sprendimas
metrus (pirmojo pastato plotas – 590 kvadratinių metrų). Pastato rūsio sienos išlietos iš monolitinio gelžbetonio ir termoizoliuotos polistireninio putlpasčio plokštėmis. Rūsio perdanga – iš surenkamojo gelžbetonio. Pastato sienoms mūryti pasirinkti mineralizuoto medžio ir cemento blokeliai su termoizoliacinės medžiagos užpildu. Papildomai sienos iš išorės termoizoliuotos mineraline vata, kurią dengia laminuota vėjo izoliacinė plokštė. Pastato išorės apdailai pasirinkta ta pati medžiaga kaip ir anksčiau statytų pastatų – medžio dailylentės. Viduje patalpų pertvaros sumūrytos iš mūro blokelių. Pirmo aukšto perdanga išlieta iš monolitinio gelžbetonio. Mansardinio aukšto medinių konstrukcijų denginys termoizoliuotas net pusės metro storio mineralinės vatos sluoksniu, o taip pat panaudotos ir vėjo izoliacinės plokštės. Derinantis prie aplinkos, pastatą puošia maumedžio gontų stogas. Ypatingas dėmesys skirtas langams. Tai natūralu, nes per šias konstrukcijas netenkama bene daugiausia šilumos energijos. Tačiau Pilnų namų bendruomenės pastate sumontuotų langų šilumos izoliavimo savybės yra labai aukštų rodiklių – kaip ir priklauso pasyviesiems namams.
Šilumos sutaupyti padės ir kokybiška rekuperacinė sistema. O pati šiluma geoterminių šilumos siurblių pagalba bus tiekiama iš trijų 100 metrų gylio gręžinių. Pastate įrengtas grindinis šildymas. Neseniai buvo atliktas pastato sandarumo testas. Gautas rezultatas, anot „Dzūkijos statybos“ statybos vadovo E. Mačiulaičio, tikrai nenuvylė – sandarumo koeficientas yra 0,46 (reikalaujama 0,6), todėl pastatas visiškai tenkina A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Pastato sandarumo patikrinimą atliko Kauno technologijos universiteto akredituotos laboratorijos specialistai. „Pastato sandarumas – savotiškas atliktų darbų kokybės atspindys. Jeigu darbai atliekami nekruopščiai, paliekama broko, atliekant sandarumo matavimus tas netrunka išryškėti. Šio pastato sandarumo rodikliai tikrai kur kas geresni nei reikalaujama, vadinasi, ir darbai atlikti sąžiningai“, – džiaugėsi E. Mačiulaitis.
Antras kartas buvo lengvesnis Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė, paklausta apie tai, kurio projekto – pirmojo pasyviojo namo ar naujai pastatyto – įgyvendinimas pareikalavo daugiau pastangų,
Prieš ketverius metus Pilnų namų bendruomenė pasiekė tikslą pagerinti gyvenimo sąlygas ir pastatyti energiškai efektyvų pastatą. Tai buvo pirmasis pastatas Lietuvoje, gavęs vokiečių „Passivhaus Institut“ sertifikatą.
sakė, jog statant pirmąjį teko daug mokytis, studijuoti technologijas. Statybininkams irgi daug kas buvo nauja, nes tai buvo pirmasis vokiečių sertifikuotas pasyvusis pastatas Lietuvoje. „Teko mokytis, kaip statyti, kad pastatas atitiktų visus reikalavimus ir funkcionuotų taip, kaip reikalaujama iš pasyviųjų namų. Kai išmoksti pamokas, tuomet jau lengviau statyti kitus panašius pastatus“, – sakė R. Jakubonienė. Abu pastatai išoriškai panašūs, pasirinktas tas pats architektūros stilius, apdaila. Vertinant technologijas, antrasis pirmiausia skiriasi sudėtingesne rekuperacine sistema – nemažą dalį statinio užima valgykla, kuriai keliami didesni reikalavimai vėdinimui. „Jau ketvirtus metus gyvename ir dirbame pasyviame name. Todėl naujo koncepcija buvo nulemta iš anksto. Kokybiška statyba, pasiteisinantys inžineriniai sprendimai, nebrangi eksploatacija ir komfortas – visa tai lėmė, kad naujajam pastatui pasirinkome energiškai efektyvius sprendimus“, – kalbėjo R. Jakubonienė. Liko labai nedaug iki dienos, kai naujame name ims virti gyvenimas. Statybininkai ir apdailininkai savo darbus jau atliko, lieka tik susukti elektros lemputes ir viską išvalyti. R. Jakubonienė užsiminė ir apie sunkiausią etapą – dokumentų paruošimo ir atidavimo vertinimui. Taip pat deramasi su vokiečių „Passivhaus Institut“ dėl sertifikavimo. Kol kas pastatui bus suteiktas A++ energinio efektyvumo klasės sertifikatas.
Pastato rūsio sienos išlietos iš monolitinio gelžbetonio ir termoizoliuotos polistireninio putlpasčio plokštėmis. Rūsio perdanga – iš surenkamojo gelžbetonio.
134 2016 Nr. 4