Tačiau praktika parodė, kad tai daro neigiamą įtaką projektų kokybei, tad vėliau buvo leista taikyti ne tik mažiausios kainos, bet ir kokybinio naudingumo kriterijus. Tiesa, šiuo metu Aplinkos ministerija vėl bando atgaivinti tvarką, kad daugiabučių atnaujinimo projektavimo paslaugos ir statybos rangos darbai gali būti perkami tik per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). R. Gatautis stebisi: „Šį „taupymo“ variantą mes jau išbandėme savo kailiu ir jis baigėsi prastai. Vadovaujant aplinkos ministrui V. Mazuroniui jau buvo mėginta įvesti tvarką pirkimus vykdyti tik per CPO. To rezultatas – daugiabučių renovacija Lietuvoje sustojo, kol reikalavimas nebuvo atšauktas. Per laikotarpį iki šiol pirkimo per CPO sąlygos patobulėjo, tačiau siekiantys kokybės daugiabučių atnaujinimo projektų administratoriai linkę rinktis kitus pirkimo būdus, kai gali pirkimo sąlygas ir rangos sutartis papildyti konkretaus pastato specifinius poreikius atitinkančiais griežtesniais reikalavimais, ko nėra CPO dokumentuose.“
Modernizacija tapo egzaminu Renovacija, anot pašnekovo, lietuviams tapo ne tik finansinio raštingumo, bet ir nuosavybės valdymo testu. „Esminė problema, kodėl renovacija tiek metų Lietuvoje nepajudėjo iš vietos ir dabar juda vangiai, yra pusiau sovietinė daugiabučių namų administravimo sistema, – įsitikinęs daugiabučių renovacijos ekspertas. – Butas dažniausiai yra vertingiausias žmogaus turtas ir jis privalo šia nuosavybe tinkamai rūpintis. Kodėl vis dar manoma, kad daugiabučiu privalo rūpintis savivaldybė, o ne butų savininkai? Butų savininkai už savo daugiabutį yra atsakingi lygiai taip pat kaip, tarkime, už savo automobilį. Bet juk niekas nemano, kad jei automobilio padangos plikos, tai jo savininkas ne perka jas naujas, o laukia kol savivaldybė skirtų administratorių, kad šis bėgtų į servisą ir pakeistų ratus? Todėl lietuviška sistema, kai savivaldybė yra įpareigota skirti daugiabučio namo administratorių, kai tas paskirtasis administratorius yra monopolinė savivaldybės
technologijos įmonė, negali būti laikoma normalia civilizuota tvarka. Tai nesusipratimas. Kol butų savininkai nesijaučia atsakingi už nuosavybę savo name, tai ir priimti racionalių atsakingų sprendimų jie nenori.“ Pašnekovas pabrėžė, kad savininkas atsakingas ne tik už savo butą ir balkoną, bet ir už pastato rūsį, stogą, vėdinimo ir šildymo sistemas.
Dalinės modernizacijos neremia Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė, paklausta, ar įmanoma gauti paramą tik vidinėms inžinerinėms sistemoms sutvarkyti ir šildymo sistemoms subalansuoti, sakė, kad parama iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos skiriama tik tada, jei pasirenkamos priemonės sutaupys ne mažiau nei 40 proc. energijos šiluminių sąnaudų ir bus pasiekta ne mažesnė nei C energinio naudingumo klasė. „Žinoma, per renovacijos procesą gali būti atnaujintas šilumos punktas ir panaudotos kitos priemonės, bet praktika rodo, kad tokiu atveju būtinas ir sienų, stogo, langų šiltinimas. Vien tik atnaujinus šilumos punktą, minėtų sutaupymo sąnaudų pasiekti neįmanoma, vadinasi, ir dalinė modernizacija yra negalima“, – teigė specialistė.
Paskatinimas – 10 proc. parama Anot pašnekovės, dalinės modernizacijos idėja, kai į paramą renovacijai galėtų pretenduoti ir tie daugiabučiai, kurių gyventojai nusprendė atnaujinti tik vidines inžinerines sistemas ir subalansuoti šildymo sistemą, buvo išsakyta, kai buvo keičiamas Valstybės paramos įstatymas daugiabučių atnaujinimui. Šio įstatymo nauja redakcija pasirodė 2017 m. birželio mėnesį. Tuomet siūlyta, kad reikėtų suteikti galimybę nerengiant atskirų sudėtingų investicinių planų ar projektų leisti gyventojams atsinaujinti neautomatizuotus šilumos punktus. Tiesa, tai ir liko tik siūlymu. Anot pašnekovės, apskritai įgyvendinta tik maža dalis tuomet nuskambėjusio ambicingo siūlymo. Gyventojams teikiama 10 proc. parama, jei neautomatizuotas šilumos punktas keičiamas į naują automatizuotą. Dalinės renovacijos idėja įgyvendinta būtent taip, bet kitokių variantų gauti paramą nėra. G. Burbienė nesiryžo prognozuoti, kada daugiabučių renovaciją Lietuvoje bus galima laikyti sėkmingai atliktu darbu. „Kasmet Lietuvoje atnaujinama po 500 daugiabučių, o iš viso šalyje renovuotinų daugiabučių yra apie 20 tūkst., tad galima paskaičiuoti, kiek dar metų prireiks, kad tikslas būtų pasiektas“, – kalbėjo ji. 27