo purvo ir sniego. Reikia tik pakeisti įrangą“, – sako „Komuvos“ vadovas, parodydamas, kaip nesudėtingai galima palaikyti mieste švarą, mažinti pavojingas kietąsias daleles ir efektyvinti darbą. Be jau minėtos „Aebi Schmidt International AG“, „Komuva“ bendradarbiauja ir su kitomis Vokietijos (DUCKER, MULAG, HOLDER) bei Austrijos („Kahlbacher Machinery“) įmonėmis – yra jų prekybos partneris Lietuvoje. „Komuvos“ nuotr.

Užsak. Nr. 20/99

VIENAS IŠ CIVILIZACIJOS RODIKLIŲ – RANKŲ DARBO KEITIMAS MAŠINOMIS, MECHANIZMAIS. IR NE TIK. PANDEMIJA RODO, KAD MAŠINOS YRA NEPAKEIČIAMOS MAŽINANT UŽSIKRĖTIMO KORONAVIRUSU GRĖSMES.


Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

71


KAIP SĖKMINGAI

DALYVAUTI VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE? NE VIENAM VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DALYVIUI BENT KARTĄ TEKO PATEKTI Į SITUACIJĄ, KAI JŲ PASIŪLYMAS BUVO ATMESTAS DĖL FORMALUMŲ. ŠIAURĖS ŠALIŲ TEISINIŲ PASLAUGŲ BENDROVĖS „FONDIA LIETUVA“ VYR. TEISININKAS TOMAS PAULAUSKAS SAKO, KAD, DALYVAUJANT VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE, DAŽNIAUSIAI PASITAIKO TOKIOS KLAIDOS: PASIŪLYMAS NEATITINKA REIKALAVIMŲ, TECHNINĖS KLAIDOS, LAIKU NEPATEIKTA INFORMACIJA, PER DIDELĖ PASIŪLYMO KAINA. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ EKSPERTO TEIGIMU, DIDESNIS TIEKĖJŲ PASIRUOŠIMAS PADĖTŲ SUTAUPYTI LAIKO IR IŠVENGTI NEPIGIAI KAINUOJANČIŲ BYLINĖJIMOSI PROCESŲ TEISMUOSE.

„Fondia Lietuva“ vyr. teisininkas Tomas Paulauskas

72


DAŽNAI PASITAIKANTI KLAIDA – REIKALAVIMŲ NEATITIKIMAS IR TECHNINĖS KLAIDOS Dažnai pasiūlymai atmetami dėl to, kad jie neatitinka pirkėjo reikalavimų, kad kartu su pasiūlymu nepateikiami perkančiosios organizacijos reikalaujami dokumentai. Tarp tokių dokumentų gali būti detalūs projektai, darbų vykdymo grafikai ir panašiai. Tiekėjai padaro ir kitų klaidų, kurių po pasiūlymų pateikimo nėra įmanoma ištaisyti. „Fondia Lietuva“ viešųjų pirkimų teisės ekspertas Tomas Paulauskas sako, kad tokios pasiūlymo atmetimo priežastys yra vienos nemaloniausių. „Kai pasiūlymas atmetamas dėl techninių klaidų, tiekėjas praranda galimybę toliau dalyvauti pirkime ir jį laimėti. Svarbu labai atidžiai skaityti pirkimo sąlygas, svarbesniuose pirkimuose pasitelkti viešųjų pirkimų ekspertus. Mes dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose net turime specialų paslaugų paketą, kuris leidžia protingomis sąnaudomis išvengti apmaudžių klaidų“, – dalinasi patirtimi T. Paulauskas.

PER DIDELĖ KAINA – NEGALITE VIRŠYTI PIRKĖJO NURODYTOS KAINOS „Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali ir dažnu atveju nurodo pirkimui skiriamą lėšų sumą. Jeigu tiekėjo pasiūlymas viršija šią sumą – pasiūlymas atmetamas“, – dalijasi „Fondia Lietuva“ viešųjų pirkimų teisės ekspertas Tomas Paulauskas. Jeigu viešajam pirkimui skiriama suma yra paviešinta, perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymus, viršijančius pirkimo dokumentuose nurodytą sumą. Perkančioji organizacija pirkimui skirtos lėšų sumos gali ir neviešinti. Tokiais atvejais tiekėjai siūlymus teikia nežinodami visų aplinkybių. „Visada galima pasiteirauti, kokią maksimalią pirkimų sumą numatė perkančioji organizacija. Tačiau pastaroji neprivalo pateikti tokios informacijos. Norint išvengti klaidų, galima peržiūrėti viešai teikiamus organizacijų metinius pirkimo planus, kuriuose kartais būna pateikiama preliminari pirkimo vertė“, – pataria T. Paulauskas.

PER MAŽA KAINA – DAR VIENA KLIŪTIS LAIMĖTI Perkančioji organizacija tam tikrais teisės DUOMENŲ TIKSLINIMAS – aktuose numatytais atvejais privalo tiekėjo NE VISIEMS ĮVEIKIAMA KLIŪTIS Tiekėjai praranda galimybę toliau dalyvauti paprašyti pagrįsti ir neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kitais atvejais perkančioji pirkime ir dėl to, kad nespėja pateikti reikalingų dokumentų, informacijos, kurios organizacija tiesiog turi teisę tą padaryti. Tiekėjas, sulaukęs tokio prašymo, privalo prašo perkančioji organizacija. per perkančiosios organizacijos nustatytą „Savo klientams rekomenduoju visada terminą pagrįsti savo siūlomą kainą, atidžiai sekti terminus, prašyti pratęsti duomenų tikslinimo ir pateikimo terminą, pateikti įrodymus. „Ne visada tiekėjai sugeba faktais ir jeigu matote, kad nespėsite laiku jų racionaliais argumentais pagrįsti savo pateikti. Tenka susidurti su atvejais, siūlomą prekių ar paslaugų kainą. Kartais kai tiekėjai tiesiog pamiršta pateikti tiekėjas nėra pajėgus įvykdyti sutartį už informaciją. Būna situacijų, kai tiekėjai pasiūlytą kainą. Pasitaiko situacijų, kai tikslingai neteikia prašomų dokumentų, taip siekdami, kad jų pasiūlymas dėl vienų tiekėjas nepakankamai rimtai sureaguoja į prašymą ir nepateikia tinkamo pagrindimo ar kitų priežasčių būtų atmestas“, – sako ir įrodymų“, – pasakoja T. Paulauskas. „Fondia Lietuva“ viešųjų pirkimų teisės ekspertas. „Fondia Lietuva“ nuotr.

TARPTAUTINIAI PIRKIMAI – BŪTINA ĮSIVERTINTI ŠALYJE TAIKOMŲ REIKALAVIMŲ SPECIFIKĄ Vis daugiau tiekėjų neapsiriboja tik Lietuvos viešaisiais pirkimais. Nepaisant to, kad dauguma viešųjų pirkimų teisinių nuostatų yra įtvirtintos Europos Sąjungos direktyvose, iš esmės dalyvavimas kiekvienos šalies viešųjų pirkimų konkursuose turi savo specifiką. Skiriasi tiek formalūs reikalavimai, tiek pats procesas. Pavyzdžiui, Lenkijoje, dažnai prašoma originalių, notariškai patvirtintų dokumentų, taikoma nemažai formalių reikalavimų. Estijoje atvirkščiai – jeigu pirkimo dokumentai parengti ir anglų kalba, sėkmingam dalyvavimui dažnu atveju pakanka viešųjų pirkimų sistemoje pateiktoje formoje įrašyti siūlomo objekto kainą ir prisegti skenuotas prašomų dokumentų kopijas.  „SVARBU LABAI ATIDŽIAI SKAITYTI PIRKIMO SĄLYGAS, SVARBESNIUOSE PIRKIMUOSE PASITELKTI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ EKSPERTUS. MES DALYVAUJANTIEMS VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE NET TURIME SPECIALŲ PASLAUGŲ PAKETĄ, KURIS LEIDŽIA PROTINGOMIS SĄNAUDOMIS IŠVENGTI APMAUDŽIŲ KLAIDŲ“, – DALINASI PATIRTIMI T. PAULAUSKAS.

73


BETONO ARMAVIMAS

NAUDOJANT POLIPROPILENO FIBRĄ – PIGESNIS IR EKOLOGIŠKESNIS PASIRINKIMAS BETONAS YRA VIENA ENERGIJAI IMLIAUSIŲ STATYBŲ SEKTORIUJE NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ. TAUPANT LĖŠAS, LAIKĄ IR IEŠKANT GAMTAI DRAUGIŠKŲ SPRENDIMŲ, BETONO DARBAMS VIS DAŽNIAU NAUDOJAMA NE METALINĖ ARMATŪRA, O POLIPROPILENO FIBROS. VISO GYVAVIMO CIKLO METU ŠIS PASIRINKIMAS Į APLINKĄ IŠMETAMO CO2 KIEKĮ GALI SUMAŽINTI IKI 90 PROC.

E

kologijos kontekste statinių tvarumas tampa ne mažiau svarbus nei energinis naudingumas. Statybų profesionalai įsitikinę – tik laiko klausimas, kada pastato „žalumą“ įrodantis sertifikatas bus privalomas. Tad statytojai vis labiau vertina tvarius sprendimus ir aplinkai draugiškas medžiagas. Inovatyvūs betono armavimo sprendimai leidžia sunaudoti gerokai mažiau medžiagų ir ženkliai sumažinti taršą.

IKI 90 PROC. MAŽESNĖ CO2 TARŠA Pasak Andriaus Karpausko, kurio vadovaujama bendrovė „PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos „Adfil“ atstovė Baltijos šalių rinkoms, 1000 kub. m (apie 5000 kv. m) betono projektui prireiktų pilno 74

sunkvežimio – apie 25 t – plieninės armatūros. Tam pačiam tūriui armuoti pakanka vos 3 t polipropileno fibrų „DURUS® EasyFinish“. Taigi, žala aplinkai mažinama visuose produkto gyvavimo ciklo etapuose – žaliavos gamybai paruošimo, gamybos, transportavimo, armavimo ir utilizavimo. Polipropilenas, iš kurio gaminamos armavimo fibros, yra visiškai perdirbamas. Danijos inžinerijos kompanijų „Cowi“ ir „Ramboll“ skaičiavimai su betono armavimui naudojama polipropileno fibra „DURUS® EasyFinish“ rodo: į aplinką išmetama 60–90 proc. mažiau CO2 nei renkantis plieninę armatūrą ar plienines fibras. Produkto poveikio aplinkai deklaracija (Environmental product declaration) parengta įvertinus

visą gyvavimo ciklą. „Šis dokumentas individualiai įvertina kiekvieną projektą. Žinodami, kiek buvo numatyta naudoti armatūros tinklų, ir kiek buvo panaudota polipropileno fibrų vietoj jų, galime tiksliai suskaičiuoti, kiek sutaupoma kiekvienu atveju“, – sako A. Karpauskas. UŽTIKRINTAS ILGAAMŽIŠKUMAS Bene didžiausias polipropileno fibrų privalumas – geras atsparumas aplinkos (druskų, šarmų, rūgščių, drėgmės) poveikiui. Tradicinės betono armavimo medžiagos yra linkusios koroduoti. Neretai lauke laikomi armatūros tinklai rūdyti pradeda dar net nepanaudoti. Nevalomos rūdys ir progresuojanti korozija vėliau ima plėšyti betoną iš vidaus. Polipropileno fibros yra gerokai ilgaamžiškesnės.


STATYBOS PRAMONĖ

„ARMUOJANT POLIPROPILENO FIBRA, KOROZIJOS RIZIKOS VISIŠKAI IŠVENGIAMA. ŠIS SPRENDINYS GREITINA STATYBĄ IR APIE 30 PROC. JĄ ATPIGINA“, – AKCENTUOJA A. KARPAUSKAS.

poveikį ir žalą aplinkai. Produkto poveikio aplinkai deklaracija ir oficialūs skaičiavimai, kiek sumažinama CO2 emisija, gali gerokai SKAIČIAVIMAS ONLINE priartinti visą projektą prie tvarumą Penkerius metus Baltijos šalių rinkoje patvirtinančio sertifikato. veikianti bendrovė „PP Baltic“ siūlo ne tik Bendrovė visą dėmesį skiria polipropileno kokybiškus produktus – polipropileno fibrą fibromis armuoto betono sprendiniams. betonui armuoti, „DURUS® EasyFinish“ ir Projektams pateikiami visi būtini polipropileno plaušą prevencijai nuo skaičiavimai. Kartu su Danijoje įsikūrusia mikroįtrūkimų pirminėje betono stingimo inžinerijos kompanija klientams siūlo ir stadijoje, „Crackstop®“, – bet ir tvarius naujovę – online skaičiavimų sistemą, betonavimo sprendimus, kurie taupo greitai atliekančią pirminius skaičiavimus ir laiką, lėšas, ženkliai mažina atmosferos įvertinančią, ar sprendinys įmanomas.

„PP Baltic“ iliustr.

mūsų šalyje ši sritis dar nėra tinkamai išnaudojama.

