Issuu on Google+

 Žurnalas sėkmingam verslui!

ŽIEMA I 2013 (2)

Pasaulis nekenčia pokyčių, tačiau tai yra vienintelis dalykas, kuris neša progresą. (Charlesas F. Ketteringas)


TURINYS 24

4 ARCHITEKTŪRA POKALBIS Gyvenimo kokybė kaip miesto sinonimas OBJEKTAS Svencelė – vėjas ir užuovėja paveldas Klaipėdos dramos teatras – šimtmečius išlaikyta tradicija

4 10 16

statyba RENOVACIJA Naujoji renovacijos tvarka išjudins ledus? Kodėl renkamės brangias, bet mažiau efektyvias šiltinimo sistemas? „Viega“ metalinių vamzdynų sistemos: patikima, efektyvu ir patogu Inovatyvūs Vilniaus rajono savivaldybės projektai skatina ekonominį augimą ir socialinę plėtrą RINKA Nuožmi verslo centrų konkurencija: kova dėl kiekvieno nuomininko AKUSTIKA „Knauf“ akustinės medžiagos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje PATIRTIS Greitis ir kokybė – geidžiamiausias derinys statant pramonės objektus

24 31 32 34 36 42 44

10

žiema

36 2013 (2)




TURINYS 

žiema 2013 (2) INŽINERIJA ENERGETIKA Saulės energija – tolima vizija ar ranka pasiekiama alternatyva? RENOVACIJA Šildymo ir vėdinimo sistemų inžineriniai sprendimai renovuojamų daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti UAB „Danfoss“ sprendimai – taupesni renovuoti daugiabučiai namai TECHNOLOGIJOS Vandens paruošimo technologijos energetikoje PATIRTIS „Schneider Electric“ sprendimai „Baltnetos“ duomenų centre

50

56 63 64 66

INFRASTRUKTŪRA NUOTEKOS Vakuuminiai nuotakynai – efektyvios ir aplinkai nekenkiančios sistemos VERSLUI Kauno LEZ – verslo Meka ENERGETIKA Sąskaitas už šilumą gali sumažinti tik pigesnis kuras ir pastatų modernizavimas Summary

68 74 76 80

50 56 76


Redakcijos žodis



Metų pradžia ir pirmieji du mėnesiai buvo išties intensyvūs – nauji įstatymai, nauja tvarka, naujos galimybės. Rodos, energingas ir veržlus startas galų gale turėtų išjudinti niekaip iš mirties taško nepajudančius procesus, tokius kaip daugiabučių namų renovacija. O kaip bus iš tiesų? Vadžias perėmusios savivaldybės tikina, kad dabar procesas tikrai pajudės, o specialistai primena, kad minimalios renovacijos priemonės liks tik kosmetinis remontas, jei namai nebus atnaujinami iš esmės ir kompleksiškai.

Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116

Kvartalais senus namus užsimojusios atnaujinti savivaldybės galbūt padės spręsti ne tik konkrečių namų sąskaitų už šildymą problemas, bet ir žengs žingsnį miestų kokybės gerinimo urbanistine prasme link. Apie tai, koks turėtų būti miestas, kalbamės su ilgokai Nyderlanduose gyvenusiu architektų tandemu – Justina Muliuolyte ir Tadu Jonauskiu (Studija PUPA – Public Urbanism Personal Architecture). Tarptautinė patirtis pašnekovams leidžia pažvelgti į Lietuvos miestų problemas kiek iš kitos perspektyvos. Taip pat architektūros dalyje siūlome pažvelgti į 2010 m. suprojektuotą Svencelės kompleksą – ko gero, vieną pirmųjų bandymų kurti tokio tipo architektūrą Lietuvoje. Nenutolsime nuo pajūrio ir prisimindami paveldo objektą – šįkart tai Klaipėdos dramos teatras.

Vyr. redaktorė Regina Fraimanaitė El. paštas regina@smediagroup.lt

Prakalbus apie renovaciją neišvengiamai prisimenamos šildymo kainos, sąskaitos už būsto šildymą ir būdai, kaip tas sąskaitas sumažinti. Renovuojant pastatus svarbu ne tik juos apvilkti šiltinamuoju sluoksniu, bet ir atnaujinti jų inžinerines sistemas, o ypač – šildymo ir vėdinimo. Kokie šių sistemų atnaujinimo būdai, pranašumai, trūkumai ir kodėl jas svarbu atnaujinti, pasakoja VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato  sistemų laboratorijos vedėjas dr. Giedrius Šiupšinskas. Nuolat tenka girdėti, kad svarbiausia milžiniškų šildymo kainų priežastis, be kiaurų daugiabučių namų sienų, yra kuro kaina. Tad šiame žurnale nepamirštame kitokių kuro šaltinių ir jų teikiamų galimybių temos. Kalbame ir apie saulės jėgainių plėtrą bei jos problemas, ir apie biokuro naudojimo perspektyvas. Juk nepaisant kintančios tvarkos, daugybės diskusijų, visi suprantame, kad alternatyvus kuras iš atsinaujinančių šaltinių ilgainiui taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tuos, kam įdomi nekilnojamojo turto rinka, kviečiame kartu su mumis pasidomėti, kuo baigsis verslo centrų statybos bumas. Ar nenutiks taip, kad pasiūla vis dėlto ims viršyti paklausą? Malonaus skaitymo!

Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė

Tekstų autoriai: Aistė Galaunytė Stasys Liaukevičius Eglė Kajauskaitė Marta Zigmantaitė Erlend Diagilev Dr. Giedrius Šiupšinskas Fotografijų autoriai: Asta Esu Algimantas Neniškis Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Neringa Grabauskienė Telefonas +370 659 58686 El. paštas neringa@smediagroup.lt Rūta Petrošiūtė Telefonas +370 620 25156 El. paštas ruta@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

žiema

2013 (2)


A rchitektūra / Pokalbis

GYVENIMO KOKYBĖ KAIP MIESTO SINONIMAS AISTĖ GALAUNYTĖ

Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis (studija PUPA – Public Urbanism Personal Architecture) – jauni architektai, besigilinantys į miesto planavimo ir valdymo, viešųjų ir gyvenamųjų erdvių, infrastruktūros sritis. Architektai penkerius metus gyveno ir mokėsi Nyderlanduose, tad tarptautinė patirtis pašnekovams leidžia pažvelgti į Lietuvos miestų problemas kiek iš kitos perspektyvos. Savo pranešimu konferencijoje GAIA palietėte keletą įdomių aspektų: Lietuvos sovietinio laikotarpio rajonai yra gerokai mažiau nusidėvėję, be to, jie patrauklūs tvarumo (angl. sustainability) atžvilgiu – lengvai pasiekiami viešuoju transportu, gausūs žaliųjų erdvių. Koks būtų jūsų požiūris į naujų rajonų statybą (ypač iki 2008 m.), galbūt pagal ar-



chitektūrinės išraiškos ir urbanistinių sprendimų santykį laimi sovietiniai kvartalai? Tadas Jonauskis (T. J.) Visų naujų kvartalų pradžios taškas yra kur kas blogesnis nei socialistinių mikrorajonų. Dėl labai elementarios priežasties – nauji rajonai yra suplanuoti automobilių savininkams. Jei patogu atvažiuoti automobiliu, tai skatina statyti naujus kvartalus ant automagistralių, prie aplinkkelių. O sovietiniai mikrorajonai buvo statomi remiantis viešojo transporto sistema, juk tuo metu ir automobilių nebuvo tiek daug. Tie mikrorajonai viešuoju transportu buvo sujungti ne tarpusavyje, o su miesto centru, todėl miestas veikė kaip sistema. O į naujuosius rajonus dabar gali patekti


Pokalbis / A rchitektūra

Projekto „Fields of Synergy“ („Erdvių sinergija“) strategija: jungti ir pernaudoti

praktiškai tik automobiliu. Tačiau ateityje, pabrangus kurui, jie gali tapti nebepatrauklūs. Justina Muliuolytė (J. M.) Naujieji kvartalai dažnai negali suteikti tokios gyvenimo kokybės, kaip sovietiniai mikrorajonai. Juose gyvenimo kokybės nėra, išskyrus tai, kad turi naują būstą. O sovietiniai, atvirkščiai, – gyvenimo kokybė yra, tik jie nepritaikyti šių dienų reikmėms. Bet pritaikius atsivertų daug perspektyvų... Tačiau, ko gero, jums žinoma, kad Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, pasitaiko, kad modernistiniai daugiabučiai namai griaunami ištisais kvartalais? J. M. Griovimas yra jautri tema. Olandijoje taip pat dažnai griaunami daugiabučiai namai. Lietuvoje situacija kiek kitokia – tai nėra valstybei priklausantys socialiniai būstai, kiekvienas turi privatų savo butą, todėl organizuoti tokius veiksmus būtų sudėtinga. Kita vertus, mūsų šalyje tokių rajonų gyventojų kontingentas kol kas nėra toks blogas kaip Vakaruose. Amsterdame griaudavo tuos pastatus, kuriuose gyveno daug emigrantų, buvo didelė nusikaltėlių koncentracija.

T. J. Mes manome, kad griovimas yra pinigų ir valstybės resursų švaistymas. Juk galima sugalvoti, kaip pakeisti funkciją, kaip nors kitaip panaudoti. Žinoma, tai nėra paprasta. Mikrorajonuose, kai jie buvo pastatyti, viename bute gyveno 4–5 žmonės. Europos vidutinis žmonių skaičius bute yra 2–2,5. Natūralu, mes norime gyvenimo kokybę gerinti, taigi buto reikia didesnio, daugiau erdvės. Sovietiniai butai jau turi fizinį apribojimą, norint plėstis, reikia pirkti kitą butą. O perplanavimas yra sudėtingas techniškai. Bet galbūt po kurio laiko šie maži butai vėl taps patrauklūs. Gal smarkiai išaugs būsto kaina ir atsiras mažesnių, pigesnių butų poreikis, gal bus daugiau žmonių, gyvenančių po vieną, o gal bus daugiau jaunų šeimų... Mes neatmetame tokios galimybės. Jei esamą seną pastatą nugriauni, jo vietoje pastatai to meto lūkesčius atitinkantį būstą. Šį, žinoma, po kurio laiko vėl reikės griauti, nes jis nebeatitiks naujų poreikių. Uždaras ratas. Griovimas yra vienadienis sprendimas, mes manome, kad griauti reikia tik tada, kai jau niekas nebeveikia.




A rchitektūra / Pokalbis

 Tadas Jonauskis. Kokie būtų svarbiausi dalykai, į kuriuos, jūsų manymu, reikėtų atsižvelgti, tvarkant senuosius mikrorajonus? J. M. Visų pirma į renovaciją reikėtų žiūrėti strategiškai, keisti šių mikrorajonų reikšmę apskritai mieste. Galvoti, kaip į visus kvartalus pritraukti jaunų žmonių ir šeimų. Didinti būsto įvairovę – galėtų atsirasti ir kotedžų, studijos tipo butų. Sudaryti sąlygas, kad juose galėtų įsikurti daugiau biurų, komercinių įstaigų. Atsirastų kur įdomiai praleisti laisvalaikį. O turbūt esminis pasiūlymas – tvarkyti žaliąsias erdves. T. y. kurti jų struktūrą – ne tik formaliai persodinti žolę ar medelius. T. J. Viešųjų erdvių struktūra turėtų būti miesto iniciatyva, nes tos erdvės priklauso miestui ir žmonės iš tikrųjų neapsiima sutvarkyti visko, negali to padaryti nei fiziškai, nei finansiškai. Tvarkant viešąsias erdves, iš karto keičiasi gyvenamoji aplinka, keičiasi gyvenimo kokybė, atsiranda pridėtinė vertė. Taigi laimi ir gyventojai, ir miestas. Mums atrodo, kad mikrorajonuose galima ir dirbti, ir poilsiauti, tik trūksta erdvių, kur „apgyvendinti“ tas funkcijas. Šiuo metu vyrauja bendros erdvės, visai nėra privačių, gerai prižiūrimų erdvių. Žmonės neturi galimybių praleisti daugiau laiko už būsto ribų, lauke. Bet iš tiesų kuo daugiau žmonių būna lauke, gali tiesiogiai išeiti į savo kiemą, tuo saugesnė yra aplinka, tuo daugiau akių ją stebi.




Pokalbis / A rchitektūra

J. M. Taip pat labai svarbu, kad ir tų rajonų gyventojai būtų įtraukiami, kad jie didžiuotųsi savo kvartalu. Senamiestis, Užupis galėtų būti pavyzdys, dabar ir Naujamiestis atgimsta. Mikrorajonai taip pat gali atgimti, pradedant mažomis privačiomis iniciatyvomis, net nebūtinai tai turi būti susiję su menais. Svarbiausia įvaizdžio, savojo veido kūrimas. Jūs užsiminėte apie estetiką. Kaip manote, ar geri viešos erdvės dizaino sprendimai, nepaisant to, kad ji yra strategiškai prastoje vietoje, gali padėti jai tapti patrauklia? T. J. Labai populiarūs architektūriniai ir urbanistiniai projektai, vadinamieji spin off, kur pradedant mažu projektu siekiama išjudinti visą teritoriją. J. M. O sėkmingas projektas gali būti susijęs ne tik su dizainu, bet su identiteto kūrimu. T. J. Pavyzdžiui, visame kvartale įrengti išskirtinio dizaino suoliukai. O jeigu jie būtų paprasti? Žmonėms gal taip pat būtų gerai – yra suoliukas, atsisėdi ir viskas. Mūsų požiūriu, dizainas turi būti toks, kad, pavyzdžiui, mano kvartale visi suoliukai būtų mėlyni, o tavo kvartale – raudoni. Tai jau šį tą reikštų – jau žinai, kur esi, taip kuriamas identitetas. J. M. Roterdame yra stumdomų suoliukų su medžiais. Tokia medinė konstrukcija, į kurią gali įlipti, o ten – maža svetainytė, sėdi ant sofos, yra staliukas. Ir yra medis, po kuriuo sėdi. Gali tą suoliuką nustumti, o tavo medis važinėja kartu su tavimi. Tikrai vertas dėmesio dizaino sprendimas.

 Justina Muliuolytė.




A rchitektūra / Pokalbis

projektas „Fields of Synergy“ Gamtinių arealų tinklas – atkuriama natūrali biologinė įvairovė

Elektrinių dviračių tinklas ir įkrovimo taškai

Vandens resursų panaudojimo galimybės

Išmaniosios energijos tinklas

T. J. Tai pavyzdys, kaip viešosios erdvės baldas tampa urbanistiniu įrankiu. Minėtoji vieša erdvė Roterdame atsinaujino, nes dizainas pritraukė žmones, paskatino juos kažką veikti, daryti, atsirado interaktyvumas.

T. J. Taip, mums atrodo, kad standartiniai sprendimai mūsų šalyje dar nėra užtektinai kokybiški patys savaime, nes statybų, vykdymo kultūros nėra. Dėl to viskas yra ne iki galo išsprendžiama. Bortai tik tokie, suoliukai tik šitokie, šiukšliadėžės – taip pat. Kad laikytų 50 metų, arba šiukšliadėžės negalėtum pastumti, į savo kiemą neišsineštum... Olandijoje arba Vokietijoje standartinės priemonės yra gražios – jei darysi taip, kaip visada, paprastai bus gražu.

Ispanijoje buvo kitoks pavyzdys – visos aikštės, visi projektai yra labai apgalvoto dizaino, iš gerų medžiagų, įrengtas išradingas apšvietimas. Neįtikėtina, kiek jie pinigų skyrė aikštėms atnaujinti. Bet yra tik kelios pilnos žmonių aikštės, o kitos – tuščios. Pasirodo, projektuotojai pamiršo, kad Ispanijoje reikia pavėsio! Tad dizainas tampa bevertis. Pasimokius iš šio pavyzdžio, Lietuvoje daugiau dėmesio galėtų būti skiriama apšvietimui – juk pusę metų didžiąją savo laiko dalį praleidžiame tamsoje. Atrodo, kad Lietuvoje dažna problema yra ne lėšų stygius, o požiūris – viešosios erdvės sutvarkymui skirti pinigai panaudojami, nuperkama ar suprojektuojama įranga, tačiau esminis veiksnys yra naujumas, o ne skoningumas.



Naujausias jūsų darbas „Fields of Synergy“ – tai Latrobo regiono Australijoje 2050 m. vizija. Projekto data lyg savaime primena utopijos, idealaus miesto temą. Kokie, jūsų nuomone, idealaus miesto komponentai galėtų būti XXI amžiuje? J. M. Šiame projekte akcentavome pakartotinį naudojimą, maišymą. Viskas pakeičiama, sujungiama, nieko neišmetama, viskas yra naudinga. T. J. Kuo toliau, tuo labiau bandome savo gyvenimą miestuose optimizuoti – viską bandome daryti kuo pato-


Pokalbis / A rchitektūra

giau, ekonomiškiau, optimaliau. Mūsų vizija ir buvo visur kurti sinergiją. Bandome sujungti: ir tau gerai, ir man gerai. Naudojamės tuo pačiu dalyku, kuris visiems naudingas. Pavyzdžiui, elektrinė gamina elektrą, tad labai daug karšto vandens išmetama ataušinant reaktorius. O mes sakome: reikia pritraukti atogrąžų žuvų ūkių, kurie gali auginti žuvis šiltame vandenyje. Gali atsirasti SPA, nemokamai gaunantis šilto vandens. Taip po truputį, iš vienos ekonomikos „šiukšlės“ sukuriama visa grandinė kitų ekonomikų ir erdvių, kurios panaudoja nereikalingą energiją arba nereikalingus produktus kaip pirminę žaliavą.

 Projektas „Fields of Synergy“.

J. M. Tai toks vadinamasis sveikas protas (angl. common sense). Tu nešvaistai. Lygiai tas pat tinka ir mikrorajonams – kam griauti? Kam švaistyti?

Grįžę į Lietuvą, ką teigiamo pastebėjote miestuose, kas keičiasi?

T. J. Energiją galima naudoti keliais būdais: kai viskas jungiama, derinama, yra kelios funkcijos, kurios gali naudotis tuo pačiu dalyku. Taip taupomi resursai, mažinamos sąnaudos. Arba yra kaskadinis principas: karštas vanduo elektrinėje – vienam šiukšlė, kitam – energijos šaltinis. O šio šiukšlė yra kitam šaltinis. Energiją galima naudoti pakartotinai tol, kol jos jau visiškai niekam nebegali pritaikyti. Kalbant apie šiuolaikinį idealų miestą – visų miestų pagrindas yra judėjimas iš vienos vietos į kitą. Jeigu mieste lengva, pigu ir ekologiška judėti, jis veikia. Tai ir yra fundamentalus miesto pagrindas. Yra ir kitų utopijų, ekstremalesnių, kur visi individualiai savo burbuluose gyvena. O mums atrodo, kad miestas turi būti toks, kur visi juda, keičiasi informacija, bendrauja. Taip kuriama pridėtinė vertė – ir ekonominė, ir socialinė. J. M. Utopinis miestas turėtų būti toks, kai nereikia gaišti laiko. Štai Vilniuje spūstyse sėdime kiekvieną dieną...

T. J. Galima Vilniaus vizija – centras neturėtų būti toks, kad privalėtum važiuoti į centrą, nes čia viskas sutelkta. Kad galėtum judėti per visą miestą – kartais Lazdynuose, kartais Pašilaičiuose, kartais senamiestyje. Ir psichologiškai nebūtų skirtumo. Berlynas yra labai geras pavyzdys – ten centras, netgi turistinis, tuščias. O visas gyvenimas verda aplinkui. Vienur centriukas, kitur centriukas, visuose mikrorajonuose, visi kvartalai turi savo veidą.

T. J. Tikrai daug teigiamų dalykų. Kaip Vilnius pasikeitė per penkerius metus, kol čia negyvenome. Jaučiasi, kad tai yra miestas, kuris keičiasi. Eidavome į vienas vietas, dabar ateinam, žiūrim – čia kažkas kitaip, kažkur ne ten atėjom (šypsosi). J. M. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos miesteliai, kaimeliai taip pat gražėja, tvarkosi viešas erdves. Kitiems miestams reikėtų pasimokyti. T. J. Atsiranda miesto dviračių – tai labai gerai. Kritikai sako, kad tik centre. Mes sakome – bent centre gali judėti dviračiu. Tramvajaus kiekvienoje gatvėje nenutiesi, o su dviračiu – labai patogu. Grįžtant prie mikrorajonų, prieš penkerius metus buvo kalbama apie namo renovaciją, dabar – apie kompleksinę kvartalo renovaciją. Ateityje gal bus pradėta kalbėti apie miesto viziją, gyvenimo kokybę, gal bus ambicijų sukurti gyvenimo kokybę, prilygstančią Vienai, Amsterdamui, Kopenhagai...  Ačiū už pokalbį.




Architektūra / Objektas

SVENCELĖ – VĖJAS IR UŽUOVĖJA

10


Objektas / Architektūra

 Autoriai Architektai: IĮ „Andrė Baldi A & U“, „Aketuri architektai“; komanda: Andrė Baldišiūtė, Milda Rekevičienė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Lukas Rekevičius

 ĮGYVENDINIMAS Projekto vadovė Andrė Baldišiūtė Įvykdymo data 2007–2012 m.

