Tikroji šių laikų prabanga – ne blizgesys, o autentiškumas , natūralumas , lėtumas Kiekvienas mūsų baldas – unikali gamtos forma , kurią meistriškai išryškina žmogaus rankos.
Tai ne masė. Tai – istorija. Netobulumas čia nėra trūkumas – tai siela , kuri kuria ramybę erdvėje.
WOODORA kviečia grįžti prie tikrų paviršių, tikros medienos, tikros ver tės. Vienas kūrinys. Viena erdvė. Viena istorija.
CEWOOD jau daugelį metų aktyviai veikia Lietuvos rinkoje – siūlo ne tik aukštos kokybės produktus, bet ir visapusišką pagalbą kiekvienu statybos ar interjero projektų įgyvendinimo etapu. Teikia profesionalias konsultacijas architektams ir interjero dizaineriams, statybos įmonėms, plėtotojams, taip pat privatiems klientams. Pataria medžiagų pasirinkimo klausimais, padeda projektavimo bei įgyvendinimo procese. Dalijasi sukaupta patirtimi ir žiniomis, įgytomis dirbant prie įvairių sudėtingų projektų.
CEWOOD – ne tik tiekėjas, bet ir patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti kiekviename projekto žingsnyje – nuo idėjos iki galutinio rezultato. Kartu kuriame erdves, kuriose dera estetika, funkcionalumas ir tvarūs sprendiniai.
Išsamesnė informacija –www.cewood.com arba tel. +370 687 51 675
CEWOOD lubų ir sienų plokštės – 100 proc. natūrali medžiaga, pagaminta iš aukščiausios kokybės medienos ir cemento. Jos plačiai naudojamos mokymo įstaigų, biurų, viešųjų įstaigų, gyvenamųjų namų, sporto kompleksų, baseinų ir SPA centrų, sandėliavimo ir gamybinių patalpų lubų bei sienų apdailai. Medienos vilnos plokštės puikiai sugeria triukšmą ir užtikrina patalpose akustinį komfortą, sukuria natūralią ir malonią aplinką. Šių plokščių gera šiluminė inercija, jos atsparios ugniai, patvarios ir itin lengvai montuojamos.
Modernūs langai ir durys, fasadų konstrukcijos, vidaus pertvaros – kad ir ko Jums reikėtų, mūsų profesionali komanda suprojektuos, pagamins, pristatys į vietą ir sumontuos. Sėkmingai įgyvendiname projektus visoje Lietuvoje ir toliau kaupiame patirtį, stipriname savo pozicijas tarptautinėje NT rinkoje. Vienas iš naujausių mūsų projektų, įgyvendintų bendradarbiaujant su UAB „Husline“, – stiklo ir aliuminio konstrukcijos bei langai Melareno uoste Ekerės saloje netoli Stokholmo.
WOLFAS D. PRIXAS: ARCHITEKTŪRA PRIVALO LIEPSNOTI
29 NAMAS X
56 STRUCTUM ATSKLEISTI TALENTAI KURIA ATEITIES LIETUVĄ
68 KAM ŠIAIS LAIKAIS PATIKĖTI SARGYBĄ?
82 ŠV. JOKŪBO KVARTALAS: PRAEITIES IR DABARTIES SINERGIJA
92 BELLINI: GYVENIMAS KULTŪROS ŠIRDYJE
98 PADELIO KLUBAS „MOSTAI“: DAUGIAU NEGU SPORTAS
ESPERANZA LAKE RESORT: TYLIOS PRABANGOS OAZĖ
106 AGILA ATGIMSTA IR KEIČIA KURORTO ĮVAIZDĮ
114 ŠEŠUPĖS TERASOS: IŠŠŪKIS IR SĖKMĖ
120 MYKOLO BIRŽIŠKOS SPORTO AIKŠTYNAS: BŪSIMIEMS ČEMPIONAMS
142 PASAULYJE TOP 8 ŽAIDIMAI PLANETOS
LEIDĖJAS
UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt
DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt
Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt
Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.
Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info
VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt
VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt
VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt
TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas
STRUCTUM.LT REDAKTORĖ Agata Stupakova
NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI
Adobe stock, Freepick
VIRŠELYJE PANAUDOTOS
Adobe stock ir Freepick iliustracijos
PARDAVIMŲ VADOVĖ
Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt
FINANSININKAS
Marijus Guoga
„STRUCTUM“ PROJEKTŲ VADOVĖ Laura Jakavičienė
© UAB „STRUCTUM projektai“, 2025 © STRUCTUM, 2025
Prieš dešimtmečius ištaręs šią garsiąją frazę, Wolfas D. Prixas lieka ištikimas savo radikaliam požiūriui į kūrybą: architektūrą traktuoja ne kaip statišką objektą, o kaip sprogstamąjį užtaisą, tebegriauna įprastas formas ir provokuoja. Jo Vienoje įkurta studija „Coop Himmelb(l)au“ jau seniai tapo dekonstruktyvizmo architektūros ir kūrybinės drąsos sinonimu.
Akvilė Lesauskaitė-Hu
Į devintą dešimtį įžengęs Wolfas D. Prixas – architektūros maištininkas, drąsiai laužantis pripažintas taisykles. Jo 1968 m. drauge su Helmutu Swiczinsky įkurta studija „Coop Himmelb(l)au“ iškart sukėlė kūrybinį sprogimą modernizmo varžomame pasaulyje. Netikėtų formų, drąsių konstrukcijų pastatai, ne tik funkcionalūs, bet ir darantys emocinį poveikį, tapo dekonstruktyvizmo etalonais. W. D. Prixo indėlis į architektūrą įvertintas tarptautiniu mastu, 2006 m. architektas apdovanotas Prancūzijos Meno ir literatūros ordinu, o 2015 m. kūrėjui suteiktas Austrijos architektūros meistro statusas.
Ne paminklas, o performansas
1942 m. Vienoje gimęs W. D. Prixas iki šiol aktyviai dalyvauja „Coop Himmelb(l)au“ kūrybos procese. Jis kategoriškai atsisako pasiduoti stiliaus ir estetikos sąstingiui. Jo vizijose architektūra tarsi feniksas kyla iš pelenų – gyvybinga ir veržli. „Coop Himmelb(l)au“ pastatai – tai
judėjimas be judesio, įtampa be griūties. Aštrios įstrižainės, išsikišę konsoliniai tūriai, pasvirusi geometrija ir judesio įkvėptos kreivės kuria struktūras, kurios atrodo įamžintos virsmo akimirkoje. Tai ne statiški paminklai, o architektūriniai performansai, užfiksuoti sprogimo taške. W. D. Prixas šią kryptį vadina vizualine choreografija. Tokia architektūra atrodo ne tik judanti – ji regisi mąstanti, reaguojanti, kuo nors tampanti šiame virsme. Tokia dinamiška raiška –ankstyvųjų studijos dekonstravimo eksperimentų, kai tradicinė forma buvo griaunama dėl susidūrimo, asimetrijos ir drąsios struktūros, rezultatas. Kita vertus, šią dinamiką inspiruoja ir gilesnis impulsas – ritmo pojūtis. „Coop Himmelb(l)au“ architektūros improvizacijas jau seniai įkvepia džiazas ir rokenrolas. W. D. Prixas studijos kūrybinį procesą lygina su „The Rolling Stones“ gitaristo Keitho Richardso gitaros rifais: „Coop Himmelb(l)au“ architektūra taip pat kuria įtampą, leidžiasi į netikėtumus ir galiausiai išsilieja erdvėje. Muzika
čia tampa ne metafora, o konstrukcijos logika. Tai nuolatinis balansavimas tarp improvizacijos ir struktūros, emocijos ir suvaldyto chaoso.
Šoko efektas
Kai architektūra tampa pernelyg patogi, net ir radikalios formos nustoja stebinti, teigia W. D. Prixas. Pasak jo, forma architektūrinį šoką kėlė ankstesniais dešimtmečiais. Šiais laikais sukrėsti turi idėja.
„Šiuolaikinė architektūra taip įjunko į abstrakcijas ir skaitmeninį radikalumą, – sako kūrėjas, – kad tai, kas kadaise atrodė revoliucinga, šiandien jau virto rutina.“
„Coop Himmelb(l)au“ seniai eksperimentuoja su technologijomis – nuo ankstyvųjų pneumatinių struktūrų iki architektūros, kurią formuoja dirbtinis intelektas. W. D. Prixas mato dar vieną galingą, tačiau per menkai naudojamą įrankį: elgsenos duomenimis ir DI algoritmais grįstą realiojo laiko simuliaciją. Tai žingsnis iš architektūros, kaip statinio, į architektūrą, kaip gyvą, reaguojančią sistemą.
Sudeginti, kas paseno
Paklaustas, kokį istorinį pastatą norėtų perkurti, architektas W. D. Prixas nesigręžioja atgal. Jis nepuoselėja nostalgijos –žvelgia tik į ateitį. Jo vizijoje pasaulis grindžiamas ne kopijomis, o radikaliais atkirčiais einamojo laikotarpio iššūkiams.
„Architektūra neturi kartotis, – pabrėžia jis. – Ji privalo likti gyva. Dėl to kai ką tiesiog būtina sudeginti.“
Pasidairykime po „Coop Himmelb(l)au“ kuriamą pasaulį.
Pietų Korėjos miesto Busano kino centras (2005–2012 m.) – unikalus viešosios erdvės, kultūrinių programų, pramogų, technologijų ir architektūros susiliejimas, gyvas orientyras miesto panoramoje. Šioje erdvėje kasmet vyksta garsusis Busano tarptautinis kino festivalis (Busan International Film Festival, BIFF), į kurį suplūsta kino industrijos atstovai iš viso pasaulio. LED technologijomis nusagstyti lauko stogai tarsi virtualus dangus aprėpia atskirus pastatų tūrius bei aikščių zonas ir suformuoja vientisą daugiafunkcę miesto erdvę. Didžiausias stogas traukia dėmesį kolonų nelaikomu 85 m ilgio konsoliniu išsikišimu virš Atminimo aikštės. Pastatuose yra teatro, vidaus ir lauko kino, konferencijų salės, biurai, kūrybinės studijos ir maitinimo zonos. Visos patalpos tarpusavyje sujungtos, pritaikytos ir festivalio, ir kasdienio naudojimo poreikiams. Dvigubas kūgis – ne tik kino teatro dalių
jungtis, bet ir vienintelė vertikali didžiulio konsolinio stogo atrama. Kūgio žemutinėje dalyje įrengtas baras su lauko terasa, o viršutiniuose aukštuose – pasaulinio lygio restoranas, baras ir lounge zonos, iš kurių atsiveria APEC Naru parko ir tolumoje tekančios upės vaizdai. BIFF metu kūgis tampa raudonojo kilimo zona, VIP įėjimu ir laukiamosiomis bei pasiruošimo erdvėmis svarbiems svečiams. „Kino kalne“ yra 1000 vietų teatro salė, dvi 200 vietų ir viena 400 vietų salės. Skirtingos įėjimų ir prieškambarių zonos suteikia galimybę lanksčiai adaptuoti patalpas įvairioms veikloms. Didžiulis stogas dengia „urbanistinį slėnį“ su laiptuotomis tribūnomis – lauko kino žiūrovų erdvę, kurioje telpa iki 4000 žiūrovų. Čia taip pat yra ekrano, scenos ir apšvietimo įrangos punktai, tad renginiai gali vykti tuo pat metu ir lauke, ir viduje.
Centrinė Los Andželo vizualiųjų ir scenos menų mokykla Nr. 9 (Central Los Angeles Area High School #9 for the Visual and Performing Arts, 2002–2008 m.) – tai trys skulptūriški tūriai, išdėstyti tarsi šachmatų figūros: simbolinis menų bokštas, viešasis fojė ir kūgio formos biblioteka. Šie elementai, sujungti 24 m pločio masyvia laiptine, – unikalus pavyzdys, kokia įdomi gali būti švietimo ir kultūros sintezė. 950 vietų teatras su orkestro duobe, scenos bokštu ir lauko amfiteatru –profesionali platforma mokinių kūrybai ir viešiems pasirodymams. Virš teatro bokšto stiebiasi spiralinė devyneto formos rampa – miesto menų simbolis, iš toli atpažįstamas ženklas. Bokšto viduje įrengta konferencijų ir parodų erdvė, iš kurios atsiveria Los Andželo panorama. Į vidinį kiemą įterptame pasvirame kūgyje yra biblioteka –susikaupimo centras. Visas šias erdves užlieja dienos šviesa, plūstanti pro apskritą stoglangį. Keturi mokyklos korpusai (vizualiųjų menų, muzikos, šokio ir scenos meno) išdėstyti aplinkui vidinį kiemą. Kiekviename jų yra koridorius, tinkamas moksleivių darbams eksponuoti, laiptinė, atverianti miesto panoramą, ir specifinės dirbtuvių erdvės, auditorijos bei administracinės patalpos. Fasaduose dominuoja išraiškingi apskriti langai, pro kuriuos praeiviai gali matyti mokyklos gyvenimą, o mokiniai – stebėti nuolat kintančias miesto perspektyvas. Pagrindinių tūrių trijulė – bokštas, fojė ir biblioteka – aptraukti matinio spindesio nerūdijančiojo plieno danga, sustiprinančia jų skulptūrišką įvaizdį. Teatro pastatas dėl akustikos paliktas atidengtu betono fasadu be langų. Abstraktus uždaras tūris slepia scenos pasaulį.
Danijos miesto Olborgo (Aalborg) Muzikos namuose (2003–2014 m.) architektūra tampa muzikinių potyrių tęsiniu. „Coop Himmelb(l)au“ suprojektuotas kompleksas – profesionalios koncertinės erdvės ir ugdymo aplinkos dermė. Komplekso širdis – 1300 vietų koncertų salė, kurią apglėbia U forma išdėstytos mokyklos repeticijų ir klasių patalpos. Penkių aukštų vestibiulis su plačiomis laiptinėmis, apžvalgos balkonais ir panoraminiais langais, žvelgiančiais į fjordą, – populiari susitikimų, žiūrovų srautų ir spontaniškos kūrybos vieta. „Muzika – tiesiogiai žmogų veikiantis menas. Todėl ir architektūra čia turi rezonuoti kūnu“, – teigia W. D. Prixas. Ši idėja materializuota: mokykla architektūriškai „apkabina“ koncertų salę, tarytum atiduodama pagarbą muzikai ir jos ugdymui. Koncertų salės interjeras kontrastuoja su griežtu „kubiniu“ eksterjeru, sklandžios, banguojančios formos, lenkti balkonai ir tiksli sėdimų vietų orientacija užtikrina idealią garso sklaidą. Įdiegę specialias gipsines struktūras ir reguliuojamo aukščio lubų dalis, „Coop Himmelb(l)au“ kartu su akustikos ekspertu Tateo Nakajima („Arup“) sukūrė vieną tyliausių simfoninės muzikos erdvių Europoje. Skirtingų dydžių papildomos salės – Intymioji, Ritminė ir Klasikinė – išdėstytos fojė erdvėse ir pritaikytos įvairių muzikinių žanrų koncertams, skirtingo pobūdžio renginiams. Komplekso energinei sistemai naudojami natūralūs resursai: ventiliacija grįsta natūraliu šilto oro judėjimu, betono grindų plokštėse integruotu vamzdynu cirkuliuojantis fjordo vanduo vėsina vasarą ir šildo žiemą, koncertinės salės betono sienos kartu yra ir šilumos saugykla. Po sėdimomis vietomis įrengtos žemo slėgio ventiliacijos angos, o pastato inžineriniai procesai valdomi išmaniąja sistema, optimizuojančia energijos vartojimą.
Šendžene (Kinija) Šiuolaikinio meno muziejus (MOCA) ir Urbanistinio planavimo centras (PE) sujungti į vieną dinamišką monolitinį pastatą MOCAPE (2007–2016 m.). Šiuo projektu greta Operos teatro ir bibliotekos komplekso bei Jaunimo veiklos centro baigtas įgyvendinti Futiano kultūrinio rajono plėtros planas. Abi įstaigas jungia vidinių erdvių choreografija. Bendros jų erdvės – vestibiulis, auditorijos, konferencijų salės ir multifunkciniai parodų kambariai –tampa atvira platforma kultūrai ir dialogui. Šviesą filtruojantis fasadas ir iki 17 m į aukštį tįstančios atviros erdvės užburia lankytojus tuo pat metu ir architektūros monumentalumu, ir erdvių pralaidumu, kartu suteikdamos galimybę grožėtis miesto panorama tarsi iš lengvai pridengtos lauko terasos. Pagrindinis ekspozicijų lygis, vadinamas „Plazma“, pasiekiamas laiptais ir eskalatoriais. Čia yra renginių salės, auditorijos, biblioteka, taip pat pastato simboliu tapęs švelniai deformuotas švytintis „Debesis“. Jis veikia kaip orientacinė struktūra ir muziejų tiltas. Ši išlenkta forma vizualiai atveria erdvę ir įkūnija idėją „dvi įstaigos – vienas stogas“. Kaip dauguma Futiano rajono pastatų, pagrindinis muziejaus lygis yra apie 10 m virš žemės. Taip sukurta architektūrinė scena, susiliejanti su aplinkiniais kultūriniais objektais ir sustiprinanti urbanistinę visumą. Fasadas ne tik estetiškai išraiškingas, bet ir funkcionalus – sukonstruotas iš perforuotų metalinių plokščių ir šilumą izoliuojančio stiklo. Taip filtruojama šviesa ir lankytojai apsaugomi nuo perkaitimo. Komplekse naudojamos tvarios technologijos – pasitelkiama saulės ir geoterminė energija, įdiegta gruntinio vandens vėsinimo sistema. Lubose esantys šviesos filtrai mažina dirbtinio apšvietimo poreikį, o išmanioji valdymo sistema reguliuoja įrenginių veikimą pagal poreikį.
Unikaliame Bazilikatos regione (Pietų Italija) esančios Materos kraštovaizdis nuo seno liudija unikalią žmogaus ir gamtos simbiozę. Gyvenamieji būstai, iškalti uolose (Sassi di Matera), – tūkstantmečius besitęsianti architektūros pamoka, kaip galima sugyventi su aplinka, užuot ją žalojus ir keitus. Vos pora kilometrų nuo senovinės gyvenvietės, nenaudojamame karjere, pamažu gimsta nauja šios tradicijos interpretacija – „Oazės mokslo centras“ (Oasis Science Center). Šiame mokslo centre architektūra tampa kraštovaizdžio atkūrimo įrankiu, o karjero randai transformuojami į gyvą ekosistemą. Buvusi akmens gavybos teritorija atgaivinama kaip subtilus, tvarus peizažo ir pastatų dialogas. Objektas viršutinėje Materos Murgijos nacionalinio parko (Parco della Murgia Materana) dalyje taps inovacijų centru, čia bus atliekami gamtos, tvarumo ir žaliosios energijos moksliniai tyrimai pagal ateities mokslo plėtros modelį, formuojantį naują požiūrį į aplinką ir architektūrą, kaip savaime išsilaikančią struktūrą.
Terasos, kadaise suformuotos kasant kalkakmenį, vėl bus apželdintos vietos augalais. Į šias natūralias struktūras įsilies mokslo ir tyrimų erdvės, kuriose gyvens ir kurs studentai bei mokslininkai, įkvėpti aplinkos, kurią tyrinėja. Komplekso centras suprojektuotas kaip šiuolaikinė Sassi gyvenvietės interpretacija. Jo lauko takai primena vingiuotas Materos gatveles, o pastatai susilieja su natūraliu reljefu. Ant karjero plokštumos suprojektuoti konferencijų ir sveikatingumo centrai kvies į susitikimus po atviru dangumi, o akmens gelmėse bus įrengtos poilsio erdvės. Natūrali šviesa čia švelniai sklis pro subtiliai atvertas angas. Visa architektūra kurta ne siekiant įspūdžio, o tęsiant dialogą su vieta – išlaikant jos dvasią ir tuo pat metu pritaikant ją šiuolaikiniam gyvenimui. Mokslo centrą į tris segmentus dalija du iškalti ir įstiklinti atrijai. Senovės Materos gyvenvietėse buvo derinami įvairūs vandens surinkimo būdai. Jų įkvėpti, architektai nusprendė pasinaudoti terasų nuolydžiu mokslo centro sodo plotuose – surinkti lietaus vandenį į du požeminius rezervuarus ir juo laistyti tuos pačius karjero sodus. Projekto centrinis elementas – 65 m aukščio saulės bokštas, simbolizuojantis žmogaus įsikišimo į gamtą mastą per akmens gavybos metus. Bokštas yra ir saulės laikrodis, ir energijos jėgainė. Visą dieną jį supančiame sode įrengti saulės kolektoriai gamins energiją svarmenims kelti į viršų, o naktį svarmenys, nusileisdami iki bokšto pagrindo, gamins papildomą kinetinę energiją centro reikmėms. Karjero apačioje bus įveistas Energijos sodas su 6452 kv. m plotą užimančiomis saulės baterijomis. Žmonės tarp jų vaikščios tarsi tarp medžių, teikiančių pavėsį. Sėdėdami uolų masyve prie pat pagrindinio įvažiavimo į karjerą įrengtame restorane, lankytojai turės unikalią progą susipažinti su projekto architektūrine kalba, pažvelgti į architektūrą ne kaip į objektą, o kaip į gyvą sistemą, atkuriančią ryšį su žeme.
SUKURKITE ateities namo viziją, PAMATYKITE savo projektą žurnale ir LAIMĖKITE rėmėjų įsteigtų prizų!
KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. vasaris – 2025 m. rugpjūtis
Daugiau informacijos tel. +370 611 17 962; projektai@structum.lt
KONKURSO DALYVĖ:
Aistė Brazytė aistebrazyte@gmail.com
VIZIJA
Ateities gyvenamieji namai – tylūs pagalbininkai. Išmanūs, bet ne demonstratyvūs, gebantys reaguoti į žmogaus būseną, rutiną ir emocijas.
Partnerių produktai
JUNG. Projekte naudojami JUNG šampano spalvos „A550“ jungikliai bei „Schuko®“ lizdai su šampano spalvos rėmeliais. Šie aukštos kokybės, elegantiški ir ilgaamžiai sprendimai suteikia interjerui šiltą, subtilų akcentą ir puikiai dera su mano projekto tvarumo bei išmanumo koncepcija.
COSENTINO. Sanitariniame mazge pasirinktos „Dekton“ kolekcijos „Pietra Kode“ plokštės (spalva Marmorio).
Marmuro išvaizdos, estetiškos ir elegantiškos, tvarios ir ilgaamžės, jos puikiai dera su išmaniais namo elementais, yra funkcionalios, atsparios drėgnai aplinkai, atitinka tvarumo ir inovatyvumo kriterijus.
GROHE. Virtuvėje pasirinktas virtuvės maišytuvas „Grohe K7“ išsiskiria inovatyviu dizainu ir dideliu funkcionalumu. Jis užtikrina patogų naudojimą, vandens taupymą ir tvarumą, puikiai papildo išmanius namo sprendimus ir estetiškai įsilieja į erdvę.
AKZONOBEL. Virtuvės ir miegamojo sienoms pasirinkti pusiau matiniai dažai „Sadolin Ambiance Pearl“, itin atsparūs drėgnam valymui. Technologija HD Color užtikrina, kad intensyvūs atspalviai išliks net ir po daugelio metų.
Projektui pasirinktas šiltas žemiškas tonas Bakery Brown, kuriantis jaukią ir ramią atmosferą. Šis atspalvis puikiai dera su natūraliomis medžiagomis ir padeda subalansuoti šiuolaikines išmanias erdves, suteikdamas joms emocinio švelnumo bei vizualinės gelmės.
BRASA. Virtuvės zonos baldų fasadams naudojami SIBU kolekcijos „WL Nutwood Nature“ gaminiai – aukštos kokybės, tvarūs, natūralios medienos tekstūros. Į šiuos sprendinius sklandžiai integruojamos šiuolaikinės technologijos. Naudojant sistemą „Häfele Connect Mesh“, kuriami individualūs apšvietimo scenarijai, reguliuojamas šviesos intensyvumas, spalvinė temperatūra ir spalvos, įrenginiai jungiami į virtualias grupes (be fizinio sujungimo). Itin plonos silikoninės LED
juostos – lankstus ir modernus baldų dizaino sprendinys, suteikiantis galimybę apšvietimą pritaikyti prie skirtingų erdvės poreikių ir estetikos.
GEBERIT. Projekte naudojami „Geberit“ Duofix potinkinis rėmas su Sigma bakeliu, „Sigma01“ vandens nuleidimo mygtukas ir „Aquaclean Alba“ WC puodas su apiplovimo funkcija.. Šie inovatyvūs aukštos kokybės modernaus dizaino gaminiai yra ypač patogūs ir funkcionalūs. Jie užtikrina efektyvų vandens naudojimą ir šiuolaikinio namo higienos normas.
EJOTRA. Namo fasadui pasirinktos
E-FACE lauko sienų apdailos dailylentės, gaminamos iš 100 proc. perdirbamo PVC profilio, padengto įvairių spalvų UV spinduliams atsparia plėvele. Naudojama spalva Lichtgrau Light Grey. Šios modernaus dizaino dailylentės – kokybiškos, ilgaamžės ir atsparios.
WOODLIFE FLOORING. Naudojamos aukštos kokybės ąžuolo ir beržo grindų plokštės „Coconut Oak Trending“ su matinio paviršiaus apdaila ir mikrofasetėmis. Natūralios, šiltos ir ilgaamžės, jos suteikia interjerui elegantiškumo ir jaukumo.
VEGSVA. Naudojamas „Vegsva“ stiklas, pritaikytas dušo kabinai. Aukštos kokybės, labai patvarus, jis užtikrina saugumą, estetiką ir funkcionalumą, taip ženkliai prisidėdamas prie namo tvarumo ir išmanumo koncepcijos įgyvendinimo.
SAMSUNG. Pasirinkta kasetė „Windfree 4 Way 600 x 600“ – tai pažangus ir efektyvus oro kondicionavimo sprendimas, kuriuo užtikrinamas komfortiškas, tylus ir energiją tausojantis vėsinimas. Tokiu būdu taip pat prisidedama prie tvarumo ir patalpose sukuriamas malonus mikroklimatas.
WAYNERR. Pasirinkta aukštos kokybės šilto pastelinio atspalvio vertikalaus profilio dekoratyvinė akustinė plokštė „Balance Mocha Haze“ užtikrina akustinį komfortą ir suteikia interjerui elegantiškumo bei modernumo.
KONKURSO DALYVĖ: Justyna Kazinec kazinecjustyna@gmail.com
Projektas suformuotas naudojant natūralų betoną, faktūrinį metalą, stiklo plokštumas ir šiltus medžio paviršius. Tokiu deriniu užtikrinamas konstrukcinis stabilumas, aiški estetika ir ilgaamžiškumas, kartu mažinamos eksploatacinės sąnaudos.
JUNG. Integruota JUNG KNX išmanioji sistema suteikia galimybę centralizuotai valdyti apšvietimą ir mikroklimatą užtikrinant komfortą ir energijos vartojimo efektyvumą. Išraiškingi serijos LS 990 antracito spalvos metalo jungikliai dera su industrinio stiliaus
interjeru. Visi JUNG gaminiai pasirinkti dėl techninio patikimumo, ilgaamžiškumo ir aukštų kokybės standartų.
COSENTINO. Vonios erdvė suformuota naudojant „Dekton“ plokštes „Trilium“ ir „Eter“. Oksiduoto metalo išvaizdos „Trilium“ pasirinkta pagrindiniu akcentu – praustuvo stalviršiui ir dušo zonos apdailai. Natūralaus akmens faktūros plokštėmis „Eter“ padengtomis sienomis sukurtas subalansuotas, harmoningas interjeras.
GROHE. Pasirinkti subtilaus matinio paviršiaus kolekcijos „GROHE Atrio“ gaminiai: penkių dalių vonios maišytuvų komplektas ir trijų dalių praustuvo maišytuvas (spalva brushed hard
graphite). Simetriškos preciziškos formos kuria rafinuotą įspūdį, o aukšta kokybė užtikrina patikimą ir ilgalaikį naudojimą.
AKZONOBEL. Interjero akcentinėms sienoms pasirinkti prislopinto pilko atspalvio (Silver Shadow) dažai „Sadolin Ambiance Diamond“ – tolygaus dengimo, atsparūs plovimui ir mechaniniam poveikiui. Vonios kambariui pasirinkti dažai „Sadolin EasyCare Kitchen & Bathroom“ (spalva CN.01.85) – praktiški ir atsparūs drėgmei.
BRASA. Drabužinėse ir virtuvės lentynose naudojami „Häfele“ LED apšvietimo sprendimai ir valdymo sistema „Connect Mesh“. Įfrezuojami LED
profiliai ir silikoninės juostos užtikrina tolygų „paslėptą“ apšvietimą. Sistema „Connect Mesh“ suteikia galimybę nuotoliniu būdu reguliuoti šviesos intensyvumą, spalvinę temperatūrą ir kurti apšvietimo zonas be laidinio sujungimo. Miegamojo spintoje kaip konstrukciniai elementai panaudoti aliuminio profiliai MODUS.
GEBERIT. Projekte įrengta potinkinė „Geberit“ WC sistema su tvirtu montavimo rėmu, taip pat vandens nuleidimo mygtukas „Sigma20“ su dviejų kiekių nuleidimo funkcija. Sumontuotas pakabinamas WC puodas „Geberit AquaClean Mera Comfort“ su integruota apiplovimo funkcija. Baltos spalvos keramika su glazūra „KeraTect“ apsaugo nuo nešvarumų kaupimosi. Praustuvas – stačiakampis modelis „Geberit VariForm“, montuojamas ant stalviršio.
EJOTRA. Kontrastinga akcentinė namo fasado dalis suformuota EJOTRA plokštėmis „Schwarzgrau Black Grey F436 (RAL 7021/7023)“. Tamsaus grafito spalva aiškiai kontrastuoja su klinkerio apdaila, suteikdama fasadui struktūriškumo ir šiuolaikiškos raiškos.
WOODLIFE FLOORING. Miegamųjų zonose pasirinktos Dutch Bold atspalvio ąžuolinės grindys. Natūralios medienos faktūra ir šiltas tonas sušvelnina industrinio interjero griežtumą. Tvirtas ąžuolas užtikrina ilgaamžiškumą, o kokybiškas padengimas –atsparumą kasdieniam naudojimui.
VEGSVA. Naudojama VEGSVA suprojektuota dušo stiklo sienelė. Drėgmei atspari minimalistinio dizaino tamsinto stiklo konstrukcija organiškai įsilieja į vonios interjerą. Aukšta kokybė ir tikslus suderinimas su visa erdvės kompozicija užtikrina ilgalaikį funkcionalumą.
SAMSUNG. Dėl efektyvaus veikimo ir diskretiško dizaino pasirinktas oro kondicionierius „WindFree™ 1-Way Cassette“. Inovatyvi technologija WindFree užtikrina tolygų oro paskirstymą per mikroangų sistemą, išvengiant tiesioginio oro srauto. Tai tyliai veikiantis, estetiškai švarus ir energiją taupantis sprendinys, tinkamas šiuolaikiniam interjerui.