Užsak. Nr. 20/103

„Armuojant polipropileno fibra, korozijos rizikos visiškai išvengiama. Šis sprendinys greitina statybą ir apie 30 proc. ją atpigina“, – akcentuoja A. Karpauskas. Susidomėjimas gamtai draugiška armavimo medžiaga kasmet auga. Lietuvoje produktai dažniausiai naudojami betonuojant lauko aikšteles, parkavimo plotus, požemines teritorijas – vietas, kur itin svarbus atsparumas aplinkos poveikiui. Skandinavų pavyzdys rodo, kad šis armavimo būdas puikiai tinka net pamatus iš dalies armuoti, bet, pasak A. Karpausko,

75


AB „DETONAS“ LIETUVOJE

76

„Pastačius gamybos liniją, bus naudojama šiuolaikiška sprogdinimo darbų technologija, plačiai paplitusi užsienio šalyse. Tai užtikrins bendrovės konkurencingumą Lietuvoje, atvers galimybes skverbtis į užsienio rinkas. Naudodami naują sprogdinimo technologiją, tikimės patenkinti kiekvienais metais vis griežtėjančius užsakovų reikalavimus uolienai smulkinti“, – pabrėžia AB „Detonas“ direktorius Vaidas Zubavičius. Sprogdinimo darbai dolomito ir klinčių karjeruose generuoja didžiausią įmonės pajamų dalį. Šia veikla bendrovė užsiima nuo 1959 m. Taip pat griauna įvairios paskirties statinius, betonines, gelžbetonines bei plytines konstrukcijas, sprogdina kaminus, vandens bokštus, atlieka seisminės žvalgybos tyrimų darbus. Šiuo metu veikia trys padaliniai, vykdantys gręžimo ir sprogdinimo darbus visoje Lietuvoje. Bendrovėje įdiegta kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001 sertifikatus, išduotas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Gamins matricą ir skystą sprogmenį Biri sprogstamoji medžiaga „Dinamonas Ros“, kurią įmonė gamino ir naudojo nuo 1996-ųjų, neatspari vandeniui. Karjeruose purenant uolienas, daugelis gręžinių būna užlieti vandens, tad daug pastangų ir laiko tenka skirti šiai medžiagai patronuoti, siekiant apsaugoti nuo ištirpimo. Naująją emulsinę sprogstamąją medžiagą bus galima pilti tiesiog į gręžinį. Naudojant naujus sprogmenis, ženkliai sumažės rankų darbo ir gaminant sprogmenis, ir vykdant sprogdinimo darbus karjeruose. Taip pat pakaks įvežti 3 kartus mažiau sprogstamosios medžiagos. Gamykla tieks 2 produktus: sprogmenų gamyboje naudojamą emulsinę matricą

ir skystą sprogmenį (amonio nitrato emulsiją). V. Zubavičius atkreipia dėmesį, kad gamindama sprogstamąją medžiagą įmonė turės galimybę kontroliuoti jos kokybę bei varijuoti jos savybėmis pagal uolienos tipą, kietumą ir užsakovo pageidavimus. Gamyba bus visiškai automatizuota Naujoji gamykla statoma Pakruojo rajone, kur įsikūręs vienas iš bendrovės padalinių ir gautas leidimas sprogstamajai medžiagai sandėliuoti. Projektavimo ir statybos darbai vyksta trejus metus. Procesas užsitęsė, nes įmonė nusprendė atsisakyti pirminės idėjos statyti rankiniu būdu valdomą gamyklą ir nusprendė gamybos procesą visiškai automatizuot ir atidaryti šiuolaikišką, šių dienų technologijas atitinkančią gamyklą. Technologiją lietuviai įsigijo iš amerikiečių kompanijos, kuri jau yra pastačiusi apie 30 gamyklų visame pasaulyje. Diegiama kompiuterinė SCADA valdymo platforma. Tokiu būdu gamybos proceso metu ceche dirbs tik du operatoriai. Visai įrangai keliami griežčiausi patikimumo reikalavimai. Darbų sąmata siekia 1,7 mln. Eur. Didžiąją dalį sudaro nuosavos bendrovės lėšos, likusią – banko paskola. Gamykla labai naši – dabartinį įmonės savaitinį poreikį ji galės patenkinti per vienos dienos gamybos ciklą. Ateityje planuojama diegti ir automatizuotą sprogstamosios medžiagos patronavimo liniją. „Šis projektas yra didžiulė investicija, patenkinant pagrindinių klientų lūkesčius, svarbus svertas tolimesniam bendradarbiavimui su esamais ir potencialiais klientais bei pagrindas siekiant efektyvinti gamybos procesus“, – naudas įvardino AB „Detonas“ direktorius V. Zubavičius. 

„Detono“ nuotr.

DOLOMITAS IR KLINTYS LIETUVOJE EKSPLOATUOJAMUOSE KARJERUOSE DAŽNIAUSIAI SMULKINAMI SPROGDINANT. VYKDANT SPROGDINIMO DARBUS, DAŽNAI SUSIDURIAMA SU VANDENS UŽLIETAIS GRĘŽINIAIS, TODĖL VALSTYBĖS VALDOMA AB „DETONAS“ NUTARĖ PRADĖTI GAMINTI EMULSINĘ SPROGSTAMĄJĄ MEDŽIAGĄ, KURI NEBIJO DRĖGMĖS. NAUJA GAMYKLA KYLA PAKRUOJO RAJONE.

Užsak. Nr. 20/115

GAMINS DRĖGMEI ATSPARIUS SPROGMENIS


STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT 77


SIDABRO SAVYBES PANAUDOJO KURDAMI NAUJOS KARTOS DAŽUS

TOPCOLOR ARGENTUM7

LIETŪS IR KLIMATO ATŠILIMAS GRASINA NEPAGEIDAUJAMA DRĖGME, KURI SUKURIA SĄLYGAS PELĖSIUI, ĮVAIRIOMS BAKTERIJOMS ATSIRASTI. TODĖL KURIANT STATYBOS PRODUKTUS, YPAČ DAŽUS, BŪTINA RASTI SPRENDIMUS, KURIE PRODUKTUS DARYTŲ ATSPARIUS GAMTOS SĄLYGOMS.

KAS YRA „TOPCOLOR ARGENTUM7“ „Topcolor Argentum7“ yra naujos kartos dažai, kurių sudėtyje yra priedų, veikiančių bakterijas, pelėsį, kitus grybelius. Vienas tokių priedų, kurio pavadinimas tapo ir skiriamuoju dažų pavadinimu, yra sidabro jonai. Antibakterinis sidabro veikimas žinomas nuo seniausių laikų. Dar Romos imperijoje sidabriniai indai buvo naudojami laikyti vynui, saugant jį nuo gedimo. Šveicarijos oro uostuose yra oro filtrų, padengtų sidabru, taip užkertant kelią bakterijų dauginimuisi. Japonijoje sidabras pasitelkiamas kovojant su ore esančiais toksinais ir kitais pramoniniais teršalais. „Topcolor Argentum7“ yra priešbakterinis

medieną“, – vardina dažų žinovas. „Topcolor Argentum7“ – pirmos atsparumo klasės dažai. Tai reiškia, kad sienų priežiūra nekels jokių problemų. Kaip ir įprastiniai dažai, „Topcolor Argentum7“ gali būti įvairių spalvų: pigmentavimo sistemoje yra daugiau nei 10 tūkst. atspalvių. „Topcolor Argentum7“ panaudojimas yra itin KAM NAUDOJAMI „TOPCOLOR platus. Šis biocidinis produktas naudojamas ARGENTUM7“ ne tik gydymo, sveikatos priežiūros ar Tai sienų ir lubų vidaus patalpose, kurioms maitinimo įstaigose, vaikų darželiuose, bet ir keliami aukšti higienos reikalavimai, gyvenamuosiuose namuose, nes bakterijos dažai. „Topcolor Argentum7“ yra biocidinis ir pelėsis problemų kelia įvairios paskirties produktas. Jo sudėtyje yra veikliųjų pastatams. „Topcolor Argentum7“ dažus jau medžiagų, kurios naikina, sulaiko, nukenksmina kenksminguosius organizmus, įvertino ne tik Lietuvos, bet užsienio klientai.  užkerta kelią jų poveikiui. „Topcolor Argentum7“ yra skirtas apsaugoti sienas bei lubas nuo kenksmingų mikroorganizmų (bakterijų, grybų, pelėsio) augimo. Dėl šių savybių dažai „Topcolor Argentum7“ gali būti naudojami sveikatos priežiūros įstaigų, mokyklų, maisto pramonės įstaigų ir kitų visuomeninių ir gyvenamųjų patalpų, taip pat biurų sienoms ir luboms. dažas: jis apsaugos sienas nuo nepageidaujamų bakterijų, tad galėsite būti ramūs – sienose nesiveis jokie mikroorganizmai“, – tvirtina N. Smalskas, pastebėdamas, kad sidabro jonai suteikia apsaugą ir nuo koronaviruso.

PER 10 TŪKST. ATSPALVIŲ „Produktas tinka dažyti praktiškai visiems paviršiams: tinkuotiems ir betoniniams, plytoms, dažomiems tapetams, įvairioms plokštėms ir kitokiems paviršiams, išskyrus

Užsak. Nr. 20/90

„Mūsų technologai susidūrė su dideliu iššūkiu – sukurti ne tik pelėsiams, bet ir bakterijoms atsparius dažus. Rezultatas pateisino lūkesčius: dažai „Topcolor Argentum7“ puikiai saugo ne tik nuo pelėsio, bet ir nuo nepageidaujamų bakterijų“, – džiaugiasi įmonės „TOPCOLOR“ gamybos bei technologinės plėtros direktorius Nerijus Smalskas. Kaip ir daugelis „TOPCOLOR“ produktų, šie dažai buvo sukurti išanalizavus klientų – ne tik profesionalių dizainerių, dažytojų, darbų vadovų, bet ir naujakurių – pastebėjimus, įvertinus poreikį.

„TOPCOLOR“ nuotr. 78


NAUJA FASADŲ SISTEMA:

GREITAS ĮRENGIMAS – PAPRASTA PRIEŽIŪRA – IŠSKIRTINĖ IŠVAIZDA FASADAS – VIZITINĖ PASTATO KORTELĖ, KURIANTI PIRMĄ ĮSPŪDĮ. TAČIAU TVARIOS STATYBOS TIKSLAS YRA UŽTIKRINTI NE TIK KOMFORTĄ AKIMS, BET IR ILGAMETĘ KOKYBĘ. NAUJOJI UAB „KODERUS“ FASADŲ SISTEMA SUJUNGIA APDAILĄ IR APŠILTINIMĄ. ŠIS SPRENDIMAS TAUPO LAIKĄ, MAŽINA ĮRENGIMO KAINĄ IR IŠLAIKO AUKŠČIAUSIUS KOKYBĖS STANDARTUS.

F

asado įrengimas yra vienas daugiausiai kruopštumo reikalaujančių statybos etapų. Itin svarbu užtikrinti, kad būtų išlaikytas atsparumas nuolatiniam aplinkos poveikiui, kad būtų apsaugotas šiltinamasis sluoksnis. UAB „Koderus“ rado būdą, kaip šį atsakingą procesą pagreitinti. Įmonė sukūrė ir patentavo termoizoliacines fasado apdailos plokštes. Šiltinimo blokas iš polistireninio putplasčio ir betoninė plokštė tarpusavyje sujungiami betono tvirtėjimo cheminės reakcijos metu, kai betonas įsiskverbia į putplasčio poras, užtikrindamas itin gerą sukibimą. Tokia pastatų fasadų sistema sėkmingai atlaikė visus būtinus šilumos, oro, garso laidumo, atsparumo ugniai bandymus.

problemą sprendžia angokraščius formuodami specialiais kampiniais blokeliais, kuriuos tereikia priklijuoti. Trumpesni montavimo procesai sumažina išlaidas darbo jėgai.

GALIMYBĖ KURTI IŠSKIRTINĮ FASADO DIZAINĄ Tačiau svarbiausia statybose ne sklandus ir greitas įrengimo procesas, o rezultatas. Pirmiausia į akis krenta pastato išvaizda. „Naudojant mūsų produktus, galima suformuoti daugybę skirtingų apdailos variantų. Fasadų sistemos blokeliai yra įvairių spalvų ir faktūrų. Šiuo metu populiariausia klinties plokščių imitacija. Taip pat siūlome senovinių plytų bei skalūno imitacijas, o vienas naujausių produktų – 3 D apdailinės plokštės“, – NAUJA TECHNOLOGIJA DVIGUBAI plačias pasirinkimo galimybes vardija UAB SUTRUMPINA ĮRENGIMO LAIKĄ „Koderus“ vadovas Domas Raškevičius. Naujoji fasadų apšiltinimo sistema su Ieškant išskirtinių dizaino sprendimų, integruota apdaila paspartina darbus siūloma derinti įvairių spalvų ir paviršių dvigubai, lyginant su tinkuojamu fasadu. plokštes. Yra ir individualių spalvų bei Procesas greitesnis, nes išvengiama daugybės etapų, būtinų pasirinkus tradicinę faktūrų gamybos galimybė. fasado apdailą. Be to, įrengimo darbus NESUDĖTINGA FASADO PRIEŽIŪRA galima atlikti bet kokiu oru beveik ištisus Fasadas montuojamas taip, kad prireikus metus. būtų nesunku išimti atskirą plokštę ir ją Naudojami specialūs klijai, tarpai tarp pakeisti nauja. D. Raškevičius pabrėžia, kad plokščių užpildomi montavimo putomis. vientisas šiltinimo ir apdailos sluoksnių Dažnai itin daug laiko bei profesionalumo blokas užtikrina homogeniškumą. įrengiant fasadą pareikalauja šiltinimas Spalva nesiskiria, net paviršiuje atsiradus aplink langus ir duris. „Koderus“ šią

įbrėžimų ar po šlifavimo. Betono plokštes paprasta nuplauti naudojant aukšto slėgio srovę. Užrašus purškiamais dažais galima pašalinti mechaniniu būdu. Esant poreikiui, hidrofobiškumą didina papildomas impregnavimas. Plokštės iš gamyklos yra tiekiamos su hidrofobiškumą užtikrinančiais priedais, dėl to klientui papildomai nereikia rūpintis medžiagos impregnavimu. ATSPARUS APLINKAI IR ILGAAMŽIS SPRENDIMAS Fasadą kasdien veikia temperatūrų pokyčiai, drėgmė, saulės spinduliai. Patvarumą ir ilgaamžiškumą užtikrina apdailai naudojamas betono mišinys. Dėl atsparumo aplinkos poveikiui ir nesudėtingos priežiūros sistema puikai tinka apšiltinti ir cokolinį aukštą, ir pastatams miškingose vietose. Suliejant betoną su apšiltinimo medžiaga nenaudojami klijai. Taip išvengiama apdailos atsiskyrimo nuo apšiltinimo sluoksnio rizikos. Papildomo atsparumo apkrovoms suteikia mechaninio tvirtinimo elementai, skirti kiekvienai fasado detalei. Naujoji fasadų sistema dėl aukšto priešgaisrinio rodiklio tinka ir individualiems namams bei kotedžams, ir daugiabučiams. Be to, joje nėra šalčio tiltų. Šiltinimo elementai montuojami vidinėje apšiltinimo pusėje. Išvengiama kontakto su išore ir papildomų elementų šiltinimo. Tai svarbu siekiant kuo aukštesnės pastato energinės klasės.