 Duomenys Adresas – Svencelės kaimas, Klaipėdos apskritis Bendrasis plotas – 525 kv. m

AISTĖ GALAUNYTĖ

Idėją jūrinį konteinerį panaudoti kaip gyvenamąjį statinį devintojo dešimtmečio pabaigoje JAV užregistravo Phillipas C. Clarkas. Tiesa, kiek anksčiau tokių koncepcinių būstų modelių pasirodydavo ir kino juostose. Nuo to laiko jūriniai konteineriai buvo naudojami konstruojant dešimtis skirtingų tipų pastatų: mokyklų, viešbučių, gyvenamųjų namų, laboratorijų, biurų, parduotuvių ir t. t. Ir miestuose, ir gamtos apsuptyje. Konteineriai, kaip priemonė kurti architektūrą, vertinami ne tik dėl savitos estetikos, bet ir dėl galimybės juos perdirbti, naudoti pakartotinai, pigumo ir gerų techninių ypatybių. Nuotraukų autorius – Algimantas Neniškis.

11


Architektūra / Objektas

Skirtingoms funkcijoms – skirtingi erdviniai sprendimai

2010 m. suprojektuotas Svencelės kompleksas – poilsiavietė prie Kuršių marių kranto – ko gero, buvo vienas pirmųjų bandymų kurti tokio tipo architektūrą Lietuvoje. 2012 m. įgyvendinta jo dalis buvo įvertinta apdovanojimuose „Žvilgsnis į save 2010–2012“, atstovavo Lietuvai tarptautiniame Ludwigo Mieso van der Rohe’o vardo konkurse. Projektas išsiskiria žmogiškuoju masteliu, kontekstualumu ir „švarumu“. Tai pasiekti padėjo ir pasirinkta „sta-

12

tybinė medžiaga“ – jūriniai konteineriai. Galima sakyti, kad Svencelė yra suformuota kubelių principu – vienodi moduliai (konteineriai) jungiami vieni su kitais, sukuriant skirtingo aukščio ir ploto statinius. Persislinkę moduliai suformuoja nenuobodžias, virpančias erdves – užuovėjas, terasas – vedančias vandens link. Ta pati visų konteinerių spalva – beveik juoda – unifikuoja skirtingas funkcijas jungiantį objektą ir neišsiskiria iš jautraus pamario peizažo.


Objektas / Architektūra

Projekto aksonometrinis vaizdas

Arčiausiai marių kranto išdėstyti laisvalaikio funkcijos statiniai – kavinė ir jėgos aitvarų mokykla centras). Kiek toliau – dušai, tualetai, skalbykla ir gyvenamieji kambariai. Tik būtiniausius patogumus suteikiantys kambariai, pagalbines patalpas suformuojant kaip atskirus blokus, skatina netikėtus susidūrimus ir kartu akcentuoja aktyvų ar ramų poilsį gamtoje. Kiekvienas statinys taip pat turi glaudų ryšį su lauko erdve – ar tai būtų pirmame aukšte esantis kambarys, kurio

duris atvėręs gali ant smėlio pasistatyti kėdę, ar antrame aukšte esanti kavinės terasa. Adekvatus požiūris į supančią aplinką ir objekto funkciją, ko gero, yra stipriausias šio projekto aspektas. Minimaliomis priemonėmis įvykdytas sumanymas puikiai tinka tiek Lietuvos pajūriui (jam nereikia gražios architektūros, kad taptų patrauklesnis), tiek aktyviam jėgos aitvarų sportui. Svarbiausia – suformuota aplinka, netrukdanti patirti. 

13


Architekt큰ra / Objektas

14


Objektas / Architektūra

Sklypo planas. Svencelės užstatymas visiškai įgyvendinus projektą

Persislinkę moduliai suformuoja nenuobodžias, virpančias erdves – užuovėjas, terasas – vedančias vandens link.

15


Architektūra / Paveldas

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS – ŠIMTMEČIUS IŠLAIKYTA TRADICIJA AISTĖ GALAUNYTĖ

„Dažniausia senosios architektūros išsaugojimo priežastis (į šalį kiek atidedant istorinį interesą) yra tai, kad ji vis dar gali būti tinkama šiuolaikinėms reikmėms. Tai gali atrodyti absurdiškai akivaizdu, bet kartu ir dažnai pamirštama“, – taip savo knygoje „Building Conservation Philosophy“ rašė Johnas Earlas. Klaipėdos dramos teatrui – seniausiam teatro pastatui Lietuvoje – pavyko išsaugoti ne tik originalų fizinį pavidalą, bet ir funkciją.

16


Paveldas / Architektūra

Dirigavo net pats R. Wagneris Šio teatro istorija prasidėjo kiek anksčiau, nei iškilo neoklasicizmo stiliaus pastatas, kuriame šiandien ir vyksta rekonstrukcijos darbai. Beveik pusantro šimto metų Klaipėdos teatras nuolat keitė savo namus ir savininkus, griūdavo ir vėl kildavo. Kaip rašo Klaipėdos teatro atsiradimo aplinkybes tyrinėjęs istorikas Jonas Tatoris, jau XVIII a. antrosios pusės miesto planuose, maždaug dabartinio teatro vietoje, pažymėtas kvadratinis pastatas – „komedijų namai“. Juose buvo rengiami vaidinimai, galbūt net viešėjo teatro trupė iš Berlyno. Kodėl 1803 m. vaidinimus jau imta rengti mūriniame sandėlyje prie Danės upės ir kuo pasibaigė „komedijų namo“ istorija – iki šiol neaišku. Gerda Prancūzevičienė, Klaipėdos teatro istoriją išsamiai aprašiusi straipsnyje „Seniausias teatro pastatas Lietuvoje ant Danės pelkių“, mini, kad sandėlis buvęs 14,43 m ilgio, 6,6 m pločio – su sale, dviem kambariais ir tambūrais. Tiesa, šis tea-

tras gyvavo vos dešimtmetį – 1814 m. teatro pastatas buvo parduotas ir paverstas gyvenamuoju namu. Tačiau 1818 m. teatras Klaipėdoje vėl atgimė: mediniame laikiname pastate su 200 vietų sale, o dar po metų – jau dabartinio teatro vietoje iškilusiame naujame mūriniame teatre. Nors jo autorius – architektas – nežinomas, iš išlikusių vaizdinių šaltinių galima spręsti, kad tai jau buvo ne sandėlis ar laikina pašiūrė, o re-

Dabartinį savo veidą teatras įgijo 1893 m. po rekonstrukcijos, kai iš privačių savininkų teatras perėjo miesto žinion ir buvo nuspręsta pastatui suteikti reprezentacinę išvaizdą.

17


Architektūra / Paveldas

prezentacinės architektūros pavyzdys. Klasicizmo stiliaus teatras tada stovėjo pagrindiniu fasadu atsisukęs ne į aikštę (kuri, kaip pastebi tyrėjai, tais laikais buvo naudojama karinėms pratyboms), o į dabartinę Teatro gatvę. Fasadą puošė portikas su aštuoniomis suporintomis kolonomis, laikančiomis ornamentais puoštą trikampį frontoną. Kaip rašo G. Prancūzevičienė, teatras veikė aktyviai gastroliuodamas Vilniuje ir kituose miestuose, vieną sezoną teatre dirigavo net pats Richardas Wagneris. Teatras buvęs vienintelis kada nors buvęs klasicizmo stiliaus pastatas Klaipėdoje. Be to, šie rūmai buvo pirmieji dabartinėje Lietuvos teritorijoje (Klaipėda XIX a. pr. priklausė Prūsijos karalystei), specialiai pastatyti teatrui. Kaune pirmasis teatras pastatytas 1891 m. (dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras), o Vilniuje – tik 1912 m. (dabartinis Rusų dramos teatras). Deja, šiems Klaipėdos teatro rūmams nebuvo lemta išlikti – 1854 m. kilęs gaisras sunaikino didelę dalį Klaipėdos, o kartu ir teatrą.

18

Reprezentacinis miesto pastatas Dabartinio Klaipėdos dramos teatro pastato iškilimą tyrinėtojai sieja su ant senųjų klasicistinio teatro pamatų suręstu statiniu. Kaip jis atrodė, nėra žinoma, nors spėjama, kad statybos buvo labai „ekonomiškos“. Vis dėlto šis teatro pastatas jau stovėjo pagrindiniu fasadu atsigręžęs į Pratybų aikštę ir užėmė panašų kaip dabar perimetrą. Dabartinį savo veidą teatras įgijo 1893 m. po rekonstrukcijos, kai iš privačių savininkų teatras perėjo miesto žinion ir buvo nuspręsta pastatui suteikti reprezentacinę išvaizdą. Iš trijų tūrių – aukščiausios ir didžiausios vidurinės bei dviejų mažesnių šoninių – sudarytas pastatas buvo rekonstruojamas pagal neoklasicizmo stilių, t. y. pritaikoma griežta fasado simetrija, kurią paryškino rizalitas su per centrinę ašį įkomponuota niša lodžija ir durimis. Į frontono timpaną įkomponuotas kartušas su Klaipėdos miesto herbu, pirmąjį aukštą, kaip būdinga klasicizmo stiliui, horizontaliai skaidė rustai, antrajame – įkomponuoti piliastrai. Balkonus puošė metaliniai žibintai, lietvamzdžiai spauduoti žvėrių galvomis (šių detalių neišliko). Tiesa, kaip ir daugumai „neo“ stilių, nepavyko išvengti nelogiško, nefunkcionalaus puošybiškumo. Grynai dekoratyvinę funkciją atliko užmūrytos rizalito arkos, dešinėje pusėje esantys langai, neaišku kokioms progoms skirti į aikštę atsukti nemaži balkonai, trejos paradinės durys. Interjeras iš pradžių buvo taikytas prie eksterjero, t. y. buvo taip pat neoklasicizmo stiliaus. Vėliau, 1928 m. atlikus interjero rekonstrukciją (autorius P. Giesingas), teatro viduje atsirado ekspresionizmo, jugendo,


Paveldas / Architektūra

konstruktyvizmo dizaino elementų. Gaila, bet šie interjerai nepasirodė vertingi sovietmečiu vykusių rekonstrukcijų iniciatoriams. Sovietinė rekonstrukcija 1984 m. straipsnyje „Klaipėdos teatras“ („Statyba ir architektūra“, nr. 8) J. Tatoris aprašo įsibėgėjusius Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos darbus (pradžia 1982 m.). Tada buvo ne tik restauruojami senojo teatro pastato fasadai, keičiama vidinė struktūra, bet ir statomi du nauji priesta-

 Pagrindiniam teatro fasadui sugrąžintos originalios spalvos.

 Seno ir naujo dermė: pastatas nuo Žvejų g. pusės.

tai – perimetru apgaubiantys senuosius rūmus (namelis Žvejų ir Pilies gatvių kampe atstatytas ir pritaikytas teatro reikmėms dar aštuntąjį dešimtmetį). Vakarinis rūmų fasadas tapo interjero elementu. Naujųjų pastatų autorius – architektas Saulius Manomaitis. Abu jie – skirtingų stilių. Žvejų ir Teatro gatvių priestato išraišką galima priskirti brutalistinei – prie aplinkos bandyta taikytis skaidant fasadų plokštumas ir langus. O Pilies gatvės ir Teatro aikštės priestatas labiau dominuojantis, su postmodernizmo stiliaus elementais – įėjimo arka, ko gero, primenanti senojo

19


Architektūra / Paveldas

pastato lodžiją, trikampiais motyvais, atkartojančiais stogo kraigo liniją. Ši rekonstrukcija baigta 1990 m., tačiau jau po dešimtmečio G. Prancūzevičienė pastebi, kad „nebuvo išvengta kai kurių projektavimo netikslumų“ – juk teatras pastatytas ant labai vandeningo grunto, vanduo telkšo jau 2,25 m gylyje po pastatu, tad teatro sienos pradėjo pavojingai skilinėti. Atgimimas naujam gyvenimui Šie žodžiai išties išpranašavo pastato likimą XXI amžiuje. 2009 m. pradėjus teatro rekonstravimo darbus (projekto vadovas Stanislovas Lukšas, UAB „ASL“, generalinis rangovas „Pamario restauratorius“), pastatas buvo įvertintas kaip avarinės būklės. Tiesa, didesnių problemų nei senieji rūmai kėlė du sovietmečiu pastatyti priestatai. Griūvanti priestato Žvejų ir Teatro gatvėse dalis, linkstančios lubos privertė teatrą uždaryti dar 2007 metais. Teatro vadovas Gediminas Pranckūnas prisimena netikėtumą, kai po griūvančiomis sienomis nebuvo rasta nė vieno poliaus ar sutvirtinimo... Konstrukcinės problemos sudarė galimybę dar kartą įvertinti ir dviejų priestatų planą. Dabar 1984 m. rekonstrukcijos sprendimai,

20

Pastato erdvės maksimaliai išvalomos, nepaliekant nebūtinų techninių patalpų, vienoje vietoje koncentruojamos dekoracijų patalpos, aktorių pasiruošimo spektakliui kambariai. natūralu, nėra be išlygų priimtini. Projektuotojai atkreipia dėmesį į neracionalų planą, daugybę laiptinių. Tad griaunamos arba naujai statomos kai kurios vidinės pertvaros, iškertamos ar platinamos naujos angos priestatuose. Pastato suskirstymas funkcinėmis zonomis, įėjimų vietos nesikeis, išliks ir toks pat žiūrovų vietų skaičius – 595, tačiau erdvės maksimaliai išvalomos, nepaliekant nebūtinų techninių patalpų, vienoje vietoje koncentruojamos dekoracijų patalpos, aktorių pasiruošimo spektakliui kambariai. Senieji rūmai ir atstatytas pastatas Žvejų ir Pilies gatvių kampe sujungiami stogu, tai leidžia visiškai eksponuoti vakarinį fasadą, tapusį interjero elementu. Teatras pritaikomas neįgaliesiems žiūrovams. Pasak Klaipėdos dramos teatro vadovo, šiuo metu pagrindiniai išorės ir vidaus darbai yra beveik baigti, didžiausias rūpestis – šiuolaikinės technologijos, suteiksiančios galimybę scenos menui sugrįžti į seniausią teatro pastatą Lietuvoje. 


Paveldas / Architekt큰ra

Asta Esu nuotraukos.

21


Architekt큰ra / Paveldas

Rekonstrukcijos sprendiniai. Fasadai

22


Paveldas / Architektūra

Pirmojo aukšto planas

patalpų EKSPLIKACIJA Nr.

pavadinimas

PLOTAS (m2)

KATEGORIJA

131

dailininko dirbtuvė

79,24

132

pagalbinė patalpa

16,47

Cg

101

fojĖ

444,55

133

tambūras

15,34

102

koridorius

23,13

134

darbininkų patalpa

23,27

103

kabinetas (kasa)

11,80

135

tambūras

11,27

104

laiptinė

16,89

136

staliaus dirbtuvė

83,11

Cg

105

tambūras

4,19

137

suvirinimo patalpa

27,42

Cg

106

rūbinė

162,62

138

laiptinė

15,56

107

vyrų wc

54,95

139

elektros skydinė

8,73

Cg

108

virtuvė

13,51

140

rekvizitŲ sandėlis

39,04

Cg

109

moterų wc

62,16

141

scenos kišenė

39,11

110

indų plovimo patalpa

3,97

142

laiptinė

1,73

111

baro sandėlis

4,00

143

aktorių laukiamasis

18,15

112

repeticijų salė

97,95

144

wc

2,40

113

garsinimo patalpa

4,41

145

laiptinė

72,02

114

apšvietimo patalpa

3,82

146

senojo pastato FOJĖ

174,97

115

garsinimo patalpa

3,08

147

holas

116

rūkomasis

21,48

117

valytojos patalpa

7,97

148

118

koridorius

98,37

119

dušo patalpa

2,45

120

darbuotojų wc

2,04

121

darbuotojų wc

1,98

122

wc holas

3,17

123

kabinetas

22,86

124

kabinetas

20,41

125

kabinetas

20,65

126

apšvietimo dirbtuvė

26,66

127

generatorinė

10,79

128

laiptinė

19,05

129

koridorius

105,87

130

dekoracijų perkrovimo patalpa

163,91

scenos apšvietimo patalpa garso aparatinė

5,06 12,60

149

sandėlis

150

sandėlis

6,90

151

didžioji salė

203,04

152

scena

241,29

153

laiptinė

154

laiptinė

155

laiptinė

5,33

156

scenos kišenė

19,95

157

laiptinė

1,87

7,15

5,49 4,62

Cg

Cg

I aukšto bendras plotas

2579,82

I aukšto pagrindinis plotas

1653,46

i aukšto pagalbinis plotas

926,36

23


Stat yba / Renovacija

24


Renovacija / Stat yba

Naujoji renovacijos tvarka išjudins ledus? EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Jau dvi vyriausybės bandė iš mirties taško išjudinti vis stringantį daugiabučių namų renovacijos procesą. Nors pinigų tam valstybė turi, tačiau susitarti su gyventojais ir apvilkti daugiabučius namus kailiniais, kai butuose termometro stulpelis vos siekia 16 laipsnių, atrodo, „misija neįmanoma“. Naujoji Vyriausybė pareiškė, kad jai pavyks tai, ko negalėjo padaryti kitos, ir dar šiemet bus renovuoti ne pavieniai, o bent 500 namų. Tad kokia tvarka išjudins ledus? Gal tam bus naudinga geroji jau atsinaujinusių daugiabučių namų patirtis...  Jau dabar Ignalinoje baigti renovuoti devyni daugiabučiai namai,

baigiami dar šeši.

25


Stat yba / Renovacija

Koziriai pereina į savivaldybių rankas Nesulaukę gyventojų sąmoningumo, politikai nusprendė renovacijos klausimus perduoti į savivaldybių rankas. Vadovaudamosi Seime priimtomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis, savivaldybės nuo šiol galės įpareigoti neefektyviai šilumą vartojančio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus per dvejus metus rekonstruoti pastato šildymo bei karšto vandens sistemas ir atlikti kitus namo atnaujinimo darbus, leidžiančius taupyti šilumą. Tam, kad nekiltų papildomų klausimų, nuspręsta – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys, o prireikus pakoreguos maksimalias šilumos suvartojimo normas. Jos bus taikomos tiems daugiabučiams namams, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai, spręs speciali Vyriausybės įgaliota agentūra. Taigi pagrindinis pasikeitimas – būsto savininkams patiems nebereikės prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų, ši našta perleidžiama specialioms savivaldybių įmonėms, o savivaldybės, įvertinusios pastatų būklę, pačios galės pradėti rengti energinio efektyvumo didinimo programas. Beje, jas galima bus taikyti ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir kitos paskirties pastatams, inžineriniams tinklams ir t. t.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad naujoji tvarka pagaliau išjudins mirties taške įstrigusią perpučiamų daugiabučių namų renovaciją. „Viskas gerai, valstybė juda teisinga kryptimi, Vyriausybė, ačiū Dievui, suprato, kad kai pati nesusitvarko – sprendimus reikia perleisti savivaldybėms, – tvirtina R. Malinauskas. – Ačiū Dievui, kad ši Vyriausybė dar tiki savivaldybėmis ir bendru darbu, nes tik taip galima kur kas daugiau pasiekti. O mes įrodysime, kad tikrai galime renovaciją pajudinti iš pagrindų.“

26


Renovacija / Stat yba

Daugumos senų daugiabučių namų būklė yra prasta: netvarkinga elektros izoliacija, gaisrinė sauga, prasta apsauga nuo triukšmo, apgailėtina inžinerinės įrangos būklė, nesandarūs šilumos požiūriu stogai, langai, balkonai, rūsiuose kaupiasi drėgmė, pelėsiai ir pan.

Pirmenybė patiems neefektyviausiems Vasario viduryje savivaldybės Vyriausybei pateikė neefektyviausiai šilumą vartojančių namų sąrašus. Kriterijai, kuriais vadovaujasi savivaldybės ir pagal kuriuos atrenkami renovuotini pastatai, yra keli. Pirmiausia namas turi būti pradėtas statyti iki 1993 m., jo šilumos energijos sąnaudos turėtų viršyti 150 kWh/kv. m per metus, o pastatams atnaujinti negali būti taikoma jokių apribojimų, t. y. jie negali stovėti saugomose teritorijose, būti priskirti kultūros paveldui ir pan. Taip pat pastate turi būti daugiau kaip 10 butų. „Daugiabučiame name gyvenantys broliai, pusbroliai ar kitos „asmeninės“ priežastys negali būti lemiamas balsas, sprendžiant, kuriam namui labiausiai reikia renovacijos, – pabrėžia Savivaldybių asociacijos prezidentas. – Tai lemia tik suvartojamas šilumos kiekis pagal namo plotą, išvedant, skaičiuojant, analizuojant ir t. t.“

R. Malinauskui antrina ir renovacijos procesą pagal naująją tvarką jau pradėjusios Ignalinos meras Bronis Ropė. Jis, dar 2012 m. rengiant programą, atrinko 53 daugiausia energijos suvartojančių daugiabučių namų, parengė jiems energinio naudingumo sertifikatus ir investicijų planus. 75 proc. atrinktos grupės pastatų dabar priskiriami žemiausiai E energinio naudingumo klasei, kita dalis (25 proc. atrinktos grupės pastatų) – D energinio naudingumo klasei. Beje, būtent Ignalinos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje savo iniciatyva ėmėsi atnaujinti daugiabučius namus, ji ir pasiūlė modelį, kuriam 2012 m. rugpjūtį pritarė Vyriausybė. Jis išsiskyrė tuo, kad renovaciją ėmė vykdyti ne gyventojai, o savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Ignalinos mero teigimu, pasinaudojus Probleminių teritorijų plėtros programa, jau dabar Ignalinoje baigti renovuoti devyni daugiabučiai namai, baigiami dar šeši.