WAYNERR. Miegamojo interjere naudojamos kolekcijos „Balance“ kolageninės sienų plokštės (spalva Minimal Grey). Geometrinio dizaino ir švelnios paviršiaus struktūros deriniu sukuriama jauki ir estetiškai išgryninta aplinka. Plokštės efektyviai slopina garsą tarp miegamojo, vonios kambario ir gretimų erdvių, taip užtikrinamas akustinis komfortas ir privatumas.
ploto namelis. Jis įkvėptas architekto Remo Koolhaaso gyvenamojo namo „Maison à Bordeaux“, tik gerokai kompaktiškesnis ir pritaikytas minimalistiniam, tvariam gyvenimui. Pakylėjus namą nuo žemės paviršiaus, sukurta maža, tačiau labai ypatinga erdvė, kurioje gyventojai gali mėgautis pro langus atsiveriančiais gamtos vaizdais.
JUNG. Šio vokiečių gamintojo kištukiniai lizdai ir jungikliai pasirinkti kaip maži projekto akcentai. Ir jungikliai „CD 581 WU O Thermoplastic (break-
prof) high-gloss red“, ir kištukiniai lizdai „Shuko socket in rouge vermillion 59, Le Corbusier number 4320A, colour code 244“ yra tamsiai raudonos spalvos. Šie gaminiai suteikia minimalistiniam interjerui charakterio bei šilumos ir ilgai išlaiko estetinį vaizdą be dažnos priežiūros.
COSENTINO. Stalviršiui ir virtuvės lentynai pasirinktas prekių ženklo „Dekton“ dirbtinis akmuo „Nebu“. Ši travertiną imituojanti 2 cm storio plokštė yra neporėta, o tai labai svarbu zonose, kuriose dėmės ir drėgmė yra kasdienis iššūkis.
GROHE. Ir vonios, ir virtuvės zonose naudojami šio gamintojo maišytuvai. Voniai išrinktas elegantiško dizaino potinkinis maišytuvas „Atrio Private Collection“ (atspalvis supersteel, kodas 20 589 DC0). Siekiant išlaikyti
vientisumą, virtuvėje pasirinktas tokio pat atspalvio maišytuvas „Grohe Minta Touch, right, 31 358 002, electronic sink mixer C-Spout with pullout dual spray“.
AKZONOBEL. Dėl išskirtinio atsparumo ir praktiškumo projektui pasirinkti matiniai dažai „Sadolin EasyCare GN.01.89“. Juose yra vaško, todėl jie atstumia drėgmę ir nešvarumus, jais padengtas paviršius yra lengvai valomas ir ilgiau išlieka tvarkingas net intensyviai naudojamose erdvėse. Pasirinkta švelni neutrali pilkšva spalva GN.01.89 lengvai dera prie įvairių interjero sprendimų ir kuria jaukią bei ramią atmosferą, išlikdama aktuali nepaisant kintančių tendencijų.
BRASA. Virtuvės LED apšvietimui pasirinkti ilgaamžiai aliuminiai profiliai. Po virtuvės lentynėle projektuojamas
išorinis LED juostos aliuminio profilis A-HP14. Visam virtuvės baldui apšviesti apačioje naudojamas įfrezuojamas LED juostos aliuminio profilis AHPF5, kurio apšvietimas krinta kampu.
GEBERIT. Vonios patalpoje pasirinktas „Geberit iCon“ pakabinamo WC puodo rinkinys (gaminio
nr. 503.048.00.01) – kompaktiško ilgio, uždaromos formos. Tai reiškia, kad šis vonios kambario elementas bus vizualiai lengvesnis, neužgoš erdvės. Rinkinyje įdiegta technologija Turbo Flush, todėl puodas nuplaunamas mažesniu vandens kiekiu ir keliant mažesnį triukšmą nei įprasto WC atveju.
EJOTRA. Fasado apdailai pasirinkta Anthracite Grey (ca. RAL 7016) atspalvio medžio dailylenčių imitacija, pagaminta iš 100 proc. perdirbto plastiko. Šią medžiagą lengva prižiūrėti, ją galima ir valyti.
WOODLIFE FLOORING. Grindų dangai pasirinkta „Chevron“ rašto natūrali uosio mediena „Europen Ash Premium Multiplank“, impregnuota apsauginiu laku „Calm“, suteikiančiu lengvą baltą atspalvį. Natūralios medienos grindys – ilgaamžė investi-
cija tiek projekto eksploatacijos, tiek žmogaus sveikatos aspektais.
VEGSVA. Projekte numatyti 90 cm aukščio ir beveik 5 m ilgio stikliniai balkono turėklai. Juos gaminti ir montuoti patikėta „Vegsvos“ komandai, sukaupusiai daug patirties aukštos kokybės stiklo konstrukcijų srityje.
SAMSUNG. Vidaus komfortui sukurti ant vienos iš centrinių ašių / laiptinės sienų kabinamas oro kondicionierius „Samsung Wind Free Avant Black“. Jame įdiegta technologija suteikia galimybę švelniai bei tolygiai reguliuoti mikroklimatą ir patalpas vėsinti iki 43 proc. greičiau nei naudojant „Powerboost“ technologiją.
WAYNERR. Laiptinėje garsams sugerti pasirinktos Dune Shade atspalvio akustinės plokštės.
KONKURSO DALYVĖS:
Aurelija Stefanovič ir Monika Sakalinskaitė aurelijaaurik94@gmail.com
VIZIJA
Šiuolaikinis gyvenamasis namas –erdvė, prisitaikanti prie vietos ir žmogaus poreikių, gyvenimo būdo. Mūsų vizijoje namas nėra nejudantis objek-
tas – tai mobili modulinė sistema, keliaujanti kartu su žmogumi. Toks namas išlaisvina, nereikia prisirišti prie vienos vietos, galima patirti gyvenimą kitaip – pavyzdžiui, vasarą atsidurti pajūryje, o žiemą mėgautis kalnų pramogomis. Ateities namas turi būti ne tik estetiškas, bet ir tvarus, funkcionalus bei lengvai adaptuojamas. Modulinė struktūra suteikia galimybę namą praplėsti, perkelti ar pertvarkyti pagal skirtingus gyvenimo etapus. Toks sprendimas yra draugiškas aplinkai, nes sumažinamas statybinių atliekų kiekis, mažiau suvartojama ir energijos.
JUNG. Pasirinkti jungikliai puikiai papildo nuolat keliaujančią subtilią
oazę. Lakoniškas aliuminio spalvos jungiklio LS 1912 dizainas suteikia namui prabangos ir tampa išskirtiniu interjero akcentu.
COSENTINO. Pasirinktos „Dekton“ mineralinės plokštės „Arga“ tampa išskirtiniais interjero elementais visame name – jomis dekoruota siena, lentyna, virtuvės sala ir kt. Pasirinkus šias plokštes, sukuriama ilgaamžė ir tvari modulinio namo erdvė.
GROHE. Šio gamintojo aukštos kokybės santechnika pasirinkta vonios kambariui. Prie praustuvų priderinti elegantiški maišytuvai „Essence“, o prie laisvai pastatomos vonios – išskirtinis grindinis maišytuvas „Allure Brilliant“. Dušo zonoje panaudota patogi sistema „Grohe SmartControl Cube 310“.
AKZONOBEL. Dėl subtilios estetikos ir pažangių savybių pasirinkti Green Tea atspalvio dažai „Sadolin Ambiance Pearl“. Ši šviesos bei jaukumo interjerui suteikianti pusiau matinė danga yra itin atspari drėgmei ir lengvai valoma –tai ypač svarbu kasdien intensyviai naudojamose erdvėse. Integruota technologija HD Color ilgai išsaugo sodrią ir stabilią spalvą, o specialios sudedamosios dalys suteikia galimybę be didelių pastangų išlaikyti švarų paviršių. Tai puikus pasirinkimas vertinantiems ir grožį, ir funkcionalumą.
BRASA. Jauki atmosfera erdvėje kuriama paslėptu apšvietimu. Profilinis LED apšvietimas pritaikytas miegamajame, WC patalpose ir eksterjere. WC zonoje dėl estetikos ir aukštos kokybės pasirinktos šlifuotos šampano spalvos plokštės „DECO-LINE Display DM“. Jos harmoningai įsilieja į erdvės stilistiką, suteikdamos interjerui švarumo ir solidumo.
GEBERIT. Švarus ir lengvas vonios interjeras sukuriamas pasirinkus WC
puodą „Geberit Acanto“ ir vandens nuleidimo mygtuką „Sigma20“ – ilgaamžius ir tvarius produktus.
EJOTRA. Moduliniam nameliui itin svarbu lengvai ir greitai montuojamos dailylentės – praktiškos, ilgaamžės ir puikiai derančios su kuriama namo estetika.
WOODLIFE FLOORING. Šiltą, natūralią ir kartu modernią erdvę padėjo sukurti grindys „Oak – Coconut“. Medienos tekstūra ir spalva tapo harmoningu visų kitų interjero elementų pagrindu.
VEGSVA. Dėl estetikos ir, svarbiausia, funkcionalumo pasirinktos stiklo sienelės. Jomis puikiai atskiriamos patalpos, tačiau nesumažinamos ir neuždaromos erdvės. Vonios kambaryje dailiai dera elegantiška stiklinė dušo pertvara.
SAMSUNG. Dėl inovatyvių technologijų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą, tylų veikimą ir komfortišką mikroklimatą, pasirinktas oro kondicionierius „Samsung Nordic WIndfree
Geo“. Jo modernus dizainas harmoningai papildo interjero estetiką, o pažangios funkcijos, kaip išmanusis valdymas ir oro kokybės gerinimas, padeda pasiekti projekto tikslą – kurti sveiką, patogią ir tvarią aplinką.
WAYNERR. Miegamajame pasirinktos akustinės plokštės „Waynerr Balance“. Jos suteikia erdvei stilingą akcentą, gerina garso izoliaciją ir kuria jaukią atmosferą.
„VILLEROY
& BOCH“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS-KONKURSAS „ATEITIES VONIOS KAMBARYS. KONCEPTUALUSIS MINIMALIZMAS“ ĮKVĖPĖ VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS INTERJERO
DIZAINO IR ARCHITEKTŪROS KATEDRŲ STUDENTUS LEISTIS Į UNIKALIĄ KŪRYBINĘ AVANTIŪRĄ.
Jaunieji kūrėjai pristatė originalius ateities vonios kambario konceptus, atspindinčius šiuolaikines minimalizmo tendencijas. Kūrybines dirbtuves vainikavo projektų peržiūra – laimė-
tojus atrinko kompetentinga komisija: doc. Aušra Siaurusaitytė-Nekrošienė, doc. Rokas Kilčiauskas, doc. Audrius Dimavičius, prof. Alvydas Šeibokas, „Villeroy & Boch“ atstovas Lietuvoje
Valdas Povilauskas. Pirmąją vietą pelnęs Arinos Komaiško ir Paulos Vytaitės duetas apdovanotas išvyka į „Villeroy & Boch“ būstinę Metlache, Vokietijoje.
A. Komaiško ir P. Vytaitė pristatė projektą, atliepiantį šiuolaikinio vartotojo poreikį turėti ir vonią, ir dušą vienoje kompaktiškoje erdvėje. Jų siūlomas inovatyvus kilimėlis ne tik padidina saugumą bei komfortą, bet ir yra estetiškai patrauklus bei universaliai pritaikomas. Originalus sprendimas – daugiafunkcės transformuojamos lentelės, kuriomis galima visiškai uždengti vonią, pasinaudoti kaip staliuku ar platforma dušui. Tai ne tik dizaino, bet ir funkcionalumo sintezė – svarbi kiekvienam šiuolaikiškam nedideliam būstui.
laisvei judėti
Nerijus Babrauskas ir Urtė Šimkutė minimalizmo estetiką sujungė su socialine atsakomybe. Jų sukurta daugiafunkcė vonios kėdė lengvina patekimą į vonią riboto judumo asmenims. Naudodamiesi pakeliamąja konstrukcija, jie gali įlipti į vonią be pastangų, o pati kėdė gali būti ir atrama, ir lentynėle. Kėdės forma – minimalistinė, artima abstrakčiai skulptūrai, o visa techninė sistema paslėpta vonios krašto ertmėje. Tai subtilus pavyzdys, kaip dizainas gali būti ir nematomas, ir būtinas.
Aurėjos Gecevičiūtės ir Emilijos Lileikytės interjero vizijoje minimalizmas tampa ne tik forma, bet ir filosofija. Organiškos linijos, minkšti perėjimai, jokių griežtų kampų ar simetrijos –šioje erdvėje vyrauja ramybė, juntamas tylus estetikos pulsas.
Vientisumo galia
Kotryna Balnytė ir Ugnė Navickaitė pateikė konceptą, kaip atskirus vonios įrangos elementus sujungti į vientisą, estetiškai patrauklią visumą. Dueto darbe dominuoja aiški, racionali forma – pasitelkiant paviršių vientisumą, kartu supaprastinama ir vonios kambario priežiūra. Akivaizdu: estetinė tvarka gali būti ir praktiška.
Kūrybiniai projektai, bendradarbiavimas su menininkais – viena svarbiausių „Villeroy & Boch“, daugiau nei 275 metus skaičiuojančios kompanijos, vertybių.
Ugnės Tamošaitytės darbas atspindi gryną funkcionalumo idėją: paslėptos funkcijos, blokų principu suformuota vonios struktūra, jokio vizualinio triukšmo – tai architektūrinė meditacija, kurioje net tualeto blokas tampa subtiliai integruota, beveik nematoma erdvės dalimi.
Ateities vonios vizijos – tarp racionalumo ir emocijos
Šios „Villeroy & Boch“ dirbtuvės-konkursas tapo platforma, kurioje susiliejo praktiniai iššūkiai, dizaino estetikos principai ir jaunosios kartos požiūris į gyvenamąją aplinką. Studentų akimis, ateities vonios kambarys – ne tik higienos, bet ir emocinio atsitraukimo, asmeninės tylos ir paprastumo erdvė. „Konceptualusis minimalizmas“ šiame konkurse pasirodė kaip išgryninta, prasminga architektūrinė kalba, gebanti būti ir funkcionali, ir jausminga.
Villeroy & Boch
Gustavsberg OY filialas
Polocko g. 28B-1 / 01205 Vilnius
+370 5 246 0810
www.villeroy-boch.com
Šiuolaikinis viešbutis – daugiau nei tik vieta permiegoti. Tai komforto, ramybės ir įkvėpimo oazė. Pramogų, nepaprastų įspūdžių epicentras. Produktyvių darbostogų erdvė. Nesvarbu, kokiu tikslu atvyktų svečias – ilsėtis ar dirbti, – geriausiai jis jaučiasi ten, kur viešpatauja estetikos, funkcionalumo, inovatyvių sprendimų ir patogumo dermė. Antra vertus, šiuolaikiniams keliautojams nebepakanka vien komforto – jie trokšta būti stebinami ir įtraukiami. Kokybiškai leisti laiką erdvėse, sukeliančiose išskirtinių potyrių pasitelkus šiuolaikinius sprendimus, pažangiausias technologijas ir kūrybingumą. Šiuolaikinis viešbutis – laikini, tačiau įsimintini namai, į kuriuos norisi grįžti ir ramybės ieškančiam, ir trokštančiam įkvėpimo, ir alkstančiam įspūdžių.
Ideali viešbučio aplinka – tai kruopščiai apgalvotas erdvinis sprendimas, ergonomiško planavimo, apšvietimo scenarijaus, harmoningos spalvų paletės, kokybiškų baldų ir šiuolaikinių interjero akcentų visuma. Čia kiekvienas svečias randa savo komforto zoną.
STRUCTUM, stebėdamas sparčią viešbučių sektoriaus plėtrą Lietuvoje ir atsižvelgdamas į naujų, drąsių bei išradingų viešbučių interjero sprendimų poreikį, skelbia konkursą „Viešbučio erdvė“ ir kviečia interjero dizainerius pasitelkus kūrybiškumą bei profesionalumą drąsiai žengti į ateities viešbučių dizaino pasaulį!
Dr. Select – revoliucija kosmetikos rinkoje! Pirmą kartą Europoje –japoniški kosmetikos gaminiai su placentos ekstraktu.
„Smells Like Spells“ – vardas, kuris parfumerijos pasaulyje reiškia daugiau nei kvapą. Tai pasakojimai, apeigos, rankų darbo ritualai ir aukštoji namų parfumerija. Pažinti kvapų burtus kviečia Mėsinių gatvės skverelyje, pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, atsinaujinusi „Smells Like Spells“ parduotuvė. Į ją užėję pasijusite atsidūrę kitame, magiškame, pasaulyje.
„Smells Like Spells“ parduotuvės erdvė buvo ne tiesiog atnaujinta – ji buvo atidengta, išgirsta, išvalyta. Čia užėjusįjį pasitinka švelni, vos juntama vyno, vaško, akmens kvapų dermė, kuri neprimeta savo buvimo, bet tyliai egzistuoja.
„Smells Like Spells“ kūrėjai Vilius Malinauskas ir Marius Bartkevičius netroško sterilaus, nuglaistyto interjero. Priešingai – jie nusprendė švelniai išsaugoti viską, ką atnešė laikas. Dėl to ši parduotuvė ne tiesiog erdvė, o išjaustas pasaulis, kuriame kiekvienas elementas turi savo reikšmę.
Augantis interjeras: organiškas ir intuityvus
Parduotuvės interjeras nebuvo suprojektuotas vienu mostu. Jis augo palengva –kaip kvapas, kuris atsiskleidžia laikui bėgant. Baldų formos atkartoja lenktas erdvės linijas, faktūros dera prie sienų, o spalvos gimė ne eskizuose, o stebint ir jaučiant pačią erdvę. Juodas medis, švarios lentynos, metalo ir medžio deriniai – visa tai kuria ramų, nedeklaratyvų estetinį foną.
„Smells Like Spells“ parduotuvės interjeras – subtili elegancijos ir rafinuoto minimalizmo dermė, čia praeitis susitinka su šiuolaikišku dizainu. XVI–XVIII a. plytos, betono intarpai, sovietmečio sluoksniai ir
net nežymūs griuvimo ženklai sukuria autentišką, istorinę atmosferą, kurios kontrastą išryškina modernios betono detalės ir griežtos geometrinės formos.
Parduotuvės zona alsuoja moderniu švarumu: akmens masės recepcijos stalas, minimalistinės lentynos kuria išskirtinės estetikos pojūtį. Visa ekspozicija išdėstyta tarsi parfumerijos meno muziejuje. Itin kruopščiai apgalvota vizualinė kompozicija – nuo pakuočių kolorito iki apšvietimo kampo – suteikia daiktams laisvę reikštis. Kiekvienas kvapas čia turi ne tik aromatinę, bet ir erdvinę ekspresiją.
Natūralaus apšvietimo ir šviesos instaliacijų žaismas paryškina medžiagų charakterį, paversdamas kiekvieną kampą vizualiniu potyriu. Apšvietimas šiame interjere tampa nematoma, bet itin svarbia dramaturgijos dalimi – jis ne tik išryškina istorinių plytų faktūras ir šiuolaikinių paviršių švarą, bet ir kuria emocinį ritmą visoje erdvėje, kerinčioje natūraliu lėtumu. Čia nėra skubėjimo, stiliaus deklaracijų. Šioje parfumerijos kompozicijoje kiekviena nata žino savo vietą. Tačiau ši erdvė, kaip ir magiški kvapai, turi paslaptį – tunelį, apie kurį nėra nė vieno ženklo oficialiuose planuose ir žemėlapiuose. Jis tarsi slysta po pastatu, veda į kitas erdves, pasiklysta po Vilniaus grindiniu. Tai viena iš paslapčių, kurių nereikia iki galo paaiškinti – pakanka žinoti, kad jos yra.
Kvapų kūrimo vieta ir ritualų scena
Po autentiškais rūsio skliautais susitikusios parfumerija ir aromaterapija susijungia su liaudies išmintimi, aromatų magija ir senosiomis tradicijomis. Čia kuriamos žvakės, vyksta intymios kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas dalyvis panyra į dar neatrastą kvapų pasaulį.
Tai unikali parfumerinė asmeninė ar komandos formavimo patirtis – kelias į tolimiausias savo esybės kerteles, galimybė pažinti save iš naujo, susilieti su gamtos ciklais ir užkoduoti slapčiausius savo norus, kad šie išsipildytų.
Atvykę į kūrybines dirbtuves, su „Smells like Spells“ komanda persikelsite į baltų ir kitų šiaurės tautų magišką pasaulį, pažinsite jų simboliką, reikšmę mūsų kasdienybėje, pagoniškas ir raganiškas tradicijas.
Taip pat sužinosite savo unikalų šiaurietišką horoskopą, kuris atskleis jums skirtas gyvenimo pamokas. Išmoksite pasirinkti tinkamą laiką savo asmeniniam ritualui su sukurta žvake, kad magija neišblėstų ir namuose – padėtų pritraukti norimus gyvenimo pokyčius.
Kvapai kaip meno forma
Kvapų namai „Smells Like Spells“, bendradarbiaudami su bene žymiausiu Lietuvos grafiku Mikalojumi Povilu Vilučiu, sukūrė unikalią kvapiųjų žvakių kolekciją „Incantations“ – tai aukštoji namų parfumerija porceliano induose, puoštuose originaliais, specialiai šiai kolekcijai
M. P. Vilučio sukurtais grafikos darbais.
Kiekviena žvakė – meno objektas, išleistas vos 200 vienetų tiražu, sunumeruotas, su specialiu porcelianiniu indu, kuris tarsi nesustabdomas magiškų simbolių kaleidoskopas įtraukia savo mistiškumu, šiuolaikinio baroko puošnumu ir su niekuo nesupainiojamu Lietuvoje ir pasaulyje žinomo grafiko braižu. Kvapas – tarsi užkalbėjimas, susijungiantis su žodžiu, vaizdu ir liepsna. Nors žvakės gaminamos „Smells Like Spells“ rankomis, beveik visos sudedamosios dalys – nuo porceliano iki vaško – atkeliauja iš skirtingų šalių. Lietuvai lieka tai, ko neįmanoma išmatuoti: kūryba, kvapas, ritualas.
Išskirtinė potyrių kompozicija
„Smells Like Spells“ parduotuvė – ne vien prekybos vieta. Tai atmosfera. Laikas, kuris kvepia. Kvapai, kurie išgyvena laiką. Magiška patirtis, kuri atskleidžia tai, ko ir patys apie save nežinojome. Subtili šiuolaikinio žmogaus jungtis su miesto šaknimis.
Kvapas čia tampa neatsiejamas nuo sienų, nuo medžiagų, nuo žmonių. Pasak kūrėjų, jei šiai erdvei reikėtų priskirti kvapą, tai būtų žemės natų kompozicija: kedras, pačiulis, mira, frankincensas, švelni kadagio gaida ir balta rožė. Toks kvapas būtų tarsi atsakas į rūsio ramybę, tylą ir akmens alsavimą.
STRUCTUM, puoselėdamas kilnią misiją prisidėti prie pažangios Lietuvos ateities kūrimo, jau 11-us metus iš eilės pakvietė šalies savivaldybes ir architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalus bei šalies aukštojo mokslo įstaigų jaunuosius talentus į kūrybinį projektą IŠMANUSIS MIESTAS. Kūrėjai ir šiemet dalijosi idėjomis, kaip įveiklinti Lietuvos savivaldybių teritorijas, o savivaldybių administracijos išvydo naujų galimybių atliepti savo gyventojų poreikius ir pritraukti lankytojų iš kitų regionų bei šalių. Pristatome konkurso IŠMANUSIS MIESTAS 11 laureatus.
Laura Jakavičienė
Konkurso „Išmanusis miestas 11“ profesionalų kategorijos geriausiuoju išrinktas Gražinos Janulytės-Bernotienės, Guodos Zykuvienės, Auksės Taurasevičiūtės, Agnijos Ponomariovos ir Lukrecijos Jankauskaitės projektas „Gintaro įlanka Juodkrantėje“ (Neringos savivaldybė).
Antrąją vietą profesionalų kategorijoje autoritetinga komisija skyrė projektui „Apžvalgos ir alpinizmo bokštas Melnragėje“ (Klaipėdos savivaldybė).
Projekto autoriai – Saulius Mikštas, Ernestas Prusaitis, Kotryna Šniukštaitė, Aurelija Černiauskaitė (UAB „Forma“).
Pirmoji vieta skirta projektui „A. Žmuidzinavičiaus memorialinis namas“ (Alytaus rajono savivaldybė). Projekto autorius –Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Martynas Stakvilevičius, darbo vadovas –Vytautas Baltus
Antrąja vieta įvertintas projektas „Mokyklos teritorijos konversija į poilsio kompleksą“ (Šilutės rajono savivaldybė).
Projekto autorės – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentės Aurelija Černiauskaitė, Kotryna Šniukštaitė, Gabriela Sokolovskaja (komanda „Sinergija“), darbo vadovas – prof. Gintaras Čaikauskas
Trečioji vieta atiteko Trakų miesto pakrantės projekto autorėms – VGTU studentėms Deimantei Karaliūtei ir Miglei Pakarskaitei („May architects“), darbo vadovas – doc. dr. Arnoldas Gabrėnas
Išraiškingiausiąja architektūrine ambicija paskelbtas projektas „Apžvalgos bokštas – žvilgsnis į Jonavą iš aukštai“, jo autorės –KTU studentės Roberta Rudminaitė ir Livija Balsytė, darbo vadovė – Laura Jankauskaitė-Jurevičienė
Geriausiuoju inžineriniu sprendimu pripažintas projektas „Kauno Vilijampolės mikrorajonas“, jo kūrėjai – profesionalų komanda DADA: Dovilė Mackevičiūtė, Antanas Lizdenis ir Dalius Naginė
Geriausiosios urbanistinės koncepcijos įvertinimą pelnė profesionalių Anastasijos Iznovos ir Violetos Kaminskajos („Kniedės“) projektas „Anykščių miesto centrinės turgavietės urbanistinė koncepcija“.
Daugiausia portalo structum.lt skaitytojų balsų surinko projektas Telšių miesto ledo čiuožyklos teritorijai atgaivinti, jo autorės –Vilija Austienė, Indrė Žutautienė ir Ieva Austytė (MB „Projektų vizijos“).
Fizinio saugumo
sistemų pramonė visada buvo tarp naujų technologijų diegimo lyderių.
Tačiau dabar, sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui (DI), daiktų internetui (IoT) ir duomenų analizei, ji keičiasi dar niekada nematytais tempais.
Fizinio saugumo specialistai turi žvelgti į ateitį – prisitaikyti prie naujų technologijų, metodų ir strategijų, iš naujo apibrėžti požiūrį į apsaugą. Nuo biometrinės prieigos kontrolės ir debesijos pagrindu veikiančios apsaugos sistemų iki dronų ir robotų, saugančių pastatus, – apžvelkime pagrindines tendencijas ir technologijas, fizinę apsaugą perkeliančias į naują lygmenį.
Šių metų pradžioje Dubline (Airija) vykusioje Saugos sistemų konferencijoje ekspertai, kalbėdami apie fizinio saugumo rizikos valdymą, akcentavo hibridinio saugumo strategijas ir pateikė nemažai pavyzdžių, kaip derinant žmogaus intelektą ir pažangias technologijas (pirmiausia DI) galima plėsti ir stiprinti pastatų apsaugą. Ekspertų teigimu, DI labiausiai keičia vaizdo stebėjimo sistemų darbą. Tokiu būdu įveikiami du didžiausi pastatų apsaugos iššūkiai – personalo trūkumas ir darbuotojų nuovargis. Privačių ir valstybinių pastatų apsaugos sistemų poreikis kasmet didėja, todėl gautai stebėjimo informacijai apdoroti reikia vis daugiau žmonių resursų. Reikia peržiūrėti ir išanalizuoti vaizdo įrašus, įvertinti vaizdo kamerų užfiksuotas grėsmes, incidentus, dokumentuoti įrodymus. Tai užima daug laiko ir dažnai yra
neefektyvu, nes pažeidimai fiksuojami jiems jau įvykus. O štai DI valdomos vaizdo kameros gali atpažinti įtartiną elgesį dar prieš įvykstant saugumo pažeidimui ir įspėti žmones apie potencialias grėsmes. Pasitelkęs mašininio mokymo algoritmus, DI išanalizuoja praeities įvykių duomenis, įsimena įtartinus asmenų elgesio modelius ir ateityje gali atitinkamai koreguoti saugos sistemų stebėseną. Įdarbinus DI, sumažėja nuolatinio fizinio stebėjimo poreikis patalpose ir išorėje, vykstant incidentams sutrumpėja saugos tarnybų reagavimo laikas.
Antra vertus, kad DI galėtų priimti teisingus sprendimus, jo mašininiam mokymui reikia labai daug duomenų: kuo jų daugiau, tuo sistema išmanesnė, vadinasi, mažesnė klaidų ir neatpažinimų tikimybė.
Biometrinės įeigos kontrolės sistemos – taip pat aukštesnis saugumo lygis: skirtingai nei tradicinių raktų, kortelių ar PIN kodų, jų veikimas grįstas unikaliais fiziniais duomenimis –pirštų atspaudų, akių rainelių nuskaitymu ar veido atpažinimu. JAV tyrimų ir konsultacijų įmonės „Grand View Research“ duomenimis, biometrinių technologijų rinka pasaulyje kasmet vidutiniškai padidėja apie 20,04 proc., o Šiaurės Amerikoje –net 30,07 proc.
Pirštų atspaudų atpažinimas apsaugos sistemose naudojamas jau seniai, tačiau pastaruoju metu pasiekta technologijų pažanga padarė šiuos skaitytuvus greitesnius ir tikslesnius. Šiuolaikiniai pirštų atspaudų jutikliai jautresni, jų neįmanoma pergudrauti pateikus piršto atspaudo kopiją ir jie veikia net esant ekstremaliai oro temperatūrai.
Veido atpažinimo technologija pastaraisiais metais naudojama ne tik įrenginiams atrakinti, bet ir pastatams apsaugoti. Pažangios veido atpažinimo sistemos gali nuskaityti ir identifikuoti asmenis realiuoju laiku, padėdamos išvengti daugumos žmonėms būdingų klaidų ir užtikrindamos sklandžią prieigos kontrolę.
Rainelės ir tinklainės nuskaitymo technologijos – vieni tiksliausių biometrinių sprendimų. Šios sistemos atkuria unikalius akies modelius, kad
Freepik nuotr.
patvirtintų tapatybę, ir jų praktiškai neįmanoma suklastoti. Šio tipo biometriniai duomenys idealiai tinka padidinto saugumo pastatams, kaip vyriausybių rūmai, duomenų centrai ir mokslinių tyrimų įstaigos. Ekspertai tikisi, kad biometrinės sistemos pakeis tradicinius įeigos kontrolės metodus daugelyje pramonės šakų. Tačiau susirūpinimą kelia vienas biometrijos integravimo trūkumas –duomenų privatumas. Visame pasaulyje svarbu nepažeisti teisės aktų. Pavyzdžiui, jau dabar Ilinojaus valstijos (JAV) Biometrinės informacijos privatumo įstatymas (BIPA) reikalauja, kad privačios įmonės praneštų apie biometrinių duomenų rinkimą ir pateiktų rašytinius asmenų sutikimus juos kaupti ir tvarkyti.
