turinys
redakcijos skiltis
tema I 04
Žodis „savivalda“ nebeatitinka savo reikšmės, tvirtina Lietuvos savivaldybių vadovai. Merų šalyje perpus mažiau nei Seimo narių, bet pirmųjų balsai skamba garsiau: apačioms pabodo viršūnių diktatas.
Beteisiai savo namuose
STATYBA
technologijos I 08
Žurnalas „Statyba ir architektūra“
Nekasdienis išbandymas
Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.
pjūvis I 18
Remontai gali baigtis ir laiku
ISSN 0131-9183
renovacija I 20
Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“
Pirmoji kregždė jau pasirodė
technologijos I 22
Redakcijos adresas Kareivių g. 19, biuro Nr. 141 LT-09133 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt
aplinka I 30
Bendrovės l. e. p. direktorius, vyr. redaktorius Darius Babickas
Saugumas ar taupumas: protingesnis pasirinkimas gali išgelbėti gyvybes
ARCHITEKTŪRA
Miestus kuria asmenybės
architektūra I 38
Vyr. finansininkė Valda Valečkienė
Kalėjimas – stotelė į laisvę
mano savivaldybė Jonaviečiai nebenori laukti I 45 Birštonas stiprina pozicijas I 46
Palangai gražinti – milijoninės vertės projektai I Visada gali būti geriau I 50 Daugiau dėmesio skirs kultūrai I 52
paveldas I 56
Šaukiasi reanimacijos
NT GIDAS
situacija I 68 Vinys į iliuzijų karstą
požiūris I 72 Perspektyva ateičiai
Bendraautoriai: Ingrida Vičiulytė, Kotryna Valiukevičiūtė, Kristina Buidovaitė
48
u t ir ys n
Stelmužės bažnyčią gydys restauratoriai
pasaulis I 62
sprendimas I 80
Liūčių sukeliamų nepatogumų sprendimai
sprendimas I 81
Neišnaudojamos galimybės
Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Ignė Dausevičiūtė, Sigita Sakalaitė © „Statyba ir architektūra“, 2011 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“
Kodėl parlamentarai mano, kad tik jie geba spręsti problemas? Kodėl savivaldybės negali disponuoti savo nekilnojamuoju turtu? Kodėl šalies valdžia taip vangiai reaguoja į įstatymų suvaržytų savivaldybių prašymus tarpininkauti? Kodėl ji ne tik palaiko, bet savo potvarkiais ir kuria įžeidžią opiniją – kad visos savivaldybės kiaurai korumpuotos? Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sugeba tvarkytis savo mieste net ir negaudamas patenkinamų atsakymų į šiuos klausimus, bet vis viena yra piktas. Nes prognozuoja, kad savivaldos situacija jei ir keisis, tai tik į bloga. Panašios, ekspertų vertinimu, ir nekilnojamojo turto projektų plėtros regionuose perspektyvos. Šių dienų džiaugsmai – daugiausia už Europos Sąjungos lėšas tvarkoma kelių infrastruktūra ir vienas kitas verslo sėkmę bandantis mažmeninės prekybos tinklas – neturėtų žadinti iliuzijų. Nei gyvenamieji, nei verslo pastatai atokiau nuo didžiųjų miestų nekyla. Investicijoms į nekilnojamąjį turtą periferijoje nėra prielaidų, atsiprašinėdamas aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis. Tai yra nėra ko apie tai nė kalbėti, kol regionuose neauga gyventojų skaičius, o sykiu – ir jų pajamos. Didžiausios viltys siejamos su laisvųjų ekonominių zonų kūrimu. Kuo jų bus daugiau, tuo rajonai bus patrauklesni investuotojams, taigi, tikėtina, ir investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Bet gyventojų skaičiaus tendencijos priešingos. Dalis mažesniųjų miestų gyventojų emigruoja į užsienį, dalis į sostinę. Tuštėjančių miestų problemos aktualios ne tik Lietuvai. Jei lietuviai neturėtų tokio stipraus komplekso dėl amžinos konkurencijos su artimiausiais kaimynais, būtų galima pasiūlyti pasimokyti iš estų. Pirmiausia – noro mokytis. Estai pasiryžę neleisti mirti savo morališkai pasenusiems miestams ir tariasi su visais, kurie turi vertingos patirties.
k a d e r ijos is c kilt Dviejų vienodų miestų, kaip ir jų gaivinimo scenarijų, be abejo, nėra. Bet estai pasiryžę laikytis vienos pagrindinės taisyklės – rasti ir puoselėti kiekvieno miesto savitumą. Kaip siūlo žurnalų moterims konsultantai: pabrėžkite gražiausią savo veido dalį.
Lietuvos kraštovaizdžio ir urbanistikos specialistai pabrėžia, kad net sovietinis laikotarpis, kai miestuose masiškai kilo vienodos daugiabučių dėžutės, nesunaikino jų išskirtinumo. O laimingiausi šiuo požiūriu, ko gero, buvo mažesnieji miesteliai, kuriuose ženklios gali būti kiekvieno žmogaus pastangos. Kiekvienam miestui galima linkėti ambicingų, netradicinių sprendimų nebijančių ir juos realizuoti pasiryžusių asmenybių, sako „Statybos ir architektūros“ pašnekovai. Per ateinančius šešerius metus Lietuvoje planuojama pastatyti keturias naujas įkalinimo įstaigas. Kuo jos skirsis nuo veikiančių dabar? Viena vertus, užsienyje kalėjimai jau seniai nebegąsdina aplinkinių spygliuotomis vielomis ir panašiais atributais. Kita vertus, ir kalėjimo interjeras planuojamas galvojant ne kaip sudaryti kaliniams nežmoniškas bausmės sąlygas, o apie jų resocializaciją.
2011 Nr. 10