U.Vasiliauskaitė aiškinamoji dalis by STRUCTUM

DETOKSIKACIJOS CENTRO NUO SOCIALINIŲ

TINKLŲ INTERJERO PROJEKTAS

UGNĖ VASILIAUSKAITĖ

2025 m.

SANTRAUKA

Baigiamajame darbe pateikiamas konceptualus interjero dizaino projektas –detoksikacijos centras nuo socialinių tinklų, projektuojamas buvusios mokyklos valgyklos pastate, esančiame Rusnės miestelyje, Šilutės rajone (Taikos g. 2). Projekto tikslas – pritaikyti ilgą laiką nenaudotą visuomeninės paskirties pastatą aktualiai ir naudingai funkcijai – poilsiui ir emocinės sveikatos stiprinimui skirtai erdvei, kuri atlieptų šiuolaikinės visuomenės poreikį sąmoningam atsitraukimui nuo skaitmeninių dirgiklių.

Detoksikacijos centras orientuotas įsuaugusius žmones, patiriančius emocinį nuovargį, stresą ar perdegimą dėl nuolatinio išmaniųjų įrenginių ir socialinių tinklų naudojimo. Projektu siekiama sukurti aplinką, kuri skatintų vidinę pusiausvyrą, kokybišką poilsį, bendravimą be technologijų ir ryšį su gamta.

Interjero idėja grįsta laivo motyvu, kuris simboliškai siejasi su Rusnės identitetu – sala tarp upių. Recepcija suprojektuota valties forma, šviestuvai primena žvejybinius tinklus, lentynų atramos – irklų fragmentus, o laisvalaikio zonoje įrengtos supynės atkartoja laivo denio pojūtį. Naudojamos natūralios ir perdirbtos medžiagos, dominuoja žemiški tonai, baldų formos paprastos, bet funkcionalios, atitinkančios minimalistinį, gamtai artimą stilių.

Projektuojamas vieno aukšto 337,4 m² ploto pastatas. Numatomos pagrindinės erdvės: recepcija ir rūbinė; bendrosios valgymo ir maisto gaminimo zonos; skaitymo ir savirefleksijos biblioteka; psichologo kabinetas; daugiafunkcinė terapijos salė (judesiui, jogai, kvėpavimo praktikoms); persirengimo patalpos su dušais; masažo kambarys su išėjimu įlauko terasą; kūrybinės dirbtuvės su galimybe skaidyti ar jungti erdves.

Kiti mokyklos komplekso pastatai šiuo projektu neapimami – jiems siūloma konceptuali vizija ateityje įrengti apgyvendinimo patalpas. Šiuo sprendimu siekiama ne tik efektyviai išnaudoti esamą infrastruktūrą, bet ir prisidėti prie Rusnės miestelio atgaivinimo bei tvarios architektūros skatinimo.

Apibendrinant galima teigti, kad šis darbas atliepia svarbius socialinius, emocinius ir aplinkosauginius aspektus – jis pateikia praktiškai įgyvendinamą interjero koncepciją, kuri gali būti pritaikoma ir kituose panašaus pobūdžio rekreaciniuose ar sveikatingumo objektuose.

SUMMARY

This final thesis presents a conceptual interior design project – a digital detox center, planned in the former school canteen building located in the town ofRusnė, Šilutė district (Taikos St. 2). The aim of the project is to repurpose a long-abandoned public building by giving it a relevant and beneficial function – a space dedicated to rest and the enhancement of emotional well-being, meeting the contemporary society's growing need for mindful disconnection from digital stimuli.

The detox center is intended for adults experiencing emotional exhaustion, stress, or burnout caused by constant exposure to smart devices and social media. The goal is to create an environment that promotes inner balance, quality rest, screen-free social interaction, and a connection with nature.

The interior concept is inspired by the motif of a boat, which symbolically reflects the identity ofRusnė – a town situated on an island between rivers. The reception area is designed in the shape of aboathull; light fixtures resemble fishing nets; shelving supports echo the forms of paddles; and the swings in the leisure area evoke the sensation of being on a boat deck. Natural and recycled materials are used throughout, with earthy tones and simple yet functional furniture forms that align with a minimalist, nature-connected style.

The designed space covers a single-floor area of 337.4 m². The main planned zones include: reception and cloakroom; shared dining and food preparation area; reading and selfreflection library; psychologist’s office; multifunctional therapy hall for movement, yoga, and breathing practices; changing rooms with showers; massage room with access to an outdoor terrace; creative workshops with flexible partitions to host separate or combined groups.

Other school complex buildings are not included in this project but are proposed to be adapted into accommodation facilities in the future. This approach aims not only to utilize existing infrastructure effectively but also to contribute to the revitalization ofRusnė and promote sustainable architecture.

In conclusion, this project addresses key social, emotional, and environmental needs, presenting a realistic and adaptable interior design solution that could also be implemented in other wellness or recreational settings.

1. DETOKSIKACIJOS

NUOSOCIALINIŲTINKLŲ CENTROINTERJERO DIZAINO SPRENDIMAI

Tyrimo įvadas

Tyrimo problema: šiuolaikinėje visuomenėje šiuo metu viena iš aktualiausių problemų yra laiko praleidimas socialiniuose tinkluose ir naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais. Tyrimai rodo, kad nuolatinis socialinių tinklų naudojimas kelia nerimo jausmą, sunku susikoncentruoti (Vannucci, Flannery, & Ohannessian, 2017). To pasekmėje atsiranda vis didesnis poreikis erdvėms, kuriose žmonės galėtų pailsėti bei laikinai atsiriboti nuo skaitmeninio pasaulio.

Nors kitose šalyse jau egzistuoja detoksikacijos centrai ir stovyklos, kurios padeda žmonėms atsiriboti nuo technologijų, Lietuvoje tokių specializuotų erdvių vis darnėra. Dabartiniuose priklausomybių gydymo, sveikatingumo ir reabilitacijos centruose dažnai vyrauja šaltas, sterilus interjeras, orientuotas įfizinį gydymą, tačiau neatsižvelgiama į emocinį lankytojų komfortą. Trūksta natūralių medžiagų, šiltų spalvų, patogių poilsio ir bendravimo zonų, kurios padėtų lankytojams atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir sėkmingai atsitraukti nuo skaitmeninių dirgiklių. Prieš projektuojant erdvę poilsiui nuo skaitmeninių įrenginių svarbu atsakyti įprobleminį klausimą- kokie interjero dizaino sprendimai turėtų būti taikomi detoksikacijos centre, kad jie atitiktų lankytojų poreikius ir užtikrintų emocinį komfortą beipoilsį nuo skaitmeninių įrenginių?

Tyrimo tikslas:nustatyti detoksikacijos centro nuo socialinių tinklų interjero dizaino sprendimus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti užsienio sveikatingumo centrų pavyzdžius.

2. Nustatyti visuomenės lūkesčių ir poreikių sąsajas su detoksikacijos centro aplinka.

3. Apibrėžti interjero sprendimus.

4. Apibendrinti surinktus tyrimo duomenis ir pateikti išvadas.

Tiriami objektai:

 Erdvių zonavimas ir jų funkcijų paskirstymas.

 Apšvietimo sprendimai.

 Augalų ir gamtos motyvų integravimas įinterjerą.

 Sveikatingumo centrų spalviniai sprendimai.

 Visuomenės poreikiai ir lūkesčiai aplinkai beskaitmeninių įrenginių.