Įmonių ir privačių asmenų fizinės saugumo infrastruktūros valdymą bei stebėjimą taip pat keičia ir fizinės apsaugos specialistams konkurencingiems rinkoje išlikti padeda debesijos pagrindu veikiantys saugumo sprendimai.
Tokios sistemos apsaugos darbuotojams ar pastatų savininkams suteikia galimybę nuotoliniu būdu stebėti vaizdo kameras, signalizacijas ir kontroliuoti įėjimus. Tai ypač svarbu įmonėms, turinčioms kelis padalinius arba strategiškai svarbių pastatų, kuriuos būtina stebėti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Apsaugos specialistams siunčiami įspėjimai realiuoju laiku, jie gali greitai peržiūrėti filmuotą medžiagą ir koreguoti apsaugos protokolus patogiai sėdėdami darbo vietoje arba iš mobiliojo įrenginio, būdami bet kurioje pasaulio vietoje.
Naudodamos debesijos pagrindu veikiančias platformas, įmonės gali saugoti didelius kiekius duomenų, joms nereikia sukti galvos dėl fizinių saugyklos ribojimų. Be to, debesijos sistemos kartu su DI ir mašininio mokymosi technologijomis gali analizuoti duomenis ir pateikti praktinių įžvalgų, taip padėdamos žmonėms priimti teisingus apsaugos sprendimus. Tačiau debesijos sistemos taip pat susijusios su rizikomis, kaip duomenų nutekėjimas ir privatumo klausimai. Todėl svarbu išsirinkti tarptautinius saugumo standartus atitinkantį racionalų debesijos paslaugų sprendimą.
Daiktų interneto įrenginiai vis labiau susiejami tarpusavyje, jutikliai gali aptikti judesį, temperatūros pokyčius, triukšmą ir suaktyvinti apsaugos įspėjimus. Pavyzdžiui, išmaniosios durų spynos gali pranešti apsaugos darbuotojams, jei patalpos durys praviros, o išmaniosios apšvietimo sistemos, kurios automatiškai prisitaiko prie žmonių kiekio patalpoje, taip pat sėkmingai ryškia šviesa gali atgrasyti įsibrovėlius. Siekiant sukurti išskirtinį saugumą, IoT sistemas galima susieti su kitomis išmaniosiomis pastatų sistemomis, kaip ŠVOK, apšvietimo ir signalizacijos sistemos. Pavyzdžiui, į daiktų internetą integruotos apsaugos kameros gali reaguoti į judesį patalpoje ir suaktyvinti automatines apšvietimo ar durų užrakinimo sistemas, taip sukurdamos papildomą saugumo lygmenį.
JAV kibernetinio saugumo ben-
drovė „Palo Alto Networks“, remdamasi apklausos, kurioje dalyvavo 750 technologijų lyderių, duomenimis, prognozuoja, kad daiktų internetas taps nepakeičiama technologija ir bus naudingiausias žmonių gyvybių ir aplinkos apsaugos srityje. Tačiau ir daiktų interneto atveju reikės ne tik technologinių inovacijų, bet ir socialinės bei etinės drausmės, ypač privatumo srityje.
Dronai gali aprėpti kur kas didesnes teritorijas ir daug greičiau bei efektyviau nei tradicinės apsaugos kameros. Integravus į juos didelės raiškos kameras, jie gali užtikrinti sunkiai pasiekiamų vietų, kaip stogai, bokštai, taip pat automobilių stovėjimo aikštelių, atokių plotų stebėjimą realiuoju laiku. Avarinėmis situacijomis dronai gali būti išsiųsti įvertinti įvykio vietą dar prieš atvykstant žmonėms. Dronų konkurentai – sparčiai po-
puliarėjantys apsaugos robotai. Jų rinka šiemet gerokai išsiplėtė. Tyrimų ir konsultacijų įmonė „Fortune Business Insights“ prognozuoja, kad apsaugos robotų rinkos vertė šių metų pabaigoje sieks 14,12 mlrd. eurų, o 2032 m. – net 40,08 mlrd. eurų. Apsaugos robotai vis dažniau pasitelkiami didelių komercinių ir pramoninių objektų apsaugai visu perimetru. Robotuose integruoti jutikliai, kameros ir ryšio sistemos, todėl jie gali savarankiškai patruliuoti teritorijose ir perduoti informaciją apsaugos pareigūnams. Robotų populiarumui įtakos turi ne tik DI pažanga ir suteikiamos apsaugos galimybės, bet ir vis didėjanti autonominių apsaugos sistemų paklausa dėl darbo jėgos trūkumo bei išlaidų, susijusių su personalo išlaikymu. Tiesa, kol kas tokie robotai itin brangūs ir, deja, pažeidžiami sudėtingomis, dinamiškomis situacijomis. Tačiau technologijos itin sparčiai tobulėja, todėl tai tik labai laikinas trūkumas. Freepik nuotr.
Trakų rajone nepaprastai vaizdingoje 11 hektarų teritorijoje, ežerų ir miškų apsuptyje, plytintis kurortinis kompleksas „Esperanza Lake Resort“ atsinaujino ir prasiplėtė. Naujojo dizaino įkvėpimo šaltiniu tapo originali konstrukcija iš šimtamečių Kanados kedro rąstų. Šios medienos sodri tekstūra, natūraliai žavus senėjimo procesas ir šiltas skulptūriškumas paskatino įsišaknyti santūriose žemės spalvose ir užlieti erdves tylia prabanga.
Esperanza Lake Resort archyvo nuotr.
„Kuriant „Esperanza Lake Resort“ kurorto dizainą vadovautasi japonų filosofijos vabisabio (wabi-sabi) principais – priimti netobulumą, paprastumą ir tylų gamtos grožį. Gamta čia yra pagrindinis akcentas, o dizainas – tik priedas. Kiekvienas sprendimas, nuo originalios kedro medienos konstrukcijos išsaugojimo iki vabisabio estetikos kūrimo, priimtas puoselėjant vieną ir tą patį tikslą: suteikti lankytojams galimybę mėgautis ramybe ir tiesiog buvimu tylioje prabangoje. Užuot primetus kraštovaizdžiui modernią viziją,
atmosferą patikėta formuoti miškui, ežerui ir pastato istorijai. Mums buvo svarbu ne priblokšti svečią, o suteikti jam prieglobstį. „Esperanza Lake Resort“ – vieta, kur svečiai gali sulėtinti tempą, vėl susilieti su gamta ir atrasti paprastumą“, – sako „Esperanza Lake Resort“ vadovė Sima Giržadaitė.
Visas komplekso dizainas – natūralių, santūrių spalvų, derančių prie aplinkinių miškų ir ežero. Pagrindinės medžiagos – kedro ir natūrali ąžuolo mediena, akmuo, molis ir linas. Svarbiausias tokio pasirinkimo motyvas – tekstūra, taktilinės savybės ir dėvėjimosi grožis.
Prie interjero sprendinių įgyvendinimo prisidėjo daug Lietuvos ir užsienio gamintojų. Ąžuolinius baldus –lovas, spintas, restorano „Olea“ stalus – pagal užsakymą gamino Lietuvos ir Ukrainos meistrai. Stalai ir kėdės kambariuose atgabenti iš Italijos ir Jungtinės Karalystės. Individualiai atrinkti ir importuoti baldai bei dekoracijos iš Balio – vazos, fojė medinės kėdės ir stalai.
Didžiausias iššūkis renovacijos metu, pasak direktorės, buvo išsaugoti originalų pastato kedro rąstų fasadą – pagrindinį kurorto identiteto bruožą. Reikėjo itin atsargiai šiuos šimtamečius rąstus integruoti į rafinuotesnį, minimalistinį dizainą. Užuot dengusi ar keitusi rąstus, renovacijos komanda išryškino jų natūralius netobulumus, paliko fasadą autentišką ir matomą, tuo pat metu subtiliai sluoksniuodama naujas medžiagas ir tekstūras. Šios skrupulingos nauja ir sena pusiausvyros paieškos pareikalavo ir architektūrinio tikslumo, ir kūrybinio santūrumo.
Atnaujintam kompleksui pasirinkta pažangi ŠVOK sistema
Viešbutis pastatytas ypač gražioje vietoje, gamtos apsuptyje, todėl jį atnaujinant prioritetas buvo teikiamas aukščiausius kokybės ir tvarumo standartus atitinkančiai įrangai, kuri diktuoja rinkos tendencijas ir yra laiko patikrinta.
Šiame objekte projekto užsakovas įrangos tiekimą patikėjo įmonei UAB „Airwave Lietuva“ – oficialiam japonų gamintojo DAIKIN atstovui Baltijos šalyse. Objekte sumontuota DAIKIN 3-vamzdė freoninė VRV tipo sistema.
DAIKIN 3-vamzdė VRV sistema gali tuo pat metu užtikrinti tiek šildymo, tiek šaldymo poreikius skirtingose patalpose. Šiame projekte tai ypač aktualu, nes fasadas orientuotas į visas pasaulio kryptis. VRV sistemai veikiant vėsinimo režimu, perteklinė šiluma nėra išmetama tiesiogiai į lauką – panaudojama patalpoms, kurioms reikia šildymo.
Gamintojas DAIKIN – VRV sistemų kūrimo inovatorius. Jis pirmasis pa-
saulio rinkai pristatė išorinius blokus, naudojančius perdirbtą freoną. Šie gaminiai žymimi DAIKIN LOOP logotipu, patvirtinančiu, kad sistema pripildyta sertifikuoto ir pakartotinai naudojamo šaltnešio. ,,Pastatas yra unikalios gamtos prieglobstyje, todėl jo renovacija buvo didelis iššūkis. Šiuolaikinę įrangą sudėtinga integruoti į esamas patalpas. Saugant pastato konstrukcijas ir unikalų stilių, įrenginiai buvo specialiai projektuojami taip, kad būtų praktiškai nematomi. Vėsinimo įrenginiai dalyje patalpų yra paslėpti sienų bei lubų konstrukcijose. Projekto užsakovas akcentavo, kad vidiniai VRV sistemų įrenginiai neturėtų būti matomi viešbučio svečiams“, – pasakoja Elvis Laurinavičius, „Airwave Lietuva“ projektų skyriaus vadovas. UAB „Airwave Lietuva“ – puikiai žinomas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų tiekėjas Baltijos šalyse. Bendrovė jau 25 metus padeda palaikyti reikiamą patalpų mikroklimatą atstovaujamų garsių gamintojų įrenginiais. Įmonės asortimente – ne tik VRV šaldymo siste-
mos, bet ir kita ŠVOK įranga komfortiškai aplinkai sukurti bei palaikyti: šilumos siurbliai, vandeninės šaldymo sistemos, vėdinimo agregatai, buitiniai ir pramoniniai oro kondicionieriai, sausintuvai ir drėkintuvai, taip pat pagrindinės montavimo medžiagos bei aksesuarai. „Airwave“ – pasaulines tendencijas diktuojančių prekių ženklų, tarp jų DAIKIN, „SolarEdge“, „Midea“, „Flexit“, „Clivet“, oficialus atstovas Baltijos šalyse.
Buvo svarbu visame komplekse sumontuoti komfortą užtikrinančias tinkamas patalpų šildymo, vėdinimo oro kondicionavimo (ŠVOK), vandentiekio ir nuotekų (VN) tinklų sistemas. „Čia daug skirtingos paskirties patalpų: SPA, restoranas, pokylių, konferencijų, sporto salės, svečių kambariai, todėl oro vėdinimo sistemos –skirtingos, išskaidytos pagal poreikį. Be to, įgyvendinome nemažai specifinių ŠVOK reikalavimų“, – apie projektą pasakoja įmonės „Insima“ direktorius Irmantas Broga, kurio vadovaujama komanda buvo atsakinga už ŠVOK ir VN montavimo darbus. Visose patalpose buvo svarbu išsaugoti patalpų aukštį, tad „Insima“ darbuotojai stengėsi kuo kompaktiškiau sumontuoti vamzdynus tarplubyje. Užsakovas pageidavo, kad kai kuriose patalpose nebūtų matyti ŠVOK įrangos, todėl orui vėsinti buvo montuojami kanaliniai kondicionieriai. Vietomis, kur ortakiai matomi, jie turėjo atrodyti nepriekaištingai, pabrėžti modernaus stiliaus patalpų interjerą. Inžinerines sistemas teko integruoti į interjerą taip, kad jos būtų be priekaištų tiek funkciniu, tiek estetiniu aspektais. Dirbti komandai teko atidžiai, nedideliais plotais.
„Iššūkių netrūko, – pripažįsta I. Broga, vertindamas darbų eigą. –Privalėjome prisitaikyti prie rekonstrukcijos ypatumų ir numatyti geriausius sprendinius rekonstruojamose ar remontuojamose patalpose. Vėdinimo ir vėsinimo įrangai turėjome rasti vietas, kuriose ji neužgožtų erdvės ir interjero sumanymų.“
11 metų gyvuojanti „Insima“ visus iššūkius suvaldė, nes profesionalumas ir kantrybė yra stiprioji įmonės pusė. „Insima“ teikia kokybiškas ŠVOK ir VN sistemų montavimo bei remonto darbų paslaugas. Pagrindinis įmonės privalumas – gebėjimas išgirsti užsakovus, greitai ir operatyviai reaguoti į rinkos pasikeitimus pasiūlant optimizuotus ŠVOK sprendinius.
Visame „Esperanza Lake Resort“ komplekse, tiek senosiose, tiek naujosiose erdvėse, elektros instaliaciją, silpnąsias sroves, interneto tinklą, vaizdo stebėjimo ir garso sistemas, gaisro signalizaciją įrengė arba iš pagrindų atnaujino ir vidaus bei lauko apšvietimo sprendinius įgyvendino UAB „RP Engineering“.
„Mūsų įmonė veiklą plėtoja aštuntus metus, tačiau kiekvienas esame sukaupę nemažai individualios profesinės patirties. Mus labai domina nau-
jovės, siekiame perprasti kuo daugiau naujų sistemų, nuolat tobulėti. Užsakytus darbus atliekame tvarkingai, kokybiškai ir laiku. Esame labai patikimi, visada laikomės sutartų terminų. Jei susiklosto sudėtingesnė situacija, turime pasiruošusių mums į pagalbą atskubėti partnerių“, – sako įmonės direktorius Romanas Petrovas.
Iš modernių sprendinių šiame objekte direktorius pirmiausia pamini JUNG KNX išmaniąją namų sistemą. „RP Engineering“ viešbučio bendrosiose patalpose ją įrengė, o suprogramavo atestuota JUNG sistemas diegianti įmonė. Taip buvo užtikrintas maksimalus komfortas: automatiškai yra valdomas ne tik apšvietimas, bet ir visos puikų mikroklimatą palaikančios sistemos.
„Esperanza Lake Resort“ komplekse – viešbučio ir centrinio korpuso bendrosiose erdvėse, SPA zonoje, visų restoranų patalpose, konferencijų salėje ir kt. – buvo įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Baigiama įrengti ir lauko vaizdo stebėjimo sistema visoje 11 ha komplekso teritorijoje.
„Esperanza Lake Resort“ pastatai mediniai, tad sprendinius nebuvo taip paprasta integruoti kaip, pavyzdžiui, į blokelių ar mūro konstrukcijas. Reikėjo gerai apmąstyti, kaip išvedžioti komunikacijas, išdėlioti įrenginius, kad aplinkoje, kurioje dominuoja palyginti degi medžiaga, būtų užtikrintas šimtaprocentis saugumas be interjero estetikos nuostolių“, – vieną iš didžiausių iššūkių įvardija R. Petrovas.
Jis džiaugiasi, kad atlikus visus darbus „Esperanza Like Resort“ įgijo modernaus komplekso veidą: „Visos senos sistemos buvo pakeistos naujomis, šiuolaikinėmis. Pavyko įgyvendinti visus užsakovų norus ir vizijas, tarp jų ir apšvietimo.“
Viskas valdoma. Elegantiškai, tvariai ir saugiai
„Esperanza Lake Resort“ viešbučio bendrosiose patalpose įdiegta preciziška kokybe ir atsakingumu pasaulyje garsėjančio vokiečių gamintojo JUNG KNX išmaniųjų namų sistema. Diegimo dalis yra labai svarbi, tokius darbus gali atlikti tik atitinkamus mokymus baigę ir tai liudijančius sertifikatus įgiję profesionalai. „Esperanza Lake Resort“ šis atsakingas procesas buvo patikėtas įmonei „Išmanūs sprendimai“.
„KNX Secure“ jau daugiau kaip 30 metų užtikrina saugumą išmaniuosiuose pastatuose. Naudojant šią sistemą, užkertamas kelias manipuliacijoms duomenimis ir jų nutekinimui. KNX sistemoje įdiegta dvejopa apsauga – šifravimas ir autentiškumo patvirtinimas, todėl apsauga nuo neteisėtos prieigos garantuojama net viešosiose zonose ir perduodami duomenys yra visiškai saugūs. „KNX Secure“ apsaugo nuo tokių atakų kaip įrašymas, pakartotinis atkūrimas ir kt.
JUNG siūlomas produktų, turinčių „KNX Secure“ sertifikatą, asortimentas bene didžiausias rinkoje. Ir tuose produktuose saugumas nėra tik papildoma funkcija – tai esminis standartas. JUNG protingų namų sistemos patikimai apsaugotos nuo neteisėto prisijungimo ir nepageidaujamo nuotolinio valdymo. Taigi šiais kiberneti-
nių atakų laikais yra svarbios ne tik biurams ar ligoninėms, bet ir kiekvienam, kuris nori gyventi tikrai komfortiškuose ir saugiuose namuose.
Įdiegus JUNG KNX sistemą, automatizuojami kasdieniai procesai, taupoma elektros energija. Pavyzdžiui, judesio jutikliai, užfiksavę judėjimą koridoriumi, įjungia pritemdytą LED apšvietimą keliui parodyti, o nustatę, kad svetainėje atidarytas langas, siunčia vykdikliams signalą sumažinti šildymą. JUNG KNX į vieną ekosistemą sujungia įvairias kitas sistemas – apšvietimo, šildymo, vėdinimo, apsaugos ir t. t. Ši ekosistema valdoma centralizuotai. Susiejus tarpusavyje skirtingas technologijas, paprastesnis tampa pastatų valdymas ir priežiūra, ženkliai padidėja pastato energinis efektyvumas.
Svarbu paminėti, kad JUNG KNX išmaniųjų namų sistema suteikia galimybę valdyti ne tik visą sistemą – visus automatizuotus įrenginius – bendrai, bet ir kiekvieną iš jų atskirai. Pavyzdžiui, konkrečios patalpos valdikliu nustatyti temperatūrą ar apšvietimo intensyvumą. Visi sistemos elementai sujungiami į vieną tinklą per JUNG KNX vietos serverį, o valdomi per programėlę telefone, planšetėje, sienoje integruotu valdikliu su ekranėliu arba komandomis balsu. Visi JUNG KNX įrenginiai patogiai atnaujinami per programėlę „JUNG ETS Service“.
JUNG KNX įdiegimo procesas yra apgalvotas ir profesionalus, todėl visos technologijos lengvai ir patogiai valdomos. Visi produktai – mygtukų moduliai, judesio jutikliai, patalpų valdikliai – yra modernaus ir estetiško dizaino. Be to, daugelis JUNG KNX jutiklių ir KNX automatinių jungiklių sertifikuoti pagal tarptautinį
standartą „Cradle to Cradle Certified®“ BRONZE lygiu. Tai reiškia, kad visi sertifikuoti JUNG produktai gaminami naudojant atsinaujinančių išteklių energiją, gali būti visiškai perdirbami ir per visą savo gyvavimo ciklą nedaro neigiamo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai. Iš kur kas tvaresnės medžiagos –duroplasto gaminami ir daugiau kaip 55 metų populiarumo neprarandančios Bauhauzo mokyklos įkvėptos garsiosios JUNG serijos LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai. Duroplasto gamybos metu CO2 išskiriama ir vandens suvartojama mažiau nei gaminant termoplastą. Eksploatavimo pabaigoje duroplastą galima perdirbti ir vėl panaudoti, utilizuojamas jis neišskiria toksinių medžiagų, o irdamas nevirsta mikroplastiku.
Vis dėlto pirmiausia serijos LS 990 gaminiai vertinami dėl grakštaus minimalistinio dizaino, pritaikomo bet kokio stiliaus interjere, taip pat suteikiamų funkcinių galimybių: jų siauri dailūs rėmeliai gali būti ir vienviečiai, ir daugiaviečiai, juos galima montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai. Be to, LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai suderinami su
JUNG KNX išmaniųjų namų sistema. Neseniai populiariausio serijos
LS 990 modelio pagrindu buvo sukurta jungiklių kolekcija „Les Couleurs® Le Corbusier“ – ją sudaro net 63 tarpusavyje derančių garsiojo XX a. architekto Le Corbusier sukurtos paletės spalvų gaminiai. Ši kolekcija interjero dizaineriams atvėrė
galybę naujų kūrybinių galimybių įgyvendinant sudėtingiausias architektūrines ir technines idėjas. LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai pasirinkti ir „Esperanza Lake Resort“ restorane „Olea“. Poilsio ir ramybės oazės atmosferą kuriančiame tamsiame žemės tonų interjere labiausiai tiko juodi matiniai gaminiai.
Viešbučio interjere – nė vieno tipinio sprendinio
„Esperanza Lake Resort“ rekonstrukcija pareikalavo daug iššūkių. Jie neaplenkė ir prekių ženklui „IDN Solution“ atstovaujančios įmonės „Interjero vystytojai“. „IDN solution“ direktoriaus Andriaus Ciūnio teigimu, daugiausia kruopštaus darbo ir kūrybos įdėta viešbučio erdvėse ir SPA pastate.
„Vienas iš didžiausių profesinių išbandymų darbuotojams buvo viešbučio kambarių durų gamyba ir montavimas. Aliuminio konstrukcijos vidaus durys su nematoma (paslėpta) stakta privalėjo atitikti specifinius reikalavimus, iš kurių svarbiausias –padengti jas betono dekoru, – apie įgyvendintus neįprastus sprendinius pasakoja A. Ciūnys. – Durų dekoratyvinio betono apdaila turėjo derėti su
tokia pat sienų apdaila, kad suteiktų interjero erdvėms vientisumo. Durų matmenys netipiniai (kai kurių aukštis 2,40 m), o ir jų montavimas, ypač sąlyčio su sienų medžio apdaila vietose, reikalavo preciziško darbo. Skirtingų faktūrų sienų ir durų linijos turėjo idealiai susijungti.“
„IDN Solution“ vadovas didžiuojasi, kad pavyko puikiai įgyvendinti interjere metalo apdailos sprendinius, kuriems reikėjo aukščiausio inžinierių profesionalumo ir išmonės. Viešbučio kambariuose metalo konstrukcijos estetiškai dera su rąstų sienomis, minimalistiniai lauko langų apvadai sukuria tvarkos įspūdį, o kalto metalo apdaila liftų zonose suteikia harmoningo santūrumo.
„Užsakovui buvo itin svarbi apdailos kokybė, tad kiekvienas konstruk-
cijų sujungimo milimetras preciziškai derintas ir tikrintas po kelis kartus, –tęsia pasakojimą apie iššūkius „IDN Solution“ projektų vadovas Aldas Rusteika. – Mūsų komanda suprojektavo ir pagamino daug sudėtingų interjero detalių, kurios užpildo erdvę ir ją vienija.“
Viešbučio laukiamojo zonai pagaminta plastiškų formų lentynėlių su apšvietimu ir be jo, 3D plokštės staliukai. Prie viešbučio kambarių suprojektuoti ir pagaminti originalūs vazonai iš rūdinto ir nerūdijančiojo plieno derinio.
„Vienas iš efektingiausių sprendinių – pagal interjero dizainerių sumanymą viešbučio koridoriuose ir kambariuose sumontuoti didžiuliai veidrodžiai lenktomis kraštinėmis, netipinių formų, asimetriški, – apie originalius sprendimus pasakoja A. Rusteika ir priduria, kad „IDN Solution“ save reprezentuoja ne tik efektingais darbais, bet ir kruopščiu techniniu darbu: – Atrodytų, nesudėtinga užduotis – sumontuoti viešbučio baldus, tačiau „Esperanza Lake Resort“ ji pareikalavo daug pastangų. Baldai turėjo pavyzdingai priglusti prie skirtingų sienų faktūrų, įskaitant medžio rąstus, kurių išlinkęs paviršius itin nepalankus preciziškiems sujungimams. Nepaisant iššūkių, mums pavyko visas užduotis puikiai įgyvendinti.“
Daug svarbių užsakymų sutelkta vienose rankose
Daug svarbių interjero sprendinių įgyvendinti patikėta ir 32 metus durų bei kitų meninių interjero elementų gamybos srityje besispecializuojančiai UAB „Stradivarijai“ –„Aigipto durys“.
„Esame nedideli, paslankūs, paslaugūs. Siekiame kokybės, gerbiame klientą, su niekuo nekonkuruojame, tiesiog gaminame tai, kas teikia džiaugsmą mums ir klientams“, – sako įmonės vadovas Gintaras Tamelis.
„Esperanza Lake Resort“ erdvėms įmonės meistrai, vadovaudamiesi užsakovo nurodytomis gaminių
savybėmis, pagamino visą virtinę naujų ir restauravo dalį senų interjero elementų. Vidaus duris įtinkuojamomis nematomomis ir beapvadinėmis staktomis. Masyvo duris medinėmis staktomis. Faneruotus skydus ir duris jų sienoje. Į nišas integruotus faneruotus baldus. Baldus iš sendintos medienos. Metalines baldines konstrukcijas ir stalus iš masyvo restorane. Recepcijos baldą. Baro baldą konferencijų salėje, drabužių spintas. Faneruotus baldus masažiniuose kabinetuose. Lubinius ažūrinius skydus iš neapipjautos ąžuolo lentos. Suoliukus iš amerikietiško ąžuolo baseino patalpoje. Pagrindi-
nio įėjimo ąžuolinių dilių laiptus su metaline konstrukcija. Taip pat restauravo senas duris ir termodrebulės mediena bei eukaliptu faneruotais skydais apdengė statybines metalines konstrukcijas. Visi šie gaminiai bei įgyvendinti sprendiniai harmoningai įsilieja į interjerą, daro įspūdį komplekso svečiams ir liudija didelį „Aigipto durų“ komandos meistriškumą bei profesionalumą.
Buvusi uždara
teritorija Vilniaus
širdyje, Vasario 16-osios gatvėje, atsikratė visų užtvarų ir miesto panoramoje sušvitusi atgaivinta praėjusių epochų architektūra, grakščiais moderniais pastatais pradeda naują, smagaus šurmulio kupiną, gyvenimą.
OBJEKTAS: Šv. Jokūbo kvartalas, Vasario 16-osios g. 1, Vilnius
PLĖTOTOJAS: UAB „Orkela“
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Naresta“
KVARTALO ARCHITEKTAI: „DO architects“, vadovaujanti architektė Gilma Teodora Gylytė
ISTORINIŲ PASTATŲ PAVELDO PRIEŽIŪRA: studija „Archinova“, Aušra Gvildienė, Aleksandras Gvildys, a. a. Antanas Gvildys
ŠiMC INTERJERO ARCHITEKTĖS: „ArchDesign“, Akiko Tutlys, Jūratė Norkutė, Miglė Šalnaitė, Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, Vida Miškūnaitė-Jarošienė
„Šv. Jokūbo kvartalas plėtojamas vienoje istoriškai vertingiausių Vilniaus vietų – greta Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei vienuolyno, šalia Lukiškių aikštės. Istorinė aplinka ir unikali architektūra tapo esminiu įkvėpimu projekto vizijai – sukurti šiuolaikišką, darniai į naujamiesčio kontekstą įsiliejantį kvartalą, kuriame derėtų moderni pastatų kokybė, komercinė infrastruktūra ir išsaugotas kultūros paveldas. Pagrindine kvartalo ašimi išliko bažnyčia, o šalia esantis kompleksas tarsi griežia antruoju smuiku, harmoningai įsiliedamas į kvartalo architektūrą, papildydamas A. Goštauto gatvės ir Neries išklotinę. Taip pat norėjome priartinti kompleksą prie upės, sukurti naujus pėsčiųjų ryšius, atverti visuomenei tai, kas šimtus metų buvo uždaryta“, – sako Šv. Jokūbo kvartalą plėtojančios UAB „Orkela“ vadovė Anastasija Pocienė.
UAB „Orkela“ priklauso fondui „Lords LB Special Fund IV“, kurį valdo įmonė „Lords LB Asset Management“ – Lietuvos banko licencijuota investicijų valdymo bendrovė, nuo 2008 m. teikianti paslaugas instituciniams ir privatiems investuotojams.
„Lords LB Asset Management“ iš viso valdo 20 kolektyvinio investavimo subjektų, visa jų valdomo turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. siekė 1,331 mlrd. eurų.
Galima skirti kelias plėtojamo Šv. Jokūbo kvartalo dalis: Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu, viešbučio pastatai su vidiniu kiemeliu ir Šiuolaikinės mokyklos centro (ŠiMC) pastatai su viešu sodu.
A. Pocienės teigimu, didžiausi projekto iššūkiai buvo susiję su paveldo apsauga ir architektūriniais sprendiniais. Reikėjo rasti naujos statybos
poreikių ir istorinių pastatų rekonstrukcijos balansą, išlaikyti architektūrinį vientisumą ir suderinti sprendinius su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais. Taip pat buvo sudėtinga pritaikyti modernias technologijas ir inžinerinius sprendimus taip, kad jie neiškraipytų autentiško kvartalo charakterio.
„Siekėme sukurti daugiafunkcę erdvę, kurioje derėtų miesto istorija, šiuolaikinė architektūra, miestiečių gyvenimas ir modernios paslaugos. Pagrindiniai projekto lūkesčiai – girdėti vaikų klegesį mokyklos kieme, pritraukti miesto svečius į aukštos klasės viešbutį su restoranais, konferencijų erdvėmis, matyti miestiečius, leidžiančius laiką kvartalo teritorijoje, sukurti patrauklią alternatyvią susibūrimo vietą“, – dalijasi A. Pocienė kvartalo vizija, kurią kūrė ir įgyvendino net kelios architektų komandos, didelis būrys profesionalių Lietuvos statybos įmonių.
Viena iš tokių įmonių – „Almeca“. Patyrusi komanda sumontavo naujų Šv. Jokūbo kvartalo pastatų aliuminio ir stiklo fasadus bei įgyvendino sudėtingus netipinius stiklinių stogų sprendinius.
Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu nuo XVIII a. pradžios buvo vientisas kompleksas kartu su pirmąja Vilniaus pasaulietine ligonine, tačiau sovietmečiu įvyko milžiniškas pokytis – kvartalas buvo pastatais atskirtas nuo miestiečių akių ir viešo gyvenimo. Po kelių bandymų kvartalą atgaivinti, 2019 m., tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjo stu-
dija „DO Architects“, pasiūliusi tęsti urbanistinę kvartalo tradiciją – formuoti vientisą, gyvastingą erdvę. „Norėjome sukurti atvirą kvartalą, kurio šiuolaikinė nuosaiki architektūra neužgožtų epicentre stovinčios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Kvartalo įvairovę kuria istoriniai ir šiuolaikiniai pastatai. Taip pat atkurtas gyvas gatvių perimetras, kiemas atvertas miestiečiams“, – apie pagrindinę Šv. Jokūbo kvartalo idėją pasakoja vadovaujanti architektė ir „DO architects“ bendrakūrė Gilma Teodora Gylytė.
Pasak pašnekovės, kol nebuvo nutiesta A. Goštauto gatvė, Šv. Jokūbo kvartalo teritorija turėjo nuostabų ryšį su Neries upe. Norint atkurti prarastą ryšį, atkasta į žemę panirusi akmeninė pastato siena. Rūsys paverstas pirmuoju aukštu. Akmeninėse sienose, naudojant deimantinį siūlą, išpjautos angos, žvelgiančios į upę, modernia pjovimo technika sienoms suteiktas unikalus teraco raštas.
G. T. Gylytė kartu su komanda prie kvartalo projekto dirbo septynerius metus, per tą laiką būta daugybė bandymų rasti pastatams tinkamą funkcinį variantą. Iššūkių pareikalavo ir visų institucijų interesų derinimas. Architektams diskutuojant su Kultūros paveldo departamentu ir ieškant geriausių sprendinių, kvartalui pavyko suformuoti ne tik gatvės lygį, bet ir įrengti mansardas pastatų palėpėse, grąžinant joms pirminį aukštį. „Mansardose įrengti švieslangiai tapo pavyzdiniai. Jų gamybai panaudota skarda su integruotomis lamelėmis, kurių raštas pereina į stoglangių plokštumas, o jų stiklas yra stogo spalvos. Toks sprendinys panaudotas ir senuose, ir naujuose kvartalo stoguose. Žiūrint iš išorės, švieslangiai tarsi išnyksta stogų plokštumose, o iš pastato vidaus jie atveria įspūdingus bažnyčios bokštų vaizdus“, – apie vieną iš iššūkių, tapusių laimėjimais, pasakoja G. T. Gylytė. Architektei džiugu, kad pagarbi šiuolaikinė architektūrinė kalba leido suderinti kvartale sena ir nauja. „Ypač džiaugiuosi kvartalo ansamblį papildžiusiu nauju trijų aukštų pastatu, kurio medinė apdaila yra pamiršta žemutinės Naujamiesčio dalies statybinė medžiaga“, – priduria ji. Kvartalo statybos iš architektų komandos pareikalavo ne vieno techninio iššūkio. ŠiMC pastate, 12 metrų
Donaldo Žvybo nuotr.
po žeme, suprojektuota sporto salė. Dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra 2 metrais žemiau upės lygio, o virš požeminės aikštelės zonos įkurdintos inžineriniams įrenginiams skirtos patalpos, dar aukščiau – supiltas gruntas medžiams auginti.
„250 vietų automobilių aikštelė yra vieša, kaip ir nuostabus žaliuojantis kiemas“, – atkreipia dėmesį į suformuotas viešąsias erdves architektė.
„Dviejų architektūros studijų tandemas davė puikių rezultatų“, – sako studijos „Archinova“ architektė Aušra Gvildienė.
Architektės teigimu, „Archinova“ itin prisidėjo prie sklypo tūrinės-erdvinės kompozicijos ir kvartalo erdvių atvėrimo į miestą ir į upę. Vadovaudamasi istoriniais tyrimais ir ikonografine medžiaga, studijos komanda atkūrė buvusių istorinių pastatų eksterjerą bei stogų kompozicijas ir numatė galimybę vidinio kiemo pastate ir prie A. Goštauto gatvės
esančiame pastate įrengti stoglangius, taip sugrąžindami pastatams istorinius siluetus.
„Archinovos“ sprendinių pagrindu atkurtos visų keturių istorinių pastatų vidaus erdvės, restauruotos ne tik detalės, bet ir istorinės angos, laiptai, taip pat numatytos naujų vertikalių ryšių (laiptų ir liftų) vietos istoriniuose pastatuose. Iš esmės istorinės erdvės dabar tokios, kokios buvo XIX a.
Visi keturi kvartalo pastatai sovietmečiu buvo aplipę architektūrą bjaurojančiais priestatais, todėl nevertingi statiniai buvo demontuoti. Vieno aukšto pastate, esančiame kvartalo kiemo viduje, autentiškos planinės struktūros jau nebebuvo išlikusios, todėl buvo pasiūlyta sukurti vientisą aukštą erdvę, kurioje eksponuojamos autentiškos medinės stogo konstrukcijos. Šioje erdvėje suplanuotas ir antresolinis aukštas.
„Archinova“, vadovaudamasi istoriniais tyrimais ir ikonografine medžiaga, nustatė, kad gilūs į A. Goštauto gatvę atsisukusio pastato pamatai gali būti atkasti, o suformavus rūsio zonoje pirmąjį aukštą, jis gali atkurti vizualinį ryšį su upe. Ši idėja
puikiai tiko abiem architektų komandoms. Ji atvėrė galimybę, esant poreikiui, prie naujojo viešbučio centrinio įėjimo privažiuoti autobusams ir taksi. Šis kvartalo funkcinio suplanavimo aspektas ir nulėmė pagrindinio įėjimo į viešbutį dislokaciją.
Iš Vasario 16-osios gatvės praeiviams matomame mūriniame pastate, prie kurio pritvirtinta memorialinė lenta, menanti Nepriklausomybės atgavimo laikus, ir vidiniame kieme esančiame nedideliame name atkurtos vidaus ir išorės durys, istorinio tipo langai su keturiomis varčiomis ir viršlangiais. Šiame pastate taip pat eksponuojamos išsaugotos keramikos plytelių grindys ir teraco laiptai. Pastate ties A. Goštauto ir Vasario 16-osios gatvių sankirta eksponuojama restauruota arba konservuota sienų polichromija bei istoriniai laiptai.
„Projektas didelės apimties, todėl investavome daug dėmesio bei pastangų. Didelių iššūkių projekte nebuvo, nes esame sukaupę didžiulę patirtį kultūros paveldo objektus pritaikant šiuolaikiniam gyvenimui“, –sako A. Gvildienė.
pasirinkimą lėmė poliai
Naujų Šv. Jokūbo kvartalo pastatų hidroizoliacijos sprendimai buvo patikėti UAB „Mosas“. Patyrusi statybos inžinierių komanda jau beveik 19 metų padeda rangovams, užsakovams ir projektuotojams spręsti klausimus, susijusius su antžeminių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacija, jos remontu, gruntų sutankinimu bei stabilizavimu. UAB „Mosas“ taip pat tiekia inovatyvias ir ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir konsultuoja įmones, montuojančias objektuose jos gaminius.
„Šiame objekte, žemiausioje pastatų dalyje, maždaug 9 m gylyje nuo pirmojo aukšto grindų, buvo numatytos jėgos grindys ant grunto. Po jomis buvo įrengta daugybė tempiamų polių grindims iš apačios veikiančiam vandens slėgiui kontroliuoti, todėl hidroizoliaciją reikėjo daugybėje vietų prakirsti ir pradurti, o tada aptaisyti. Buvo pasirinkta bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ su pagalbinėmis medžiagomis, nes būtent tokią sistemą naudojant galima lengvai aptaisyti vamzdžius, kolonas ir kitus elementus, kertančius hidroizoliacijos sluoksnį“, – pasakoja inžinierius Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.
Bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ – viena iš žaliausių hidroizoliacinių membranų. Tai patvirtina EPD (produkto poveikio aplinkai deklaracija), kuri, beje, reikalinga rengiant pastatą LEED ir BREEAM įvertinimams. Už tokios kokybės kaip „Voltex®“ medžiagų naudojimą skiriama papildomų taškų. Kitas didelis
pranašumas – ši hidroizoliacija gali būti įrengiama ištisus metus ir net ant šlapio betono.
Kartu su bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ šįkart naudota ir betono konstrukcijų hidroizoliacinė bei apsauginė sistema „PC® Cristal Concentrate“, veikianti vidinio kristalizavimo būdu. Šio proceso pagrindas – specialūs cheminiai elementai, cementas ir smėlis. „PC® Cristal Concentrate“ giliai įsiskverbia į betono poras, kapiliarus bei plyšius ir suformuoja kristalus, kurie užtveria kelią besiskverbiančiam vandeniui. Betono kristalizavimo reakcija vyksta nepriklausomai nuo vandens slėgio, veikiančio apdorojamą paviršių. Tačiau kai vandens nėra, cheminiai elementai „miega“. Jie pabunda tik atsiradus kontaktui su vandeniu. Reakcija vyksta ir kristalai gilyn skverbiasi, kol kristalizavimo procese sudalyvauja visos aktyvios „PC® Cristal Concen-
trate“ sudedamosios dalys.
Taip pat buvo naudojamas itin brinkstantis natrio bentonito ir butilo gumos pagrindo sandariklis
BENTOSEAL, skirtas įvairiems paviršiaus paruošimo darbams ir paviršiui aplink angas, kitoms sudėtingoms vietoms sandarinti.
Sienų technologinėms siūlėms naudotos sandarinimo juostos CONTAFLEXACTIV ACF 100, taip pat trūkius inicijuojančios juostos CONTAFLEXACTIV CV 80. Deformacinės siūlės įrengtos naudojant juostas PVC WATERSTOP DA240. Kad būtų užtikrintas bendras darbas konstrukcijoje, jos su CONTAFLEXACTIV juostomis sujungtos plokštelėmis ir suveržtos varžtais.
Klojinių suveržimo templių skylėms hidroizoliuoti naudota RSA sistema, kurią sudaro klojinių templių sandarinimo PVC vamzdeliai su brinkstančiu kamščiu. Aplink juos apvyniota bentonitinio molio juosta sandarina betono ir vamzdelio sandūrą. Brinkstantis guminis kamštukas užsandarina vamzdelio vidų. Ant varžto užmautas sienos storį atitinkančio ilgio PVC vamzdelis su sandarikliu neleidžia prasiskverbti vandeniui iš lauko į vidų pastato eksploatavimo metu.
„Skirtingiems rangovams panaudojus įmonės MOSAS tiekiamą hidroizoliacinę sistemą, apie vandens pavojų tame objekte visi pamiršo. Esame dėkingi užsakovui ir visiems prisidėjusiems už dar kartą parodytą pasitikėjimą mūsų įmonės teikiamais sprendimais“, – sako V. Tamošaitis.
Istoriniam kvartalui pritaikytos modernios vandentiekio sistemos
Inžinerinių sistemų įrengimo ekspertai „Vartolita“ Šv. Jokūbo kvartale suprojektavo ir įrengė vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas. Tai jau ne pirmasis sėkmingai įgyvendintas įmonės projektas Vilniaus senamiestyje, kuriame svarbu atsižvelgti į specialiąsias sąlygas, taikomas paveldo objektams. Įmonė, beje, yra puikiai atlikusi darbų ir tokių pat reikalavimų saistomame Klaipėdos senamiestyje.
„Istorinis Šv. Jokūbo kvartalo pastatas stovi labai arti upės. Tai sunkino šiuolaikinių vandentiekio inžinerinių sistemų diegimą. Be to, užsakovas pateikė ypatingų reikalavimų, keliamų tarptautiniams viešbučiams, nuo aukščiausio lygio vandens ir nuotekų filtravimo sistemų, vamzdynų pralaidumų iki sanitarinių prietaisų kokybės. Kultūros paveldo pastatuose teko taikytis prie pastato išdėstymo, kiekvienas naujas įrenginys, kiekviena detalė buvo skrupulingai derinama. Projektas reikalavo ypatingo administracinio dėmesio“, – projekto iššūkius prisimena įmonės „Vartolita“ komercijos direktorius Rokas Požerskas.
Aukščiausia „Vartolitos“ inžinerinių sistemų įrengimo kokybė, išskirtinis dėmesys ir lojalumas klientams užtikrina įmonei ilgametį bendradarbiavimą statant, renovuojant ar
remontuojant objektus. „Vartolita“ įgyvendina įvairios apimties projektus – nuo individualių namų sprendinių iki modernių, techniškai sudėtingų sistemų diegimo dideliuose komerciniuose, pramoniniuose objektuose. Įmonė tiesiogiai bendradarbiauja su įvairių šalių įrangos gamintojais, projektavimo konsultavimo įmonėmis, todėl klientams gali pasiūlyti kokybės ir kainos atžvilgiu patraukliausius sprendimus.
– kaip architektūrinių
Šv. Jokūbo kvartalas yra pavyzdys, kaip skirtingų epochų architektūroje
dera pažangiausios ŠVOK sistemos. Istoriniams ir naujiems pastatams buvo keliami aukšti mikroklimato reikalavimai, o inžineriniai sprendiniai turėjo atitikti galiojančias energines normas. Pastatai yra skirtingos energinės klasės – nuo C iki A+ priklausomai nuo kvartalo pastatų būklės ir įrengtų sistemų.
„Pastatų komplekse patalpų šildymo ir vėsinimo funkcijas atlieka efektyviausi rinkoje šilumos siurbliai „LG Electronics“ (galia 1,5 MW). Sistemos visiškai automatizuotos, todėl vartotojas gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausius parametrus, –apie „MVP Lietuva“ komandos įgyvendintus sprendinius pasakoja jos direktorius Andrius Germanovič. –Kompleksas yra pačiame miesto centre, kur gerai išplėtotas šilumos tiekimas iš miesto centralizuotų šilumos tinklų, todėl viena iš projekto sąlygų buvo panaudoti šią galimybę. Suminė šiluminė galia vien tik pastatams šildyti sudaro apie 2,0 MW.“ Pastatuose suprojektuotos įvairios paskirties patalpos, nuo mokyklos iki viešbučio su skirtingais vėdinimo režimais bei parametrais, todėl jų funkcionalumui palaikyti pastatų komplekse sumontuota trisdešimt oro paruošimo įrenginių. Visi įrenginiai garantuoja šilumos atgavimo procesą, užtikrina efektyviausią veikimą, atitinka A+ klasės pastatų reikalavimus. Projektui pasirinkta gamintojų „Komfovent“ ir „LG Electronics“ aukštos klasės vėdinimo įranga. Bendras visų vėdinimo sistemų našumas – apie 120 tūkst. kub. m šviežio oro per valandą.
Senuosiuose kvartalo pastatuose ŠVOK sistemos buvo projektuoja-
mos atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimus ir galiojančias normas. „Sprendėme, kaip šiuolaikinius inžinerinius tinklus įkomponuoti į esamas konstrukcijas, kuriose tokių komunikacijų niekada nebuvo, – apie komandos darbo iššūkius pasakoja „MVP Lietuva“ projektuotojas Dariuš Logvinski. –Mokyklos pastate pagrindiniai inžineriniai tinklai suprojektuoti pastogėje ir nuleisti naujomis šachtomis žemyn, neliečiant skliautuotų pastato koridorių. Sienose taip pat turėjo būti kuo mažiau technologinių angų, o jų dydžiai – apriboti. Išanalizavę statybinius reglamentus, mokyklos koridoriams vėdinti pasirinkome nestandartinį variantą: į koridorius šviežias oras tiekiamas ne tiesiogiai, o iš klasių. Oro cirkuliaciją užtikrina, taip pat triukšmo sklidimą tarp klasių ir koridorių kontroliuoja sienose įrengtos oro pratekėjimo akustinės grotos.“
Rūsyje įrengtos sporto salės ortakiai palubyje neuždengti, tačiau jų konfigūraciją „MVP Lietuva“ specialistai kruopščiai ir kūrybingai pritaikė prie viso lubų vaizdo – kaip ir pageidavo interjero kūrėjai.
„MVP Lietuva“ atstovų teigimu, objekte apstu netradicinių sprendinių. Siekiant atitikti patalpų interjero koncepciją ir išsaugoti patalpų aukštį, viename iš pastatų vėdinimo sprendiniai paslėpti antresolės perdangoje tarp metalinių konstrukcijų, o oro
kondicionavimo magistraliniai vamzdžiai sumontuoti sienose ir grindyse. Konsultuojantis su architektais ir priešgaisrinės apsaugos specialistais, dūmų šalinimo ir oro šalinimo sprendiniai įkomponuoti tiesiai į stogo konstrukcijas, tad ant pastato stogo nėra jokių technologinių įrenginių.
apgalvotas iki mažiausio spalvos fragmento
Pirmasis Šv. Jokūbo kvartale duris atvėrė garsusis ŠiMC – mokykla be
skambučių ir uniformų, be konkursų ir atrankų. Mokykla, kurioje svarbu susikalbėti ir būti savimi. Kur mokiniai skatinami dalytis savo mintimis, mokinių ir mokytojų santykiai grįsti atvirumu, pokalbiais, dėmesingumu ir tolerantiškumu vienas kitam, bendradarbiavimu. Išsirutuliojęs iš ikimokyklinės studijos ,,Gama“, ŠiMC dabar vienija daugiau kaip 500 mokinių ir per 50 mokytojų, gyvenančių tarsi didelė darni šeima ir mokyklinės kasdienybės pilkumą įveikiančių begale spalvingų, įdomių, nepaprastų projektų. Savaime suprantama, ŠiMC ugdymo esmę turėjo atspindėti ir naujosios jo erdvės.
Šis projektas buvo patikėtas „ArchDesign“ suburtai penkių architekčių komandai. Ji 3100 kv. m ploto ŠiMC interjero projektą nuo idėjos iki techninių brėžinių įgyvendino per stulbinamai trumpą laiką – 6 mėnesius.
„Turint galvoje apimtį ir struktūrą, tai buvo vienas iš greičiausiai mūsų komandos atliktų projektų“, – sako „ArchDesign“ įkūrėja ir vadovė architektė Akiko Tutlys.
„Projekto sėkmę lėmė glaudus komandinis darbas, aiškus pasiskirstymas užduotimis ir bendra beveik 20 metų darbo patirtis“, – pabrėžia architektė Jūratė Norkutė.
ŠiMC interjeras turėjo atitikti nekilnojamojo kultūros paveldo reikalavimus, atviros mokslo įstaigos idėją, funkcionalumo ir saugumo reikalavimus. Interjero idėjas architektėms iš dalies diktavo netradicinis patalpų išdėstymas ir skirtingų
epochų erdvės – nuo šimtmečius menančių pastato skliautų, sienų iš riedulių iki modernių skaidrių architektūrinių inkliuzų.
Architektės Aurelijos Slapikaitės-Jurkonės žodžiais, kuriant interjerą atsižvelgta ir į mokykloje taikomus skirtingus vaikų lavinimo metodus. Pamokos ŠiMC gali vykti netikėčiausiose erdvėse – ne tik klasėje, bet ir koridoriuje ar amfiteatre, dėl to pasirinkti lengvai perstatomi moduliniai baldai. Kiekviename mokyklos aukšte nuotaika kuriama
vis kitomis spalvomis, formomis ir apdaila. Pavyzdžiui, pradinukams skirtas pirmasis aukštas išsiskiria terakotos atspalviais, o mansardiniame aukšte, kur vyksta užsiėmimai vyresniųjų klasių moksleiviams, dominuoja samanų žalumo spalvos. Rūsyje įrengtos įspūdingo dydžio multifunkcinės salės interjero spalvos susitelkia į žaismingą paletę – tapytojo Pieto Mondriano paveikslo fragmentą primenantį sienų raštą. Naujajame mokyklos amfiteatre interjero architektės išplėtojo studi-
jos „DO architects“ pastato atvirumo miestui idėją: suprojektuoti suoliukai, ant kurių sėdėdami mokiniai jaučiasi laiką leidžiantys upės krantinėje. Palubėje sumontuoti debesis primenantys pakabinamų lubų segmentai. Amfiteatro grindų plytelių dangos forma ir antracito pilkos atspalvis kelia asociacijų su lauko trinkelėmis ir tuo pat metu vizualiai praplečia erdvę į lauką. Architekčių idėja kuo sklandžiau sujungti ir praplėsti erdves pratęsiama mokyklos klasėse su stiklinėmis pertvaromis, naikinančiomis ribas tarp kabinetų ir koridorių.
ŠiMC lavinimo programoje labai svarbi muzika, todėl architekčių komandai kilo idėja muzikos garsų bangų dažnius paversti raštu. Pasirinktas mokinių atliekamos roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ fragmentas. Gautas garso bangų dažnis buvo išdidintas ir paverstas grafiniu motyvu, kuris keliauja per visas mokyklos vitrinines pertvaras ir persikelia į palubę vingiuojančių šviestuvų pavidalu.
„Mokykloje atidengta nemažai mūro sienų, kuriose matomos ne tik XVIII ir XIX a. plytos, bet ir pastate po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo naudotos keramzito plytos. Mūsų tikslas – parodyti visus laikotarpius, kuriuos išgyveno šis pastatas, –pasakoja interjero projektą kuravusi architektė A. Tutlys. – Kai kurias sienas vis dėlto reikėjo uždengti, tad po ilgų ieškojimų pasirinkome senovinį sienų tinkavimo būdą. Specialistai atkūrė tinko formulę – šį statybinių kalkių ir smėlio mišinį lietuviai naudojo šimtmečius. Beje, šviesios spalvos tinkas nėra dažytas, atspalvį jam suteikė smėlis.“
Eksponuojamos seno mūro sienos sudaro 280 kv. m, o kalkiniu skiediniu tinkuotų sienų plotas – 910 kv. m. Kryžminiai pastato skliautai restauruoti akcentuojant iškalbingus skirtingų epochų pėdsakus. Pašnekovių teigimu, tinkuotos sienos ir skliautai mažina aidą koridoriuje, todėl čia net galima vesti pamokas. Beje, visas mokyklos patalpų akustikos projektas įgyvendintas remiantis profesionalių akustikos specialistų skaičiavimais. Daug dėmesio skirta šviežio oro tiekimo patalpose sprendiniams.
Cokoliniame mokyklos aukšte, moksleivių drabužinėse, dominuoja riedulių sienos. Praktiniais sumeti-
mais dalis akmeninių sienų uždengta, o dalis restauruota ir žaismingai apšviesta. Netipinės ne tik drabužinės, bet ir mokyklos WC patalpos –keliose iš jų yra erdvūs prieškambariai su veidrodžiais, primenančiais retro stiliaus drabužines. Pro prieškambarių langus matyti Šv. apaštalų
Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Architektės Miglės Šalnaitės žodžiais, mokyklos bendruomenė dar tik jaukinasi patalpas, tačiau jau sulaukta teigiamų atsiliepimų, kad mokyklos erdvės patogios darbui, skatina motyvaciją įvairioms veikloms. Kiekvienas čia jaučiasi šeimininkas.
Visus baldus ŠiMC projektui tiekė
„NARBUTAS Lietuva“ – nuo klasių, mokytojų, administracijos ir valgyklos zonų iki specialių sprendinių muzikos, poilsio ir bendrosioms erdvėms. Baldai buvo parinkti taip, kad atitiktų funkcinius reikalavimus, užtikrintų ergonomiką ir papildytų unikalią mokyklos atmosferą – šviesias, jaukias ir modernias erdves.
„Didžioji dalis baldų yra iš standartinio prekių ženklo NARBUTAS asortimento, tačiau būtent šiam projektui sukurta ir visiškai nestandartinių sprendinių: skirtingų tipų mokinių ir mokytojų spintelės, drabužių kabyklos, terakotinės spintos pradinukų klasėse, ilgas minkštasuolis valgykloje, visa maisto atidavimo zona ir baro tipo stalai su integruotais augalų loveliais, kuriuose vaikai patys augins prieskonines žoleles. Muzikos klasėse pasirūpinta specialia akustika. Taip pat įgyvendinti amfiteatro zonos sprendiniai – erdvėje, iš kurios atsiveria vieni gražiausių vaizdų, įrengtos pakopos. Čia neabejotinai vyks įsimintini ren-
giniai“, – vardija Dovilė Kungienė, „NARBUTAS Lietuva“ projektų vadovė. Ji taip pat mini stalus NOVA U –standartinius biuro baldus, puikiai atitikusius ugdymo aplinkos poreikius dėl savo ergonomikos, kokybės ir universalumo. Siekiant išlaikyti vientisą estetiką, kiekvienam aukštui buvo parinktos šviesios stalviršių apdailos pagal interjero spalvinę gamą. Elektra valdomi reguliuojamo aukščio stalai B-ACTIVE su integruota terakotinės spalvos gobeleno akustine pertvara EASY klasių erdvėse suteikia privatumo ir tuo pat metu yra dekoratyvus akcentas.
Taisyklingą moksleivių laikyseną užtikrina ir erdvių stilistinį vientisumą išlaiko „NARBUTAS Lietuva“ atstovaujamo edukacinių baldų gamybos srityje besispecializuojančio Vokietijos gamintojo VS MÖBEL mokyklinės kėdės, pritaikomos įvairių amžiaus grupių žmonėms. Tokios
pat kėdės išrinktos ir mokytojams. Holuose atvertomis išraiškingomis akmens sienomis puikiai pritapo moduliniai minkštasuoliai „JAZZ Chill Out“, lengvai perstumdomi pagal momentinius vaikų ar mokytojų poreikius.
„Daug dėmesio skyrėme medžiagoms – architekčių vizija buvo įgyvendinta pasitelkus jaukią terakotinę plokštę. Ji atsikartoja įvairiuose balduose visoje mokykloje, suteikdama jiems išskirtinumo ir kartu kurdama dermę su natūraliais interjero tonais bei šiltą emocinį foną“, –sako „NARBUTAS Lietuva“ dizainerė Jovita Šarskė.
Pasak jos, vienas iš iššūkių buvo suderinti kasdienėje ugdymo veikloje intensyviai naudojamų baldų dizainą, ergonomiką, ilgaamžiškumą ir saugumą. Antra vertus, ne mažiau buvo svarbu neišbalansuoti išskirtinės architektūrinės erdvės – užuot
apkrovus, ją papildyti, išlaikant aiškų funkcionalumą ir vizualinį lengvumą.
„NARBUTAS Lietuva“ komandai kūrybingai pritaikyti prekių ženklo NARBUTAS standartinius baldus specifinėms mokyklos funkcijoms pavyko nuosekliai, profesionaliai ir nuoširdžiai bendradarbiaujant su architektėmis ir klientu.
„Tai buvo tikra partnerystė – visos pusės aktyviai dalijosi idėjomis, ieškojo geriausių sprendimų visapusiško pasitikėjimo atmosferoje“, –džiaugiasi suteikta galimybe reikšmingai prisidėti prie išskirtinės ateities kartų ugdymo erdvės kūrimo „NARBUTAS Lietuva“ projektų vadovė D. Kungienė.
OBJEKTAS: prestižinių butų projektas „Bellini“, Žygimantų g. 13, Vilnius
PLĖTOTOJAS: UAB GLAMENTA
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Litruma“
ARCHITEKTAI: UAB „Ambraso architektų biuras“ – Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Justas Jankauskas; projekto vadovas Ramūnas Buitkus
PROJEKTO PLĖTOTOJO ATSTOVAS: RED M
Neries krantinė, Kongresų rūmai, Operos ir baleto teatras, restoranai, kavinės, daugybė kitų pramogų – viskas čia pat, ranka pasiekiama. Visiška pasirinkimo ir judėjimo laisvė. Toks bus gyvenimas Vilniaus istoriniame centre butikiniame projekte „Bellini“ – prestižiniuose butuose, pro kurių langus, balkonus ir nuo stogo terasos atsiveriantys vaizdai skambės visomis Vilniaus natomis.
RED M archyvo vizualizacijos
„Bellini“ yra išties išskirtinėje vietoje. Iš čia atsiveria upės, senamiesčio ir centrinio verslo rajono vaizdai. Tai butikinis projektas – iš viso bus tik 11 butų, visuose bus įdiegta išmaniųjų namų sistema, ant stogo įrengta apželdinta terasa“, – vardija naujojo prabangių būstų projekto sostinės širdyje privalumus Elina Mesengiser-Garber, šio projekto plėtotojui UAB „Glamenta“ būstų rinkoje atstovaujančios UAB RED M direktorė.
Tai pirmasis UAB „Glamenta“, kaip nekilnojamojo turto (NT) plėtotojo, projektas, todėl jam įgyvendinti pasirinkti ypač stiprūs partneriai, pirmiausia generalinis rangovas UAB „Litruma“, „Ambraso architektų biuro“ kūrėjai ir NT rinkodaros bei pardavimų ekspertų komanda – UAB RED M, vien šiuo metu Vilniuje ir Palangoje dirbanti prie daugiau kaip 20 didelio masto NT projektų.
Projektas plėtojamas Vilniaus senamiestyje – kultūrinio gyvenimo epicentre, greta Operos ir baleto, įvairių dramos teatrų, koncertų salių, galerijų. Ši klasikinės Europos dvasia alsuojanti aplinka įpareigojo suteikti projektui vardą, atspindintį aukštuomenės gyvenimo būdą.
„Bellini“ – ne tik vardas. Tai tarsi simbolinis tiltas į Vidurio Europą, kur tikrą gyvenimo estetiką kuria meno, muzikos ir architektūros dermė. Ne visi mokame italų kalbą, tačiau žodis „Bellini“ skamba pažįstamai: jo šaknis „bell“ reiškia „gražus“, o „-ini“ yra mažybinė priesaga, tad išeitų „maži gražuoliai“ – kaip tik tokie ir yra šie 11 išskirtinių butų butikiniai namai. Pavadinimas taip pat kelia asociacijų su garsiomis pavardėmis: Vincenzo Bellini – italų kompozitorius, Giovanni Bellini –renesanso tapybos meistras. Nepa-
mirškime ir elegantiško kokteilio „Bellini“ – niekada iš mados neišeinančios klasikos“, – apie pavadinimo daugiaprasmiškumą kalba E. Mesengiser-Garber.
Statybų projekto vadovė Monika Dubonytė-Tubė, paklausta apie didžiausius projekto iššūkius, pirmiausia pabrėžia, kad jis įgyvendinamas stengiantis netrikdyti senamiesčio gyvenimo ritmo. Ji mini labai ilgai trukusius archeologinius kasinėjimus ir ypatingus konstrukcinius sprendinius – įgaubtą stogą, taip pat ir gamybos, ir montavimo aspektais sudėtingą fasadą, kurio vidinė ir išorinė apdaila pritaikyta prie kultūrinio ir istorinio miesto konteksto.
M. Dubonytės-Tubės teigimu, šiame objekte naudojamos tik prabangios apdailos medžiagos ir diegiamos pažangiausios būsto technologijos. Visuose butuose yra balkonai, gatvės triukšmą izoliuojantys aukščiausios kokybės langai. Įrengta išmaniųjų namų sistema bus galima valdyti šildymą, kondicionierius, apšvietimą, rekuperaciją ir kitus elementus, saugumą užtikrins įdiegta įeigos kontrolės sistema, o iš visiems gyventojams atviros stogo terasos bus galima gėrėtis nuostabia panorama.
