• VILNIUS TECH. Kauno krantinių atgimimas – tai urbanistinė vizija, gimusi iš mokslo, patirties ir bendruomenės balso 12–13
• KELIAUJANČIOS ARCHITEKTŪROS DIRBTUVĖS. Mažose vietose gimsta dideli dalykai 14–15
• PUPA / Life Over Space. Skaistakalnio parko atgimimas: seniausios Panevėžio žaliosios erdvės transformacija 16–17
• PROJEKTAVIMO IR RESTAURAVIMO INSTITUTAS. Sapiegų rezidencijos rūmų Antakalnyje restauracija: barokinės architektūros atgimimas ir šiuolaikiniai sprendimai 18–21
• Studio Libeskind ir ARCHINOVA. „Artery“ – gyvybinis impulsas Vilniui: tarptautinio lygio architektūra šiuolaikiniame miesto audinyje 22–23
ARCHITEKTAI IR STATYTOJAI
• YIT LIETUVA. Statybos ir architektūros sinergija: nuo skaitmeninių įrankių iki miestų ateities 24–26
• Į KTU sugrįžusi Rūta Leitanaitė: architektai turi mokėti klausytis 28
METŲ NOMINACIJOS
• Renovacija, kuri keičia gyvenimą: CONER įgyvendintas projektas – tarp geriausių Lietuvoje 30–32
• Studentų pergalė BIM konkurse: VILNIUS TECH „Linkmenų fabriko“ projektas – skaitmeninis mokymosi laukas ir inovacijų laboratorija 34–36
SKAITMENINĖ STATYBA
• STATYBOSZURNALAS.LT – viena platforma visiems: skaidrumas, atsakomybė, bendradarbiavimas 38–39
STATYBOS PRAMONĖ
• ETERNIT BALTIC. CEDRAL: fasado ir stogo sprendimai, atitinkantys šiuolaikinės statybos reikalavimus 40–43
• Kampuotų formų elegancija: GEALAN langų dizainas šiuolaikinei architektūrai 44–47
• VELUX. Architektas: Įnešti natūralią dienos šviesą į modernų mokyklos pastatą yra tikras iššūkis 48–49
INŽINERINĖS SISTEMOS
• Novatoriška sistema sklandžiam vandens tiekimui ir greitam montavimui: „GEBERIT FlowFit“ 50–51
• VIESSMANN. Dizainas, kuris šildo: kai inžinerija susitinka su architektūra 52–53
OBJEKTAI
• Sanatorijos GRADIALI transformacija: REKANA įgyvendino ambicingiausią Palangos sveikatingumo projektą 54–55
PRAMONINĖ STATYBA
• OREPCO. Šiauliuose iškilo nauja „Ltintus“ gamykla: efektyvumas, tvarumas ir bendradarbiavimas 56–57
IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS
• INFOERA. PROJEKTAVIMO INOVACIJOS. Tarp idėjų ir algoritmų: kaip dirbtinis intelektas keičia architektų ir interjero dizainerių kasdienybę 58–59
• INFOERA. MOKYMAI IR KOMPETENCIJŲ UGDYMAS. Kaip pasirinkti tinkamus programinės įrangos mokymus architektams ir interjero dizaineriams? 60–61
Viršelyje - poilsio statinių kompleksas „Aksominės kopos Nida“, projektavo UAB „DO ARCHITECT“. Norbert Tukaj nuotr. Leidėjas MB „Redakcija plius“. Reklama +370 672 60123
Leidinio redaktorė Genė Drungilienė. Maketavo UAB „ART SET“
Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių
Architektūra, kuri keičia Lietuvą – ir mus pačius
ARCHITEKTŪRA IR STATYBA – TAI NEATSIEJAMI PASAULIAI, KURIŲ SINERGIJA KURIA MŪSŲ APLINKĄ, O KARTU – IR MŪSŲ
GYVENIMUS. TAI DAUGIAU NEI KŪRYBA AR TECHNOLOGIJA. TAI – VIZIJA, ATSAKOMYBĖ IR GEBĖJIMAS PAMATYTI ŽMOGŲ
KIEKVIENOJE DETALĖJE. ŠIS ŽURNALO NUMERIS JUNGIA TAI, KAS FORMUOJA MIESTUS, PASTATUS IR VIEŠĄSIAS ERDVES, BET KARTU – IR MŪSŲ POŽIŪRĮ, VERTYBES BEI ATEITIES LŪKESČIUS. NUO ĮKVEPIANČIŲ NACIONALINIŲ ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMŲ IKI STATYBOS INOVACIJŲ, NUO IDĖJŲ IKI ĮGYVENDINTŲ PROJEKTŲ – KVIEČIAME PAŽVELGTI Į ARCHITEKTŪRĄ IR STATYBĄ KAIP Į VIENĄ BENDRĄ VISUMĄ, KURI KEIČIA LIETUVĄ. IR MUS PAČIUS.
Architektų diena, kviečianti pažvelgti plačiau
Architektų diena – tai ne tik profesinė šventė. Tai proga visai visuomenei sustoti ir permąstyti, kokią reikšmę turi architektūra mūsų gyvenimuose. Ji daro įtaką tam, kaip judame, bendraujame, ilsimės, mokomės ar net svajojame. Statiniai, erdvės, miestai ir sprendimai, gimstantys architektų galvose ir ant jų braižymo lentų, tampa mūsų kasdienybės rėmais ir įkvėpimais.
Todėl šis „Statybunaujienos.lt“ numeris – ne tik apie statybą. Jis – ir apie architektūrą, kuri formuoja aplinką, o kartu ir mus pačius.
Kai idėja ir konstrukcija kalbasi Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Architekto ir statytojo partnerystė tampa esmine projekto sėkmės sąlyga – tik veikdami išvien, jie gali suderinti kūrybinę viziją su inžineriniu tikslumu ir praktinėmis įgyvendinimo galimybėmis. Kaip pabrėžia „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas, tarpdisciplininis dialogas kuria vertę ne tik naudotojams, bet ir visai miesto aplinkai. Tai – bendras darbas, kur kiekvienas sprendimas tampa rezultatu, gimstančiu iš pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo, kurio centre – žmogus ir aplinka, kuri jį supa.
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai: žvilgsnis į ateitį Svarbiausias šio numerio akcentas –Nacionaliniai architektūros apdovanojimai. Juose atsiskleidžia drąsiausios idėjos, jautriausi restauracijos darbai,
pažangiausios viešosios erdvės. Tai architektūra, kuri nebijo akistatos su ateitimi.
Skaitytojus kviečiame pažvelgti į reikšmingus projektus: subtilų ir išmoningą „Stasys Museum“ Panevėžyje, gyvą ir atvirą Kauno krantinių viziją, Skaistakalnio parko atgimimą, Sapiegų rūmų restauraciją, o taip pat – į iniciatyvas, kurios užgimsta mažose vietose, bet keičia didelius mąstymus, kaip tai daro Keliaujančios architektūros dirbtuvės.
Architektas šiandien: mokymasis, atsakomybė, bendruomenė
Architektūra – ne vien forma ir funkcija. Ji reikalauja socialinio jautrumo, gebėjimo išgirsti bendruomenę, suprasti laikmečio pulsą. Apie tai kalba ir Rūta Leitanaitė, sugrįžusi dėstyti į KTU – architektė, kuriai svarbu ne tik kurti, bet ir įkvėpti jaunąją kartą.
Šiame kontekste svarbios ir studentų pergalės: VILNIUS TECH komandų projektai BIM konkurse parodė, kad jaunieji kūrėjai puikiai jaučia skaitmeninio projektavimo ir ateities architektūros ritmą.
Tarp kūrybos ir technologijos: kaip statybų pramonė keičia taisykles Žurnale pristatome ne tik architektūros projektus, bet ir temas, kurios svarbios visam statybų sektoriui. Nuo CEDRAL fasadų sprendimų iki GEALAN langų dizaino ar VELUX iššūkių, siekiant natūralios šviesos moderniuose pastatuose – tai sprendimai, kurie parodo, kaip glaudžiai susiję technologiniai pasirinkimai ir architektūrinės idėjos.
Inžinerinėse sistemose ryškėja „GEBERIT FlowFit“ naujovės bei dizainą ir funkcionalumą suvienijantys „Viessmann“ sprendimai. O pažanga, kuri ateina kartu su skaitmeninėmis platformomis, kaip STATYBOSZURNALAS.LT, ar dirbtiniu intelektu projektavime, tampa neatsiejama modernaus architekto kasdienybės dalimi.
Statiniai, kurie kalba Kviečiame pažvelgti ir į jau įgyvendintus objektus – tokius kaip REKANA įgyvendinta sanatorijos „Gradiali“ transformacija Palangoje ar naujoji „Ltintus“ gamykla Šiauliuose, kurioje darniai dera efektyvumas, tvarumas ir estetinė kokybė. Tai pavyzdžiai, kaip pramoninė statyba gali būti ne tik funkcionali, bet ir architektūriškai reikšminga.
Architektūra kaip atsakomybė Šiandien architektas – ne vien estetinių sprendimų autorius. Tai – tarpininkas tarp žmonių poreikių, technologinių galimybių, istorijos ir aplinkos. Tai atsakinga, daugialypė ir nuolat besikeičianti profesija, reikalaujanti ne tik žinių, bet ir jautrumo. Todėl sveikindama visus architektus su jų diena, kviečiu ne tik pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir toliau ieškoti naujų kelių.
Kurkite Lietuvą, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga.
MADE TO TOUCH. DESIGNED TO CONTROL. A VIVA NAKTIES MĖLYNUMO SPALVOS.
CASACERAMICA, NUOTRAUKA: MICHAEL SANDMAIER
Architektūra, kuri formuoja Lietuvą:
Nacionalinių architektūros apdovanojimų akistata su ateitimi
NACIONALINIAI ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMAI (NAA) – TAI NAUJA, TAČIAU JAU REIKŠMINGA ARCHITEKTŪRINIO GYVENIMO TRADICIJA LIETUVOJE. PRADĖTI 2023 METAIS KAIP VALSTYBINĖ INICIATYVA, ŠIE APDOVANOJIMAI SIEKIA ĮTVIRTINTI KOKYBIŠKOS ARCHITEKTŪROS VERTINIMO KULTŪRĄ IR PASKATINTI NUOLATINĮ VISUOMENĖS BEI INSTITUCIJŲ DIALOGĄ APIE APLINKOS, KURIOJE GYVENAME, KOKYBĘ. NAA ORGANIZATORIAI – APLINKOS IR KULTŪROS MINISTERIJOS – PABRĖŽIA, KAD ARCHITEKTŪRA NĖRA TIK ESTETIKOS SRITIS – TAI VIEŠASIS INTERESAS, URBANISTINĖ ATSAKOMYBĖ IR KULTŪRINĖ INVESTICIJA Į ATEITĮ.
Pirmoji NAA ceremonija įvyko 2023 m. Architektų dienos kontekste. Ši diena, minima kasmet liepos 1-ąją, kviečia pažvelgti į architektų darbą kaip į profesiją, kuri formuoja mūsų miestų charakterį ir visuomenės vertybes. NAA apdovanojimai tapo šios dienos esminiu akcentu – ne tik švente profesionalams, bet ir platforma, kuri skatina viešą kalbėjimą apie tai, kokios architektūros siekiame kaip šalis.
Kodėl šie apdovanojimai svarbūs?
NAA apdovanojimai išsiskiria tuo, kad neapsiriboja tik profesiniu prestižu – jie kviečia visus įvertinti architektūros reikšmę mūsų gyvenimui. Čia svarbus ne vien pastatų grožis, bet ir jų gebėjimas spręsti visuomeninius, ekologinius, socialinius iššūkius. Tiek miestų viešosios erdvės, tiek kultūros paveldo atnaujinimas, tiek teorinė architektūros sklaida tampa svarbiu architektūrinės pažangos matu. Kasmet apdovanojamos devynios skirtingos kategorijos – nuo gyvenamosios ar komercinės architektūros iki urbanistikos, tvarių inovacijų ar teorinių darbų. Didysis prizas atitenka kūriniui, kuris peržengia tipologinius rėmus ir sukuria
plačiai paveikią architektūrinę žinutę. Vertinimo komisiją sudaro įvairių sričių profesionalai – architektai, akademikai, menotyrininkai, miestų planuotojai – užtikrinant, kad sprendimai būtų pagrįsti ne vien forma, bet ir turiniu.
Architektų dienos proga –žvilgsnis į geriausius 2025 metų NAA ceremonija vyko birželio 30-ąją, Panevėžio Juozo
Miltinio dramos teatre – išskirtinėje vietoje miestui, kuris šiemet tapo šiuolaikinės architektūros epicentru. Šiemetinis Didysis prizas atiteko „Stasys Museum“ – šiuolaikinio meno muziejui
Panevėžyje. Tai ne tik architektūrinis objektas – tai miesto atgimimo
ženklas, tapęs savotišku lietuvišku „Bilbao efektu“, kaip pabrėžė vertinimo komisijos pirmininkas doc. dr. Liutauras
Nekrošius.
Svarbu paminėti, kad šiemet net šeši iš devynių apdovanotų projektų sukurti viešųjų užsakovų iniciatyva – tai ryškus ženklas, jog valstybės ir savivaldybių įsitraukimas gali lemti kokybiškus architektūrinius sprendimus.
Rubrikos tikslas –pristatyti tai, kas svarbiausia
Rubrikoje NACIONALINIAI
ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMAI bus pristatomi 2025 metų laimėtojai – jų projektai, idėjos, autoriai. Kiekvienas pristatymas atskleis daugiau nei estetinį vaizdą – tai bus pasakojimai apie architektūrą, kuri gyva, sąmoninga ir atsakinga.
Čia bus galima susipažinti su įvairios paskirties objektų sprendimais, tvarumo praktikomis, teorinės minties proveržiais bei paveldo atnaujinimo projektais, kurie visų pirma tarnauja žmonėms.
Kvietimas žiūrėti plačiau
Ši rubrika – tai kvietimas pažvelgti į Lietuvos architektūrą kaip į procesą, kuris vyksta čia ir dabar. NACIONALINIAI
ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMA i tampa ne tik šventine akimirka, bet ir rimtu žingsniu link visuomenės, kuri geba vertinti, palaikyti ir kurti kokybišką, tvarią ir prasmingą aplinką.
Architektūra kuria ne tik pastatus – ji kuria bendruomenes, tapatybę ir ateitį. Leiskime sau tai matyti.
„Stasys Museum“ –paprastumo, logikos ir fantazijos architektūra
Panevėžyje
PAGRINDINIS DIDYSIS
PRIZAS UŽ ARCHITEKTŪRĄ, PASKATINUSIĄ MIESTO KULTŪRINĮ
ATGIMIMĄ, ATITEKO PANEVĖŽIO ŠIUOLAIKINIO MENO MUZIEJUI „STASYS MUSEUM“, KURĮ
PROJEKTAVO ARCHITEKTŲ STUDIJA „IMPLMNT ARCHITECTS“.
TAIP PAT ŠIS PROJEKTAS
PRIPAŽINTAS GERIAUSIU KULTŪRINĖS IR SOCIALINĖS ARCHITEKTŪROS KŪRINIU. PROJEKTAVO ARCHITEKTŲ
STUDIJA „IMPLMNT ARCHITECTS“ (ARCHITEKTAI GRETA BRIMĖ, AURIMAS SYRUSAS, VIKTORAS GRICIUS, EGLĖ GEČAITĖ, IEVA SIRIJATAVIČIŪTĖ, AURELIJA KNIUKŠTAITĖ, KOTRYNA BAJORINAITĖ, JONĖ VIRBICKAITĖ, RIČARDAS BERTAŠIUS).
APDOVANOJIMAS ĮTEIKTAS UŽ
ARCHITEKTŲ IR MENININKO STASIO EIDRIGEVIČIAUS KOLEGIALŲ KŪRINĮ.
„Stasys museum“ yra Panevėžyje, miesto centro šiaurinėje dalyje, apsuptas Respublikos, Kranto gatvių, šiaurinėje pusėje – Topolių alėja. Anksčiau čia buvęs kino teatras „Garsas“ užėmė rytinę sklypo dalį ir formavo viešąją erdvę į Respublikos gatvės pusę.
2017 m. vyko architektūrinis konkursas geriausiai pastato idėjai išrinkti. Muziejaus architektūros koncepcijos ašimi tapo 3 žodžiai, kuriuos menininkas Stasys Eidrigevičius paminėjo savo atvirame laiške konkurse dalyvaujančioms architektų studijoms: paprastumas, logika ir fantazija. Būtent šie 3 žodžiai ir tapo pastato architektūros kodu. Paprastumas pastate realizuotas per tūrį, logika – per išplanavimą, o fantazija – tai netikėti atskiri elementai ir užkoduotos perspektyvos pastato interjeruose.
Stasio Eidrigevičiaus kūryboje įžvelgtini du labai charakteringi motyvai: tęstinumas (linijų ar formų) ir objektų sąveika tarpusavyje, jų jungtis, transformacija, tuo pagrįsti ir projektuojami sprendimai – jungtimis, virsmu. Menininkas kaip išraiškos priemonę naudoja metaforą, todėl subtilios, užkoduotos metaforos taip pat atsispindi ir muziejaus erdvėse.
Pastato forma yra labai paprasta – kaip pozicija, kad turinys yra tiek svarbus, jog architektūra neturi jo užgožti. Medžiagiškumas taip pat labai lakoniškas – tai reljefiniai betoniniai paviršiai, kurie svarbūs savo taktiliškumu. Nors pastatas iš tolo yra lakoniško balto tūrio, arti jo atrandama tekstūra, kuri kuria detalumą, jautrumą. Vyrauja balta spalva, o ją papildo kiek atspindintys plieno elementai svarbiose interjero erdvių pasikeitimo zonose.
Pastatas orientuojamas taip, kad jo pietinėje pusėje suformuojama didelė viešoji erdvė, kurios centre numatomas mažasis tūris, ši erdvė jungia labai svarbią trajektoriją tarp Respublikos gatvės ir Kranto gatvės, kuri veda Senvagės link. Pastato pozicija yra svarbi ir tuo, kad ji atkartoja istorinės Topolių alėjos perimetrą.
Viešoji erdvė šioje struktūroje yra itin svarbus elementas, galima sakyti, kad visas sklypo plotas yra viešoji erdvė, nes ji persikelia ir ant pastato stogo, nuo kur apžvelgiama visa Panevėžio miesto panorama. Panevėžiečiams ši vieta yra labai sentimentali dėl čia buvusio kino teatro „Garsas“, todėl architektūriniame konkurse, norint išlaikyti šios vietos, kaip kino erdvės, prasmę ir istoriją, buvo pasiūlyta muziejaus programą papildyti nekomercinio kino sale, kurios tūris yra pagrindinis elementas viešojoje erdvėje, taip dar sureikšminant kino funkcijos retrospektyvą ir, žinoma, suteikiant jai perspektyvą.
Muziejus tapo tikru miesto akseleratoriumi, per beveik metus jį aplankė virš 70 tūkst. lankytojų, žiniasklaidoje net buvo sakoma, kad tai – mažasis Bilbao efektas. Muziejus veikia šiuolaikinės muziejininkystės principais – tai ne tik parodų erdvės, tai ir edukacijos, ir integracijos platforma, bendruomenės katalizatorius.
