R R
RR mi, atvaizduojami SCADA sistemoje ir ryšio priemonėmis į šilumos tinklų dispečerinę transliuojami duomenys iš katilinės. Ir katilai, ir jų degikliai, ir ekonomaizeriai pagaminti Vokietijoje. Kitose katilinėse pasitaikydavo, kad degikliai ir ekonomaizeriai būdavo komplektuojami vietoje, pasirinkus pigesnius vietos gamintojus. „Šilko“ katilinėje užsakovai pageidavo, kad
Kauno „Pergalės“ katilinėje buvo demontuotas didžiulis senas katilas ir vietoj jo sumontuotas 18 MW galios dujinis katilas.
Šilumą kauniečiams patikimai gamins nauji katilai Keisti seną, prieš kelis dešimtmečius sumontuotą šildymo įrangą į šiuolaikišką – vienas būdų taupyti resursus centralizuotai šilumą tiekiančioms įmonėms. Akivaizdu, sovietmečiu įrengtos dujinės katilinės, palyginti su dabar gaminama modernia įranga, nebeatitinka šių dienų poreikių ir standartų. Nors dažniausiai senus dujinius katilus siūloma keisti į kūrenamus biokuru, galimi ir kiti racionalūs sprendimai. Teko ardyti sieną Vienas tokių pavyzdžių – bendrovei „Kauno energija“ priklausančioje „Šilko“ katilinėje sumontuotas naujas modernus vokiečių kompanijos „Bosch“ pagamintas 15 MW galios dujinis perkaitinto vandens šildymo katilas. Visus montavimo darbus atliko UAB „Castrade“. Jis dar nepradėjo veikti – bus užkurtas artimiausiomis dienomis. Įrengimo darbus kiek sutrukdė netikėtumai, susiję su katilo pastatymu į vietą. Pastatas senas, katilas – naujas. Ir nors pagal matmenis jis turėjo tilpti į vietą, atvežus įrangą paaiškėjo, kad teks ardyti stogą ir vieną sieną, kitaip galimybių pastatyti katilą nebus.
80
Beveik 39 tonas sveriantis įrenginys į katilinę buvo įkeltas iš viršaus. Katilą preciziškai įkėlė iš Rygos atvykusių profesionalių specialistų komanda specialiu 300 tonų keliamosios galios kranu. Bendrovė „Kauno energija“, kaip ir kitų didžiųjų miestų centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, turi kelias katilines. Bendrovė jas pasiryžusi atnaujinti, senus sovietmečiu statytus katilus pakeisdama moderniais. Kompanijos „Robert Bosch“ pardavimų vadovas Lietuvoje Eimantas Marcinkevičius pagyrė „Kauno energijos“ vadovų pasirinkimą pirkti modernius kokybiškus katilus su ekonomaizeriais. „Idėja labai paprasta: dujos brangios, tad jas deginant nau-
dos išgauti reikia maksimaliai. Nauji katilai su ekonomaizeriais pasiekia maždaug 15 proc. didesnį naudingumo koeficientą. Per metus sutaupoma išties daug pinigų“, – skaičiavo E. Marcinkevičius. Kompanijos „Robert Bosch“ įranga „Kauno energijos“ katilinėse – ne naujiena. 2008 metais buvo rekonstruota viena katilinė, šiemet atnaujintos jau dvi. Ateityje suplanuotas dar vienas projektas. Šiemet Kauno „Pergalės“ katilinėje buvo demontuotas didžiulis senas katilas ir vietoj jo sumontuotas 18 MW galios dujinis katilas. „Šilko“ katilinėje demontavus seną įrangą įrengtas naujas 15 MW galios katilas. Įranga visiškai automatizuota Naujasis katilas „Šilko“ katilinėje pastatytas vietoj seno 9 MW galios vandens šildymo katilo ir jo ekonomaizerio. „Bosch“ katilas yra apie 10 proc. ekonomiškesnis už buvusįjį. Jo naudingumo koeficientas kartu su kondensaciniu ekonomaizeriu siekia iki 104 proc. Be naujojo vandens šildymo katilo ir jo kondensacinio dūmų ekonomaizerio, kartu bus sumontuoti technologiniai procesų kontrolės matavimo prietaisai ir automatikos bei elektros įrenginiai. Katilas bus visiškai automatizuotas. Taip pat automatiškai bus renkami, kaupia-
„Šilko“ katilinėje demontavus seną įrangą įrengtas naujas 15 MW galios katilas.
ir pagrindinį įrenginį, ir komplektuojamas dalis surinktų ir aprobuotų katilo gamintojas. E. Marcinkevičius sakė, kad nauji katilai visiškai nereikalauja nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros, nes yra automatizuoti. Naujasis katilas ir jo įrenginiai bus vieni efektyviausių Kauno mieste ir
padės mažinti bendrovės „Kauno energija“ palyginamąsias gamybos sąnaudas, kurios didžiąja dalimi lemia iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainą bei galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Į „Šilko“ katilinės įrangos atnaujinimą investuota apie 1,5 mln. litų. Tikisi gerų rezultatų Kompanijos „Robert Bosch“ pardavimų vadovo Lietuvoje E. Marcinkevičiaus nuomone, investicijos į dujinės įrangos atnaujinimą miestų katilinėse kartais labiau apsimoka nei į biokuro jėgaines. Pirmiausia dėl to, kad technologijos yra paprastesnės, vadinasi – ir pigesnės. Suprantama, gamtinės dujos yra brangus kuras, tačiau jo kaloringumas ir pasiekiamas naudingumo koeficientas – didesni. „Kalbant apie „Šilko“ katilinės pavyzdį, šilumos kaina Kaune nėra pati brangiausia. Ateityje rezultatai tikrai bus geresni, gyventojai nemokės daugiau. Viskas paremta kuro taupymu ir aukštu naudingumo koeficientu. Net keista, kad kituose didmiesčiuose nesiimama priemonių keisti keliasdešimties metų senumo katilus ir taupiai bei saugiai juos eksploatuoti“, – stebėjosi kompanijos „Robert Bosch“ pardavimų vadovas Lietuvoje. Kai kurie specialistai yra apskaičiavę, kad jeigu dujos atpigtų apie 20 proc., jas deginti gaminant centrali-
„Šilko“ katilinėje sumontuotos įrangos specifikacija Trijų eigų dujinis perkaitinto vandens šildymo katilas UNIMAT UT-M 60x16, kurio nominali šilumos galia yra 15 MW, o darbinis slėgis – iki 16 bar, sukomplektuotas su degimo produktų kondensaciniu ekonomaizeriu ECO6, kurio šilumos galia – nuo 1055 iki 1516 kW, priklausomai nuo grįžtamo iš tinklų temofikacinio vandens srauto temperatūros. Katilas sukomplektuotas su monoblokiniu mažų NOx gamtinių dujų degikliu TEMINOX GS 185-45. Degiklio gamintojas – SAACKE GmbH. Degiklis moduliuojamas sukomplektuotas su kintamų sūkių oro tiekimo ventiliato-
riumi, automatiniu reguliavimu pagal O2 kiekį degimo produktuose. Katilo naudingojo veikimo koeficientas, sąveikaujant su kondensaciniu ekonomaizeriu – nuo 98,7 iki 103,6 proc., priklausomai nuo šilumos apkrovos ir grįžtamo termofikacinio vandens srauto temperatūros. Degimo produktų kondensacinio ekonomaizerio įrengimas ir degiklio reguliavimas pagal O2 kiekį degimo produktuose leis sumažinti CO2 išmetimą nuo 1100 iki 1700 tonų per metus, priklausomai nuo katilo apkrovos ir darbo parametrų.
„Pergalės“ katilinėje sumontuotos įrangos specifikacija „Pergalės“ katilinėje sumontuotas trijų eigų dujinis perkaitinto vandens šildymo katilas UNIMAT UT-M 64x16, kurio nominali šilumos galia – 18 MW, o darbinis slėgis – iki 16 bar. Katilas sukomplektuotas su dviblokiu mažų NOx gamtinių dujų degikliu TEMINOX GS 220. Degiklio gamintojas – SAACKE GmbH. Degiklis moduliuojamas sukomplektuotas su kintamų sūkių oro tiekimo ventiliatoriumi, automatiniu reguliavimu pagal O2 ir CO kiekį degimo produktuose. Katilo naudingojo veikimo koeficientas – nuo 91,5 iki 94,2 proc, priklausomai nuo šilumos apkrovos. Katilo degimo produktų šalinimas prijungiamas prie bendro katilų dūmtakio – degimo produktai nuvedami į esamą 4 MW šilumos galios ekonomaizerį. Automatinis degiklio reguliavimas pagal O2 ir CO kiekį degimo produktuose leis sumažinti CO2 išmetimą iki 142 tonų per metus, priklausomai nuo katilo apkrovos bei darbo parametrų.
zuotai tiekiamą šilumą apsimokėtų labiau negu biokurą. Žinia, dujos atpigo mažiau nei 20 proc. Tačiau kyla biokuro kaina. „Teisingai deginant dujas, jos gal ir neatrodytų tokios brangios. Daug lemia tai, kokie katilai tai daro – seni, neekonomiški ar modernūs, taupūs. Pastaruoju metu daugiausia orientuojamasi į biokurą. Tačiau didžiausių miestų katilinės privalo turėti dvi alternatyvas, mat čia ne visur palankios sąlygos deginti biokurą, kaip kad yra ir Kauno katilinėse. Biokurui reikia vietos sandėliuoti, čia turi dirbti daug technikos, o miesto centre tai ne visuomet įmanoma“, – sakė E. Marcinkevičius. Anot jo, baimintis, kad dujų tiekimas gali sutrikti, bent jau kol kas pagrindo nėra. Lietuvoje gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra yra gerai išplėtota, taip pat statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas. O kokybiškai biokuro katilinei įrengti reikia išties didelių investicijų.
81