„Bellini“ – tai komfortas ir prestižas, išskirtinumas ir artumas kultūros įvykiams. Tai namai savo gyvenimo dirigentams. Arba tiems, kuriems kaip tik dabar atėjo metas gyventi pagal savo muziką“, – sako M. Dubonytė-Tubė.
Architektūra kaip galvosūkis
Pirmasis sklypo, kuriame dabar plėtojamas prestižinės klasės butų projektas „Bellini“, konkursas buvo paskelbtas Lietuvai atgavus Nepri-
klausomybę. Vėliau, iki 2014 m., sklypo Žygimantų g. 13 užstatymo vizijas kūrė architektės Alinos Samukienės kolektyvas. 2017 m. naujas investuotojas pakvietė „Ambraso architektų biurą“ parengti gatvės užstatymo viziją. Biuro vadovo architekto Audriaus Ambraso žodžiais, santūraus penkiaaukščio pastato projektiniai siūlymai buvo paviešinti ir suderinti. Tačiau kilus šurmuliui dėl gretimame sklype rengiamo projekto ir vertingos senamiesčio panoramos išsaugojimo reikėjo leistis į kompromisus ir Žygimantų g. 13 projekte.
„Pasitarę su investuotoju, nusprendėme ieškoti būdo, kaip vertingoje sostinės panoramoje išsaugoti Katedros varpinės bokštą, – projekto iššūkius prisimena A. Ambrasas. – Pirmiausia kilo mintis suprojektuoti plokščią eksploatuojamą stogą, tačiau to neleidžia Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas – pastatai turi būti šlaitiniais stogais. Pasiūlėme mažesnį pastatą – ši idėja buvo išpeikta, nes visos gatvės išklotinėje namas atrodė varganai. Galiausiai architektūrinį galvosūkį išsprendėme kūrybiškai. Nubrėžėme liniją iš specifinio apžvalgos taško į Katedros varpinę ir tiesiog išpjovėme tūrį taip, kad bokštas įsikomponuotų pastato centre. Pastatas tarsi ėmė šypsotis. Tada dar kartą prisėdome ir struktūrizavome formą, paversdami stogą eksploatuojamu, kartu suformavome jo šlaitus ir suskaidėme fasadą smulkesnėmis kaladėlėmis.“
Projektas buvo patvirtintas, gavo statybos leidimą, ir 2023 m. prasidėjo darbai. A. Ambraso teigimu, šis projektas, pareikalavęs daugybės kūrybinių metamorfozių, labiausiai atspindi jo ir kolegų požiūrį į archi-
tektūrą kaip į galvosūkį. (Beje, praėjusiais metais A. Ambrasas išleido kūrybos albumą tokiu pavadinimu –„Architektūra kaip galvosūkis“.)
Architektų komanda džiaugiasi, kad pavyko preciziškai įgyvendinti fasado apdailos idėją. Pastatas turėjo atrodyti tarsi sudėtas iš kaladėlių, todėl buvo pagamintos fibrobetono plokštės su kampiniais elementais, išlaikančiais tūrio skaidymo geometriją. Kaladėlių įspūdį sustiprino natūralus plokščių atspalvių skirtumas, atsirandantis dėl gamybos technologijos. Vietomis kaladėlės iššoka iš fasado plokštumos ir virsta balkonais, gėlinėmis arba tiesiog fasado tūriniais akcentais. Prie fibrobetono plokščių priderinti langų aliuminio profiliai su natūralios spalvos anodavimu. Pastato laiptinės interjere derinamos natūralios ir kontrastuojančios medžiagos. Konstrukcinis sienų betono paviršius bučarduotas – paverstas rupia dekoratyvia faktūra, kontrastuojančia su balto poliruoto granito grindimis ir šviesiomis lubomis. Lubų plokštumų apdailai naudotos akustinės plokštės, paslėptas apšvietimas paryškina sienų faktūrą ir vizualiai praplečia erdvę. Žalvario porankiai ir durų apvadai suteikia prabangos „Bellini“ laiptinei.
Istorinį miesto sluoksnį saugojo ir betranšėjės technologijos
„Atliekant lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimo darbus istorinėje Žygimantų gatvėje vienu iš pagrindinių iššūkių tapo projekto įgyvendinimo terminai – visas užduotis reikėjo įgyvendinti iki tuomet Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo. Tai reikalavo kruopštaus planavimo ir in-
tensyvaus darbo, nes gatvė yra viena judriausių sostinėje“, – prisimena įtemptą projekto užduočių grafiką specializuotos vandentvarkos įmonės UAB „Tinklita“ direktorius Egidijus Labanauskas.
Kasimo darbų vieta yra istoriškai reikšminga, todėl kiekvienu jų atlikimo etapu procesą stebėjo archeologai ir vertino istorinių sluoksnių svarbą, radinių tikimybę. Tai koregavo grafikus ir darbų atlikimo spartą, tačiau UAB „Tinklita“ sugebėjo ne tik įrengti inžinerinius tinklus, bet ir visiškai atkurti infrastruktūrą per itin trumpą laikotarpį – vos tris savaites.
Įmonė taikė betranšėjį (uždarojo būdo) lauko inžinerinių tinklų montavimo metodą. Pasitelkus specializuotą įrangą, pritaikius kryptinio gręžimo technologiją ir naudojant 630 mm diametro vamzdyną esamas lietaus nuotekų tinklas buvo rekonstruotas išsaugant didžiąją dalį gatvės dangos. Šiuo pažangiu sprendiniu pavyko išsaugoti istorinio senamiesčio grunto sluoksnio autentiškumą, sumažinti paveldosauginių vertybių pažeidimo riziką ir poveikį aplinkai, išvengti statybinių atliekų ir darbų atlikimo terminą sutrumpinti iki minimumo.
„Tai vienas iš pavyzdžių, kaip modernios technologijos gali būti sėkmingai taikomos sudėtingoje, kultūriškai jautrioje aplinkoje“, – šiuolaikiško inžinerinių tinklų montavimo būdo pranašumą pabrėžia E. Labanauskas. Sparčiai auganti inžinerinių tinklų statybos įmonė „Tinklita“ klientams visada siūlo optimalius ir ekonomiškai pagrįstus darbų atlikimo sprendimus. Patyrę įmonės komandos profesionalai net sudėtingiausiuose objektuose geba pritaikyti pažangius ir optimizuotus metodus.
Užtikrintas visada gaivus oras kiekviename bute
Visiems 11 butikinio projekto „Bellini“ butų pasirinkti išskirtiniai „Samsung“ produktai – oro vėsinimo įrenginiai „Samsung WindFreeTM“.
„Išskirtiniam projektui – išskirtinis produktas. „Samsung WindFreeTM“ yra unikali ir patentuota technologija patalpoms vėsinti. Per daugiau kaip 20 tūkst. mikroskylučių tolygiai pučiamas oras maloniai, be šaltų gūsių, palaiko komfortišką temperatūrą kiekvienoje erdvėje. Tokią technologiją galima drąsiai rinktis miegamiesiems ir vaikų kambariams vėsinti. Būtent tylus veikimas ir jokių šalto oro gūsių buvo vieni svarbiausių aspektų šiame projekte“, – pabrėžia Tadas Skiparis, „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų verslo plėtros vadovas.
Jo teigimu, sieniniai oro kondicionieriai „Samsung WindFreeTM“ užtikrina nuostabų mikroklimatą visuose namuose. Naudojant „Samsung“ kintamo šaltnešio srauto (variable refrigerant flow, VRF) kondicionavimo mini sistemas, galimi ilgesni atstumai tarp vidinių ir išorinių įrenginių, todėl lauko blokus ga-
lima įrengti automobilių stovėjimo aikštelėje arba ant stogo.
„Projektui išrinkti standartiniai „Samsung“ įrenginiai, tačiau jų sistemą „Samsung Electronics Baltics“ profesionalai suprojektavo būtent šiam pastatui, todėl ji unikali, atitinkanti visus pastato gyventojų poreikius“, – teigia Margarita Abraitė –„Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK skyriaus vadovė Baltijos šalims.
Pasak M. Abraitės, būtent projektavimas yra viena iš kertinių projektų stadijų, todėl „Samsung Electronics Baltics“ inžinierių ir projektuotojų komanda visada glaudžiai bendradarbiauja su užsakovu, pastato projektuotojais, įrangos montuotojais ir objektą prižiūrėsiančia įmone. Antra vertus, ne mažiau svarbu ir
kaip suprojektuota sistema bus sumontuota.
„Šiame projekte mūsų komanda dirbo su įmonės „Dorteksa“ meistrais. Jie puikiai įveikė pagrindinį kiekvieno projekto iššūkį – užtikrino nepriekaištingą įrangos montavimo kokybę. Džiugu, kai rangovas yra patikimas“, –sako M. Abraitė ir pabrėžia, kad tik bendru sustyguotu darbu išvengiama klaidų ir užtikrinamas sklandus įrangos veikimas.
„Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK skyriaus vadovės Baltijos šalims žodžiais, „Samsung“ yra bene vienintelis oro kondicionavimo sistemų gamintojas, įsteigęs oficialią atstovybę Baltijos šalyse ir taip glaudžiai bendradarbiaujantis su Lietuvos NT rinkos dalyviais.
Kiemelyje – aukštos kokybės grindinio alternatyva
„Bellini“ vidiniam kiemeliui pasirinkti nuo 2008 m. veiklą Baltijos šalyse plėtojančios įmonių grupės „Brikers“ gaminiai. Lietuvoje grupės interesams atstovauja UAB „Brikers LT“.
Įmonės gamyklose sumontuota vokiška profesionalia įranga gaminami aukštos kokybės betono produktai: įvairiausios trinkelės, tarp jų ir taktilinės, bortai ir borteliai, mažosios architektūros elementai, betono blokai, kelio plokštės. Šiuo metu „Brikers“ gaminių formų ir spalvų pasiūla yra didžiausia rinkoje. Ypač
daug dėmesio skiriama paviršiaus apdirbimui.
„Dėl konkurencingų kainų ir lankstaus požiūrio į klientą sėkmingai bendradarbiaujame ir su didelių projektų plėtotojais, architektais, savivaldybėmis, ir su individualiais užsakovais. Mūsų gaminiai plačiai naudojami visoje Lietuvoje – nuo miestų gatvių, parkų, viešųjų erdvių iki pramoninių teritorijų ir privačių sklypų“, – sako Olegas Volkovas, UAB „Brikers LT“ direktorius.
„Bellini“ projektui pasirinktos natūralią vandens infiltraciją skatinančios modernios ir ekologiškos ažū-
rinės trinkelės EKO GARDEN, skirtos žaliosioms zonoms formuoti. Jos puikiai tinka automobilių stovėjimo aikštelėms, įvažiavimams ar takams, kur reikia užtikrinti estetišką vaizdą ir gerą lietaus vandens sugertį.
Kitas sprendinys – klasikinės stačiakampio formos betoninės trinkelės „Prizma 8“, lengvai pritaikomos prie bet kokios erdvės. Tvirtos, ilgaamžės bei atsparios atšiauriam klimatui, tinkamos ir pėsčiųjų, ir transporto judėjimo zonose, jos yra ne tik šiuolaikiška tradicinio grindinio ir dekoratyvinių apvadų alternatyva, bet ir kokybiška terasų, takų, įvažiavimų danga. 200 x 100 x 80 mm trinkelės „Prizma 8“ lengvai klojamos, įvairių spalvų, pritaikomos įvairiausio dydžio ir dizaino projektuose.
Tiesiais ir lenktais „Brikers“ betono borteliais KERBSTONES lengva suformuoti aiškias vejos, gėlynų, takų, terasų ar įvažiavimų ribas, tokiu būdu supaprastinant priežiūrą ir užtikrinant tvarkingą, vientisą vaizdą, taip pat trinkelių apsaugą nuo pažeidimų. Įvairių spalvų, tarp jų ir klasikinės pilkos, borteliai lengvai integruojami į aplinką.
Kai prisikaupia daug šiukšlių ar atliekų, kyla įvairių problemų, ypač po remonto, statybų darbų, kraustantis ar pasiryžus tvarkytis iš pagrindų. Užuot neteisėtai vežus šiukšles į miškus, tokiais atvejais verčiau kreiptis į profesionalus – vezamviska.lt!
Dažniausios žmonių problemos dėl šiukšlių:
atliekos netelpa į buitinius konteinerius;
nėra galimybių išvežti šiukšles patiems – turimas automobilis per mažas, priekaba netalpi, šiukšlės labai sunkios ar užima daug vietos (pavyzdžiui, baldai, plytos, stogo danga);
nežinoma, kur legaliai vežti atliekas, – kokios aikštelės jas priima, kur arčiausia tokia aikštelė;
statybinių atliekų, senų padangų, elektronikos, baldų negalima mesti į paprastus buitinių atliekų konteinerius;
įsivaizduojama, kad išvežimo paslauga labai brangi;
baugina biurokratija – būtinybė atliekas rūšiuoti, deklaruoti, pildyti dokumentus.
vezamviska.lt padeda įveikti visus barjerus. Nuo senų baldų iki statybinių atliekų – išveža viską, ko nebereikia. O tai, ko reikia, išardo, supakuoja ir saugiai pristato į nurodytą vietą!
OBJEKTAS: padelio klubas „Mostai“, Savanorių pr. 178B, Vilnius
PLĖTOTOJAS: UAB „Padelio daržas“
INTERJERO DIZAINERIAI: interjero dizaino studija „Įkurės“, vadovė Kotryna Čerkauskaitė
„Tai daugiau nei sportas ar pramoga –tai bendrystė, kur svarbiausia pergalė yra laikas kartu“, –skelbiama sostinės padelio klubo „Mostai“ interneto svetainėje. Šio projekto plėtotojų puoselėjamą tikslą atspindi ir visi klubo interjero sprendiniai.
„Visi atidaro padelio arenas, o mes nusprendėme puoselėti padelio kultūrą –įkūrėme klubą. Čia vyksta įvairūs bendruomenės renginiai, žmonės turi galimybę prieš sportą ar po jo pavalgyti. Mūsų klubas erdvus, jame gerai veikia internetas, kad žmonės galėtų padirbti tarp žaidimų. Dar mūsų klube visiems prieinama pirtis, kineziterapijos ir masažo studijos, taip pat yra padelio prekių parduotuvė, restoranas, suteikiama galimybė rengti vakarėlius“, – vardija naujojo padelio klubo „Mostai“ privalumus jo direktorius Povilas Verslovas. Naujasis padelio klubas skirtas visų amžiaus grupių žmonėms, tačiau ypač rimtai, pasak direktoriaus, žiūrima į vaikų treniravimą ir auginimą padelio pasaulyje – įkurta Padelio vaikų ir jaunimo akademija kviečia ne tik į kasdienes treniruotes, bet ir į stovyklas.
Padelio klubas „Mostai“ įsikūręs buvusiose Vilniaus baldų fabriko patalpose. P. Verslovo teigimu, jos idealiai tiko padelio kortams.
„Mūsų klube aukščiausios Lietuvoje lubos, o tai labai svarbu padeliui. Idealiai šiam žaidimui tinka ir kolonų, gegnių išdėstymas. Padelis – mus, partnerius, jungianti grandis. Bendromis pastangomis mums pavyko sukurti erdvę, kurioje yra tinkamas apšvietimas, gera ventiliacija, komfortiška temperatūra, aukščiausio lygio padelio kortai su kokybiška, batų nedažančia danga, skamba
maloniai nuteikianti muzika. Čia labai gera būti“, – apibendrina klubo „Mostai“ vadovas ir pasidžiaugia, kad liepos viduryje buvo atidaryti lauko padelio kortai su greta įrengta kavine.
Portalas iš kasdienybės į aktyvų laisvalaikį
„Interjeras atspindi komplekso multifunkcinį pobūdį – nuo sporto iki poilsio veiklų“, – sako Kotryna Čerkauskaitė, padelio klubo „Mostai“ interjerą kūrusios interjero dizaino studijos „Įkurės“ įkūrėja ir vadovė. Erdvės išdėstymą diktavo ir pastato struktūra, ir lankytojų judėjimo logika. Ilgas įėjimo koridorius virto portalu į aktyvią patirtį. Iš čia patenkama į sporto prekių parduotuvę, o tada atsiduriama poilsio ir renginių zonoje. Restoranui vieta sąmoningai išrinkta netoli įėjimo – taip siunčiama žinia, kad klubas atviras ne tik sporto entuziastams. Restorano gale įrengta žaidimų erdvė vaikams.
Padelio kortų išdėstymą diktavo patalpų kolonų ir stogo konstrukcija. Kitos funkcinės zonos – persirengimo kambariai, pirtis, masažo kabinetai, kineziterapijos, apšilimo, trenerių poilsio, administracijos erdvės –išdalytos per patalpų perimetrą. Rezultatas – aiškus, sklandus ir intuityvus zonavimas, atitinkantis ir pastato galimybes, ir naudotojų poreikius.
K. Čerkauskaitės teigimu, interjerą vienija aiški koncepcija – saulėtos atostogų dvasios ir pastato industrinio paveldo dialogas. Studija „Įkurės“ siekė sukurti pabėgimo nuo kasdieny-
bės pojūtį – perkelti klubo lankytojus į padelio ištakas Meksikoje ir Ispanijoje. Norima įspūdžiui sukurti pasitelktas šiltas medžiagiškumas: terakotos tonai, alyvuogių žaluma, pinti elementai, neapdoroto molio ir lino tekstūros.
„Erdvė kviečia ilsėtis, įkvėpti saulės ir atsipalaiduoti. Žinoma, norėjome pagerbti ir pastato istoriją – buvusios baldų gamyklos pramoninę prigimtį atspindi atviri ortakiai, konstrukcinis plienas, plikas betonas ir industrinis apšvietimas. Šis sąmoningas kontrastas suteikia erdvei savitą, daugiasluoksnį charakterį“, – pabrėžia K. Čerkauskaitė.
Užsakovo prioritetas, pasak interjero dizainerės, buvo aiškus ir visiškai pagrįstas: maksimalus funkcionalumas padelio kortų zonose. Kad jokie lubų elementai, nei ortakiai, nei šviestuvai, netrukdytų žaidimui. Taip pat buvo siekiama jaukumo – būtent šis pageidavimas padėjo išgryninti interjero koncepciją.
Padelio kortuose įrengtas specialus techninis apšvietimas. Aplink kortus vengiama tiek natūralių, tiek dirbtinių tiesioginių šviesos šaltinių: stoglangiai pritemdyti plėvelėmis, kiti langai uždengti užuolaidomis, kad šviesos kiekį aikštelėse būtų galima reguliuoti pagal poreikį.
Bendrosiose erdvėse šviesa tampa emocine priemone. Įėjimo zonoje įspūdis portalo iš kasdienybės į aktyvų laisvalaikį kuriamas besikeičiančiu apšvietimu. Pakabinamos „saulės“ – didžiulės šviesos sferos –„šildo“ bendrąsias erdves ir keičia
spalvą pagal paros laiką. Baro zonoje jauki atmosfera kuriama itin šiltu, kone oranžiniu paslėptu apšvietimu. Pasak K. Čerkauskaitės, komplekse gausu paslėptų šviesos šaltinių, pabrėžiančių tiek architektūrą, tiek interjero detales. Na, o industrinio stiliaus šviestuvai liudija patalpų prigimtį.
„Tokio masto industrinio pobūdžio patalpose akustika buvo vienas iš didesnių iššūkių. Nuo pat pradžių dirbome su akustikos specialistu. Visose zonose naudojome garsą sugeriančius sprendimus: užuolaidas, kilimus, minkštus baldus. Priėję išvadą, kad idealios akustikos siekis visoms zonoms būtų techniškai sudėtingas ir gana brangus sprendimas, tikslingai daugiausia dėmesio skyrėme restoranui – čia puikiai į interjero estetiką integruota akustinių lubų sistema, paslėpta dekoratyviniais mediniais tašeliais“, – pasakoja K. Čerkauskaitė.
Interjero dizainerės teigimu, būtent tokie interjerai, kur estetika dera su funkcija, ir yra studijos „Įkurės“ specializacija. Siekdama, kad erdvė ne tik atrodytų, bet ir veiktų tinkamai, komanda kiekvieną projektą pradeda nuo nuodugnios konteksto ir kliento poreikių analizės. „Išsiskiriame gebėjimu kurti nuoseklias erdvines istorijas – nuo medžiagiškumo iki emocinio naratyvo. Labiausiai didžiuojamės savo dėmesingumu kontekstui, detalėms ir gebėjimu paversti idėją potyriais“, –sako K. Čerkauskaitė.
Kortų kokybę užtikrino profesionalai
Išskirtiniame padelio klube kortai, be abejo, turi būti išskirtiniai: aukščiausios kokybės, patikimi ir netipiniai. Todėl visas jų įrengimo procesas – nuo specialios dangos iki atitinkamo apšvietimo išrinkimo bei sumontavimo –buvo patikėtas GRIP (UAB PRS SPORTAS), jau antrą dešimtmetį Baltijos šalyse teikiančiai uždarų bei atvirų teniso ir padelio kortų projektavimo, statybos, įrengimo ir priežiūros paslaugas. Įmonė taip pat yra daugelio pasaulyje gerai žinomų padelio įrangos ir dangos gamintojų, tarp jų „adidas padel“ ir „Mondo“, oficialus atstovas Baltijos šalyje.
Būtent „Mondo“ padėjo įgyvendinti originalų sumanymą „Mostuose“. Užsakovas pageidavo išskirtinės dangos spalvos, tokios nebuvo standartinėje gamintojo paletėje. Tačiau GRIP kreipėsi tiesiai į gamintoją – ir unikali idėja virto realia klubo puošmena.
Spalva – ne vienintelis „Mondo“ dangos pranašumas. Sporto pasaulyje ji plačiai žinoma ir labai vertinama dėl puikaus sukibimo, amortizacijos ir ilgaamžiškumo. Ši danga parenkama pagal konkrečius greičio, kamuoliuko atšokimo, amortizacijos parametrus.
Naujajame padelio klube įmonė GRIP taip pat integravo profesionalų lubinį LED apšvietimą su reguliuojamais varžybų, treniruočių bei renginių scenarijais. Ir, žinoma, įrengė aukščiausios klasės varžybinius kortus „GRIP Superpanoramic“, skirtus profesionaliam žaidimui. Šio tipo kortų galiniai stikliniai segmentai yra be papildomų metalinių konstrukcijų, todėl ir žaidėjams, ir žiūrovams
užtikrinamas išskirtinis matomumas. „Įgyvendinti sprendiniai ir techniniu, ir estetiniu aspektais atitinka aukščiausius šiuolaikinio sporto klubo standartus bei dera prie viso padelio klubo interjero“, – dar vienu sėkmingo bendradarbiavimo rezultatu džiaugiasi GRIP direktorius Darius Banys.
Technologiniame projekte atsižvelgta į subtilius niuansus „Padelio klube sėkmingai plėtoti maitinimo verslą nėra paprasta – žmonės čia atvyksta sportuoti. Pasilikti ilgiau ir pavalgyti turi būti svarios priežastys. Užsukti į „Mostų“ restoraną jų yra su kaupu“, – sako maisto technologė, inžinierė ir įmonės „Jektas“ vadovė Jurgita Viltrakienė, per veiklos dešimtmetį parengusi daugiau kaip 500 technologinių projektų maitinimo paslaugų įstaigoms, tarp jų ir naujajam padelio klubo restoranui. Kaip ir kiekvienai įstaigai, „Mostų“
restoranui technologinį projektą J. Viltrakienė rengė atsižvelgdama į gamybos ir aptarnavimo koncepciją, galiojančius maisto tvarkymo reglamentus, higienos normas, todėl didelių iššūkių nebuvo.
„Restorano šeimininkas aiškiai suformulavo restorano viziją. Maisto tvarkymo patalpoms (be svečių zonos) buvo skirta 130 kv. m, iš jų apie 80 kv. m – gamybos procesų patalpoms, – pasakoja apie projektą J. Viltrakienė. – Likęs plotas turėjo būti padalytas kitoms būtinoms zonoms ir patalpoms suformuoti, kad restoranas būtų funkcionalus ir dinamiškai pritaikomas besikeičiantiems poreikiams, papildomoms veikloms.“
„Jekto“ vadovės teigimu, maitinimo objektų technologinės dalies projektavimas visada glaudžiai susijęs su interjero dizainu ir pageidaujamą koncepciją atitinkančių technologinių įrenginių pasirinkimu. Dažnai projektuojamos atviros, iš dalies arba visiškai matomos gamybos patalpos. Toks sprendimas visada pasiteisina – jis veikia kaip pasitikėjimą stiprinantis ir santykį kuriantis elementas. „Mostų“ atveju virtuvei skirtos patalpos be dienos šviesos, todėl virtuvę ir restorano barą skiriančioje sienoje buvo suformuotas didelis langas. Šitaip palaikomas virtuvės darbuotojų ir svečių ryšys.
„Mano, kaip technologės, darbas projekto kūrimo stadijoje leido tiksliai numatyti inžinerinius poreikius, įvertinti technines ir biurokratines galimybes. Šiame projekte nebuvo jokių techninių limitų – patalpos pramoninės, tad vėdinimo ir elektros galimybės viršijo poreikius“, –sako J. Viltrakienė.
Pastate integruoti išmanūs apšvietimo sprendiniai
Apšvietimo, elektros ir automatikos sričių ekspertai UAB „Asprama“ padelio kortams tiekė suomių gamintojo „Helvar“ apšvietimo valdymo įrangą, taip pat atliko jos konfigūravimo ir sistemos paleidimo darbus. Padelio kortų ir kitų pastato erdvių apšvietimas buvo reguliuojamas bendradarbiaujant su užsakovu ir projekto interjero dizainere.
„Užsakovas norėjo ne tik kokybiško funkcinio apšvietimo, bet ir jaukios aplinkos kitose arenos zonose –per du aukštus suprojektuotose restorano erdvėse, persirengimo kambariuose, taip pat priepirčio zonoje, –apie projektą pasakoja UAB „Asprama“ direktorius Mindaugas Lubys. –Vienas iš svarbių reikalavimų – apšvietimo valdymo integracija su rezervacijų sistema „ActiveZone“. Pavyzdžiui, jei klientas pateikia rezervaciją per sistemą, kortuose šviesa
įsijungia keliomis minutėmis anksčiau, nei pasirodo žaidėjai. Šviesos užgęsta praėjus penkioms minutėms nuo rezervacijos pabaigos. Tokiu būdu mažinamos elektros sąnaudos ir aptarnaujančiam personalui nereikia stebėti, ar kortuose dar yra žai-
dėjų. Sistema gali būti valdoma ir automatiškai, ir rankiniu būdu per baro zonoje esančią planšetę arba programėlę, darbuotojų parsisiųstą į mobiliuosius telefonus.“
Įrengus išmaniąją apšvietimo valdymo sistemą, padelio kortai ne tik taupo elektros energiją. Skirtingose pastato zonose galima sukurti unikalų apšvietimą, o keičiant jo veikimo režimus – išgauti vis kitokius efektus, garantuojančius lankytojams jaukumą ir komforto jausmą. Anot M. Lubio, vienas iš originalesnių apšvietimo sprendinių – vertikalūs LED RGBW šviestuvai, kurie lankytojus, įėjusius pro arenos duris, pasitinka įspūdinga šviesos banga ir palydi tolyn į patalpas. Greta kortų pakabinti keli didžiuliai sferos formos šviestuvai gali imituoti saulės dienos kelią – nuo šiltos ir ramios šviesos ryte iki ryškiai šaltos vidurdienį ir rausvos vakare.
„Didžiausi iššūkiai buvo darbų terminai ir užsakovo sumanymų įgyvendinimas: apšvietimo spalvų pasikeitimai, valdymo būdai, integracija su jau minėtąja rezervacijos sistema, tačiau mūsų komanda su užduotimis puikiai susitvarkė. Mes randame tinkamą sprendimą visoms klientų idėjoms“, –didžiuojasi rezultatu M. Lubys.
„Asprama“ atstovauja žinomai suomių kompanijai „Helvar“, kuri tiekia apšvietimo valdymo sprendimus, skirtus įvairioms erdvėms – nuo nedidelių butų, gyvenamųjų namų iki stambių objektų, kaip verslo ar prekybos centrai, gamybiniai pastatai, sandėliai, sporto arenos. Įmonės „Asprama“ specialistai klientams padeda išsirinkti tinkamus sprendinius skirtingiems projektams, konfigūruoja apšvietimo valdymo sistemą, integruoja ją su kitomis pastato valdymo sistemomis.
Atokvėpio minutės klube – ant ispanų gamintojo baldų Vilniuje įsikūręs ispanų baldų ir dekoro aksesuarų salonas KAVE HOME (UAB „Stella LT“) padelio klubui tiekė minimalistinio dizaino kėdes, fotelius, sofas, staliukus ir suolus.
Salono vadovės Ingos Kliučininkės žodžiais, KAVE HOME žinomas dėl aukštos kokybės gaminių, naudojamų sertifikuotų medžiagų (pavyzdžiui, audinių su OEKO-TEX® STANDARD 100, medienos su FSC sertifikatais), originalaus dizaino, jungiančio unikalias detales, meistriškumo ir tvarumo puoselėjimo. Konkurencingas kainodaros modelis leidžia suderinti estetiką, kokybę ir prieinamumą.
Į miško žalumo minkštus KAVE HOME fotelius „Meghan“, pagamintus iš uosio masyvo karkaso, nugrimzta restorano zonos lankytojai. Norintiems išgerti kavos ar šnektelėti restorane paruošti rudi ir juodi krėslai „Calixta“ – medžio masyvo ir odos derinys. Fotelių „Calixta“ atlošai ir sėdimosios dalys pagaminti iš rankomis pintų odos dirželių. Konstrukcija pagaminta iš tikmedžio, kiekvienas fotelis išsiskiria unikaliais atspalviais ir tekstūromis.
Dirbtinės odos ir audinio sukamosios kėdės „Tissiana“ padėlio poilsio erdvėse ir restorane traukia dėmesį grakščiomis plieninėmis kojelėmis bei išlenktomis sėdimosios dalies linijomis. Santūraus dizaino KAVE HOME suolai puikiai pritaikyti padė-
lio kortams. Skirtingų stilių baldų dermę dailiai iliustruoja gamintojo kėdės, padelio klubo interjere ir eksterjere kuriančios modernią eklektiką ir jaukumą.
Juodos ir riešutmedžio atspalvių kėdės „Nina“ iš tvirtos akacijos medienos su šlifuota apdaila ir pintos virvės sėdimąja dalimi nepriekaištingai dera prie juodos spalvos tikmedžio masyvo krėslų „Sabolla“ ir „Abeli“. Abiejų krėslų rankomis pintų virvių atlošai ir sėdimosios dalys atsparūs UV spinduliams, tad baldai tinka naudoti tiek klubo viduje, tiek lauke. Tarp elegantiškų kėdžių kompozicijų poilsio zonose įsiterpia ir staliukai „Pada“ iš me-
niškai margo dekoratyvinio cemento. „Padelio klubui baldus rinko profesionali dizainerė. Jai pavyko kūrybingai sujungti skirtingus stilius į darnią visumą. Klientus, norinčius savo namų ar biuro erdvėje susikurti neįprastą baldų dermę, kviečiu apsilankyti erdviame KAVE HOME salone Lukšio gatvėje Vilniuje. Visas salono kolektyvas – profesionalios interjero dizainerės. Jos gali klientui patarti, kaip kokybiškais baldais įsirengti erdves. Be to, čia galima apžiūrėti, išmėginti ir išsirinkti baldų audinius. Didelis asortimentas pateikiamas ir stelladesign.lt“, – pabrėžia KAVE HOME vadovė.
