darbai būtų atliekami remiantis patvirtintu projektu – tai jis ir daro. Jeigu įgyvendinant projektą pasirodo, kad kai kuriuos sprendimus būtų naudingiau koreguoti, techninis prižiūrėtojas gali atkreipti dėmesį, bet rangovas mojuoja patvirtintu techniniu projektu, juolab jei jam siūlomi pakeitimai nenaudingi. Tokioje situacijoje techninis prižiūrėtojas neturi jokių argumentų“, – komentavo A. Šumskis. Daugiabutį renovuojant iš D į A klasę deklaruota, kad šis pavyzdys turėtų pažadinti kitų daugiabučių gyventojų entuziazmą. Tuo metu valdžios institucijos ir toliau teigia, kad kiauriems daugiabučiams A energinio efektyvumo klasė pernelyg brangi. Toks požiūris, anot pašnekovo, tėra žema standartų, reikalavimų ir ambicijų kartelė. KAI KURIE SPRENDIMAI BUVO NUMARINTI Kokios buvo pasirinktos ir įdiegtos technologijos? Namo fasadas buvo termoizoliuotas 30 centimetrų storio pilkojo polistireninio putplasčio sluoksniu. Nauji langai buvo sumontuoti šiltinamajame sluoksnyje. Pasirūpinta apšiltinti pamatus, cokolį, negyvenamą namo palėpę, taip pat atnaujinta šildymo sistema, seni radiatoriai pakeisti naujais, sumontuoti termostatai ir vėdinimo įrenginys.
58
Beje, siekiant A klasės privalomas sandarumo testas pirmąkart šiame daugiabutyje nebuvo sėkmingas. Pagrindinė priežastis – rūsyje tarp mūro sienų ir perdangos palikti neužsandarinti plyšiai. Gyventojai nesidžiaugė dar ir tuo, kad atnaujinant šildymo sistemą nauji vamzdžiai buvo sumontuoti ne sienoje, kaip buvo anksčiau, bet išorėje – žmonės apie tokius kardinalius pakeitimus butuose nebuvo informuoti. Šiems išaiškėjus, ir rangovas, ir projektuotojas bandė gyventojus įtikinti, kad tik taip ir galima montuoti pagal galiojantį STR. Gyventojai neatmeta galimybės ateityje vamzdžius grąžinti į įprastą vietą. Įdiegus rekuperacinę vėdinimo sistemą, anot A. Šumskio, akivaizdžiai pakito į patalpas patenkančio oro kokybė, tačiau gerokai išaugo sąskaitos už elektros energiją. Gyventojai svarsto, kad galbūt pasirinktas nekokybiškas įrenginys. „Kaimynai patiria didžiulį šoką, kai paleidus vėdinimo įrenginį kas mėnesį sulaukia netikėtų sąskaitų už elektrą. Ne visi gyventojai suvokia, kad elektrinė įrenginio galia – 19,5 kilovato. Kuo labiau oras atšąla, tuo intensyviau šildomas tiekiamas lauko oras, taigi 90 kv. m ploto bute priskaičiuojama net 60 eurų sąskaita už elektros energiją. Žmonės svarsto: galbūt įrenginiai netinkamai sumontuoti ar sureguliuoti, o galbūt juos verta išjungti?“ – nuogąstavo pašnekovas.