Tyrimo metodai:

1. Lyginamoji analogų analizė

2. Apklausa (anketavimas)

Tyrimo rezultatai

Lyginamoji analogų analizė

Lyginamieji objektai/ analogai (žr. 1 priedą)

1. Sveikatingumo centro „Infinity Wellbeing Spa Bangkok“ interjeras. Space Popular. 2020. Tailandas.

https://www.archdaily.com/957945/infinity-wellbeing-spa-bangkok-spacepopular?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

2. Sveikatingumo centro ir viešbučio „Spa + Hotel La Romana“ interjeras. IP Arquitectos. 2012. Ispanija.

https://www.archdaily.com/790350/spa-plus-hotel-la-romana-isaac-peralcodina?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

3. Sveikatingumo centro „The Clinic“ interjeras. Hcreates. 2015. Kinija. https://www.archdaily.com/773715/the-clinic-hcreates

4. Reabilitacijos centro „Rehabilitation Centre Groot Klimmendaal“ interjeras. Koen van Velsen. 2011. Nyderlandai.

https://www.archdaily.com/126290/rehabilitation-centre-groot-klimmendaal-koen-van-velsen

5. Sveikatingumo centro „Santani Wellness Resort and Spa“ interjeras. Thisara Thanapathy Associates. 2016. ŠriLanka.

https://www.archdaily.com/906417/santani-wellness-resort-and-spa-thisara-thanapathyassociates?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

6. Sveikatingumo centro „Sense of Self Bathhouse“ interjeras. Chamberlain Architects, Hearth Studio,SetsquareStudio. 2021. Australija.

https://www.archdaily.com/970827/sense-of-self-bathhouse-setsquare-studio-plus-chamberlainarchitects-plus-hearth-studio?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

7. Sveikatingumo centro „Maggie’s Leeds Centre“ interjeras. Heatherwick Studio. 2020. Anglija.

https://www.archdaily.com/941540/maggies-leeds-centre-heatherwick-studio

8. Sveikatingumo centro „Xuan Lan Yoga Factory“ interjeras. CosyBarcelona. 2021. Ispanija. https://www.archdaily.com/976593/xuan-lan-yoga-factorycosybarcelona?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

9. Sveikatingumo centro „Fortius Headquarters“ interjeras. ArquiteturaNacional. 2018. Brazilija. https://www.archdaily.com/937183/fortius-headquarters-arquiteturanacional?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

10. Sveikatos priežiūros „Alejandría Clinic“ interjeras. ERRE arquitectura. 2022. Ispanija. https://www.archdaily.com/984189/alejandria-clinic-errearquitectura?ad_medium=widget&ad_name=category article-show

Lygintinų objektų/analogų pasirinkimo pagrindimas

Atrinkti analogai yra susiję su sveikatingumu ir poilsio erdvėmis, kuriose akcentuojama ne tik funkcionalumas, betir spalvų įvairovė. Pasirinkti būtent šie analogai, nesjie pasižymi išskirtinumu lyginant su tradicinėmis, sterilumu pasižyminčiomis sveikatingumo įstaigoms, kurioms būdingos šaltos spalvos. Dėmesys atkreiptas į objektus, kuriuose yra daug natūralaus apšvietimo.

Lygintinų kriterijų išskyrimas

1. Skirstymas į zonas

2. Apšvietimas

3. Gamtos motyvų integravimas

4. Spalviniai sprendimai

1. Skirstymas į zonas

Lyginamosios analizės rezultatai

Įvertinus atrinktus analogus, nustatyta, jog daugelis projektų integruoja ne tik vidaus, bet ir lauko erdves, stiprinant žmogaus ryšį su gamta (1, 2, 5, 7, 8 pavyzdžiai).

Išanalizavus visus analogus pastebėta, jog laukiamojo zona bei recepcija yra viena iš svarbesnių zonų atvykus įsveikatingumo centrą. Viena iš svarbesnių zonų yra terapijos ir gydomųjų procedūrų. Analoguose šios erdvės yra uždaros, užtikrinančios privatumą (1, 3, 6, 10 pavyzdžiai). 1 pavyzdyje masažo kabinetai, skirti vienam arba dviem asmenims, su atskirais įėjimais. Tuo tarpu gydomųjų procedūrų patalpose 3 ir 10 pavyzdyje, skirta tik vienam žmogui atliekant gydymą ar konsultacijas.

Taip pat viena iš svarbesnių zonų yra meditacijos. Šios erdvės skirtos vidinės ramybės puoselėjimui (3-5, 7, 8 pavyzdžiai). Verta paminėti, jog 3 pavyzdyje erdvės yra perskirtos stumdomomis pertvaromis, tai galima erdvę padidinti grupiniams užsiėmimas arba kaip tik atskirti dvi atskiras erdves. 9 pavyzdyje naudojama užuolaidos atskirti užsiėmimų zonas.

Visuose 10 analogų suprojektuotos bendros poilsio zonos, skirtos lankytojų atsipalaidavimui po procedūrų ar terapijų. Sporto salės yra viena iš svarbesnių zonų 3, 4, 9 pavyzdžiuose. Tuo tarpu 2, 4-6pavyzdžiuose suprojektuota baseino zona.

Apibendrinant galima teigti, kad:

 Daugelyje išanalizuotų analogų ryšys su gamta yra esminis dizaino elementas. Lauko erdvės harmoningai susilieja su vidinėmis erdvėmis.

 Terapijos ir gydomųjų procedūrų erdvės yra uždaros, siekiant užtikrinti lankytojų komfortą ir privatumą.

 Užsiėmimų zonose dažnai naudojami funkcionalūs sprendimai, tokie kaip stumdomos pertvaros ar užuolaidos, leidžiantys erdves pritaikyti individualiems ar grupiniams užsiėmimas. Tai padedamaksimaliai išnaudoti erdvę ir užtikrinti lankytojų poreikių įvairovę.

2. Apšvietimas

Analizuojant analogus pastebėta, jog visuose analoguose dominuoja natūralus apšvietimas, kuri sukuria ryšį su gamta, suteikia šviesos ir erdvės pojūtį, tuo pačiu metu gerindamas emocinę atmosferą ir skatinant atsipalaidavimą.

Lubiniai šviestuvai yra vienas populiariausių apšvietimo sprendimų, pasitaikantis visuose analizuotuose projektuose. Jie suteikia pagrindinį apšvietimą ir sukuria švarias, subalansuotas erdves, kurios neperkrauna vizualinio lauko. Verta paminėti, jog 8 pavyzdyje, pagrindinėje meditacijos zonoje naudojamas akcentinis - lubinis šviestuvas, kuris suteikia ne tik pagrindinę šviesą, bet taip pat suteikia erdvei išskirtinumą. Nors kituose analoguose taip pat yra įdomių šviestuvų, jie dažniausiai pasižymi paprastomis, nesudėtingomis formomis ir yra nedideli arbavidutinio dydžio.

Taip patverta pažymėti, kadvisuose analoguose naudojami įvairių tipų šviestuvai, kurie skiriasi savo dizainu. Drąsiai eksperimentuojama su skirtingomis formomis, medžiagomis ir tekstūromis toje pačioje erdvėje. Sieniniai šviestuvai dažnai naudojami papildomam apšvietimui, kuris suteikia erdvėms šilumos ir jaukumo. Šviesa, sklindanti nuo sienos, leidžia sukurti švelnią ir natūralią atmosferą (3, 6, 7 pavyzdžiai).

Pastebėta, jog 1 pavyzdyje masažų kabinetuose naudojama ne tik lubiniai, bet ir pastatomi šviestuvai, taip sukuriant raminančią atmosferą. 80 procentų analizuotų analogų būdinga šiltos šviesos, kurios sukuria raminančią ir atpalaiduojančią atmosferą. Apšvietimas šiltas ir tolygus, kad nesukeltų dirgiklių ir suteiktų komfortą tiek terapijoms, tiek poilsiui. Tik 20 procentų analizuotų analogų būdingas šiek tiek šaltesnis apšvietimas dėl to, kad atliekamos gydomosios procedūros ir norima sukurti sterilesnį pojūtį (3 ir 10 pavyzdžiai)

Nustatyta, kad:

 Visuose analoguose dominuoja natūralus apšvietimas, kuris ne tik sustiprina ryšį su gamta, bet ir sukuria šviesos bei erdvės pojūtį. Dirbtinis apšvietimas dažniausiai naudojamas kaip papildomas elementas, kuris papildo natūralią šviesą.

 Visuose projektuose įrengti lubiniai šviestuvai, sieniniai šviestuvai naudojami tik 30 procentų analogų. Retai naudojami pastatomi šviestuvai.

3. Gamtos motyvų integravimas

Apžvelgus visus lyginamuosius analogus pastebėta, kad gamtos elementų integravimas yra svarbi interjero dalis, siekiant sukurti ramybės ir atsipalaidavimo jausmą. 90 procentų analizuotų analogų ryšys su gamta perteikiamas per didelius langus, atveriančius vaizdus į žaliąsias zonas bei naudojama kuo daugiau natūralaus apšvietimo, kuris suteikia erdvėms gyvumo. Tik 3 pavyzdyje langai dengti plėvele, todėl į patalpas patenka ribotas kiekis natūralios šviesos, sukuriant uždaresnės erdvės pojūtį.