Svarbu ir tai, kad pats menininkas paliko savo pėdsaką pastate: architektai kartu su Stasiu Eidrigevičiumi kūrė pastato ženklinimo sistemą – tai autoriniai menininko darbai, infocentre pastato motyvais Stasys Eidrigevičius sukūrė milžinišką vienos linijos piešinį.
Norbert Tukaj nuotr.
Kauno krantinių atgimimas –tai urbanistinė vizija, gimusi iš mokslo, patirties ir bendruomenės balso
NACIONALINIUOSE ARCHITEKTŪROS
APDOVANOJIMUOSE (NAA)
GERIAUSIO URBANISTIKOS KŪRINIO
KATEGORIJOJE TRIUMFAVO „KAUNO
KRANTINIŲ ATGIMIMO“ PROJEKTAS. UŽ MOKSLINIAIS TYRIMAIS PAREMTĄ
URBANISTINĘ STUDIJĄ APDOVANOTOS
VILNIUS TECH URBANISTIKOS
KATEDROS ARCHITEKTĖS
PROF. DR. DALIA DIJOKIENĖ IR
DOC. DR. INESA ALISTRATOVAITĖKURTINAITIENĖ. JŲ DARBAS IŠSISKYRĖ
VISAPUSIŠKU POŽIŪRIU Į MIESTO IR
UPIŲ RYŠIO ATKŪRIMĄ – TAI NE TIK
ARCHITEKTŪRINĖ URBANISTINĖ KONCEPCIJA, BET IR KOMPLEKSINIS
SCENARIJUS, KAIP KAUNAS GALĖTŲ ATVERTI SAVO KRANTINES ŽMONĖMS IR GAMTAI.
Gintaro Česonio nuotr.
Gintaro Česonio nuotr.
Kauno m. savivaldybės programos „Iniciatyvos
Kaunui“ remiamas projektas buvo atsakas į aktualų poreikį – miestiečiai trokšta artimesnio, jautresnio santykio su savo upėmis. Tačiau šis uždavinys – ne vien apie estetines permainas. Architektės analizavo ne tik pačių krantinių būklę, bet ir visą upių slėnių struktūrą, kuri miestui suteikia išskirtinę geografiją ir tapatumą. Kadangi Kaunas yra įsikūręs dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries –santakoje, betarpiškai su upėmis susijusi teritorija yra išraiškingas upių tekėjimo suformuotas slėnis, kuris savo sandara nėra vienalytis. Metodinė tyrimo prieiga leido sudėtingą gamtinę struktūrą suskaidyti į charakteringas atkarpas ir nuosekliai ateiti iki sklandaus ir dėsningo rezultato.
Trijų etapų kelias iki sisteminės vizijos Projektas vyko 3 etapais. Pirmiausia buvo atliktas nuodugnus analitinis tyrimas: inventorizuotos krantinės, jų inžineriniai statiniai, vertinti įgyvendinti ir planuojami projektai, atlikta daugiakriterė analizė, kurios metu nagrinėtas reljefas, užstatymas, susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, želdynų sistema, administracinės miesto dalių ribos bei miesto gyventojų sklaida, kuri lėmė kuriamų galimybių ir esamo poreikio pusiausvyrą. Nagrinėta, kiek pakrantės kvadratinių metrų tenka vienam gyventojui.
Tyrimo metu išskirti 77 krantinių ruožai, kurių kiekvienas transliavo savo specifiškumą, potencialą, poreikį ir galimybes. Tai leido apibendrinti medžiagą iki 3 galimų scenarijų modelių Kauno upių pakrantėse ir išskirti dar 1 scenarijų, aktualų abiem didžiosioms upėms. Antrajame etape vyko kūrybinės dirbtuvės su profesinės srities atstovais – architektais ir urbanistais, su kuriais buvo išmėginti užsiduoti scenarijai. Projekto tarpinių scenarijų aptarimas vyko ir su Kauno seniūnijų atstovais, jų bendruomenėmis. O trečiajame – šie scenarijai buvo išgryninti ir struktūruoti į vizualiai aiškų, strategiškai pagrįstą ir tvariais principais paremtą detalų reglamentą. Kiekviena upių pakrančių atkarpa buvo detaliai aprašyta, jai pasiūlyti sprendiniai ir tvarkymo rekomendacijos.
Mokslas, duomenys ir empatija Architektės sujungė mokslinius metodus, architektūrinę praktiką ir jautrų požiūrį į aplinką bei žmones. Naudodamos geografines informacines sistemas, analizuodamos atvirus duomenis ir remdamosi analogiškais Vakarų Europos pavyzdžiais, jos sukūrė instrumentą,
kuriuo Kaunas galės vadovautis tvarkydamas krantines ateityje. Projektas išsiskyrė tuo, kad jame aktyviai savo pozicijas išsakė bendruomenė. Dirbdamos vietoje, architektės išklausė bendruomenes, reagavo į jų baimes ir lūkesčius. Nors pradžioje teko susidurti su pasipriešinimu, palaipsniui gimė bendras supratimas – miestas turi atverti upes miestiečiams ne tik kaip rekreacines zonas, bet kartu atskleisti ir kaip Kauno miesto identitetą, jo pagrindinę ašį.
Trys scenarijai –trys Kauno ateities veidai
Projekte siūlomi 3 pagrindiniai krantinių transformacijos scenarijai: „Miestas brenda į upę“, „Idilė prie vandens“ ir „Upė teka laisvai“. Jie gimė iš detalaus teritorijos pažinimo – vaikštant, važinėjant dviračiais, stebint upių srovę ir krantų charakterį. Scenarijuose atsispindi ir miesto urbanistinė struktūra, ir gamtos galia, kuri Kaune –nepaneigiama. Daugiau kaip 80 proc. pakrančių išlieka natūralios, ir tik maža jų dalis urbanizuota. Šis unikalumas – tai galimybė kurti miestą, gyvenantį darnoje su gamta.
Kompleksiškumas kaip stiprybė Pasak projekto autorių, vienas didžiausių iššūkių buvo mastelis – nagrinėta visa miesto upių sistema, ne tik pavieniai ruožai. Projektas apėmė gamtinius, morfologinius,
socialinius, inžinerinius sluoksnius, kuriuos reikėjo struktūruoti ir tarpusavyje suderinti. Dirbant dviese, per 9 mėn. buvo atliktas darbas, kuris Vakarų šalyse paprastai būtų kuriamas didelės komandos kelerius metus. Šis sudėtingumas lėmė ir didelę projekto vertę – tai ne tik analitinis darbas ir jam parengti sprendiniai, bet ir miesto gamtinio potencialo suderinamumas santykyje su jo urbanizuota aplinka ir pačiu socialiniu veiksniu. Tai realus įrankis Kauno upių pakrančių atgimimui.
Apdovanojimas kaip žinutė urbanistikai
Projekto autorėms NAA apdovanojimas svarbus ne tik kaip asmeninis įvertinimas, bet ir kaip platesnis urbanistikos srities pripažinimas.
Prof. dr. D.Dijokienė apdovanojimą vadina viltimi – ženklu, kad moksliniais tyrimais grįstas urbanistinis projektavimas grįžta į architektūros lauką kaip svarbus tarpininkas tarp teritorijų planavimo ir pastatų projektavimo. Tai ir simbolinis gestas, dedikuojamas Urbanistikos katedros 80-mečiui ir visai tradicijai, kurios pagrindu kurtas šis darbas.
Pritardama kolegei, doc. dr. I.AlistratovaitėKurtinaitienė apdovanojimą priima ir kaip padėką už ilgametį darbą – netikėtą, bet prasmingą įvertinimą. Pasak jos, šis laimėjimas svarbus visai urbanistinei profesinei praktikai Lietuvoje, nes parodo, kad grįžtama prie vakarietiškos sisteminio planavimo ir struktūrinio projektavimo tradicijos bei pripažįstama urbanistikos svarba šalies architektūros kontekste.
Projekto autorių nuotr.
KAD.
Mažose vietose gimsta dideli dalykai
KATEGORIJOS TVARIOS INOVACIJOS ARCHITEKTŪROJE APDOVANOJIMAS SKIRTAS KELIAUJANČIOMS ARCHITEKTŪROS DIRBTUVĖMS. APDOVANOJIMAS ĮTEIKTAS ARCHITEKTŪROS FONDUI UŽ JAUNOSIOS KARTOS ARCHITEKTŪRINĮ UGDYMĄ REGIONUOSE IR VIETOS BENDRUOMENIŲ ĮGALINIMĄ. KELIAUJANČIAS DIRBTUVES SUDARANTYS PROJEKTAI: LAISVALAIKIO ERDVĖ „ANČIŲ SALA“; LINKSMYBIŲ, ŽAIDIMŲ IR POILSIO ERDVĖ „RITAM RITĘ“ PAEŽERIUOSE; POILSIO IR LAISVALAIKIO ERDVĖ „PEIZAŽO LANGAS“ KYVIŠKĖSE; PRIVATI VAIKŲ ERDVĖ IR MEDINIS LAUKO BALDAS RUDAUSIUOSE; „TARZANKA“ PABRADĖJE; TERASA APLINK AŠTUONIAKAMIENĘ LIEPĄ BEIŽIONYSE; TRIBŪNA NARTEIKIUOSE.
„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ (KAD) vykdomos mažuose Lietuvos regionų miesteliuose ir kaimuose kūrybinių dirbtuvių formatu nuo 2013 m. Tai vaikams ir jaunimui skirtas architektūros edukacijos metodas, kuriuo siekiama skatinti būti aktyviais aplinkos kūrėjais. Projektu siekiama parodyti, kad savo gyvenamąją aplinką galima kurti daug materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis.
Kiekvienais metais KAD savanoriai vyksta į Lietuvos regionus ir su vietos vaikais kuria mažosios architektūros objektus: jau aplankytos 68 bendruomenės ir sukurti 78 unikalūs viešosios erdvės objektai visoje Lietuvoje.
KAD remiasi ir atspindi visokeriopus tvarumo principus: skatinamas antrinis žaliavų panaudojimas ir perdirbimas, o jei perkamos naujos medžiagos ar priemonės, prioritetas – vietos įmonėms ir verslams. Susikaupusios medžiagos perskirstomos ir naudojamos kitose dirbtuvėse. Pvz., Paežeriuose ekskursijos metu pamatytos laukuose esančios ritės buvo įsigytos už simbolinę kainą ir pernaudotos įrengiant linksmybių, žaidimų ir poilsio erdvę „Ritam Ritę“, kaip dalis terasos, sūpynės ar stalas. Objektai kuriami su pagarba aplinkai ir jos vertybėms. Pvz., Beižionyse sukurta stovyklavietė ir 4x4 m dydžio nuo žemės pakelta terasa atsakingai apsupa aštuonkamienę liepą ir įsikomponuoja aplink esančius želdinius.
Projektai – tai ir saugi, įtrauki gyvenamoji aplinka – net aukštų žolynų išvalymas yra KAD proceso dalis. Taip Baltojoje Vokėje „atrasta“ Ančių sala, kuri dabar yra naudojama ne tik vietos žvejų, bet ir bendruomenės susibūrimams, arba Kyviškėse „Peizažo langu“ papildyta poilsio erdvė šalia išvalyto upeliuko. KAD architektūros edukacijos metodas rodo, kaip galima rūpintis vienas kitu pasitelkiant viešą erdvę ir kartu sukurtą
objektą – į Lietuvos regioną atvykę srities profesionalai kartu su vietos vaikais ir jaunimu sukuria idėją, ją realizuoja neturėdami išankstinių idėjų – vien išgirdus poreikius. Tai iliustruoja drąsus Pabarės „Tarzanko“ projektas, atliepęs jauniausiųjų bendruomenės narių norus. Patirties „eksportas“ ir bendrakūrystės (do it with others) principas, nepaisant amžiaus, lyties ir socialinių skirtumų, užtikrina procesų sąžiningumą ir sėkmingą auditorijos įtraukimą į aplinkos kūrimą, o vėliau ir sukurto mažosios architektūros objekto tęstinį naudojimą ir priežiūrą. Vieni iš tokių projektų pavyzdžių yra Rudausiuose sukurta „Privati vaikų erdvė“ ir medinis lauko baldas, skirtas visiems, bei Narteikių „Tribūna“, skirta
bendruomenei, kur sukurti objektai yra intensyviai naudojami kasdien ir visų.
KAD metodo unikalumas yra ir jo laimėjimas, ir iššūkis, nes net ir sėkmingai dirbant daugiau nei 10 metų, šis projektas vis dar matomas kaip inovacija. „Manome, kad tvarumas yra ne tik žaliavų antrinis panaudojimas, bet ir daugybė kitų aspektų: jautrus kontekstualumas, procesų sąžiningumas, vietos ekonominis ir socialinis įveiklinimas. KAD remiasi šiais principais, kuriuos raginame išmėginti įtraukdami kūrėjus. Laimėti NAA apdovanojimą reiškia, kad architektų bendruomenė stebi mūsų darbą ir atkreipia dėmesį į mums svarbias vertybes, tokias kaip tvarumas“, – tvirtina KAD komanda.
Projekto autorių nuotr.
Skaistakalnio parko atgimimas: seniausios Panevėžio žaliosios erdvės transformacija
GERIAUSIA VIEŠĄJA
ERDVE PASKELBTAS PANEVĖŽIO
SKAISTAKALNIO PARKAS, KURIS
REGENERUOJA DAUGIASLUOKSNĘ
SOCIALINĘ IR KULTŪRINĘ
JUNGTĮ DEFORMUOTOJE
MIESTO STRUKTŪROJE. JĮ
PROJEKTAVO ARCHITEKTŲ
STUDIJA „PUPA / LIFE OVER SPACE“ (ARCHITEKTAI TADAS JONAUSKIS, JUSTINA MULIUOLYTĖ, IGNAS
RAČKAUSKAS, LUKAS KULIKAUSKAS, AUGUSTAS MAKRICKAS, LINAS ŪSAS, RAMUNĖ BANIULIENĖ).
Skaistakalnio parkas – seniausias Panevėžio parkas – vėl atgimė ir tapo vienu iš ryškiausių miesto viešųjų erdvių pavyzdžių. Parkas išsiskiria kalvotu reljefu, miškingomis teritorijomis, mažais upeliais ir tvenkiniais. Ilgus metus apleista žalia erdvė buvo prikelta naujam gyvenimui architektūros studijos „PUPA / Life Over Space“ dėka, kuri siekė išsaugoti parko natūralumą, kartu atverdama jį miestiečių poilsiui ir kultūrinei veiklai.
Skaistakalnio parko istorija siekia 19 a. pb., kai šis kraštovaizdis priklausė dvaro sodybai. 20 a. pr. parkas tapo vietos kultūros centru, o aplinkinė teritorija buvo naudojama sporto ir laisvalaikio veikloms. 20 a. viduryje sportinę veiklą perkėlus kitur, parkas tapo apleistu ir keletą dešimtmečių menkai prižiūrimu. 2016 m. Panevėžio m. savivaldybė pradėjo sistemingą viešųjų erdvių atnaujinimą, meno ir kultūros integraciją į miesto veidą. Skaistakalnio parkas tapo viena svarbiausių šios programos dalių.
2017 m. architektūros studija „PUPA / Life Over Space“ laimėjo konkursą parengti parko ir istorinės dvaro sodybos atnaujinimo projektą, kurio tikslas – išsaugoti natūralų parko pobūdį, sukuriant jaukias ir prieinamas erdves lankytojams. Parkas buvo padalintas į skirtingas zonas – renginiams, sportui, vaikų žaidimams ir ramiam poilsiui. Raudonų plytų paveldinis pastatas –sodyba „Pragiedruliai“ – tapo parko simboliniu centru. Renovacijos metu pastatas papildytas moderniu stikliniu priestatu, kuriame įsikūrė meno centras, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės,
rezidencijos menininkams. Šalia įrengtos medinės terasos, skirtos koncertams, skaitymams, mugėms ir bendruomenės renginiams. Viena terasa pastatyta ant buvusio svirno pamatų – išsaugant autentiškas mūro liekanas.
Parke įrengti ar atnaujinti tiltai – vieni ryškiausių architektūrinių sprendimų. Jie ne tik jungia skirtingas parko dalis, bet ir tampa išskirtiniais kraštovaizdžio elementais. Pagrindinis tiltas per Nevėžį dabar pritaikytas neįgaliesiems, tėvams su vežimėliais, dviratininkams. Čia įrengta ir apžvalgos aikštelė. Mažesni tiltai per upelius suteikia aplinkai jaukumo, žaismingumo, leidžia tyrinėti anksčiau sunkiai pasiekiamas teritorijas.
Atgimęs Skaistakalnio parkas – ne tik atnaujinta gamtinė aplinka, bet ir vieta, kur susitinka gamta, kultūra ir bendruomenė. Čia sukurta harmoninga, visiems prieinama erdvė, atitinkanti miestiečių poreikius. Istorija ir gamta čia dera su moderniu dizainu, o parkas tampa gyvu miesto pulsą atspindinčiu centru.
Didžiausias iššūkis projekto autorių komandai buvo nesaugią, apleistą ir gyventojų aplenkiamą teritoriją paversti į šviesią, patrauklią ir visiems atvirą miesto erdvę. Ir šis iššūkis buvo įveiktas. NAA apdovanojimas šiam projektui tapo ne tik profesiniu įvertinimu, bet ir ženklu, kad Lietuvoje architektūra pasiekusi kokybinį lūžį: viešosios erdvės jau kuriamos ne tik su funkcija, bet ir su estetika, identitetu bei pagarba bendruomenėms.
Aistės Rakauskaitės vizualizac.
Sapiegų rezidencijos rūmų Antakalnyje restauracija: barokinės architektūros atgimimas ir šiuolaikiniai sprendimai
PROJEKTAVIMO IR RESTAURAVIMO
INSTITUTAS NACIONALINIUOSE
ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMUOSE (NAA) PELNĖ PRESTIŽINĮ GERIAUSIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTO ATNAUJINIMO APDOVANOJIMĄ UŽ SĖKMINGAI ĮGYVENDINTĄ SAPIEGŲ RŪMŲ KAPITALINĮ REMONTĄ. ŠIS
PROJEKTAS YRA SVARBUS NE TIK DĖL ARCHITEKTŪRINĖS VERTĖS, BET IR DĖL REIKŠMINGO INDĖLIO Į
LIETUVOS ISTORIJOS IŠSAUGOJIMĄ BEI ŠIUOLAIKINĮ PRITAIKYMĄ.
Sapiegų rūmai – vienas svarbiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų. Šio sudėtingo projekto mokslinis vadovas ir architektūros tyrimų bei rūmų restauravimo autorius doc. Evaldas Purlys pabrėžė, kad pagrindinis tikslas buvo išsaugoti rūmų autentiškumą, kartu pritaikant juos šiuolaikiniams poreikiams. Restauravimo darbai atskleidė rūmų barokinę prabangą, išlaikant jų istorinę dvasią ir kartu integruojant funkcionalias, lankytojams patogias erdves.