„Daugumos atrinktų renovacijai namų netvarkinga elektros izoliacija, gaisrinė sauga, prasta apsauga nuo triukšmo, apgailėtina inžinerinės įrangos būklė, nesandarūs šilumos požiūriu stogai, langai, balkonai, rūsiuose kaupiasi drėgmė, pelėsiai ir pan., – vardija B. Ropė. – Po renovacijos tikimasi pasiekti aukštus B ar bent jau C klasės reikalavimus. Vidutinis faktinis šilumos suvartojimas šiuose namuose yra 191 kWh/kv. m per metus, o kituose miestuose daugiabučiai namai sunaudoja apie 123 kWh/kv. m, todėl po renovacijos tikėtinas šilumos energijos sutaupymas sudarytų apie 62 procentus.“ Gyventojų kišenės nepatuštės Naująją renovacijos programą sugalvojusi ir priėmusi Vyriausybė tvirtina, kad dėl jos gyventojų kišenėse neims švilpauti vėjai. Šiuo metu valstybė kompensuoja trečdalį investicijų į energiją taupančias priemones kainos (ateityje ją planuojama didinti iki 40 proc.), o neturintiems savų lėšų gyventojams sudarytos galimybės lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti renovacijai reikiamą sumą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Beje, gyventojams nebereikės krapštyti pinigų pirminiam finansiniam įnašui investiciniams ir techniniams projektams, renovacija visiškai nekainuos socialiai remtiniems žmonėms, o organizacinius ir kreditinius įsipareigojimus bei projektų įgyvendinimo riziką ant savo pečių perims savivaldybės. Be to, gyventojams patiems nereikės imti ir banko paskolų, tuo turės pasirūpinti darbus administruojančios bendrovės.

Naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ne kartą tvirtino, kad dauguma gyventojų apskritai nepatirs papildomų išlaidų, nes mėnesinė įmoka už šildymą ir paskolą neturėtų viršyti šiuo metu gyventojo mokamos šildymo sumos, o išlaidos už renovaciją būtų susigrąžintos per mokesčius už šildymą. T. y. renovuoto namo gyventojai galėtų už šildymą mokėti gerokai mažiau, bet jų sąskaitos kol kas sumažės tik šiek tiek (planuojama apie penktadalį), nes didesnioji už šildymą sutapytų lėšų dalis keliautų paskolai padengti. Taip pagal naują tvarką už renovaciją mokės tas, kas gyvens bute, t. y., pardavus nekilnojamąjį turtą, mėnesio paskolos grąžinimo mokestį toliau mokės naujasis savininkas. Realią naujosios tvarkos naudą gyventojams patvirtina ir Ignalinos meras, kaip pavyzdžius pateikdamas jau renovuotų namų gyventojų atsiliepimus. „Gyventojai pamatė renovacijos naudą, pagerėjusią atnaujintų namų gyventojų gyvenimo kokybę, sumažėjusias sąskaitas, – tvirtina B. Ropė. – Galiu pasakyti, dėl realių pavyzdžių dabar atsirado daugiau norinčiųjų atnaujinti savo būstą. Todėl savivaldybė ir ėmėsi iniciatyvos dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo programoje.“

27


Stat yba / Renovacija

Be gyventojų sutikimo renovuoti nepavyks Nors savivaldybės ir perėmė daugumą darbų, vis dėlto tik nuo gyventojų noro gyventi šilčiau ir gražiau priklausys, ar jų namas bus renovuotas. Daugiabučio namo butų savininkai turi aktyviai dalyvauti susirinkimuose ir apsispręsti dėl renovacijos, tam turi pritarti daugiau kaip pusė namo gyventojų. „Tam, kad jo daugiabutis namas būtų renovuotas, žmogui padaryti reikia visiškai nedaug, – šypsosi Savivaldybių asociacijos prezidentas R. Malinauskas. – Pirmiausia jam reikia norėti, tada lieka tik du kartus pakelti ranką balsuojant už renovaciją per namo bendrijos susirinkimą. Taigi reikia nesipriešinti ir stengtis pajusti malonumą.“

Savivaldybių asociacijos prezidentui iš dalies pritaria ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų vadovas Juozas Antanaitis. „Gyventojo norai svarbūs, tačiau pagrindinis asmuo, įgyvendinant modernizavimo programą, išlieka būsto valdytojas – bendrijos pirmininkas, valdyba, jungtinės veiklos atstovas arba administruojanti įmonė. Žiūrint, kokia pasirinkta namo valdymo forma, – įsitiki-

28

nęs J. Antanaitis. – Jie privalo organizuoti susirinkimus ir spręsti, kokius klausimus susirinkimų metu kelti. Taigi nuo tų žmonių pasirengimo, noro ar nenoro taip pat daug kas priklauso. Tokiu atveju renovacijos gali norėti kad ir šimtas procentų namų savininkų, bet jei vienas bendrijos pirmininkas nenorės, nieko nebus. Jis paprasčiausiai nešauks susirinkimo ir renovacija gali užstrigti. Todėl ypač svarbu dirbti su bendrijų pirmininkais, juos šviesti.“ Kita problema – socialiai remtini asmenys, kuriems vienodai, ar namas bus renovuotas, ar ne – jų šildymo išlaidas visiškai kompensuoja valstybė. Tad, jei, be socialiai remtinų žmonių, yra dar keli skeptiškai nusiteikę gyventojai, renovacija daugiabučiui namui gali tapti nepasiekiama. Atsižvelgdama į savivaldybių ir gyventojų nuogąstavimus, Vyriausybė ketina mesti dar vieną kozirį, skirtą kovoti su apsileidusiais socialiai remtinais asmenimis: žadama nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kas priešinsis būsto atnaujinimui. T. y. nesipriešinantieji būsto atnaujinimui ir toliau galės nemokėti už šildymą ir


Renovacija / Stat yba

karštą vandenį, o prieštaraujantieji patys turės apmokėti visas komunalinių paslaugų sąskaitas. Tiesa, Ignalinos meras B. Ropė nusiteikęs optimistiškai: „Anksčiau, kai Ignalinoje dar nebuvo renovuotas nė vienas daugiabutis namas, gyventojai į šį reikalą žiūrėjo gana atsargiai, bet po to pamatė, kad nauda tikra, ir patys ėmė rodyti iniciatyvą, todėl problemų dėl nepritarimo renovacijai beveik neiškyla.“ Namo renovacijos žingsniai Visi kalbinti pašnekovai pripažįsta – pasakyti, kaip renovuoti daugiabutį namą ir kokia turėtų būti darbų seka – ar pirmiausia šiltinti, tada keisti langus ir tik vėliau keisti duris – pasakyti sunku. Apie kiekvieną namą reikėtų kalbėti atskirai, nes visi turi skirtingų problemų, todėl ir darbų paketas skiriasi. Kokios sekos turi būti laikomasi renovuojant konkretų namą, paprastai nurodoma tokiam namui parengtame investiciniame plane. Jame išdėstomi būtini atlikti darbai, lėšų poreikis, bendra projekto vertė ir kt. Gyventojams šie planai pristatomi susirinkimų metu, jie gauna visą informaciją apie savo namą ir numatytus darbus. Tiesa, visi kaip vienas pašnekovai sutaria dar vienu klausimu – renovuojant geriausia spręsti ne pavienes problemas, o atnaujinti pastatą iš pagrindų ir kompleksiškai.

 Prieš keletą metų renovuotas daugiabutis namas Alytuje.

Po renovacijos šildymo sąskaitos sumažėjo maždaug 60 procentų.

„Kaip mechanikas, galėčiau pasakyti: kai važinėji senu kledaru, geriausia jį iš karto suremontuoti taip, kad būtų kaip naujas, – tvirtina R. Malinauskas. – Taigi didžiausias efektas gaunamas tada, kai apšiltinamos namo sienos, pamatai, langai, balkonai ir stogas. O jei norima dar geresnių rezultatų – reikia kalbėti ir apie modernius elektrą taupančius liftus, lemputes, naujus laidus, vamzdynus, šilumos mazgus ir t. t.“ Tiesa, kai kurie šių dalykų valstybės finansuojami nebus, todėl gali būti daromi tik žmonių sąskaita. Beje, nuo pačių gyventojų priklauso ir kokias medžiagas renovacijai naudoti, ir kokius gamintojus rinktis. „Gyventojams pateikiami keli variantai, jie patys nusprendžia, ar nori šiltinti polistirenu, ar nori, pavyzdžiui, kvėpuojančių medžia-

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai Triukšmo, mikroklimato, apšvietimo matavimai Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas Pastatų energetiniai auditai Termovizija

UAB „Akustinių tyrimų centras“, Kražių g. 21, LT-01108 Vilnius, 29 tel./faks. +370 5 242 24 42, el. p. info@tyrimucentras.lt, www.tyrimucentras.lt


Stat yba / Renovacija

gų. Pastarosios yra maždaug penktadaliu brangesnės. Bet renkasi patys gyventojai“, – tvirtina R. Malinauskas. Jam antrina ir prieš trejus metus renovuoto Alytaus penkiaaukščio namo pirmininkas Marius Grišmanauskas. „Pirmiausia suorganizavome susirinkimą, tada buvo paruoštas investicinis projektas, techninis projektas, po to – techninė priežiūra, rangos konkursas. Rangos konkurse viskas ir buvo numatyta: sienų, stogo, rūsio perdangos apšiltinimas, langų keitimas ir t. t., – vardija M. Grišmanauskas. – Na, o kalbant apie medžiagas, mes, pavyzdžiui, namą šiltinome polistirenu. Paskelbėme konkursą toms medžiagoms, kuriomis norėjome apšiltinti. O pasirinkimas buvo paprastas – gyventojams pateikiau visas alternatyvas ir kainas: šiltiname polistirenu, akmens vata ar įrengiame vėdinamą fasadą? Akmens vata buvo du kartus brangesnė nei polistirenas, tad pasirinkome eko-

nomišką ir praktišką variantą.“ Pasak jau ketvirtą dešimtį skaičiuojančio, bet renovuoto daugiabučio namo pirmininko, renovavus jų namą, šildymo sąskaitos sumažėjo maždaug 60 proc., tad gyventojai naudą tikrai pajuto. Dėl terminų – daugiabučio namo renovacijos darbai trunka įvairiai – nuo kelių mėnesių iki metų. „Žinoma, pats namas pasikeičia tiek vizualiai, tiek energijos suvartojimo prasme, – tvirtina Ignalinos meras. – Pasirinkus kapitalinio remonto pavyzdį, paprastai apšiltinamas stogas, pakeičiami visi langai, balkonų ir lauko durys, apšiltinama cokolinė namo dalis ir sienos, rekonstruojamos šildymo, šalto ir karšto vandens, nuotekų sistemos.“ Mero teigimu, jau renovuotų namų gyventojai džiaugiasi, nes už šildymą moka bene perpus mažiau nei anksčiau, o pridėjus paskolos grąžinimo dalį, mokėjimo suma panaši į buvusią, tačiau pagrindinis rezultatas – atnaujintas ir gražus namas, kuriame gera gyventi. 

Sužinokite, ar neeikvojate energijos? Pasakoja Akustinių tyrimų centro energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė Rasa Rupšytė Kas turi gauti energinio naudingumo sertifikatus, kaip tai padaryti ir kiek kainuoja? Šiuos sertifikatus privalės turėti norintys nekilnojamąjį turtą parduoti, pirkti ar išnuomoti asmenys, energinio naudingumo sertifikatai gali būti išduoti ne tik pastatams, bet ir jų dalims (pavyzdžiui, butui). Maksimalus tokio sertifikato galiojimo laikas – 10 metų. Kaip jį gauti? Galimi trys būdai, atsižvelgiant į situaciją: 1) jei namui, kuriame yra butas, suteiktas energinio naudingumo sertifikatas (tai galima pasitikrinti viešajame registre adresu www.spsc.lt), tereikia kreiptis į ekspertą, kuris tą sertifikatą išdavė, ir paprašyti kopijos. Visam namui išduotas energinio naudingumo sertifikatas galioja kiekvienam jame esančiam butui; 2) jei namui nėra išduotas energinio naudingumo sertifikatas, o jūs norite gauti tipinį buto energinio naudingumo sertifikatą, prilyginamą žemiausiai energinio naudingumo klasei G, jokių skaičiavimų ekspertui atlikti nereikės. Užteks pateikti mums buto inventorinę bylą ir išrašą iš Registrų centro. Sertifikatą išduodame maždaug per 1–3 darbo dienas, jis kainuoja 100 litų; 3) jei namas nėra sertifikuotas, o jūs norite tiksliai įvertinti savo buto energinį efektyvumą, pirmiausia bus vertinamas energinis naudingumas, atliekami reikiami skaičiavimai, o tik tada bus išduotas energinio naudingumo sertifikatas. Paprastai šis procesas užtrunka nuo savaitės iki dviejų.

30

Beje, reikiamus dokumentus sertifikatui gauti mums galima atsiųsti elektroniniu paštu ir į Akustinių tyrimų centrą atvykti tik gavus pranešimą, kad sertifikatas jau paruoštas atsiimti. Kokie energiniai reikalavimai keliami namams? Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia (toks pastatas beveik nevartoja energijos), G – žemiausia (namas energijos sunaudoja gerokai daugiau, nei jam reikėtų). Senos statybos pastatams minimalūs energinio naudingumo sertifikavimo reikalavimai nėra keliami, o statomi nauji pastatai šiandien privalo atitikti bent jau C klasės reikalavimus (tai žemiausia leidžiama energinio naudingumo riba). Jei norite parduoti ar nuomoti būstą... Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų namų ar butų energinio naudingumo klasei nekeliami, privalomas yra tik pats energinio naudingumo sertifikatas. Jei namas renovuojamas... Rekonstruotiems pastatams taikoma minimali energinio naudingumo sertifikavimo klasė šiuo metu yra D, o atnaujintiems po 2014 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip C. Jei namas naujai statomas... Naujai pastatytų namų ar butų, kurių projektavimo sąlygų sąvadas išduotas po 2006 m. sausio 4 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C, jei leidimas bus išduotas po 2014 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip B, po 2016 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip A. Aukščiausi reikalavimai keliami po 4–7 metų planuojamoms statyboms – nuo 2018 m. sausio 1 d. naujų namų energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+, o po 2021 m. – ne žemesnė kaip A++.


Renovacija / Stat yba

Kodėl renkamės brangias, bet mažiau efektyvias šiltinimo sistemas? Įvairūs duomenys rodo, kad Lietuvoje pastatams šildyti suvartojama apie 40 proc. šalyje gaminamos šilumos energijos, o žaliavų šilumos energijos gamybai turime labai nedaug – tik apie 10–12 proc. reikiamo kiekio. Tad kitas žaliavas tenka brangiai importuoti iš užsienio valstybių. Šilumos energijos kainai nuolat augant, žmonėms, ypač gyvenantiems senesnės statybos ir nemodernizuotuose pastatuose, už šilumos energiją tenka išleisti net apie 30–55 proc. gaunamų pajamų, palyginti su Vakarų šalimis, kurių gyventojai išleidžia tik 8–12 procentų. Akivaizdu, kad jau atėjo laikas suprasti, – mes nesame tokia turtinga šalis, kad galėtumėm energiją pirkti už bet kokią kainą ir švaistyti ją pro kiauras sienas. Tad renovacija ir pastatų šiltinimas turi tapti vienu pagrindinių šių dienų tikslų bei užduočių. Polistireninis putplastis pranašesnis Apšiltinant ir renovuojant daugiabučius pastatus, yra keletas kriterijų, pagal kuriuos reikėtų rinktis statybinę izoliacinę medžiagą. Tačiau svarbiausi – apšiltinimo medžiagos termoizoliacinės ypatybės ir statybinės medžiagos kokybė. Polistireninį putplastį sudaro net 98 proc. oro porų, o, kaip žinome, uždarytas porose oras puikiai sulaiko šilumą. Dėl puikių termoizoliacinių, fizinių bei ekologinių ypatybių Vokietijoje net apie 80 proc. namų apšiltinami polistireniniu putplasčiu. Na, o Lietuvoje šią termoizoliacinę medžiagą rankasi gyventojai, kurie nori sėkmingai investuoti į savo gerovę, džiaugtis jaukia ir sveika gyvenamąja aplinka, sutaupyti šilumos energijos ir sulaukti pastebimai mažesnių sąskaitų už šildymą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad šiuo metu sertifikuotai šiltinant išorines sienas polistireniniu putplasčiu, gaunamos patikimos ir nebrangios pastatų šiltinimo sistemos. Tačiau kyla klausimas, kodėl vis dar renkamės brangiausias medžiagas ir neefektyvias šiltinimo sistemas? Juk akivaizdu, kad ir kainos, ir efektyvumo požiūriu geresnės termoizoliacinės medžiagos už polistireninį putplastį tiesiog nėra. Atlikti tyrimai rodo, kad polistireniniu putplasčiu su plonasluoksnio tinko apdaila apšiltintos išorinės sienos atsiperka maždaug po 4,9–6,68 metų. Taip šiltindami išorines atitvaras ne tik neleistume pinigų vėjais, bet ir sutaupytume lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams.

ČESLOVAS IGNATAVIČIUS, Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas ir VGTU vyresnysis mokslo darbuotojas

Svarbiausia – kokybiškos medžiagos ir darbai Kai kalba pakrypsta apie termoizoliacinių medžiagų kokybę, visada raginame naudoti tik sertifikuotas statybines medžiagas. Statybų ekspertai dažnai giria Lietuvoje gaminamą polistireninį putplastį dėl aukštos kokybės ir termoizoliacinių ypatybių. Suprantama, juk vietos gamintojai suinteresuoti tiekti vidaus rinkai tik išskirtinai kokybiškas prekes. Jie tikrai neleis sau Lietuvos žmonėms siūlyti brokuotų prekių, nes nuo to priklauso jų egzistavimas, plėtra ir sėkmė.

Neverta užmiršti ir statybos darbų kokybės. Visus renovavimo ir modernizavimo darbus būtina atlikti labai atsakingai ir kokybiškai, antraip rezultatas bus prastas. Renovuojant daugiabučius pastatus, klaidų neišvengiama, o dažniausios jų: nukrypimai nuo projektų, siekiant sutaupyti lėšų, per maža atliekamų darbų kontrolė, pasirenkamos pigiausios ir nekokybiškos medžiagos, technologiniai darbų pažeidimai, pavyzdžiui, darbų atlikimas šaltuoju metų laiku ir, žinoma, per mažai patyrę ir kvalifikuoti statybininkai. Būtina pabrėžti, kad statybų darbus besąlygiškai turi atlikti tik tie specialistai, kurie turi specialius pažymėjimus, įrodančius jų kvalifikaciją ir patirtį. Jeigu darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, jis neturėtų imtis darbų. Tik reikalaudami atsakomybės ir kokybės, galime turėti gerą rezultatą ir tik tada žmonės patikės renovacijos efektyvumu ir nauda.  Nuotraukos iš www.fotodiena.lt.

31


Stat yba / Renovacija

„Viega“ metalinių vamzdynų sistemos: patikima, efektyvu ir patogu Statybų srityje nuolat randasi naujesnių, efektyvesnių technologijų, suteikiančių galimybę įgyvendinti projektus greičiau ir kokybiškiau. Nors kol kas mūsų šalyje darbo jėga nėra tokia brangi kaip užsienyje, specialistai sutartinai tvirtina, kad tai netruks pasikeisti ir profesionalūs, kvalifikuoti darbininkai, kurių ir dabar jau stinga, taps ne tik paklausesni, bet ir brangesni. Tad ateityje efektyvios sistemos, kurioms įrengti reikia mažiau laiko, pasidarys tik svarbesnės. Ne išimtis ir vamzdynų sistemos su vis labiau populiarėjančiomis inovatyviomis montavimo technologijomis. Jau ilgiau kaip šimtą metų novatoriškas vamzdynų sistemas kurianti ir gaminanti bendrovė „Viega“ gali pasiūlyti daugiau kaip 16 tūkst. pavadinimų produktų paletę, kurios gaminiams būdinga ne tik išskirtinė įvairovė, bet ir nepriekaištinga kokybė. Viena statinių inžinerinių sistemų gamintojų lyderių įmonė „Viega“ siūlo praktiškai patikrintus kompleksinius sprendimus geriamojo vandens, šildymo ir dujotiekio sistemoms, potinkinių modulių ir vandens surinkimo technikai įrengti.

mosios armatūros su presavimo antgaliais. Visas detales galima naudoti jungiant įvairaus skersmens vamzdžius – nuo 12 iki 108 mm, nebereikia lituoti, suvirinti ir naudoti srieginių jungčių. Kartu išvengiama ir gaisro rizikos, nebereikia priešgaisrinių priemonių, o paprastai gana brangiai kainuojančias didelių skersmenų sistemas įrengti gali vienas žmogus. Sistemą ne tik patogu montuoti, jai būdingos ir puikios vizualios ypatybės – nelieka virinant susidarančių nudegimo žymių ir litavimo pėdsakų.

Vamzdynų sistemos „Viega“ produktų asortimente sudaro nemažą dalį. Atsižvelgiant į poreikį, galima rinktis vieną iš siūlomų metalinių vamzdynų sistemų: „Profipress“, „Profipress G“, „Sanpress“, „Sanpress Inox“, „Sanpress Inox G“ arba „Prestabo“. Visi sistemų komponentai puikiai dera tarpusavyje, o jungtims naudojama „Viega“ presavimo technologija, todėl montuoti sistemas paprasta ir patogu.