„Koderus“ iliustr. 79


STATYBOS PRAMONĖ

KUO LIETUVIŠKA INŽINERIJA

SUDOMINO PIETŲ KORĖJOS STATYBŲ RINKĄ? Penktas įmonės projektuotas pastatas – „Cooling Tower“ vandens aušinimo bokštas Daesan regione – jau eksploatuojamas, o šiuo metu įmonė dalyvauja itin didelių, net 4 kartus didesnių, negu jau įgyvendintas, projektų konkursuose. SPECIALISTŲ IEŠKOJO VISAME PASAULYJE Praėjusį rudenį Pietų Korėjoje biurą atidariusios bendrovės pardavimų atstovas Karolis Petrauskas sako, kad juos į tolimą rinką atviliojo vietinės tendencijos. Nors daugelį metų šalyje dominavo monolitinės gelžbetonio konstrukcijos, pastaruoju metu vis dažniau atsigręžiama į greitesnį statybų procesą ir surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas, kurios garantuoja mažesnes, labiau kontroliuojamas sąnaudas. „Regione po truputį keičiasi kurį laiką vyravęs nuogąstavimas, kad surenkamosios konstrukcijos mažiau saugios žemės drebėjimų atveju. Dėl to šalis, daugelyje sričių esanti tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulyje, kiek atsiliko nuo modernių statybų sektoriaus tendencijų. Bet situacija keičiasi, ir Pietų Korėja tampa dar patrauklesne rinka plėtrai“, – aiškina K. Petrauskas. Korėjiečius persigalvoti verčia pasaulyje stebimi pokyčiai: monolitinių konstrukcijų kainą augina didėjantis statybininkų atlyginimas. Tad parankiau naudoti surenkamuosius elementus, kurie taupo statybai skirtą laiką, taigi ir lėšas. „INHUS Engineering“ plėtra šios šalies rinkoje – dar vienas įrodymas, kad išsivysčiusiose šalyse konkurencinę kovą laimi kokybė ir patikimumas. 80

ITIN SUDĖTINGAS PROJEKTAS – DAR KITOJE PASAULIO PUSĖJE Pats vandens aušinimo bokšto projektas buvo sudėtingas ne vien dėl to, jog privalu užtikrinti jo atsparumą žemės drebėjimams – vadinasi, suprojektuoti tokias varžtines gelžbetonio jungtis, kurios neiširtų seisminių judėjimų metu, – bet ir dėl pačios pastato funkcijos. Vandens aušinimui skirtame bokšte jungtis reikėjo apsaugoti ir nuo drėgmės. Bendradarbiaujant su „Peikko Group“ atstovybėmis Kinijoje ir Pietų Korėjoje, projektavimo metu buvo parinkti optimaliausi sprendiniai, tenkinantys seismikos reikalavimus bei užtikrinantys greitą, saugų ir efektyvų konstrukcijų gamybos ir montavimo procesą. „Šiame projekte esame atsakingi tik už pastato projektavimą, tačiau mūsų „Design – build" (liet. Projektavimas – statyba) darbo principas, kuriuo dirbdamos vadovaujasi „INHUS“ grupės įmonės, leido iš anksto suplanuoti tolesnius žingsnius taip, kad statytojai galėjo atlikti darbus paprasčiau ir spėti viską atlikti laiku, nors statybų trukmės apribojimai labai spaudė. Tad praktika, kurią naudojame „INHUS“ grupės projektuose, paranki juos vystant net ir kitame žemyne“, – sako K. Petrauskas. „COOLING TOWER“ PRIPAŽINTAS GERIAUSIU LIETUVOS BIM PROJEKTU UŽSIENYJE Vandens aušinimo bokštas „Cooling Tower“ jau sėkmingai eksploatuojamas, o „INHUS Engineering“ konkurse „Lietuvos BIM projektai 2020“ už šį objektą pelnė

geriausio BIM projekto užsienyje apdovanojimą. Užsakovams „Cooling Tower“ projektas buvo pirmasis, įgyvendintas BIM aplinkoje. Tokį sprendimą pasiūlė rangovai, kuriems buvo svarbu objektą pastatyti per kuo trumpesnį laiką. Lietuvos specialistai jau turi praktikos, kad BIM leidžia maksimaliai tiksliai suplanuoti gamybos ir montavimo procesus. „Ypač didelis dėmesys buvo sutelktas į priešprojektinę stadiją: tada į procesą buvo įtrauktas ne tik technologinės įrangos tiekėjas, bet ir gelžbetonio bei klojinių gamintojai (elementai gaminti specialiose metalinėse formose), montuotojas, buvo tariamasi ir su armatūros tiekėjais“, – pasakojo K. Petrauskas. Rangovo situacija tapo išskirtinė – montavimui buvo skirta kur kas mažiau laiko negu gamybai. Todėl buvo apsispręsta projektuoti sudėtingesnės geometrijos elementus. Toks sprendimas sumažino bendrą elementų kiekį ir sutrumpino montavimo etapą. Ir kaip tik šis sprendimas optimaliai patenkino BIM naudojimą, nes sudarė galimybes per trumpą laiką suderinti būtinus procesus tarp visų tiekimo grandžių. Lietuvos specialistai Pietų Korėjoje mato didžiulį nekilnojamo turto ir statybų rinkos potencialą. Jie tikisi, kad šios šalies statytojai įvertins naujas statybos sektoriaus galimybes, kurias, įgyvendindama „Cooling Tower“ projektą, pademonstravo „INHUS Engineering“.  „INHUS Engineering“ iliustr.

Užsak. Nr. 20/91

LIETUVIŠKA KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO BENDROVĖ „INHUS ENGINEERING“, PRIKLAUSANTI „INHUS“ ĮMONIŲ GRUPEI BEI EKSPORTUOJANTI INŽINERINES PASLAUGAS Į ĮVAIRIAS ŠALIS, NAUJAUSIA PLĖTROS KRYPTIMI PASIRINKO EGZOTIŠKĄ IR KULTŪROS POŽIŪRIU VISAI KITOKIĄ PIETŲ KORĖJOS RINKĄ.


METUS

LYDERIS LIETUVOJE

Jubiliejinės nuolaidos stogams iki

25%!

Švęskime kartu!

20

AKCIJOS TAISYKLĖS:

% nuolaida suteikiama įsigyjant ne mažiau nei 60 m2 stogo dangos.

Papildoma nuolaida visam užsakymui

suteikiama kartu įsigyjant:

plius 1% plius 1%

– „Ruukki” lietaus nuvedimo sistemą

plius 1% plius 1%

– „Ruukki FIX” difuzinę plėvelę

plius 1%

– „Ruukki” stogo sraigtus

– bent vieną iš „Ruukki” stogo saugos elementų

– pakalimų profilį „Ruukki Soffit”

Užsakant to paties gamintojo komplektaciją, užtikrinamas stogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų vientisumas. Akcija galioja nuo 2020.09.01 iki 2020.11.30

ruukki.lt/akcijos-taisykles

81


inkoje sutinkami trys pagrindiniai pramoninių betoninių grindų tipai: šlifuotos, lauko aikštelių ir pagrindas kitoms dangoms. Naujausia tendencija, kuri tampa itin ryški – šlifuotos dangos, anksčiau naudotos tik sandėliavimo, logistikos patalpose, tampa įprasta biuruose ir gyvenamosiose patalpose. Specialistai įsitikinę: tai lemia aplinkybė, kad šios dangos yra ne tik vizualiai patrauklios, bet ir itin paprastai prižiūrimos, valomos, šluojamos. Įrengiant šlifuotas betonines pramonines grindis, vienas svarbiausių pasirinkimų yra tinkama betono markė ir profesionalus tokio betono tiekėjas. Nes kaip tik šios dedamosios, kaip akcentuoja įmonės „Tatoma“ vadovas T. Nausėda, lemia galutinį rezultatą, dangos vizualinį patrauklumą, ilgaamžiškumą, lygų paviršių ir kokybę. „Betono markė kiekvienam objektui parenkama pagal jo tipą, paskirtį. Dangą projektuojame patys arba įrengiame pagal jau parengtą projektą. Jame pagal funkcijas turi būti parinktas betoninių grindų storis, armavimo tipas, – vardina T. Nausėda. – Armavimui paprastai naudojamas metalinis armatūros tinklas, plieninė fibra. Kartais naudojama ir Lietuvoje vis dar naujiena esanti polipropileninė fibra, nors pasaulyje šis būdas jau žinomas seniai.“ Teisingai parinktos pramoninių grindų dedamosios, tarp kurių yra ir lauko bei vidaus sąlygos, lemia jų ilgaamžiškumą. Nors profesionalų patarimai gali padėti įsirengti dangą, kuri tarnaus 10–20 metų, ne vienas užsakovas pasirenka pigesnius, todėl ir trumpesnius eksploatavimo be remonto variantus, kai danga nusidėvi 2–3 kartus greičiau: remonto prisireikia jau po 5–7 metų. Ilgaamžiškumą lemiantis kainų skirtumas siekia 20–30 proc. ar net mažiau. „Jeigu užsakovas į grindų dangą investuoja, pvz., 30 tūkst. eurų, o ilgaamžiškumui užtikrinti reikia pridėti 2 tūkst. eurų ir gauti geresnį variantą, neretai atsisakoma“, – neefektyviais taupymo variantais dalijasi T. Nausėda. Įrengiant šlifuotas grindų dangas įvairios paskirties pastatuose, naudojamos tos pat medžiagos, paviršiaus užbaigimo būdas – skiriasi tik dangos storis, armavimo tipas, barstomi pabarstai ir betoną apsauganti chemija, kuriuos lemia naudojimas arba

trintis. Beje, įdomi profesionalų pastebėta detalė: žmogus taip greitai „nuvaikšto“ grindis, kad jas tenka įrengti taip pat, kaip logistikos sandėliui. Todėl svarbu tokias dangas papildomai sutvirtinti mineraliniais betono paviršiaus kietikliais (pabarstais). Šlifuotos grindys gali būti įvairių raštų, spalvų: jos dažomos arba į betoną maišomas spalvotas kietiklis, todėl ilgaamžiškumui tai neturi jokios reikšmės. Biurų grindų danga paprastai papildomai poliruojama dėl estetinio vaizdo, siekiant intensyvesnio blizgumo, kuris gali siekti 30–70 proc. Lauko aikštelėms taip pat vis dažniau renkamasi ne asfalto, o betono danga. ŠLIFUOTOS PRAMONINĖS BETONINĖS Kaip ir šlifuotų grindų atveju, svarbu GRINDYS IŠ SANDĖLIŲ, LOGISTIKOS PASTATŲ parinkti tinkamą betono markę. Kaip pastebi T. Nausėda, Lietuvoje įprasta rinktis VIS INTENSYVIAU KELIASI Į BIURUS IR tradicinę markę, kuri be remonto bus GYVENAMĄSIAS ERDVES. TADAS NAUSĖDA, tinkama tik 3–5 metus, vėliau paviršius UAB „TATOMA“ DIREKTORIUS, SAKO, KAD TAI gali tapti duobėtas, nepatrauklus akiai. LEMIA NE TIK GRINDŲ DANGŲ MADA, JOS Svarbu ir tinkamai parengti žemės gruntą, nes jis gali lemti įdubas ir betono lūžius. TENDENCIJOS, BET IR ITIN PAPRASTA JŲ Jeigu gruntas bus tinkamai sutankintas, PRIEŽIŪRA. mažiau lėšų reikės skirti ir betonui, akcentuoja T. Nausėda. Jo žodžiais, tinkamai suderinus visas lauko aikštelės dedamąsias, danga tarnaus 30–40 metų, nors paprastai Lietuvoje ji remonto prašosi jau po 10–15 metų. Trukmę lemia ir priežiūra, ir naudojimo sąlygos, ir tinkamas projektas, kuris turi atitikti naudojimo sąlygas. Todėl jau prieš keletą metų „Tatoma“ parengė ir vis tobulina Betoninių pramoninių grindų priežiūros žinyną klientams. Trečia sritis, kurią išskiria T. Nausėda, – pagrindo kitoms dangoms įrengimas. Tai yra jau minėti objektai, tačiau juose ant pramoninio betoninio pagrindo įrenginėjamos kitos dangos.