Interjeruose dominuoja pačių augalų naudojimas, kuris sustiprina vidinį ryšį su gamta (1-3, 6-8pavyzdžiai). Tuo tarpu 4 ir 5 pavyzdžiuose ryšys su gamta yra ypatingai stiprus dėl to, kad patys pastatai yra apsupti natūralios aplinkos, todėl augalų interjere beveik nenaudojama – erdvės susijungia su išore.

7 pavyzdys išsiskiria žaliuojančia stogo erdve, o viduje dominuoja medžio paviršiai. 8 pavyzdyje gamtos motyvai perteikiami subtiliai, naudojant organiškų formų baldus, tekstilę, medines detales, kurios sukuria harmoningą atmosferą. Interjeruose gausiai naudojamos natūralios medžiagos: medis, akmuo, tekstilinės apdailos detalės (5, 6, 10 pavyzdžiai).

Išanalizavus analogus nustatyta, kad:

 Daugelyje analogų gamtos motyvai perteikiami per didelius langus, natūralią šviesą.

 Daugumoje projektų galima pastebėti natūralių medžiagų, tokių kaip medžio, akmens ir tekstilės, naudojimą, kuris prisideda prie jaukios atmosferos ir gamtos pojūčio stiprinimo.

4. Spalviniai sprendimai

Peržvelgus atrinktus analogus pastebėta, jog spalviniai sprendimai daugelyje projektų pasirinkti siekiant kurti ramią, jaukią atmosferą. Dauguma pasirinktų interjerų pasižymi švelnių spalvų koloritais: smėliniais, rusvais, kreminiais, pilkais tonais (2, 3, 5-10 pavyzdžiai). Tokios spalvos dera tiek su gamtinėmis medžiagomis (akmuo, molis, medis), bet taip pat ir sukuria harmoningą aplinką.

Pavyzdžiui, 4 pavyzdyje ryškesnės spalvos – mėlyna ir geltona – naudojamos tik kaip akcentai lubose bei sienų dekore, todėl visa erdvė išlieka vizualiai subalansuota ir neperkrauta. 1 pavyzdyje dominuoja žalsvi ir melsvi tonai, tačiau interjeras išlieka ramus – ryškesnės spalvos naudojamos tik baldų detalėse, kad išskirtų tam tikras zonas. Verta paminėti, kad masažų kabinete

siena ir grindys yra sodraus melsvo atspalvio, kuris suteikia erdvei išskirtinumo, tačiau bendras vaizdas išlieka subalansuotas, nes baldai pasirinkti neutralių spalvų.

20 procentų analizuotų analogų (9, 10 pavyzdžiai) interjere vyrauja šalti tonai – balta, šviesiai pilka – kurie dažniausiai būdingi procedūrinio pobūdžio erdvėms. Tokie spalviniai sprendimai pasirenkami siekiant sterilumo ir švaros, tačiau jie gali sumažinti jaukumo pojūtį.

Apibendrinant galima teigti, kad:

 Daugumoje analogų pasirinkta naudoti šiltas, natūralias spalvas, kurios sukuria jaukią atmosferą.

 Šalti, sterilūs atspalviai dažniausiai naudojami gydymo, procedūrinės paskirties erdvėse.

 Ryškesni spalviniai akcentai suteikia interjerui išskirtinumo, tačiau neperkrauna erdvės.

Išvados

Atlikus sveikatingumo centrų analogų analizę, išryškėjo pagrindinės tendencijos, kurios bus pritaikytos kuriant socialinių tinklų detoksikacijos centro interjerą:

1.Sveikatingumo centre bussuprojektuotos atskiros terapijų, meditacijos, poilsio ir socialinės erdvės, taip pat integruotos lauko zonos.

2. Naudojamos lanksčios pertvaros leis pritaikyti erdves individualiems ir grupiniams užsiėmimams.

3. Derinamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Bus naudojami įvairių tipų šviestuvai (lubiniai, pastatomi, sieniniai).

4. Projektuojant bus integruojami gamtos motyvai – augalai, naudojamos natūralios medžiagos (molis, akmuo), taip patsiekiama išlaikyti vizualinį ryšį tarp vidaus ir lauko erdvių.

5. Spalviniai sprendimai orientuoti į šiltas, ramias spalvas. Ryškesni atspalviai naudojami tik kaip akcentai, kad nesukeltų vizualinio diskomforto.

Apklausos rezultatų analizė

Apklausa atlikta siekiant sužinoti respondentų nuomonę apie detoksikacijos centro nuo socialinių tinklų erdvių poreikį, jų lūkesčius aplinkai bei interjero elementus, kurie padėtų atsipalaiduoti ir atsitraukti nuo technologijų (žr. 2priedą). Tikslas – surinkti vertingą informaciją, kuri padėtų pagrįsti projektuojamo centro funkcinius ir estetinius sprendimus. Šiai apklausai respondentai buvo atrinktiji buvo skirta tik asmenims nuo 18 metų, kadangi projektuojamas centras orientuotas į suaugusiųjų auditoriją ir jų specifinius poreikius. Apklausa buvo sukurta internetiniame puslapyjehttps://apklausa.lt/ adresu https://apklausa.lt/f/detoksikacijos-centro-nuo-socialiniu-tinklu-interjeroitaka-lankytoju-patirci-yts3vy5/answers/new.f ir platinama socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Apklausa buvo vykdoma nuo 2025 metų kovo 30 dienos iki balandžio 3 dienos. Išviso apklausoje sudalyvavo 113 respondentų. Apklausa buvo sudaryta iš 20 klausimų (žr. 2 priedą), kurie

buvo suskirstyti į5 grupes:

1. Respondento identifikavimas (1–2 klausimai)

Šia grupe siekta sužinoti respondento lytį, amžių.

2. Skaitmeninių įrenginių naudojimo įpročiai (3–4 klausimai)

Šidalis skirta išsiaiškinti, kiek laiko respondentai praleidžia prie ekranų, arjaučia nuovargį.

3. Poreikis atsipalaiduoti nuo skaitmeninės aplinkos (5–10 klausimai)

Klausimai orientuoti į respondentų vidinius poreikius – kaip dažnai norisi atsitraukti nuo ekranų, kokios veiklos padeda atsipalaiduoti ir ar juos domintų galimybė apsilankyti detoksikacijos centre. Šigrupė buvo susijusi su pačios paslaugos poreikio pagrindimu.

4. Funkcinis zonavimas ir erdvių poreikis (11–16 klausimai)

Šia grupe skirta sužinoti, kokios veiklos ir erdvės respondentams atrodo svarbiausios poilsiui be technologijų. Tai padeda geriau suprasti, kaip turėtų būti suplanuotos skirtingos centro erdvės.

5. Interjero sprendimai ir stilistika (17–20 klausimai)

Paskutine klausimų dalimi siekta sužinoti respondentų įžvalgas apie esančių sveikatingumo centrų trūkumus bei atviras klausimas pasiūlymams, kaip respondentai įsivaizduoja tokią vietą beskaitmeninių įrenginių.

1. Respondento identifikavimas (1–2 klausimai)

Pagal pateiktus identifikavimo klausimus buvo siekiama išsiaiškinti respondentų lytį ir

amžių, kad būtų galima įvertinti skirtingas nuomones apie skaitmeninių įrenginių naudojimą ir detoksikacijos centro poreikį.

Apklausoje dalyvavo 113 respondentų, iš kurių didžiąją dalį sudarė moteriškos lyties atstovės- 81 procentas, likusi dalis (19 procentų) vyriškosios lyties atstovai. Respondentų amžiaus grupės buvo suskirstytos į 3 dalis: nuo 18 iki 30 metų, nuo 31 iki 50 metų, bei 51 ir daugiau metų.

Didžiąją dalį sudarė respondentai, kurių amžius siekė 18–30metus (67 procentai), nuo 31iki 50 metų amžiaus grupę sudarė 18 procentų, o 51 ir daugiau metų amžiaus grupę sudarė 15 procentų.

Remiantis gautais duomenimis įbendruosius klausimus, galima teigti, kad didžiąją dalį respondentų sudarė nuo 18 iki 30 metų amžiaus moteriškosios lyties atstovės. Taip patgalima teigti, jog tarp apklausos dalyvių buvo tiek studijuojančių, tiek dirbančių asmenų, kurių bendri atsakymai sudarė daugiau nei pusę gautų rezultatų.