Užuolaidos – erdvių puošmena ir baigiamasis akcentas
„Padelio klubas „Mostai“ mūsų komandai buvo dar viena profesinė ambicija ir iššūkis“, – apie projektą pasakoja užuolaidų salono „Niuansai“ vadovė Kristina Bieliūnė. Per stebėtinai trumpą pusantro mėnesio laikotarpį salono „Niuansai“ komanda rado užuolaidoms audinius ir karnizus, pasiuvo nestandartinio dydžio užuolaidas ir jas pakabino padelio kortų bei restorano erdvėse. Užuolaidomis taip pat dekoruotos treniruoklių zonos sienos, pirtis, poilsio kambarys. Restorano erdvė suskirstyta lengvai krintančiomis audinio drapiruotėmis, o virš restorano staliukų sumontuotos peršviečiamos pergolės, kuriančios pavėsinės įspūdį.
„Natūralaus lino atspalvį atkartojančios pergolės restorano zonoje – vienas iš įdomesnių sprendinių. Ganėtinai peršviečiamas pavėsinių audinys suteikia jaukumo, šiek tiek privatumo ir tuo pat metu suteikia restorano lankytojams galimybę stebėti kortuose vykstantį žaidimą“, – apie netipinį sprendinį pasakoja K. Bieliūnė.
Tankesnis subtilaus žvilgesio audinys pa-
sirinktas padelio zonos langams, siekiant apsaugoti žaidėjus nuo akinančios saulės, šviesos pertekliaus ir triukšmo. „Žaidimo zonos užuolaidų ilgis – 6 metrai. Nors esame įgyvendinę ne vieną nestandartinį projektą, šis gabaritais pranoko ankstesniuosius. Siuvėjoms buvo sudėtinga dideles užuolaidas siūti, o mums – pakabinti“, – apie iššūkius pasakoja užuolaidų salono vadovė. Ant septynių karnizų 6 metrų aukštyje (teko pasitelkti stelažus) sukabinta 14 užuolaidų. Ilgametė „Niuansų“ komandos patirtis šiame projekte nepaprastai padėjo –didžiausios užuolaidos pakabintos per vieną dieną.
K. Bieliūnė džiaugiasi, kad projektas nuo pat pradžių, kai interjero dizainerei buvo pasiūlyti audinių variantai, vyko sklandžiai. Audiniai nėra įmantrūs, tačiau rafinuotumo projekte ir nereikėjo. „Portjeriniai audiniai atsidūrė tiksliai savo vietoje, jie gerai atlieka dekoro funkciją ir pagerina patalpų akustiką. Užuolaidos sportinės paskirties interjere – netikėtas sprendinys, tačiau labai taiklus. Tekstilė apgaubia žmones didelėje erdvėje, leidžia pasijusti lyg namie“, – sako salono vadovė.
26 metus Panevėžyje gyvuojantis užuolaidų salonas „Niuansai“ yra papuošęs ne vieną mokyklą, restoraną, kazino, daugybę individualių būstų. Užsakymus įgyvendina Lietuvoje ir užsienyje. „Laukiame visų kūrybininkų kvietimo bendradarbiauti. Mums kiekvienas projektas įdomus, – užtikrina K. Bieliūnė. –Beveik 30 metų klientų aptarnavimo ir projektų įgyvendinimo patirtis, įgytas profesionalumas mūsų komandai yra vertybė, jungianti žmones kurti grožį. Vadinu tai veikla, nešančia džiaugsmą, o jo niekada nebūna per daug.“
Komfortiška sauna – trokštama atgaiva po sporto
Solidus šiuolaikinis aktyvaus sporto klubas neįsivaizduojamas be SPA zonos. Yra tokia ir naujajame padelio klube „Mostai“ – jo lankytojai gali mėgautis aukštos kokybės visuomeninės pirties teikiamais malonumais. Šį projektą įgyvendino UAB OKEANA, sukaupusi ilgametę patirtį baseinų ir pirčių įrengimo srityje.
„Mūsų specializacija – profesionalūs SPA poilsio sprendimai. Esame inovatyvi įmonė, teikiame visas visų rūšių ir dydžių baseinų, pirčių, sūkurinių vonių, SPA zonų įrengimo paslaugas – nuo projektavimo ir įrangos tie-
kimo iki statybos bei renovacijos“, –vardija UAB OKEANA galimybes jos vadovas Mantas Braslauskas ir, pats būdamas didelis padelio mėgėjas, džiaugiasi galėjęs prisidėti prie tokio projekto įgyvendinimo.
Pasakojimą apie klube „Mostai“ įrengtą pirtį jis pradeda pabrėžęs, kad kurti SPA erdves, kuriose poilsis taptų nepamirštamais maloniais potyriais, yra vienas iš svarbiausių jo vadovaujamos įmonės tikslų. Ir projektas klube „Mostai“ – reikšmingas žingsnis šia kryptimi.
Pagrindinė įmonės OKEANA užduotis buvo sukurti visuomeninei paskirčiai pritaikytą ypač erdvią
sauną, atitinkančią užsakovo keliamus aukštus tiek funkcinius, tiek estetinius reikalavimus. Sauna buvo projektuojama individualiai, atsižvelgiant į klubo interjerą, žmonių srautą ir komforto poreikius. Parinkta aukštos kokybės technologinė įranga, užtikrinanti efektyvų šilumos paskirstymą, saugumą ir ilgaamžiškumą. Pirties įrengimo medžiagos derintos prie viso padelio klubo interjero dizaino, kad būtų išlaikyta nepriekaištinga erdvių dermė ir vientisumas.
OBJEKTAS: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“
UŽSAKOVAS: Neringos miesto savivaldybės administracija
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Gilesta“
ARCHITEKTŪROS PROJEKTAVIMO ĮMONĖS: UAB „Architektūros linija“, UAB „Formatas A1“, UAB „A405“
PASTATO ARCHITEKTŪRINIO PROJEKTO AUTORIAI: architektai Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Virginija Venckūnienė, Alicija Grigūnienė
INTERJERO BENDRAAUTORĖS: Gintarė Privedienė, Ieva Kontautaitė
PROJEKTO VADOVAS: architektas Saulius Plungė
MENINIO HORELJEFO AUTORIUS: skulptorius Rimantas Didžpetris, restauratoriai Rūta Glinskytė-Kavaliauskienė ir Nerijus Kavaliauskas
Neringa mus traukia savo išskirtine gamta, savitu istorijos ir kultūros kontekstu, tačiau turistinių kelionių bei atostogų sezonas baigiasi – ir kurorte įsiviešpatauja sąstingis. Tiksliau, įsiviešpataudavo, nes netrukus čia gyvenimas virs ištisus metus –baigiamas rekonstruoti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.
Andriaus Kundroto („Agilos“ archyvo) nuotr.
„Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ – daugelio Neringos gyventojų ir svečių atsiminimų dalis, kultūrinės tapatybės ženklas. Būtent dėl to šio pastato rekonstrukcija mums yra ne tik techninis atnaujinimas, bet ir sprendimų paieškos – kaip išlaikyti istorinį palikimą ir kartu kurti šiuolaikišką, universalią erdvę“, – sako Darius Jasaitis, Neringos miesto meras.
„Kiekvienai gyvenvietei labai svarbu turėti kultūros židinį – bendruomenės susitikimų ir saviraiškos vietą“, – antrina merui Edita Lubickaitė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė, ir trumpai apžvelgia centro istoriją.
Pirmieji kultūros namai Nidoje įsteigti 1960-aisiais, tačiau kultūri-
nėms reikmėms skirtas didžiulis, anuomet modernus pastatas iškilo tik po devynerių metų. Jis buvo pavadintas „Agila“ – kaip ir įlanka, prie kurios kadaise buvo įsikūręs tragiško likimo Naglių, arba Agilos, kaimas, keturiskart perkeltas ir vėl užpustytas slenkančios kopos.
„Atkūrus Nepriklausomybę, „Agila“, kaip ir kiti Lietuvos kultūros centrai, buvo transformuota į daugiafunkcį centrą. Čia vyko renginiai kalendorinių ir valstybinių švenčių proga, vienas po kito gimė įvairūs festivaliai, buvo kuriamos naujos tradicijos“, – pasakoja direktorė.
Reikėjo ir pastato pokyčių 2000–2006 m. įvyko du „Agilos“ pastato rekonstrukcijos etapai.
Buvo pagerinta jo infrastruktūra, sukurta naujų daugiafunkcių erdvių, pritaikytų turizmo informacijos teikimui ir kultūriniams renginiams, atidaryta erdvi kavinė. 2012 m. nuspręsta pertvarkyti pastatą iš esmės. Dar po kelerių metų buvo pradėta statyba pagal naujai parengtą projektą. Deja, darbai ilgai strigo, teko nutraukti esamą rangos sutartį, ieškoti naujo rangovo. Tuo sudėtingu metu, vos išdžiūvus vandeniui gilioje naujosios „Agilos“ pamatų duobėje, kurorto gyventojai ir svečiai vieną vidurnaktį buvo pakviesti į Klaipėdos kamerinio orkestro, vadovaujamo maestro M. Bačkaus, koncertą. Muzikantai, galvas pridengę baltais šalmais, atliko M. Ravelio „Bolero“. Taip gimė tradicija atlikti šį kūrinį „Agilos“ statybų aikštelėje kasmet, džiuginant ir stebinant minias žiūrovų. Darbai buvo atnaujinti sudarius generalinės rangos sutartį su daug patirties šioje srityje sukaupusia UAB „Gilesta“. Ne itin patogi statybos objekto vieta naujajam generaliniam rangovui neretai trukdė laiku rasti ir pakviesti dirbti konkurso sąlygas atitinkančius subrangovus, todėl buvo nuspręsta čia sutelkti didelius savo turimus pajėgumus – gelžbetonio konstrukcijų, pastato fasado, gipsinių pertvarų įrengimo, vidaus apdailos, gerbūvio bei kitus darbus atliko „Gilestos“ įvairaus profilio komandos.
„Agilos“ atgimimo epopėja artėja prie finišo. Iš Valkininkuose esančių restauravimo dirbtuvių į „Agilą“ jau grįžo restauratorės Rūtos Glinskytės-Kavaliauskienės ir jos vyro skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko restauruotas Neringoje gyvenusio menininko Rimanto Didžpetrio 1972 m. sukurtas horeljefas „Nidoje“. Papuošęs naujojo pastato fasadą, jis tapo simboline senojo ir naujojo centro pastatų jungtimi ir meniniu akcentu. Mero D. Jasaičio žodžiais, šis kūrinys simbolizuoja pagarbą autentiškumui ir kūrėjams, formavusiems Neringos kultūrinę dvasią. Horeljefas, beje, tapo naujojo „Agilos“ logotipo kūrėjų Roko Sutkaičio ir Juliaus Seniūno įkvėpimo šaltiniu.
Naujoji „Agila“ stebins galimybėmis
Naujajame pastate įrengiama 500 sėdimų vietų didžioji salė galės būti transformuojama į erdvę 1500 žmonių. Tokią galimybę suteiks moderni teleskopinė kėdžių tribūna, kuri nenaudojama bus suskleidžiama ir nuleidžiama po salės grindimis. Taip pat įrengiama transformuojama scena su keturių padėčių orkestro platforma, sandėliavimo zona po grindimis ir 15 elektrinių trosinių kėlimo linijų. Kiekvienas mechanizmas pakelia iki 500 kg, o visa sistema valdoma automatizuotu pultu – erdvę pagal rengi-
nio pobūdį bus galima perkonfigūruoti vienu mygtuko paspaudimu. Scenos sprendinius kūrusios įmonės „Scenos techninis servisas“ generalinio direktoriaus Lauryno Paškevičiaus teigimu, buvo siekiama maksimaliai pritaikyti infrastruktūrą įvairiems visuomenės ir kultūros renginių poreikiams: „Sumontuota platforma, virštutiniai ir apatiniai kėlimo mechanizmai, santvaros bei valdymo sistemos leidžia greitai transformuoti sceną pagal skirtingus renginio poreikius. Įgyvendinus tokį kompleksinį sprendimą, pastatas efektyviai funkcionuos ir išliks aktualus daug metų.“ Renginių apšvietimą užtikrina dinamiška programuojama aukštos spalvinės raiškos parametrų LED sistema su judančiais prožektoriais, DMX ir „ArtNet“ valdymu. Kino peržiūroms sumontuotas lazerinis projektorius su keičiama optika ir plačiaformatis 7 × 4 m rėminis ekranas, užtikrinantis itin ryškų ir kontrastingą vaizdą dienos šviesoje. Holas su mobiliąja pertvara lengvai transformuojamas į kamerinių renginių ar diskusijų erdvę, o šalia įrengta daugiau nei 200 kv. m ploto parodų salė su taškiniu apšvietimu, universalia eksponavimo sistema ir atskira saugykla darbams. Pastate taip pat yra konferencijų ir susitikimų erdvė su konferencine įranga, kūrybinės patalpos, repeticijų salė, keturi grimo / artistų kambariai su atskiromis dušinėmis, bendra mini virtuvėle, net moderni įrašų studija ir, žinoma, kavinė. Rūsyje įrengta lankytojų drabužinė, bendrieji tualetai, mamos ir vaiko kambarys, o ant pastato stogo – daugiau kaip 200 vietų amfiteatras su 100 kv. m scenos aikštele.
„Labai džiaugiamės, kad rekonstrukcijos metu sukurta visiškai nauja erdvė – stogo terasa – jau sulaukia puikių įvertinimų. Girdime ne tik kurorto svečių, bet ir atlikėjų, jaunavedžių planų čia rengti koncertus, ceremonijas. Tai rodo, kad atnaujinta „Agila“ tampa gyvu, įvairioms iniciatyvoms atviru kultūros centru“, – pabrėžia meras D. Jasaitis.
Šiuo metu naujajame Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastate jau veikia turizmo informacijos centras, dirba administracija, vyksta repeticijos. Tačiau iškilmingas naujojo daugiafunkcio centro atidarymas įvyks tik visiškai baigus įrengti koncertinę salę – planuojama, kad 2026 m. vasario 14 d.
„Su naujomis erdvėmis „Agiloje“ gimė 4K veiklos programa, apimanti
kiną, kūrybines rezidencijas scenos meno ir kino kūrėjams, kūrybinį klasterį Neringos moksleiviams „Neringos talentai“ ir konferencijas“, – dalijasi planais Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė E. Lubickaitė.
„Ši rekonstrukcija suteikė Neringai galimybę turėti lankstų, transformuojamą centrą įvairiausiems poreikiams – nuo kultūrinių renginių, edukacijų iki tarptautinių konferencijų. Tokia infrastruktūra reikšmingai plečia Neringos galimybes ir prisideda prie mūsų strateginio tikslo – mažinti sezoniškumą ir skatinti kokybišką kultūrinį bei konferencinį turizmą. Tikiu, kad atnaujinta „Agila“ taps erdve, kurioje susitiks skirtingos idėjos, bendruomenės, kartos ir kūrėjai. Tai – svarbus investicinis žingsnis į priekį“, – sako Neringos meras.
Projektas rengtas su juvelyro kruopštumu
„Agila“ yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje vietovėje, todėl architektai vadovavosi genius loci (lot. „vietos dvasia“) principu – pasiūlė šiuolaikiškus, bet pabrėžtinai organišką ryšį su urbanistine ir gamtine aplinka išlaikančius sprendinius, nedisonuojančius su jau susiformavusia vietos nuotaika.
Šioje teritorijoje susikerta dvi vyraujančios Nidos centrinės dalies už-
statymo kryptys: istorinė tradicija orientuoti medinius žvejų namus galais į Kuršių marias ir vėlesnių laikų paprotys atokiau nuo vandens statomų mūrinių pastatų galus pasukti į greta esančią Didžiąją kopą. „Agilos“ padėtis urbanistinių krypčių bei gatvių tinklo atžvilgiu padiktavo specifinį sprendimą: žemutinis naujojo pastato tūris orientuotas šalia Kuršių marių esančių pastatų kryptimi, o aukštesnysis nukreiptas į Didžiąją kopą. Teritorija universaliai pritaikyta įvairiausioms reikmėms, visi sprendiniai sujungti į vieningą sistemą. Funkciškai ir kompoziciškai motyvuotose vietose įrengti kietos dangos paviršiai su želdinių ir želdynų intarpais, mažosiomis dekoratyvinėmis formomis. Sklypas užstatytas optimaliai, pagal galimybes išsaugant esamus medžius. Turbūt nebūna projekto, kuris būtų įgyvendintas be jokio pakeitimo, sako architektai ir džiaugiasi, kad šiuo atveju jie buvo palyginti nedideli, nekeičiantys pastato koncepcijos esmės. Užsakovai labai geranoriškai priėmė architektų siūlymus, tik kartais teko ieškoti paprastesnių sprendimų. Antra vertus, buvo puoselėjama didelių lūkesčių, todėl reikėjo nemažai išradingumo ir juvelyro kruopštumo pageidaujamo lygio kultūros paskirties pastatui palyginti nedideliame sklype suprojektuoti, buvo įdiegta nemažai netradicinių sprendimų ir inovacijų.
Tačiau dabar didžioji renginių salė, transformuojant iš Ispanijos parsiųsdintas kėdes ir sceną, galės būti pritaikoma kuo įvairiausiems atvejams. Pagrindinė erdvė sulankstoma akustine siena, pagaminta Nyderlanduose, tiesiogiai susieta su vestibiuliu, kuris savo ruožtu labai plačiai atveriamas į pagrindinę miesto aikštę. Galinėje arierscenos sienoje taip pat įrengta lankstant atveriama stiklo sistema. Priešais ją lauke suformuotas žemės amfiteatras, taigi spektaklius, vykstančius scenoje, bus galima stebėti ir iš priešingos pastato pusės. Projektavimo metu nemažai diskutuota dėl didelio lauko amfiteatro ant salės stogo dalies, tačiau dabar, kai jau galima užkopus gėrėtis kvapą gniaužiančia Kuršių marių panorama, niekas nebeabejoja, kad ši nauja viešoji erdvė bus pastato simbolis ir pasididžiavimas. Glaudų tiesioginį ryšį su pirmuoju aukštu čia užtikrina liftas, laiptai ir kavinės maisto keltuvas.
Pirmojo aukšto fasadai suformuoti iš aukštų stiklo sistemų. Tai tarsi neutrali bazė viršutiniams tūriams, apdailintiems specialiai paruoštomis medienos lystelėmis. Šį sprendimą teko ilgai derinti su priešgaisrinės saugos specialistais, nes pastaruoju metu statybų politikoje akcentuojama ir skatinama tvarumo bei medienos panaudojimo kryptis, pasak architektų, dar sunkiai skinasi kelią praktikoje.
Buvo tinkama vienintelė hidroizoliacija
Hidroizoliacijos medžiagas „Agilai“ tiekė UAB „Mosas“. Kaip ir kiekvieno projekto atveju, patyrę įmonės statybos inžinieriai pirmiausia įvertino vietos geologines sąlygas, darbų atlikimo terminus ir tik tada pasiūlė hidroizoliacijos sprendimą.
„Darbai buvo suplanuoti nuo rudens iki pavasario, todėl ilgai nesvarsčius buvo išrinkta bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“, – sako inžinierius Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas. – Ji vienintelė tinkama montuoti ištisus metus. Kitos hidroizoliacijos medžiagos gali būti naudojamos tik ne žemesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir kai betonas yra sausas, t y. kai santykinė jo drėgmė ne didesnė kaip 5 proc. Tokias sąlygas mūsų klimato zonoje galima atitikti tik šiltuoju sezonu, kitaip nukentėtų kokybė, hidroizoliacija atšoktų vos įrengta. „Voltex®“ išlieka visiškai sandari net sumontuota žiemą ar ant šlapio betono.“
Pirmiausia visu plotu buvo montuojamos jėgos grindys. „Kuršių nerijoje gruntinio vandens lygis beveik visur yra aukštesnis, o šioje vietoje, geologiniais duomenimis, jis buvo ypač aukštas. Norint išvengti gruntinio vandens sukeliamos Archimedo jėgos poveikio, grindys turėjo atlaikyti didelę apkrovą iš apačios, todėl ir buvo pasirinktos jėgos grindys“, – paaiškina sprendimą V. Tamošaitis.
Inžinieriaus teigimu, bentonitinio molio hidroizoliaciją „Voltex®“ galima kloti tiesiai ant sutankinto grunto, tačiau šiame objekte apatinis gruntas buvo drėgnas, jo nebūtų pavykę tinkamai sutankinti, todėl generalinis
rangovas nusprendė apsidrausti –prieš jėgos grindų betonavimą pirmiausia paklojo paruošiamąjį betono sluoksnį. Kol buvo įrengtos pirmojo aukšto perdangos, vandens lygis ištisą parą buvo žeminamas adatiniais siurbliais. Bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ taip pat buvo įrengta keliose šachtose.
Vienoje esamo pastato dalyje buvo montuojami tik poliai, visur kitur sienos buvo visiškai atkastos ir betonuojamos naudojant klojinius iš abiejų sienos pusių.
„Kai keliamos ne polinės, o dvipusio betonavimo sienos, hidroizoliaciją įrengti lengviau, nes iš abiejų pusių atkasus gruntą darbų metu pro sienas nebesisunkia vanduo. Antra vertus, tokiu būdu montuoti sienų hidroizoliaciją galima tik tada, kai sklype pakanka vietos gruntui nuo pastato atkasti. Jeigu tokių sąlygų nėra, tenka rinktis kalamą spraustasienę arba gręžtinius polius“, – pabrėžia V. Tamošaitis.
Naudojant dvipusius klojinius, bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ prie sienų buvo kalama vinimis. Šiame objekte darbai buvo tęsiami ir šaltuoju metų laiku, nelaukiant, kol betonas išdžius, todėl išgręžus skyles betonsraigčiais buvo pritvirtintas apšiltinimo sluoksnis.
Inžinieriaus teigimu, hidroizoliacija „Voltex®“ šiuo metu yra viena pigiausių ir lengviausiai įrengiamų hidroizoliacijų. Sumontuota ant dvipusio betonavimo sienų, ji puikiai prispaudžiama grunto, o didžiausias jos privalumas tas, kad ji yra aktyvi hidroizoliacija – pažeista pati užsigydo.
Visame „Agilos“ rūsyje buvo įrengta vientisa bentonitinio molio hidroizoliacijos „Voltex®“ sistema. Kai buvo išjungti adatiniai siurbliai, paaiškėjo, kad vienas vamzdis praleidžia vandenį. „Čia hidroizoliacija buvo įrengta ne pagal „Moso“ pateiktą mazgo instrukciją. Klaida nedelsiant buvo ištaisyta, todėl dabar rūsys yra ir visada bus sausas“, – džiaugiasi dar vienu kokybiškai su „Voltex®“ įgyvendintu projektu V. Tamošaitis.
UAB „Mosas“ tiekia ne tik bentonitinio molio gaminius, bet ir kitas inovatyvias, ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, kaip prilydoma tiltų hidroizoliacija „Most +“, savaime užsigydanti EPDM danga „Amphibia 3000“, pramonės objektams skirtos tepamos ir purškiamos poliurėjos dangos. Įmonės statybos inžinerijos profesionalai teikia ir antžeminių bei požeminių konstrukcijų hidroizoliacijos, jos remonto ir gruntų sutankinimo bei stabilizavimo sprendimus, pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir konsultuoja bei apmoko įmones, montuojančias objektuose „Moso“ tiekiamus gaminius.
Modernaus dizaino ir inovatyvios medžiagos praustuvai
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui „Agila“ pasirinkti išskirtinių matmenų Latvijos gamintojo PAA praustuvai. PAA produktų asortimentas didelis, tad buvo nesunku kiekvienai centro patalpai rasti tinkamiausią praustuvą, net ir netipinių matmenų. Be to, PAA pagal individualų užsakymą iš geriausios kokybės „Silkstone“ medžiagos arba akmens masės gali pagaminti ne tik praustuvus, bet ir vonias, dušo padėklus – elegantiškų spalvų, glotnių matinių paviršių.
„Gebėjimas prisitaikyti prie specifinių kliento poreikių yra vienas didžiausių gamintojo PAA privalumų. „Agilai“ parinkome modernaus dizaino praustuvus „Flow“ su nuolydžiu į vieną pusę ir paslėptu išbėgimu. Mažoms patalpoms buvo pritaikyti itin mažo dubens praustuvai „Stretto“, tačiau tiekti ir itin dideli, beveik 5 m ilgio, praustuvai bendrosioms patalpoms“, –apie projektą pasakoja Kristina Krukonienė, PAA atstovė Lietuvoje.
„Agiloje“ sumontuoti Latvijos gamintojo praustuvai – modernaus minimalistinio dizaino, pagaminti iš marmuro alternatyvos „Silkstone“. Ši per visą gaminio storį (12–30 mm) homogeniška medžiaga suformuojama iš natūralios uolienos (boksito) ir sintetinės dervos mišinio. „Silkstone“ paviršius malonus liesti ir yra lengvai valomas.
„Kiekvieno gaminio paviršius šlifuojamas rankiniu būdu. Pridėjus pigmento, galima gaminti tonuotas vonias, praustuvus ir dušo padėklus. PAA sukurta spalvoto vonios kambario koncepcija suteikia klientams dar daugiau kūrybos galimybių. Visi PAA gaminiai lengvai prižiūrimi. Matinio paviršiaus „Silkstone“ gaminius galima šveisti ir aštria kempinėle. Blizgaus paviršiaus akmens masės gaminiai valomi švelnia kempinėle ir kalkių nuosėdų valikliu“, – vardija PAA gami-
nių pranašumus K.Krukonienė. Prieš 30 metų įkurta įmonė nuolat investuoja į meistriškumą ir novatoriškas gamybos technologijas, kad kurtų kuo elegantiškesnes, patvaresnes ir originalesnes vonias bei praustuvus pagal naujausias dizaino tendencijas. Kovo mėnesį Frankfurto ISH parodoje PAA pristatė savo naujausią kolekciją, sukurtą kartu su vienu iš unikaliausių pastarųjų metų pramoninio dizaino kūrėjų Karimu Rashidu.
Fasado apdailai – termiškai apdorota pušis
„Agilos“ projektui buvo keliami aukšti techniniai kriterijai, ypač dėl apdailos medžiagų degumo klasės. Visus itin griežtus reikalavimus atitiko UAB IKOSA, „Medžio gausa“ tiekiami obliuoti termopušies tašai, impregnuoti specialiu natūraliu priešgaisriniu tirpalu. Ši pušies mediena pastato fasadui pasirinkta ir dėl stabilumo, ilgaamžiškumo bei natūralaus grožio. „Termopušis – tai specialiai termiškai apdorota mediena. Tokiu būdu ji tampa kur kas atsparesnė ekstremalioms oro sąlygoms ir drėgmei. Šios savybės labai svarbios Nidoje, kuriai būdingi dideli oro temperatūros svyravimai, vėjai ir drėgmė, – vardija pasirinktos medienos pranašumus
UAB IKOSA, „Medžio gausa“ direktorius Tadas Baltrušaitis. – Termiškai modifikuota mediena ne tik tampa ypač ilgaamžė, bet ir įgyja natūralią, estetišką išvaizdą. Be to, šiai medienai pakanka minimalios priežiūros, nereikia jos ir dažyti, nes toks fasadas natūraliai maino spalvą: vasarą ar žiemą įgyja sidabrinį atspalvį, o drėgnu metų laiku tampa tamsiai rudas ar net juodas. Termopušies mediena priskiriama 1–2 patvarumo klasei, kitaip tariant, jos ilga eksploatavimo trukmė net ir atšiauriomis oro sąlygomis. Tai ypač aktualu viešiesiems ar reprezentaciniams pastatams, kurių fasadai laikui bėgant turi išlikti estetiški ir atsparūs aplinkos poveikiui.“
Obliuoti termopušies tašų profiliai tikslūs, todėl lengvai apdirbami, montuojami ir tinkami įvairiems architektūriniams sprendimams. Lengvas apdirbimas sumažina darbų laiką objekte ir leidžia sukurti estetiškai vientisą fasado išvaizdą. Dėl tašų stabilumo ir matmenų tikslumo sumažėja deformacijų rizika, o terminis medienos apdirbimas užtikrina medienos ilgaamžiškumą.
Didžiausias iššūkis, T. Baltrušaičio teigimu, buvo užtikrinti projekte numatytą B degumo klasę. Nepakako pavienių medžiagų sertifikatų – reikėjo testuoti visą fasado mazgą. De-
gumo bandymai buvo atliekami ne vieną kartą, testavo rangovai, konkurentai, tačiau reikiamo rezultato vis nepavyko pasiekti. Galiausiai UAB IKOSA, „Medžio gausa“ specialistai, naudodami tik natūralius tirpalus, suderino tinkamą priešgaisrinį mišinį, paruošė pavyzdžius, atliko bandymus atestuotoje laboratorijoje ir gavo atsakymą: reikiama degumo klasė pasiekta.
„Profesionalumu ir atkaklumu įveikiami net patys sudėtingiausi techniniai iššūkiai“, – didžiuojasi savo komanda T. Baltrušaitis.
UAB IKOSA, „Medžio gausa“, oficialus didžiausio pasaulyje termomedienos gamintojo „Thermory“ atstovas Lietuvoje, siūlo didelį vidaus ir išorės apdailos sprendimų asortimentą. Be ilgaamžių ir funkcionalių fasado dailylenčių, gaminamų iš termopušies, termoeglės, bešakės termoradiata pušies, termouosio, termoąžuolo ir kitų medienos rūšių, įmonė tiekia ir produktus terasoms, grindims, interjerui bei pirtims, taip pat konsultuoja klientus ir teikia jiems techninę pagalbą.
T. Baltrušaičio nuomone, tai ir yra įmonės stiprybė – ilgametė patirtis, bendradarbiavimas su tarptautiniais gamintojais, nuolatinis dėmesys kokybei, inovacijoms ir savo klientams.
Kiti nepaprasti fasadų sprendiniai
Fasadinių sistemų gamintojo ir projektuotojo UAB „Windowsa“ atstovo Vytauto Mitkevičiaus teigimu, projektuojant ir statant šiuolaikinius pastatus vis daugiau dėmesio skiriama ne tik estetinei išraiškai, bet ir techniniam patikimumui bei funkcionalumui. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ projektas – puikus pavyzdys, kaip profilių gamintojo WICONA 4,3 m aukščio fasadinė sistema WICTEC 50 prisideda prie aukštų pastato sandarumo standartų užtikrinimo. Akredituotoje Vokietijos laboratorijoje specialiai šiam projektui kartu su WICONA atlikti bandy-
mai garantavo, kad sprendimai ne tik atitiks techninius reikalavimus, bet ir sudarys harmoningą visumą su kitais įgyvendinamos architektūrinės vizijos sprendiniais.