Presavimo technologija labai patogi dirbant siaurose šachtose ar perėjimo per perdangą vietose, nes naudojama lanksti presavimo apkaba, kuriai nereikia daug vietos. Svarbu ir tai, kad visais atvejais tinka vienas presavimo įrankis su keičiamas antgaliais, tad kartą išmokęs juo dirbti specialistas galės kokybiškai ir patikimai montuoti bet kokią reikiamą sistemą, nereikės kaskart įsigyti ar pritaikyti kito įrankio – užteks sukomplektuoti reikiamas jungtis, vamzdžius ir pasirinkti antgalį. Be to, aukštos kokybės tarpiklio sandarinimo medžiagą nuo pažeidimų montuojant saugo ant kiekvienos jungties esantys cilindriniai antgaliai vamzdžiui įdėti. Pridėjus dvigubą presavimą iš abiejų tarpinės pusių – prieš briauną ir už jos –

Sistemą gali sumontuoti vienas darbininkas Įvairiausiems poreikiams pritaikytame „Viega“ presuojamų jungčių asortimente galima rasti alkūnių, apėjimo detalių, trišakių, srieginių perėjų, movų, veržlių, uždaro-

32


Renovacija / Stat yba

užtikrinama patikima ir ilgalaikė jungtis, išliekanti tvirta ir veikiant sukimo ar išilginei tempimo jėgai. Saugumo kontūras „SC-Contour“ garantuoja sandarumą Kad nesandarios jungtys gali padaryti didelės žalos, supranta kiekvienas. Montuojant vamzdynų sistemas, pasitaiko, kad, net ir atlikus sistemos bandymus, nesandarių sistemos vietų iškart aptikti nepavyksta, tad jos žalos pridaro pradėjus sistemą naudoti. O tada taisyti sistemą yra brangu ir sudėtinga. Kad tokių problemų nepasitaikytų, „Viega“ technologija siūlo puikų sprendimą – sertifikuotą saugumo kontūrą „SC-Contour“, kurį turi visos „Viega“ jungtys. Kontūras pažymėtas spalvotu ženklu ant presuojamos jungties tarpinės briaunos. Netyčia nesupresuotos jungtys iškart identifikuojamos, atliekant sistemos bandymą vandeniu arba suslėgtu oru, – užpildas nesandarioje vietoje pastebimai išryškėja. Be to, naudojant saugumo kontūrą „SC-Contour“ galima atlikti bendrą hidraulinį visos sistemos bandymą tik vienu centriniu manometru. Tiesa, tai galima daryti tik tada, jei visoje sistemoje naudojamas kontūras „SCContour“. Centrinis hidraulinis išbandymas daug patikimesnis ir patogesnis, nes nereikia apžiūrėti kiekvienos presuojamos jungties atskirai. Bandymo metu iš nesupresuotos jungties išteka užpildas, o manometras rodo krintantį slėgį. Verta rinktis renovuojant šildymo sistemą Vyriausybei nusprendus žūtbūt išjudinti iš mirties taško daugiabučių namų renovaciją, daugumai taps svarbus šildymo sistemos atnaujinimo klausimas. Didžioji dalis sovietmečiu statytų daugiabučių namų naudojasi neefektyvia vienvamzde šildymo sistema. Be to, ilgą laiką naudojami vamzdynai užsiteršia. Tad šią sistemą rekomenduojama keisti efektyvesne dvivamzde sistema. Tačiau tokiu atveju dalį sistemos montavimo darbų tenka atlikti gyventojų butuose. Dauguma žmonių nėra linkę įsileisti į namus santechnikų, baiminasi netvarkos, virinimo paliktų nudegimo žymių, nenori ilgai trunkančio montavimo proceso ir t. t. Be to, tradiciniu

būdu įrengus atnaujinamą sistemą gali tekti iš naujo remontuoti būstą ir stengtis paslėpti renovacijos darbų pėdsakus. Tačiau „Viega“ sistemos gali padėti išspręsti šią problemą, kad ir šildymo sistema taptų efektyvesnė, ir gyventojai nepatirtų diskomforto ar papildomų nuostolių. Vienas tokių sprendimų – nebrangi, patikima ir efektyvi sistema „Viega Prestabo“. Ją sudaro 15–108 mm skersmens vamzdžiai iš išorėje cinkuoto plieno, tarp jų yra ir išskirtinio tarpinio 64 mm dydžio vamzdžių bei įvairiausių presuojamų fasoninių detalių vamzdžiams jungti. „Prestabo“ tinka ne tik šildymo, bet ir uždaroms vėsinimo sistemoms bei suslėgto oro įrenginiams. Ši sistema nenaudojama vandentiekio sistemoms įrengti. Tam, kad nebūtų painiavos, visos sistemos detalės pažymėtos specialia raudona žyma ant presuojamų jungčių briaunų bei raudonu brūkšniu ant vamzdžių. Tai reiškia, kad gaminius draudžiama naudoti geriamojo vandens vandentiekiui. Sistema „Viega Prestabo“ Lietuvoje jau naudota keletui daugiabučių namų atnaujinti. Visi jų gyventojai liko patenkinti darbų kokybe ir greičiu. Darbininkas viename bute užtrunka apie pusdienį, o atlikus darbus nelieka šiukšlių, virinimo žymių, sumontuoti vamzdžiai atrodo gražiai ir tvarkingai. Taip renovacija pajuntama ne tik namo išorėje, bet ir kiekviename bute. Sistemos patogumą įvertino ir projektuotojai. Mat esamas metalines sistemas daug paprasčiau perprojektuoti į naujas metalines, o ne plastikines sistemas. Be to, sistemos „Viega Prestabo“ išoriniai vamzdžių skersmenys panašūs į senųjų vamzdynų skersmenis, todėl projektuoti ir skaičiuoti reikiamas sąnaudas daug paprasčiau, nereikia platinti ar užtaisyti perdangų ertmių, per kurias praeina vamzdžiai.  „Viega GmbH & Co. KG“ atstovas Lietuvoje Ramūnas Kašėta, tel. +370 652 38 555, el. paštas ramunas.kaseta@viega.de www.viega.lt

33


Stat yba / Renovacija

Inovatyvūs Vilniaus rajono savivaldybės projektai skatina ekonominį augimą ir socialinę plėtrą ERLEND DIAGILEV

Vilniaus rajono gyvenvietės neatpažįstamai keičia savo veidą – dabar šiuolaikiškų sporto aikštynų, drąsiais architektūriniais sprendimais akį traukiančių bendruomenės centrų ar modernių, istorinį paveldą išsaugančių muziejų galima pamatyti ir mažose Vilniaus rajono gyvenvietėse. Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst teigia: „Vykstantys pokyčiai džiugina ir mus, ir mūsų gyventoMarija Rekst, jus. Atsižvelgiame į žmonių Vilniaus rajono savivaldybės merė poreikius, visais įmanomais būdais stengiamės gerinti jų gyvenimo sąlygas, skatinti kultūrinį aktyvumą, vietinį sportą, jaunimo užimtumą bei turizmo plėtrą.“

34

Buivydžiuose – bendruomenės centras Vilniaus rajono Buivydžių kaime jau gana seniai verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, tačiau ilgą laiką bendruomenės veiklai trūko visapusiškai pritaikytų patalpų. Vilniaus rajono savivaldybei plėtojant dialogą su Buivydžių seniūnijos atstovais, imtasi ieškoti vietos, kur galėtų atsirasti nauja erdvė kultūrinei veiklai.

Vienas įdomiausių projektų – Vladislovo Sirokomlės namo-muziejaus Bareikiškėse atnaujinimas, suteikęs naujų funkcijų jau daugiau nei šimtmetį turistus viliojančiam objektui. Po rekonstrukcijos muziejuje įrengtas turizmo centras, turistinio inventoriaus nuomos punktas, savo funkcijas gali atlikti amfiteatro tipo vasaros estrada. Rezultatas – praėjusiais metais čia apsilankiusių žmonių skaičius net kelis kartus lenkia praėjusio dešimtmečio metinį vidurkį.

Pasirinkus apleistą 1960 m. statybos mokyklos bendrabučio pastatą, „Statybos projektų valdymo“ komandai, atsakingai už architektūrinius sprendimus, buvo patikėta seniai nebenaudojamose patalpose sukurti daugiafunkcę, bendruomenės poreikius atitinkančią erdvę. Aktyviai su architektais bendraujančiam seniūnui pritarus, nuspręsta nevengti drąsių eksperimentų. Bendruomenės centras išsaugojo savo pradinę formą, tačiau išoriškai pasikeitė neatpažįstamai. Projekto vykdytojai Elinai Dovgerd sprendimas naudoti tamsių atspalvių dailylentes išorės apdailai – vienas ryškiausių projekto įgyvendinimo laikotarpio pri-

Šis ir kiti prieš kelerius metus dar tik popieriuje egzistavę sumanymai tapo realybe, sėkmingai panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

 Amfiteatro tipo vasaros estrada Bareikiškėse.  Modernus bendruomenės centras Buivydžiuose.


Renovacija / Stat yba

siminimų. „Mes, atsakingieji už projekto vykdymą, iš tiesų turėjome šiokių tokių abejonių – nežinojome, kaip žmonės reaguos į kardinaliai kitaip atrodantį statinį. Kadangi kaimo bendruomenė yra labai energinga ir veikli, žmonės nekantriai laukė naujojo bendruomenės centro“, – pasakoja E. Dovgerd. Prieš kiek daugiau nei metus veiklą pradėjęs ir sparčiai besivystantis bendruomenės centras džiugina Buivydžių kaimo ir aplinkinių vietovių gyventojus. Savivaldybėje planuojama įrengti keturis universalius daugiafunkcius centrus: Mostiškėse, Lavoriškėse, Šumske, Rudausiuose. Be to, toks centras jau veikia Visalaukėje. Rudaminos stadiono rekonstrukcija Rudaminos stadiono rekonstrukcijos nuspr��sta imtis ne tik dėl to, kad vietinėms mokykloms žūtbūt reikėjo modernizuoti sporto infrastruktūrą, bet ir norint paskatinti jaunimą dalyvauti sportinėje veikloje. „Vilniaus rajono žolės riedulio sporto klubas „Rudamina“ pasiekia labai aukštų rezultatų šalies pirmenybėse, – šypsosi rekonstrukcijos projekto vykdytoja Dorota Levko. – Lėšų aikštynui atnaujinti pradėjome ieškoti norėdami pagerinti tituluoto sporto klubo veiklos sąlygas.“

Po rekonstrukcijos stadionas tapo ne tik daugiafunkcis, bet ir tinkamas naudoti skirtingoms sporto šakoms įvairiomis oro sąlygomis. Įrengta apšvietimo sistema, tad sportuoti aikštyne galima bet kuriuo paros metu, o kritulių surinkimo sistema dirbtinės vejos plote neleidžia susidaryti baloms. Dabar stadionas atitinka tarptautinius standartus: įrengta dirbtinė danga su kvarcinio smėlio užpildu, todėl galima žaisti ir futbolą, ir žolės riedulį. Žolės riedulininkai stadione gali rengti ne tik treniruotes, bet ir oficialias varžybas, nes, sumažinus bėgimo takelių skaičių, atsirado galimybė įrengti užribio zoną. Įrengti stadioną kainavo 2 mln. 272,4 tūkst. litų. Savivaldybė per pastaruosius metus sporto stadionų ir aikštelių įrengė ir kitose vietovėse: Kalveliuose, Visalaukėje, Rukainiuose ir Nemėžyje.  Kelio dangos keitimo darbų Sodų gatvėje neprireiks mažiausiai

penkerius metus.

 Po rekonstrukcijos Rudaminos stadionas tapo tinkamas naudoti

skirtingoms sporto šakoms įvairiomis oro sąlygomis.

Saugesnis eismas Skaidiškėse Skaidiškių kaime šaligatvio labiausiai trūko šalia vietinės mokyklos. Atlikus Sodų gatvės rekonstrukcijos darbus, Skaidiškių gyventojus džiugina teigiami pokyčiai – pėsčiųjų takai nuo važiuojamosios kelio dalies atskirti apsauginėmis tvorelėmis, įrengtos saugaus eismo salelės, trapecijos formos greičio mažinimo kalneliai, iškiliosios perėjos. Daugiau kaip trys dešimtys naujų gatvės šviestuvų išsprendė iki šiol egzistavusią dalies gatvės apšvietimo problemą, įrengus specialių stovėjimo vietų, pažabotas chaotiškas automobilių statymas šalikelėse. Vairuotojų džiaugsmui po daug metų atnaujinta ir kelio danga. Paklausus projekto vykdytojo Jurijaus Jelinskio, kiek laiko naujo kelio nereikės lopyti, šis tvirtina, kad kelio dangos keitimo darbų Sodų gatvėje nematysime mažiausiai penkerius metus. „Kaip nustatyta visuose reikalavimuose“, – užtikrina už rekonstrukciją atsakingas Vilniaus rajono savivaldybės atstovas. Investuota į vandentvarką Vertas dėmesio ir Neries upės baseino investicinis projektas, kurio metu buvo renovuojamos ir plėtojamos Maišiagalos k., Sudervės k., Nemenčinės m., Skaidiškių k., Rudaminos k., Nemėžio k., Valčiūnų k., Kalvelių k., Juodšilių k., Pagirių k., Avižienių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Iš viso į Vilniaus rajono vandentvarkos ūkio plėtrą buvo investuota per 28 mln. litų, o šio projekto įgyvendinimas suteikė Vilniaus rajono gyventojams galimybę naudotis naujai įrengta centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistema. Tai teigiamai veikia ir žmonių gyvenimo sąlygas, ir aplinką: mažiau kenksmingų medžiagų patenka į upių vandenis, sumažėjo gruntinių vandenų taršos lygis, geležies junginių kiekis bei fluoro koncentracija.

2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo įgyvendinti investiciniai projektai už sumą, siekiančią daugiau nei 120 mln. litų, o savivaldybės įnašas kiekvienam projektui finansuoti siekė apie 15 procentų. Savivaldybė, spręsdama, ar dalyvauti projektuose, vadovaujasi Vilniaus rajono gyventojų poreikiais, todėl praėjusiais metais intensyviai vykdė švietimo įstaigų modernizavimo, apšvietimo infrastruktūros ir poilsio teritorijų įrengimo, specialiųjų planų parengimo bei kelių rekonstravimo projektus. 

35


Stat yba / R inka

Nuožmi verslo centrų konkurencija: kova dėl kiekvieno nuomininko EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Nekilnojamojo turto ekspertai vieningi: nors, atrodo, kad nekilnojamąjį turtą apėmęs sąstingis traukiasi dideliais žingsniais, biurų nuoma, ypač sostinėje, vis dar išlieka opus klausimas. Tiesa, rodos, ši problema gana greitai išsispręs ir... pasiūla gali imti viršyti paklausą. Verslo centrai dygsta kaip grybai po lietaus, o paskui juos plėstis nesuspėjančios verslo įmonės tampa itin gardžiu kąsneliu, dėl kurio verta pakovoti kiekvienam biurų pastato valdytojui.

36


R inka / Stat yba

Tuščia vieta ilgai laisva nebūna Šiuo metu kai kurios įmonės ieškodamos tinkamų patalpų turi derėtis su biurų valdytojais dėl kiekvieno centimetro, bet ką tik paskelbtos bendrovės „Newsec/Re&Solution“ prognozės verslininkams itin optimistiškos – po sunkmečio atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką savo piniginėmis injekcijomis gerokai papildys skandinavų, ypač norvegų, investuotojų bei NVS šalių pinigai. Geros žinios ir biurų ieškantiems verslininkams – nors šiuo metu laisvų patalpų nėra tiek daug, tačiau jau 2015 m. naujų biurų plotas turėtų viršyti 80 tūkst. kv. m, todėl susidarys jų perteklius.

„Dabar yra geriausias laikas susitvarkyti kontraktus ateities biurų nuomai, pavyzdį diktuoja „DNB“ ir „Quadrum“ pasirašyta nuomos sutartis. Biurų plėtra yra investicinės aplinkos sąlygų gerinimas, tai turi pritraukti „šviežio kraujo“ į Lietuvą, tikimės, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ tuo pasinaudos“, – tvirtina „Newsec/Re&Solution“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas. Jam antrina ir komercinio nekilnojamojo turto konsultantų UAB „CREalty Advisors“ partneris Laurynas Žilys. „Laisvų plotų šiandien rinkoje nedaug ir jų nuolat mažėja. Vadinamosios A klasės patalpų pasiūla centre visai menka, vakansija, ko gero, neviršija nė 5 procentų, – tvirtina L. Žilys. – Tiesa, B klasės biurų pasiūlos situacija geresnė, pasirinkti šiuo metu yra iš ko. Esant poreikiui, per keletą mėnesių nesunkiai galima būtų išsinuomoti per 35 tūkst. kv. m plotą.“ Pasak L. Žilio, pagrindiniai pokyčiai artimiausiu metu laukia sostinės, kur biurų nuomos kaina netrukus turėtų kristi. „B klasės

Nauji biurų projektai Lietuvoje 2012–2013 m. (A ir B klasė)

Projektas

Miestas

Naudingasis biurų plotas (kv. m)

2012 m. „Vytenio 46“

Vilnius

2 000

„Pirklių klubas“

Vilnius

3 500

„BC 12“

Vilnius

1 800

„JAN“

Vilnius

5 400

„Trapecija“

Vilnius

2 400

Ulonų verslo centras

Vilnius

4 500

„Baltic Hearts“ (I etapas)

Vilnius

3 300

2013 m.

„Ober-Haus“ archyvo nuotraukos.

„GAMA“

Vilnius

10 600

„Baltic Hearts“ (II etapas)

Vilnius

6 600

„Senukai“

Kaunas

15 000 Šaltinis „Ober-Haus“.

37


Stat yba / R inka

segmentas šiandien dar turi užtektinai erdvės ir naujų kvadratinių metrų skaičius nėra didelis (neskaitant nebaigtų projektų), o A klasės ir jai artimų projektų plėtotojai per kelerius metus pasiūlys nemažų plotų. Vien „Schage Real Estate“ projektas Konstitucijos pr. (tiesa, vykdomas etapais) pasiūlys rinkai per 40 tūkst. kv. m ploto, – mano L. Žilys. – Greta tokių, užtikrintai paskelbusiųjų apie planuojamą plėtrą, yra daug ir kitų, jau šiandien turinčiųjų statybos leidimus. Jie galėtų būti užbaigti per 12–18 mėnesių nuo sutarčių su pagrindiniais nuomininkais pasirašymo. Visa tai reiškia tik vieną – perteklinę pasiūlą, kovą dėl nuomininkų, didėjančios vakansijos riziką, o tai visais atvejais turės įtakos nuomos kainoms.“ Ekspertas prognozuoja, kad dėl naujų centrinėje dalyje plėtojamų projektų bangos su iššūkiais susidurs iki šiol iš esmės gerai laikęsi verslo centrai – „Europa“, „Verslo uostas“, objektai „Verslo trikampyje“.

Kitų dviejų didžiausių Lietuvos miestų – Kauno ir Klaipėdos – padėtis skiriasi. Kaune situacija labai panaši į Vilniaus, be to, čia išlieka mažiausias laisvų biuro patalpų lygis. Jis siekia tik 4,5 proc. arba 3 100 kv. m laisvų patalpų moderniuose verslo centruose. Tačiau ryžtingesnių plėtotojų žingsnių laikinoji sostinė vis dar nesulaukia, čia planuojamas vos vienas stambus projektas – „Senukų“ biurų pastatas, kuriame turėtų įsikurti patys „Senukų“ darbuotojai. Tad papildomų patalpų kitiems verslininkams dėl planuojamų statybų neatsiras. Ekspertų teigimu, verslo centrams Kaunas mažiau patrauklus dėl per žemų nuomos kainų ir neprognozuojamos biurų patalpų paklausos. Na, o Klaipėdoje situacija išlieka prasčiausia – laisvų biuro patalpų lygis sudaro 19,1 proc. arba 11 500 kv. m laisvų patalpų moderniuose verslo centruose.

Daugiausia naujų projektų – Vilniuje Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, nepaisant 2012 m. išaugusios naujos modernių biuro patalpų pasiūlos Vilniuje, verslo centrai ir toliau gerino užimtumo rodiklius, todėl vien per praėjusius metus laisvų patalpų lygis sumažėjo, o bendras laisvų patalpų skaičius 2012 m. pabaigoje sudarė 40 200 kv. metrų.

„Iš esmės naujų verslo centrų statybos uostamiestyje nevyksta jau trečius metus iš eilės ir sunku prognozuoti, kada rinkoje rasis naujų projektų, – sako S. Vagonis. – Žemas nuomos kainų lygis, nemažas laisvų patalpų skaičius ir miglotos ekonominės miesto perspektyvos sulaiko plėtotojus nuo didesnių investicijų.“ Kaune ir Klaipėdoje A klasės biurų nuomos kaina svyruoja nuo 22 iki 36 Lt/kv. m, B klasės – 14–20 Lt/kv. m, o Vilniuje A klasės biurų nuomos kaina siekia 36–48 Lt/kv. m, B klasės – 24–36 Lt/kv. m.