2. Skaitmeninių įrenginių naudojimo įpročiai (3–4 klausimai)

Atsakant į klausimą „Kiek laiko per dieną vidutiniškai praleidžiate prie išmaniųjų įrenginių (telefonas, planšetė, kompiuteris)?“ respondentams leista pasirinkti iš šių keturių variantų:

iki 2 valandų, 3–4 valandos, 5–6 valandos ir daugiau nei 7 valandos. Daugiausiai apklaustųjų (37 procentai) nurodė, kad prie išmaniųjų įrenginių praleidžia 3–4 valandas per dieną, kiek mažiau – 34 procentai - atsakė, jog skiria 5–6 valandas. 16 procentų respondentų pažymėjo, jog skaitmeniniams ekranams skiria iki 2valandų perdieną, omažiausia dalis – 13procentų –nurodė, kad prie išmaniųjų įrenginių praleidžia daugiau nei 7 valandas per dieną.

Į sekantį klausimą, ar jaučiamas nuovargis dėl nuolatinio naudojimosi socialiniais tinklais, daugiausia respondentų (48 procentai) atsakė, kad kartais jaučia nuovargį. 44 procentai nurodė, jog nuovargį jaučia nuolat, o mažiausia dalis – 8 procentai – teigė, jog tokio nuovargio nejaučia visai.

Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad dauguma respondentų perdieną prie išmaniųjų įrenginių praleidžia nuo 3 iki 4 valandų. Tik nedidelė dalis apklaustųjų teigė nejaučiantys jokio nuovargio dėlsocialinių tinklų naudojimo, o likusieji jį patiria dažnai arbakartais.

3. Poreikis atsipalaiduoti nuo skaitmeninės aplinkos (5–10 klausimai)

Norint išsiaiškinti, ar žmonės jaučia poreikį atsipalaiduoti nuo skaitmeninių įrenginių, buvo pateiktas klausimas: „Ar bandėte daryti pertraukas nuo socialinių tinklų?“. Didžioji dalis respondentų (53 procentai) nurodė, kad yra bandęatsitraukti nuo socialinių tinklų, 29 procentai teigė, kad to nėra bandę, o 18 procentų atsakė, jog bandė, tačiau nepavyko išbūti bejų ilgesnį laiką.

Atvirame klausime respondentų buvo prašoma įvardyti, kokios veiklos jiems padeda sumažinti laiką prie skaitmeninių įrenginių. Išanalizavus atsakymus paaiškėjo, kad veiklos buvo labai įvairios, tačiau kaikurios kartojosi dažniau nei kitos. Daugiausia respondentų nurodė, kadmažiausiai naudoja įrenginius tuomet, kai yra užsiėmę darbu arba studijomis. Taip pat dažnai buvo minėtos tokios veiklos kaip sportas, pasivaikščiojimas gamtoje, knygų skaitymas, maisto gaminimas, įvairūs hobiai, susitikimai su draugais ar dalyvavimas pramoginiuose renginiuose. Nedidelė dalis respondentų pripažino, kad jokios veiklos jiems nepadeda atsiriboti nuo skaitmeninių įrenginių. Šiuo klausimu siekta sužinoti, kokius jausmus respondentai dažniausiai patiria po ilgesnio naudojimosi socialiniais tinklais. Respondentai turėjo galimybę įrašyti savo atsakymą atvirai, bet taip pat ir buvo galima pasirinkti vieną ar kelis iš 4 siūlomų variantų: neproduktyviai praleistas laikas, nuobodulys, įtampa ir nerimas. Didžioji dalis apklaustųjų (43 procentai) nurodė, kad po naudojimosi socialiniais tinklais jaučia, jog neproduktyviai praleido laiką. 21 procentas respondentų pažymėjo, kad vėliau jaučia nuobodulį, o atsakymai apie įtampą (16 procentai) ir nerimą (15 procentai) pasiskirstė gana tolygiai. Be pasirinktų variantų, kai kurie respondentai atviruose atsakymuose paminėjo, kad jaučia nuovargį, irzlumą bei pavydą, stebėdami kitų žmonių gyvenimus socialiniuose tinkluose. Taip pat buvo atsakymų, jog nepatiriama jokių neigiamų emocijų, nes socialiniais tinklais naudojamasi tik saikingai ir pagal poreikį.

Remiantis klausimu, arrespondentams būtų naudinga bent kelioms dienoms atsitraukti nuo skaitmeninių įrenginių, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų (81 procentai) mano, jog tokia pertrauka jiems būtų naudinga. 12 procentų atsakė, kad tai jiems nėra svarbu, o mažiausia dalis

– 6 procentai – nurodė, jog tokia pertrauka jiems nebūtų naudinga.

Tolimesniu klausimu siekta sužinoti, kaip dažnai respondentai jaučia poreikį atsiriboti nuo skaitmeninių įrenginių. Daugiausia apklaustųjų (38 procentai) nurodė, kad toks poreikis kyla kasdien. Kiek mažesnė dalis (29 procentai) teigė, kad noras atsitraukti pasireiškia bent kartą per savaitę. 27 procentai atsakė, jog tai jaučia retai, omažiausia dalis –6 procentai –nurodė, kad niekada nejaučia poreikio atsiriboti nuo skaitmeninės aplinkos.

Norint įvertinti, ar apskritai egzistuoja poreikis tokio pobūdžio erdvei, buvo užduotas klausimas, arrespondentai norėtų apsilankyti specialiai tam pritaikytame detoksikacijos centre, kuris padėtų atsiriboti nuo skaitmeninių dirgiklių. Šiuo klausimu siekta suprasti, arvisuomenė mato prasmę tokios vietos kūrimui ir ar būtų norima joje lankytis. Atsakymai pasiskirstė gana tolygiai (žr. 1pav.), tačiau dauguma apklaustųjų nurodė, kad norėtų arba galbūt norėtų apsilankyti tokiame centre. Mažiausia dalis atsakė, jog tokia galimybė jų nedomina.

11 pav. Respondentų nuomonė apie poreikį apsilankyti detoksikacijos centre nuo socialinių tinklų

Apibendrinant galima teigti, kad dauguma apklaustųjų jaučia poreikį atsitraukti nuo skaitmeninių įrenginių, dažnai jaučia neproduktyviai praleistą laiką po naudojimosi socialiniais tinklais ir yra bent kartą bandę nuo jų atsiriboti. Respondentai nurodė įvairias veiklas, padedančias sumažinti laiką prie ekranų, o daugelis jų teigė, kad jiems kasdien atsiranda poreikis atsiriboti nuo skaitmeninės aplinkos. Šios klausimų grupės rezultatai rodo, kad didelė dalis apklaustųjų palaikytų idėją apsilankyti specialiai tam pritaikytame detoksikacijos centre.

4. Funkcinis zonavimas ir erdvių poreikis (11–16 klausimai)

Apklausos metu paaiškėjo, kad pusė respondentų (50 procentų) atsakė, jog jiems labai svarbu, kad detoksikacijos centre būtų kuo mažiau dirgiklių, tokių kaip triukšmas, reklamos, ekranai ir panašiai. 35 procentai nurodė, kad jiems svarbu, tačiau nėra esminė sąlyga, o 15procentų teigė, jog dirgiklių buvimas jų netrikdo.

Norint išsiaiškinti, kokio tipo erdves respondentai vertina labiausiai, buvo pateiktas klausimas „Ar labiau vertinate uždaras, privačias erdves aratviras, bendras zonas?“. Pusė apklaustųjų (54 procentai) atsakė, jog jiems labiau patinka kada būna mišrios erdvės pagal poreikį. 31 procentai teigė, kad jie labiau vertina uždaras erdves. Mažiausiai atsakiusiųjų (15 procentų) pasirinko bendras, atviro tipo erdves.