PRAMONINĖS

BETONINĖS GRINDYS UŽKARIAUJA BIURŲ IR GYVENAMĄJĄ APLINKĄ

Ką svarbu žinoti, renkantis betonines pramonines grindis: • Kiek apkrauta bus danga – kokia veikla, vaikščios ar važinės, kokio svorio technika. • Pasirengimas – pastatas turi būti užsandarintas, nes įrengiant šlifuotas grindis, reikia vengti kritulių, didelių skersvėjų, intensyvios saulės. • Teisingai įrengtos grindys bus ilgaamžės. • Priežiūra – galima plauti tik su vandeniu, be jokių agresyvių priemonių.  „Tatomos“ nuotr.

82 82

Užsak. Nr. 20/113

R


ARMUOTO BETONO PLOKŠTĖS DAKOBET VERSLO NAMAI PAUPYS AUTORIUS – AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS VYSTYTOJAS - UAB „DARNU GROUP“ GENERALINIS RANGOVAS – UAB „MITNIJA“ 83


VILNIUS TECH MOKSLINĖS KOMPETENCIJOS IR TECHNOLOGINĖ PAŽANGA –

NAUDA IR STUDENTAMS, IR STATYBŲ VERSLUI

SIEKIANT TVARAUS STATYBŲ SEKTORIAUS VYSTYMOSI, ITIN SVARBI VERSLO IR MOKSLO SIMBIOZĖ. VILNIUS TECH STATYBOS FAKULTETAS PRIE ŠIOS SRITIES AUGIMO PRISIDEDA NE TIK STUDENTŲ RENGIMU IR MOKSLINIAIS TYRIMAIS, BET IR AKTYVIAI DALYVAUDAMAS TOBULINANT PAŽANGIAS TECHNOLOGIJAS BEI RENGIANT NORMINIUS AKTUS, KURIE GALI IŠ ESMĖS PAKEISTI STATYBŲ PROCESUS ATEITYJE. ITIN DAUG DĖMESIO SKIRIAMA BIM METODOLOGIJAI.

S

tatybų specialistus Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) rengia daugiau nei 60 metų. Tačiau Statybos fakulteto komanda linkusi ne žvalgytis atgal, o nuolat matuoti rinkos pulsą, operatyviai reaguoti į pokyčius, atnaujinti studijų programas, dirbti su moderniausiais įrenginiais ir pasiūlyti pažangiausius sprendimus statybos pramonės atstovams. Vilnius Tech įdirbis ir pastangos įvertintos tiek šalyje, tiek tarptautiniu mastu. Pagal prestižinio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by

84

fakulteto programų – Statinio informacinio modeliavimo magistro studijos, vykdomos nuo 2015 m. Susidomėjo ne tik norintys studijuoti, bet ir būsimi užsakovai, darbdaviai. Į pirmą studijų programos kursą buvo priimta 2,5 karto daugiau studentų nei planuota. Jau išleistos trys absolventų laidos – 45 specialistai. Dauguma jų dirba BIM vadovais didžiosiose šalies statybų įmonėse. BIM laikoma statybų sektoriaus ateitimi, tad Vilnius Tech Statybos fakultetas yra itin aktyvus kuriant, vystant ir praktiškai įgyvendinant BIM metodologiją Lietuvoje. Vilnius Tech 2014 m. įkūrė unikalų Statinių skaitmeninių ir informacinio modeliavimo technologijų centrą (SSIMTC). O 2019 m. pasirašyta sutartis tarp Vilnius Tech, RTU, „TalTech“ dėl BIM Baltijos šalių regioninio kompetencijų centro įkūrimo. Centras siekia tapti pasaulinės BIM Akademijos (Digital Advancement Academy) tinklo nariu. Statybos fakultete BIM tematika apgintos 3 mokslų daktaro disertacijos, dar 6 rengiamos, fakulteto mokslininkai yra paskelbę daugiau kaip 60 publikacijų. BIM STUDIJŲ PROGRAMA DOMISI IR Vykdomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, STUDENTAI, IR DARBDAVIAI sukurtas didelis partnerių tinklas. Dėl Kuriant ir tobulinant medžiagą sukauptos patirties universitetas tapo vienu studentams, itin daug dėmesio skiriama iš pagrindinių BIM-LT projekto partnerių. skaitmeniniams statiniams modeliuoti, Projektą „Priemonių, skirtų viešojo inžinerinei analizei atlikti ir BIM sektoriaus statinių gyvavimo ciklo metodologijai plėtoti. Studijų programų turinys reguliariai peržiūrimas ir intensyviai procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, atnaujinamas. Viena populiariausių Subject 2019“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal atskiras mokslo ir studijų kryptis, Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų kryptyje fakultetas užima 51–100 vietą pasaulyje. Vilnius Tech yra vienintelis iš visų Lietuvos universitetų visose reitingų kryptyse patekęs į šio reitingo šimtuką. Tokius pasiekimus lėmė aukščiausios kvalifikacijos akademinis personalas ir pasaulinio lygio mokslo tyrimų bazė.


Užsak. Nr. 20/95

PROFESINIS RENGIMAS

priima didžiąją dalį studentų atlikti gamybinę praktiką, teikia duomenis kursiniams ir baigiamiesiems darbams, konsultuoja praktiniais klausimais, aktyviai dalyvauja baigiamųjų darbų gynimo komisijose bei fakulteto studijų programų komitetuose. Statybos fakultetas plačiai bendradarbiauja su Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Aplinkos ministerija, VĮ „Turto bankas“, SĮ „Vilniaus vystymo kompanija“, statybos rinkos atstovais. sukūrimas (BIM-LT) Projektas Nr. Tad fakulteto studentai turi puikias sąlygas 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029“ įgyvendina ne tik įgyti praktikos ir susipažinti su Aplinkos ministerija kartu su Vilnius Tech procesais realioje aplinkoje, bet ir plačias (ir KTU). įsidarbinimo galimybes po studijų. „Sukaupėme didelį žinių bagažą, mokymo Tačiau ir universitetas verslui turi ne mažiau tikslais esame sukūrę daugelį norminių BIM ką pasiūlyti mainais. Statybos fakultete dokumentų, kurie puikiai veikia praktikoje. dirba daugiau nei 100 mokslininkų, Norisi patirtimi dalintis ne tik su studentais, kurių dėka universitetas yra veržlus ir bet ir su valstybe. Be to, darbas projekte konkurencingas mokslinių tyrimų srityje. yra puiki proga mūsų specialistams ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir pakelti MOKSLAS VERSLUI – NUO TYRIMŲ IKI savo kvalifikaciją. Galime pritaikyti kolegų PROJEKTŲ EKSPERTIZĖS patirtį, inovacijas“, – dalyvavimo projekte Statybos fakultete yra 3 mokslo institutai svarbą pabrėžia Vilnius Tech komandos ir atestuota taikomoji laboratorija, kuri kuratorius, SSIMTC vadovas, doc. dr. gali rengti statinių konstrukcinės dalies Vladimir Popov. projektus, teikti su šia veikla susijusias inžinerines technines BŪSIMIEMS SPECIALISTAMS konsultacijas ATSIVERIA PRAMONĖS ĮMONIŲ DURYS ypatingos svarbos Fakultete, be statinio informacinio objektuose. modeliavimo, vykdomos dar 7 Statybos fakulteto magistrantūros ir 4 bakalauro studijų mokslininkai programos. Svajojantys apie karjerą intensyviai statybų srityje, gali rinktis statybų bendradarbiauja inžinerijos, statybos ir nekilnojamojo turto su verslu, vykdo valdymo, gaisrinės saugos arba saugos užsakomuosius sistemų inžinerijos bakalauro studijas, darbus, intensyviai vėliau žinias gilinti magistrantūroje, o dalyvauja įvairiuose siekiantys mokslinės karjeros kviečiami ir centralizuotuose tęsti mokslus doktorantūroje. Vykdomos ir ES mokslinių dvi jungtinės magistrantūros programos su tyrimų finansavimo užsienio universitetais anglų kalba. konkursuose. Daug Socialiniai fakulteto partneriai geranoriškai dėmesio skiriama Vilnius Tech nuotr.

plieno bei kompozitinių konstrukcijų tyrimams, projektavimui, stiprinimui, skaičiavimo teorijai, optimizavimui, naujų kompozicinių medžiagų bei fizinių modelių kūrimui, žaliavų ir dirbinių kokybės ir ilgaamžiškumo vertinimui, NT sektoriaus modeliavimui ir prognozėms. „Aukštas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygmuo leidžia siūlyti aukščiausio lygio paslaugas statybos verslui. Pasinaudodami mūsų mokslininkų kompetencija ir patirtimi, pramonės atstovai gali sutaupyti laiko, lėšų ir gauti moderniausius sprendimus bei visus reikalingus skaičiavimus vietoje, neieškodami papildomų išorės ekspertų“, – pabrėžia Statybos fakulteto prodekanas doc. dr. Remigijus Šalna. Inovatyvių metalinių, medinių, gelžbetoninių, mūrinių ir kompozitinių konstrukcijų; betoninių, keramikinių, termoizoliacinių ir akustinių medžiagų kūrimas bei tyrimai; sudėtingų konstrukcijų skaičiavimas, efektyviausių sprendimų parinkimas, projektavimas ir projektų ekspertizė; eksploatuojamų pastatų ir konstrukcijų būklės vertinimas, rekonstrukcijos, stiprinimo ir atstatymo projektų rengimas; inžineriniai geologiniai tyrimai, pamatų projektavimas; konsultavimas pastatų, tiltų ir inžinerinių statinių projektavimo, skaičiavimo, statybos technologijos, organizavimo ir nekilnojamo turto valdymo klausimais – fakulteto teikiamos paslaugos, padedančios verslo atstovams priimti tvarius sprendimus, užtikrinti maksimalų statybos procesų efektyvumą ir likti konkurencingais rinkoje.

85


IMIC vadovas dr. Darius Pupeikis

JUBILIEJŲ MININTIS

priekį. Įvertinant globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir populiacijos augimas, tampa aišku, kad statybos sektorius keisis iš esmės. Studijose vis dažniau taikoma statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodika, studentai gali gilintis ir į dirbtinio intelekto tematiką ar prisidėti Fakulteto dekanas prie aplinką PRIEŠ BEVEIK ŠIMTĄ METŲ LIETUVOJE prof. Andrius Jurelionis „Nors šiemet oficialiai minime fakulteto tausojančių UŽSIMEZGUSĮ STATYBOS INŽINERIJOS BEI įkūrimo 80-metį, bet žinome, kad tęsiame medžiagų dar 1922 m. Lietuvos Universitete įkurto ARCHITEKTŪROS MOKSLĄ SĖKMINGAI tyrimų. Statybos skyriaus istoriją. Per šį laikotarpį Akivaizdu, kad šiais metais studijas pradėję PUOSELĖJANTIS KTU STATYBOS paruošėme daugiau nei 15 tūkst. statybos architektai ir statybos inžinieriai savo IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS inžinierių bei architektų. Tiesa, kiekviena karjeros istorijoje ir toliau stebės radikalias NESTOVI VIETOJE IR SIEKIA ATVERTI studentų laida jau yra kitokia, universitete sektoriaus transformacijas. Europoje pastatų KELIUS, KAD BŪTŲ GALIMA SPARČIAU jaučiame, kaip greit keičiasi statybų sektorius eksploatacijos metu į aplinką išskiriama ir pagal tai nuolat atnaujiname studijų STATYBOS SEKTORIŲ SKAITMENIZUOTI 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų. programas“, – dalijasi mintimis fakulteto Statyba yra daugiausia išteklių sunaudojanti BEI INOVATYVIUS SPRENDIMUS IR dekanas prof. Andrius Jurelionis. pramonės šaka. Pasaulio ekonomikos forumo MEDŽIAGAS DIEGTI. VISA TAI SĖKMINGAI Pasak profesoriaus, aukštajame moksle duomenimis, jai sunaudojama 50 proc. KURIAMA BENDRADARBIAUJANT SU negalima žiūrėti į tai, kokių specialistų reikia viso pasaulyje pagaminamo plieno ir virš VERSLO ATSTOVAIS. šiandien, nes privalu žvelgti bent 10 metų į milijardo tonų žaliavų kasmet. Apskaičiuota,

KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS

FAKULTETAS SKAITMENIZUOJASI

86


Užsak. Nr. 20/100

PROFESINIS RENGIMAS

Pasak dr. E. Ivanausko, šioje laboratorijoje studentų projektams, sulaukėme nemažai kad statybos pramonei padidinus savo niekada nebūna nuobodu, nes tyrimai užklausų ir idėjų iš verslo atstovų, kaip efektyvumą 1 proc., pasaulio mastu atliekami nuo išskirtinių statinių regionui jį galėtumėme tobulinti ir integruoti būtų sutaupyta apie 100 mlrd. eurų. iki visai Lietuvai reikšmingų infrastruktūros įvairius duomenis. Šis projektas turi labai Norint tai pasiekti, itin svarbus aukštojo projektų. daug potencialo“, – teigia IMIC vadovas mokslo, privataus ir viešojo sektoriaus dr. Darius Pupeikis. bendradarbiavimas. BIM IR VERSLO INTEGRAVIMAS „Esant tokiai situacijai tiesiog privalome STUDIJŲ PROCESE aktyviai bendradarbiauti su verslu ir skatinti SMKTC – TRADICINIAI TYRIMAI IR Siekiant paruošti būsimuosius inžinierius NAUJŲ MEDŽIAGŲ PAIEŠKA pokyčius. Tam yra keletas vienodai svarbių ir architektus šiems iššūkiams, fakultete Daugiau tradicine statybos kelių: aplinkai draugiškų ir sritimi laikomi konstrukcijų ir pradėtas rengti Jungtinio projekto inovatyvių medžiagų kūrimas medžiagų tyrimai atliekami modulis, kuriame ugdomos platesnio bei statybų sektoriaus tarpdisciplininio inžinerijos konteksto nuo 1961 m. įkurtoje, skaitmenizavimas. suvokimo kompetencijos, komandinio darbo o 1991 m. atestuotoje Abu kelius sėkmingai fakulteto laboratorijoje, gebėjimai, netechninių aspektų supratimas plėtojame fakultete ir skaitmeninių technologijų naudojimas. nuo 2005 m. žinomoje ir įterpiame į studijų Modulio metu esmine sąlyga tampa Statybinių medžiagų ir procesus. Šiemet konstrukcijų tyrimų centro skirtingų sričių studentų darbas komandoje, fakultete startuos ir du KTU SMKTC vadovas o pritaikius statinių informacinio vardu. Šioje laboratorijoje Horizontas 2020 mokslo dr. Ernestas Ivanauskas modeliavimo (BIM) metodus studentams tyrimus atlieka ne tik projektai, kurie susiję su akademinė bendruomenė, kuri sukuriamos sąlygos, kurios yra labai artimos statybos skaitmeninimu tiria savaime susitankinantį gruntą, savaime realių statybos projektų rengimo sąlygoms, (pastatų energiniu sertifikavimu bei o teritorijas studentų darbams noriai siūlo atsinaujinantį ir susitankinantį ar šviesai daiktų interneto technologijų diegimu). savivaldybės. laidų betoną, orą valančias stogo ir sienų Tik apjungdami mokslą, inovacijas ir „Patirtimi apie BIM technologijų taikymą dangas ir kitas neįprastas ir inovatyvias studijas, galime žengti pirmyn“, – tikina su studentais dalinasi ir KTU Išmaniųjų medžiagas. Čia vykdomi sudėtingi, iššūkių prof. A. Jurelionis. miestų ir infrastruktūros centro strateginiai kupini verslo įmonių užsakymai. „Centro laboratorijose galime atlikti daugiau partneriai – įmonės, aktyviai taikančios IMIC – IEŠKANT BŪDŲ ir palaikančios statybos skaitmenizavimo kaip 100 skirtingų akredituotų tyrimų ir SKAITMENIZUOTI NUO idėjas. Prie Jungtinio projekto aktyviai nustatyti įvairių gaminių klases, markes PLANO IKI PROCESO prisideda BIM programinės įrangos atstovai ir jų atitiktį deklaruojamoms vertėms. Vienas iš paskutinių gražių pavyzdžių, „InfoEra“ ir „iBIM Solutions“. Įmonių Tokie tyrimai suteikia galimybę statybos kaip universitetas kartu su verslo atstovais specialistai konsultuoja studentus dėl produktus žymėti CE ženklu. gali kartu skatinti statybų sektoriaus iškylančių techninių klausimų Kadangi centro išduodami skaitmenizavimą – Išmaniųjų miestų ir bei dalyvauja projektų infrastruktūros centras (IMIC). 2019 m. KTU bandymo protokolai pristatymuose, suteikdami Statybos ir architektūros fakultete atidarytas nuo 2019 m. žymimi vertingą grįžtamąjį ryšį“, kartu su įmonių „Bentley Systems“, „INHUS“, tarptautiniu ILAC – pasakojo fakulteto (KTU „Staticus“, „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“ bei VšĮ MRA ženklu ir SAF) studijų prodekanė pripažįstami „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva. dr. Laura Stasiulienė. tarptautiniu Šiuo metu IMIC organizuoja ne tik įvairaus Iš rezultatų matyti, kad lygio skaitmenizavimo ar dirbtinio intelekto mastu, KTU SMKTC studentai noriai įsitraukia į ženkliai prisideda pritaikymo kursus statybos inžinieriams, Fakulteto (KTU SAF) modulio veiklas ir jam skiria daug prie Lietuvoje ir ne tik kviečia į diskusijas, bet ir kuria studijų prodekanė dr. Laura Stasiulienė dėmesio. Prieš metus komandos, Europoje naudojamų Kauno skaitmeninį modelį, kartu su LR sukūrusios Daugų Poilsio Centro statybos produktų Aplinkos ministerija bei partneriais iš projektą Alytaus rajone, kūrybinis darbas kokybės užtikrinimo ir palengvina jų VGTU dirba su BIM-LT projektu ir kuria buvo įvertintas ir išrinktas geriausiu Lietuvos nacionalinio statybos informacijos eksportavimo ar naudojimo Lietuvoje studentų projektu konkurse „Lietuvos BIM galimybes. Smagu matyti, kaip per tuos klasifikatorių bei gilinasi į kitus Lietuvos ir projektai“. Jau daugelį metų JSP metu metus plėtėsi ne tik laboratorijos. KTU tarptautinius projektus. susibūrusios komandos sėkmingai dalyvauja SMKTC sėkmingai akredituoja vis naujus „Nuo pat Centro atidarymo veiklos tyrimus, dalį kurių mes vieninteliai Lietuvoje ir laimi „Išmanaus miesto“ konkurse. netrūksta, jaučiame, kaip greitai plečiasi Pasak L. Stasiulienės, įmonių atstovai mūsų komanda. Sulaukiame ir verslo įmonių galime pasiūlyti verslo partneriams. Tiesa, kviečiami aktyviai įsitraukti ir kitais būdais: su įranga vykstame ir į statybų aikšteles, susidomėjimo, noro įvaldyti naujausias tiek siūlant baigiamųjų darbų temas, tiek atliekame taip vadinamus „lauko tyrimus“ technologijas ir jas taikyti savo veikloje. vedant paskaitas, tiek įsitraukiant į studijų Pradėjus vystyti Kauno miesto skaitmeninį ir įvairius ekspertinius vertinimus,“ – kokybės gerinimo grupes ar tiesiog skatinant naujas galimybes vardijo centro vadovas modelį, kurio pagrindu atliksime tiek ir motyvuojant studentus.  dr. Ernestas Ivanauskas. mokslinius tyrimus, tiek suteiksime erdvę KTU nuotr.

87


ĮDIEGĘ NUOTOLINĮ MOKYMĄ PRIEŠ DVEJUS METUS, IŠVENGĖ ŠOKO PER PANDEMIJĄ PROFESINIS MOKYMAS YRA PASLAUGA KLIENTUI, TODĖL KLIENTAS TURI TURĖTI GALIMYBĘ PASINAUDOTI PASLAUGA JAM PATOGIU BŪDU. KLAIPĖDOS ERNESTO GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRAS (TOLIAU – CENTRAS) TAI SUPRATO IR NUOTOLINĮ MOKYMĄ PRADĖJO TAIKYTI GEROKAI ANKSČIAU, NEGU COVID-19 JĮ PAVERTĖ VIENINTELIU SAUGIU BŪDU MOKYTIS, DIRBTI, TEIKTI PASLAUGAS.

E

fektyvumą lemia logika: pasiūla turi atitikti poreikius Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras prieš trejus metus tapo Lietuvos nuotolinio ir e. mokymosi asociacijos (LieDM) nariu, o nuo 2018 m. Centro mokiniai jau galėjo rinktis mokytis nuotoliniu būdu ne tik pirminiame profesiniame mokyme, bet ir tęstiniame ugdymo procese. „Laikausi nuostatos, kad naujoves diktuoja poreikiai, sparčiai besikeičianti rinka. Per tokią prizmę vertinamos naujovės savaime verčia pasirinkti efektyviausias priemones, kurios, kaip parodė laikas, padeda pasirengti ir netikėtumams, kokie ištiko per pandemiją“, – sako Centro vadovė dr. Dalia Martišauskienė. Jos žodžiais, Centro siekis sudaryti sąlygas mokytis pagal poreikius ir galimybes verčia būti lankstų. Taip šalia tradicinio dieninio mokymo Centre atsirado galimybė mokytis vakarais – tai ypač atitiko tęstinio mokymo dalyvių lūkesčius. Atlikus formalias procedūras, Centras moksleiviams, kurie norėjo mokslą derinti su vaikų auginimu, šeiminiais rūpesčiais, sveikatos problemomis, laikinais darbais užsienyje, kitomis veiklomis, pasiūlė teorinius dalykus mokytis nuotoliniu būdu. Taigi – besimokančiųjų poreikiai padiktavo ir pasiūlą, kuri tapo efektyviu sprendimu.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro vadovė dr. Dalia Martišauskienė. 88


PROFESINIS RENGIMAS

KARANTINAS KITAIP: MOKYTOJA TAPO FILMUKŲ VEIKĖJA Gintarė Andrijauskienė ir Vaida Skliuderienė Centre moko skirtingų dalykų. Jeigu V. Skliuderienės dėstomi dalykai – informacinės technologijos (IT) ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus programa – sudaro sąlygas, rodos, be didesnių problemų mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, tai G. Andrijauskienės sritis – apdailininkų mokymas – sunkiau įsivaizduojamas nebendraujant gyvai. Tačiau abi Centro pedagogės sako, kad ir jos pačios, ir jų mokiniai ne tik įveikė iššūkius, bet ir atrado daugelį tokio mokymo pranašumų. Profesijos mokytoja G. Andrijauskienė karantiną ir visuotinai privalomą nuotolinį mokymą išnaudojo itin produktyviai, nors mokant apdailininkus tai atrodo sudėtinga. Karantino metu mokytoja namuose ėmėsi remonto: ji filmavo ir komentavo visą procesą, taip parengdama vaizdo siužetus, atitinkančius realią praktiką. „Namuose daužiau tinką, dariau dekorą, dažiau, klijavau plyteles – iš realių remonto darbų kūriau 3–5 minučių filmukus ir naudojau kaip mokomąją medžiagą. Pasitelkę ir teorinę medžiagą, diskutuodavome, – linksmai apie karantino pamokas pasakojo G. Andrijauskienė. – Šiuo atveju Moodle sistema mums itin tiko, nes bendravimo kambariuose susirašinėdavome, tad į diskusiją kiekvienas galėjo įsijungti jam patogiu laiku. Mokiniai negalėjo dalyvauti remontuojant (nors kai kurie tapetais klijavo savo namų sienas), bet jie betarpiškai matė darbinę aplinką, emocijas, kai pavyksta arba nesiseka – toks bus ir jų realus darbas.“ Mokiniai braižė plytelių klijavimo darbų išklotines, piešė tinkavimo fasado elementus, kūrė savo tinkavimo šablonus, atlikdavo teorijos užduotis ir keldavo į sistemą kartu su vaizdo įrašais, nuotraukomis. Dienos teorijos temas ir darbus visi aptarinėdavo pokalbių kambariuose, forumuose. Po pamokų mokytoja visiems siųsdavo laiškus su pamokos tema, aptarta informacija, užduotimis. Tokiu būdu nuotolinis mokymas pravertė ir dirbantiems mokinimas, kurie galėdavo prisijungti tik vakarais arba mokosi pameistrystės būdu. Tačiau, kaip pastebi mokytoja, gyvas praktinis mokymas yra būtinas, nes svarbu mokinį mokyti tepti glaistą, teisingai laikyti glaistyklę, Centro iliustr.

laiku koreguoti tai, kas nesiseka. Vaizdo įrašai gali suteikti tik minimalių žinių. „Mielai teorijos nuotoliniu būdu mokyčiau nuolat, bet noriu, kad praktinė veikla vyktų realiai, noriu matyti mokinius, noriu kontakto“, – sako G. Andrijauskienė. „KOL VIENI PANIKAVO, MES RAMIAI RENGĖMĖS VISUOTINIAM NUOTOLINIAM MOKYMUI“ „Įgijęs kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją, specialistas galės dirbti įmonėse, kurios teikia kompiuterinės ir inžinerinės grafikos objektų projektavimo paslaugas. Taigi mano mokymo sritis neatsiejama nuo kompiuterio, bet rengiant

Moksleivių gebėjimai įvairūs, tad mokytojai tenka padėti įveikti ne tik mokomojo dalyko, bet ir nuotolinio mokymosi iššūkius. Tačiau įveikti iššūkiai didina savivertę, suteikia papildomų gebėjimų, kurie, kaip pastebi V. Skliuderienė, pravers baigus mokslus ir dirbant įmonėse. „Nuotolinis mokymas padeda įtvirtinti nuostatą, kurią diegiu savo mokiniams: yra problema – sprendimo reikia ieškoti diskutuojant, svarstant variantus. Mokantis nuotoliniu būdu, mokytojas neprieis, kad parodytų, kurį mygtuką spausti“, – sako V. Skliuderienė, akcentuodama, kad nuotolis ir savarankiškas darbas moko apgalvoti problemą ir ieškoti sprendimo – tai bus būtina pradėjus dirbti įmonėse.