„Pastaruosius kelerius metus nefiksuojama didelių verslo centrų užimtumo rodiklių pokyčių ir nuo 2010 m. pabaigos Vilniuje laisvų biuro patalpų lygis svyruoja nuo 8,5 iki 10 procentų, – komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis. – Įvertinus tai, kad 2010–2012 m. Vilniuje buvo pastatyti septyni nauji verslo centrai, rinkai papildomai pasiūlę beveik 23 tūkst. kv. m modernaus biurų ploto, o 2013 m. planuojama baigti dar dviejų naujų projektų statybas, manau, kad dabartiniai patalpų užimtumo rodikliai ir fiksuojamos teigiamos jų tendencijos yra išties neblogas rezultatas.“

Traukiamasi ir į miesto pakraščius Kalbėdamas apie tai, ar verslininkai vis dar nori patalpų Vilniaus miesto centre, ar skaičiuoja pinigus ir renkasi pigesnę nuomą miesto pakraščiuose, komercinio nekilnojamojo turto konsultantų UAB „CREalty Advisors“ partneris L. Žilys tvirtina, kad gana daug verslininkų dėmesio kol kas sulaukia visi sostinės rajonai. „Dėl to, kad naujų projektų plėtra buvo gerokai sulėtėjusi, daug dėmesio sulaukė visi segmentai, – pasakoja L. Žilys. – „Baltic Hearts“ pirmojo etapo pastatas, kaip ir Jasinskio g. 12 centras, – pilni, vaizdą pakeitė ir Lietuvos paštas, įsikūręs

BIURŲ RINKOS RODIKLIAI (VILNIUS)

38

Šaltinis: „Newsec/Re&Solution“.


R inka / Stat yba

Pastaruosius kelerius metus nefiksuojama didelių verslo centrų užimtumo rodiklių pokyčių ir nuo 2010 m. pabaigos Vilniuje laisvų biuro patalpų lygis svyruoja nuo 8,5 iki 10 procentų. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis

39


Stat yba / R inka

„Verslo trikampyje“. Tą patį galima pasakyti ir apie biurus Perkūnkiemyje ar „Realinija“ objektą „Vytenio 46“. O ką kalbėti apie buvusį tuščią dešimties aukštų pastatą Savanorių g. 18, kurį visą išsinuomojo „Storebrand Baltic“ paslaugų centras.“ Ekspertas prognozuoja, kad panašios tendencijos išsilaikys ir šįmet, tiesa, dėl, esą, palankesnių nuomos sąlygų daugiau veiksmo turėtų būti B klasės biurų, esančių ne centre, nuomos rinkoje. „Vienos tendencijos turbūt nėra ir nebus, – sako L. Žilys. – Advokatai ar audito bendrovės visada rinksis išskirtines vietas centre ar senamiestyje, o IT įmonės, vidinių paslaugų biurai ir kita panašia veikla užsiimančios bendrovės turbūt ir toliau rinksis pigius, bet lanksčius, kokybiškus ir tam pritaikytus objektus lengvai pasiekiamuose miesto pakraščiuose.“ Pasak L. Žilio, bendri kriterijai, kuriuos patalpoms kelia nuomininkai, – aiškūs ir suprantami: patogus susisiekimas savu ir viešuoju transportu, lankstus ploto planavimas, energinis efektyvumas, nedidelės papildomos išlaidos, geros automobilių statymo galimybės, išplėtota infrastruktūra aplink objektą darbuotojų patogumui. Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vertinant verslo centrų užimtumą pagal klases, galima pastebėti, kad geriausia situacija yra aukščiausios klasės verslo centruose. 2012 m. pabaigoje laisvų patalpų skaičius A klasės verslo centruose sudarė 5,1 proc., о B klasės verslo centruose šis rodiklis buvo dvigubai didesnis – 10,9 procento. „Negalima sakyti, kad kažkurio segmento biurai yra paklausesni už kitus, kad, pavyzdžiui, pigesni biurai paklausesni nei brangūs. Nors rinkoje didžiausia išlieka B klasės patalpų paklausa (šios yra modernios ir pigesnės už A klasės patalpas), tačiau pastaruosius kelerius metus tokių patalpų pasiūla augo gerokai sparčiau, o tai

40


Statyba

Modernių biurų pasiūla ir neužimtumo lygis

Modernių biurų nuomos kainos (Lt/m2/mėn., be PVM)

Šaltinis „Ober-Haus“. Duomenys 2012 m. IV ketv.

ir lėmė jų užimtumo sumažėjimą“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas S. Vagonis. Keičiasi nuomininkų poreikiai „Ober-Haus“ analitikų skaičiavimais, per 2012 m. Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 38 400 kv. m biuro patalpų, t. y. 20,6 proc. daugiau nei per 2011 metus. Net 67 proc. visų 2012 m. išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos. Jos nuomininkams išlieka patrauklios ir dėl mažesnių nuomos kainų. S. Vagonio teigimu, daugiau reikėtų kalbėti apie tai, kad paklausesni naujesni ir kokybiškiau pastatyti biurai, nukonkuruojantys po truputį senstančius biurus seniau statytuose verslo centruose. Taigi nauji verslo centrai greičiausiai turės paklausą, nuožmiau konkuruoti teks seniau pastatytiems.

Taip pat keičiasi pageidavimai dėl biurų ploto – pastaruoju metu įmonės nori mažesnių biuro patalpų nei anksčiau. „Palyginti su 2007–2008 m., tradicinio biuro nuomininko poreikiai sumažėjo. Anksčiau stambiu biuru buvo laikomos maždaug 500–1 000 kv. m patalpos, šiais laikais net 300 kv. m norintis išsinuomoti nuomininkas laikomas stambiu nuomininku, – sako S. Vagonis. – Tai reiškia, kad mažesnio ploto biurų paklausa yra šiek tiek išaugusi.“ Atsižvelgiant į tai, pasak eksperto, akivaizdžiai daugiau laimės tie verslo centrai, kurie įrengs kuo universalesnį biurų pastato projektą, t. y. galės pasiūlyti patalpas, kurias galima būtų suskaidyti į mažus plotus (100–200 kv. m), ir pasiūlyti jas smulkiesiems nuomininkams, o prireikus suteikti galimybę ateiti didesnei bendrovei, norinčiai išsinuomoti kelių ar keliolikos tūkstančių kvadratinių metrų patalpas. 

41


Stat yba / A kustika

„Knauf“ akustinės medžiagos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje MARTA ZIGMANTAITĖ Prieš gerą dešimtmetį atstatant Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią buvo susidurta su rimta problema – ypač bloga akustika pastato viduje. Neįsivaizduojant sakralinio pastato be galimybės jame kokybiškai skambėti muzikai, buvo ryžtingai imtasi ieškoti novatoriškų būdų, galinčių pagerinti statinio vidaus reverberaciją. Sutelkus būrį kompetentingų specialistų ir panaudojus specialiai akustikai gerinti skirtas „Knauf“ medžiagas, galutinis rezultatas pranoko lūkesčius. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią tikintieji atgavo Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau realesni atstatymo darbai dėl įvairių finansinių sunkumų prasidėjo gerokai vėliau. Naujasis atstatymo projektas buvo paremtas ne tik pirmine idėja – tenkinti sakralinius sociumo poreikius, bet ir siekta pritaikyti statinį kultūros renginiams. Išsamūs akustiniai patalpų tyrimai pradėti tik 2004 m., juos atliko garsus didelių erdvių akustikos sistemų specialistas architektas Vytautas Barkauskas.

Problema – prasta akustika Pasitelkus skirtingus metodus ir garso šaltinius – balsą, muziką, instrumentus, šaunamuosius ginklus – paaiškėjo, kad pastato viduje aukšti garsai slopdavo po 6 sek., o žemi – net po 13 sekundžių. Dėl ilgos garso išlikimo trukmės uždaroje patalpoje akustika buvo visiškai netinkama ne tik giesmėms ir muzikai skambėti, bet ir vykti paprastoms mišioms, o be to sakralinės paskirties pastate neįmanoma apsieiti. Viena iš problemos priežasčių – XX a., dar nė neužbaigus bažnyčios projekto, statinio paskirtis iš sakralinės pasikeitė į gamyklos. Per ilgus dešimtmečius išlikęs erdvės minimalizmas, lygios sienos ir netinkamos medžiagos nesudarė tinkamų sąlygų garsui deramai sklisti. Medžiagos gabentos iš Vokietijos Rekonstrukcijos darbams vadovavusios bendrovės „YIT Kausta“ atstovas Kazys Gurevičius atkreipia dėmesį, kad, deja, nebuvo žinoma, kaip originaliame bažnyčios projekte turėjo būti išspręsti akustiniai reikalavimai. Tad priemonių ir metodų, kaip statinyje sukurti tinkamą akustiką, teko ieškoti iš naujo, kviečiantis įvairių sričių specialistus. Norint sukurti tinkamą erdvės akustiką, būtina užtikrinti tam tikrus reikalavimus: optimalų reverberacijos laiką, difuzinį garso lauką, optimalią pradinių garso atspindžių struktūrą ir t. t. Paprastai šie reikalavimai užtikrinami pasirinkus tinkamą patalpos formą ir tūrį, naudojant garsą absorbuojančias medžiagas ir konstrukcijas, garso stiprinimo sistemas.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios projektui buvo pasirinktos tuo metu geriausios ir naujausios „Knauf“ medžiagos. Jos šiam projektui buvo specialiai gabenamos iš Vokietijos. Statybų vadovas K. Gurevičius pasakoja, kad prieš dešimtmetį šis projektas atrodė neįtikėtinas. Susidurti su tokia užduotimi dar neteko, todėl reikėjo aiškintis, kaip dirbti su medžiagomis, o kokio rezultato tikėtis, buvo sunku net prognozuoti. Vis dėlto glaudus projektuotojų, statybininkų ir medžiagų tiekėjų bendradarbiavimas padėjo įveikti sunkumus ir pasiekti norimą rezultatą – žmogaus ausiai praktiškai negirdimą 1,6 sek. žemų tonų reverberaciją. „Knauf“ akustinės medžiagos Rekonstruojant Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, erdvinius ir medžiagų sprendimus parinko „Knauf“ specialistai. Projektui buvo naudotos tuo metu inovatyvios, o dabar jau praktiškai patikrintos ir populiarios medžiagos: akustinis tinkas ir perforuotos gipskartonio sieninės plokštės.

42


A kustika / Stat yba

Akustinis tinkas gali būti gaminamas iš kelių medžiagų, pavyzdžiui, gipso ar cemento, tačiau jis gerokai skiriasi nuo įprastų sieninių tinkų. Šis tinkas lengvas, jį paprasta pažeisti, todėl tinkuoti juo galima tik tose vietose, kur ribotas fizinis kontaktas. Tad aukštoms bažnyčios sienoms jis puikiai tiko. Akustinis tinkas yra korėtas, jo poros sulaiko ir gesina garsą, mažina jo judėjimą erdvėje. Tačiau svarbu užpurkšti reikiamo storio tinko sluoksnį. Statybų vadovas K. Gurevičius patvirtino – pagal atliktus skaičiavimus akustinis tinkas efektyviausias, kai jo sluoksnis siekia 15 mm, tačiau vienu metu galima užpurkšti tik iki 3 mm storio sluoksnį. Tad Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prireikė net penkių akustinio tinko sluoksnių. Antroji „Knauf“ specialistų pasiūlyta akustikos gerinimo priemonė – perforuotos gipskartonio plokštės. Kitaip nei tinko poros, šios plokštės garsą tarsi sugauna ir užlaužia, todėl neatsiranda atgarsių. Plokštės gali būti įvairiausių rūšių ir formų, o klientai jas dažniausiai renkasi pagal dizainą. Tačiau Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje didesnis dėmesys buvo teikiamas funkcijai. Šiam projektui buvo pasirinktos kvadratinės perforuotos plokštės ir įmontuotos maždaug tose vietose, kur jų veikimas efektyviausias. Išlenkus ir lengvai suformavus garso kišenes, sienose buvo sumontuotos garso gaudyklės. Nors jos vizualiai nelabai pastebimos, bet akustikos atžvilgiu yra nepakeičiamos. Perforuotos plokštės patogios ir tuo, kad iš jų išlenkus sudėtingesnes formas garsas papildomai suvaldomas ir geometrinėmis priemonėmis. O kuriama vidaus erdvių estetika kartu atlieka ir svarbią praktinę funkciją. Kitaip nei fiziniam kontaktui labai neatsparus akustinis tinkas, perforuotos plokštės yra patvarios ir ilgalaikės.

Puikus to įrodymas – net ir praėjus beveik dešimčiai metų, intensyviai eksploatuojamos bažnyčios sienos iki šiol nepakito fiziškai, nors žmonių srautai bažnyčioje išties dideli. „Mane labiausiai džiugina tai, kad dabar užėję į bažnyčią nepastebėtume jokio pokyčio nuo jos atvėrimo parapijiečiams dienos. Neatsilupo nė viena apdailos detalė, nė viena sekunde nepakito akustiniai parametrai. Nors aplinka vis dar mena laikus, kai šioje šventovėje veikė gamykla, tačiau būdamas viduje negalėtum tuo patikėti – viskas grakštu, didinga ir puikiai skamba“, – džiaugėsi K. Gurevičius. Puiki akustika ne tik sakraliniams objektams „Knauf“ medžiagų, naudotų visuomeniniuose pastatuose, patikimumą, patvarumą ir efektyvumą įrodo laikas. Tad pritaikius jas mažesnėms patalpoms efektas, neabejotinai, būtų toks pat puikus, o medžiagos laikytų dar ilgiau. Vis dėlto medžiagų ilgalaikiškumas priklauso ne tik nuo fizinių jų ypatybių, bet ir tinkamo įrengimo. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje vidaus erdvės buvo tvarkomos nuolat konsultuojantis su „Knauf“ specialistais, o šie padėjo geriau suprasti, kaip medžiagos veikia ir kaip jas naudoti, norint pasiekti maksimalų rezultatą.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios akustikos kūrimo projektas, kuriam naudotos „Knauf“ akustinės medžiagos, iki šiol neturi analogų visoje Lietuvoje. Prieš dešimtmetį buvę inovatyvūs ir neįprasti sprendimai šiandien yra laisvai prieinami kiekvienam. Tad pasitelkus kokybiškas medžiagas ir kompetentingų „Knauf“ specialistų konsultacijas, reverberacijos laikas gali būti stulbinamai sumažinamas iki žmogaus ausiai negirdimo rezultato.  UAB „YIT KAUSTA“ archyvo nuotraukos.

43


Stat yba / Patir tis

Greitis ir kokybė – geidžiamiausias derinys statant pramonės objektus Laikas – pinigai. Tai tikrai ne paslaptis kiekvienam verslininkui. Nusprendusieji statyti naują pramonės objektą puikiai žino, kaip svarbu įgyvendinti tai kuo greičiau, tačiau jokiais būdais neaukojant kokybės, nes ji būtina ne tik gamybos efektyvumui, bet ir darbuotojų saugumui užtikrinti. Štai „SCT Lubricants“ oro filtrų gamybos ir sandėliavimo pastatas – puikus pavyzdys, kaip greitai ir patikimai pastatyti naują pramonės objektą. Tereikia patikėti statybos darbus atsakingai ir profesionaliai bendrovei.

44


Patir tis / Stat yba

Nusprendę pasirinkti kokybę, o ne mažiausią kainą projekto rangovai sugebėjo užtikrinti sklandų ir spartų projekto įgyvendinimo procesą.

Dviejų aukštų oro filtrų gamybos ir sandėliavimo pastatas iškilo išties sparčiai – vos per pusmetį. Projektą įgyvendino UAB „Embritas“ – įmonė, kurios kertinės vertybės – profesionalumas, itin atsakingas požiūris į terminus ir darbų kokybę – nekinta nuo pat jos įkūrimo 1999 metais. Tad nieko keista, kad būtent ši veržli įmonė išdrįso paversti realybe ambicingus reiklios vokiečių bendrovės „SCT Lubricants“ planus, kurių nesiryžo imtis dauguma kitų bendrovių.

Stipri techninė ir gamybinė bazė UAB „Embritas“ dirba 45 profesionalūs darbuotojai, iš jų – 15 inžinierių. Bendrovei suteiktas atestatas Nr. 6188, teisė būti ypatingo statinio rangovu. Ilgalaikė patirtis leido įmonei susidėlioti tokią veiklos organizavimo ir darbų vykdymo sistemą, kuri suteiktų galimybę dirbti greitai, kokybiškai ir patenkinti net reikliausių užsakovų poreikius. Įmonė didžiuojasi turima statybine technika, padedančia operatyviai ir efektyviai statyti tokio tipo objek-

Asta Esu nuotraukos.

45


Stat yba / Patir tis

Vienas didžiausių objekto išskirtinumų – gamybos ir sandėliavimo pastatas buvo statomas veikiančioje gamykloje. Taigi reikėjo derinti ne tik statybos ir griovimo darbų etapus, bet ir užtikrinti, kad nenutrūktų gamybos procesai pačioje gamykloje.

tus. Bet kuriuo metu į statybos aikštelę gali atkeliauti 4,5 tonos pakeliantis teleskopinis keltuvas, 40 tonų pakeliantis kranas su 38 m strėle, 14 kub. m talpos savivartis, ekskavatorinis krautuvas, ratinis mažasis krautuvas, ratinis hidraulinis ekskavatorius, 20 kub. m keturašis savivartis. Be to, įmonė turi beveik 1 500 kv. m ploto techninę ir gamybinę bazę Klaipėdoje. Patikimų partnerių komanda UAB „Embritas“ vadovai įsitikinę, kad projekto sėkmės paslaptis – atsakingai parinkta patikimų partnerių komanda. Įgyvendinant „SCT Lubricants“ gamybos ir sandėliavimo pastato projektą, visas jėgas geriausiam rezultatui pasiekti atidavė ne tik UAB „Embritas“ darbuotojai, bet ir patyrę, daug metų kartu su bendrove dirbantys partneriai. Nusprendę pasirinkti kokybę, o ne mažiausią kainą projekto rangovai sugebėjo užtikrinti sklandų ir spartų projekto įgyvendinimo procesą. Kokybė ir pažadėtų terminų laikymasis yra bendrovės prioritetas ne tik dirbant su šiuo objektu, bet ir kitais vykdytais ar vykdomais projektais, neatsižvelgiant į jų dydį. UAB „Embritas“ tikrai nėra viena tų įmonių, kurios apsiima atlikti daugybę darbų, neturėdamos pajėgumų jiems įvykdyti. Sparčiai ir kokybiškai atlikti statybos darbai „SCT Lubricants“ gamybos ir sandėliavimo paskirties objekto statybų aikštelėje nuolat darbavosi apie 50 patyrusių įvairių sričių specialistų, buvo pasitelkta ir bendrovės statybinė technika. Apskritai projektas įdomus tuo, kad gamybos pastato konstrukcijai naudojamas gana retai Lietuvoje taikomas gelžbetoninis pastato karkasas. Parinktos gelžbetoninės konstrukcijos leido ne tik sumažinti laikančiųjų kolo-

46


Patir tis / Stat yba

nų skaičių, bet ir racionaliau išnaudoti sandėliavimo bei gamybos plotus, sumažinti statinio kainą. Kaip vieną sudėtingiausių etapų bendrovės atstovai mini griovimo darbus, kuriuos teko derinti su naujų pastatų statyba. Vienas didžiausių objekto išskirtinumų – gamybos ir sandėliavimo pastatas buvo statomas veikiančioje

gamykloje. Taigi reikėjo derinti ne tik statybos ir griovimo darbų etapus, bet ir užtikrinti, kad nenutrūktų gamybos procesai pačioje gamykloje. Griovimo darbus atlikusios UAB „Vaidva“ technikos direktorius Vaidas Gulbinas pasakoja, kad pačių darbų apimtis jų bendrovei nebuvo didelė, teko susidurti ir su gerokai

www.ruukki.lt

RUUKKI DAUGIASLUOKSNĖS PLOKŠTĖS – PAŽANGIAUSIOS TECHNOLOGIJOS IR PLAČIAUSIAS PASIRINKIMAS - Ruukki® energy - ypatingai sandarios, geresniam pastatų energijos efektyvumui skirtos sistemos - Ruukki AgriPro™ – specialiai sukurtos žemės ūkio pastatams, padengtos Ruukki Csafe™ danga - Ruukki® life – ilgaamžiškiausios ir labiausiai aplinką tausojačios daugiasluoksnės plokštės - Šaldomoms patalpoms skirtos daugiasluoksnės plokštės Platus įprastų, šiuolaikinius reikalavimus atitinkačių daugiasluoksnių plokščių pasirinikimas: pagal paskirtį (vidaus, išorės sienoms, stogams), šerdį (poliuretano, akmens vatos, polistirolo), storį, išorės ar vidaus apdailą ir t.t. Daugiau informacijos tel. (5) 232 23 14 arba internete

www.ruukki.com/daugiasluoksnes

47


Stat yba / Patir tis

2006 m. įkurta UAB „Būsto investicijos“ – tai energingų ir patyrusių, turinčių reikiamą kvalifikaciją specialistų kolektyvas, per trumpą laiką sugebėjęs įsitvirtinti statybos rinkoje, rasti savo vietą tarp statybos įmonių ir pritaikyti naujausias technologijas. Įmonės specialistų sukaupta patirtis, pasirinkti darbų vykdymo ir atlikimo principai leido užsakymus vykdyti laiku ir kokybiškai. Tai patvirtina užsakovų atsiliepimai ir įgytas pasitikėjimas. UAB „Būsto investicijos“ toliau sėkmingai dirba ir plečia savo veiklą.