Taip pat respondentų buvo klausiama, kokias zonas jie norėtų matyti tokio tipo detoksikacijos centre. Tarp pasiūlytų variantų buvo: poilsio erdvė su gamtos vaizdu, vandens zona, ramybės zona, fizinių veiklų erdvė, kūrybinės dirbtuvės, bendra erdvė bendravimui su kitais ir psichoterapijos zona. Šio klausimo rezultatai pasiskirstė gana tolygiai (žr. 2 pav.). Daugiausia respondentų pasirinko poilsio erdvę su gamtos vaizdu. Po vienodą procentų kiekį surinko tiek vandens zona, tiek ramybės zona. Psichoterapijos erdvė buvo įvardyta kaip mažiausiai aktuali. Verta paminėti, kad keli respondentai atviro atsakymo lauke atsakė, kad visos zonos yra aktualios, nes pasirinkimas priklauso nuo asmeninių poreikių ir kiekvieno žmogaus būdo.

12 pav. Respondentų pasirinktinos zonos detoksikacijos centre

Į klausimą „Kiek Jums svarbu, kad poilsio aplinka būtų arti gamtos (pvz.: žaluma, vaizdas į mišką, vandens telkinys)?“ respondentų atsakymai pasiskirstė gana aiškiai. Daugiau nei pusė apklaustųjų (77 procentai) nurodė, kad jiems labai svarbu, jog poilsis vyktų gamtos apsuptyje, nes būtent tokioje aplinkoje jie geriausiai atsipalaiduoja. 21 procentai taip pat pritarė, kad gamtos

artumas yra svarbus, tačiau tai nėra būtina sąlyga. Tik 2 procentai apklaustųjų atsakė, jog jiems gamtos artumas nėra svarbu, nes didesnis dėmesys skirtas pačio centro vidaus erdvėms.

Toliau buvo siekiama sužinoti, ar respondentams svarbu, kad tokio tipo centras turėtų ir lauko erdves, pritaikytas įvairioms veikloms bei poilsiui. Didžioji dauguma – 91 procentai apklaustųjų – atsakė, kad tai jiems svarbu, o tik 9 procentai atsakė, jog tai jiems nėra aktualu.

Remiantis klausimu apie galimybę praleisti savaitę detoksikacijos centre, su nakvyne, visiškai atsiribojant nuo išmaniųjų įrenginių, paaiškėjo, kad35 procentai respondentų norėtų pasilikti visai savaitei. 29 procentai apklaustųjų atsakė, kad apsistotų savaitei, tačiau viskas priklauso nuo siūlomų veiklų ir aplinkos. Tokį pati atsakymų kiekį sudarė ir tie respondentai, kurie teigė, kad užtektų kelių dienų, nes savaitė per ilgas laikas. 7 procentai respondentų nurodė, kad neįsivaizduotų savęs tokioje vietoje.

Remiantis šios grupės rezultatais, galima pastebėti, kad žmonėms svarbu ne tik detoksikacija nuo skaitmeninių įrenginių, betir pati aplinka, kurioje tai vyksta. Dauguma apklaustųjų norėtų ramios, nuo dirgiklių apsaugotos erdvės, kurioje būtų mišraus tipo erdvės. Taip pat ypač vertinamas gamtos artumas, galimybė ilsėtis lauko zonose beidalyvauti įvairiose veiklose. Teigiamas požiūris į idėją apsistoti centre visai savaitei parodė, kad žmonės jaučia realų poreikį pabėgti nuo skaitmeninių įrenginių ir atsipalaiduoti.

5. Interjero sprendimai ir stilistika (17–20 klausimai)

Respondentų buvo klausiama, kurie interjero elementai, jų nuomone, yra svarbiausi detoksikacijos centro aplinkoje. Tarp siūlytų variantų buvo: patogūs baldai, augalai, natūralios medžiagos, reguliuojamas apšvietimas, akustinės medžiagos. Atsakymų rezultatai pasiskirstė panašiai (žr. 3 pav.), tačiau daugiausiai apklaustųjų pasirinko, kad svarbiausia yra patogūs baldai, natūralios medžiagos ir augalai. Mažiausiai respondentų pasirinko akustinių medžiagų svarbą, nors akustika taip pat yra reikšminga kuriant ramią aplinką.

13 pav. Respondentų nuomonė apie interjero elementų svarbą

Respondentams buvo pateiktas klausimas, padedantis įvertinti, koksinterjero spalvinis sprendimas jiems atrodo patraukliausias ir kokios spalvos turėtų dominuoti detoksikacijos centro interjere (žr. 2 priedą). Daugiausia apklaustųjų (53 procentai) pasirinko trečiąjį variantą, kuriame vyrauja žemiški tonai – tamsesnės natūralios spalvos, siejamos su ramybe ir artumu gamtai. Mažiausiai – tik 8 procentai – pasirinko pirmąjį variantą, kuriame derinamos šviesios sienos ir tamsesni rudi atspalviai. Nors šis koloritas yra subalansuotas, jis buvo įvardytas kaip mažiausiai patrauklus.

Projektuojant detoksikacijos centro aplinką, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokie aspektai esamuose sveikatingumo centruose lankytojams sukelia diskomfortą. Siekiant tai išsiaiškinti, buvo pateiktas klausimas: „Jeigu esatelankęsi sveikatingumo centre – ar buvo kas nors, kas jums nepatiko interjere ar aplinkoje?“. Respondentams buvo pasiūlyti penki atsakymo variantai: triukšmas, ryškus apšvietimas, per mažai privatumo, per daug sterilus interjeras, trūko natūralių medžiagų panaudojimo. Taip pat buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę. Atsakymų rezultatai pasiskirstė įvairiai (žr. 4 pav.). Daugiausia respondentų nurodė, kad aplinkoje jautėsi per daug triukšmo. Antroje vietoje – per ryškus apšvietimas. Tarp atvirų atsakymų pasitaikė komentarų apie perryškų interjerą ir pernelyg daug spalvų.

14 pav. Respondentų pastebėjimai apie nepatogumus sveikatingumo centruose

Paskutiniame klausime respondentų buvo paprašyta pateikti asmeninius pasiūlymus, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti detoksikacijos centras nuo socialinių tinklų. Išanalizavus atsakymus matyti, kadidėjos buvo labai įvairios, tačiau jasgalima apibendrinti ir suskirstyti įpagrindines grupes. Pirmoji respondentų grupė akcentavo, kad interjeras turėtų būti minimalistinis, be ryškių detalių ar vizualinių dirgiklių, o pati aplinka turėtų asocijuotis su ramybe, ir paprastumu. Antroji grupė išskyrė gamtos svarbą interjere – siūlyta naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų, integruoti augalus. Taip

pat keli respondentai išskyrė, kad tokioje aplinkoje būtų naudinga bibliotekos arskaitymo zona, kuri padėtų atsipalaiduoti beekranų ir skatintų kokybišką laiką sau.

Apibendrinant galima teigti, kad respondentai daugiausia dėmesio skyrė patogiems baldams, natūralių medžiagų naudojimui ir augalams, o populiariausiu spalviniu sprendimu išrinkti žemiški, gamtą primenantys tonai. Taip pat paaiškėjo, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų sveikatingumo centruose yra triukšmas, ryškus apšvietimas ir perdaug sterili, šalta aplinka. Respondentų siūlymu, detoksikacijos centras turėtų būti minimalistinis, harmoningas, su integruotais gamtos elementais ir erdvėmis, skatinančiomis poilsį, kokybišką laiką betechnologijų – pavyzdžiui, skaitymo zonomis.

Išvados

Remiantis apklausos rezultatais, išryškėjo pagrindiniai visuomenės lūkesčiai ir poreikiai, kurie bus svarbūs kuriant detoksikacijos centro nuo socialinių tinklų interjerą:

1. Respondentai išreiškė aiškų poreikį poilsiui be skaitmeninių dirgiklių – net 81 % mano, kad pertrauka be išmaniųjų įrenginių būtų naudinga. Dauguma taip pat nurodė veiklas, kurios padeda atsipalaiduoti: sportas, hobiai, gamta, bendravimas.

2. Erdvės bevizualinių ir garsinių dirgiklių yra labai svarbios, todėlinterjere turėtų būti akustinių medžiagų naudojimas.

3. Dauguma vieningai pritarė, jog nori mišraus tipo zonų – tiek privačių, tiek bendrų, kurios galėtų būti pasirenkamos pagal poreikį.

4. Didelė dalis respondentų pasiruošę praleisti visą savaitę detoksikacijos centre, jei aplinka bus jauki bei veiklos įdomios.

5. Svarbiausi interjero elementai – patogūs baldai, natūralios medžiagos ir augalai. Jie padeda sukurti jaukią, saugią atmosferą.