Sapiegų rūmai, sukurti 17 a. pabaigoje kaip reprezentacinė rezidencija, yra ne tik architektūros, bet ir Lietuvos istorijos simbolis, kuris atspindi didingą baroko epochą, ilgą bei sudėtingą paveldosaugos kelią, nes iki rekonstrukcijos stovėję rūmai jau turėjo painią statybos ir pertvarkymų istoriją, o 19 a. rūmai kardinaliai pakeitė paskirtį ir buvo beatodariškai pertvarkomi įvairioms besikeičiančioms reikmėms. Restauravimo metu buvo atidengtos autentiškos vidaus erdvės bei kai kurios meninės detalės, o 2022–2023 m. rūmai pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, sukurta informacinė erdvė bei
modernios lankytojų patogumui skirtos zonos. Projekte ypatingas dėmesys taip pat skirtas ir naujų sprendimų integracijai. Arch. E.Purlys atkreipė dėmesį, kad restauravimo metu svarbiausia buvo išlaikyti „paveldo autentiškumą ir kartu sukurti darnų ryšį tarp praeities ir dabarties“.
Pasak menotyrininkės hab. dr. Rūtos Janonienės, Sapiegų rūmai – „karališko užmojo rezidencija“, kuri savo menine verte prilygsta svarbiausiems to meto Lietuvos ir Lenkijos valdovų rezidencijų pavyzdžiams. Tai puikus pavyzdys, kaip kompleksinis požiūris į paveldą gali ne tik išsaugoti jo autentiškumą, bet ir suteikti naują gyvenimą kultūros paveldo objektui.
Projekto pradžia ir motyvacija
Sapiegų rūmai buvo stipriai nugyventas pastatas, kurio išvaizda, tūriai ir išplanavimas buvo gerokai pakeisti. Martyno Mažvydo biblioteka, tikėdamasi įrengti knygų saugyklas šiame objekte, susidūrė su didelėmis medinių konstrukcijų būklės problemomis, o trūkstant lėšų net pagrindinio bibliotekos
pastato rekonstrukcijai, šios idėjos atsisakyta. 1993 m. prasidėję architektūriniai tyrimai nebuvo užbaigti, polichromijos tyrimai vos tepradėti. Rūmai beveik nenaudojami stovėjo iki 2024-ųjų. 2007–2008 m. kompleksiniai tyrimai bei fasadų 2009 m. architektūriniai tyrimai tapo lemiami ateities sprendimams ir suponavo restauravimo kryptį.
2005 m. rūmus buvo bandoma privatizuoti, bet visuomenės pasipriešinimas išgelbėjo objektą – visuomenės aktyvumas parodė, kad Sapiegų rūmai yra svarbus kultūros paveldo objektas, kurio išsaugojimu rūpinamasi. Realūs restauravimo darbai prasidėjo 2009 m. rūmus perėmus Kultūros paveldo departamentui: 2010 m. VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtas rūmų pirmojo restauravimo darbų etapo projektas, o 2012–2013 m. atlikti ypač svarbūs rūmų barokinės architektūros atskleidimo darbai –restauruotos vidaus erdvės ir plano struktūra, atidengti bei restauruoti pagrindiniai vidaus ir išorės architektūriniai elementai, uždengtas stogas. Šie darbai leido geriau pamatyti buvusį, autentišką Sapiegų rūmų grožį ir istorinę vertę. Įdarbintas PST Vilniaus filiale „Genranga“ architektas restauratorius Evaldas Purlys dvejus metus vadovavo visiems rūmų architektūrinių elementų atidengimo ir jų mūrų restauravimo darbams. Fasadų puošyba – vienas vertingiausių išlikusių rūmų architektūros komponentų – pasižymi subtiliais ir išraiškingais dekoratyviniais elementais: kai kurie langų apvadų elementai yra reljefiški, paprasti, bet be jų nebūtų įmanoma tikroviškai restauruoti prarastųjų vaizdo. 2013 m. VĮ „Lietuvos paminklai“ buvo paruoštas atskiras dviejų fasadų ir dalies patalpų tvarkybos projektas, tačiau nebuvo finansavimo – darbai nukelti iki 2023 m., kai kartu su UAB „Virmalda“ projektas buvo atnaujintas. Šiuo etapu buvo sutvirtintas ir restauruotas išlikęs architektūrinis ir skulptūrinis fasadų dekoras, restauruotas antablementas ir pietų fasado dekoras. Kai kurių neišlikusiųjų lipdybos elementų nežinant jos piešinio motyvų restauruoti buvo neįmanoma.
Doc. E.Purlys, projekto mokslinis vadovas, pabrėžė, kad „šiame objekte svarbiausia buvo išsaugoti autentišką paveldą, kartu leidžiant
jam funkcionuoti šiuolaikinėje aplinkoje“. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos Sapiegų rūmams išlikti ne tik istorijos liudininku, bet ir tapti gyvu kultūros centru, derančiu su šiuolaikinėmis visuomenės reikmėmis.
Tikslai ir sintezė – barokinės praeities ir šiuolaikinio meno centro dermė Sapiegų rūmų kapitalinio remonto projektas, 2020 m. parengtas Projektavimo ir restauravimo institute, siekė ne tik išsaugoti 2012–2013 m. atskleistą šio barokinio pastato istorinę plano ir vidaus erdvių struktūrą, rūmų didingumą ir autentiškumą, bet ir pritaikyti rūmus šiuolaikinio meno centro funkcijoms, kartu kuriant modernias ir patogias erdves, kurios leistų organizuoti parodas, koncertus ir įvairius renginius, užbaigti interjerų tvarkybos darbus. Pasak doc. E.Purlio, „svarbiausia buvo išlaikyti barokinės architektūros dvasią, leidžiant rūmams gyventi nauju gyvenimu, prisitaikant prie šiuolaikinės kultūros dinamikos.“
Projekto sprendiniai apėmė sudėtingą vertikalių ir horizontalių ryšių tvarkymą, inžinerinių sistemų integraciją bei gaisrinės saugos užtikrinimą, nepažeidžiant saugomų vertingųjų savybių. Sapiegų rūmai po ilgų restauravimo ir pritaikymo darbų 2024 m. tapo Šiuolaikinio meno centro padaliniu. Ant pastato fasado virš įėjimo pritvirtintas užrašas „Iš griuvėsių pakilę didingi rūmai kare pavargusįjį ramioje taikoje saugos“ puikiai simbolizuoja rūmų atgimimą ir naują jų paskirtį.
Pirmame aukšte įrengtas vestibiulis, informacinis centras-rūbinė, sanitariniai mazgai, restoranas su virtuve, nuolatinės
ir keičiamų ekspozicijų patalpos. Antrame aukšte įsikūrė nuolatinės ekspozicijos erdvės, restauruota istorinė Didžioji salė koncertams ir renginiams, o greta jos – kino salė. Trečiajame aukšte suplanuoti darbo kabinetai ir sanitariniai mazgai, o pastogėje – daugiafunkcė salė su grimerinėmis bei techninės patalpos. Vertingiausios rūsio patalpos skirtos pastoviai ekspozicijai, kitos – inžinerinėms reikmėms. Sutvarkyta aplinka su renginių zona, takais, aikštelėmis ir atnaujintais želdynais užbaigia visumą, sudarančią darnų ir funkcionalų kultūros objektą, kurio istorija ir dabartis susipina natūraliai.
Kūrybiniai iššūkiai ir autentiškumo bei šiuolaikiškumo dermė
Vienas sudėtingiausių projekto iššūkių buvo interjerų sprendimai – neturint galimybės restauruoti ar atkurti buvusio sienų ir lubų dekoro, reikėjo sukurti šiuolaikišką sienų
„dekoro“ koncepciją, išlaikant pagarbią nuorodą į autentiškumą. Euroremontinis tinkavimas ar panašūs sprendimai buvo atmesti – svarbiausiu šiuolaikiško sienų „dekoro“ komponentu tapo autentiški mūrų ir tinko sluoksniai bei polichrominio ir skulptūrinio dekoro fragmentai, kurių dalis atspindi sapieginio ir ikisapieginio laikotarpių paveldą. Vakarinės rūmų dalies kambariuose pavyko išryškinti lipdybos ir reljefinių apvadų komponavimo sistemą, suteikiant interjerui gyvumo ir istorinės gilumos.
Grindų ir lubų sprendimuose planuota išlaikyti autentišką grindų lygį ir nuolydžius, tačiau techniniai reikalavimai, ypač dėl grindų šildymo ir saugos normatyvų, privertė pakelti grindis, kas, atitraukus grindis ir lubas nuo sienų, netgi labai padėjo atskirti naujosios architektūros elementus nuo istorinės rūmų architektūros. Naujos grindys pagamintos iš modernių medžiagų, o betono danga buvo pasirinkta atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus, taip sudarant darnų balansą tarp autentiškumo ir funkcionalumo.
Didelį iššūkį kelia ir laiptų įrengimas į pastogę (IV aukšte), kur anksčiau nebuvo nei salės, nei kambarių. Nauji laiptai suprojektuoti taip, kad nekeltų grėsmės restauruotoms istorinėms erdvėms, išlaikant 2012–2013 m. atskleistą barokinę rūmų struktūrą. Vieni laiptai įrengti apvaliame 19 a. viduryje prie rūmų pastatytame bokštelyje, antri – pietinėje II aukšto galerijoje, kur formuojant angą į III aukšto lygį atsivėrė netikėtas atradimas –renesansinio laikotarpio durų angokraščiai,
liudijantys apie jau ikisapieginiame laikotarpyje buvusią galeriją. Šie elementai buvo išsaugoti ir eksponuojami, suteikdami projektui istorinės tapatybės tęstinumą. Visa kūrybinė darbų eiga atspindi nuolatinį balansavimą tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių funkcinių sprendimų poreikio, kuris leido rūmams tapti moderniu kultūros centru, nepametus svarbiausios savo istorinės vertės.
Istorinės erdvės ir šiuolaikiniai sprendimai Vienas iš ryškiausių Sapiegų rūmų akcentų – Didžioji salė antrajame aukšte, kadaise skirta iškilmingiems priėmimams ir puotoms. Ši erdvė geriausiai liudija rūmų reprezentacinį pobūdį: išlikę istoriniai fragmentai ir daugiasluoksniai mūrai padėjo formuoti sprendimus, kaip subtiliai pritaikyti erdvę šiuolaikiniams poreikiams. Didžiosios salės dekoro interpretacijai buvo pasirinkta ekspozicinė „atviro sluoksnio“ koncepcija – kiek galima eksponuoti tai, kas išliko. Labai svarbu šioje salėje buvo bent iš dalies restauruoti svarbiausius salės interjero architektūros komponentus – antablementą ir jį laikiusius aukštus, liaunus piliastrus. Panašiu principu spręsta ir daugiafunkcės salės pastogėje bei kino salės įranga – šiuolaikinė infrastruktūra integruota nepažeidžiant vertingųjų savybių. Tai išskirtinis atvejis, kai kultūros paveldas tampa gyva miesto ir šalies kultūrinio gyvenimo dalimi.
Tęstinė raida ir ateities galimybės Nors Sapiegų rūmai po restauravimo jau atsivėrė visuomenei, jų atgaivinimo procesas dar nėra visiškai užbaigtas. Pasak doc. E.Purlio, tai gyvas, besivystantis paveldosaugos projektas. Dar laukia svarbių darbų: šiaurinio ir rytinio fasadų architektūrinio dekoro bei II aukšto šiaurinės galerijos langų angokraščių lipdybos restauravimas; būtina baigti konservuoti ir sutvarkyti šioje galerijoje esančią sieninę tapybą.
Vienas iš įdomiausių iššūkių – rytinėje sienoje esančios lango angos atidengimas. Užmūrytą angą šiuo metu dengia dvi pusės plytos storio sienelės, tarp kurių ant angokraščių slypi geriausiai rūmuose išsilaikiusi 17 a. pab. lipdyba. Atidengimas būtų technologiškai
nesudėtingas, tačiau jį stabdo tai, kad ant vidinės sienos pusės yra išlikęs 18 a. viduriui būdingas polichrominis dekoras – todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti ir eksponuoti abi šias vertybes.
Be rūmų vidaus ir fasadų tvarkybos darbų, ateities planuose numatytas ir 19 a. II pusėje statyto ūkinio pastato, esančio rūmų kieme, restauravimas bei jo pritaikymas Šiuolaikinio meno centro veikloms. Tai leis dar labiau išplėsti Sapiegų rūmų kaip daugiafunkcės kultūrinės erdvės galimybes, išlaikant jų istorinį charakterį, bet kartu reaguojant į šiuolaikinius poreikius. Šie planai rodo, kad rūmai išlieka gyvu objektu – ne tik restauruotu paveldu,
bet ir erdve, kurioje palikta vietos tolesnei interpretacijai, augimui ir dialogui tarp istorijos ir dabarties.
Projektus parengė ir įgyvendino architektai: Evaldas Purlys (mokslinis vadovas), Gražina Kirdeikienė, Saulutė Domanskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, Marija Nemunienė (Projektavimo ir restauravimo institutas). Asta Meškauskienė, Giedrė Filipavičienė, Daina Vanagaitė-Garbanovienė, Elena Kazlauskaitė (VĮ „Lietuvos paminklai“, UAB „Virmalda“). Informacinės erdvės ir rūbinės projektą įgyvendino architektai iš „Processoffice“ studijos: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Dovilė Van Haeperen, Martynas Brimas, Dorotėja Žiugždaitė.
„Artery“ – gyvybinis impulsas Vilniui: tarptautinio lygio
architektūra šiuolaikiniame miesto audinyje
NAA GERIAUSIO KOMERCINĖS ARCHITEKTŪROS KŪRINIO APDOVANOJIMAS ŠIEMET ATITEKO A KLASĖS VERSLO CENTRUI „ARTERY“, IŠKILUSIAM VILNIAUS CENTRE, KONSTITUCIJOS PROSPEKTE. PROJEKTĄ KŪRĖ TARPTAUTINĖ ARCHITEKTŲ KOMANDA – ŽYMI JAV STUDIJA „STUDIO LIBESKIND“ (DANIEL LIBESKIND, YAMA KARIM, MICHAEL ASHLEY) IR LIETUVOS ARCHITEKTŪROS STUDIJA „ARCHINOVA“ (ALEKSANDRAS GVILDYS, ANTANAS GVILDYS, DONATAS ŽVIRBLIS, ANDRIUS SINIUS, JOVITA SAVEIKĖ, AUŠRA GVILDIENĖ).
Išraiškingos architektūros A klasės verslo centras yra vienas ryškiausių Vilniaus dešiniojo Neries kranto urbanistinės kalvos akcentų. Dinamiškos formos, itin sudėtingų konstrukcijų bei inžinerinių sprendinių futuristinis statinys simbolizuoja naujojo centro modernumą. Tai ir urbanistinės kalvos epicentro, svarbiausių rajono pėsčiųjų ir dviratininkų arterijų sankirtos taškas. Šios arterijos – tai 20 a. susiformavusi pėsčiųjų arterija – Šnipiškių bulvaras ir naujai besiformuojanti pėsčiųjų arterija – per Baltąjį tiltą vedanti nuo istorinio miesto centro link Europos aikštės.
Pastato parteris suprojektuotas taip, kad sutelktų bei paskirstytų miestiečių srautus 24/7. Objekto kompozicija darniai papildo Vilniaus urbanistinės kalvos siluetą, o suplanuotais sprendiniais –praleidžiant per pastato vidaus struktūrą bendruosius miesto pėsčiųjų srautus, projektas tampa teigiamu pavyzdžiu ateities projektams, kad miesto poreikiai gali būti sprendžiami ir privačiuose objektuose.
Gerinant pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą, zonose už „Artery“ sklypo ribų įrengti nauji landšafto sprendiniai. Sutvarkytos atkarpos nuo Baltojo tilto iki pastato bei tarp pastato ir Konstitucijos prospekto. Šioje zonoje buvo rekonstruota vienus iš didžiausių Vilniuje keleivių srautus aptarnaujanti viešojo transporto stotelė.
Sklypo rytinėje pusėje įrengtas kordoneras / parkas pastato darbuotojų bei miestiečių poilsiui.
Tarptautiniame architektūros konkurse (2016 m.) I vietos nugalėtoju tapo „Studio Libeskind“ darbas. Konkurse dalyvavo ir „ARCHINOVA“, kurios pasiūlytas darbas savo formos urbanistine kompozicija buvo artimas nugalėtojo darbui – tai, „ARCHINOVOS“ vadovo Aleksandro Gvildžio nuomone, galėjo būti vienas iš argumentų pakviesti bendradarbiauti įmonę, toliau vystant projektą. Tačiau didžiausias argumentas buvo studijos jau įgyvendintų išskirtinės architektūros objektų portfelis. Tokiu būdu tolimesniam projekto plėtojimui buvo sudaryta tarptautinė architektų komanda –„Studio Libeskind“ ir „ARCHINOVA“. „Pirmąkart susitikę su „Studio Libeskind“ atstovu aptarti bendradarbiavimo, pasiūlėme į laimėjusį projektą integruoti urbanistinio integralumo sprendinius, kuriuos mes, būdami Vilniuje veikiantys architektai, matėme kaip reikšmingus pastato funkcijai papildyti – juos siūlėme ir savo konkursiniame darbe, – pasakojo A.Gvildys. – Tai jungtis tarp savivaldybės / Europos aikštės ir Baltojo tilto bei Šnipiškių bulvaro trasos atkūrimas sklypo ribose, visus šiuos srautus apjungiant pastato parteryje bei jo atriume. „Studio Libeskind“ komandai patiko idėja ir ją priėmė. Tai buvo pirmas sėkmingo bendradarbiavimo žingsnis.“
Viena sudėtingiausių, itin daug laiko pareikalavusių projekto dalių buvo pastato fasadai. Sudėtingos geometrijos pastatui buvo sukurta unikali fasadinė sistema, įgalinusi įgyvendinti struktūrinį skirtingo posvyrio statinio plokštumų stiklinimą.
Į itin grakščius fasadus, be jokių išorėje kyšančių aliuminio detalių, pavyko integruoti nematomų funkcinių elementų pastatui eksploatuoti (pvz., tvirtinimo taškų sistema fasadui valyti). Specialiai šiam pastatui buvo ekstruduojami aliuminio profiliai, atitinkantys skirtingus fasadų posvyrio kampus. Sukurtos individualios langų varčios, struktūriniai įėjimų portalai I aukšte bei terasose.
Projektuojant pastato stogus, taikytas 5-ojo fasado principas. Didžioji dalis stogų suprojektuoti dvigubo tipo, išorinis sluoksnis padengtas emalitinio stiklo segmentais.
Į pietų pusę orientuotų stogų apdailiniame stikle integruoti saulės elementai: ši technologija Lietuvoje panaudota pirmą kartą.
Unikali per 7 aukštus besitęsiančio atrijaus konstrukcija. Origamį primenanti geometrija yra pati sudėtingiausia. Ji modeliuota tol, kol buvo įvykdyti visi reikalavimai. Komanda užsibrėžė sukurti itin lengvo dizaino stiklo ir aliuminio struktūrinio fasado dermę su jį laikančio plieno konstrukcija. Origamio tipo atrijų dengiantys pora fasadų ir stoglangis yra tarsi vientisa skraistė, atskirianti vidų nuo išorės.