NUOTOLINIS MOKYMAS – NAUJA PATIRTIS, KURI TURĖJO ATEITI Centro mokytojai turi būtinų kompetencijų ir praktikos mokyti nuotoliniu būdu. Tam talkino ne tik LieDM asociacija, bet ir patys Centro mokytojai, padėdami vienas kitam. Gimnazijos skyriaus vedėja Palmira Jurgilienė, pasak Centro vadovės dr. D. Martišauskienės, yra nuotolinio mokymo pirmtakė, turinti didelę tokio mokymo praktiką, viena iš šios srities lyderių. „Mokydamiesi nuotoliniu būdu, mūsų mokiniai gauna visa tai, ką gautų ir būdami klasėje. Centro mokytojai parengė teorines ir praktines užduotis, adaptavo jas nuotoliniam mokymui, tad Moodle sistema sudaro galimybes mokytis tiek specialybės dalykų, tiek specialistus, reikia ugdyti ir kitus gebėjimus, dirbti gimnazijos klasėms. Turime ir gerosios praktikos pavyzdį: vienas mokinys, kuris kaip, pavyzdžiui, gebėti dirbti komandoje, būti lyderiu. Tačiau gyvenime ir vienam teks fizikos mokėsi nuotoliniu būdu, sėkmingai išlaikė valstybinį fizikos egzaminą“, – neslepia priimti sprendimus, imtis atsakomybės“, pasididžiavimo Centru dr. D. Martišauskienė. – įveda į nuotolinio mokymosi kontekstą Pasak Centro vadovės, mokomosios medžiagos V. Skliuderienė, IT ir kompiuterinio adaptavimas nuotoliniam mokymui buvo projektavimo operatoriaus programos pedagogų kūrybiškumo, išradingumo mokytoja. Mokiniai ne tik atliko braižybos užduotis ar skaitė brėžinius. Centro mokiniai išbandymas. Norint pritraukti ir sudominti mokinį, medžiaga turi būti dinamiška, vizuali, mokymosi proceso metu dalyvaudavo įtraukianti vaizdu ir garsu. Vadovė sako simuliacijose, kaip pavyzdžiui, pokalbis mačiusi mokytojų nerimą, tačiau lūžis įvyko. dėl darbo. Centre, mokytojos pastebėjimu, Įveikę pirmuosius iššūkius, mokytojai neslėpė tai nesudėtinga, o nuotolinio mokymosi pasitenkinimo ir žinojimo, kad viskas bus gerai. sistemoje, bent jau iš pradžių, toks „Aš noriu tobulėti pati, noriu, kad ir užsiėmimas tapo iššūkiu. Kaip ir nuotolinė konferencija, kurios metu kuriami produktai, man, ir mano mokinimas būtų įdomu. Nuotolinis mokymas – nauja patirtis, kuri keičiamasi informacija tarpusavyje, turėjo ateiti“, – sako Centro profesijos koreguojama, vyksta pristatymai ir mokytoja G. Andrijauskienė. diskusijos. 89


KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS

RENGIA SPECIALISTUS RYTOJAUS DARBO RINKAI

KASDIEN PIRMYN SKUBANČIOS IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS, AUGANTIS NAUJUS ĮGŪDŽIUS IR KOMPETENCIJAS TURINČIŲ DARBUOTOJŲ POREIKIS IR NUOLAT BESIKEIČIANTYS DARBDAVIŲ LŪKESČIAI – TAI TIK KELETAS IŠŠŪKIŲ, KURIUOS TENKA ĮVEIKTI SPECIALISTUS ŠIŲ DIENŲ DARBO RINKAI RUOŠIANTIEMS MOKYMO CENTRAMS.

K

ol vienos profesinio rengimo institucijos dėl nesėkmių koneveikia sukrypusius ekonomikos ratus, emigraciją ir net jaunimo nenorą mokytis, kiti renkasi neįprastą kelią ir drąsiai patys ima iniciatyvą į savo rankas. Vienas tokių – Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras (toliau – Centras), kurio mokiniai ir pedagogai turi galimybę ne tik dalyvauti įvairiuose projektuose, – tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose, – bet ir įgyti žinių bei profesinės patirties regiono įmonėse, su kuriomis Centras itin aktyviai bendradarbiauja. PROJEKTAI PLEČIA PARTNERIŲ RATĄ IR SUTEIKIA NAUJŲ GALIMYBIŲ Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro vadovas Ričardas Šeštokas pasakoja, kad centro bendruomenė itin aktyviai naudojasi Europos Sąjungos inicijuota programa „Erasmus+“, kuri suteikia galimybę dalyvauti ar savarankiškai įgyvendinti projektus, atveriančius kelius naujoms patirtims įgyti ir tobulėjimui, nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar profesijos. „Pagal šios programos nuostatas sėkmingai įgyvendinome mobilumo skatinimo projektą

90

„Darbo rinkai būtinų įgūdžių ugdymas“, kurio metu centre viešėjo Italijos dažų gamybos įmonės „Colorifico Atria“ atstovai. Jie supažindino mūsų mokytojus, mokinius su dažų gamybos technologijomis, produktais, surengė ir praktinį dažymo seminarą“, – pasakoja Centro vadovas. Po italų viešnagės Lietuvoje buvo organizuotas atsakomasis vizitas į Siciliją, į „Colorifico Atria“ įmonę. Joje svečius iš Lietuvos partneriai supažindino su naujausiomis technologijomis, kurias taiko darbe, su vykdomomis programomis, savo gaminių panaudojimo statybų pramonėje galimybėmis. Dar vienas įdomus Centro strateginių partnerysčių projektas, įgyvendintas po programos „Erasmus+“ skėčiu sykiu su tarptautiniais partneriais, – „Vienoda statybų ir transporto priemonių profesinio mokymo kokybė“. Šio projekto tikslas – padėti išplėsti turimą patirtį ir didinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę (įskaitant judumą) statybos ir transporto priemonių profesinėse srityse. Šio projekto dalyviai – profesijos mokytojai ir meistrai statybos ir transporto priemonių profesinėje srityje, be abejo, ir Centro mokiniai. Visiems buvo sudarytos galimybės

dalyvauti ir kurti kompleksines vertinimo pratybas, kurios padės padidinti profesinio rengimo mokyklų ir įmonių mokymo proceso kokybę. „Labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti „Erasmus+“ programos strateginių partnerysčių projekte „Minkštųjų įgūdžių ugdymas per pameistrystę“. Mokymasis per praktines užduotis autentiškoje darbo aplinkoje ir gyvas bendravimas su konkrečios srities specialistais – pirmus žingsnius profesijos kelyje žengiančiam žmogui yra neįkainojama patirtis, – apibendrindamas mokymo įstaigos ir verslo įmonių bendradarbiavimo patirtį, pasakoja Centro vadovas R. Šeštokas. Šio projekto mentoriais tapo MB „Virmalda“, Algimanto Striužio įmonė bei įmonės „Polimeras“ ir „Markusta“. Įdomu tai, kad vienas minėto projekto tikslų – parengti instruktorių vadovą, skirtą profesinio mokymo mokyklų ir įmonių treneriams, kurie taikys pameistrystės schemą ir kurs, palaikys bei vertins pameistrystės programą. Toks vadovas bus pagalbininkas organizuojant seminarus dėstytojams profesinio mokymo mokyklose, net įmonėse, kurios suinteresuotos augintis darbuotojus, taikant pameistrystės schemą.


PROFESINIS RENGIMAS

PLATI PROJEKTŲ GEOGRAFIJA ATVERIA NERIBOTAS GALIMYBES MOKYTIS IR DISKUTUOTI Ispanija, Lenkija, Graikija, Vokietija, Vengrija, Italija – tai dar ne visas sąrašas šalių – partnerių, su kurių profesinio mokymo centrais ar kitomis organizacijomis Kauno statybos ir paslaugų profesinio mokymo centras vykdo bendrus projektus. Vienas itin sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių – su profesinio rengimo centru „CELF“ (Danija) ir Bergeno technikos koledžu (Norvegija) įgyvendintas „Nordplus adult“ programos projektas „Reikiami įgūdžiai profesiniame rengime statybų sektoriuje“. „Projekto metu turėjome galimybę paanalizuoti skirtingose šalyse siūlomas mokymo programas, kurios skirtos statybų sektoriaus darbuotojams. Gilinomės į mokymo(si) strategijas ir metodus, teorijos ir praktinio mokymo derinimą, modulinį mokymą, bendradarbiavimą su vietos partneriais statybų pramonėje. Galimybė mokytis vieniems iš kitų gerųjų patirčių – itin svarbi mums visiems“, – džiaugdamasis pasiekimais, tvirtina R. Šeštokas ir pastebi, kad labai įdomi ir vertinga buvo projekto organizatorių inicijuota diskusija apie statybų sektoriaus ateities perspektyvas ir tai, kokių įgūdžių ir savybių reikės statybų specialistams ateityje.

Centro nuotr.

ĮMONĖS TAMPA PARTNERIAIS NE TIK MOKANT, BET IR APSIRŪPINANT ĮRANGA Jau ne vienerius metus Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras aktyviai bendradarbiauja su viena didžiausių Lietuvoje šildymo, kondicionavimo, vėdinimo sistemų ir alternatyviosios energijos įrangos tiekėja ir montuotoja – bendrove „Vilpra“. Centras jau ruošia šių dienų darbo rinkoje itin laukiamus vėdinimo ir oro kondicionavimo bei šilumos siurblių montavimo meistrus, o praktinio mokymo bazėje mokiniai naudojasi įmonės „Vilpra“ sumontuota specialia įranga, kuri padeda jiems įgyti reikalingas žinias ir susiformuoti praktinius įgūdžius. „Ši partnerystė mums itin svarbi, nes pažangi įmonė prisideda ugdant jaunus specialistus, jos ekspertai perduoda mūsų mokiniams savo patirtį ir žinias, o su mokymo Centru partneriai dalijasi metodine medžiaga, padeda apsirūpinti praktinio mokymo įranga“, – dalijasi patirtimi Centro vadovas R. Šeštokas.

mokinius, norinčius įgyti profesinę kvalifikaciją jaunuolius, kuriems sudaroma galimybė kartu mokytis ir viduriniojo ugdymo programoje, Centras noriai priima ir turinčius profesinę kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą žmones. R. Šeštokas pasakoja, kad net ir turintys specialybę, patirties darbo rinkoje, o kartais ir jau senokai stalčiuje gulintį aukštojo mokslo diplomą darbuotojai vis dažniau pasiryžta praverti mokymo centro duris ir aktyviai domisi kvalifikacijos kėlimo ar naujos profesijos įgijimo galimybėmis. „Norintys išlikti paklausiais darbo rinkoje specialistai ieško būdų gilinti profesines žinias, įgyti praktikos dirbant su technologinėmis naujovėmis. Kartais nuo nulio vienos ar kitos specialybės ryžtasi mokytis žmonės, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomą, bet taip ir neatrado savo vietos darbo rinkoje. Paprastai tokie žmonės yra labai motyvuoti ir stengiasi mokytis bei kuo efektyviau pritaikyti gaunamas žinias“, – sako R. Šeštokas, vadovaujantis Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrui, kuris tapo išskirtiniu dėl aktyvaus dalyvavimo MOTYVACIJĄ SUGRĮŽTI MOKYTIS įvairiuose projektuose, dėl galimybių, SKATINO CENTRO PASIŪLYMAI suteikiamų ne tik mokiniams ir mokytojams, Kauno statybos ir paslaugų mokymo bet ir žmonėms, kurie nutaria įgyti visiškai centras perspektyvių statybos ir sveikatos naujų kompetencijų, nepriklausomai nuo krypčių profesijų kviečia mokytis ne tik bendrojo ugdymo mokyklose besimokančius išsilavinimo, gebėjimų ar turimų diplomų.  91


VŠĮ PANEVĖŽIO PROFESINIO RENGIMO CENTRAS.

BENDRADARBIAUJANT ĮGYJAMA NEĮKAINOJAMOS PATIRTIES

V

ŠĮ PANEVĖŽIO PROFESINIO RENGIMO CENTRO STATYBOS PROFESINIO MOKYMO SKYRIUS DIDELĮ DĖMESĮ SKIRIA BENDRADARBIAVIMUI. CENTRE VYKSTA ĮVAIRIŲ RENGINIŲ IR MOKYMŲ. JUOSE DALYVAUJA STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMINTOJAI, DARBDAVIAI, CENTRO IR PANEVĖŽIO REGIONO MOKYKLŲ PROFESIJOS MOKYTOJAI IR MOKINIAI. RENGINIŲ IR MOKYMŲ METU NE TIK SUSIPAŽĮSTAMA SU NAUJAUSIOMIS STATYBINĖMIS MEDŽIAGOMIS, JŲ GAMYBOS SPECIFIKA, ĮDIEGIMO TECHNOLOGIJOMIS, BET IR DISKUTUOJAMA AKTUALIOMIS STATYBŲ TEMOMIS.

92

Su VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro vadovu Broniumi Sadula. Centro nuotr.