UAB „Būsto investicijos“ savo užsakovams gali pasiūlyti:  statybos rangovo darbus (pradedant žemės darbais ir baigiant visų darbų atidavimu tvirtinti galutinei statybos komisijai);  statybų techninę priežiūrą;  projekto valdymo paslaugas, atlikdama šias funkcijas:  visų statybos rangovinių įmonių konkursų organizavimas ir užsakovo konsultavimas, pasirenkant ekonomiškai ir techniškai racionaliausią rangovo pasiūlymą;  atstovavimas užsakovui techniniais ir organizaciniais klausimais statybų laikotarpiu;  rangovų atliekamų projekte numatytų darbų racionalių sprendinių, leisiančių užsakovui sutaupyti išlaidų ir laiko, teikimas;  nuolat laiku atliekama visų statybos rangovų kokybiškų darbų vykdymo kontrolė;  atliktų darbų atitikimo projekto sprendiniams ir sutarties sąlygoms tikrinimas;  laiku atliekamas tikslios projektinės dokumentacijos perdavimas rangovams;  laiku atliekamas objekto galutinės dokumentacijos parengimas ir atidavimas tvirtinti statybos komisijai bei darbų užbaigimas pagal su užsakovu suderintą darbų grafiką;  jei reikia, projekto sprendinių teikimas užsakovui techninio projekto projektavimo stadijos metu. Projekto valdymo paslaugų funkcijos ir darbų apimtys užsakovo pageidavimu gali būti papildytos. UAB „Būsto investicijos“ Savanorių pr. 124 Vilnius El. paštas info@bustoinvesticijos.lt www.bustoinvesticijos.lt

48

Direktorius Vitalijus Jakštas Mob. +370 65 555 310 Direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Breskis Mob. +370 65 555 311

didesnėmis, tad susitvarkyti su užduotimi nebuvo sudėtinga. Tačiau darbai buvo vykdomi etapais – derinant su statybos darbais. Tad iš esmės griovimo darbai koja kojon ėjo greta kylančių naujų konstrukcijų beveik per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tai vertė ypač tiksliai planuoti technikos ir darbininkų veiklą. Paruošus erdvę pastato pamatams, UAB „Embritas“ kartu su partneriais ėmėsi šios konstrukcijos – buvo sumontuoti spraustiniai poliai ir pamato rostverkas, kuriam įrengti buvo naudojami bendrovei priklausantys lengvi ir greitai surenkami „Geoplast“ klojiniai. Šie klojiniai – naujovė Lietuvoje, kitos įmonės analogiškų gaminių neturi. UAB „Embritas“ įsigijo jų tiesiogiai iš gamintojų, išbandė ir įvertino puikias klojinių ypatybes, padedančias darbus atlikti gerokai sparčiau.

„Geoplast“ klojiniai – naujovė Lietuvoje. UAB „Embritas“ įsigijo jų tiesiogiai iš gamintojų, išbandė ir įvertino puikias klojinių ypatybes, padedančias darbus atlikti gerokai sparčiau. Stogo ir fasadų darbai patikėti ilgalaikiam bendrovės partneriui UAB „Būsto investicijos“. Per du mėnesius buvo įrengta stogo danga, sumontuotos fasadų plokštės, atlikti visi skardinimo darbai. Medžiagos stogo konstrukcijai įrengti buvo parinktos, atsižvelgiant į keliamus gaisrinės saugos ir šilumos izoliacijos reikalavimus, tad stogui buvo naudojamas laminuotas polistirenas su prilydomąja danga. Taip užtikrinta BROOF atsparumo gaisrui kategorija. Stogo paklotui ir sienų konstrukcijoms naudota „Ruukki“ produkcija. Fasadams pasirinktos daugiasluoksnės, vertikaliai montuojamos plokštės su paslėptu tvirtinimu. Tai – naujojo tipo, tik praėjusiais metais pradėtos gaminti plokštės su mineralinės vatos šerdimi, kurių pranašumas, palyginti su ankstesnio tipo gaminiais, – geresnis šilumos laidumo koeficientas (U = 0,33W/m2K) ir aukštesnė degumo klasė – A2-s1, d0. Pastato denginiui naudotas apkrovas laikantis „Ruukki“ profilis T130 su polimerine danga. Norėdami parinkti ekonomiškiausią ir patikimą laikančiojo pakloto variantą, „Ruukki“ specialistai atliko visus reikiamus konstrukcijų skaičiavimus.


Patir tis / Stat yba

Patikimos inžinerinės sistemos Užbaigus montuoti pastato konstruktyvą, operatyviai pradėtos rinkti pastato inžinerinės sistemos, pavyzdžiui, priešgaisrinio vandentiekio sistema ir priešgaisriniai vartai, dūmų aptikimo ir signalizavimo sistema. UAB „Elektros sprendimai“ įrengė elektros sistemą, vienas įdomesnių jos pasiūlymų – 9,5 m aukščio sandėliavimo patalpose sumontuota nuo judesio daviklių suveikianti sandėlio apšvietimo sistema, leidžianti sutaupyti elektros.

UAB „Šalnos prekyba“ pasirūpino patikima šildymo ir vėdinimo bei dūmų šalinimo sistema, itin svarbia pramonės objektuose. Gamybinių patalpų vėdinimas sutapdintas su oriniu šildymu, oras dujų sekcijose šildomas gamtinių dujų degikliais. Šiluminis sistemos galingumas siekia nuo 20 iki 95 kW, šildymo ir vėdinimo sistemoje vyksta oro recirkuliacija. Įrengiant nuo dūmų apsaugančias vėdinimo sistemas, buvo atlikta objekto gaisrinės saugos analizė, nustatomos galimos gaisro ypatybės ir modeliuojami blogiausi galinčio kilti gaisro scenarijai. Atliekant skaičiavimus, parinkti visi dūmų šalinimo sistemų parametrai ir nustatytas laikas, kai žmonių evakuacija iš pastato tampa nesaugi. Dūmams šalinti sumontuotos dvi mechaninės nuo dūmų apsaugančios vėdinimo sistemos (šalinamų dūmų kiekis – po 30 000 kub. m/val.), numatytos pirmo ir antro aukšto sandėliams. Stoginiai ventiliatoriai prijungti prie gaisrinės signalizacijos sistemos. Vidaus apdailos darbus atliko UAB „Embritas“ darbuotojai, objekte buvo įrengtos besiūlės „Primex“ grindys, puikiai tinkančios pramoninės paskirties pastatams. Tokios technologijos ypač tinka gamybos pastatuose, sandėliuose, nes neleidžia sugadinti produkcijos. Be to, buvo pasitelktos „Hörmann“ logistikos technologijos – patikima ir patvari technika. Šiame objekte sumontuotos „Hörmann“ hidraulinės aukščio išlyginimo aikštelės su išstumiamu 1 000 mm tilteliu, sandarinimo rankovėmis ir nameliais. Tai patogu, kai vilkikas yra visiškai pakrautas arba reikia pakrauti ar iškrauti krovinius iš šono. Kartu su aukščio išlyginimo aikštelėmis sumontuoti pakeliami sekcijiniai vartai SPU 40 su elektrine pavara. Dėl savo konstrukcijos jie išsiskiria tvirtumu ir puikia šilumos izoliacija. Be to, siekiant užtikrinti pastatų saugumą, kai kuriose patalpose, suveikus priešgaisrinei signalizacijai, vartai atsidaro automatiškai. Taip pat objekte sumontuotos „Hörmann“ ratų kreipiančiosios, saugančios pastatus nuo pažeidimų, statant vilkiką, ir padedančios paprasčiau pastatyti transporto priemonę. Pasirūpinta ir aplinka Dar vienas „SCT Lubricants“ užsakymu vykdyto projekto išskirtinumas – įgyvendinant jį buvo pasirūpinta ir aplinka – ties gamykla įrengta pirmoji ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje pėsčiųjų perėja su kryptiniu šviesos diodų apšvietimu. Tad vos pusmetį užtrukę darbai šiandien teikia naudą ir pastato šeimininkams, ir užtikrina didesnį saugumą prie objekto esantiems Klaipėdos pėstiesiems. 

UAB „Embritas“ www.embritas.lt

49


Inžinerija / Energetika

Saulės energija – tolima vizija ar ranka pasiekiama alternatyva?

50


Energetika / Inžinerija

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Atrodytų, kas gali būti pigiau už energiją, kurią galima pasigaminti naudojantis šviečiančia saule. Ji pateka kasdien, tačiau tam, kad jos spindulius būtų galima paversti elektra, reikia įdėti nemažai darbo ir pinigų. Visi sutartinai tvirtina – technologijos į priekį žengia taip sparčiai, kad jau netrukus saulės modulius ant savo namo galės turėti kiekvienas norintysis. Vokietijoje beveik taip ir yra. O mūsų valdžia žmonėms, pageidaujantiems statyti saulės elektrines, prieš nosį užtrenkia duris. Tačiau ar įmanoma užtemdyti saulę? Žiemos rugiapjūtė, arba naujoji leidimų tvarka Anksčiau skatinę statyti mažąsias saulės elektrines (iki 30 kW), politikai susizgribo, kad tuo, esą, ėmė naudotis didelės įmonės, įsigydavusios iki šimto atskirų 30 kW dydžio saulės elektrinių ir taip gerokai užsidirbusios iš valdžios įsipareigojimo privalomai supirkti jų pagamintą elektrą už gana didelius tarifus. Susizgribo parlamentarai ir nusprendė... galvas šienauti visiems. Pritarė naujai tvarkai, pagal kurią jau suteikti leidimai statyti saulės jėgaines galios iki liepos 1 d., o nesuspėjusieji Energetikos ministerijai pateikti prašymo gaminti elektrą leidimų neteks. Tiesa, tie, kurie jau turi pradėtų įgyvendinti projektų, galės juos tęsti. Jei pagrįs, kad iki kovo 1-osios investavo 50 proc. projektui numatytų lėšų, terminas jiems galės būti pratęstas septyniems mėnesiams.

Naujasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ne kartą viešai tvirtino – jeigu būtų įgyvendinti visi projektai, kuriems duoti leidimai, per metus valstybė už superkamą energiją turėtų sumokėti maždaug 500 mln. litų, esą, vien 2011–2012 m. išduota daugiau nei 15 tūkst. leidimų statyti saulės jėgaines, tad šiuo metu jų suskaičiuojama 259. Toks tiesmukas skaičiavimas papiktino Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentą Ruslaną Sklepovičių. „Atsinaujinančių išteklių energetika sprendžia daug svarbių visuomenei klausimų: energetikos nepriklausomybė, makroekonominė nauda valstybei (pinigai lieka šalies viduje), konkurencingos kainos vartotojams, – vardija R. Sklepovičius. – O kalbant apie tikruosius skaičius, dabar Lietuvoje apie 70 proc. elektros energijos importuojama iš užsienio ir tik trečdalį pasigaminame mes patys. 2012 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, vandens, biomasės, biodujų

51


Inžinerija / Energetika

Martynas Nagevičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius

RuslanAS SklepovičiUS, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas

ir saulės) kartu sudėjus buvo pagaminta tik apie 11 proc. (1 150 KWh) Lietuvos elektros poreikio tenkinančios energijos, saulės elektrinės šiame bendrame katile sudarė vos 0,023 procento. Skaičiai juokingi! Visoms 2012 m. veikiančioms saulės elektrinėms (tokių buvo 167) buvo skirta apie 3 mln. litų. Todėl galiu drąsiai teigti, kad saulės elektrinių pagamintos elektros rėmimas 2012 m. beveik neturėjo įtakos elektros kainoms kitiems elektros vartotojams.“ Užsimojusi stabdyti saulės jėgainių plėtrą Vyriausybė vis dėlto susimylėjo dėl pačių mažiausiųjų – jie vis dar galės kvėpuoti: leidimų nereikės elektrinėms, kurių galia neviršys 10 kilovatų. Šių elektrinių pagaminta perteklinė elektra ir toliau bus privalomai superkama už nustatytą tarifą, bet ne ilgiau kaip 12 metų.

Teks pirkti katę maiše Saulės elektrines norintys statyti asmenys kur kas labiau nerimauja ne dėl leidimų – popieriams susitvarkyti laiko iš esmės pakaktų. Kur kas didesnis galvos skaus-

52

mas – klausimas, ar paruošus projektą ir investavus šimtatūkstantines sumas jos apskritai atsipirks. Pasirodo, naujajame įstatyme atsirado nuostata, kad saulės elektrinių pagaminta elektra bus superkama tarifu, kuris galioja tuo metu, kai jėgainė buvo pastatyta ir gavo gamybos leidimą. Tad žmogui lieka pirkti katę maiše. O skaičiai tokie, kad jau dabar elektros supirkimo kainos, palyginti su ankstesne 1,44 Lt/kWh, gerokai krito ir siekia 1,25 Lt/kWh tarifą. O kas gali paneigti, kad vėliau ši kaina dar labiau nesmuks? Juo labiau, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau dabar suskubo rengti naujas saulės energijos supirkimo kainas, kurios įsigalios šį pavasarį. O pagal naująją tvarką ši komisija saulės jėgainių tarifus peržiūrinės nebe kas metus, kaip buvo iki šiol, bet kas ketvirtį. Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas tvirtina, kad žalą žmonės patiria jau dabar. „Seimui priėmus įstatymą, bankai nutraukė finansavimą beveik visiems saulės jėgainių projektams, – piktinasi R. Sklepovičius. – Nenuostabu, juk paprastai kalbant, jūs turite teisę statytis saulės elektrinę, tačiau nežinote, ar susigrąžinsite savo investuotus pinigus, nes elektros supirkimo tarifą sužinosite tik pastatę jėgainę. Dar daugiau, jei jūs norite tęsti 30 kW elektrinės projektą, privalote iki kovo 1 d. sumokėti 15 tūkst. litų. Taip gyventojas įsipareigoja pastatyti saulės elektrinę (nepastatęs neteks 15 tūkst. litų), tačiau elektros supirkimo tarifą sužinos tik pastatęs. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis saulės elektrinės nebus statomos arba bus vykdomi tik pavieniai projektai. De facto saulės elektrinių plėtra Lietuvoje sustabdyta.“ R. Sklepovičiui antrina ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius. Jo teigimu, saulės energetiką vis dar būtina remti vien tam, kad kai ji taps tikrai konkurencinga ir pigi, o tai esą ne-


Energetika / Inžinerija

išvengiama, mes būtume pasiruošę ir žinotume, kokios saulės jėgainės mūsų klimatui tinkamiausios. „Turėti saulės jėgainių šalyje būtina, kitaip niekas nežinos, kaip jos veikia mūsų klimato zonoje, kokio tipo saulės elementai mums geriausi, – tvirtina M. Nagevičius. – Juk saulės energijos gamybą lemia ne vien saulėtumas. Yra skirtingų elementų, pavyzdžiui, tokių, kurie seka saulę, bet jie brangesni. Iškyla klausimas, kiek jie papildomai prideda Lietuvos sąlygomis pagaminamos elektros ir ar apsimoka juos turėti. Kitas dalykas – oro temperatūra. Kuo temperatūra žemesnė, tuo puslaidininkiniai elementai veikia efektyviau. Žiemą, saulėtą dieną, jie prigamina daugiau elektros nei vasarą. Yra senėjimo procesai, kritulių įtaka ir t. t. Tad yra dar daug dalykų, kuriuos reikėtų išsiaiškinti.“ Riziką mėgstantiems skaičiuoti verslininkams Vyriausybė bando įsiūlyti saldainį – Energetikos ministerija paskelbė, kad pretendentai, nusprendę atsisakyti saulės jėgainių plėtros projektų dėl pasikeitusių sąlygų, iki rugsėjo galės kreiptis ir prašyti atlyginti jau patirtas išlaidas. Tiesa, maža smulkmena – kompensavimo tvarką dar turėtų patvirtinti Vyriausybė, tad valdininkai dabar suka galvas, už ką būtų mokamos kompensacijos. Kompensuotinų išlaidų aprašą žadama patvirtinti ir paskelbti kovo 1-ąją. Apsimoka saulės jėgainės ar ne? „Žinoma, kol kas saulės elektrinėse pagaminta elektra – pati brangiausia iš visų. Tik tiek, kad jos perspektyvos labai geros ateityje. Saulės elektrinių technologijos dabar greičiausiai besivystančios energetinės technologijos. Palyginus saulės pagamintos k ilovat valandės savikainą 1977 m. ir dabar – kaina sumažėjo šimtą kartų, –

tvirtina Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius M. Nagevičius. – Tad jei tas technologinis progresas nesustos, o panašu, kad jis nesustos, tai ateityje, po 20–30 metų, saulės elektrinės taps konkurencingos ir nereikės joms jokios paramos.“ M. Nagevičiaus teigimu, netgi dabar, kai saulės elektrinės vis dar gana brangios, jas būtina plėtoti, kad investuotojai priprastų prie technologijų, išsiaiškintų, kokios jų labiausiai tinka mūsų klimatui, kad jos greičiau vystytųsi, o tam, esą, ir turėtų būti skirta valstybės parama. M. Nagevičiui antrina ir Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas:„Pasaulyje keičiasi energetikos koncepcija, t. y. elektros vartotojas tampa gamintoju, senoji tvarka, kai buvo keli dideli gamintojai, jau atgyvena“, – įsitikinęs R. Sklepovičius. Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos skaičiavimais, 2011 m. Europos Sąjungoje buvo įrengta 30 kartų daugiau saulės elektrinių, tenkančių vienam gyventojui, nei Lietuvoje 2012 m. pabaigoje. „Vien Vokietijoje per 2012 m. buvo pastatyta 7 400 MW saulės elektrinių, t. y. 91 W gyventojui papildomai, ir šiuo metu siekia 395,3 W gyventojui, – skaičius beria R. Sklepovičius. – Fantastika! Lietuvoje turime 3,4 W gyventojui, t. y. Lietuvoje po „menamo saulės bumo“ yra įrengta 116 kartų saulės elektrinių mažiau, skaičiuojant gyvento-

53


Inžinerija / Energetika

jui. Šiuos skaičius iliustruoja faktas, kad kas antras namas Vokietijoje turi saulės elektrinę, o Lietuvoje net po vadinamojo bumo saulės modulių retai tepamatysi. Vaizdžiai šnekant, jei mes paliksime saulės elektrinėms 10 kW kvotą, iki 2020 m. atsiliksime nuo ES vidurkio apie 79 kartus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad pagrindinė saulės elektrinių plėtra dabar vyksta šalyse, kur saulės kiekis nėra didesnis nei Lietuvoje, t. y.: Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir t. t.“ Pasak R. Sklepovičiaus, net ir dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje greitai apsimokės statyti bent jau autonomines saulės elektrines. „Jau 2015–2016 m. apsimokės statyti saulės elektrines savo poreikiams, – tvirtina R. Sklepovičius. – Saulės elektrinės, statomos savo poreikiams, vis tiek jungiamos į bendrą elektros tinklą. Įsivaizduokite – dieną jūs esate darbe, tuo metu šviečia saulė ir gaminama elektra tiekiama į elektros tinklą, vakare jūs grįžtate ir naudojate elektrą iš elektros tinklo. Tokiu atveju vartotojas moka už per metus pagamintos ir suvartotos elektros skirtumą. Tokia sistema angliškai vadinama „net metering“ (liet. „dvipusė apskaita“) ir naudojama kai kuriose ES šalyse. Tai labai darni sistema – saulės elektra gaminama savo poreikiams

54

ir neveikia elektros kainų kitiems vartotojams. Saulės elektrinės ateityje neišvengiamai taps mūsų buities dalimi, kad ir kokie būtų šių dienų įvykiai.“ Kokios elektrinės tinka mums? „Mūsų klimato sąlygomis efektyviausi polikristaliniai saulės moduliai, – įsitikinęs Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas. – Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad saulės elektrinės gamina elektrą ne tik saulėtą dieną, bet ir debesuotą. Lietuvoje yra apie 900 saulės valandų, o Ispanijos šiaurinėje dalyje – ne daugiau kaip 1 300 valandų. Paplitęs mitas, kad Lietuvoje saulės per mažai, yra netiesa.“

Saulės elektrinių statyba ir projektavimu užsiimančios bendrovės „Profimus“ direktorius Donatas Černiauskas sako, kad žmonės šiuo metu renkasi dviejų tipų saulės jėgaines – autonomines, skirtas naudoti privačiai, ir tas, kurios jungiamos į bendrą elektros tinklą. „Jei tai autonominė sistema, tai pirmiausia reikia susirašyti savo vartojimo poreikius, – pataria D. Černiauskas. – Tada reikia pasirūpinti akumuliatoriumi. Nusprendus įsigyti autonominę sistemą, nebūtina iš karto pirkti galingo akumuliatoriaus,


Energetika / Inžinerija

vėliau, augant poreikiams, jo talpą, kaip ir saulės modulių skaičių, galima padidinti. Čia svarbu tik nesuklysti ir neįsigyti per mažo galingumo inverterio ir saulės įkroviklio. Todėl važiuodami pas specialistus iš anksto apsispręskite, kokio didžiausio galingumo autonominės jėgainės jums gali reikėti, ir būtinai pasitarkite su specialistu.“ Pasak saulės jėgaines projektuojančios bendrovės vadovo, į bendrą elektros sistemą elektrą tiekiančių jėgainių akumuliatorius taip pat galima didinti palaipsniui, tik čia nereikia vertinti, kiek bus suvartojama ar pagaminama elektros, nes tai bus matyti iš sąskaitų balanso skirtumo. Konsultuotis su specialistu vertėtų ir renkantis saulės modulių įrengimo vietą, tiesa, yra bendra informacija, kurią galima žinoti iš anksto, sprendžiant, kur bus statoma saulės jėgainė. „Idealus kampas – 35 laipsniai, kryptis – tiesiai į pietus, – pataria D. Černiauskas. – Saulės modu-

Saulės elektrinės ateityje neišvengiamai taps mūsų buities dalimi, kad ir kokie būtų šių dienų įvykiai. Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslanas Sklepovičius

lius galima įrengti bet kur – ant stogo, žemės – tai nėra svarbu. Tik reikia žiūrėti, kad iš pietų pusės nebūtų aukštų medžių, pastatų ir pan. kliūčių, galinčių mesti šešėlį. Jei tokių kliūčių yra, tada saulės modulius reikėtų kelti kuo aukščiau ant stogo, pastatyti specialią pavėsinę ar tiesiog laikiklį stiebą.“ Tam, kad nereikėtų sukti galvos, ką ir kaip įrenginėti, geriausia saulės modulius pirkti jau sukomplektuotus, tada liks tik vadovaujantis instrukcija juos pastatyti – ir galima gaminti elektrą. „Bent jau mes parduodame rinkinius su išsamiomis instrukcijomis, pagal kurias bet kas gali puikiai įsirengti saulės modulį, – tvirtina UAB „Profimus“ vadovas. – Suklysti čia beveik neįmanoma, viskas sukurta taip, kad nėra klaidos tikimybės, tiesiog moduliai nesusijungia kitaip.“ Saulės modulių yra įvairių, pagrindiniai tipai trys: polikristaliniai, monokristaliniai ir plonaplėveliniai. Polikristaliniai moduliai mažiau jautrūs saulės kampui, jie gerai veikia ir tada, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Monokristaliniai – jautrūs saulės kampui, todėl dažniausiai naudojami saulę sekančiose sistemose. Plonaplėveliniai

moduliai yra mažiausiai jautrūs saulės kampui, gerai veikia apsiniaukusiomis dienomis, tačiau jiems reikia sąlyginai daugiau ploto. Taigi modulius galima rinktis pagal norus ir pageidavimus, o labiau sutaupyti – perkant konstrukciją. Pavyzdžiui, Lietuvos gamintojai žinių, patirties ir įdirbio turi ne mažiau nei užsienio bendrovės, bet nėra taip išpūtę kainų. „Konstrukcijos gali būti iš karštai cinkuoto plieno profilio – tai pigiausias variantas. Taip pat jos gali būti iš aliuminio ar nerūdijančio plieno, tačiau šios medžiagos brangesnės, – vardija specialistas. – Rekomenduojame karštai cinkuoto plieno profilio ant žemės statomas konstrukcijas. Jos puikiai tiks, gerai išlaiko apskaičiuotas apkrovas, yra greitai pagaminamos ir greitai pastatomos. Be to, yra pigesnės, todėl susitaupo nemažai pinigų. Permokėti už metalą – nėra protinga.“ Taigi pasirinkimas didelis, o ir saulės energijos perspektyvos, bent jau pašnekovų prognozėmis, neblogos. Saulės elektrinės gamina elektros energiją dieną, kai vartojimas padidėja ir elektros kainos išauga, todėl iš saulės pagaminta elektra turi aiškią vietą elektros energijos gamybos struktūroje. 

55


I n ž i n e r i j a / Te c h n o l o g i j o s

Šildymo ir vėdinimo sistemų inžineriniai sprendimai renovuojamų daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti I dalis. Šildymo sistemų inžineriniai sprendimai

Dr. GIEDRIUS ŠIUPŠINSKAS VGTU Pastatų energetikos katedros lektorius, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas

Kai kalbos pakrypsta apie esamų pastatų modernizavimą, daugiausia diskutuojama apie siūlomų priemonių ekonominį efektyvumą. Jis dažniausiai yra pagrindinis siūlomų priemonių vertinimo kriterijus ir nulemia tai, kad renovuojant įgyvendinamos tik tos standartinės priemonės, kurioms reikia mažiausiai investicijų. Labai retai užsimenama apie tai, kad pastato modernizavimas pagerina atskirų pastato elementų fizinę būklę, padidina patalpų vidaus mikroklimato sąlygas, pakelia turto vertę. Gyvenimo kokybei renovuojamuose pastatuose užtikrinti bei maksimaliam energiniam efektyvumui pasiekti būtina pagalvoti ir apie optimalius šildymo bei vėdinimo sistemų sprendimus. 56


Te c h n o l o g i j o s / I n ž i n e r i j a

Pastato šilumos poreikį sudaro trys pagrindinės dalys: nuostoliai, patiriami dėl temperatūrų skirtumo per pastato apvalkalą (sienos, langai, durys, stogas, grindys), nuostoliai, patiriami dėl vėdinimo (šalto oro, patenkančio į patalpas, pašildymas iki norminės temperatūros), karšto vandens vandentiekio sistemos poreikis (karšto vandens pašildymas ir cirkuliacijos užtikrinimas). Norint pasiekti mažai energijos vartojančio pastato rodiklius, reikėtų mažinti visų trijų dalių energijos poreikį. Apie tai, kaip sumažinti šilumos nuostolius per pastato konstrukcijas, kalbama dažnai. Šiame straipsnyje daugiau pristatysime galimus inžinerinių sistemų modernizavimo sprendinius, padedančius užtikrinti normines patalpų mikroklimato sąlygas. Nustatyti, kiek bus sutaupyta, atlikus pastato apvalkalo renovaciją, nėra sudėtinga, tačiau inžinerinių sistemų modernizavimo įtaką įvertinti kur kas sunkiau, nes kiekvienu atveju ji gali būti kitokia. Tačiau, nemodernizavus inžinerinių sistemų, energijos taupymo efektas, atnaujinus tik pastato apvalkalo elementus, nebus pasiektas.

Esamų pastatų šildymo sistemų tipų apytikris pasiskirstymas daugiabučiuose namuose Sistemos tipas Dalis gyvenamojo fondo vienetuose Vienvamzdės 57 % šildymo sistemos Dvivamzdės 34 % šildymo sistemos Kolektorinės 9% šildymo sistemos

Šildymo sistemos Skaitinių duomenų apie Lietuvos pastatų šildymo sistemų tipus nėra, tačiau, manoma, kad didžiausioje daugiabučių pastatų dalyje įrengtos dvivamzdės ir vienvamzdės šildymo sistemos (žr. lentelę). Vienvamzdės šildymo sistemos ypač paplito sovietų laikais, o kolektorines šildymo sistemas dažniausiai galima rasti naujos statybos namuose (statytuose po 1995 m.). Šiuo metu ir projektuojant naujas, ir renovuojant senąsias sistemas, dažniausiai diegiamos kolektorinės ir dvivamzdės šildymo sistemos.

1 pav. a) viršutinio ir b) apatinio paskirstymo vienvamzdės vandens šildymo sistemos

4 a)

2

5

1

3

6

2

b)

4

3

1 – tiekiamo vandens magistralinis vamzdynas; 2 – šildymo prietaisai; 3 – trieigis ventilis; 4 – oro išleidimo įtaisai; 5 – reguliavimo ventiliai; 6 – grąžinamo vandens magistralė.

5

1 6

57


I n ž i n e r i j a / Te c h n o l o g i j o s

2010 m. buvo priimta nauja direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (2002/91/EB) redakcija, kurios pagrindinis tikslas – pastatų energinio naudingumo didinimas. Direktyvoje nurodoma – būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų atitiktų ne tik galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją. Taip pat nurodomas siekis, kad būtų kuo daugiau beveik nulinės energijos pastatų. Nors direktyvoje pateikiamas beveik nulinės energijos pastato apibrėžimas, bet nenurodytos konkrečios tokio pastato suvartojamos energijos reikšmės. Valstybės narės rengia nacionalinius planus, kuriuose turi būti pateikiamas išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžimas ir jo taikymas, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas. Turi būti numatytas suvartojamos pirminės energijos skaitinis rodiklis, išreikštas pirminės energijos poreikiu per metus. Aišku yra viena – nuo 2020 m. visi nauji ir modernizuojami seni pastatai turės atitikti griežtus energinio efektyvumo reikalavimus. Todėl visai tikėtina, kad šiuo metu tik pagal minimalius reikalavimus modernizuoti pastatai po septynerių metų ir vėl atrodys „kiauri“, palyginti su naujais, pagal griežtas energinio efektyvumo normas statomais pastatais. Tad galbūt vis dėlto verta, apsisprendus renovuoti daugiabutį namą, investuoti kiek daugiau ir atnaujinti taikant ne tik minimalias būtinąsias priemones.

58

Vienvamzdėje sistemoje (1 pav.) vienos atšakos šildymo prietaisai sujungti vienu vamzdžiu, kuriuo vanduo teka nuosekliai iš vieno prietaiso į kitą. Atsižvelgiant į magistralinių vamzdynų įrengimo vietą, šildymo sistemos skirstomos į viršutinio (1 pav. a) ir apatinio (1 pav. b) paskirstymo. Pagal vamzdyno, jungiančio šildymo prietaisus, išdėstymą šildymo sistemos skirstomos į vertikalias ir horizontalias. Vertinant Lietuvos gyvenamųjų namų šilumos punktus, juos sąlyginai galima suskirstyti į du tipus – veikiančius pagal priklausomą ir nepriklausomą šildymo sistemų jungimo schemą. Esant priklausomo jungimo schemai pastato šildymo sistema gali gana ribotai reaguoti į aplinkos pokyčius, ją sudėtinga reguliuoti. Nepriklausomo jungimo schemos gyvenamuosiuose pastatuose pradėtos taikyti atsiradus plokšteliniams šilumokaičiams, kurių kompaktiškumas leido mažinti šilumos punkto matmenis. Tokioje sistemoje esantis šilumokaitis atskiria lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos, o tai apsaugo namo šildymo sistemą nuo slėgio svyravimų lauko tinkluose, leidžia palaikyti mažesnį slėgį ir prailginti jos eksploatavimo laiką. Šis būdas sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančių išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį.


Te c h n o l o g i j o s / I n ž i n e r i j a

Šildymo sistemos renovacijos galimybės Jei pastate yra senas neautomatizuotas šilumos punktas, rekomenduojama jį keisti nauju, turinčiu nepriklausomo jungimo schemą. Modernizacijos metu jungiamoji dalis pakeičiama šilumokaičiu, pastato šildymo sistemoje įrengiamas cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas. Tai pagrindinė įranga, būtina šildymo sistemos kontūrui nuo šilumos tiekimo tinklų kontūro atskirti. Be to, turi būti diegiami kiti elementai, susiję su reguliavimu. Šiuo metu tokie sprendimai yra standartizuoti, todėl pakeisti šilumos punktą ilgai neužtrunka.

Atnaujinant šildymo sistemą, visada siekiama užtikrinti galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ir įrengti individualią šilumos suvartojimo apskaitą. To pageidauja gyventojai ir dažnai mano, kad užtenka tik minimaliai atnaujinti sistemą. Tačiau kiekvienas galimas šildymo sistemos modernizavimo sprendimas turi ir savų pranašumų, ir trūkumų. Juos visus čia ir aptarsime. 1) Išlieka esama vienvamzdė sistema, tačiau pagerinamas jos reguliavimas ir įrengiama individuali apskaita. Esami vienvamzdės sistemos vamzdynai ir šildymo prietaisai gali būti paliekami tik tada, kai atsitiktiniuose sistemos ruožuose įvertinama įrenginių būklė (išpjaunami atskiri ruožai, išardomi šildymo prietaisai). Ilgai eksploatuojant, vamzdžiai būna užsiteršę, todėl pradėti

naujinti esamą sistemą galima tik atlikus analizę ir tinkamai išplovus visą sistemą. Svarbu, kad projektuotojas patikrintų, ar esama sistema užtikrina reikiamą šilumos poreikį patalpose. Pastate paliekama esama vienvamzdė horizontali šildymo sistema su senais radiatoriais, o tam, kad kiekvienas vartotojas galėtų reguliuoti patalpų vidaus temperatūrą pagal savo poreikius, prie kiekvieno šildymo prietaiso rekomenduojama įrengti dvieigius didelio pralaidumo termoreguliatorius (termostatinius ventilius). Juos galima įrengti ir trieigius, tačiau dvieigių termoreguliatorių hidraulinis pasipriešinimas yra mažesnis, todėl mažiau bus apkraunami pastato šildymo sistemos siurbliai. Jei prie radiatoriaus nėra vamzdinio apvado, tarp tiekiamo ir grįžtamo vamzdžio įrengiamas papildomas jungiamasis vamzdinis apvadas (2 pav.). Jei nėra tinkamo skersmens apvado, ant jo įrengiamas apvado ribotuvas, o ant grįžtamos iš radiatoriaus atšakos montuojamas hidraulinis-šiluminis uždoris, užkertantis kelią atbulinei vandens cirkuliacijai į šildymo prietaisą. Daugiabučių pastatų termostatiniai ventiliai turi būti su ribotos temperatūros ribomis tam, kad nebūtų galima sumažinti patalpos temperatūros labiau, nei nustatyta riba (rekomenduojama riba – 16 °C). Modernizuojant siekiama užtikrinti individualų kiekvieno buto atsiskaitymą už suvartotą šilumą, tad ant kiekvieno šil-

2 pav. Esamos vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimas ir vienvamzdės sistemos srauto sureguliavimas tarp aukštų įrengiant termoreguliatorius ir balansinius ventilius

APVADAI

59


I n ž i n e r i j a / Te c h n o l o g i j o s

dymo prietaiso įrengiamas elektrinis šilumos daliklis su galimybe nuskaityti jo rodmenis nuotoliniu būdu.

2) Vienvamzdė šildymo sistema keičiama dvivamzde šildymo sistema.

Siekiant hidrauliškai tarpusavyje subalansuoti atskirus šildymo sistemos stovus, ant kiekvieno jų siūloma įrengti automatinius balansinius ventilius, kuriais galima gerokai greičiau ir paprasčiau hidrauliškai subalansuoti sistemą. Pigesnis variantas – įsirengti rankinius balansinius ventilius.

Kai pastate įrengta šildymo sistema yra sena, susidėvėjusi ir neužtikrina pageidaujamų temperatūrinių režimų, patalpose siūloma vienvamzdę šildymo sistemą išmontuoti ir jos vietoje įrengti dvivamzdę (3 pav.). Ji pažangesnė už vienvamzdę, nes joje visų stovo šildymo prietaisų šilumnešio temperatūra yra panaši ir, reguliuojant vieno šildymo prietaiso šilumnešio debitą, tai neturi įtakos kitų stovo šildymo prietaisų darbui.

Pranašumai

 Nedidelės investicijos, nedaug statybos darbų atskirai kiekviename bute.  Šiek tiek geresnė šildymo sistemos stovų pusiausvyra, nei buvo prieš modernizaciją. Trūkumai

 Naudojant senos šildymo sistemos įrangą, išlieka avarijos galimybė.  Tinkamai neišplovus šildymo sistemos, yra tikimybė užteršti naują reguliavimo įrangą (termostatinius ir balansinius ventilius).  Reguliuojant įrengtą termostatinį ventilį, keičiasi šilumnešio pasiskirstymas visame šildymo sistemos stove, todėl stovo balansiniai ventiliai turi tiksliai sureaguoti į šiuos pokyčius.  Šiek tiek didesnis šildymo sistemos šiluminis inertiškumas, nei esant dvivamzdei sistemai.

Išmontavus senus vamzdynus ir šildymo prietaisus, reikia pragręžti perdangas (kur reikia) ir sumontuoti naują sistemą, po to atlikti hidraulinį, reguliavimo ir prietaisų veikimo bandymus. Kadangi įrengiant naują sistemą reikia gręžti perdangas, būtina sutvarkyti montavimo metu pažeistas konstrukcijas. Taip pat, keičiant buvusią sistemą nauja, būtina parengti reikiamą dokumentaciją. Įrengiant dvivamzdę sistemą, reikia sumontuoti naujus plieninius vamzdynus, tad svarbu pasirinkti, kaip juos sujungti. Jungiant suvirinimo arba susriegimo būdu, prireikia mažesnių investicijų, tačiau tai didina darbų apimtis ir prailgina jų atlikimo terminą, be to, turi įtakos ir buto apdailai. Norint sumažinti neigiamą įtaką butui ir atlikti darbus švariau bei greičiau, vamzdynus galima montuoti šaltuoju presavimo būdu. Darbų apimtis panaši, bet reikia daugiau specialių fasoninių dalių, todėl taip montuoti vamzdynus yra brangiau. Įrengiant dvivamzdę sistemą, prie kiekvieno šildymo prietaiso taip pat įrengiami dvieigiai arba trieigiai didelio

3 pav. Dvivamzdė horizontali šildymo sistema

3

2

1 Į šildymo sistemą Iš šildymo sistemos

60

1 – automatiniai balansiniai ventiliai, ribojantys maksimalų šilumnešio srautą; 2 – automatiniai balansiniai ventiliai, palaikantys pastovų tiekimo ir grąžinimo stovų slėgių skirtumą; 3 – impulsinis vamzdelis; 4 – termostatinis ventilis.


Te c h n o l o g i j o s / I n ž i n e r i j a

pralaidumo termostatiniai ventiliai ir įrengiamas elektrinis šilumos daliklis su galimybe nuskaityti jo rodmenis nuotoliniu būdu, o ant kiekvieno šildymo sistemos stovo sumontuojami automatiniai balansiniai ventiliai tinkamam sistemos veikimui užtikrinti. Pranašumai

 Didelis buto šildymo sistemos autonomiškumas.  Pakeičiami seni susidėvėję vamzdynai.  Gali būti išnaudotos senų stovų vietos. Trūkumai

 Didesnės investicijos, nei paliekant esamą vienvamzdę šildymo sistemą ir minimaliai ją modernizuojant.  Daugiau statybos darbų kiekviename bute (naujos sistemos montavimas ir papildomo stovo nutiesimas). Pasirinkus šaltojo vamzdynų presavimo būdą, šis trūkumas gali būti pašalintas, bet tada išauga visos sistemos investicijos. 3) Vienvamzdė šildymo sistema keičiama kolektorine šildymo sistema. Naują kolektorinę šildymo sistemą (4 pav.) taip pat siūloma įrengti tada, kai esama vienvamzdė vertikali šildymo sistema yra sena ir susidėvėjusi, neužtikrina pageidaujamos patalpų temperatūros, o vartotojai nori turėti reguliavimo galimybę ir atskirą šilumos apskaitą kiekviename bute. UAB „Danfoss“ archyvo nuotraukos.

4 pav. Dvivamzdė kolektorinė šildymo sistema

3 2

1

1 – kolektorius, įrengiamas kolektoriaus spintelėje; 2 – šildymo prietaisas; 3 – termostatinis ventilis.

61


I n ž i n e r i j a / Te c h n o l o g i j o s

Keičiant esamą šildymo sistemą nauja, izoliacijos kevalais izoliuojami magistraliniai vamzdynai, išmontuojami esami stovai ir sumontuojami nauji, nutiesti iki kolektorinės spintelės. Seni radiatoriai keičiami naujais, turinčiais termostatinius ventilius. Šie sujungiami su kolektoriais, esančiais kolektorių spintelėse. Magistraliniai vamzdynai rūsyje ir šildymo sistemos stovai iki kolektorių yra plieniniai, o bute gali būti naudojami specialūs lankstūs daugiasluoksniai vamzdynai, kuriuos galima nutiesti palei grindjuostes arba po grindimis. Kadangi vamzdynai klojami buto patalpose, tenka remontuoti montuojant sistemą pažeistas vietas. Siekiant hidrauliškai subalansuoti sistemą ir išlaikyti reikiamą slėgio perkritį, ant kiekvieno stovo įrengiami automatiniai balansiniai ventiliai. Šilumos apskaitos prietaisas (šilumos skaitiklis) įrengiamas kolektorių spintelėse su galimybe nuskaityti duomenis nuotoliniu būdu. Nors ši sistema yra optimaliausia, bet renovuojamuose pastatuose, kuriuose gyvena žmonės, ji įrengiama itin retai, nes reikia gauti visų gyventojų sutikimą. Pranašumai

 Didelis buto šildymo sistemos autonomiškumas nuo visos pastato šildymo sistemos.  Individuali kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaita, aiškiai matoma kiekvieno buto savininko.  Didelės galimybės individualiai reguliuoti mikroklimato (temperatūros) sąlygas atskirai kiekviename bute ir kambaryje.  Sumažėja stovų skaičius ir sistemos šilumos nuostolių.  Įvykus avarijai, paprasta atjungti butą nuo bendros sistemos, todėl šalinant avarijos priežastis nebūtina sutrikdyti visos šildymo sistemos darbo. Trūkumai

 Pertvarkant seną vienvamzdę sistemą į kolektorinę, reikia didelių investicijų, nes sistemos keičiamos iš esmės – butuose atsiranda vamzdynai, jungiantys kolektorių su visais šildymo prietaisais, be to, reikia įrengti naujus stovus butų kolektoriams.  Būtina atlikti nemažai sistemos įrengimo darbų kiekviename bute.

Atnaujinant šildymo sistemą, visada siekiama užtikrinti galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ir įrengti individualią šilumos suvartojimo apskaitą. Tačiau kiekvienas galimas šildymo sistemos modernizavimo sprendimas turi ir savų pranašumų, kurie gali padidinti sistemos efektyvumą.

Galimas dar vienas kolektorinės šildymo sistemos įrengimo variantas – kiekviename bute sumontuoti nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu. Tam būtina atvesti buitinio šalto vandens vamzdyną. Tokios sistemos pagrindinis pranašumas, palyginti su paprasta kolektorine sistema, yra cirkuliacinės karšto vandens vandentiekio sistemos atsisakymas. Tad gerokai sumažėja karšto vandens vandentiekio šilumos nuostoliai. Tačiau investicijos į tokią sistemą yra pačios didžiausios, palyginti su visais jau aptartais variantais, o dėl skirtingų buitinio šalto vandens ypatybių labai veikiamas buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaitis. --Lietuvoje beveik visuose daugiabučiuose namuose įrengta natūrali oro tiekimo ir šalinimo sistema. Oras į patalpas patenka neorganizuotai – per įvairius plyšius ir nesandarias vietas, o šalinamas organizuotai – iš virtuvių, vonios ir tualeto patalpų pro įrengtas vėdinimo šachtas. Tačiau toks vėdinimo būdas energiniu požiūriu yra neefektyvus. Kaip gi derėtų pertvarkyti vėdinimo sistemą?  Temos tęsinį skaitykite kitame numeryje.