Kartu su konstruktoriais pavyko suprojektuoti grakščią eksponuojamo metalo konstrukciją, kuri yra jungiamoji 7 ir 20 aukštų korpusų, judančių nepriklausomai, grandis. Kadangi aukštybinė pastato dalis, veikiama stipresnio vėjo, gali reikšmingai svyruoti, buvo suprojektuota šarnyrinė pastato deformacijas suvaldanti nematoma sistema.
20 aukštų pastate nėra nė vieno tipinio aukšto plano: tai racionaliai veikianti planinė struktūra būtent biurams. Užtikrinant maksimaliai patogų biurų pastato patalpų išdėstymą, statinio laikančiosios konstrukcijos turėjo paklusti pastato formai, todėl dauguma laikančiųjų gelžbetonio kolonų yra pasviros, net ir evakuacinė laiptinė, kuri atkartoja pasvirusį bokšto fasadą iki pat 20-ojo aukšto. Projektas nuo konkurso iki realizavimo buvo vykdomas 2016–2024 m., laikotarpiu, kai ištiko pandemija, karas Ukrainoje. Tai lėmė statybinių medžiagų tiekimo grandinių ir kainų įtampas, paveikusias ir projektą – buvo koreguojamos funkcijos: atsisakyta 260 kambarių viešbučio, vietoj jo suprojektuoti
biurai. „Džiaugiamės, kad projektą vysčiusi komanda – užsakovas, architektai, projekto statybos valdytojai – suvaldė procesus neprarandant kokybės“, – reziumuoja „ARCHINOVOS“ vadovas.
„ARCHINOVAI“ buvo pavesta realizuoti techninį projektą, darbo projektą bei autorinę projekto vykdymo priežiūrą. Todėl įmonei, sykiu su subrangovais konstruktoriais bei inžinieriais, teko sukurti metodikas, kaip architektūriškai nepriekaištingai suprojektuoti itin sudėtingos geometrijos konstrukcijas bei inžinerinius sprendimus. „Mūsų studija dar iki šio projekto yra suprojektavusi išskirtinai sudėtingų modernios architektūros objektų: „Green hall 2 ir 3“, K29 ir pan. Tačiau šis projektas papildė mūsų kompetencijas, projektuojant futūristinio dizaino objektus. Taip pat vertinga patirtis, įgyta dirbant su šiuo projektu, yra platesnio masto visuomeninių poreikių išpildymas privataus kapitalo vystomame objekte“, – sakė A.Gvildys.
NAA apdovanojimas studijos architektų komandai turi ypatingą reikšmę, nes šis pripažinimas žymi ne tik architektūrinį pasiekimą, bet ir patvirtina gebėjimą realizuoti išskirtinį projektą jautrioje miesto vietoje, įtraukiančiame tarptautiniame kontekste. Tai jau nebe pirmas architektų komandos pripažinimas: pirmuosiuose NAA Geriausia konversija buvo pripažinta ir pelnė Didįjį prizą kompleksas „Bokšto skveras“, dar vienas įspūdingas „ARCHINOVOS“ projektas.
Norbert Tukaj nuotr.
Statybos ir architektūros sinergija: nuo skaitmeninių įrankių iki
miestų ateities
ŠIUOLAIKINĖJE STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS PRAKTIKOJE VIS SVARBESNĮ
VAIDMENĮ ĮGYJA NE ATSKIRI SPRENDIMAI, O SKLANDUS, TARPUSAVIO PASITIKĖJIMU GRĮSTAS KOMANDOS DARBAS. STATYBININKŲ IR ARCHITEKTŲ
BENDRADARBIAVIMAS TAMPA KERTINIU PROJEKTO SĖKMĖS VEIKSNIU, O JO ESMĖ – DERINTI KŪRYBINES VIZIJAS SU INŽINERINIU TIKSLUMU IR PRAKTINĖMIS ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖMIS.
Pasak tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, tarpdisciplininis dialogas lemia ne tik efektyvesnį procesą, bet ir didesnę naudą tiek galutiniam naudotojui, tiek visai miesto aplinkai. „Tik tada, kai visos grandys – nuo idėjos autoriaus iki statytojo – veikia išvien, gimsta sprendiniai, kurie ne tik tenkina šiandienos poreikius, bet ir išlaiko vertę ateities kartoms“, – akcentuoja K.Vanagas.
Architekto vaidmuo projekto gyvavimo cikle
Architekto vaidmuo projekto gyvavimo cikle kinta, tačiau išlieka svarbus visuose etapuose. Pradiniame – idėjos ir koncepcijos – etape architektas veikia kaip vizijos kūrėjas, nustatantis estetinę, funkcinę ir urbanistinę kryptį. Projektavimo metu jis tampa koordinatoriumi ir sprendimų priėmėju, kad vizija būtų įgyvendinta techniškai. Statybos etape jis padeda spręsti detales ar nukrypimus nuo projekto. Eksploatacijos fazėje architektas tiesiogiai nedalyvauja, bet grįžtamasis ryšys tampa vertinga patirtimi būsimiems projektams. Didžiausia jo įtaka ten, kur gimsta idėja ir formuojami esminiai sprendimai. Tad suprantama, kodėl statytojui santykiai su architektu, o architektui su statytoju turi didelę reikšmę projekto kokybei, terminams, galutiniam rezultatui.
Estetika įpareigoja darniai miestų plėtrai
Estetinė kokybė architektūroje nėra tik paviršinis apvalkalas – tai sprendimas, kuris daro ilgalaikį poveikį ne tik naudotojų kasdienai, bet ir viso miesto identitetui. Atsakomybė už aplinką, kurią paliekame ateities kartoms, yra kertinis principas, kuriuo vadovaujasi „YIT Lietuva“. Įmonės viduje dažnai akcentuojama nuostata: „Negalima statyti taip, kad būtų gėda prieš vaikus ir anūkus“. Šis principas apima ne tik estetinius kokybės reikalavimus, bet ir vertybinę atsakomybę – siekį įgyvendinti tvarius, ilgaamžius ir prasmingus projektus. Toks požiūris aiškiai atsispindi ir įmonės strateginiame pozicionavime – kaip tvarios miestų plėtros bendrovės.
Diskusijos dėl
kokybės ir kainos balanso
Diskusijos tarp architektų ir statytojų yra neišvengiama projektavimo proceso dalis, ypač kai susiduria estetiniai, funkciniai ir ekonominiai interesai. Tokių diskusijų priežastys dažniausiai susijusios su biudžeto ribojimais, techniniais ar teisiniais apribojimais ar skirtingu požiūriu į sprendimų vertę. „Tokios diskusijos – tai natūrali projektavimo proceso dalis, –pažymi K.Vanagas. – Tokiose situacijose itin svarbus bendradarbiavimas su architektu, pagarba jo vertybinei pozicijai ir konstruktyvus požiūris ieškant sprendimų.“
„YIT Lietuva“ pasitelkia sukauptą patirtį
„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis VANAGAS. Įmonės nuotr.
gyvenamosios statybos srityje, duomenų analitiką ir išvystytas skaičiuokles, leidžiančias įvertinti projektinių sprendinių ekonominį pagrįstumą. Papildomai atliekami rinkos tyrimai padeda suprasti, kurie architektūriniai sprendimai klientams išties svarbūs. Todėl projektuose siekiama įgyvendinti ne tik estetiškai patrauklius, bet ir ilgaamžius, eksploatacijos požiūriu racionalius sprendinius. Tai nereiškia, kad tie sprendiniai yra supaprastinti: galutinis „YIT Lietuva“ tikslas – sukurti geriausią galutinį rezultatą.
Architektas – ne tik kūrėjas, bet ir komandos žaidėjas Skaitmeninės technologijos, ypač BIM modeliavimas, iš esmės keičia projektavimo ir statybos procesus. „YIT Lietuva“ projektuose BIM tampa bendradarbiavimo platforma, kurioje informacija centralizuojama, dalijamasi realiuoju laiku, o pokyčiai valdomi operatyviai. Tai leidžia visai komandai veikti sinergiškai. Ši technologinė pažanga įmonėje pakoregavo ir architekto vaidmenį. „Architektas mums – ne tik kūrėjas,
bet ir komandos žaidėjas, gebantis koordinuoti procesus, komunikuoti su įvairių sričių specialistais, valdyti pokyčius ir technologijas, – sako K. Vanagas. – Būtent šios savybės leidžia jam tapti neatsiejama projekto sėkmės dalimi.“
Toks požiūris lemia didesnį efektyvumą, aukštesnę kokybę ir kuria apčiuopiamą pridėtinę vertę visam projektui.
Vertę kuriantys sprendimai
Architektūra, kuri tampa ne tik patraukliu fonu, bet ir kasdiene gyventojų bei miesto gyvenimo dalimi, – principas, kurio laikosi „YIT Lietuva“. Tai iliustruoja ir „Piliamiesčio“ projektas: amfiteatre ant Neries kranto gali apsilankyti ir mėgautis Kauno senamiesčio, Santakos vaizdais bei upės tėkme visi norintys. Tuo tarpu Vilniaus „Naujajame Skansene“ architektūriniai sprendimai susijungė su urbanistiniais principais: žaliosios erdvės, sporto takai, viešųjų ir privačių erdvių integracija. Tokie sprendimai tampa ne tik išskirtinumo ženklu, bet ir tikra ilgalaike verte miestui bei jo gyventojams.
Architektų ir statybos komandų
bendradarbiavimas – tai ne tik techninis ar projektinis procesas. Tai nuoseklus dialogas tarp kūrybos ir įgyvendinimo, kur kiekvienas sprendimas gimsta ieškant pusiausvyros tarp estetinio sumanymo, funkcionalumo, tvarumo ir ekonominio pagrįstumo. Kai šis dialogas yra atviras, pagarbus ir grįstas bendru supratimu, gimsta projektai, kurie ne tik atitinka lūkesčius, bet dažnai juos ir pranoksta.
„YIT Lietuva“ patirtis rodo, kad tokia sinergija sukuria pridėtinę vertę visoms pusėms: architektas mato realizuotą viziją, statytojas – efektyviai įgyvendintą projektą, o galutinis naudotojas –kokybišką, apgalvotą ir ilgalaikę gyvenamąją ar darbo aplinką. Miestui tai reiškia darnesnį urbanistinį audinį, kuriame dera estetika, funkcija ir atsakomybė.
Tokia partnerystė tampa pagrindu ne tik sėkmingiems projektams, bet ir tvariai miestų ateičiai.
Rūta Leitanaitė: architektai turi mokėti klausytis
LIETUVOJE ŽINOMA ARCHITEKTĖ, DVI KADENCIJAS LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGAI VADOVAVUSI RŪTA LEITANAITĖ PAVASARĮ SUGRĮŽO Į KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETĄ KAIP ARCHITEKTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS VADOVĖ.
Koks jausmas sugrįžus į Alma matter?
Jausmas geras. Matau didžiulius pokyčius, kurie maloniai stebina. Nors nebuvau labai nutolusi nuo KTU, dalyvaudavau projektų gynimuose ar lankydavausi kaip kviestinė dėstytoja, bet matau, kiek pasikeitė tiek infrastruktūra, tiek ir pats darbas su studentais. Fakultetas dabar turi daug skirtingų veiklų, įsitraukė į daugiau tarptautinių projektų.
Kokius naujus vėjus atnešite į fakultetą?
Mano vizijoje yra noras aktyviau dalyvauti procesuose, kurie yra svarbūs visai Lietuvai ir regionui. Panagrinėti temas, kurios svarbios visiems, tokios kaip holistinė būsto renovacija, senstanti visuomenė, tvarumas ir kitos aktualios problemos. Norisi, kad universitetas tartų savo žodį, pradėtų viešas diskusijas ir ieškotų sprendimų.
Kaip tai atsispindės studijose?
Nors tai jau ir dabar darome, bet bandysime dar daugiau įsitraukti į realias, praktines situacijas ir pateikti tiek technologinius, tiek urbanistinius sprendimus, kuriant juos su bendruomenėmis. Noriu, kad studentai dar universitete pajaustų, kaip reikia įtraukti bendruomenių atstovus, ir darytų pristatymus už saugių universiteto erdvių. Jau dabar rengiame viešas parodas, pristatymus,
dirbtuves, kurios vyksta ne universitete. Kalbant apie būsto renovaciją, pradėjome bendradarbiauti su Kauno būsto atnaujinimo agentūra. Tarsimės su jais dėl tikslių objektų, lokacijų ir užduočių. Būsto renovacijos, rekonstrukcijų temose tikrai yra ką veikti ne tik inžinieriams, bet ir architektams.
Kokius, jūsų manymu, įgūdžius būsimas architektas turi išsiugdyti dar universitete?
Nieko naujo čia nepasakysiu, be visų praktinių, projektavimo kompetencijų, svarbu skirti dėmesį ir komandiniam darbui, tam pačiam bendravimui. Senas supratimas, kad architektai gali dirbti kaip vieniši dirbtuvėse užsidarę menininkai, jau seniai nuėjęs į istorijos puslapius.
Ir svarbu ne tik mokėti projektus pristatyti kitiems, bet dar svarbiau mokėti klausytis. Architektui bendraujant su klientais, bendruomene ir kolegomis, reikia mokėti išgirsti, priimti kritiką, kritiškai į ją pažiūrėti ir pasidarius išvadas atsižvelgti į jas projekte. Tai svarbu išmokti kuo anksčiau.
Pati jau daug metų užsiimate architektūros sklaida plačiajai visuomenei. Kokį pokytį matote architektų ir visuomenės santykyje? Visuomenei jau ne tas pats, kas vyksta jų
aplinkoje. Architektūra tapo įdomi ir ja domisi ne tik tos srities išsilavinimą turintys asmenys, ir tai yra šaunu. Daugėja architektūrinių ekskursijų, sklaidos priemonių. Gyventojams įdomu nuo to, kas vyksta kieme, iki to, kas bus su UNESCO saugomu senamiesčiu, kaip naujas pastatas įsilies į aplinką ir panašiai. Miestas, jo kultūra, architektūra, tampa ir gyventojų identiteto dalimi, kurią jie saugo.
Ar galima kokybiškai į projektavimo procesus įtraukti susiskaldžiusią bendruomenę?
Be visuomenės įsitraukimo mes projektuosime aplinką nežinia kam, kažkokiam anoniminiam klientui, kaip buvo prieš gerus 50 metų, ir dabar turime tvarkytis su to pasekmėmis.
Aš labai gerai suprantu architektus, koks tai sunkus darbas. Kartais net skausmas kalbėtis su nevieninga, skirtingas vizijas turinčia bendruomene. Bet mes taip pat mokomės to dialogo, kuris neišvengiamas. Tikiu, kad svarbiausia pradėti kalbėtis dar pirminiame idėjų etape, išsiaiškinti lūkesčius, poreikius, baimes. Projekto eigoje taip pat reikėtų daryti susitikimus, pažiūrėti tarpinę reakciją.
Suprantu, kad kritika niekam nėra maloni, o ypač menininkams. Bet svarbu ir kritiškai pažiūrėti į kritiką – gal ir pačiame keisčiausiame komentare bus kažkokia naudinga įžvalga.
Rūta LEITANAITĖ. KTU nuotr.
Renovacija, kuri keičia gyvenimą:
CONER įgyvendintas projektas –tarp geriausių Lietuvoje
PASIBAIGUS APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS (APVA) ORGANIZUOTIEMS METŲ RENOVACIJOS PROJEKTO RINKIMAMS, PAAIŠKĖJO, KAD VIENAS IŠ TRIJŲ DAUGIAUSIAI VISUOMENĖS BALSŲ SURINKUSIŲ PROJEKTŲ –PENKIAAUKŠTIS DAUGIABUTIS MARIJAMPOLĖJE. PASTATĄ ATNAUJINO GENERALINIS RANGOVAS UAB „CONER“, O JO TRANSFORMACIJA TAPO ĮKVEPIANČIU PAVYZDŽIU TIEK KITIEMS GYVENTOJAMS, TIEK ŠALIES SAVIVALDYBĖMS.
Metų renovacijos konkursas ne tik skatina kokybišką daugiabučių modernizaciją, bet ir siekia parodyti geriausius rezultatus pasiekusius projektus. Šiemet jame dalyvavo 12 skirtinguose miestuose ir rajonuose atnaujintų daugiabučių. Vertinant kandidatus, buvo atsižvelgta į energijos sutaupymą, inovatyvių sprendimų diegimą, architektūrinę transformaciją, tvarumą bei bendruomenės įsitraukimą.
Sprendimai, kurie keičia ne tik sąskaitas, bet ir gyvenimą Marijampolėje atnaujintas penkių aukštų daugiabutis buvo modernizuotas visapusiškai – įrengti saulės kolektoriai, oras-oras šilumos siurbliai, atnaujinta šildymo sistema, įstiklinti balkonai per visą namo aukštį. Tokie sprendimai padėjo pasiekti reikšmingą šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą – daugiau nei
40 proc.
Be energinio efektyvumo, gyventojams itin svarbus buvo estetinės kokybės šuolis –šiuolaikiškas fasadas, jauki ir tvarkinga aplinka aplink pastatą. Apšiltinto pastato konstrukcijos dabar sulaiko šilumą šaltuoju sezonu ir apsaugo nuo drėgmės net tada, kai šildymo sezonas dar neprasidėjęs.
Kaip sako UAB „Coner“ vadovas Edvardas Bielskis, „gyventojams svarbiausia –komfortiška buto temperatūra visais metų laikais ir estetiškai atrodantis pastatas, kuris skatina labiau rūpintis savo aplinka ir turtu.“
Marijampolės daugiabučio renovacijos sėkmė – ne atsitiktinumas, o gerai suplanuoto, atsakingai įgyvendinto ir bendruomenės palaikyto projekto rezultatas. CONER nuotr.
Bendruomenė, kuri tikėjo pokyčiais
Vienas svarbiausių sėkmingos renovacijos aspektų – geras bendradarbiavimas su gyventojais. Šiuo atveju daugiabučio gyventojai nuo pat pradžių buvo pozityviai nusiteikę, aktyviai dalyvavo sprendimų priėmime, pritarė darbams ir suprato renovacijos naudą. Tai leido išvengti konfliktų, vėlavimų ar nesusikalbėjimo, o projektas vyko sklandžiai ir skaidriai.
E. Bielskis pažymi: „Bendradarbiavimas su šio namo gyventojais buvo išties sklandus – visi suprato renovacijos reikšmę ir džiaugėsi pokyčiais.“
Įmonė sėkmingai vykdo ir
statybos projektus – nuo pirmosios architektų linijos iki rakto užsakovų rankose. Vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkuose „Saulutė“. CONER nuotr.
Kokybė ir ilgaamžiškumas –neatsiejami tikslai
Ilgametė UAB „Coner“ patirtis renovacijos srityje leido profesionaliai įgyvendinti kiekvieną sprendimą – nuo projektavimo iki darbų priežiūros. Visi darbų etapai buvo nuosekliai planuojami, kontroliuojami ir vertinami, kad būtų užtikrinta nepriekaištinga kokybė.
Naudotos aukštos kokybės termoizoliacinės medžiagos, pažangios inžinerinės sistemos ir efektyvūs statybos sprendimai ne tik mažina sąnaudas, bet ir užtikrina ilgalaikę naudą gyventojams.