PROFESINĖ BENDRYSTĖ NAUDINGA VISOMS PUSĖMS Centras nuolat bendradarbiauja ir su kitomis Lietuvos profesinio mokymo įstaigomis. Šių įstaigų mokiniai susipažįsta su Centro praktinio mokymo baze, atlieka praktines užduotis ir kitas veiklas, skirtas profesiniams įgūdžiams formuoti, gilinti ir tobulinti. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras vykdo profesinį bendradarbiavimą su Latvijos Zaleniekų komercijos ir amatų profesine mokykla pagal 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą „Mokymo darbo vietoje inicijavimas statybos ir restauravimo pramonėje Žemgalėje ir Panevėžyje“, Nr. LLI-315. Latvijos profesinės mokyklos moksleiviai keturias savaites tobulino savo profesines žinias Centre. Čia jie susipažino su apdailos darbais: keraminių plytelių, apmušalų klijavimo, dekoratyviniu dažymo, gipso kartono plokščių montavimo,

tinkuojamų fasadų šiltinimo sistemų įrengimo bei rąstinio namelio stogo dengimo technologijomis. Centro statybos profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytojai kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Ypač daug naujos patirties semiasi Latvijos Zaleniekų komercijos ir amatų profesinėje mokykloje, kurioje susipažino su senosios akmens mozaikos įrengimo bei restauravimo technologijomis, polichroninės tapybos bei akmens ir medžio restauravimo ypatumais. Centro statybos profesinio mokymo skyriaus mokytojai pasidalino patirtimi su Latvijos profesijos mokytojais, darbdaviais ir Centro mokytojais, kaip tinkuoti Sgraffito technika ir ją restauruoti. Šie tarptautiniai mokymai teikia neįkainojamą vertę Centro profesijos mokytojams įdiegiant restauravimo modulius į turimas statybos skyriaus mokymo programas.

Užsak. Nr. 20/88

VERSLO ĮMONĖS TEIKIA NAUJŲ ŽINIŲ IR DALIJASI TECHNOLOGINĖMIS NAUJOVĖMIS Vienas iš renginių VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre – UAB „DAW Lietuva“ seminaras. Jo metu specialistai pristatė „Caparol“ gamintojo vidaus apdailos medžiagas ir naujovę dažymo srityje – šiuo metu populiarėjantį glaistą, dengiamą ant paviršiaus voleliu ir išlyginamą plačiomis glaistyklėmis. Kitas UAB „DAW Lietuva“ renginys Centro statybos profesijos mokytojams padiktavo idėją metalinius cokolinius profilius pakeisti plastikiniais. Kadangi nuo 2021 m. naujai statomiems pastatams įsigalioja A++ energinės klasės reikalavimai, šių plastikinių profilių montavimas bus ypač aktualus. Centro statybos profesinio mokymo skyriaus moksleiviai bei profesijos mokytojai buvo nuvykę į „ETERNIT Baltic“ mokymo akademiją Naujojoje Akmenėje. Jie susipažino su beasbestine stogų ir sienų dangų gamyba. Be to, praktiškai mokėsi, kaip teisingai montuoti beasbestines stogų ir sienų dangas. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro statybos profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytojai įvairių seminarų ir mokymų metu įgytas žinias apie naujausias statybos srities technologijas praktinių užsiėmimų metu perduoda ir Centro mokiniams. Praktinių užsiėmimų metu Centro statybos profesinio mokymo skyriaus mokiniai jau išmoko plastikinio profilio tvirtinimo ypatybių.


PROFESINIS RENGIMAS

PROFESINIS MOKYMAS NAUJAI:

VSRC KVIEČIA MOKYTIS PERSPEKTYVIŲ PROFESIJŲ

Š

IUOLAIKIŠKAS IR FUNKCIONALUS POŽIŪRIS Į PROFESINĮ MOKYMĄ ATVERIA NAUJAS GALIMYBES SIEKIANTIEMS ĮGYTI PAKLAUSIĄ PROFESIJĄ. DARBO RINKOS POREIKIUS NUSPĖJANTYS PROFESINIO MOKYMO CENTRAI ŽENGIA KOJA KOJON SU PERMAINOM IR „RYTOJAUS“ SPECIALISTUS DARBDAVIUI

Užsak. Nr. 20/84

GALI PASIŪLYTI JAU DABAR.

Vienas sėkmės pavyzdžių – Vilniaus statybininkų rengimo centras (VSRC), kuris ne tik sėkmingai atnaujino turėtas, bet ir pasiūlė net penkias naujas mokymo programas, kurias baigę specialistai bus itin paklausūs darbo rinkoje. Centre vykdomos II, III, IV ir V Lietuvos kvalifikacijos sandaros (LTKS) lygių programos. „Tiek pirmosios profesijos besimokantis jaunimas, tiek naują specialybę norintys įgyti suaugusieji itin noriai renkasi apdailininko, elektriko, santechniko specialybes. Patraukli tarp besimokančių suaugusiųjų išlieka staliaus profesija. Džiaugiamės, kad paklausi dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojo programa“, – sako Vilniaus statybininkų rengimo centro vadovė Daina Kiršanskienė. Ji akcentuoja, kad būtent santechniko ir elektriko specialybes dažniausiai renkasi profesiją keičiantys suaugusieji. Tai žmonės, turintys gyvenimiškos patirties ir suvokimą, kur galės panaudoti gautas žinias, tad ir dirbti su jais lengva. „Žinoma, tokie VSRC nuotr.

žmonės yra labai reiklūs mokymo programų kokybei, bet kartu ir rezultatyvūs“, – sako ji, pastebėdama, kad toks pavyzdys įkvepia jaunąją kartą, kuri mokytis profesijos ateina iš mokyklos suolo. Mokytis paklausios profesijos, anot D. Kiršanskienės, šiuo metu jaunimui itin dėkingas laikas, nes profesinio mokymo srityje vyksta daug pozityvių pokyčių. VSRC vienas pirmųjų Lietuvoje pasiūlė modulines mokymo programas. Jas rengiant buvo vadovaujamasi neseniai patvirtintu statybos sektoriaus profesiniu standartu. Centro siūlomų mokymosi programų sąrašą nuo šių metų papildė apdailininko, staliausdailidės, mūrininko-krosnininko padėjėjo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo ir fasadų šiltintojo, apdailos ir pastolių montuotojo modulinės profesinio mokymo programos. „Naujoji sistema suteiks naujų galimybių. Pavyzdžiui, apdailininko modulinė profesinio mokymo programa apima tris kvalifikacijas – tinkuotojo, plytelių klojėjo ir dažytojo. Savo diplome specialistas turės įrašytas visas tris kvalifikacijas vietoje buvusios vienos. Bus ir tam tikro lankstumo – per dvejus

metus mokinys galės įgyti ir vieną ar dvi kvalifikacijas“, – aiškina VSRC vadovė. D. Kiršanskienė akcentuoja, kad naujosios mokymo programos padės rengti specialistus, kurie itin laukiami darbo rinkoje: „Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo montuotojo specialybė yra nauja ir perspektyvi. Tikimės, kad ji bus įdomi jau turintiems santechniko kvalifikaciją. Kita itin paklausi mokymo programa – fasadų šiltintojo, apdailos ir pastolių montuotojo. Ji skirta specialistams, atliekantiems pastatų renovaciją. Šių darbuotojų poreikis, ateityje intensyvėjant renovacijos procesui, taip pat augs.“ Centro vadovė džiaugiasi, kad geriausi mokiniai turi galimybes stažuotis įvairiose Europos profesinio mokymo įstaigose ir statybos įmonėse. VSRC yra pateikęs paraišką tarptautinei agentūrai „Pearson“ (Jungtinė Karalystė), kad būtų akredituotos kelios statybos programos. Tai absolventams suteiktų galimybę be lietuviškojo profesinio mokymo diplomo gauti ir tarptautinį 70-tyje pasaulio šalių pripažįstamą sertifikatą. 

93


MARIJAMPOLĖJE – GALIMYBĖ „PASIMATUOTI“ IR ĮGYTI PERSPEKTYVIĄ PROFESIJĄ

M

ARIJAMPOLĖS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS (MPRC) KASMET SULAUKIA DAUGYBĖS NORINČIŲJŲ ĮGYTI PATRAUKLIĄ IR DARBO RINKOJE PERSPEKTYVIĄ PROFESIJĄ. CENTRO VADOVAS GRAŽVYDAS JUODIŠIUS SAKO, KAD JAU KURĮ LAIKĄ POPULIARIAUSIŲ SPECIALYBIŲ SĄRAŠO PIRMOSIOSE POZICIJOSE ĮSITVIRTINUSIOS APDAILININKO, KELININKO IR MELIORATORIAUS PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOS.

BENDRADARBIAUJA SU VERSLU Anot Centro vadovo, šiemet profesines studijas planuojančiam jaunimui pasiūlyta ir naujų specialybių. „Labai glaudžiai bendradarbiaujame su regiono verslo įmonėmis ir, atsižvelgdami į jų poreikius, keičiame tam tikrų mokymo programų turinį. Supažindiname moksleivius su naujomis statybos technologijomis ir taip užtikriname, kad jie įgytų pačias naujausias ir aktualiausias kompetencijas“, – kalbėjo G. Juodišius. Centro nuotr. 94

MPRC bendradarbiauja ne tik su verslo įmonėmis, bet ir su kitais profesinio rengimo centrais, dalijasi metodinėmis naujovėmis ir skiria daug dėmesio pedagogų kvalifikacijos kėlimui. „Žmonės stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Džiugu, kad kaip vieną iš sprendimų jie mato naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimą. Persikvalifikuoja ir aukštojo mokslo diplomą turintys asmenys“, – sako MPRC vadovas. Pasak G. Juodišiaus, mokymo proceso metu itin daug dėmesio skiriama praktinio mokymo kokybei. Mokymui yra puikiai pritaikomas Melioracijos (kelių statybos / remonto) transporto darbuotojų sektorinis praktinio mokymo centras, kurio turima šiuolaikiška ir inovatyvi įranga užtikrina geriausius mokymosi rezultatus. Regiono įmonėms svarbu, kad būsimieji kelininkai ir melioratoriai turėtų pačią aukščiausią kvalifikaciją ir atitiktų darbdavių keliamus reikalavimus. Įmonių darbuotojams, kurie planuoja savo karjeros ar net veiklos sektoriaus pokyčius, MPRC siūlo kvalifikacijos kėlimo programas bei atskirus

profesinio mokymo programų modulius. Viena naujausių pastebimų tendencijų – pameistrystės populiarėjimas regione. MPRC pameistrystės mokymosi formą pasirinkę mokiniai modulinės profesinio mokymo programos teorinę dalį mokosi Centre, praktinį mokymą atlieka regiono įmonėse. PAKVIETĖ GIMNAZISTUS Šiais mokslo metais MPRC tam tikrus statybos sektoriaus programų modulius pasiūlė bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems moksleiviams. Centras aktyviai vykdo ir neformaliojo švietimo programas vaikams. Šios programos padės „pasimatuoti“ profesiją. Kuo anksčiau, pasak MPRC vadovo, jaunas žmogus prisiliečia prie profesijos ir savo rankomis išbando praktines veiklas, tuo sėkmingesnius sprendimus priima dėl savo ateities ir karjeros. 

Užsak. Nr. 20/89

G. Juodišius džiaugėsi, kad po pirmojo priėmimo etapo buvo pasirašyta daugiau nei 800 sutarčių, o iš viso planuojama priimti apie 1 tūkst. naujų mokinių. „Kaip ir kasmet, kviečiame mokytis apdailininko, dažytojotinkuotojo specialybių. Šios specialybės visuomet sulaukia didelio susidomėjimo. Asmenims, esantiems pataisos namuose, siūlėme rinktis dažytojo-tinkuotojo ir betonuotojo profesinio rengimo programas. Visos valstybės finansuojamos vietos šiose programose jau užpildytos“, – pasakojo Centro vadovas.


PROFESINIS RENGIMAS

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRE –

A

Užsak. Nr. 20/104

lytaus PRC turi keturis skyrius: Statybos technologijų ir verslo, Pramonės ir prekybos, Paslaugų verslo ir Žemės ūkio. „ Mokiniai savo kompetencijas gali ugdyti ne viename, o keliuose skyriuose. Centre jauni žmonės gali įgyti ne tik profesiją, bet ir mokytis pagal pagrindinio bei vidurinio ugdymo programas. Vyksta ir suaugusiųjų asmenų mokymas pagal profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo programas“, – aiškino centro vadovas ir pasidžiaugė, kad šiemet jau priimta per aštuonis šimtus naujų mokinių. DĖMESYS UGDYMO KOKYBEI Alytaus PRC veikia du sektoriniai praktinio mokymo centrai – Darbų saugos ir statybos bei Inžinerinės pramonės. Šie sektoriniai centrai, V. Zubro žodžiais, svarbūs ne tik visam regionui, bet ir visai Lietuvai. Nuolat atnaujinama infrastruktūra bei mokytojų kvalifikacija suteikia galimybę mokiniams išsiugdyti svarbias kompetencijas ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. „Nuolat bendraujame su verslu, turime daug atsakingų socialinių partnerių šalyje ir užsienyje. Dialogas padeda išgirsti darbdavių, savivaldybių bei mokinių poreikius, užtikrinti įstaigos veiklos kokybę“, – kalbėjo jis. Anot V. Zubro, populiarios išlieka statybos bei inžinerinės pramonės mokymo programos. Apdailininko, staliaus, suvirintojo, elektriko specialybės nuolat išlieka paklausios, o šiemet Alytaus PRC pakvietė mokinius mokytis ir pagal atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojo, šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojo programas. „Šių specialistų trūksta darbo rinkoje ir jauniems žmonėms tai puiki galimybė įgyti perspektyvią profesiją. Vis tik pati populiariausia specialybė – tai motorinių transporto priemonių vairuotojo kroviniams vežti“, – sakė jis. Centro mokiniai ir mokytojai itin pozityviai vertina galimybę įgyti praktinių įgūdžių kituose sektoriniuose praktinio mokymo centruose, verslo įmonėse Lietuvoje ir stažuotėse užsienyje.