Išskirtiniu akcentu šiame projekte tapo sumontuotos 12 ir 9 metrų ilgio sulankstomos termosistemos WICSLIDE 75 FD. Šiuo metu jos yra ilgiausios Lietuvoje tokio tipo sistemos visuomeninės paskirties pastate. Sistemos WICSLIDE 75 FD unikalumo esmė – stumdoma armonikos principu, ji atveria 3 m aukščio erdvę tarp vidaus patalpų ir lauko, dėl to užtikrinamas vizualinis vientisumas ir sklandus didesnio žmonių srauto judėjimas.
„Projekte pateisinome ne tik estetinius, bet ir funkcinius lūkesčius –Neringos miesto savivaldybė gali džiaugtis tvariu, kokybišku ir patikimu sprendimu“, – didžiuodamasis pabrėžia V. Mitkevičius.
OBJEKTAS: gyvenamosios paskirties pastatas „Šešupės terasos“, J. Bendoriaus g. 7, Marijampolė
PLĖTOTOJAS: UAB „Juodkrantis“
STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „Marsanta ir ko“
PASTATO KAPITALINIO REMONTO
PROJEKTO AUTORIAI: architektų studija „LG projektai“ – Gintautas Vieversys, Gina Vieversytė
CENTRINĖJE MARIJAMPOLĖS DALYJE, GRETA GRAŽIAI SUTVARKYTO PARKO, NEOBAROKINĖS ŠV. ARKANGELO MYKOLO BAZILIKOS, MARIJONŲ VIENUOLYNO IR MARIJONŲ GIMNAZIJOS, DAILIAI Į MIESTO AUDINĮ ĮKOMPONUOTOS ŠVYTI „ŠEŠUPĖS TERASOS“ – PUIKUS PAVYZDYS, KAD SVAJONĖS PILDOSI, REIKIA TIK LABAI NORĖTI.
Vytenio Skroblo („LG projektų“ archyvo) nuotr.
„Ši Marijampolės vieta šalia parko ypatinga, todėl ir pastatas turėjo būti išskirtinis“, – apie „Šešupės terasų“ projektą pasakoja jo plėtotojas Jurgis Vilutis, į prestižinės klasės būstų projektus orientuotos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Juodkrantis“ įkūrėjas ir vadovas.
J. Vilutis sako apleistą buvusią internatinę mokyklą įsidėmėjęs dar 2008 m., vos tik atvykęs iš Vilniaus į Marijampolę dirbti inžinieriumi.
„Mane šokiravo, kad istorinėje miesto dalyje, prie Šešupės, prie pat parko, stūkso milžiniškas vaiduoklis išdaužytais langais. Pasižadėjau pastatą prikelti naujam gyvenimui“, –sau mestą iššūkį prisimena J. Vilutis.
2020 m. jis žengė pirmą žingsnį tikslo link – įsigijo šį daug metų apleistą pastatą iš varžytinių. „Pastatas yra centrinėje miesto dalyje, prie gražiai sutvarkyto parko, greta neobarokinės Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos, marijonų vienuolyno ir Marijonų gimnazijos, tad reikėjo ypač atidžiai įkomponuoti jį į miesto audinį. Kreipiausi į architektą Gintautą Vieversį, jis šį užmojį sėkmingai įgyvendino“, – pasakoja J. Vilutis.
„Šešupės terasos“ Marijampolėje tapo išskirtiniu projektu daugeliu atžvilgių. Tai vienintelis mieste daugiabutis, kuriame įrengtas efektyvus ir taupus geoterminis šildymas. Visi butai – aukštomis lubomis, kiekviename yra vienas ar du erdvūs balkonai arba terasa. Kai kurių balkonų plotas – beveik 10 kv. m. Inžinieriams ir statytojams toks architektūrinis sumanymas, beje, tapo tikru išbandymu: 16 m aukštyje pučiant vėjui ir sningant teko pro vos centimetru platesnes angas giliai į pastato vidų įkišti 9 m ilgio metalines H formos sijas. „Šie darbai ir buvo brangiausi –geoterminio šildymo ir erdvių balkonų įrengimas“, – sako J. Vilutis. „Šešupės terasos“ pastatytos per 20 mėnesių. Įgyvendinant projektą stengtasi naudoti kuo daugiau vietos darbo jėgos ir gaminių. Miesto centre draudžiamas sunkiojo transporto judėjimas, todėl didžiausiu statybų proceso iššūkiu tapo medžiagų gabenimas į objektą. Statybinės medžiagos buvo iškraunamos už miesto esančiose aikštelėse ir į statybvietę pristatomos mažesnėmis transporto priemonėmis.
Pastate suformuoti 77 turtiniai vienetai – 74 butai ir trys administracinės paskirties patalpos. Pro rytinius langus gyventojai matys Šešupę, pro vakarinius – senamiesčio vaizdus. Stengtasi, kad pastatas kuo mažiau primintų buvusį bendrabutį – jo balkonai išdėstyti taip, kad visiems pakaktų erdvės gėrėtis gamta. Dėl to suprojektuoti ir sandėliukai daiktams bei dviračiams pasidėti. Dalis balkonų ir terasų įstiklinta berėmio stiklo konstrukcijomis. Kad gyventojai jaustųsi tarsi gyvenantys parke, net sutvarkyti greta esantys sklypai. Prie pastato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
NT plėtotojas pripažįsta, kad būta nuogąstavimų, ar nedideliame mieste pavyks parduoti 6,5 tūkst. kv. m ploto prestižinės klasės butų. Tačiau jau per projekto prezentaciją buvo rezervuota 52 proc. apartamentų su daline apdaila. Jų kaina buvo dvigubai didesnė nei tuometėje vietos NT rinkoje, tačiau pirko net ir turintieji nuosavus namus – ne perparduoti, o sau. Vieniems būtinai reikėjo butų su upės vaizdu, kiti norėjo pro langą matyti tik senąją architektūrą. Nustebino ir butų ploto poreikis – pirmiausia buvo išpirkti didžiausi apartamentai. „Dabar „Šešupės terasose“ likę tik penki laisvi butai“, – džiaugiasi projekto sėkme J. Vilutis ir pabrėžia, kad tokios puikios vietos daugiabučiui gyvenamajam pastatui Marijampolėje daugiau nebus.
J. Vilučio teigimu, „Šešupės terasų“ sėkmės istorija paskatino į Marijampolę žengti kitus NT plėtotojus, buvo kilstelėta naujų pastatų statybos kokybė – dabar mieste stengiamasi įgyvendinti ne prastesnius projektus.
Sprendiniai, pakeitę pastato įvaizdį
Silikatinių plytų sovietinė internatinė mokykla tipiniais praėjusio amžiaus vidurio langeliais niekaip nederėjo prie pulsuojančios Šešupės paupio gamtos. Reikėjo dinamiško, gyvo fasado.
„Namo architektūrinį vaizdą smarkiai pakeitė skirtingo dydžio lodžijos su fragmentiškai įstiklintomis balkonų „akimis“. Šiuo sprendiniu išvengėme fasado montonijos, – apie įgyvendintus sprendinius pasakoja architektas G. Vieversys, drauge su architekte Gina Vieversyte įgyvendinęs apleisto pastato kapitalinio remonto projektą. – Projektuodami
pastatą siekėme prisitaikyti prie esamo konteksto. Aplinkinėje istorinėje architektūroje dominuoja šlaitiniai stogai, nedidelis aukštingumas, todėl ir mes skaidėme pastato aukštingumą skirtingu medžiagiškumu, architektūriniais elementais, šlaitinių stogų forma.“
Buvo atkastas pastato cokolinis aukštas ir suformuotas reljefinis kraštovaizdis – kalneliai, tarp kurių iš terasų atsiveria Šešupės vaizdai. Cokolinio / pirmo aukšto butams suprojektuotos erdvios terasos. Visi butai gauna užtektinai saulės šviesos ir vaizdų pro langus. Cokolinė / pirmo aukšto pastato dalis dengta akmens masės plytelėmis, likęs fasadas tinkuotas, nes siekta neišsiskirti iš aplinkinių istorinių pastatų.
„Bendrosiose patalpose išlaikėme charakteringą konstrukcinį masyvių kolonų žingsnį. Kolonų netinkavome – palikome natūralų betoną, kad būtų aiškiai matyti naudotos medžiagos, – tęsia pasakojimą architektas. – Interjere yra palikta ir seno mūro fragmentų, sienoms naudotas grubus neglaistytas tinkas.“
Planuojant bendrojo naudojimo erdves, galvosūkiu tapo slegiantis ilgas ir tamsus koridorius. Jį tiesiog buvo būtina suskaidyti į dvi trumpesnes at-
karpas. Taip užtikrinti patogesni projektuojamų butų funkciniai ryšiai.
Bendrosiose patalpose sukurtas šiek tiek šaltokas industrinis stilius. Jo detalės atskleidžia to laikotarpio dvasią: atvira esama konstrukcija, nepaslėpti, tik pakabinamomis juodo tinklelio lubomis pridengti inžineriniai tinklai. Abiejose daugiabučio laiptinėse paliktos senos teraco stiliaus pakopos, vietomis jas teko pašlifuoti ir pataisyti.
„1962 m. pastatyta internatinė mokykla istorinėje aplinkoje atrodė kaip svetimkūnis. Mūsų tikslas buvo panaikinti sovietinį tvaiką. Dabar pastatas ne tik integruotas į istorinį kontekstą, bet ir pritaikytas prie jį supančios gamtinės aplinkos, yra patogus gyventi. Miesto bendruomenė teigiamai priėmė šį projektą“, – apibendrina architektas G. Vieversys, drauge su architekte G. Vieversyte stulbinamai pakeitęs pastato įvaizdį.
Apsaugos sistemos gyventojams suteiks daugiau komforto ir ramybės „Atsižvelgdami į gyventojų poreikius, „Šešupės terasoms“ išrinkome ir jose sumontavome apsaugos sistemas, užtikrinančias reikiamą saugumo lygį. Mūsų komanda yra sukaupusi ilgame-
tės patirties bei techninių žinių apsaugos sistemų srityje, tad galime pasiūlyti naujausiomis technologijomis paremtus, patikimus ir geriausiai individualius klientų poreikius atitinkančius sprendimus“, – apie projektą pasakoja Edmundas Samoška, namų ir verslo apsaugos sistemų įmonės „Redpcline servisas“ vadovas.
Įmonė pasirūpino, kad kiekvienas butas galėtų patogiai naudotis daugiaabonente telefonspynių sistema, kurios lauko stotelė sumontuota prie įėjimo durų, o vidinis įrenginys, telefono ragelis, yra kiekviename bute. Į laiptines gyventojai patenka surinkę kodą arba prilietę prie lauko įrenginio žetoną.
Nemokamo parkavimo plotų miestų centre mažėja, todėl „Šešupės terasų“ gyventojams itin aktualu apriboti atsitiktinių automobilių patekimą į daugiabučiui skirtą aikštelę. Tam pasitelktas modernus kelio užtvaras su GSM valdikliu. Atvažiavęs prie užtvaro, vairuotojas surenka telefono numerį, o jo signalą gavęs GSM valdiklis pakelia užtvarą. Valdiklis taip pat garantuoja sklandų išvažiavimą iš aikštelės. Nuotolinis valdymas suteikia gyventojams privalumą pakelti užtvarą ir įleisti svečių automobilius neišeinant iš namų į kiemą.
Visą išskirtinio objekto teritoriją, įskaitant įėjimus į laiptines ir dviračių saugyklas, stebi 4 megapikselių (MP) raiškos vaizdo kameros. „Kamerų stebėjimo laukas palyginti didelis –apie 30–40 m nakties metu. Jos sau-
gos ne tik pastatą, bet ir automobilių stovėjimo aikštelę nuo potencialių vandalų“, – vaizdo kamerų sistemos privalumus vardija E. Samoška.
„Redpcline serviso“ vadovo teigimu, profesionaliai jo įmonės komandai įgyvendinant projektą nekilo jokių sunkumų, didžiausias iššūkis buvo darbų įgyvendinimo terminai.
„Lietuvoje gyvuojame treti metai ir fiksuojame stabilų įmonės augimą. Pagrindinė mūsų sėkmės priežastis –nedidelės paslaugų kainos, geros klientų rekomendacijos ir pasitikėjimas. Tai mus skatina augti, siūlyti
naujų paslaugų. Bendradarbiaujame su daugeliu apsaugos įrangos tiekėjų Lietuvoje ir užsienyje“, – pabrėžia E. Samoška.
Įmonės paslaugų plėtra šiuo metu nukreipta į silpnųjų srovių sistemas, nebeatsiejamas nuo šiuolaikinių biurų ir būstų: įeigos kontrolės įrenginius, biometrinio atpažinimo metodu identifikuojančius asmenį ir įvertinančius jo teisę patekti į pastatą; taip pat vartų automatiką, signalizacijos sistemas, tarp jų ir priešgaisrinius jutiklius, kurių veikimas grįstas nauja automatinio gaisro gesinimo vandens dulksna technologija.
„Esame dėmesingi klientų poreikiams. Suprantame, kad klientas nori gauti geriausią pasiūlymą ir tikisi apsaugos sistemos, kuri būtų lengvai diegiama ir sklandžiai eksploatuojama, veiktų efektyviai. Kad ir kokio tipo signalizacijos ar apsaugos sistemos klientui reikėtų, darome viską, kad užtikrintume maksimalų saugumo lygį“, – sėkmingos įmonės plėtros priežastis nurodo E. Samoška.
Pastatui atgimti padėjo statybos ekspertai
„Šešupės terasos“, miestą puošiantis statinys, turėjo būti laiku ir kokybiškai atnaujintas“, – du esminius plėtotojo reikalavimus įvardija bendrovės „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Danielius Pečiulis. Daugelį metų inovatyvius ir patikimus statybos sprendimus įgyvendinančiai „Statybos ritmo“ komandai šie reika-
lavimai netapo išbandymu – būtent dėl kokybiškai ir greitai atliekamų statybos paslaugų įmonė yra pelniusi užsakovų pasitikėjimą.
„Statybos ritmo“ meistrai sustiprino visas pastato laikančiąsias konstrukcijas, suformavo projekte numatytas naujas angas, apšiltino fasadą, atliko pirmojo pastato aukšto apdailą akmens masės plytelėmis, o likusią
fasado dalį padengė dekoratyviniu tinku. Sumontavo suprojektuotų balkonų laikančiąsias konstrukcijas, atliko bendrųjų pastato patalpų apdailos darbus.
„Pastatas daug metų stovėjo apleistas, tad mūsų įmonės specialistai, atidengdami senas konstrukcijas, jas papildomai apžiūrėjo ir įvertino. Tačiau didžiausių pastangų pareikalavo nau-
jo šeštojo aukšto iškėlimas, vykęs lygiagrečiai su senosios pastato dalies fasado darbais ir nuolatiniu derinimusi prie besimainančių orų“, – prisimena sezoninių darbų iššūkius D. Pečiulis ir priduria, kad mansardinis aukštas, suformuotas iš metalinių konstrukcijų, suteikia pastatui šiuolaikiškumo ir padeda jam sklandžiai įsilieti į Marijampolės senamiesčio panoramą. Pasak „Statybos ritmo“ vadovo, kėlė keblumų ir logistika – buvo privalu nepažeisti kelio dangos, saugoti tai, kas senamiestyje jau sukurta. Tačiau patyrusi įmonės komanda įveikė visas kliūtis, yra patenkinti statybos darbų rezultatu ir ji pati, ir plėtotojas. „Statybos ritmas“ – viena seniausių statybos organizacijų Lietuvoje. Ji yra įgyvendinusi daugelį didelių ir strategiškai svarbių projektų ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje. Patikimos statybos paslaugų įmonės vardą „Statybos ritmui“ pelnė sklandus profesionalios komandos darbas. Projektų ir statybos darbų vadovai, inžinieriai, gamybininkai, pasitelkdami naujausias statybų technologijas, užtikrina aukščiausią statybos darbų kokybę ir efektyvų klientų poreikių tenkinimą.
OBJEKTAS: sporto aikštyno rekonstrukcija ir sporto paskirties pastato statyba, Taikos g. 81, Vilnius
UŽSAKOVAS: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“
PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBŲ
VALDYTOJAS: Vilniaus vystymo kompanija
ARCHITEKTAI: UAB „Projektų rengimo biuras“, Žilvinas Gedmintas; Gileta Beržinienė; projekto darbų vadovas architektas Tomas Čeburnis
VILNIAUS SPORTO INFRASTRUKTŪRĄ PAPILDĖ IŠSKIRTINIS OBJEKTAS – IŠ PAGRINDŲ SUTVARKYTAS MYKOLO BIRŽIŠKOS GIMNAZIJOS SPORTO AIKŠTYNAS. TAI VIENAS MODERNIAUSIŲ TOKIO TIPO OBJEKTŲ NE TIK VILNIUJE, BET IR LIETUVOJE: ČIA ĮRENGTA STANDARTINIŲ MATMENŲ FUTBOLO AIKŠTĖ SU FIFA SERTIFIKUOTA DIRBTINE DANGA IR AUTOMATINE ŠILDYMO SISTEMA.
„Šis aikštynas – reikšmingas papildymas miesto sporto bazei. Patogiai sportuoti čia bus galima ištisus metus. Pagerės sporto paslaugų prieinamumas ne tik gimnazijos bendruomenei, bet ir kitiems sporto, ypač futbolo, aistruoliams“, – per Mykolo Biržiškos gimnazijos sporto aikštyno atidarymo šventę sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Naujasis sporto aikštynas atitinka šiuolaikinius kokybės reikalavimus. 69 × 109 m futbolo aikštės dirbtinės žolės danga sertifikuota pagal tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą ir yra šildoma, todėl futbolą čia bus galima žaisti kiaurus metus. Įrengtos 200 sėdimų vietų tribūnos, nuo lietaus saugantys atsarginių žaidėjų suolai, teisėjams skirta vieta. Greta futbolo stadiono pastatytas 356 kv. m sporto paskirties pastatas su drabužinėmis, dušais, sanitarinėmis ir techninėmis patalpomis.
Šalia futbolo aikštės atnaujinta universali sporto erdvė: 20 x 40 dydžio futbolo aikštelė, taip pat dvi krepšinio aikštelės, kuriose galima žaisti ir lauko tinklinį, tenisą, badmintoną, populiarėjantį piklbolą.
Atnaujintas bėgimo takas, pakloti nauji inžineriniai tinklai, sutvarkytas įvažiavimo į teritoriją kelias, įrengtos automobilių stovėjimo vietos, vaizdo stebėjimo sistema, apšvietimas. Išskirtinius sporto aikštyno apšvietimo sprendinius projektavo ir visus jiems įgyvendinti reikiamus gaminius, tarp jų italų gamintojo „GMR Lighting“ 1440 W galios prožektorius „Woltron Led“, taip pat apšvietimo valdymo sistemą „Dali“, tiekė UAB „Mazgas“.
M. Biržiškos sporto aikštynu naudosis ne tik gimnazijos auklėtiniai, bet ir miesto bendruomenė. Čia bus plėtojamas neformalusis vaikų, jaunimo ugdymas, rengiamos mėgėjų ir profesionalų futbolo komandų treni-
ruotės bei varžybos. Abi krepšinio aikšteles, mažąją futbolo aikštę ir bėgimo taką administruos M. Biržiškos gimnazija, sutartu laiku gimnazijos bendruomenė galės naudotis ir didžiuoju futbolo stadionu, tačiau jį administruos Vilniaus sporto infrastruktūra besirūpinanti VšĮ „Active Vilnius“.
„Perėmę šį objektą užtikrinsime jo tinkamą priežiūrą ir prieinamumą miestiečiams – turime tam ne tik kompetencijų, bet ir sukauptos patirties. Atverta naujoji M. Biržiškos futbolo aikštė taps dar viena svarbia Vilniaus sporto tinklo dalimi“, – teigia „Active Vilnius“ vadovas Gintas Teslia. Intensyvi veikla sporto komplekse bus pradėta jau netrukus.
Rengiant projektą remtasi gerąja užsienio praktika
„M. Biržiškos gimnazijos futbolo aikštė su šildoma danga, sertifikuota pagal tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą, – pirmoji tokia Lietuvoje. Visas jos plotas išklotais paviršiaus šildymo vamzdeliais, kuriais iš atskiro šilumos punkto kontūro tiekiamas propilenglikolio šilumnešis tirpdo besikaupiantį paviršinį sniegą ar ledą ir tokiu būdu pratęsia stadiono sezoninį eksploatavimo laikotarpį“, – UAB „Projektų rengimo biuras“ architektas Žilvinas Gedmintas, drauge su kolegomis rengęs aikštyno rekonstrukcijos projektą.
Stadiono rekonstrukcijos darbai buvo atliekami dviem etapais. Pirmuoju demontuotos susidėvėjusios sportinės dangos, aptvarai, apšvietimo atramos, sportinė įranga ir įrengta 109 x 69 m dirbtinės šildomos dangos futbolo aikštė su užribiais. Taip pat sumontuotas futbolo aikštei tinkamas apšvietimas, atsarginių žaidėjų suolai su uždanga nuo lietaus, teisėjams skirta vieta, plastiku dengtas metalo tinklas kamuoliui gaudyti, 200 sėdimų vietų tribūnos. Pakloti lietaus nuotekų, drenažo tinklai ir sumontuota visa šildomos stadiono dangos įranga, taip pat sporto aikštyno teritoriją juosianti tvora, pastatytas pastatas. Antruoju etapu rekonstruotos abi krepšinio aikštelės ir jose įrengti teniso bei badmin-
tono stovai. Rekonstruota universalių matmenų aikštelė.
„Lietuvoje tokių projektų dar nebuvo įgyvendinta, todėl turėjome kliautis gerąja užsienio praktika. Didžiausias projektavimo galvosūkis buvo lauko inžinerija – reikėjo įvertinti, kokios galios ir tipo turėtų būti stadiono šildymo modulis, nes šildomo ploto palaikymas be sniego negali būti garantuojamas visomis lauko sąlygomis. Priklausomai nuo jų (išorės temperatūros, vėjo greičio, iškritusio sniego kiekio per valandą ir t. t.) kinta sniego
ištirpinimo trukmė. Taigi, esminis ir aptakiausiai įvertinamas čia buvo laikas nuo suveikimo iki norimo efekto. Įdiegta automatinė dangos šildymo sistema veikia esant -4 – +4 °C temperatūrai“, – didžiausius iššūkius prisimena Ž. Gedmintas.
Projektas buvo įgyvendintas pasitelkus statinio skaitmeninio informacinio modelio sudarymo metodiką. Procesą pagal iš anksto nustatytus ir suderintus reikalavimus prižiūrėjo Vilniaus vystymo kompanija.
„Mūsų projektavimo įmonei BIM
metodika nėra naujiena: aktyviai domimės, plečiame žinias, dalyvaujame skaitmeninės statybos plėtroje. Tačiau suprantama, kad kiekvienas BIM statybos objekto užsakovas kelia savo specifinių reikalavimų. Ne išimtis buvo ir šis objektas, kurio „skaitmeniniam dvyniui“ kiekviename elemente turėjo būti priskirta juos palydinti parametrinė informacija iš anksto sutarta forma, visada sulietuvinta, aiški ir atitinkamo detalumo. Ši informacija bus labai naudinga ir statinių eksploatavimo metu“, – sako architektas.
Moderni dangos šildymo įranga – iš pasaulyje pripažintos įmonės
M. Biržiškos sporto aikštynui pasirinktas vienas pažangiausių pasaulio sporto stadionuose taikomų sprendimų – FIFA reikalavimus atitinkanti dirbtinė šildoma stadiono danga, kuri leis žaisti futbolą aikštyne ištisus metus. Užsakovas šiam projektui įgyvendinti pasirinko pasaulyje gerai žinomą įmonę „Rehau“, daugiau kaip 30 metų besispecializuojančią sporto dangos šildymo vamzdžių ir kolektorių gamybos bei tiekimo srityje.
„Vien pernai Lietuvoje ir Latvijoje „Rehau“ tiekė vejos šildymo įrangą trims stadionams, tarp jų – ir Latvijos nacionaliniam stadionui Rygoje. Pasaulyje instaliuotų šildomų stadionų
vejų su „Rehau“ vamzdžiais skaičius jau perkopė 400. Štai Vokietijoje didžioji dalis sporto aikštynų funkcionuoja būtent su „Rehau“ dangos šildymo sistemomis. Praėjusiame futbolo čempionate „Euro 2024“ net aštuoniuose iš 10 stadionų, kuriuose vyko rungtynės, buvo instaliuoti „Rehau“ vamzdynai“, – kompanijos kompetencijas automatinių dangos šildymo sistemų rinkoje faktais grindžia „Rehau Lietuva“ generalinis direktorius Remigijus Barauskas. Įgyvendindami M. Biržiškos futbolo aikštės projektą, dar šildymo sistemos projekto stadijoje „Rehau“ su užsakovais dalijosi savo patirtimi ir techniniais sprendimais. Stadiono dangai šildyti buvo pasirinkti specialiai tam tikslui gaminami „Rehau Rautherm PEX-a“ vamzdžiai.
„Tai pats patikimiausias pasirinki-
mas. Šio tipo vamzdžiai atspariausi mechaniniams pažeidimams, atlaiko didelį slėgį (bandant stadiono šildymą buvo testuojama 10 barų slėgiu), nebijo cheminio poveikio (viduje cirkuliuoja neužšąlantis glikolis) ir yra ypač ilgaamžiai – eksploatuojami ne mažiau kaip 50 metų. Kolektoriai buvo pastatyti pagal Tichelmann’o principą, tokiu būdu užtikrinant vienodą slėgį, o kartu ir šilumos atidavimą, visose stadiono vietose“, –„Rehau“ produktų privalumus vardija „Rehau Lietuva“ pardavimų vadybininkas Marius Mačenskas. Tiesa, sistemos instaliacijos metu kilo neplanuotų iššūkių – vasaros liūtis kelias dienas skandino Vilnių ir apsėmė dar neužkastą vamzdžių sistemą. Tai buvo stiprus mechaninis išbandymas visiems sistemos sujungimams, tačiau rangovas puikiai su-
valdė situaciją, o įranga atlaikė nestandartines vandens apkrovas.
Šildoma sporto aikštyno danga sportininkams leis pajusti visiškai kitą komforto lygį. „Rehau“ šildoma danga suteiks galimybę paankstinti ar pailginti futbolo sezoną, tikėtina, ir visiškai jo nenutraukti per žiemą. Jeigu esant storai sniego dangai pagrindinis sniego sluoksnis nuvalomas mechaniškai, jo likutį ištirpina šildymo sistema.
Be minėtųjų šildymo sistemų, „Rehau Lietuva“ prekiauja santechnikos įranga (vamzdynais, valdymo sistemomis), profiliais langams ir baldų gamybos medžiagomis.
2022 m. „Rehau“ atidarė naują vamzdžių gamyklą Klaipėdoje. „Rehau“ yra šeimos verslo kompanija, įkurta dar 1948 m. Vokietijoje. Šiuo metu kompanijoje dirba daugiau kaip 20 tūkst. darbuotojų.
Šildymo sistema po
dirbtine veja: kai klaidų taisyti nebegalima
Netipinis projektas, reikalaujantis milimetrinio tikslumo, – taip M. Biržiškos gimnazijos sporto aikštyno šildymo įrengimą apibūdina vidaus inžinerinių sistemų specialistai.
„Visas projektas buvo netipinis. Norint kokybiškai įrengti šildomą sporto aikštyną po atviru dangumi, mūsų komandos darbai turėjo būti preciziški. Juk sumontuoti vamzdynai yra uždengiami dirbtine veja –galimybės taisyti klaidas tiesiog nelieka“, – pabrėžia Arnas Vadoklis, vidaus inžinerinių sistemų projektavimo, montavimo ir eksploatavimo įmonės „Euro Bonus“ vadovas.
Projektui pasirinktos patikimos ir ilgaamžės vokiškos šildymo sistemos „Rehau“ vamzdynai nuo šilumos punkto buvo nutiesti po visa stadiono aikšte. Po žeme įrengtas kolektorius ir prie jo prijungti šildymo vamzdžiai, tiekiantys šilumą dirbtinės dangos paviršiui. Sistema buvo naudojama pirmą kartą Lietuvoje, todėl reikėjo išsiaiškinti montavimo technologiją ir ypatybes. „Rehau“ atstovai surengė mokymus, juos vedė iš kompanijos gamyklos Vokietijoje atvykęs ekspertas. Taip pat buvo parūpinti šiems vamzdynams montuoti reikiami specifiniai įrankiai.
„Didžiausią iššūkį kėlė gamtos sąlygos – darbai vyko lauke, tad kiekvienas lietaus lašas ar saulės spindulys turėjo įtakos procesui“, – prisimena A. Vadoklis.
Kolektorius buvo montuojamas žemiau stadiono paviršiaus, todėl duobėse nuolat kaupėsi lietaus vanduo. Tuo pat metu plastikiniai šildymo vamzdeliai buvo klojami ant skaldos pagrindo. Saulėtomis dienomis vamzdeliai išsiplėsdavo, o vėliau vėl susitraukdavo, todėl reikėjo nuolat tikslinti jų padėtį, kad išlaikytų reikiamą atstumą.
Tai buvo pirmasis „Euro Bonus“ projektas, kuriame šildymo vamzdžiai buvo tiesiami tiesiai ant skaldos, o vėliau užpilami skaldele – toks sprendimas reikalavo išskirtinio kruopštumo ir tikslumo. Greta aikštyno esančiose sporto patalpose su drabužinėmis, dušais, sanitarinėmis ir techninėmis zonomis „Euro Bonus“ įrengė visas reikiamas vidaus inžinerines sistemas: šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio, taip pat nuotekų sistemą ir šilumos punktą.
Efektyvi vėdinimo sistema užtikrina šviežio oro tiekimą. Persirengimo kambariuose, teisėjų, trenerių kabinetuose bei medicinos patalpose įrengtas grindinis šildymas arba radiatorinė sistema, kai kuriose zonose – oro kondicionavimo įranga. Vandentiekiui naudoti nerūdijančiojo plieno vamzdžiai, o dušuose sumontuoti termostatiniai maišytuvai. Šildymo sistemai ir pastate, ir aikštyne naudojama miesto tiekiama šiluma. „Euro Bonus“ specialistai visus darbus objekte atliko laiku ir kokybiškai. Sklandų procesą užtikrino ne tik 18 metų profesinė patirtis, bet ir atsakingi partneriai. Pagrindinius sprendimus ir medžiagas tiekė „Rehau“, „Komfovent“, „KAN-Therm“, „Onninen“, „Flow Balt“, „Linmat“. „Didžiuojamės galėdami prisidėti prie svarbių objektų visoje Lietuvoje – nuo sanatorijų ir ligoninių iki prekybos centrų bei sporto kompleksų. Mūsų stiprybė – kompleksiniai sprendimai, leidžiantys klientams taupyti laiką ir lėšas: nuo konsultacijų ir projektavimo iki įrengimo bei sistemų priežiūros“, – apibendrina
A. Vadoklis
Intensyvaus judėjimo patalpoms – išskirtinės kokybės
M. Biržiškos sporto aikštyne numatoma intensyvi veikla, nuolat vyks treniruotės ir varžybos, todėl nauja-
jam pastatui, kuriame turėjo būti įrengtos visos būtinosios patalpos, nuo persirengimo kambarių iki techninių patalpų, reikėjo itin kokybiškų ir mechaniniam poveikiui, dilimui atsparių statybinių medžiagų, tarp jų ir sienų dažų.