„Mūsų specialistų komanda dirba ne tik įgyvendinant techninius sprendinius, bet ir nuolat stebi darbų eigą, todėl galime užtikrinti aukštą kokybę nuo pradžios iki pabaigos“, – akcentuoja įmonės vadovas.
Ne tik renovacija – „Coner“ stato ateitį UAB „Coner“ – tai ne tik renovacijos profesionalai. Įmonė sėkmingai vykdo ir naujos statybos projektus – nuo pirmosios architektų linijos iki rakto užsakovų rankose. Įmonės komanda stato sporto paskirties objektus, daugiabučius, administracinius pastatus, sandėlius ir kitus įvairios paskirties statinius. Kiekviename projekte siekiama ne tik aukščiausios kokybės, bet ir sklandaus, profesionalaus proceso. „Užsakovai vertina mus už tai, kad
darbai atliekami atsakingai, o rezultatas –toks, kokio tikisi kiekvienas, investuojantis į ateitį, – sako įmonės vadovas. – Statome taip, kad užsakovai sugrįžtų – ne pasiaiškinti, o rekomenduoti.“
Augantis susidomėjimas – tvarios ateities ženklas
Daugiabučių modernizavimas Lietuvoje sparčiai įgauna pagreitį. Gyventojai vis dažniau renkasi ne pavienius remonto sprendimus, o kompleksinę renovaciją, leidžiančią sumažinti išlaidas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Savivaldybės taip pat aktyviai prisideda –jos informuoja, skatina, padeda planuoti. Tuo tarpu tokios įmonės kaip „Coner“ savo darbu stiprina visuomenės pasitikėjimą renovacijos procesais.
Kokybiška renovacija – pasiekiama realybė Marijampolės daugiabučio sėkmė – ne atsitiktinumas, o gerai suplanuoto, atsakingai įgyvendinto ir bendruomenės palaikyto projekto rezultatas. Šis atvejis puikiai įkūnija visus Metų renovacijos konkurso tikslus – nuo energinio efektyvumo iki estetikos ir bendruomeniškumo. Tai gyvas įrodymas, kad renovacija Lietuvoje gali būti ne tik naudinga, bet ir kokybiška, tvari, įkvepianti.
UAB „Coner“ nuotr.
naujos
Sandėliavimo paskirties pastatas Alytuje, Ulonų gatvėje. Įmonė vykdė statybos darbus. CONER nuotr.
volta
eilių paviršinio montavimo skydelis
Laiko patikrinta klasika su dar didesne erdve Patogus montavimas ir plačios pritaikymo galimybės. Paviršinio montavimo VOLTA skydelis nuo šiol dar erdvesnis. Lengvai montuojamas ir laiko patikrintas skydelis dar patogesnis, pritaikomas ne tik moduliniam paskirstymui, yra versijos multimedijos įrangos montavimui bei HYBRID versija, skirta modulinių komponentų ir multimedijos įrangos montavimui.
Studentų pergalė BIM konkurse:
VILNIUS TECH „Linkmenų fabriko“ projektas – skaitmeninis mokymosi laukas ir inovacijų laboratorija
VILNIUS TECH STUDENTAI „LIETUVOS BIM PROJEKTAI“ KONKURSE ANTRUS METUS IŠ EILĖS ATSIDŪRĖ LAIMĖTOJŲ GRETOSE. STATINIO INFORMACINIO MODELIAVIMO (BIM) MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ KOMANDA KONKURSUI PRISTATĖ „SANDĖLIŲ PASKIRTIES PASTATO LINKMENŲ G. 28, VILNIUJE, KAPITALINIO REMONTO, KEIČIANT PASKIRTĮ Į MOKYMO, PROJEKTĄ“. TAI „LINKMENŲ FABRIKO“ VIRTUALUS DVYNYS, SUKURTAS PASITELKUS PAŽANGIAUSIUS BIM METODUS, TECHNOLOGIJAS IR DIRBTINĮ INTELEKTĄ (DI).
Kodėl būtent „Linkmenų fabrikas“?
Pasak projekto vadovo, VILNIUS TECH docento-partnerio Liudo Galdiko, idėja naudoti šį objektą studentų kursiniam darbui gimė dar prieš keletą metų. „Ieškojome vietos, kuri studentus įkvėptų, būtų lengvai pasiekiama, matoma kiekvieną dieną einant į paskaitas ir kartu leistų jiems praktiškai kurti. Taip pasirinkome „Linkmenų fabriką“ ir aplinkinius pastatus“, – pasakoja jis.
Ši erdvė tapo savotiška BIM mokymosi laboratorija, kurioje studentai galėjo dirbti su realiais duomenimis ir kontekstu.
Komandinis darbas ir realūs projektavimo procesai
Vienas pagrindinių projekto tikslų –suburti tarpdisciplininę komandą, galinčią realiomis sąlygomis išbandyti visą BIM procesą – nuo idėjos iki statybos leidimo. Studentai patys
kūrė projekto įgyvendinimo planą (PIP), BIM įgyvendinimo planą (BEP), atliko modelių koordinavimą, taikė skaitmenines simuliacijas, eksperimentavo su programinės įrangos integracijomis. „Svarbu buvo leisti studentams atsiskleisti, kiekvienam atrasti savo stipriąsias puses. Vadovų darbas – šias stiprybes pastebėti ir išnaudoti komandos labui“, – pabrėžia L.Galdikas.
Technologijos: nuo skenavimo iki DI
Projektas išsiskyrė metodų įvairove.
Jis įgyvendintas pagal Viešųjų pirkimų konkurso taisykles: parengtas BIM įgyvendinimo plano (BEP) dokumentas, atliktas esamų sąlygų modeliavimas, sukurti sklypo (SP), architektūros (SA),
Projekto komanda. Studentai: V.Kondratovič, V.Markevičius, O.Melešinas, E.Urbonė, A.Varkala, M.Petronis. Projektui vadovavo docentas-partneris L.Galdikas, bendradarbiavo SSIMTC vadovas doc. dr. V.Popovas bei doc. dr. R.Džiugaitė-Tumėnienė. Alekso Jauniaus nuotr.,
konstrukcijų (SK), ŠVOK ir elektrotechnikos (E) BIM modeliai. Atliktos integruotos su BIM modeliais statinio analizės ir skaičiavimai: konstrukcijų statikos, energinės-dinaminės ir apšvietimo analizės. Pasitelkiant dirbtinio intelekto (DI) įrankį, taip pat tiesiogiai integruotą į BIM modelį, sukurti alternatyvūs fasado sprendiniai. Teritorijos duomenys buvo surinkti naudojant dronus, o pastato vidaus taškų masyvai – 3D skeneriu. Pirmą kartą plačiau buvo taikoma ir „Speckle“ platforma, leidžianti dirbti kelioms disciplinoms viename duomenų modelyje – tai BIM Level 3 principų (BIM trečiasis, aukščiausias, brandos lygis) išbandymas realybėje.
„Šiame projekte dirbtinis intelektas padėjo ne tik kurti, bet ir pagreitino daug darbo etapų, atskirais atvejais – tiesiog perėmė funkcijas“, – sako VILNIUS TECH Statinių skaitmeninių ir informacinio modeliavimo technologijų centro (SSIMTC) vadovas doc. dr. Vladimiras Popovas.
Metodinė ir praktinė vertė universitetui
„Renkamės objektus, kurie yra VILNIUS TECH studentų miestelių teritorijose, – pažymi doc. dr. V.Popovas, – kad kiekvienas tokio pobūdžio projektas ne tik suteiktų studentams praktikos, bet ir kurtų realią vertę universitetui.“
Pirma, studentai, dirbdami su realiais pastatais, gilina profesines žinias ir kuria vertingą medžiagą, kuri vėliau pritaikoma universiteto turto valdymui. Pvz., Linkmenų teritorijoje, kur buvo modeliuojami du senos statybos pastatai, studentai ne tik atkūrė jų skaitmeninius BIM modelius, bet ir pateikė konkrečius rekonstrukcijos pasiūlymus.
Antra, turto valdymo tarnybos gavo tikslius skaitmeninius modelius, kurie padeda kasdienėje veikloje: matuojant plotus, planuojant remontus, pritaikant pastatus naujoms funkcijoms ir pan. Tokiu būdu universitetas ne tik prisideda prie studentų praktinio mokymo, bet ir įgyja realų įrankį efektyvesniam turto valdymui.
VILNIUS TECH vizualizac.
Skaitmeninis dvynys –kaip ilgametis mokymosi objektas Studentų kurtas „Linkmenų fabriko“ BIM modelis neliks tik konkurso eksponatu –jis taps ilgalaikiu universiteto mokymosi objektu.
Antrajame kurse studentai imsis projekto tęsinių – analizuos kitus statinio gyvavimo ciklo etapus. Sukurti BIM modeliai bus naudojami tiek projektuojant statybos technologiją, tiek planuojant turto valdymą. Tai padės jiems ne tik įgyti kompleksinių BIM žinių, bet ir pasiruošti realiems iššūkiams darbo rinkoje. Studentai kuria ne tik BIM modelius – kiekvienas jų atlieka konkrečią rolę pagal savo specializaciją: vieni atsakingi už inžinerines sistemas, kiti – už infrastruktūrą, dar kiti – už fasadų architektūrą ar konstrukcijų skaičiavimus. Bet svarbiausia, kad visi jie mokosi atlikti BIM projekto koordinatoriaus rolę. „Tai atskiros mozaikos detalės, kurios galiausiai virsta vientisu projektu. Ir tai geriausiai atspindi, kas iš tikrųjų yra BIM – komandinis darbas, integracija ir gebėjimas mąstyti sistemiškai“, – sako doc. dr. V.Popovas.
Žingsnis nuo mokymosi prie pramonės SSIMTC aktyviai siekia suartinti akademinę aplinką su pramone. „Mūsų tikslas –išbandyti naujausias technologijas, integruoti jas į studijų praktiką ir perduoti jas įmonėms kartu su mūsų absolventais“, – teigia doc. dr. V.Popovas. Jau pirmo kurso studentai įgyja pakankamai kompetencijų, kad galėtų sėkmingai įsilieti į rinką – dalis
jų jau dabar dirba įmonėse, kuriose atlieka su BIM susijusias funkcijas. Į studijas jie atėjo siekdami gilinti ir sisteminti savo turimas žinias bei įgyti papildomų kompetencijų, kad galėtų dirbti dar efektyviau ir profesionaliau. Kita dalis studentų BIM technologijų pagrindus įgijo studijų metu ir būtent tai jiems atvėrė duris įsidarbinti BIM projektavimu užsiimančiose įmonėse. Taigi, vieni jau dirba ir tobulina savo įgūdžius, o kiti, įgiję reikiamų žinių studijų metu, sėkmingai pradeda karjerą įmonėse.
BIM – kaip profesinis ir kūrybinis laukas
VILNIUS TECH pavyzdys rodo, kad BIM – tai ne tik metodas ar technologija. Tai požiūris į visą statinio gyvavimo ciklą: nuo idėjos iki nugriovimo ir utilizavimo, kuris taip pat turi būti organizuojamas tvariai. Tokiu būdu teorija natūraliai pereina į praktiką, o studentai tampa visateisiais projekto kūrėjais.
Apdovanojimą pelniusį projektą kūrė
Statinio informacinio modeliavimo
SIMfm-24 grupės studentai: Valdas
Kondratovič, Vaidas Markevičius, Olegas
Melešinas, Edyta Urbonė, Artūras Varkala, Mantas Petronis. Projektui vadovavo docentas-partneris Liudas Galdikas. Su komanda bendradarbiavo SSIMTC vadovas doc. dr. Vladimiras Popovas bei doc. dr. Rasa Džiugaitė-Tumėnienė.
StatybosZurnalas.lt padėjo išlaikyti kontrolę ir darbo ritmą esant itin didelei duomenų apimčiai, kai buvo statomas VU Medicinos mokslo centras. Iš kairės: Antanas ČIRIKAS, UAB „EIKA Construction“ statinio statybos vadovas ir Vilius ZAVECKAS, bendrastatybinių darbų techninis prižiūrėtojas. UAB „Cotenders“ nuotr.
SKAITMENINIMO PAŽANGA STATYBOS SEKTORIUJE PASIEKĖ LŪŽIO TAŠKĄ –VIS DAUGIAU DALYVIŲ SKAITMENINIUS/ ELEKTRONINIUS ĮRANKIUS RENKASI NE TIK
PLANAVIMUI AR PROJEKTAVIMUI, BET IR KASDIENIAM PROCESŲ VALDYMUI. VIENAS RYŠKIAUSIŲ ŠIO POKYČIO PAVYZDŽIŲ LIETUVOJE – STATYBOSZURNALAS.LT – ĮMONĖS „COTENDERS“ NUO 2014 M. VYSTOMA SKAITMENINĖ PLATFORMA, TAPUSI NEPAKEIČIAMU ĮRANKIU NE TIK
DARBŲ VADOVAMS, BET IR UŽSAKOVAMS, PROJEKTUOTOJAMS, TECHNINIAMS PRIŽIŪRĖTOJAMS.
„Šiandien statybos sektoriui reikia ne tik kontrolės, bet ir bendradarbiavimo įrankių – sistema turi jungti, o ne skaidyti procesus ir šio proceso dalyvius. Mes sukūrėme būtent tai“, – sako Virginijus Kanaporis, įmonės „Cotenders“ vadovas.
Vieninga sistema visiems statybos proceso dalyviams
StatybosZurnalas.lt sukurtas kaip bendro darbo platforma, kurioje kiekvienas projekto dalyvis – nuo darbų vadovo iki projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo – turi aiškiai apibrėžtą atsakomybės sritį ir gali realiu laiku matyti, registruoti bei vertinti vykdomus darbus ir jų kokybę. Tokia struktūra
užtikrina sklandų informacijos srautą, mažina nesusikalbėjimo riziką ir leidžia operatyviai reaguoti į nukrypimus. Platformos funkcionalumas leidžia ne tik dokumentuoti procesus, bet ir užtikrinti, kad visa reikalinga informacija būtų pasiekiama visiems dalyviams bet kuriuo metu.
„Elektroninis statybos darbų žurnalas tampa ne tik formaliu įrašų saugotoju, bet ir aktyviu statybos projekto valdymo įrankiu“, – pabrėžia V.Kanaporis.
Atsakomybės pasidalijimas ir savikontrolė Vienas iš kertinių platformos pranašumų – savikontrolės mechanizmas. Žurnale
„Elektroninis statybos darbų žurnalas tampa ne tik formaliu įrašų saugotoju, bet ir aktyviu projekto valdymo įrankiu“, – sako Virginijus KANAPORIS, UAB „Cotenders“ vadovas. UAB „Cotenders“ nuotr.
dalyviai gali fiksuoti ne tik darbų eigą, stebėti savo ir kolegų pildymo statistiką, bet ir vieni kitų vertinimus, o tai įveda papildomą skaidrumo ir drausmės lygį. Tai tampa svarbiu motyvaciniu elementu, verčiančiu atsakingiau žiūrėti į įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą.
Pasak įmonės vadovo, „kuo daugiau viešumo, savikontrolės ir atsakomybės sistemoje, tuo mažiau reikia kontrolės iš išorės – tai tikroji skaitmenizacijos nauda“.
Skaidrumas viešuosiuose projektuose: F-61 forma Reaguodama į teisės aktų pokyčius, „Cotenders“ komanda į elektroninį žurnalą integravo ir F-61 formą – įrankį, leidžiantį fiksuoti atliktų darbų aktus, sąskaitas ir atsiskaitymus tarp rangovų, subrangovų ir kitų grandžių. Tai padeda viešuosiuose projektuose užtikrinti skaidrų darbų atlikimo ir apmokėjimo procesą, ypač svarbų mažesniems subrangovams.
„Skaidrumas turi būti ne tik siekiamybė, bet ir sisteminis sprendimas. Mes jį įgyvendinome“, – pažymi įmonės vadovas V.Kanaporis.
Prevencija prieš nelegalų darbą
Naudojantis StatybosZurnalas.lt funkcionalumais, lengva patikrinti, ar statybos objekte dirba legaliai įdarbinti asmenys. Šis skaitmeninis įrankis leidžia aiškiai identifikuoti atsakingus specialistus ir darbus, kuriais jie užsiima, tai tampa ir papildomu prevenciniu įrankiu prieš nelegaliai dirbančius asmenis statybvietėse. Kiekvienas fiksuojamas įrašas – tai žingsnis didesnio skaidrumo link.
StatybosZurnalas.lt –bendradarbiavimo, atsakomybės ir kontrolės platforma StatybosZurnalas.lt jau seniai peržengė vien tik elektroninio statybos žurnalo funkcionalumą – tai tapo bendradarbiavimo, atsakomybės ir savikontrolės platforma, kuri realiai keičia statybos proceso valdymą Lietuvoje. „Kuo daugiau galime automatizuoti, tuo daugiau dėmesio lieka kokybei. O mūsų tikslas – kokybiškos, skaidrios ir efektyvios statybos, kurias vykdo aukštus reitingus turinčios įmonės“, – reziumuoja „Cotenders“ vadovas Virginijus Kanaporis.
StatybosZurnalas.lt – tai išmani sistema, kuri išpopuliarėjo dėl:
• vieningos platformos, skirtos visiems statybos projekto dalyviams;
• realaus laiko kontrolės ir savikontrolės mechanizmų;
• efektyvaus informacijos valdymo dideliuose projektuose;
• teisinių reikalavimų įgyvendinimo (F-61 forma);
• aukšto lygio duomenų saugumo (ISO/IEC 27001);
• profesionalaus palaikymo ir nuoseklaus tobulėjimo.
Rezultatas – skaitmeninė, efektyvi ir skaidri statybų valdymo kultūra, kuri jau veikia realiuose objektuose Lietuvoje.
CEDRAL: fasado ir stogo sprendimai, atitinkantys šiuolaikinės statybos reikalavimus
STATYBININKAI, ARCHITEKTAI IR UŽSAKOVAI VIS DAŽNIAU IEŠKO SPRENDIMŲ, KURIE DERINTŲ ESTETIKĄ, TECHNINĮ PATIKIMUMĄ IR ILGAAMŽIŠKUMĄ. VIENAS TOKIŲ SPRENDIMŲ – „CEDRAL“ GAMINIAI, KURIE SPARČIAI POPULIARĖJA KAIP ALTERNATYVA TRADICINĖMS APDAILOS MEDŽIAGOMS. PLUOŠTINIO CEMENTO PAGRINDU PAGAMINTOS DAILYLENTĖS IR PLOKŠTELĖS IŠSISKIRIA NE TIK SAVO TECHNINĖMIS SAVYBĖMIS, BET IR PLAČIOMIS DIZAINO GALIMYBĖMIS.
CEDRAL produktų rūšys ir gamyba CEDRAL – tai iš pluoštinio cemento gaminamos apdailos medžiagos, skirtos fasadams ir stogams. CEDRAL prekinis ženklas apima dvi pagrindines produktų grupes – fasado dailylentes ir stogo/fasado plokšteles. Dailylentės gali būti dviejų tipų: CEDRAL Lap (tradicinė perdengiamo montavimo sistema) ir CEDRAL Click (moderni užrakto sistema, tinkama ir horizontaliam, ir vertikaliam montavimui).
Tuo tarpu plokštelės primena čerpes ir dažniausiai naudojamos vėdinamų fasadų sistemose ar šlaitiniams stogams dengti. Gamyba vyksta pažangiose Vakarų Europos gamyklose: Belgijoje ir Vokietijoje, kur naudojamos aukšto slėgio presavimo, automatizuoto džiovinimo ir kelių etapų dažymo technologijos. Gaminiai sudaryti iš cemento, celiuliozės pluošto, mineralinių užpildų ir vandens – tvari, aplinkai draugiška sudėtis be kenksmingų priedų.
Techninės savybės, aktualios projektuotojams ir pastatų savininkams
Palyginti su medžiu, PVC ar metalinėmis dangomis, CEDRAL produktai pasižymi ypač aukštu atsparumu aplinkos poveikiui. Jie nereikalauja periodinio dažymo kaip mediena, išlieka stabilūs drėgnoje aplinkoje, nepūva ir netrūkinėja.
CEDRAL dailylentės ir plokštelės klasifikuojamos kaip A2-s1, d0 klasės
gaminiai – tai itin aukštas atsparumo ugniai įvertinimas, leidžiantis naudoti produktus net griežčiausius reikalavimus turinčiuose projektuose. Gera garso izoliacija taip pat suteikia pranašumą projektuojant gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus. Dailylenčių tankis – ≥1300 kg/m³ , o plokštelių ≥1750 kg/m³. Tarnavimo trukmė – daugiau nei 50 metų, o spalvų stabilumas užtikrinamas dėl aukštos
kokybės dažymo ir UV atsparumo.
Produktams taikomos 10–15 metų garantijos, priklausomai nuo konkretaus tipo ir naudojimo sąlygų.
Tiek fasado dailylentės, tiek stogo ar fasado plokštelės puikiai tinka projektams, kuriuose svarbu ilgas tarnavimo laikas ir minimali eksploatacinė priežiūra.
Panaudojimo galimybės ir dizaino lankstumas
CEDRAL fasadų ir stogų sprendimai plačiai naudojami gyvenamuosiuose namuose, karkasiniuose bei moduliniuose pastatuose, taip pat visuomeniniuose objektuose –mokyklose, ligoninėse, biuruose.
CEDRAL dailylentės lengvai montuojamos net ir ant esamų konstrukcijų, todėl ypač tinka renovacijai. Tai kūrybos laisvę suteikiantis sprendimas: plati spalvų paletė (daugiau nei 20 atspalvių), įvairios tekstūros (nuo natūralaus medžio iki lygios matinės dangos), galimybė montuoti horizontaliai, vertikaliai ar įstrižai leidžia prisitaikyti tiek prie šiuolaikinės architektūros, tiek prie regioninių tradicijų.
Ekonominė ir estetinė vertė CEDRAL fasado ir stogų sprendimai dažnai pasirenkami ne dėl kainos, o dėl vertės, kurią jie sukuria ilgalaikėje perspektyvoje. Mažos priežiūros sąnaudos, ilgas tarnavimo laikas ir estetiškai patraukli išvaizda ilgainiui atsiperka. Dėl šių savybių CEDRAL prisideda prie aukštesnės nekilnojamojo turto vertės, o pastatai ilgiau išlieka patrauklūs nuomai ar pardavimui. Produktai turi CE ženklinimą, atsparumo ugniai klasifikaciją, aplinkosaugos deklaraciją (EPD), kuri svarbi tvarumo ir žaliųjų projektų kontekste.
Montavimas ir techninė pagalba CEDRAL dailylentės ar plokštelės montuojamas ant medinio karkaso, naudojant įprastus pjovimo ir tvirtinimo įrankius. Tuo tarpu montuojant plokšteles, galimi tiek paslėpti, tiek matomi tvirtinimo būdai. Apskritai, tiek dailylenčių, tiek plokštelių montavimas laikomas greitu ir patogiu, tačiau būtina
laikytis tam tikrų taisyklių – užtikrinti ventiliaciją, palikti deformacinius plyšius, naudoti tinkamus tvirtinimo elementus ir išlaikyti reikiamą atstumą nuo žemės. Gamintojas ir oficialūs tiekėjai teikia išsamią techninę dokumentaciją –montavimo instrukcijas, CAD brėžinius, projektavimo gaires, o taip pat konsultacijas architektams ir rangovams jau projektavimo etape.
Apibendrinimas
CEDRAL gaminiai keičia patį požiūrį į fasado ir stogo apdailą – tai ne tik medžiaga, bet ir sprendimų sistema, leidžianti efektyviau planuoti projektą nuo pirmųjų brėžinių iki galutinio rezultato. Integruota produktų sistema, patikima tiekimo grandinė bei gamintojo techninis palaikymas sukuria bendradarbiavimo aplinką, kurioje
architektas, rangovas ir užsakovas dirba sinergiškai. Toks požiūris mažina rizikas, optimizuoja montavimo eigą ir leidžia tiksliai valdyti biudžetą. CEDRAL tampa patikimu partneriu ne tik estetikos, bet ir projektų valdymo srityje.
Kampuotų formų elegancija:
GEALAN langų
dizainas šiuolaikinei architektūrai
ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA DIKTUOJA NAUJAS LANGŲ DIZAINO FORMAS – JOS YRA GRIEŽTOS, KAMPUOTOS IR MINIMALISTINĖS. GEALAN PROFILIŲ SISTEMOS, TOKIOS KAIP GEALAN-LINEAR®, GEALAN-KUBUS® IR GEALAN-KONTUR® , ATSPINDI ŠIAS TENDENCIJAS, SIŪLYDAMOS NE TIK PUIKIĄ ŠILUMOS IZOLIACIJĄ IR ILGAAMŽIŠKUMĄ, BET IR ESTETIŠKAI IŠSKIRTINĮ DIZAINĄ.
Kampuotas minimalizmas –naujoji langų dizaino kalba Pastaraisiais metais architektūroje įsitvirtino aiški tendencija – langai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir estetiškai preciziški, linijiški, išryškinantys tikslias formas ir proporcijas. Būtent šiuos principus puikiai atitinka GEALAN siūlomos kampuoto dizaino profilių sistemos.
Vietoj anksčiau dominavusių minkštų, aptakių linijų šiandien architektai ir statytojai vis dažniau renkasi griežtas formas, stačius kampus ir kuo siauresnius
langų rėmus. GEALAN sistemų kampuotas dizainas leidžia langus sklandžiai integruoti į įvairaus stiliaus šiuolaikinę architektūrą – nuo modernių daugiabučių iki jautriai restauruojamų paveldo objektų.
GEALAN-LINEAR® – minimalistinis dizainas su maksimaliu funkcionalumu
GEALAN-LINEAR® – tai moderni plastikinių profilių sistema, kuri įkūnija minimalistinę šiuolaikinės architektūros estetiką ir techninį tobulumą. Tiesių linijų, kampuotos
formos, 4 laipsnių nuolydžio profiliai kuria griežtą, bet vizualiai lengvą lango vaizdą, o iš vidinės pusės integruotos kampuotos stiklajuostės išlaiko darnų konstrukcijos braižą. Siaura matoma rėmo dalis sumažina plastiko kiekį ir maksimaliai padidina stiklo plotą, todėl į patalpas patenka daugiau natūralios šviesos. Taip sukuriamas ne tik elegantiškas pastato fasadas, bet ir šviesi, komfortiška bei energiją taupanti vidaus aplinka.
GEALAN-LINEAR® dizainas išsiskiria ir savo universalumu: suderinamumas su kitomis
74 mm montavimo pločio GEALAN sistemomis leidžia naudoti platų esamų papildomų profilių pasirinkimą ir pritaikyti daugelį turimų sisteminių sprendimų. GEALAN-LINEAR® gali būti lengvai derinama su GEALAN-SMOOVIO® slankiosiomis konstrukcijomis bei su pakeliamųnustumiamų durų sistema GEALAN S 9000 HST. Derinys su siaura GEALAN-LUMAXX® versija leidžia pasiekti vos 102 mm matomo rėmo ir varčios kombinaciją – tai itin svarbu kuriant modernią, natūralios šviesos kupiną aplinką. Griežtos linijos ir proporcijos darniai įsilieja į minimalistinę architektūrą, o tuo pačiu išlaiko visus techninius pranašumus.
GEALAN-KUBUS® – nematomas rėmas ir išskirtinis dizainas
GEALAN-KUBUS® – tai inovatyvus GEALAN sprendimas, sukurtas tiems, kurie vertina išskirtinį dizainą. Sistema išsiskiria išorėje paslėpta varčia, sutapdinta vidine ir išorine plokštuma bei 100 mm vienodais rėmo ir varčios matmenimis.
GEALAN-KUBUS® sistema pasiekia įspūdingus techninius parametrus: Uf = 0,88 W/(m²K), Uw gali siekti net 0,68 W/(m²K) – tai atitinka A++ klasės pastatams keliamus reikalavimus.
Ši sistema ypač tinkama projektams, kuriuose svarbus istorinio pastato vientisumas ir šiuolaikiniai energinio efektyvumo standartai, kaip tai įrodyta Nyderlandų Vredeskerk bažnyčios konversijos projekte.
GEALAN-KONTUR® –dizaino laisvė ir spalvų įvairovė
GEALAN-KONTUR® – tai 82,5 mm profilių sistema, kuri suderina kampuotą formą, siaurus rėmus ir plačias dizaino galimybes. Sistema pasižymi puikiomis
šilumos izoliacijos savybėmis, todėl tinka tiek energiją taupantiems naujos statybos, tiek renovacijos projektams. Be to, GEALAN-KONTUR® siūlo galimybę plastikinius profilius kaustyti aliuminio antdėklais – tai dar labiau padidina atsparumą aplinkos poveikiui ir suteikia dar solidesnę, metalo estetikos įkvėptą išvaizdą. Ypatingas dėmesys skiriamas spalvų pasirinkimui – nuo klasikinių atspalvių iki metalo efektą kuriančių
GEALAN-ACRYLCOLOR® tonų ar „RealWood“ Užsak. Nr.
dekoratyvinių plėvelių, kurios imituoja natūralią medieną. Galima suderinti skirtingas spalvas iš vidaus ir išorės, pritaikant langus tiek fasado estetikai, tiek interjero dizainui.
Dizainas tampa tiek pat svarbus, kiek ir techniniai parametrai Langai seniai nebėra tik šilumą sauganti atitvara – jų išvaizda tampa svarbia pastato
architektūrine detale. Siauros linijos, kampuoti profiliai, beveik nematomi rėmai – visa tai paverčia langus moderniu pastato dizaino akcentu. GEALAN kuria sistemas, kuriose forma lygiai taip pat svarbi, kaip ir turinys: aukštas energinis efektyvumas, tvarios medžiagos ir patikimumas.
Kai architektūra reikalauja švaros –GEALAN atsako dizainu
GEALAN profilių sistemos – tai daugiau nei plastikiniai langų rėmai. Tai – atsakas į architektūrines tendencijas, kurios reikalauja aiškios formos, lakoniško dizaino, maksimalaus stiklo ploto ir estetinės dermės. GEALAN-LINEAR®, GEALAN-KUBUS® ir GEALAN-KONTUR® yra šiuolaikinės architektūros įrankiai, leidžiantys kurti ne tik šiltus ir sandarius, bet ir stilingus, šviesius ir išskirtinius pastatus.
Daugiau informacijos apie GEALAN produkciją ir sprendimus rasite www.gealan.lt.
Langų ir durų konstrukcijų iš GEALAN profilių gamintojus Lietuvoje rasite www.gealan.lt/gamintojai.
GEALAN archyvo nuotr.
Architektas:
Įnešti natūralią dienos šviesą
į modernų mokyklos pastatą
yra tikras iššūkis
OTTAS ALVERIS, VIENAS IŠ MUSTAMÄE VALSTYBINĖS VIDURINĖS MOKYKLOS PROJEKTUOTOJŲ, TEIGIA, KAD NATŪRALIOS ŠVIESOS ĮNEŠIMAS Į ŠIUOLAIKINIUS VIEŠUOSIUS PASTATUS YRA IŠŠŪKIS BET KURIAM ARCHITEKTUI.
„Kai projektavome mokyklos pastatą, norėjome, kad jis būtų tarsi laivas ar transporto priemonė, kuri mokinius nugabentų į nežinomas vietas, – aiškino architektas. – Todėl suteikėme jam trikampio formą ir erdvėlaivio išvaizdą bei pavadinome jį „Sidabrine strėle“.
Architektai siekė aiškiai atskirti mokymosi erdvę dviejuose viršutiniuose aukštuose ir fojė pirmajame aukšte. „Pirmajame aukšte žmonės susirenka ir kalbasi, – sakė O.Alveris. – Tam tikra prasme jie renkasi po erdvėlaiviu.“
Skirtumą tarp fojė ir mokymosi erdvės viršutiniuose aukštuose dar labiau pabrėžia medžiagų naudojimas: pirmajame aukšte yra raudonos spalvos grindys, kurios tęsiasi nuo pastato vidaus iki išorės ir jungia du skirtingus pasaulius.
„Viršutiniai du aukštai skirti mokymuisi, todėl ši erdvė turi būti rami ir atpalaiduojanti. Ten naudojome šviesias medžiagas, šiltus baltus tonus ir natūralią estišką medieną“, – sakė O.Alveris. Pagrindinės mokyklos klasės yra pastato pakraščiuose, o didesnės patalpos, tokios kaip auditorijos, valgykla ir holas, yra
viduryje. „Norėjome, kad ir į šias erdves patektų natūrali dienos šviesa, tai ir padarėme naudodami stoglangius“, –aiškino O.Alveris.
Didelė salė komplekso širdyje jungia du viršutinius aukštus, o natūrali šviesa, sklindanti pro stoglangius, suteikia šiai centrinei erdvei maloniai šviesios išvaizdos. Tačiau prireikus ją galima užtamsinti, tad patogu, kai erdvė naudojama skirtingoms reikmėms.
„Natūralios šviesos įleidimas į vidų, naudojant įprastus langus ar stoglangius, yra svarbus šiuolaikinės architektūros aspektas, nes šiais laikais aplink mus yra per daug dirbtinės šviesos, – pažymėjo O.Alveris. – Išmanieji telefonai, ekranai ir panašūs dalykai atitolina žmones nuo natūralios šviesos. Mūsų, kaip architektų, misija yra pasipriešinti šiai tendencijai, nes natūrali šviesa teigiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą.“
Įsikūrusi Akadeemia tee 25 Taline, Mustamäe valstybinė vidurinė mokykla buvo pastatyta pagal įmonės „Arhitekt Must“ sukurtą koncepciją. Projektą įkvėpė
mokyklos techninė kryptis ir horizontai, kurių ji siekia pasitelkdama technologijas. Sidabrinė strėlė simbolizuoja galią ir našumą: greitį, tikslumą ir aštrumą. Strėlės formos pagrindinė pastato dalis buvo suprojektuota kaip sidabrinė, metalinė, erdvėlaivį primenanti transporto priemonė, kuri, regis, kybo virš pirmojo aukšto vidaus ir išorės erdvės, pasiruošusi leistis į nežinomybę atradimų kelionėje.
Miesto požiūriu pastatas yra Akademijos gatvės mokslinių tyrimų įstaigų ritme, o pėsčiųjų ir dviračių takas, vingiuojantis tarp pastatų, tarnauja kaip vartai į Tehnopol miestelį Mustamäe pusėje.
Pamokos mokykloje vyksta dviejose pastato dalyse: trikampėje dalyje, kurioje įrengtos klasės, ir kvadratinėje dalyje, kurioje įrengtos sporto salės. Jos sujungtos per pirmąjį aukštą, kuris yra šiek tiek paslėptas kraštovaizdyje, iš kurio eina pėsčiųjų ir dviračių takas tarp Tehnopol ir Mustamäe troleibusų stoties. 1080 mokinių ir 120 mokytojų talpinančios mokyklos bendras uždaras plotas – 8066 kvadratiniai metrai. Tai beveik nulinės energijos klasės pastatas.
VELUX plokščių stogų langų asortimentą sudaro novatoriški išgaubti ir lygaus stiklo stoglangiai, tradiciniai kupolai ir specialūs gaminiai, tokie kaip dūmų šalinimo ir avarinio išėjimo langai. Lyginant su tradiciniais fasadiniais langais, stoglangiai praleidžia iki trijų kartų daugiau dienos šviesos, todėl šviesa geriau paskirstoma ir apšviečiami net tamsiausi patalpos kampeliai.
Tyrimai parodė, kad nuotoliniu būdu atidaromi langai gali padvigubinti oro apykaitą kambariuose. VELUX plokščio stogo langai užtikrina puikų oro srautą ir greitą oro cirkuliaciją, ypač kai jie naudojami kartu su fasadiniais langais. Tai ne tik pagerina vėdinimą, bet ir sumažina dirbtinio apšvietimo poreikį, taip padidinant energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinant sveikesnį patalpų klimatą.
VELUX stogo langai daugiau nei 80 metų tiekia dienos šviesą bei gaivų orą žmonių namams visame pasaulyje ir kuria geresnę gyvenamąją aplinką. Mes siūlome įvairių produktų, taip pat ir stogo langus, modulinius stoglangius, dekoratyvines užuolaidėles, gaminius nuo saulės, išorines žaliuzes ir montavimo bei išmaniųjų namų sprendimus. Jie padeda sukurti šviesias, sveikas, energiškai efektyvias erdves žmonėms, kurie gyvena, dirba, mokosi ir žaidžia po stogu. Dirbame pasauliniu mastu: pardavimo ir gamybos veiklą vykdome 37-iose šalyse, o visame pasaulyje turime apie 11 700 darbuotojų.
VELUX grupė priklauso „VKR Holding“ A/S, akcinei bendrovei, kuri priklauso Villum fondui ir Kann Rasmussen šeimos nariams. 2024 m. VELUX grupės bendros pajamos siekė 2,96 mlrd. eurų, o „VKR Holding“ –3,87 mlrd. eurų. Tais pačiais metais Villum fondas ir VELUX FONDAS labdarai iš viso skyrė 169 mln.
Norėdami sužinoti daugiau apie VELUX grupę, apsilankykite www.velux.com.
VELUX nuotr.
Novatoriška sistema
sklandžiam vandens tiekimui ir greitam montavimui:
„Geberit FlowFit“
NAUJOJI „GEBERIT FLOWFIT“ VAMZDYNŲ SISTEMA, SKIRTA GERIAMAJAM VANDENIUI IR ŠILDYMUI, PRANOKSTA KLASIKINES ANALOGIŠKAS SISTEMAS SPARTESNIO MONTAVIMO GALIMYBĖMIS. JI SUPROJEKTUOTA TAIP, KAD BŪTŲ IŠVENGIAMA MONTAVIMO KLAIDŲ STATYBVIETĖSE IR ATITIKTŲ PAGRINDINIUS MONTUOTOJŲ REIKALAVIMUS – PATIKIMUMĄ, HIGIENĄ IR SKLANDŲ MONTAVIMĄ.