DARBO RINKOJE PAKLAUSIOS PROFESIJOS

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS (ALYTAUS PRC) – VIENA DIDŽIAUSIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ PIETRYČIŲ LIETUVOJE, SIŪLANTI DAUGIAU NEI 30 PIRMINIO IR TĘSTINIO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ BEI MOKYMĄSI PAGAL PROGRAMŲ MODULIUS.

„ŠIANDIENINĖ PROFESINIO MOKYMO SISTEMA LEIDŽIA PER TRUMPĄ LAIKĄ ĮGYTI PAKLAUSIĄ SPECIALYBĘ“, – sakė centro vadovas Vytautas Zubras.

POPULIARĖJA PAMEISTRYSTĖ Centras į įvairias veiklas kviečia ir vyresniųjų klasių mokinius, kuriems sudaromos puikios galimybės išbandyti vieną ar kitą profesiją. Įgyti kitą profesiją į centrą atvyksta ir jau turintys kvalifikaciją asmenys. Šiuo metu norinčiųjų įgyti antrą kvalifikaciją – daugiau kaip du šimtai. Juos, anot pašnekovo, itin vilioja motorinių transporto priemonių vairuotojo kroviniams vežti, apdailininko, apskaitininko, suvirintojo, elektriko ir jau minėta atsinaujinančios energetikos

įrangos montuotojo mokymo programa. „Esame aktyvūs, bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba, regiono įmonėmis, tad galime pasiūlyti ir daugiau įvairių mokymosi alternatyvų ir galimybių“, – sako direktorius. Alytaus PRC norintiems sudaromos galimybės mokytis pameistrystės būdu. Anot V. Zubro, toks mokymosi būdas populiarėja ir jį dažniau renkasi jau praktinių įgūdžių įgiję mokiniai. Alytaus PRC turi daug mokinių sėkmės istorijų, kurios atsirado dirbant kartu su verslo įmonėmis. 

Centro nuotr. 95


PASTOLININKŲ MOKYMAI MOTYVUOJA DARBUOTOJUS IR SUTEIKIA SAUGUMO DIRBANT AUKŠTYJE

RUGPJŪTĮ ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA BSA (BALTIC SCAFFOLDERS ASSOCIATION – BALTIJOS PASTOLININKŲ ASOCIACIJAI) SUTEIKĖ LICENCIJĄ VYKDYTI FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ PAGAL MODULINES PASTOLININKŲ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAS. TAI REIŠKIA, KAD BAIGUSIEJI ĮGYJA KVALIFIKACIJĄ, KAIP IR BAIGĘ PROFESINĘ MOKYKLĄ.

96


PROFESINIS RENGIMAS

Viktoras Voroncovas, „Layher Baltic"/BSA

Robertas Encius, LSA

B

SA teikia visų lygių mokymus: pastolininkais gali mokyti ir visiškai šio darbo nedirbusius, ir profesionalus. BSA centro instruktorių patirtis – nuo 5 ir daugiau metų. Visi instruktoriai yra atestuoti pagal tarptautinę „Layher Train the Trainer“ programą. Vienas iš instruktorių yra dirbęs pastolininku Olandijoje, Švedijoje, Anglijoje, tad turi ne tik pastolininko, bet ir darbo saugos ir kitų reikalavimų užsienio rinkose patirties. „Neseniai mokymus baigė grupė žmonių, kurie rengėsi dirbti Olandijoje. BSA centre jie įgijo ne tik kvalifikaciją, bet ir sužinojo apie Olandijos rinkos ypatumus, reikalavimus, keliamus pastolininko darbui“, – pasakojo instruktorius Rimantas Matulionis. Apmokant profesionalus, kviečiami aukščiausio lygio instruktoriai iš Vokietijos, Olandijos. Jų darbo patirtis – 20 ir daugiau metų. Kaip pastebi BSA vadovas Olegas Abramovas, BSA yra bene vienintelis pastolininkų mokymų centras Europoje, kur galima surengti įvairaus pobūdžio mokymus – tam yra ir galimybės, ir būtinos kompetencijos. Centre, kuris turi mokymų aikštelę ir moderniomis priemonėmis aprūpintas patalpas

teoriniam mokymui, mokoma dirbti su pakabinamais, apvaliais, pramoniniais, fasadiniais pastoliais, laikinais stogais bei laikinais renginių statiniais iš pastolių. Detalių gausa teikia neribotų galimybių. BSA vykdo pastolininkų mokymus (iki 9 m aukščio) pagal Švedijos standartus – mokymus baigęs darbuotojas gauna švedišką darbų saugos pažymėjimą. Taip pat BSA rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir su ilgametes tradicijas turinčiu pastolininkų centru iš Olandijos – STE (Scaffolding Training Europe). KOKIAS PRIDĖTINES VERTES ĮMONĖMS IR DARBUOTOJAMS KURIA BSA MOKYMAI „BSA instruktoriai gali mokyti ne tik asociacijos mokymų aikštelėje: jie gali atvykti į statybų aikštelę ir parodyti, kaip dirbti, padėti suvokti, kas yra pastoliai, kaip juos patikrinti pradedant ir baigus darbą, – pasakoja BSA valdybos narys, įmonės „Layher Baltic“ vadovas Viktoras Voroncovas. – Kad mokymai būtų naudingi konkrečiai įmonei, galima sukurti specialią programą pagal klientų poreikius.“

Tačiau, kaip akcentuoja V. Voroncovas, BSA neina į kompromisą dėl kokybės, nerengia pagreitintų mokymų, jeigu taip gali būti prarasta kokybė, nes darbas su pastoliais ir ant pastolių yra per daug rizikingas. „Šiuose mokymuose matau ir kitą pridėtinę vertę – tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Matau, kad tokios įmonės, kaip PST, „YIT Lietuva“, „Staticus“ ar kitos, turinčios modernius personalo skyrius, ne tik ieško darbuotojų, bet ir padeda augti esamiems. BSA mokymai yra kaip tik tai, kas padeda augti darbuotojams, tapti lojaliems įmonei, kuri kelia jų kvalifikaciją, kurdama pridėtinę vertę rinkoje“, – pastebi V. Voroncovas. PERSPEKTYVA – BENDRA STATREG STATYBININKO KORTELĖ BSA pastolininkų mokymai baigiami Statreg (statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registras) vertinimu. Tokia galimybė atsirado, kai BSA iniciatyva, Lietuvoje 2016 m. buvo įregistruota pastolininko kvalifikacija, o 5 „Layher Baltic“ darbuotojai įgijo teisę būti Statreg vertintojais. Statreg kompetencijų klasifikacijoje Kitų konstrukcijų statyba ir montavimas kompetencijų srityje

97


Saulius Balčiūnas, VDI

Olegas Abramovas, BSA

Rimantas Matulionis, BSA

buvo patvirtintos Modulinių pastolių sistemų montavimo (ENG – modular), Rėminių pastolių sistemų montavimo (ENG – frame), Apsauginių pastolių sistemų montavimo (ENG – weather protection) bei Renginių laikinų statinių iš pastolių montavimo (ENG – public event) kompetencijos. Minimos kompetencijos, po LSA tyrimų, dialogų ir susitikimų su Olandijos, Jungtinės karalystės ir kt. šalių specialistais bei užsienyje dirbančiomis Lietuvos įmonėmis, yra priartintos prie užsienio rinkų klasifikavimo, nes Europoje nėra vieningos sistemos. „BSA yra kompetentingi ir pajėgūs rengti tokius mokymus, visiškai pasitikime jais, nes LSA ir BSA nuėjo ilgą kelią, kartu rengdami ir derindami kompetencijų aprašymus, klausimynus, mokymų programas, pagaliau – besimokydami patys BSA instruktoriai, kaip Statreg vertintojai“, – sako Robertas Encius, LSA Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas, pastebėdamas, kad kiti mokymo centrai tokios tvarkos ir Statreg paskirtų vertintojų dar neturi. Baigę mokymus, pastolininkai gauna BSA ir Statybininko korteles,

98

liudijančias įgytas kompetencijas. Tačiau einama prie to, kad kortelė būtų bendra – Statreg Statybininko kortelė. BSA kortelės išduodamos ir pripažįstamos ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje bei Latvijoje. Kaip sako R. Encius, iki bendros kortelės trūksta tik „politinio sprendimo“. Būtinas susitarimas su Estija ir Latvija, kad visų trijų Baltijos šalių statybininkai veiktų bendroje – Statreg – sistemoje. LSA tokiam žingsniui yra pasirengusi: nedelsdama gali apmokyti kolegas anglų ir rusų kalbomis. Realūs žingsniai dėl bendros sistemos jau žengti su Latvijos statybininkų asociacija. VDI. DARBAI AUKŠTYJE – VIENI IŠ PAVOJINGIAUSIŲ „Darbai aukštyje yra vieni iš pavojingiausių, nes įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe, jų pasekmės būna skaudžiausios, dažniausiai pasibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais“, – sako Saulius Balčiūnas, LR Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas, aiškindamas, kodėl tenka stabdyti darbus, įvertinus galimas grėsmes. Pernai dažniausiai darbai kaip tik ir buvo stabdomi – 5 atvejais – dėl pavojaus,

susijusio su kritimu iš aukščio. Tai sudaro 60 % visų priežasčių, dėl kurių buvo stabdomi darbai. Dėl tos pačios priežasties darbai buvo stabdomi ir 2014–2019 m. laikotarpiu. Kaip pažymi S. Balčiūnas, pernai darbai buvo sustabdyti dėl to, kad darbuotojai nebuvo apmokyti saugiai dirbti, buvo leista dirbti neįrengus kolektyvinių ar/ir neaprūpinus darbuotojų tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. 2019 m. kas trečias nelaimingas atvejis buvo susijęs su kritimu iš aukščio. Ir čia lyderio pozicijos tenka statybos sektoriui: pernai vienas žmogus mirė, nukritęs iš aukščio, o 11 buvo sunkiai sužaloti. Dažniausiai statybos įmonėse darbuotojai sunkiai ar mirtinai susižalojo nukritę: nuo kopėčių – 5 atvejais (42 %), nuo pastolių – 3 atvejais (25 %), nuo pastato konstrukcijų – 2 atvejais (17 %). Per šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia pažeidimų nustatyta taip pat statybos sektoriuje – 377. Iš daugiau nei 1 tūkst. pažeidimų dažniausiai minimi šie: netinkamas darbo vietų įrengimas (22 proc.), netinkamas instruktavimas (10 proc.), nesaugios darbo priemonės (9 proc.).  VDI, BSA ir LSA nuotr.


Apsaugokite rankas naudodami alkūnę Daugiau higienos neliečiant maišytuvo delnais Talis® Select S

Vandens įjungimas ir išjungimas paspaudus mygtuką.

Solidus ir aiškus „Talis Select S“ maišytuvo dizainas gražiai integruojasi į vonios kambario aplinką. Be ryškaus estetiškumo jis taip pat išsiskiria ir draugiškumu higienai: vandens tekėjimo funkcija „start-stop“ gali būti aktyvuojama alkūne. Taip ne tik išlaikoma maišytuvo švara, bet ir apsisaugoma nuo bakterijų. Su „start-stop“ funkcija vanduo naudojamas tik tada, kai jo reikia. Tai pagerina higieną, taupo pinigus ir tuo pačiu apsaugo aplinką.

Temperatūra reguliuojama sukant rankenėlę. Galimybė riboti temperatūrą.

EcoSmart technologija riboja vandens sunaudojimą iki 5 l/min. Taip taupomas vanduo ir energija.

Modeliai su uždarymo ventiliu arba be jo.

Speciali antikalkinė funkcija – kalkės ir nešvarumai lengvai pašalinami perbraukus pirštu silikoninę dangą.

Įjungimas Alkūne

Talis® Select S 80 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72040000 Be uždarymo ventilio. #72041000 Daugiau informacijos: www.hansgrohe.lt

Talis® Select S 100 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72042000 Be uždarymo ventilio. #72043000

Talis® Select S 190 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72044000 Be uždarymo ventilio. #72045000


PAROC ULTRA DAUGIAU JĖGOS ®

PAROC ® Ultra – nauja, nedegi, itin efektyvi šilumos izoliacijos iš akmens vatos plokštė. Su ja lengva ir patogu dirbti. Tai ilgaamžė šilumos izoliacija, pasižyminti puikiomis eksploatacinėmis bei drėgminėmis savybėmis, o jos gyvavimo laikas yra toks pat, kaip ir pastato. Daugiau informacijos rasite mūsų tinklapyje: www.paroc.lt 100

Profile for Statybunaujienos.lt

STATYBUNAUJIENOS.LT  

Statybininkų dienos 2020 šventė. Apdovanojimai

STATYBUNAUJIENOS.LT  

Statybininkų dienos 2020 šventė. Apdovanojimai

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded