turinys i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 02
2012 Nr. 02 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i redakcijos skiltis
tema I 4
Atestavimą keis privalomasis draudimas?
STATYBA
situacija I 10
Laikas ruošti namų darbus Projektuotojams dar yra į ką lygiuotis I
16
Žurnalas „Statyba ir architektūra“
aplinka I 18
Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.
naujienos
ISSN 0131-9183
Didžiausia bėda – nekokybiški įrenginiai
I 23 technologijos
Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“
Parodos įsibėgėja
Putstiklis – įvairiapusė termoizoliacinė medžiaga
I 24
renovacija
Taupyti – nereiškia aukoti I 26 Šilti langai – būtina renovacijos dalis I
28
specialistas pataria I 29
Bendrovės l. e. p. direktorius Darius Babickas
naujienos
Vyr. finansininkė Valda Valečkienė
Tobulėja ir langai, ir jų montavimas Arbitražas pasirengęs konkuruoti
ARCHITEKTŪRA
I 32
etnoarchitektūra I 40
Aukštaitijos naujovės neaplenkia
paveldas
Nematoma restauracijos pusė I Bazilika gražėja pamažu I 50
naujienos
45
u t ir ys n
Geriausi studentų darbai – Niujorkui
pasaulis
Auksinė Luvro galerija
Pripažinimas užaugina sparnus Architektūra – internete I 64
įspūdis I 66
Įstatymo paradoksai
iš arčiau I 68
Patogaus gyvenimo kaina
diskusija I 72
I 54
I 56
naujienos NT GIDAS
I 61
Masinis nekilnojamojo turto vertinimas kelia abejonių
ateities miestas I 76 Teorija virsta praktika
Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt
Redaktorė Rusnė Marčėnaitė Bendraautoriai: Kristina Buidovaitė, Lina Ignotaitė, Ingrida Vičiulytė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Ignė Dausevičiūtė, Liudmila Michalkevičienė © „Statyba ir architektūra“, 2012 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“
Ir spaudžiant šalčiui, ir slegiant ekonominiam sunkmečiui rezultatas panašus – stoja darbai. Ypač statybose. Kitas panašumas yra tai, kad galima atsikvėpti nuo fizinių darbų ir užsiimti kūryba. „Dabar yra laiko viską apmąstyti, kurti naujus projektus“ – šią frazę krizės metu kartojo ne vienos įmonės vadovas. Pastarąsias savaites fizinių darbų tempą irgi buvo galima sumažinti iki minimumo. Juo labiau kad laiko tikrai reikia įvairiems pamąstymams. Europos Sąjungos direktyvos numato nemažai naujovių. Architektams ir projektuotojams išties metas rasti laiko jas paanalizuoti. Šiandienos poreikius tenkinantys statinių projektai jau rytoj gali nebetikti užsakovams, nes prasilenks su teisės aktų reikalavimais. Juk bus statoma ateičiai. Specialistai jau dabar mato, kad projektai dažniausiai tenkina minimalius reikalavimus, dėl ateities perspektyvų tikrai nesukama galvos. Žinia, čia ne projektuotojų klaidos ar neveiklumas. Dažniausiai to nori užsakovai, projektuotojai lieka tik valios vykdytojais. Pasaulyje pavyzdžių, kaip reikia projektuoti ir statyti ateities miestus – ne vienas. Tokių projektų madų diktatoriais galima laikyti švedus. Jie ne tik kuria savų ateities miestų koncepcijas, bet ir mielai jomis dalijasi su kitais. Rusijos, Kinijos, Kanados ir kitų turtingų valstybių vyriausybės kreipiasi į ateities miestų kūrėjus, prašo padėti įgyvendinti grandiozinius projektus. Viskas dėl ateities.
k a d e s r ijo is c kilt s O mes ar mąstome apie tai? Galbūt, bet ne daugiau. Realių projektų, kaip turėtų atrodyti pastatai ateityje, kvartalai, ištisi miestai – Lietuvoje toli gražu niekas net nepradėjo kurti. Bet gerai, kad apie tai bent jau kalbama. Kalbama apie tvariąją statybą, darnią aplinką, darnią miestų plėtrą. Duos Dievas, imsis architektai ir tokių projektų. Statytojams liks tik statyti.
Apie ką dar šiandien turi pagalvoti statybų sektoriaus atstovai? Kad nevalia užmiršti darbų kultūros. Ne itin džiuginamos Valstybės kontrolės išvados apie statybos įmonių atestavimo programą verčia susimąstyti, kad ne visos įmonės dirba su šypsena veide. Neišvengiama broko, aplaidumo, klaidų. Viskas per atsainų požiūrį. Tad gal pasikeitusi atestavimo tvarka pakeis nuostatą apie darbų kultūrą, kokybę? Tada apie ateities miestus tikrai galėsime drąsiau galvoti.