„Kurdami „Geberit FlowFit“ norėjome palengvinti montuotojų kasdienį darbą. Pavyzdžiui, šoninis presavimas sumažina darbams reikalingą erdvę ir leidžia atlikti tobulą presavimo procedūrą net ir ribotose erdvėse. Be to, visų skersmenų vamzdžius galima presuoti naudojant tik dvejas elektroninio preso presavimo galvas“, – aiškina „Geberit“ produktų vadovas Baltijos šalims Tadas Ivanauskas. Visos šios „Geberit“ sistemos metalinės jungtys yra be švino – tą įrodo aplinkosauginė produkto deklaracija. „Geberit FlowFit“ turi ir BIM duomenis, kuriuos galima naudoti projektuojant pastatų inžinerines sistemas. T.Ivanausko teigimu, inžinieriai ypač įvertins šią sistemą dėl to, kad ją kuriant buvo atsižvelgiama į montuotojų patirtį. Sistema taip pat gali būti naudojama ir aušinimo vandeniui, techniniam vandeniui, laivų statyboje ar suspaustam orui tiekti.
Nauji montavimo standartai –paprasčiau, greičiau ir efektyviau Vamzdžių matmenims nuo d16 iki d75 skersmens užtenka tik dviejų elektroninio preso presavimo galvų. Taip užtikrinamas tiek mažo, tiek didelio skersmens vamzdžių presavimas su minimaliomis pastangomis. Tai taupo laiką, mažina darbo sąnaudas ir išlaidas įrankiams. „Geberit“ taip pat siūlo rankines presavimo reples mažesnio skersmens vamzdžiams nuo d16 iki d40. Šoninis presavimas padidina montavimo patogumą ir patikimumą. „Presavimo galvos uždedamos tik ant presavimo indikatoriaus, o ne ant visos jungties. Presavimo korpusą galima pasukti į norimą padėtį, todėl dirbti sunkiai pasiekiamose vietose yra žymiai lengviau. Aplink jungtį einantis nerūdijančio plieno presavimo žiedas suveržiamas ir jungtis tampa hermetiška“, – aiškina „Geberit“ produktų vadovas Baltijos šalims T.Ivanauskas.
Didesnis patikimumas be jokių montavimo klaidų Vamzdžių sandarumą užtikrina keli veiksniai. Vienas iš jų – presavimo indikatorius, kuris nukrenta tik tada, kai jungtis yra patikimai ir sandariai prispaudžiama. Presavimo indikatorius su specialia forma užtikrina, kad nebus jokių nuokrypių, nes presavimo įrankis gali būti uždedamas ir naudojamas tik vieninteliu teisingu būdu.
Be to, kiekvienoje jungtyje yra keletas patikros langelių, kad montuotojas galėtų iš karto pamatyti, ar vamzdžiai į jungtis yra įstumti iki reikiamo gylio. Jungčių indikatorių ir elektroninio preso presavimo galvų spalvos yra suderintos, todėl sumažėja detalių ir montavimo eigos supainiojimo rizika.
Geresnė vandens higiena „Geberit FlowFit“ užtikrina ir geresnę geriamojo vandens higieną. Tai pasiekiama naudojant jungiamųjų detalių ir vamzdžių apsauginius dangtelius, kurie iki pat montavimo momento išlaiko komponentų vidų švarų ir be dulkių. Nupjovus vamzdžius, jų nereikia kalibruoti ir šalinti atplaišų. Esant poreikiui, kai vamzdžio
galas dėl išorinio poveikio yra deformuotas, galima naudoti atskirą „Geberit“ vamzdžio praplėtimo įrankį. Patobulinta vamzdžių ir jungčių geometrija taip pat užtikrina optimalų vandens srautą ir sumažina slėgio nuostolius. Vadinasi, sutrumpėja vandens pratekėjimo laikas ir dėl to sumažinamas vandens sunaudojimas. Tai leidžia projektuoti vandentiekius su mažesnio skersmens vamzdžiais – sutaupoma vietos ir padidinamas naudingasis patalpų plotas.
Kur galima įsigyti naująją „Geberit“ sistemą?
„Geberit FlowFit“ produktus jau galima įsigyti partnerių „Celsis“ salonuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Partnerių konsultantai taip pat suteiks daugiau informacijos apie „FlowFit“ sistemą ir atsakys į visus iškilusius klausimus. Esant poreikiui, šie produktai gali būti siunčiami iš vieno „Celsis“ filialo į kitą visoje Lietuvoje.
„Geberit Lietuva“ nuotr.
Dizainas, kuris šildo: kai inžinerija susitinka su architektūra
„VITOCAL 252-A“ – TAI PAŽANGUS, ELEGANTIŠKAS IR NAŠUS VOKIETIJOS GAMINTOJO „VIESSMANN“ ŠILUMOS SIURBLYS, KURIAME SUSILIEJA AUKŠTAS EFEKTYVUMAS, TYLUS VEIKIMAS IR TVARUMAS. ŠIS MONOBLOKO TIPO ORO-VANDENS
ŠILUMOS SIURBLYS SUKURTAS TAIP, KAD MAKSIMALIAI ATLIEPTŲ TIEK ŠIUOLAIKINIŲ NAMŲ SAVININKŲ, TIEK ARCHITEKTŲ POREIKIUS. JIS NE TIK ŠILDO, BET IR EFEKTYVIAI VĖSINA PATALPAS, PASIŽYMI IŠSKIRTINIU DIZAINU, PAPRASTU VALDYMU BEI MAŽOMIS EKSPLOATACIJOS SĄNAUDOMIS. TAI ŽALIA TECHNOLOGIJA, KURIAI ATEITIS JAU ATĖJO.
„VITOCAL 252-A“ yra monobloko tipo oro-vandens šilumos siurblys. Tai reiškia, kad visas šilumos siurblio pagrindinis įrenginys yra įrengtas viename korpuse, kuris paprastai montuojamas lauke. Skirtingai nuo „split“ tipo šilumos siurblių, kuriuose yra atskiras lauko blokas (kompresorius ir kondensatorius) bei vidinis blokas (hidraulinė dalis, šilumokaičiai, valdikliai), monobloko konstrukcija sujungia visas šias dalis į vieną vientisą modulį. Tai reiškia, kad šis šilumos siurblys yra paprastai montuojamas, nereikia jungti atskirų komponentų vamzdžiais ar elektra per sienas, nes visi svarbūs elementai jau
sumontuoti viename įrenginyje. Taip pat tai ir mažiau galimų nuotėkių ar gedimų vietų. Lengvesnis valdymas ir aptarnavimas (nes visas įrenginys yra vienoje vietoje) bei tylesnis darbas (nes monobloko konstrukcija dažnai būna geriau izoliuota ir sumažina triukšmą, kuris sklinda į patalpas) yra dar vieni svarbūs „VITOCAL 252-A“ pranašumai. Taigi, monobloko oro-vandens šilumos siurblys „VITOCAL 252-A“ –tai patogus, kompaktiškas ir lengvai įrengiamas sprendimas, tinkamas tiek naujai statomiems, tiek renovuojamiems pastatams, ir jis palengvina diegimą bei eksploatavimą.
Nepriklausomi įvertinimai –įrodytas pranašumas Vokietijos vartotojų organizacijos testuose „VITOCAL 252-A“ pelnė aukščiausius balus tarp testuotų modelių. Tai buvo vienintelis siurblys, kurio metinės elektros sąnaudos neviršijo 5 tūkst. kWh, kai modelis montuojamas 140 m² name, – tai reiškia mažesnes sąskaitas už energiją. Testuotojai taip pat išskyrė valdymo per programėlę „ViCare“ patogumą ir išmaniąją „Viessmann One Base“ ekosistemą, kuri jungia visus namų energijos sprendimus į vieną valdymo platformą. Ši sistema leidžia centralizuotai ir išmaniai valdyti Užsak. Nr. 25/771
šildymą, vėsinimą, saulės elektrinę, energijos kaupimą, elektromobilių įkrovimą ir net vėdinimą – viską per vieną aplikaciją ar automatizuotus sprendimus.
Čekijos ir Slovakijos „dTest“ organizacija
šiam modeliui skyrė net 83 % įvertinimą –jis pasižymėjo išskirtiniu efektyvumu tiek
šildymo, tiek vėsinimo režimu, net ir esant žemai lauko temperatūrai. Pavyzdžiui, prie –2 °C per dvi valandas pagaminama net 14,3 kWh šilumos suvartojant tik 4,25 kWh elektros. Tokie skaičiai viršija daugelio konkurentų galimybes, kurie, esant panašioms sąlygoms, pasiekia mažesnį
COP (naudingumo koeficientą) ir reikalauja didesnių elektros sąnaudų.
Vartotojų patirtis – tylus darbas ir lengvas montavimas „VITOCAL 252-A“ sulaukia teigiamų atsiliepimų ir iš realių vartotojų, kurie pažymi, kad siurblio įrengimas yra paprastas, o veikia jis tyliai. Klientus džiugina ir dizainas, kuris, vieno iš jų žodžiais, primena „kosminę odisėją“. Šie pavyzdžiai liudija ne tik lengvą montavimą, bet ir išskirtinai tylų veikimą – vos apie 30 dB(A) 4 metrų atstumu, kai daugelis konkurentų veikia 45–55 dB(A) lygiu. Toks tylos lygis leidžia siurblį montuoti arčiau gyvenamųjų patalpų ar kaimyninių sklypų net ir tankesnėse urbanistinėse zonose. Be to, išvaizda apibūdinama kaip estetiška – tai aktualu tiek gyventojams, tiek architektams.
Estetika ir architektūrinis pritaikomumas
Moderni architektūra reikalauja vizualiai švarių, minimalistinių sprendimų, ir „VITOCAL 252-A“ puikiai atliepia šią tendenciją. Pelnytas prestižinis „iF Design Gold Award“ – tai aiškus ženklas, kad produktas vertinamas ne tik už technologinį pranašumą, bet ir už formą. Grafitinis korpuso atspalvis, subalansuotos linijos leidžia įrenginį integruoti net į reikliausius architektūrinius projektus, nekompromituojant estetikos. Daugelis kitų šilumos siurblių modelių šiuo požiūriu vis dar išlieka kaip techniniai blokai, o ne dizaino dalis.
Architektams tai – galimybė naudoti šildymo ir vėsinimo sistemą kaip darnų fasado ar kiemo elementą, o ne tai, ką reikia slėpti. Tai ypač svarbu A++ energinės klasės statybose, kur kiekviena detalė turi derėti tiek funkcionaliai, tiek vizualiai.
Žalia technologija –atsakomybė už rytojų
„VITOCAL 252-A“ naudoja ekologišką R290 (propaną) šaltnešį, kurio GWP (globalinio atšilimo potencialo) vertė – vos 0,02. Tai gerokai žemesnė nei tradicinių HFC pagrindu veikiančių sistemų, kurios vis dar vyrauja rinkoje. Tvarumas čia ne deklaratyvus – jis apčiuopiamas ir pamatuojamas. R290 taip pat leidžia pasiekti aukštesnes darbinės temperatūros ribas – iki 70 °C – be papildomo elektrinio teno, tad sistema efektyvi tiek naujuose, tiek renovuotuose pastatuose.
Paprastas valdymas ir pažangi ekosistema
Valdymas integruotas per „ViCare“ aplikaciją, o pati sistema – įtraukta į „Viessmann One Base“ išmaniąją platformą. Tai leidžia, kaip minėta, vienu įrankiu valdyti ne tik šilumos siurblį, bet ir saulės elektrinę, baterijas ar net elektromobilio įkrovimo stotelę. Kiti gamintojai dažnai tokias funkcijas siūlo tik per trečiųjų šalių sprendimus, kurie komplikuoja sistemos diegimą ir mažina patikimumą.
Montavimas palengvintas su patentuota „Hydro AutoControl“ sistema – tai reiškia trumpesnį montavimo laiką, mažesnę
žmogiškosios klaidos riziką ir aiškesnį sistemos balansavimą nuo pirmos eksploatacijos dienos.
„Viessmann“ – kokybės ir patirties ženklas „Viessmann“ – tai daugiau nei šimtmetį veikianti Vokietijos kompanija, kurios vardas visame pasaulyje siejamas su patikimumu, techniniu tikslumu ir nuosekliu inovacijų diegimu. Ilgametė patirtis ir pasaulinis pasitikėjimas leidžia šiai kompanijai užtikrinti ne tik aukščiausios klasės produktus, bet ir patikimą garantinį bei pogarantinį gamyklinį aptarnavimą. Tai ypač svarbu sprendžiant ilgalaikius energijos efektyvumo klausimus – kai investicija turi tarnauti 15–20 metų ar ilgiau.
Nauda vartotojui – kas iš to? „VITOCAL 252-A“ jungia visa, ko šiuolaikinis vartotojas tikisi iš šildymo ir vėsinimo sistemos: efektyvų energijos vartojimą, tvarumą, tylų veikimą, estetiką ir išmanų valdymą. Tai sistema, kuri ne tik prisitaiko prie gyvenimo būdo, bet ir pagerina jį – komfortas tampa kasdienybės dalimi. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia mažesnes sąskaitas, patikimą veikimą ir aukštesnę nekilnojamojo turto vertę.
mikroklimato valdymo sprendimas
siurblys, o išsamus mikroklimato valdymo
estetika. Tai produktas, įrodęs savo vertę tiek laboratorijose, tiek realiuose namuose. Investicija į šį sprendimą – tai pasirinkimas
SANATORIJOS „GRADIALI“ ATNAUJINIMO IR PLĖTROS DARBAI PALANGOJE ŠIANDIEN VERTINAMI KAIP VIENAS AMBICINGIAUSIŲ PASTARŲJŲ METŲ SVEIKATINGUMO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTŲ LIETUVOJE. PROJEKTĄ ETAPAIS ĮGYVENDINO GENERALINIS RANGOVAS – UAB „REKANA“ IŠ ŠIAULIŲ. PO TREJŲ METŲ INTENSYVAUS DARBO SANATORIJOS PLOTAS REIKŠMINGAI PADIDĖJO, INFRASTRUKTŪRA – IŠ ESMĖS ATNAUJINTA, O PASLAUGŲ APIMTIS IR KOKYBĖ PASIEKĖ NAUJĄ LYGĮ.
„Tai buvo ne tik statybų projektas – tai buvo infrastruktūros transformacija, reikalaujanti tiek inžinerinių sprendimų tikslumo, tiek empatiško santykio su veikiančia įstaiga ir jos svečiais“, – sako UAB „Rekana“ vadovas Aleksandras Kalabuchovas.
Etapais įgyvendinta plėtra
Sanatorijos atnaujinimas buvo suplanuotas ir vykdytas etapais, kad būtų išvengta paslaugų teikimo trikdžių. Pirmasis etapas, pradėtas 2022 m. pradžioje, buvo baigtas 2023 m. rudenį, o likę – įskaitant
du naujus korpusus – užbaigti 2025 m. pavasarį. Darbai apėmė tiek esamų pastatų rekonstrukciją, tiek naują statybą: administracinio pastato atnaujinimą, gyvenamųjų korpusų rekonstrukciją ir statybą, baseino ir pirčių komplekso įrengimą, taip pat automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą.
„Didžiausias iššūkis – sklandžiai derinti statybų eigą su veikiančia sanatorija. Reikėjo itin tiksliai planuoti logistiką, darbų seką, taip pat pasirūpinti saugumu ir triukšmo valdymu. Visa tai pavyko, nes turėjome stiprią komandą ir aiškią viziją“,
– pažymi A.Kalabuchovas, vadovaujantis įmonei, kuri patirtį kaupia jau 28-tus metus.
Atnaujinimo ir plėtros rezultatas –naujos galimybės
Sanatorijos „Gradiali“ atnaujinimo ir plėtros darbai, kuriuos vykdė generalinis rangovas
„Rekana“, iš esmės pakeitė objekto mastą ir funkcines galimybes. Iki rekonstrukcijos bendras pastatų plotas siekė apie 5,6 tūkst. kv. m, o po visų etapų įgyvendinimo šis skaičius padidėjo iki maždaug 22,5 tūkst. kv. metrų. Išplėtus apgyvendinimo
Mariaus Jovaišos nuotr.
infrastruktūrą, dabar svečiams siūloma 278 moderniai įrengti kambariai, o sanatorija gali vienu metu priimti iki 600 svečių.
Sanatorijoje įrengti išskirtiniai rekreacijos bei gydymo kompleksai, atitinkantys aukščiausius šiuolaikinio sveikatingumo centro standartus. Modernios sveikatinimo paslaugos yra integruotos į architektūriškai ir inžineriškai pažangiai suprojektuotą infrastruktūrą, kurią įgyvendinant svarbiausias vaidmuo teko įmonei „Rekana“.
Svarbi projekto dalis – nauji VIP apartamentai, įrengti 2024 m. atidarytame korpuse. Šių erdvių interjeras buvo pristatytas interjero konkurse „Mano erdvė 2024“. Interjerą kūrė dizaineris Antanas Ruminas iš MB „Mano erdvės“.
Išskirtinis vandens ir pirčių kompleksas
Sanatorijos „Gradiali“ perlu tapo naujasis vandens ir pirčių kompleksas – vienas didžiausių tokio pobūdžio objektų Vakarų Lietuvoje. Įrengti net aštuoni baseinai, pripildyti mineraliniu vandeniu, trijų rūšių pirtys, erdvios poilsio zonos, VIP sektorius bei užkandžių baras.
Komplekso akcentu tapo 25 metrų ilgio LED ekranas, pastatytas palei visą plaukimo baseiną. Jame transliuojami specialiai šiam projektui sukurti audiovizualiniai filmai apie Baltijos jūrą ir jos pakrantes – bendradarbiaujant su žinomu kūrėju Mariumi Jovaiša. Vienu metu naujojoje erdvėje gali lankytis iki 400 žmonių. Tokio masto kompleksas reikalavo ne tik techninės kompetencijos. Tai buvo ir estetinis, kūrybinis iššūkis. Projekto vykdytojams teko derinti funkcionalumą, higienos reikalavimus, akustiką, vizualinius sprendimus taip, kad kiekvienas svečias jaustųsi ypatingai.
Infrastruktūra –ne tik svečiams, bet ir miestui Atnaujinta ir išplėsta ne tik vidaus infrastruktūra – aplink pastatus įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Visi pastatai pritaikyti žmonėms su negalia – įrengti
liftai, pandusai, specialūs sanitariniai mazgai, numatyti evakuacijos keliai. Pastatų fasadai dekoruoti natūralių atspalvių apdailos medžiagomis –naudotas fasadinis tinkas, aliuminio kompozito plokštės, aliumininės lamelės. Šilumos izoliacija ir inžineriniai sprendimai atitinka aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus.
Investicija į Palangos ateitį Į naująjį sveikatingumo kompleksą nuo 2022 m. investuota 30 mln. eurų. Sanatorija „Gradiali“ ne tik išsiskiria savo dydžiu ir paslaugų spektru – ji tapo vienu didžiausių darbdavių Palangoje, su daugiau nei 300 darbuotojų, o metinis svečių skaičius 2024 m. pasiekė 186 150.