6. Pageidaujamas spalvinis sprendimas – žemiški tonai, kurie siejami su natūralumu. Vengti ryškių spalvų naudojimo.

7. Pagrindiniai trūkumai, su kuriais susidūrė lankytojai sveikatingumo centruose, buvo triukšmas, per ryškus apšvietimas ir sterilus interjeras, todėl šių klaidų neturi būti kuriant naują erdvę.

8. Tokios temos kaip gamta, atsipalaidavimas, susitelkimas į save bei technologijų vengimas turėtų būti vienas iš prioritetų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, formuojant detoksikacijos centro interjero stilistiką.

2. PROJEKTINIAISPRENDIMAI

2.1 SITAUCIJOS ANALIZĖ

Projektuojamas detoksikacijos centro projektas yra buvusios mokyklos komplekso valgyklos pastate, esančiame Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Taikos gatvėje 2. Šis pastatas šiuo metu nenaudojamas, kaip ir aplinkinė teritorija. Sklypas patenka įNemuno deltos regioninio parko ir kultūros paveldo teritoriją – Rusnės miestelio istorinę dalį, kuriai būdingas unikalus kraštovaizdis, gamtos artumas ir urbanistinis išskirtinumas. Tokia aplinka puikiai dera su projektuojamo detoksikacijos centro idėja – skatinti atsitraukimą nuo skaitmeninio triukšmo, sugrįžimą į harmoningesnį ritmą.

Valgyklos pastatas pasirinktas dėl tinkamo dydžio (337,4 m²), vieno aukšto ir lengvos adaptacijos naujai – poilsio ir skaitmeninės detoksikacijos – paskirčiai. Pastatas pastatytas 1920 metais. Mokyklos kiti pastatai projekte neanalizuojami, kadangi planuojama jų kita paskirtis (apgyvendinimas), o šifunkcija nėra įtraukta į interjero projektavimo užduotį.

15 pav. Projektuojamo objekto vieta žemėlapyje // https://maps.lt/short/32c03996

Projektuojamas valgyklos pastatas yra prastos techninės būklės – ilgą laiką nenaudojamas, todėl susidėvėjęs tiek konstrukciniu, tiek estetiniu požiūriu. Vidaus apdaila stipriai nusidėvėjusi, grindų dangos netinkamos tolimesniam naudojimui, todėl numatoma jų visiška renovacija. Dėl sienų būklės – dalis vidaus pertvarų yra avarinės būklės arba nepritaikytos naujai funkcijai, todėl jos bus demontuotos ir pakeistos naujomis. Taip pat bus suformuotas naujas vidaus erdvių zonavimas, atsižvelgiant į detoksikacijos centro poreikius bei lankytojų komfortą. Projektuojant siekiama išsaugoti pastato tūrį ir jo architektūrinę formą, tačiau vidaus erdvėse planuojami esminiai pokyčiai, kad pastatas taptų funkcionalus, atitinkantis šiuolaikinius standartus.

Projekto vieta

16.1 pav. Eksterjero fotofiksacija

17.1 pav. Interjero fotofiksacija

16.2 pav. Eksterjero fotofiksacija

17.2 pav. Interjero fotofiksacija

2.2 PROJEKTAVIMO PROGRAMA

Baigiamojo darbo tikslas –nustatyti detoksikacijos centro nuo socialinių tinklų interjero dizaino sprendimus ir juos pritaikyti buvusiame mokyklos valgyklos pastate Rusnėje. Projektu siekiama suformuoti aplinką, kuri atitiktų šiuolaikinius tvarumo principus, visuomenės poreikius atsiriboti nuo skaitmeninių dirgiklių beiskatintų vidinę pusiausvyrą ir kokybišką poilsį.

Remiantis STR ir higienos normų reikalavimais, taip pat atliktos apklausos rezultatais, turi būti įrengtos šios patalpos:

 Rūbinė;

 Įrengti sanitariniai mazgai (neįgaliesiems, moterims, vyrams);

 Registratūra;

 Laisvalaikio zona;

 Valgomojo/ virtuvės zona;

 Psichologo kabinetas;

 Biblioteka;

 Persirengimo zonos;

 Dušų zonos;

 Dirbtuvių zonos;

 Terapijos zona;

 Masažų kabinetas.

2.3 FUNKCINIS SPRENDIMAS

Projektuojamas pastatas yra vieno aukšto, iš viso projektuojama 337,4 m2. Esamos situacijos planas pateikiamas priede (žr. 5 priedą).

18 pav. Funkcinis zonų ir srautų planas

Išsamus funkcinis zonų irlankytojų srautų planas pateikiamas priede (žr. 4priedą). Įėjus pro pagrindinį įėjimą, lankytojus pasitinka recepcijos zona. Recepcijos stalas suprojektuotas valties forma –tai simbolinis interjero elementas, atspindintis vietos identitetą. Kairėje įėjimo pusėje įrengta rūbinė, o dešinėje – du sanitariniai mazgai, vienas iš jų pritaikytas neįgaliesiems.

Toliau išdėstyta valgomojo zona su maisto gaminimo erdve, kurioje planuojami bendri maisto gaminimo užsiėmimai lankytojams. Priešais ją – laisvalaikio erdvė bendroms veikloms ir neformaliam bendravimui. Greta įrengta biblioteka su skaitymo zona ir vieta skirta savirefleksijos laiškų rašymui. Šalia bibliotekos – psichologo kabinetas, užtikrinantis emocinės gerovės palaikymą. Toliau koridoriaus abiejose pusėse išdėstytos vyrų ir moterų persirengimo zonos, kuriose suprojektuoti sanitariniai mazgai bei po dvi dušo kabinas. Priešais persirengimo zonas –daugiafunkcinė terapijų erdvė, kurios viena pusė skirta aktyviai fizinei veiklai (bėgimo takelis, svarmenys, pratimų įranga), kita – jogai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimams.

Iš terapijos zonos lankytojai gali pereiti į masažo kabinetą, kuriame suprojektuotas ir atskiras dušas. Iš masažo erdvės taip patgalima patekti įlauko terasą su gultais poilsiui.

Paskutinė zona – daugiafunkcinės dirbtuvės, pritaikytos kūrybinėms veikloms. Jose įrengta stumdomų durų sistema, leidžianti erdvę naudoti dviem skirtingoms grupėms vienu metu arba apjungti į vieną didesnę erdvę grupiniams užsiėmimams.

2.4 PROJEKTO IDĖJA

Projekto pagrindinė idėja paremta laivo motyvu, kuris simboliškai siejasi su Rusnės miestelio unikalumu – tai sala, apsupta upių ir įsikūrusi Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Siekiama, kad ir vidinė centro aplinka atspindėtų šį jausmą – padėtų žmonėms „nutolti nuo kranto“, atitrūkti nuo kasdienybės ir technologijų – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

19 pav. Inspiracinė nuotrauka/ Paveikslėlis iš asmeninio archyvo

Interjere pritaikomos medinės detalės, kurios siejasi su valtimi, deniu ar senais žvejų įrankiais. Baldai nėra organiškų formų, tačiau pasirinkti taip, kad primintų ryšį su aplinka, natūralumą. Recepcijos zona primena valtį, lentynose sukurtos atramos, primenančios irklus. Visa tai padeda sukurti jaukią, gamtai artimą atmosferą, skatinančią susitelkimą, atsipalaidavimą ir sąmoningą buvimą beekranų.

2.5 STILISTINIS PAGRINDIMAS

Interjero stilius yra Wabi Sabi. Šis stilius pasirinktas siekiant ramybės ir susitelkimo į esminius pojūčius. Dominuoja švarios formos, natūralios medžiagos ir žemiškos, švelnios spalvos, kurios padeda sukurti harmoningą aplinką atsipalaidavimui ir atsitraukimui nuo skaitmeninių dirgiklių. Erdvės išlaiko vizualinę švarą, nėra perkrautos detalėmis, o kiekvienas daiktas turi savo funkciją. Tokia aplinka skatina vidinę pusiausvyrą, tylą, buvimą beskubėjimo, otai ir yra pagrindinis detoksikacijos centro tikslas.