Visus aukštus kokybės ir atsparumo reikalavimus puikiai atitiko suomių gamintojo „Tikkurila“ dažai „Luja 20“. Dėl inovatyvios sudėties šie pusiau matiniai dažai idealiai tinka visuomeninės paskirties patalpoms, kuriose kasdien vyksta intensyvus judėjimas, pavyzdžiui, vestibiuliams, laiptinėms, koridoriams. Jie saugo dažytą paviršių nuo pelėsio, yra labai atsparūs cheminėms medžiagoms ir drėgmei. Jais padengtus interjero paviršius lengva valyti bei prižiūrėti ir jie ilgai išlaiko dailią išvaizdą.
Dažai „Tikkurila Luja 20“ sukurti siekiant patenkinti profesionalų poreikius ir išsiskiria ne tik ypatingu patvarumu, bet ir įvairių sertifikatų gausa. Jie atitinka statybinių medžiagų mažos emisijos klasę M1 ir yra žymimi Šiaurės šalių ekologiniu ženklu bei ES ekologiniu ženklu. „Tikkurila Luja 20“ turi gaminio poveikio aplinkai deklaraciją (angl. Environmental Product Declaration, EPD), leidžiančią įvertinti gaminio poveikį aplinkai, ir atitinka tvariosios statybos standartus.
Šiais dažais (spalva RAL 9010) padengta 630 kv. m naujojo sporto aikštyno pastato sienų.
Šildymo sistemai gerinti –efektyviausias rinkoje vakuuminis degazatorius
M. Biržiškos sporto aikštyne sumontuotas vienas pažangiausių ir efektyviausių rinkoje įmonės „IMI Hydronic Engineering“ cikloninis vakuuminis degazatorius „Vento Connect“. Gaminys skirtas pašalinti orą iš šildymo, vėsinimo ir saulės energijos sistemų, kad būtų užtikrintas nepriekaištingas jų darbas visą eksploatacijos laikotarpį.
„IMI Hydronic Engineering“ pardavimų vadovo Rolando Kirvaičio žodžiais, „Vento Connect“ rekomenduojamas objektuose, kur reikia didelio našumo šildymo ir vėsinimo sistemos, tačiau oro šalinimas iš sistemos komplikuotas. „Vento“ įrenginio „BrainCube Connect“ valdymo pultas, palaikantis ryšį su BMS sistema, garantuoja šiuolaikišką prijungimo lygį ir nuotolinį slėgio palaikymo sistemų valdymą realiuoju laiku. Šios gaminio savybės užtikrina šildymo sistemos efektyvumą ir kontrolę.
„Veikdamas „Vento“ sukuria vakuumą, kuris užtikrina maksimalų efektyvumą ir taupo kasdienius šildymo sistemos kaštus, – sako R. Kirvaitis. –„Vento Connect“ tiko šildomai futbolo aikštės dangai, nes ji primena
didelę grindinio šildymo sistemą su ilgais vamzdynais, iš kurių labai sudėtinga pašalinti oro kišenes net ir pačiam geriausiam montuotojui. Likęs vamzdyne oras – tai neperduota ir iššvaistyta energija. Oro pašalinimas su „Vento Connect“ garantuoja tinkamą numatytos sistemos veikimą, o tai reiškia, kad suteikia sportininkams geriausias sąlygas treniruotis ir varžytis.“
Degazatorius „Vento Connect“ taip pat padeda taupyti energiją, nes nedirba 24 valandas per parą. „Pašalinus orą iš sistemos, įrenginys veikia automatiniu režimu, –paaiškina R. Kirvaitis. – Jis labai praverčia, jei sistemoje atliekami remonto darbai, nes stotis tuojau pat aptinka padidėjusį oro kiekį ir maksimaliai greitai stengiasi jį pašalinti.“
„IMI Hydronic Engineering“ sukaupusi didžiulę patirtį degazatorių gamybos srityje, o Šveicarijoje gaminami „Vento Connect“ yra vieni pirmųjų įrenginių šioje rinkoje. Nemažai projektuotojų, montuotojų ir kitų „IMI Hydronic Engineering“ klientų puikiai žino pažangius „Vento“ produktus ir nedvejodami juos renkasi, norėdami taupyti laiką ir gauti geriausius rezultatus. „IMI Hydronic Engineering“ gaminiai yra sumontuoti daugelyje Vilniaus verslo centrų, kitos paskirties pastatuose. Juos renkasi klientai visoje Lietuvoje – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, kituose miestuose.
„IMI Hydronic Engineering“ gaminami produktai – lyderiai Vakarų Europos šalių ir Skandinavijos rinkose. Vokietijoje ypač vertinami įmonės termostatiniai produktai, Skandinavijos šalyse – balansavimo vožtuvai. Beje, „IMI Hydronic Engineering“ sukurtas balansinis vožtuvas yra pirmasis, o slėgio palaikymo stotis su kompresoriumi – viena iš pirmųjų pasaulyje.
Aikštės dangos klojimas pareikalavo išskirtinio tikslumo
Įmonė „Trinelitas“, teikianti aukštos kokybės aplinkotvarkos paslaugas privatiems asmenims bei komerciniams objektams, M. Biržiškos sporto aikštyne įrengė tarptautinius standartus atitinkančią futbolo aikštę, bėgimo taką, kelioms skirtingoms sporto šakoms pritaikomas aikšteles, ažūrinėmis trinkelėmis išklojo įvažiavimą į teritoriją, įrengė veją. Gerbūvio darbai atlikti 2 hektarų plote.
„Nekasdieniški mūsų komandai buvo šildomos futbolo aikštelės įrengimo darbai, – pripažįsta Ričardas Kleniauskas, įmonės „Trinelitas“ direktorius. – Turime patirties įrengiant stadionus, tačiau FIFA sertifikuotos šildomos dangos aikštę įrengėme pirmą kartą.“
„Trinelitas“ paruošė pagrindus iš smėlio ir skaldos futbolo aikštės šildymo sistemai išvedžioti. Šią sistemą
sudarė apie 20 km preciziškai išdėstytų ir sujungtų vamzdelių. Vienam iš projekto rangovų juos išklojus, „Trinelito“ darbuotojai sistemą užpylė viršutiniu išlyginamuoju skaldos sluoksniu, pasitelkę 2D planiravimo įrangą ir greiderius.
Visas darbo proceso sudėtingumas slypėjo detalėse. „Futbolo aikštės plotas – apie 8 tūkst. kv. m, o galima paklaida įrengiant vamzdelius per minėtą plotą – iki 1 cm. Didžiausias iššūkis komandai buvo itin tikslus pagrindo vamzdeliams paruošimas ir atsargus, kad nebūtų pažeistas vamzdelių sandarumas, jų užpylimas skaldele. Viskas puikiai pavyko dėl sklandaus bendradarbiavimo su kitais rangovais“, – itin kruopščių darbų eigą prisimena R. Kleniauskas.
Tiesa, atliekant kitus aplinkotvarkos darbus komandai teko dalį vietos grunto pakeisti atvežtiniu, tačiau tai neturėjo įtakos nei darbų tempui, nei kokybei. „Savo vardą esame pateisinę
sąžiningu darbu, todėl pelnytai dirbame su didžiausiais Lietuvoje NT plėtotojais. Užsakovai žino, kad užduotis atliksime laiku, o jei reikia, nedelsdami pateiksime tinkamus sprendimus“, – sako direktorius. UAB „Trinelitas“ klientams siūlo kiemų ir gatvių įrengimo paslaugas, kompleksiškai ir atsakingai kloja trinkeles, kitas dangas. Ilgametė patirtis ir profesionali komanda užtikrina, kad tvarkoma aplinka būtų estetiška, funkcionali ir lengvai prižiūrima.
Sportinis arenų, stadionų projektavimas ir įrengimas
Uosio g. 8B, Kaunas info@mazgas.lt www.mazgas.lt
Pamokslavimai, kaip ir nutylėjimai, žlugdo net tauriausius projektus. O žaidimai ir kitos smalsumą žadinančios pramogos įtraukia ir skatina tęsti pažinimą –ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Šis pranašumas gali būti sėkmingai panaudojamas šviečiant visuomenę ekologijos klausimais. Pateikiame vos tris iš daugybės pavyzdžių, galinčių tapti įkvėpimu ir Vilniui – šių metų Europos žaliajai sostinei.
2021 m. Pensilvanijos (JAV) universiteto miestelyje (University Park), 1,2 ha plote Pensilvanijos valstijos mokslinių tyrimų medelyne – arboretume (The Arboretum at Penn State), kraštovaizdžio architektūros įmonė „Didier Design Studio“, bendradarbiaudama su architektais
„Phyto“ ir „Lake Flato Architecture“, įveisė augalų apdulkintojų, kaip kamanės, bitės, drugeliai, ir paukščių sodą (The Pollinator and Bird Garden). „Didier Design Studio“ garsėja gebėjimu įgyvendinti projektus nuo vizijos iki paskutinio baigiamojo akordo, kurti tikslingas ir įsišaknijančias menines intervencijas. Jų projektai – tai transformacijų procesai, grįsti tyrimais ir bendradarbiavimu. Mokslinių tyrimų programa tiesiogiai tęsiama ir arboretumo sode – čia siekiama suprasti ir paaiškinti, kodėl pastaruoju metu visame pasaulyje mažėja apdulkintojų ir paukščių populiacijų. Atsakyti į šį klausimą labai svarbu, nes nuo to priklauso žmonijos egzistencija.
„Šis sodas konkrečiai ir apčiuopiamai susieja žmones su apdulkintojų nykimo problema, klimato kaitos kontekste į pirmą vietą iškeldamas mokslą. Tai teikia vilties“, – pabrėžęs, kad aplinkos ir ekonominės katastrofos akivaizdoje daugelį apima bejėgiškas neišvengiamybės jausmas, sako „Didier Design Studio“ kūrybos direktorius ir pagrindinis sodo dizaineris Emmanuelis Didier.
Pasak jo, projektuojant sodą buvo siekiama trijų tarpusavyje susijusių tikslų: tiesiogiai pristatyti vietoje atliekamus mokslinius tyrimus, skatinti sodo lankytojus daugiau sužinoti apie apdulkintojų ir paukščių buveines, įkvėpti juos kurti buveines savo privačiuose soduose mieste ir taip plėsti ekologinius tinklus jau užstatytuose kraštovaizdžiuose.
Šiems tikslams įgyvendinti „Didier Design Studio“ subūrė projektavimo ekspertų komandą ir parengė projektą drauge su Pensilvanijos valstijos Apdulkintojų tyrimų centro mokslo darbuotojais.
Remiantis ilgamečiais moksliniais tyrimais, buvo pertvarkyta lygi ganykla – sudarytos sąlygos vešėti įvairių rūšių augalams, kurie viliotų paukščius ir vabzdžius apdulkintojus visais metų laikais. Iš septynių rūšių dirvožemio ir apdulkintojams pritaikyto mulčio buvo suformuota reljefo mozaika – nuo molio šlaitų, priemolio dirvožemio šlapynėms iki gerai drenuojamų dirvožemių sausai aplinkai užtikrinti.
Skulptūriškai suformuotas reljefas įgalina teritorijoje sukurti skirtingą mikroklimatą, taigi ir ekotonų bei buveinių įvairovę. Visi takai ir takeliai yra gerai apgalvoti ir suplanuoti taip, kad sodo lankytojai netrikdomi galėtų tyrinėti vabzdžių apdulkintojų pasaulį.
Arboretumo atstovų teigimu, dėl to šis sodas ir yra unikalus: jame esančios gyvūnų buveinės prieinamos žmonėms, čia sukurtas įspūdingas kraštovaizdis ir prisodinta kuo įvairiausių augalų, daugelio iš jų nepavyks pamatyti jokiame kitame sode.
„Dažnai girdime nerimaujant, kad iš mūsų pasaulio nyksta apdulkintojų rūšys. Manau, kad šis sodas suteikia unikalią galimybę apversti potyrius –nuo apdulkintojų žmonių pasaulyje į žmonių apdulkintojų pasaulyje. Šis sodas yra agentūra, keičianti šį esminį santykį – mūsų padėtį šiandienos pasaulyje“, – antrina E. Didier.
Pirmaisiais metais apdulkintojų ir paukščių sode buvo eksponuojama 340 atsparių augalų taksonų, 78 proc. jų sudarė vietos rūšių arba jų atmainų augalai, maksimaliai palaikantys vietos vabzdžių, ypač apdulkintojų, ir regione gyvenančių bei migruojančių paukščių gyvenimo ciklą. Šiandien sodas pilnas gyvybės ir įkvepia puoselėti individualias bei kolektyvines buveines. 2022 m. šis apdulkintojų ir paukščių sodas pelnė Amerikos kraštovaizdžio architektūros draugijos Kolorado garbės apdovanojimą (the American Society of Landscape Architecture – Colorado Honor Award), o 2024 m. buvo įtrauktas į Pasaulio kraštovaizdžio architektūros apdovanojimų trumpąjį sąrašą, taip pat tapo „Architizer A+Awards“, didžiausios apdovanojimų programos geriausiai metų architektūrai populiarinti bei pagerbti, nugalėtoju tvaraus kraštovaizdžio / planavimo kategorijoje. Šioje kategorijoje apdovanojami projektai, kuriuose naudojamos tvarios sistemos bei medžiagos ir taikoma geriausia etiško projektavimo, statybos ir eksploatavimo praktika.
molekulės miesto kanale
2024 m. lapkritį Skotsdeilio miesto (JAV, Arizonos valstija) kanale pasirodė interaktyvios vandens molekulės, atgyjančios per žmonių ir aplinkos sąveiką. Šis projektas, tiesiog ir pavadintas Molecules, – tai trijų skirtingų dydžių molekulių klasteriai, iki 18 m ilgio, 10 m aukščio ir pločio, iš viso užimantys 13 860 kv. m ploto.
Kūrinio autorė – Ryano Swansono ir Maeghann Coleman vadovaujama Bruklino tarpdisciplininė dizaino studija „The Urban Conga“, projektus bendruomenių sąveikai ir socialinei veiklai skatinti viešais žaidimais įgyvendinanti visame pasaulyje. Per žaidimus galime smarkiai paveikti savo kasdienį gyvenimą, teigia studija, visada savo projektuose žaidimų metodiką naudojanti kaip svarbiausią priemonę. Kūrėjų teigimu, žaidimai, žadinantys mūsų įgimtą norą atrasti, tyrinėti ir įsijausti, suteikia neaprėpiamų galimybių kuriant įtraukias, daugiaplanes kūrybines erdves. Bendradarbiaudama su miestų administracijomis, bendruomenėmis, institucijomis, privačiomis įmo-
nėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, „The Urban Conga“ įgyvendina kuo įvairiausius projektus – nuo daugiaplanių erdvinių intervencijų iki viešųjų instaliacijų, laikinų atrakcijų, seminarų, miesto plėtros planų ir viešųjų erdvių strategijos rekomendacijų.
Naująja „Molekulių“ instaliacija „The Urban Conga“ siekia parodyti, kad kanalo vanduo, panašiai kaip ir žmonių bendruomenės, susidaro dėl gretimų elementų tarpusavio sąveikos ir reakcijų. Šio viešojo žaidimo tikslas –atkreipti visuomenės dėmesį į klimato krizę ir parodyti, kad kiekvienas žmogus daro poveikį savo aplinkai.
Pasak kūrėjų, ši instaliacija padeda žmonėms suvokti, kad jų individuali reakcija ar veiksmas gali sukelti didesnę reakciją, tiek teigiamą, tiek neigiamą. Pasitelkus šviesą ir garsą, griaunami socialiniai barjerai, žmo-
nės skatinami megzti tarpusavio ryšius ir kartais pradėti nepatogius pokalbius erdvėje, susimąstyti apie vandenį – kur jis teka, kam priklauso ir koks yra brangus.
Instaliaciją sudaro penki vandens molekulių rinkiniai, arba iš viso dešimt vandenilio ir penki deguonies atomai, plūduriuojantys ore virš kanalo. Kiekviena molekulė reaguoja į kiekvieną ją „kalbinantį“ asmenį, aplinkos kontekstą bei jų tarpusavio sąveiką ir taip suteikia žaismingą galimybę atrasti ką nors nauja.
Dienos metu kūrinys, veikiamas natūralios šviesos, keičia formą ir maino spalvas priklausomai nuo kampo, kuriuo į jį žiūrima. Kiekviena plokštė atspindi kraštovaizdį ir pro šalį einančių žmonių judėjimą. Molekulės išrikiuotos prie kanalo kraštų, todėl žmonės gali prieiti arčiau ir žaisti su savo atspindžiais unikaliose
veidrodinėse ikosaedrinių sferų plokštumose, šviečiančiose spalvomis. Naktį kiekvieną molekulę iš vidaus apšviečia LED sistema, reaguojanti į lankytojų balsus.
Prie kiekvienos molekulės įrengti sąveikos punktai, juose nurodoma, kur žmonių balsai gali keisti kūrinio apšvietimą, tuo pat metu pabrėžiant, kad žmogaus balsas atspindi jį supančią aplinką. Kūrinys atsiliepia į žmonių kalbas, dainas bei šūksnius prie sąveikos punkto, ir tai skatina dalytis istorijomis, svajonėmis, išrėkti nusivylimą ir net dainuoti instaliacijai. Būdami kitoje kanalo pusėje, žmonės gali iš tolo stebėti pokalbius, nes molekulių šviesos pulsuoja ir keičia spalvas pagal „pašnekovų“ balsų stiprumą ir toną. Taip kanalo pakrantė tampa spontaniškų susitikimų vieta – čia žmonės kalbasi, šoka, dainuoja ir žaidžia kartu.
Monrealyje (Kanada) nuo 2021 m. veikia technologijų verslo lyderio ir aplinkosaugos aktyvisto Daxo Dasilvos įkurtas „Age of Union“ – pelno nesiekiantis aplinkosaugos aljansas, populiarinantis pasaulinę pokyčių kūrėjų bendruomenę, siekiančią apsaugoti nykstančias planetos floros bei faunos rūšis ir ekosistemas, taip pat remiantis didelio poveikio projektus, kuriais siekiama įveikti neatidėliotinus šiandienos gamtosaugos iššūkius.
Tarp „Age of Union“ remiamų projektų – ir įvairių sričių menininkės Kelly Nunes penkių meno kūrinių „Dangiškasis ciklas“ (The Celestial Cycle): „Žemės kambarys“ (Earth Room), „Saulės kambarys“ (Sun Room), „Mėnulio kambarys“ (Moon Room), „Ledynų urvas“ (Glacier Cave) ir „Juodosios skylės kambarys“ (Black Hole Room).
Monrealyje gyvenanti K. Nunes susitelkusi į aplinkos reakcijas ir savo meno kūriniuose gvildena gamtosaugos temas, pabrėžia terapinio pasinėrimo į gamtą poveikį, analizuoja besikeičiantį požiūrį į gydymą ir gerovę. Menininkė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis žmogus atitrūkęs nuo gamtos, ir savo darbų serijomis kviečia atkurti ryšį su gamta, pajusti jos gydomąsias savybes. K. Nunes darbai, keldami baimę ir pagarbą, skatina mąstyti apie klimato kaitos lėtinimą.
„Kiekvienoje [menininkės sukurtoje] erdvėje peržengiamos įprastos ribos. Tai priverčia mus iš naujo įvertinti savo santykį su aplinka, pajusti prigimtinę gamtos vertę ir bendromis jėgomis imtis gamtos išsaugojimo veiksmų“, – sako Daxas Dasilva.
„Žemės kambaryje“, sukurtame bendradarbiaujant su menininku Nicolasu Fonseca, lankytojus pasitinka gyvų augalų sodelis ir perdirbto popieriaus struktūros, poveikį dar labiau sustiprina erdviniai izochroninių tonų garsai – įrodyta, kad jie mažina streso hormonų kiekį ir lengvina nerimo simptomus.
„Saulės kambarys“, prie kurio prisidėjo ir menininkas Adamas Hummellis, – tai funkcionali gydymo ir meditacijos patalpa su moduliuojamo šviesos dažnio skulptūra, sezoninio afektinio sutrikimo poveikį mažinančiomis lempomis ir terapinio poveikio 432 hercų garso takeliu.
Mėnulio kambarys
„Mėnulio kambarys“ – tai artimas susitikimas su kitu pagrindiniu kosmologiniu simboliu: 1,22 m skersmens sferoje besisukanti Mėnulio projekcija suteikia galimybę pažvelgti iš naujos perspektyvos į šį gamtos kūną ir pajusti pagarbą kosmosui bei suvokti savo mažumą.
„Ledynų urve“ pasitelkus perdirbto plastiko konstrukcijas, šviesos efektus ir atitinkamą garso takelį kuriama jausena, kurią patirtume tirpstančiame ir skilinėjančiame ledyne. Tai padeda suvokti visuotinio atšilimo keliamą grėsmę.
Ledynų urvas
„Juodosios skylės kambaryje“, remiantis juodųjų skylių fizika ir įvertinus stiprų transcendentinį jų poveikį žmonijos kolektyvinei sąmonei, sukurta multimodalinė projekcija, generuojanti vaizdą, valdomą balsu ir kūnu.
K. Nunes apie planetos nykimą ir išsaugojimą kviečia diskutuoti pasitelkusi medžiagas, iš kurių ji sudaryta, perdirbtus plastiką ir popierių, gyvą augmeniją.
„Dangiškasis ciklas“ atskleidžia gamtos galią gydyti ir būtent tokiu būdu skatina lankytojus apmąstyti poreikį ne tik gamtą išsaugoti, bet ir stiprinti jos gydomąjį poveikį įprastose didmiesčių struktūrose, kur paprastai gamtai nebelieka vietos.
Dvaras ant stogo
Garsusis dizaineris Philippe’as Starckas pristatė siurrealistiškai atrodantį 9 aukštų viešbutį „Maison Heler“ Meco mieste Šiaurės Prancūzijoje: ant jo stogo patupdytas XIX a. dvaras! Idėją įkvėpė istorija apie Manfredą Helerį. Nuostabų tėvų dvarą paveldėjęs Manfredas iš nuobodulio tapo išradėju. Ne viską, ką sumanęs, jis įstengė įgyvendinti, tačiau kiekvienas jo išradimas buvo itin apgalvotas ir poetiškas. Vieną dieną netikėtai metalu apkaltas Manfredo dvaras pakilo į orą ir liko ten kabėti drauge su pačiu savininku. Architekto Ph. Starcko suprojektuoto viešbučio interjeras primena išgalvoto XIX a. personažo Manfredo dvaro erdves. Visuose kambariuose yra netikėtų Ph. Starcko kūrinių, kaip krištolinis plaktukas, gipso priekalai, dviejų galų kirviai ir apverstos supamosios kėdės.
trimo-group.com
Ypatingi fasadai
Statybų pramonei siekiant tvarumo, architektai ir NT plėtotojai aktyviai ieško inovatyvių sprendimų pastatų anglies dioksido pėdsakui mažinti. Pasaulinė fasadų ir stogų dangų lyderė „Trimo“ pristatė naujus tvarumo standartus nustatančias fasado plokštes „Qbiss One NEXT“ ir „Trimoterm NEXT“. Naujos kartos surenkamojo metalinio fasado sistema „Qbiss One NEXT“, palyginti su įprastomis sistemomis, išmeta iki 68 proc. mažiau anglies dvideginio ir ženkliai sumažina poreikį šildyti bei vėsinti patalpas, jos efektyvumas patvirtintas LEED, BREEAM ir DGNB sertifikatais. Pramoninės ir komercinės paskirties pastatams skirta fasadų sistema „Trimoterm NEXT“ atitinka aukščiausius atsparumo ugniai, energijos vartojimo efektyvumo standartus bei žiedinės ekonomikos principus, jos anglies dvideginio pėdsakas iki 69 proc. mažesnis nei įprastų tokių sistemų. Naujųjų plokščių eksploatavimo trukmė – daugiau kaip 50 metų, jas galima naudoti pakartotinai arba perdirbti.
Tirpus plastikas
Plastiko atomus sieja stiprūs kovalentiniai ryšiai, todėl ši medžiaga tvirta ir ilgaamžė. Antra vertus, kai jos gaminiai tampa nebenaudojami, tie stiprūs ryšiai virsta problema: išgulėjęs sąvartyne gal net šimtmečius, vienkartinis plastikinis puodelis galiausiai suirs į kenksmingas dalelytes – mikroplastiką. Japonijos mokslinių tyrimų instituto RIKEN mokslininkai sukūrė naujo tipo plastiką –įprastomis sąlygomis tokį pat stabilų kaip ir pirmtakas, tačiau itin greitai, vos per naktį, ištirpstantį sūriame vandenyje (taigi ir vandenyne) be jokio mikroplastiko pėdsako. Naująjį plastiką sudaro supramolekuliniai polimerai, susieti grįžtamaisiais ryšiais (lipniojo lapelio, kurį galima priklijuoti, atplėšti ir vėl priklijuoti, principas), –maisto priedo natrio heksametafosfato ir trąšoms gaminti naudojamų guanidinio jonų pagrindo monomerų junginys. Vykstant šių komponentų reakcijai, tarp molekulių susidaro „druskų tilteliai“, suteikiantys įprastam plastikui būdingų tvirtumo ir lankstumo. Tačiau kai naujoji medžiaga pamerkiama į sūrų vandenį, elektrolitai atrakina šiuos „tiltelius“, ir ji ištirpsta, suskilusi į azotą ir fosforą.
riken.jp
perraultarchitecture.com
Dangoraižis aukštyn kojomis
Prancūzų studija „Dominique Perrault Architecture“ suprojektavo įspūdingą Paryžiaus Villejuif-Gustave Roussy metro stotį: gilią cilindrinę šachtą dengia skaidrus permatomas stogas, todėl atrodo, kad stotis skęsta 70 m skersmens apverstame dangoraižyje. Toks įspūdis sukurtas 50 m į žemės gelmes besidriekiančiu tuneliu, iki pat peronų užtvindančiu stotį natūralia dienos šviesa. Vieną giliausių Prancūzijos infrastruktūros objektų kasdien aplanko daugiau kaip 100 tūkst. keleivių, čia yra daugybė galerijų ir balkonų, sujungtų pėsčiųjų tiltais bei eskalatoriais. Pirmuose dviejuose lygiuose įrengtos viešosios erdvės, parduotuvės ir paslaugų teikimo vietos. Iš viršaus stotis primena stiklinį paviljoną spiraliniu stikliniu stogu, sudarytu iš trijų sluoksnių.
„Zaha Hadid Architects“ pristatė pirmojo pasaulyje medinio futbolo stadiono projektą. Siekiant sukurti funkcionalią ir aplinką tausojančią vietą, visiems pagrindiniams nedideliame Stroudo mieste (Jungtinė Karalystė) statysimo stadiono konstrukciniams elementams, kaip karkasas, stogo konsolės, apkala, bus naudojama tvarios kilmės mediena. Ji pasirinkta net tribūnų dangai, kur tradiciškai naudojamas betonas arba plienas. Kitos statybinės medžiagos bus atsirenkamos atlikus pažangius tyrimus, taip pat bus taikomi naujoviški statybos metodai, ženkliai sumažinantys anglies dvideginio emisiją. Skaidri stadiono stogo membrana mažins šešėlius ir stiprins aplinkinio kraštovaizdžio vizualinį poveikį. Stadionas suprojektuotas 5000 žiūrovų, tačiau prireikus jį galima praplėsti iki 10 tūkst. vietų.
Naujas geriausias
news.samsung.com
„Samsung“ paskelbė, kad šią vasarą rinkoje pagaliau pasirodys prieš penkerius metus daug šurmulio CES parodoje sukėlęs naujasis naminis robotas „Ballie“. Maža to, jis bus dar patobulintas: ne tik galės valdyti išmaniuosius namų įrenginius, bet ir per įmontuotą projektorių demonstruos treniruočių vaizdo įrašus norintiems pasimankštinti, rekomenduos receptų atsižvelgęs į šaldytuvo turinį, siųs priminimus, parodys, kas stovi už durų, priims balso ir garso įvestis, pateiks patarimų, kaip pagerinti savijautą ir ką apsirengti, jutikliais stebės aplinką.
Spartus namų spausdinimas
„Azure Printed Homes“ sukurta trimate spausdinimo technologija galima ženkliai paspartinti 3D namų statybą: vienu spausdintuvu per 24 valandas išspausdinamas net 18 kv. m modulis. „Azure“ namai spausdinami ne statybvietėje, o Los Andžele esančioje gamykloje, todėl naujam namui trimis spausdintuvais pagaminti reikia vos dviejų savaičių. 60 proc. naudojamų medžiagų sudaro perdirbtas plastikas, išspausdinta struktūra yra be siūlių, todėl namas visiškai sandarus ir apsaugotas nuo vabzdžių. Vidaus ir išorės apdailą galima pritaikyti pagal pageidavimus, visas montavimas trunka vos kelias valandas. Vidutinė namo kaina – apie 35 tūkst. dolerių. „Azure“ jau sulaukė 20 mln. vertės užsakymų.
azureprintedhomes.com
Saulės bokštas
Architektūros studijos „Arquitectonica“ ir „ACPV Architects“ Majamyje pradėjo įgyvendinti 70 aukštų gyvenamojo dangoraižio „The Residences at 1428 Brickell“ projektą. Šis pastatas, iš kurio atsivers kerintys Biskeino įlankos vaizdai, bus pirmasis pasaulyje prabangus daugiaaukštis pastatas su 500 integruotų fotovoltinių langų. Jie sudarys vadinamąjį „saulės stuburą“ ir per metus pastatui pagamins apie 175 000 kWh energijos. Dangoraižio fasadas bus apdailintas baltu akmeniu, ant jo stogo bus įrengtos ne tik žaliosios erdvės, bet ir observatorija.
1428brickell.com
Įkrovimo galia iki 22 kW
Įperkamas, kompaktiškas ir dizaino apdovanojimais įvertintas elektromobilių įkrovimo sprendimas. EVO palaiko saulės energijos integravimo funkciją, kuri gali skirti bet kokį turimą saulės energijos perteklių transporto priemonei, kad ji būtų įkraunama 100 % iš atsinaujinančių šaltinių ir be jokių sąnaudų.
Naudodamiesi EVO programėle, naudotojai gali pilnai valdyti savo įkroviklį, įskaitant galimybę nustatyti įkrovimo grafikus ir integruoti su išmaniaisiais tarifais, kad sutaupytų ne piko metu. Taip pat naudotojai gali prijungti savo įkroviklį prie bet kurios pasirinktos OCPP programėlės.
Suderinamas su OCPP 1.6
Atitinka elektromobilių įkrovimo stotelių reikalavimus
Greitas montavimas iki 15 min
Įkrovimui naudojama perteklinė saulės energija
5 metų garantija 5Y EAR WARRANTY
