2 pav. Šiuo metu besiklostanti naujos plėtros struktūra Kauno rajone. Parengti atskirų žemės sklypų vystymo projektai formuoja chaotišką ir tarpusavyje nesuderintą urbanistinę struktūrą (šaltinis: www.regia.lt). 3 pav. Pavienis teritorijos suplanavimas, prisitaikantis prie žemės sklypo formos, formuoja neracionaliai užstatomą teritoriją, suskaido gamtinį kraštovaizdį ir nesudaro kokybiškos urbanistinės struktūros (šaltinis: www.kretinga.lt).
Siekiant geriau suprasti esamą, susiklosčiusią teritorijų planavimo būklę, belieka detaliau panagrinėti kai kurias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kurios nustato teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, bet nėra pakankamos kokybiškų suplanavimo sprendinių realizavimui. Teritorijų planavimo įstatyme yra numatytos priemonės teritorijų suplanavimo kompleksiškumui, dokumentų rengimo nuoseklumui ir planuojamos teritorijos vientisumui pasiekti. Tuo tikslu įstatyme nustatyta, kad iš pradžių rengiami savivaldybės ir paskui vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai – miestų, miestelių ir kt. bendrieji ir detalieji planai. Tačiau ši tvarka ne visuomet yra privaloma, nes įstatyme taip pat įteisinta galimybė vykdyti teritorijų vystymą iš karto, apeinant nuoseklų teritorijų planavimo procesą – be detaliojo ar vietovės lygmens bendrojo plano parengimo (1 pav.). Paminėtina, kad pastaruoju būdu daugiausia ir yra vykdomas teritorijų vystymas.
Nuoseklus planavimas – tik idėja Apeinant nuoseklų teritorijų planavimo procesą, t. y. neparengus detaliųjų planų ar vietovės lygmens bendrųjų planų masteliu M 1:2000, šiuo metu yra rengiami atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai ar išduodami statybos leidimai vadovaujantis aukštesnio lygmens bendraisiais planais (LR teritorijų planavimo įstatymas str. 16 ir str. 20). Kadangi aiškaus teritorijų vystymo reglamentavimo pagal šį būdą nėra, teritorijos yra vystomos tik pagal principinę plėtros teritorijų programą, nustatytą bendruosiuose planuose. Reikia pažymėti, kad daugelyje bendrųjų planų, ypač savivaldybės lygmeniu, plėtros teritorijos gali būti numatomos tik apibendrintai. Dėl planavimo mastelio (M 1:50 000 ar M 1:20 000) juose negali būti išspręsti kvartalų, jų grupių formavimo klausimai. Todėl nauji urbanistiniai elementai gali būti
formuojami iš esmės tik prisitaikant prie susiklosčiusios agrarinės žemės sklypų mozaikos. Tokiu būdu pagal savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendinius, išduodant statybos leidimus ar rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, dažniausiai yra atliekamas tik atskirų, dispersiškai agrarinėse teritorijose išsidėsčiusių ir miestų statybai neparuoštų žemės sklypų vystymas. Taip suplanuojamos nepatogios formos valdos, neracionalūs kvartalai ir privažiavimai (2, 3 pav.). Buvę žemės ūkio paskirties sklypai dažnai tiesiog užstatomi ar sudalijami mažesniais sklypais, nekuriant bendrojo naudojimo erdvių, nepaliekant priėjimų prie vandens telkinių ir pan. Be to, pažymėtina, kad teritorijos vystymo padrikumą dar labiau padidino dauguma naujų bendrųjų planų, kuriuose buvo numatyti ypač dideli naujos plėtros teritorijų plotai. Dėl to toks teritorijų planavimo būdas, neatliekant detaliojo planavimo, neleidžia sudaryti prielaidų darniai urbanistinei struktūrai kurti, o tik gali lemti chaotišką plėtrą tinkamai nesuplanuotose teritorijose.
Strateginiais dokumentais siekiama darnios plėtros, tačiau, aišku, juose gali būti aptarti daugiau bendrojo pobūdžio planavimo klausimai, bet ne konkretūs juridiniai žemės sklypų pertvarkymo aspektai.
25