2.6 KOLORITAS

Projekte vyrauja natūralios, su gamta derančios medžiagos – mediena, molis, perdirbta

tekstilė, kurios ne tik suteikia jaukumo, bet ir padeda kurti tvarią, sąmoningą aplinką. Spalvinėje gamoje dominuoja žemės tonai – smėlio, rusva, šviesaus ir tamsaus medžio spalvos, kurios sukuria ramybės, jaukumo ir autentiškumo pojūtį.

20 pav. Spalvinis medžiagų koliažas/ Paveikslėlis iš asmeninio archyvo

Interjere subtiliai integruoti laivo motyvai – recepcijos forma primena denį, o laisvalaikio zonoje įrengtos supynės taip pat atkartoja šią laivo dalį. Lentynų atramose panaudotos detalės primena irklų fragmentus, o šviestuvų konstrukcija atkuria žvejybos tinklus. Visa tai organiškai susieja interjerą su Rusnės identitetu – kraštu tarp upių. Dominuoja natūralios formos ir lenktumas – tiek sienose, tiek baldų konstrukcijose, kurios išlaiko paprastumo ir funkcionalumo principus.

VIZUALIZACIJOS

1.Recepcija

2.Laisvalaikio zona

4.Biblioteka

3.Biblioteka

5.Biblioteka

6.Valgomasis

7.Valgomasis

3. PARTNERIŲPRODUKTAI

ACORIS

1.Parkavimo valdymo sistema

Projekte numatoma įdiegti modernią parkavimo sistemą, kuri automatiškai atpažįsta automobilių valstybinius numerius ir užtikrina sklandų įvažiavimą bei išvažiavimą bepapildomos žmogiškosios priežiūros. Užtvaras gali būti atveriamas nuotoliniu būdu, o atsiskaitymo sistema automatizuota, taip sumažinant spūstis ir užtikrinant greitą transporto judėjimą. Sistemos modulinė struktūra leidžia ją lengvai pritaikyti tiek mažesniems, tiek didesniems projektams.

2.Praėjimo kontrolės sistema

Norint apriboti išmaniųjų telefonų naudojimą ir suteikti lankytojams sąmoningo buvimo patirtį, siūloma įdiegti praėjimo kontrolės sistemą, kuri veikia kortelių, RFID raktų ar biometrinių duomenų pagrindu. Tokia sistema leidžia valdyti lankytojų judėjimą skirtingose centro zonose, užtikrina saugumą ir leidžia atsisakyti išmaniųjų įrenginių naudojimo patalpų viduje. Prieiga gali būti valdoma ir nuotoliniu būdu, naudojant mobiliąją aplikaciją ar administravimo pultą.

ARTECHNIKA

1.Vaizdo stebėjimo įrangapastatams- Vision Illuminator Dome HD

Projekte numatoma naudoti Vision Illuminator Dome HD tipo vaizdo stebėjimo kameras, kurios užtikrina aukštos raiškos (HD) vaizdą net esant silpnam apšvietimui. Tai kupolinio tipo (dome) kamera, tinkanti tiek vidaus, tiek lauko sąlygoms – atspari dulkėms, drėgmei bei mechaniniam poveikiui (IP66ir IK10atsparumo klasė). Tokio tipo vaizdo stebėjimo sistema netik padedaužtikrinti lankytojų bei darbuotojų saugumą, bet ir prisideda prie bendros centro kontrolės bei efektyvaus teritorijos priežiūros.

2.Apsauga nuo įsibrovimų į teritorija BOSCH

BETONOMOZAIKA

1.ECO LINE

Pasirinkta drenuojantis gaminys, zonoms kuriose numatyta lengvojo transporto apkrovos.

2.ROMEX

Skaldos surišėjas. Suriša skaldą ir ją tinkamai sutvirtina, sukuria patikimą, vizualiai patrauklų grindinio paviršių.

3.VIA

Gatvės bordiūras

4.VEJA 8X20 Vejos bordiūras

DEXTERA

1.Klasikiniai roletai- laisvai kabantys (valdymas grandinėle)

DUPONT

1.Weathered Aggregate

Šiltas rusvai pilkas „Weathered Aggregate“ atspalvis įgauna papildomo žavesio dėlvisame paviršiuje esančių smulkių dalelių. Šis dizainas giminingas „Weathered Concrete“ estetikai, tačiau pasižymi modernesniu, technologiškai pažangesniu įvaizdžiu, kuris tuo pačiu išlaiko natūralumo pojūtį. Dėl

šių savybių ši apdaila puikiai prisitaiko prie įvairių erdvių.

„Weathered Aggregate“ siūlo idealią pusiausvyrą tarp pažįstamos, jaukios spalvos ir novatoriško dizaino, kuris geba sukurti industrinio-modernumo įspūdį.

2.GoldenOnyx

Auksas – geidžiamas ir visada stilingas – suformuoja naują estetinį „Golden Onyx“ veidą. Šiltos auksinės geltonos spalvos sruvenančios perryškiai baltą pagrindą sukuria įvaizdį, kuris gali būti tiek kasdieniškai jaukus, tiek prabangus. Sukūrinis raštas – tik viena šio dizaino dalis, nes pusiau permatomas paviršius leidžia šviesai prasiskverbti ir apšviesti medžiagą iš vidaus. Dėlsavo spalvinių niuansų ir šviesos pralaidumo, kuris atveria naujas dizaino galimybes, „Golden Onyx“ siūlo stilingos estetikos ir išliekamosios vertės derinį.

3.BeechNuwood

Lengvas ir švarus, inovatyvus Beech Nuwood sukuria saulės nubučiuotos medienos įspūdį, spinduliuojantį natūralumu ir gaivumu. Šviesiai smėlinė spalva bei natūralios medienos raštai atkartoja tikros buko medienos grožį ir kuria atsipalaidavimą bei lengvumą simbolizuojantį dizainą. Beech Nuwood estetika, įkvėpta medžio natūralių savybių, pasižymi subtiliu raštų judėjimu ir švelniais atspalviais – tai stilius, spinduliuojantis ramybe ir paprastumu.

TIKKURILA

1.Multistop

Naudojamas sausose interjero niekuo nedengtiems ir dažytiems beilakuotiems mediniams paviršiams gruntuoti ir kaip tarpinis sluoksnis. Stabdo dažomųjų ekstrakcinių medienos medžiagų prasiskverbimą į dažų sluoksnį. Mažina spalvos pokyčius šakų vietose. Skirta lubų ir sienų dailylentėms, medinėms grindims, grindjuostėms, durims, langų rėmams ir baldams.

2.GreenLine Wall20

Sausų patalpų sienoms ir luboms. Tinka naujiems ir anksčiau dažytiems betoniniams, tinkuotiems, glaistytiems, tapetuotiems bei plytiniams paviršiams, gipso blokeliams, gipsokartono plokštėms ir gruntuotoms medienos drožlių bei plaušų plokštėms. * Itin mažas lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis.

3.Valtti Plus TerraceOil

Tinka niekuo nedengtai ir anksčiau aliejuotai lauko medienai, giluminiu būdu impregnuotai, kietmedžio, termiškai apdorotai ir neapdorotai medienai.

INFORMACINIŲŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. E-varžytinės. (2024). Varžytinės ir aukcionai: Nr. 262874. Prieiga per internetą: https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=287055&number=262874

2. Galica, V. L., Vannucci, A., Flannery, K. M.,&Ohannessian, C.M. (2017). Socialmediause and conduct problems in emerging adults. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 20(7), 448–452. Prieiga perinternetą: https://doi.org/10.1089/cyber.2017.0068

3. Sveikatingumo centro „Infinity Wellbeing Spa Bangkok“ interjeras. Space Popular. 2020. Tailandas. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/957945/infinity-wellbeing-spabangkok-space-popular?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

4. Sveikatingumo centro ir viešbučio „Spa +Hotel LaRomana“ interjeras. IPArquitectos.2012. Ispanija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/790350/spa-plus-hotel-la-romanaisaac-peral-codina?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

5. Sveikatingumo centro „The Clinic“ interjeras. Hcreates. 2015. Kinija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/773715/the-clinic-hcreates

6. Reabilitacijos centro „Rehabilitation Centre GrootKlimmendaal“ interjeras. KoenvanVelsen. 2011. Nyderlandai. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/126290/rehabilitationcentre-groot-klimmendaal-koen-van-velsen

7. Sveikatingumo centro „Santani Wellness Resort and Spa“ interjeras. Thisara Thanapathy Associates. 2016. Šri Lanka. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/906417/santani-wellness-resort-and-spa-thisara-thanapathyassociates?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