„Didžiuojamės galėję būti tokio projekto dalimi. Tai – ne tik objektas, bet ir regiono sveikatingumo infrastruktūros stiprinimo pavyzdys“, – apibendrina UAB „Rekana“ vadovas Aleksandras Kalabuchovas, pažymėdamas, kad projekto sėkmę lėmė efektyvus bendradarbiavimas su užsakovo, įmonės „Sveikatos uostas“, komanda, vadovaujama Domo Dargio. Objektą projektavo įmonė „Vakarinis fasadas“, architektas Darius Jakubauskas.
GRADIALI nuotr.
Šiauliuose iškilo nauja
„Ltintus“
gamykla:
efektyvumas, tvarumas ir bendradarbiavimas
LANGŲ IR DURŲ GAMINTOJA UAB „LTINTUS“, PRIKLAUSANTI JAV ĮMONIŲ GRUPEI „INTUS WINDOWS“, TĘSIA SPARČIĄ PLĖTRĄ LIETUVOJE. 2025 M. PRADŽIOJE ŠIAULIUOSE BUVO BAIGTA STATYTI NAUJA GAMYKLA IR SANDĖLIO PATALPOS. PLANUOJAMA, KAD ČIA DIRBS 150-200 ŽMONIŲ. ŠIS PROJEKTAS – TAI NE TIK ŽENKLUS GAMYBOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS, BET IR SĖKMINGAS AUKŠTŲ TECHNOLOGINIŲ BEI TVARUMO STANDARTŲ ĮGYVENDINIMO PAVYZDYS.
Statybos darbų eiga ir etapai
Naujosios gamyklos statyba – tai plyno lauko investicija, kurią įgyvendinti padėjo įmonė „Orepco“ – vykdžiusi statybų valdymo ir statybos techninės priežiūros funkcijas.
Naujoji gamykla – tai vieno aukšto su antresole gamybos paskirties pastatas, suprojektuotas statyti dviem etapais. Pirmame etape, kuris buvo pradėtas 2022 m., buvo pastatytas cechas ir administracinės patalpos, įrengta antresolė – 13 tūkst. kv. m. Antrame etape, kuris
buvo pradėtas 2024 m. ir truko nepilnai 10 mėn., įgyvendinta analogiško dydžio gamybos zona bei rampų ir antresolės plėtra bei 4,5 tūkst. kv. m sandėliai – t. y. dar 15 tūkst. kv. m. Gamybinės patalpos padalintos į dvi zonas: vienoje laikomos žaliavos, centre įrengta langų gamybos įranga, o kitoje – pagalbinės patalpos ir pakrovimo rampa, dengta stogine.
Pastato energiniai sprendimai ir inžinerinės sistemos
Pastatas suprojektuotas (projekto autoriai – įmonė „Kreiva linija“) ir pastatytas pagal A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Jis šildomas ir vėsinamas geotermine energija, ant stogo įrengta 1 MW galios saulės elektrinė – įmonė savo elektros poreikius tenkina žaliąja energija. „Sprendimų priėmimas dėl energijos
šaltinių užtruko apie du mėnesius – reikėjo įvertinti, kiek verta investuoti ir kiek vėliau kainuos eksploatacija. Tai nėra paprasti sprendimai – juos priėmėme įvertinę ilgalaikę naudą“, – aiškina įmonės „Orepco“ vadovas Darius Gabriūnas.
„INTUS Windows“ nuotr.
Vadybiniai sprendimai ir projekto eiga
Pirmasis statybos etapas sutapo su geopolitinėmis įtampomis, kilusiomis dėl karo Ukrainoje – tuo metu sparčiai kito statybinių medžiagų kainos. Buvo priimti sprendimai iš anksto užsakyti metalines ir gelžbetonio konstrukcijas bei iš anksto už juos apmokėti, taip stabilizuojant sąnaudas.
Iki antrojo etapo pradžios 2024 m. buvo atlikti ne tik pirmojo etapo gamyklos statybos darbai, bet ir įrengta dalis aplinkos infrastruktūros, lauko inžineriniai tinklai bei pradėti kai kurie antrojo etapo darbai. Tai sudarė sąlygas antrąjį etapą įgyvendinti per trumpesnį laiką.
Biudžeto planavimas ir sąnaudų optimizavimas
Pirmojo ir antrojo etapų įgyvendinimo aplinkybės skyrėsi – jei pirmajame etape iššūkių kėlė nestabilios kainos ir tiekimo terminai, tai antrasis etapas vyko jau kiek stabilesnėje rinkos situacijoje. Tai leido efektyviau planuoti sąnaudas ir optimizuoti sprendimus.
Įgyvendinant projektą taikyti „lean“ principai – orientuojamasi į tikslius sprendimus, vengiant perteklinių procesų. Įmonės „Orepco“ funkcija buvo padėti užsakovui išgryninti poreikius ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų efektyvią pastato eksploataciją. Tai ypač aktualu
tais atvejais, kai užsakovas neturi specifinių statybos žinių, tačiau turi aiškią veiklos viziją. Bendras rezultatas leido sutaupyti apie 14 proc. lėšų nuo pradinio biudžeto.
Plėtros planai ir gamybos strategija „Ltintus“ plėtra – tai ne vien vietinis proveržis. Tai strateginis žingsnis link globalių tikslų. Įmonės akcininkas Rolandas Talalas viešai deklaravo: „Mūsų tikslas – per ateinančius 8 metus tapti didžiausiais JAV statybinių medžiagų tiekėjais“. „INTUS Windows“ buvo įkurta 2010 m. JAV, įmonę įkūrė du išeiviai iš Lietuvos. Kompanijai sėkmingai augant, buvo nuspręsta atidaryti gamyklą Lietuvoje ir išplėsti gamybos pajėgumus. Pirmoji „Ltintus“ gamykla Šiauliuose pradėjo veikti 2018 m. Dabar ji yra viena didžiausių langų gamybos įmonių Baltijos šalyse, aktyviai kurianti pridėtinę vertę vietos ir užsienio rinkoms.
Kompanijos „Ltintus“ šiemet Šiauliuose atidaryta nauja gamyklos dalis prisideda prie gamybos pajėgumų didinimo ir numatyto įmonės plėtros plano įgyvendinimo tarptautinėse rinkose. Tai ne tik langų gamykla, bet ir pamatas tolimesniam „INTUS Windows“ augimui globalioje rinkoje.
PROJEKTAVIMO INOVACIJOS.
Tarp idėjų ir algoritmų: kaip dirbtinis intelektas keičia architektų ir interjero dizainerių kasdienybę
ARCHITEKTŲ IR INTERJERO DIZAINERIŲ DARBE TECHNOLOGIJOS VIS DAŽNIAU TAMPA NEBE PAGALBINĖMIS, O PAGRINDINĖMIS DARBO PRIEMONĖMIS. JOS KEIČIA NE TIK PROJEKTAVIMO
EIGĄ, BET IR PAČIĄ PROFESINĘ TAPATYBĘ. DUOMENŲ ANALIZĖ, DIRBTINIO INTELEKTO (DI) ĮRANKIAI, CLOUD SPRENDIMAI, GENERATYVINIO DIZAINO ALGORITMAI IR VIZUALINIS
PROGRAMAVIMAS – VISA TAI ŠIANDIEN
NEATSIEJAMA NUO ŠIUOLAIKINIO
PROJEKTAVIMO PRAKTIKOS.
Kalbant apie technologijas, kurios naudojamos projektuojant pastatus, aplinką ar interjerą, šiuo metu pradedame jau ne nuo 2D brėžinių, o nuo 3D modelių. Susiduriama, kad mūsų klientai – architektai, interjero dizaineriai – dažniausiai renkasi arba BIM programinę įrangą („Autodesk Revit“) arba, jei nėra BIM reikalavimų ir objektas paprastesnis, – modeliuoja su „Sketchup PRO“.
Standartiškai vėliau iš modelio išgaunami brėžiniai, dokumentacija, ruošiamos vizualizacijos.
Tobulėjant technologijoms ir kylant kokybiniams projekto reikalavimams,
3D modeliai naudojami vis išmaniau: pasitelkiant generatyvinio dizaino, debesų sprendimus, dirbtinio intelekto įrankius. Šių įrankių naudojimo tikslas – kuo efektyviau panaudoti 3D modelio informaciją projektavimo, statybos ir „taip pastatyta“ etapuose.
Taigi kokie tie 3D modelio valdymo įrankiai?
„Autodesk Revit“ jau keletą metų turi generatyvinio dizaino funkciją. Tai dirbtinio intelekto įrankis, leidžianti kurti 3D modelio variacijas pagal užduotis. Pavyzdžiui, projektuojant verslo centrą, galima greitai gauti variantus, kaip turi būti išdėstytos patalpos ir darbo vietos, atsižvelgiant į pastato plotą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, žmonių judėjimo schemas. Tai leidžia sutaupyti laiko modeliuojant rankiniu būdu ir lengviau rasti geriausią sprendimą. Tolimesnei
Monika STELMOKĖ, „InfoEra“ architektė ir BIM specialistė
optimizacijai gali pasitarnauti vizualinio programavimo įrankis „Dynamo“. Kalbant apie teritorijų planavimą, „Autodesk Forma“ padeda sukurti pastatų ar net kvartalų variacijas, automatiškai atsižvelgiant į aplinkinį užstatymą, įvertinant pasaulio šalių kryptį, geba įvertinti energinį efektyvumą. Tai taip pat dirbtinio intelekto pagalba veikiantis įrankis, automatizuojantis erdvių planavimą teritorijose, leidžiantis atlikti užstatymo šešėlių analizę, matyti užstatymo intensyvumo ir tankumo duomenis projektinių pasiūlymų stadijoje. Vėliau projektuojant interjerą dirbtinis intelektas pirmiausia padeda vizualiniuose sprendimuose – susikurti norimas tekstūras, vizualizuoti sprendinius. Tam galima naudoti tą patį „ChatGPT“, „Midjourney“ ar „Sketchup PRO“ ir „V-Ray“ dirbtinio intelekto funkcijas. Taip pat jau galima rasti įrankių, kurie sukuria 3D geometriją iš paveiklėlių, taigi įkėlus, pvz., sofos nuotrauką, gaunamas tos sofos formą atitinkantis 3D modelis, o tai tikrai pagreitina projektavimą.
Be minėtų sprendinių, galima apžvelgti
programinės įrangos gamintojo „Chaos“ dirbtinio intelekto projektą „Veras“: čia galima kurti įvairias vizualizacijas, bet kokį 3D vaizdą (tiesiai iš naudojamos modeliavimo programinės įrangos, pvz., „Revit“ ar „Sketchup PRO“) redaguojant promptais. „Veras“ taip pat galima pasižymėti atskiras vaizdo vietas ir vizualizuoti jas atskiru promptu (užklausa). Tai leidžia itin detaliai ir greitai dirbti, išgaunant tikslesnes vizualizacijas. BIM projektuose aktualu debesų sprendiniai, kur skirtingų disciplinų projektuotojai gali dirbti komandose, apjungti modelius, vizualiai matyti ir skaityti informaciją. Svarbiausia –naudoti sertifikuotas platformas, tokias kaip „Autodesk Construction Cloud“ ar „Trimble Connect“,
kurios užtikrina duomenų saugumą ir prieigos kontrolę. Šiuo metu jau galima šiose platformuose įsidiegti DI asistentus ir efektyviai naudoti modelį, pasinaudojant promptais: filtruoti informaciją, matyti reikalingus duomenis, kiekius ir tam jau nebūtina mokėti dirbti su pačia platforma, todėl užsakovai ar rangovai, kurie nesinaudoja specializuota programine įranga, iš 3D modelio gali gauti dar daugiau naudos.
Apibendrinant – dirbtinis intelektas lėtai, bet užtikrintai žengia į projektuotojų darbo procesus. DI tikrai nepakeis nei architektų, nei interjero dizainerių, tačiau gali palengvinti darbo kasdienybę kuriant projektinių pasiūlymų variantus ir dirbant su dideliais informacijos kiekiais. Gebėjimas naudotis DI įrankiais, rašyti efektyvius promptus ar suprasti generatyvinio dizaino principus tampa nebe išimtimi, o svarbia šiuolaikinio architekto ar dizainerio kompetencija. Tai ne ateities vizija – tai jau dabarties profesinė realybė.
Monika STELMOKĖ, „InfoEra“ architektė ir BIM specialistė
MOKYMAI IR KOMPETENCIJŲ UGDYMAS. Kaip
pasirinkti tinkamus programinės įrangos mokymus architektams ir interjero dizaineriams?
JEI ESATE ARCHITEKTAS AR INTERJERO DIZAINERIS IR JAUČIATE, KAD TECHNOLOGIJOS SPARČIAI KEIČIA JŪSŲ PROFESIJĄ, GREIČIAUSIAI ESATE SUSIDŪRĘ SU KLAUSIMU: KAIP SUSPĖTI SU POKYČIAIS IR TUO PAČIU DIRBTI EFEKTYVIAU? ŠIANDIEN MOKYMAI – TAI NE TIK NAUJŲ MYGTUKŲ PAŽINIMAS, BET VISOS DARBO KULTŪROS ATNAUJINIMAS.
„Mokymai tampa strateginiu sprendimu. Jie reikalauja įsitraukimo, bet kartu padeda kurti gerokai efektyvesnę ir aiškesnę projektavimo eigą“, – sako Aistė Matulevičienė, „InfoEra“ mokymų centro vadovė.
Kiekviena įmonė turi savo specifiką: vieni projektuoja daugiaaukščius, kiti specializuojasi kurdami interjerus ar renovuodami pastatus. Todėl ir mokymai kuriami individualiai – atsižvelgiant į komandų patirtį, naudojamas programas, projektavimo įpročius ir iššūkius.
„Mokymai tampa realaus projekto dalimi –dirbame sistemingai, sprendžiame tai, su kuo dalyviai iš tiesų susiduria savo kasdieniame darbe ir projekte“, – pastebi A.Matulevičienė. Tokiu būdu keičiasi ne tik žinios, bet ir darbo eiga: greitėja sprendimų priėmimas, mažėja korekcijų, aiškėja atsakomybės.
Jei esate naujokas –pradėkite užtikrintai
Jei tik pradedate dirbti su projektavimo programomis, siūlomos atviros mokymų grupės – jose paprastai dalyvauja iki 6 žmonių, tad kiekvienam skiriamas
dėmesys. Tai puiki proga ne tik susipažinti su programos galimybėmis, bet ir iš karto gauti atsakymus į praktinius klausimus.
Svarbiausia – dėstytojai ne tik išmoko naudotis įrankiu, bet ir dalijasi praktiniais sprendimais, kurie padeda išvengti klaidų nuo pat pradžių.
Jei jau dirbate –spręskite konkrečius iššūkius Tiems, kurie su programomis jau dirba, bet nori efektyvinti darbą – siūlomos individualios konsultacijos arba teminiai kursai. Pavyzdžiui, turite konkretų projektą ir jaučiate, kad modeliavimas stringa –konsultacijos metu tai išsprendžiama žingsnis po žingsnio. Jei norimų temų daugiau, verta rinktis struktūrizuotus mokymus mažose grupėse – ten viskas išdėstoma aiškiai, nuosekliai ir su praktika.
Kai komanda mišri –padeda susikalbėti
Neretai įmonėje dirba įvairių kompetencijų specialistai: vieni pažengę, kiti –pradedantieji, vieni dirba su viena programa, kiti – su kita. Tokiais atvejais taikomi specializuoti mokymai, pritaikyti būtent konkrečiai komandai.
Pirmiausia atliekamas žinių lygio įvertinimas – testai padeda aiškiai suprasti, kur kam reikia pagalbos. Tuomet rengiamas individualus planas, derinant grupinius ir individualius užsiėmimus. Mokymų tvarkaraštis suderinamas su besimokančiųjų darbo ritmu – kad nereikėtų rinktis tarp mokymų ir terminų.
Tarpdisciplininiai sprendimai –vieningai komandai
Dabar architektai vis dažniau dirba ne tik su pastatu, bet ir su inžineriniais
sprendiniais ar interjeru. Tad labai svarbu, kad visi komandos nariai kalbėtų ta pačia informacine kalba. Tokiais atvejais padeda tarpdisciplininės konsultacijos – kai projektas analizuojamas iš kelių sričių perspektyvų.
Vienas pavyzdys – architektų biuras, perėjęs nuo „AutoCAD“ prie „Revit“. Po mokymų jų projektavimo eiga tapo aiškesnė, ženkliai sumažėjo klaidų, o sprendimai priimami greičiau. Klientas džiaugiasi – komanda dirba darniai.
Mokymai kaip investicija
į darbo kokybę
Mokymai šiandien – tai ne papildoma paslauga, o darbo proceso dalis. Jie padeda išmokti daugiau, bet svarbiausia – dirbti geriau. „Kai žinai, ką ir kaip daryti, viskas vyksta greičiau, aiškiau, sistemingiau, patiriant mažiau streso“, – reziumuoja
A.Matulevičienė.
Jei jaučiate, kad jūsų komanda galėtų dirbti efektyviau – mokymai gali būti būtent tas strateginis sprendimas, kuris padeda žengti į priekį. Nes tobulėjimas – ne tik apie naujus įrankius. Jis – apie naują požiūrį į darbą.
Aistė MATULEVIČIENĖ, „InfoEra“ mokymų centro vadovė
POLIPROPILENO FIBRA –ATEITIES PASIRINKIMAS ŠIANDIEN
PP BALTIC – specializuojamės tiekiant polipropileno fibrą ir siūlydami sprendimus, kurie keičia betoną iš pagrindų:
• Trūkių kontrolė jau ankstyvame betono kietėjimo etape
• Patvarumas, atsparumas dilimui, smūgiams, aplinkos poveikiui
• Tvaru – EPD patvirtinta mažesnė CO₂ emisija, ilgaamžiškesnis rezultatas
+370 685 62 655 info@ppbaltic.lt www.ppbaltic.lt Gariūnų g. 57, Vilnius
Kodėl verta rinktis mus?
• Konsultacijos ir technologiniai sprendimai projektams
• Sertifikuoti produktai – geriausios betono armavimo savybės rinkoje
• Tarptautinė patirtis dirbant su didžiausiais infrastruktūros objektais Baltijos šalyse
Montuojant profilius su tinkleliu ant pastato angų, tokių kaip langai ir durys, įprasti sprendimai kartais turi ribotas lipnumo galimybes.
Jeigu kalbame apie langus bei duris, pagamintus iš PVC, dengtus folija ar milteliniu būdu padengtą aliuminį, reikalingi nauji sprendimai.
Tuo mes pasirūpinome!
Nustatėme naują standartą lipniai juostai, kuri naudojama EJOT profilių gamyboje.
Su EJOT Pro GAP 10 Giga Flex
pristatome žymiai patobulintą lipniąją sistemą, kuri, kaip įrodyta, tvirtai prilimpa net prie šių sudėtingų pagrindų. Tai patvirtinta ift Rosenheim Vokietijoje atliktais bandymo protokolais.
Privalumai:
• Saugus prilipimas prie folija dengtų paviršių, milteliniu būdu padengto aliuminio, plėvele padengto PVC ir daug kitų variantų.
• Įrodytas atsparumas lietaus poveikiui ir judėjimui.
• Greitas, patogus montavimas.
• Atitinka A klasės reikalavimus pagal VDPM duomenų lapą ir III klasės reikalavimus pagal Ö-NORM B 6400.