8. Sveikatingumo centro „Sense ofSelf Bathhouse“ interjeras. ChamberlainArchitects,Hearth Studio, Setsquare Studio. 2021. Australija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/970827/sense-of-self-bathhouse-setsquare-studio-pluschamberlain-architects-plus-hearth-studio?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

9. Sveikatingumo centro „Maggie’s Leeds Centre“ interjeras. Heatherwick Studio. 2020. Anglija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/941540/maggies-leeds-centreheatherwick-studio

10. Sveikatingumo centro „Xuan Lan Yoga Factory“ interjeras. CosyBarcelona. 2021. Ispanija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/976593/xuan-lan-yoga-factorycosybarcelona?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

11. Sveikatingumo centro „Fortius Headquarters“ interjeras. Arquitetura Nacional. 2018. Brazilija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/937183/fortius-headquartersarquitetura-nacional?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

12. Sveikatos priežiūros „Alejandría Clinic“ interjeras. ERRE arquitectura. 2022. Ispanija. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/984189/alejandria-clinic-errearquitectura?ad_medium=widget&ad_name=category article-show

13. Apklausa. (2025). Detoksikacijos centro nuo socialinių tinklų interjero įtaka lankytojų patirčiai. Prieiga per internetą: https://apklausa.lt/f/detoksikacijos-centro-nuo-socialiniutinklu-interjero-itaka-lankytoju-patirci-yts3vy5/answers/new.f

14. Maps. (n.d.). Taikos g. 2 Rusnė. Prieiga per internetą: https://maps.lt/short/32c03996

15. E-seimas. (2004). Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai" patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.230706

16. E-seimas. (2014). Dėl Lietuvos higienos normos HN 98 : 2000 "Natūralusir dirbtinis darbo vietųapšvietimas. Apšvietosribinės vertėsir bendrieji matavimoreikalavimai".Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101854/asr

PRIEDAI

1. Sveikatingumo centro „Infinity Wellbeing SpaBangkok“ interjeras

1.2 pav. Masažų kabinetas

https://www.archdaily.com/957945/infin

https://www.archdaily.com/957945/infinitywellbeing-spa-bangkok-spacepopular?ad_source=search&ad_medium=proje cts_tab

ity-wellbeing-spa-bangkok-spacepopular?ad_source=search&ad_medium =projects_tab

1.1 pav. Poilsio zona

https://www.archdaily.com/957945/infi nity-wellbeing-spa-bangkok-spacepopular?ad_source=search&ad_medium =projects_tab

2. Sveikatingumo centro ir viešbučio „Spa + Hotel La Romana“ interjeras

2.1. pav. Koridorius

https://www.archdaily.com/790350/spaplus-hotel-la-romana-isaac-peralcodina?ad_source=search&ad_medium= projects_tab

2.2 pav. Poilsio zona

https://www.archdaily.com/790350/spaplus-hotel-la-romana-isaac-peralcodina?ad_source=search&ad_medium =projects_tab

3. Sveikatingumo centro „The Clinic“ interjeras

3.1 pav. Fizinio užsiėmimo zona

https://www.archdaily.com/773715/theclinic-hcreates

3.2 pav. Koridorius

https://www.archdaily.com/773715/theclinic-hcreates

4. Reabilitacijos centro ir viešbučio „Rehabilitation Centre Groot Klimmendaal“ interjeras

4.1 pav. Laisvalaikio zona

https://www.archdaily.com/126290/reha bilitation-centre-groot-klimmendaalkoen-van-velsen

4.2 pav. Koridorius

https://www.archdaily.com/126290/reha bilitation-centre-groot-klimmendaalkoen-van-velsen

5. Sveikatingumo centro „Maggie’s Leeds Centre“ interjeras

5.1 pav. Valgomojo zona

https://www.archdaily.com/906417/santa ni-wellness-resort-and-spa-thisarathanapathyassociates?ad_source=search&ad_mediu m=projects_tab

5.2 pav. Įėjimo zona

https://www.archdaily.com/906417/sant ani-wellness-resort-and-spa-thisarathanapathyassociates?ad_source=search&ad_medi um=projects_tab

6. Sveikatingumo centro „Sense of Self Bathhouse“ interjeras

6.1 pav. Dušų zona

https://www.archdaily.com/970827/sens e-of-self-bathhouse-setsquare-studioplus-chamberlain-architects-plus-hearthstudio?ad_source=search&ad_medium= projects_tab

6.2 pav. Persirengimo zona

https://www.archdaily.com/970827/senseof-self-bathhouse-setsquare-studio-pluschamberlain-architects-plus-hearthstudio?ad_source=search&ad_medium=pro jects_tab

7. Sveikatingumo centro „Maggie’s Leeds Centre“ interjeras

7.1 pav. Bendra zona

https://www.archdaily.com/941540/mag gies-leeds-centre-heatherwick-studio

7.2 pav. Poilsio zona

https://www.archdaily.com/941540/mag gies-leeds-centre-heatherwick-studio

8. Sveikatingumo centro „XuanLanYogaFactory“interjeras.

8.1 pav. Jogos zona

https://www.archdaily.com/976593/xuan -lan-yoga-factorycosybarcelona?ad_source=search&ad_m edium=projects_tab

8.2 pav. Virtuvės zona

https://www.archdaily.com/976593 /xuan-lan-yoga-factorycosybarcelona?ad_source=search& ad_medium=projects_tab

9. Sveikatingumo centro „Maggie’s Leeds Centre“ interjeras

9.1 pav. Fizinio užsiėmimo zona

https://www.archdaily.com/941540/mag gies-leeds-centre-heatherwick-studio

9.2 pav. Procedūrų kabinetas

https://www.archdaily.com/941540/mag gies-leeds-centre-heatherwick-studio

10. Sveikatos priežiūros „Alejandría Clinic“ interjeras

10.1 pav. Registratūros ir laukiamojo zona https://www.archdaily.com/984189/aleja ndria-clinic-errearquitectura?ad_medium=widget&ad_na me=category article-show

10.2 pav. Procedūrų kabinetas https://www.archdaily.com/984189 /alejandria-clinic-errearquitectura?ad_medium=widget& ad_name=category article-show

Anketos klausimynas

1. Kokia Jūsų lytis?

2. Kiek Jums metų?

3. Kiek laiko per dieną vidutiniškai praleidžiate prie išmaniųjų įrenginių (telefonas, planšetė, kompiuteris)?

4. Ar jaučiate nuovargį nuo nuolatinio naudojimosi socialiniais tinklais?

5. Ar bandėte daryti pertraukas nuo socialinių tinklų?

6. Kokie dalykai ar veiklos Jums padedasumažinti laiką prie telefono /kompiuterio?

7. Kokius jausmus dažniausiai patiriate po ilgesnio laiko naudojantis socialiniais tinklais?

8. Ar manote, kad Jums būtų naudinga atsitraukti nuo skaitmeninių įrenginių bent kelioms dienoms?

9. Kaip dažnai jaučiate poreikį pabūti betelefono arkompiuterio?

10. Ar norėtumėte apsilankyti specialiai tam pritaikytame detoksikacijos centre, padedančiame atitrūkti nuo skaitmeninių dirgiklių?

11. Ar Jums svarbu, kad poilsio erdvėje būtų kuo mažiau dirgiklių (ekranų, triukšmo, reklamų ir t.t.)?

12. Ar labiau vertinate uždaras, privačias erdves ar atviras, bendras zonas?

13. Kokios zonos, Jūsų nuomone, turėtų būti tokio tipo centre?

14. Kiek Jums svarbu, kad poilsio aplinka būtų arti gamtos (pvz.: žaluma, vaizdas įmišką, vandens telkinys) ?

15. Ar jums svarbu, kad šis centras turėtų ir lauko erdves, kurios taip patbūtų pritaikytos įvairioms veikloms bei poilsiui?

16. Kaip vertintumėte galimybę praleisti visą savaitę detoksikacijos centre, atsiribojant nuo socialinių tinklų ir išmaniųjų įrenginių, su nakvyne ramioje aplinkoje?

17. Kurie interjero elementai Jums būtų svarbūs detoksikacijos centre?

18. Kurio interjero koloritas Jums atrodo patrauklesnis?

1 variantas