Straipsnyje remiamasi septintosios Bendrosios programos „Gyvenimo kokybės gerinimas ES vystant darnių CO2 neutralių EKO miestų plėtrą („Sustainable Zero Carbon ECO-Town Developments Improving Quality of Life across EU“ (ECO-Life) projekto medžiaga.

62


Te c h n o l o g i j o s / I n ž i n e r i j a

UAB „Danfoss“ sprendimai – taupesni renovuoti daugiabučiai namai Dar tik gvildendami pirmąsias mintis apie būsto renovaciją ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir savivaldybės atstovai dažniausiai apsiriboja vien tik pastato termoizoliacinių ypatybių gerinimu. Tačiau efektyvesniam energijos suvartojimui didžiulę įtaką turi ir namo šildymo sistemos atnaujinimas. Jeigu renovuotame būste temperatūra reguliuojama atidarant langus, mažesnės šildymo sąskaitos už bute nepanaudotą šilumą tikėtis tikrai neverta. Efektyvesnė šildymo sistema Šildymo sistemos modernizaciją, renovuojant daugiabučius namus, vienintelė Lietuvoje siūlo danų bendrovė „Danfoss“. Jos sukurta technologija leidžia išnaudoti iš centrinio šildymo sistemos gautą energiją maksimaliai naudingai – kiekviename bute įrengiamu reguliatoriumi galima keisti šilumos suvartojimą, atsižvelgiant į temperatūros sąlygas ir gyventojų poreikius. Paprasčiausias modernizacijos būdas – vienvamzdės sistemos atnaujinimas „Renovacija Plius“. Jis yra paprastas ir nesukelia nepatogumų gyventojams, nes intervencija į butą – minimali, nėra keičiami nei šildymo sistemos vamzdžiai, nei radiatoriai. Šildymo sistema subalansuojama, maksimaliai išnaudojamos jos galimybės. Pagal efektyvumą ji prilygsta moderniai dvivamzdei sistemai.

Daugiabučių namų gyventojai jau spėjo įsitikinti radiatorių termostatų efektyvumu. Jie ne tik taupo energiją, bet ir leidžia išspręsti kai kurias kitas per didelių ar naujoviškų radiatorių sukeltas problemas – papildomai sumontuotos radiatorių sekcijos nebekelia nepatogumų kaimynams. Visi radiatoriai šildo tik tiek, kiek reikia nustatytai temperatūrai palaikyti. Be to, tokio tipo šildymo sistemos renovacijai nereikia didelių investicijų – jos apytikrė kaina yra 30 Lt/kv. metrą. Rezultatas – visi namo stovai šyla tolygiai, šiluma tiekiama į butus pagal individualiai nustatytą temperatūrą, todėl gyventojai suvartoja tik tiek energijos, kiek reikia. Įrengus elektroninį valdiklį, atsiranda galimybė sutaupyti dar daugiau energijos, nes jis kontroliuoja kiekvieno stovo grįžtamąją temperatūrą viso šildymo sezono metu.

Yra iš ko rinktis, bet... Alternatyvūs pasiūlymai – dvivamzdė sistema ir individualūs šildymo punktai. Šie du sprendimai yra brangesni: pirmuoju – pakeičiami visi šildymo sistemos vamzdžiai ir radiatoriai, o antruoju – gyventojams suteikiama maksimali laisvė ir savarankiškumas – jo valdymo principas yra labai panašus į dujų katilo valdymo principą. UAB „Danfoss“ atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad daugiabučio namo vamzdžius ir radiatorius nusprendžiama keisti labiau estetiniais nei praktiniais sumetimais. Populiariausias Lietuvoje vienvamzdės sistemos principas renovavus pastatą pagal efektyvumą nenusileidžia kitoms dviem sistemoms, todėl jį renkamasi dažniau. Ši tendencija neabejotinai išliks ir ateityje – dėl efektyvų ir nebrangų šildymo sistemos renovacijos būdą pasirinkusių daugiabučių namų savininkų bendrijos sprendimo. Be to, puikiu rezultatu džiaugiasi ir renovuotų daugiabučių pastatų gyventojai, ir „Danfoss“ atstovai. Modernizuoti verta „Beveik visuose Lietuvos miestuose turime mažiausiai po vieną parodomąjį namą, – pasakoja UAB „Danfoss“ šildymo sistemų renovacijos sprendimų specialistas Justas Rutkauskas. – Šiuo metu vienas naujausių ir daugiausia džiaugsmo mums keliančių – Ignalinoje esantis daugiabutis. Šio namo gyventojai pasirinko kompleksinę renovaciją, tad ne tik pakeitė langus, apšiltino sienas, bet ir atnaujino šildymo sistemą. Renovuodami ją daugiabučio namo gyventojai pasirinko „Danfoss“ siūlomą vienvamzdžių sistemų atnaujinimo būdą. Dabar pagal šilumos suvartojimą šis namas – taupiausias visame mieste.“

Lapkričio mėnesį daugiabučio namo Ignalinoje gyventojai šildymui sutaupė net 75 proc., gruodį – 64 procentus. Sausio duomenimis, antrąjį žiemos mėnesį šis daugiabutis namas buvo taupesnis 65 procentais. Atlikus tik išorinę renovaciją, t. y. neatnaujinus neefektyvių šildymo sistemų, šie rodikliai būtų apytiksliai 30 proc. mažesni.  UAB „Danfoss“ Smolensko g. LT-03201 Vilnius  Tel. 8 5 210 5740 www.sildymas.danfoss.lt

63


I n ž i n e r i j a / Te c h n o l o g i j o s

ja standartinių įrenginių. Bendrovės specialistai sukuria technologinę schemą, pritaikytą konkrečiam užsakovui ir jo problemai, be to, sukuria ir pagamina klientui reikiamus įrenginius pati. Bendrovės „Arionex LT“ įrenginiai sėkmingai eksploatuojami Vilniaus 2-ojoje, Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos „Fortum“, Utenos kogeneracinėse elektrinėse. Čia „Arionex LT“ įrenginiais paruoštas vanduo naudojamas garo katilams maitinti. Savo paslaugas įmonė teikia ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Kazachstane ir net Afrikoje.

Vandens paruošimo technologijos energetikoje STASYS LIAUKEVIČIUS Tam, kad katilinių ar kogeneracinių elektrinių katilai ir garo turbinos efektyviai veiktų ilgus metus, juose kaip šilumnešis turi būti naudojamas tik specialiai paruoštas itin žemos mineralizacijos vanduo ir garas. Lietuvoje yra nemažai įmonių, tiekiančių ir diegiančių įvairias vandens paruošimo technologijas, tačiau tik keletas jų siūlo profesionalius vandens paruošimo sprendimus pramonės bei energetikos įmonėms ir pagal juos suprojektuoja, pagamina ir įdiegia technologinius įrenginius. Viena jų – Kaune įsikūrusi bendrovė „Arionex LT“. Bendrovės vadovas Giedrius Rutkauskas sako, kad „Arionex LT“ visų pirma yra inžinerinė įmonė, sprendžianti su vandens paruošimu susijusias problemas ir uždavinius. Paprastai kliento problema įveikiama parenkant technologinį sprendinį ir jam įgyvendinti reikiamą įrangą. Ji, beje, gali būti perkama iš įvairių įrangos gamintojų. Tačiau „Arionex LT“ žvelgia į problemas giliau ir nenaudo-

64

Technologijos Kad ir iš kur gaunamas vanduo – iš paviršinių ar giluminių šaltinių – visada jis turi savo chemines ir fizikines ypatybes, nulemiančias jo kokybę. Svarbiausios energetikos srityje naudojamo vandens cheminės ypatybės yra bendrasis druskingumas (elektrinis laidumas) ir natrio, silikatų druskų kiekis. Sumažinus vandens druskingumą žemo slėgio garo katilų maitinamame vandenyje, galima padidinti katilo darbo efektyvumą taip, kad investuoti pinigai atsipirktų per trumpesnį nei vienų metų laikotarpį. Aukšto slėgio katilams, kurių garas suka turbinas, gaminančias elektros energiją, keliami bendrojo druskingumo reikalavimai yra specifiniai. Atsižvelgiant į katilo gamintoją, jie gali būti 0,2–0,06 mikroS/cm. Tokios kokybės vanduo nėra stabilus ir susilietęs su oru ar sistemos medžiagomis gali keisti savo kokybinius parametrus. Todėl iškyla problemų, kaip išlaikyti vandens kokybę, išmatuoti jo parametrus, kaip sukalibruoti kokybės matavimo prietaisus ir pan. Reikiamai vandens kokybei pasiekti naudojama visa grandinė vandens valymo technologijų.

Šiuo metu aukštos kokybės vandeniui paruošti naudojamos kelios technologinės grandinės: membraninė (ją sudaro filtracija (ultrafiltracija), atvirkštinė osmozė, elektrodejonizacija), joninių mainų arba tradicinė (ją sudaro filtracija, joninių mainų demineralizacija, joninių mainų maišytų sluoksnių įkrovos filtracija), taip pat galimi įvairūs membraninių ir tradicinių technologijų deriniai. Atsižvelgiant į vandens šaltinį, technologinės grandinės papildomos skaidrinimo ar ultrafiltracijos technologijomis. Skaidrinimo technologija dažniau taikoma, kai schemos tradicinės, o ultrafiltracija – su membraninėmis schemomis. Pagal aplinkybes – vandens kokybę, turimą vietą, infrastruktūrą ir kt. – kartais šios schemos derinamos ir papildo viena kitą. Pirminis vandens paruošimas Filtracija. Jos metu iš dalies pašalinamos skendinčios ir organinės medžiagos, oksiduoti metalai ir kt. Tam naudojamos įvairios technologijos, tačiau dažniausiai pasitelkiami inertinės įkrovos greitieji slėginiai filtrai arba atvirieji filtrai: vanduo košiamas per įkrovą, palikdamas


Te c h n o l o g i j o s / I n ž i n e r i j a

joje įstrigusias smulkias daleles. Ši filtracija gali veikti biologiniu principu arba naudojant chemines medžiagas, žiūrint kokius elementus siekiama pašalinti. Slėginiai filtrai dažniausiai naudojami apdorojant požeminius vandenis – ypač kai būtina pašalinti geležį ir manganą, arba kaip antra valymo pakopa po skaidrinimo proceso. Ultrafiltracija – tai membraninė pirminio vandens apdorojimo proceso technologija. Jos įrenginiai dažniausiai naudojami vandeniui iš paviršinių šaltinių (upių, ežerų ir t. t.) apdoroti. Šia technologija iš vandens arba kitų skysčių pašalinamos pakibusios dalelės, kurių molekulinė masė viršija 1 000. Ultrafiltracijos metu vanduo patenka į žemo slėgio veikiamą membraną ir prateka pro ją, o netirpios koloidinės medžiagos ir stambios organiškos molekulės sulaikomos ant membranos paviršiaus. Kas 30–60 min. membranos trumpai (30–60 sek.) praplaunamos atbuliniu srautu. Taip pat praplovimui periodiškai naudojami nedideli šarminių ir rūgštinių reagentų kiekiai. Ultrafiltracijos technologija leidžia padidinti toliau esančių atvirkštinės osmozės įrenginių membranų darbo efektyvumą ir ilgalaikiškumą. Be to, ultrafiltracijos technologija patraukli dėl mažesnių investicijų ir užimamos vietos, palyginti su tradicine skaidrinimo technologija. Nudruskinimo technologijos Atvirkštinė osmozė – membraninis atskyrimo procesas, kurio metu vanduo, veikiamas aukšto slėgio, ir padedant membranai, atskiriamas į du srautus – vieną mažo druskingumo ir kitą – didelio. Atsižvelgiant į vandens kokybę, membraninių modulių sistema galima sumažinti vandens druskingumą 50–80 procentų. Šis metodas dažnai naudojamas jūros vandeniui gėlinti ar bet kokio kito vandens druskingumui sumažinti. Siekiant apsaugoti membranas nuo mažai tirpių druskų, prieš patekdamas į atvirkštinės osmozės membranas, vanduo minkštinamas taikant joninių mainų technologiją arba panaudojant reagentininį vandenens apdirbimą. Šios technologijos pranašumas – galimybė nudruskinti aukštos mineralizacijos vandenį, netaikant membranų regeneracijos (tik periodinius cheminius praplovimus) ir nenaudojant cheminių medžiagų.

Joninių mainų nudruskinimas – technologija, kurios pagrindas yra vandens košimas iš pradžių per katijonitinę įkrovą, kur vandenyje esantys katijonai (Ca, Mg, NH4, Na, K) pakeičiami H jonais. Toliau vanduo filtruojamas per anijonitinę įkrovą – čia vandenyje esantys anijonai (HCO3, SO2, Cl, NO3) pakeičiami į OH jonus. Taip druskos lieka filtro įkrovoje, o vandenyje – H2O jonai. Įkrovos, prisotintos valomų jonų, regeneruojamos: katijonitinė įkrova – rūgštimi, anijonitinė – šarmais. Palyginti su atvirkštine osmoze, ši technologija leidžia labiau sukoncentruoti valomus jonus ir su tam tikromis technologijomis šiuos tirpalus

netgi panaudoti gamybai. Be to, ši technologija mažiau jautri įeinančio vandens kokybei ir jos svyravimams. Gilaus nudruskinimo (poliravimo) technologijos Jonų mainų maišytos įkrovos filtrai naudoja sumaišytą katijonitinę ir anijonitinę įkrovą viename filtre, taip pasiekiama ypač žemos mineralizacijos vandens kokybė. Geros konstrukcijos filtras gali pasiekti iki 0,06 mikroS/cm elektrinio laidumo kokybę. Įkrova regeneruojama taip pat kaip ir esant joninių mainų technologijai, tik prieš tai atskyrus katijonitinę įkrovą nuo anijonitinės. Šie filtrai naudojami po joninių mainų nudruskinimo, atvirkštinės osmozės ar kondensatams valyti.

Elektrodejonizacija – tai naujausia, galima sakyti, „maišyta“ technologija. Čia naudojami moduliai, įkrauti joninių mainų maišyta įkrova, membranomis suskirstytais kanalais. Iš pratekančio vandens pašalinami visi jonai, o visą laiką pastovios elektros srovės veikiama įkrova atiduoda „sugautus“ jonus per membranų kanalus ir taip nuolat regeneruojama. Vandens srautas su „sugautais“ jonais pašalinamas iš modulio ir dažniausiai grąžinamas į vieną iš pradinių nudruskinimo technologijų etapų. Pritaikymas „Arionex LT“ kuriamos vandens paruošimo technologijos, be energetikos sektoriaus, dažnai taikomos maisto (alaus, gėrimų, žuvų, cukraus, krakmolo, pieno perdirbimo) pramonėje, tekstilės, metalurgijos, naftos perdirbimo, mineralinių trąšų, chemijos, popieriaus gamybos pramonėje.

Įmonės vadovas G. Rutkauskas teigia, kad įmonė laikosi koncepcijos – „darom tik gerai“. Joje dirba tik aukštą kvalifikaciją ir didelę patirtį vandens paruošimo srityje turintys specialistai. Pasak pašnekovo, jo vadovaujamos įmonės paslaugos ir produktai nėra patys pigiausi. Įmonei labai svarbi kokybė, todėl komponentų tiekėjus, anot G. Rutkausko, „Arionex LT“ renkasi pagal tai, kaip jie sugeba užtikrinti tiekiamų gaminių kokybę, reaguoti į problemas, o ne pagal kainą. Kartais dėl tokios koncepcijos įmonė praranda užsakovą, jei jam svarbiausias kainos veiksnys. Vis dėlto bendrovės patirtis parodė, kad pasirinkę pigiausią pasiūlymą užsakovai greitai grįžta, susidūrę su eksploatavimo problemomis. Padėję jas išspręsti „Arionex LT“ specialistai pelno pagarbą, gerą vardą ir ilgalaikius santykius su užsakovais.  UAB „Arionex LT“ Ašigalio g. 6C, LT-49142 Kaunas Tel. +370 37 214 669 Faks. +370 37 214 668 El. paštas info@arionex.eu www.arionex.eu

65


Inžinerija / Patir tis

sprendimai „Baltnetos“ duomenų centre Praėjusių metų rugpjūtį Vilniuje atidarytas vienas iš moderniausių šalyje „Baltnetos“ duomenų centras. Jis išskirtinis ne tik tuo, kad yra pirmas ir vienintelis Lietuvoje „Tier 3“ saugumo kategoriją (maksimali galima – „Tier 4“) atitinkantis objektas, bet ir tuo, kad pagal darbo efektyvumą ir suvartojamą energiją yra vienas ekonomiškiausių duomenų centrų Baltijos šalyse. Pasiekti tokių rezultatų tapo įmanoma nusprendus objektą projektuoti nuo pamatų – tai užtikrino galimybę maksimaliai išnaudoti moderniausias technologijas. Vienos jų – profesionalūs, patikimi „Schneider Electric“ sprendimai: žemosios įtampos skirstyklos, duomenų centrų infrastruktūros valdymo programinė įranga „StruxureWare“, vėdinimo sistema, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Išskirtinis objektas – ypatingi reikalavimai Duomenų centre yra per 100 serverių spintų, kuriose telpa daugiau nei 4 400 serverių. Patikima elektros instaliacija ir nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas yra svarbūs tokio tipo objektui. „Schneider Electric Lietuva“ specialistams buvo patikėta specialiai šiam objektui suprojektuoti žemosios įtampos skirstyklą. Įgyvendinant projektą naudoti ir „Schneider Electric“ žemosios įtampos komponentai, kurie dera tarpusavyje, todėl gali užtikrinti kokybišką visos elektros grandinės darbą.

„Tiek šviesolaidinio interneto kabeliai, tiek elektra iš miesto į duomenų centrą atvesti dviem skirtingais keliais. Sustojus transformatoriams, nenutraukiamą energijos srautą užtikrintų keturi generatoriai – taip prireikus duomenų centras galėtų veikti dvi paras nepapildant kuro bakų – tol, kol būtų pašalinti elektros tiekimo gedimai“, – atidarant naująjį duomenų centrą sakė UAB „Baltnetos komunikacijos“ Rinkodaros skyriaus vadovas Modestas Ancius. Natūralu, kad daugybę svarbių duomenų laikančio centro saugumas yra svarbiausias veiksnys, kuriuo remtasi projektuojant objektą. „Schneider Electric Lietuva“ pasiūlytas sprendimas mums buvo tinkamiausias, nes šios bendrovės projektas galėjo visapusiškai garantuoti sklandų visos sistemos funkcionavimą, – pasakojo M. Ancius. – Pagrindinis mūsų kelia-

66


Patir tis / Inžinerija

mas reikalavimas buvo integracija su visomis kitomis sistemos dalimis. Bendradarbiaujant su „Schneider Electric Lietuva“ šį siekį pavyko puikiai įgyvendinti.“ Pašnekovas pabrėžė, kad dirbant su tokiu objektu ir priimant sprendimus itin svarbu buvo pasirinkti patikimą, gerą vardą rinkoje turinčią įmonę. Neįprasta žemosios įtampos skirstykla Specialiai naujajam duomenų centrui skirtas žemosios įtampos skirstyklos projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į elektros instaliacijos patikimumui ir saugumui keliamus aukštus reikalavimus, projektavimo darbai užtruko mėnesį. Bendrovės pasiūlyta „Schneider Electric Prisma Plus“ žemosios įtampos skirstykla patenkino duomenų centro poreikius – ji atitinka IEC-61439 standartą ir gali užtikrinti saugų bei patikimą sistemos eksploatavimą. „Schneider Electric Lietuva“ specialistai numatė ir galimybę apsikeisti skristyklos duomenimis su bendra sistema.

Vienas esminių „Baltnetos“ poreikių – eksploatuojamos žemosios įtampos elektros skirstyklos patikimumas – „Schneider Electric Lietuva“ darbuotojams tapo įdomiu iššūkiu, nes teko kruopščiai kurti skirstyklos architektūrą. Įrenginiai joje išdėstyti taip, kad eksploatuojant skirstyklą, galima būtų išvengti žmogiškųjų klaidų. Taip pat svarbu buvo parinkti tinkamą, darniai veikiančią elektros įrangą. Skirstykloje sumontuoti automatiniai „Masterpact“ ir „Compact“ jungikliai šiam projektui tinka dėl savo techninių ypatybių ir selektyvumo suderinimo elektros grandinėje. Pavyzdžiui, „Compact“ serijos automatiniai jungikliai įspėja apkrovai pasiekus 90 proc. nominaliosios srovės. Todėl aptarnaujamasis personalas gali operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją ir išvengti veiklos sutrikimų. Prisidėjo ir kitos garsios įmonės Siekiant užtikrinti kokybišką žemosios įtampos skirstyklos veikimą, surinkti ją patikėta autorizuotam „Schneider Electric“ „Prisma“ partneriui Lietuvoje UAB „Electric Box“. Įmonės direktorius Saulius Čiūras pasakoja, kad „Schneider Electric“ produkcija tapo pagrindu diegiant elektros sistemą. Įgyvendinti užduotį pavyko sklandžiai, nes ben-

drovė turi daug darbo su šiais gaminiais patirties. „Tokio tipo užduotis su „Schneider Electric“ produkcija vykdėme daugelyje objektų – jų ypač daug buvo praėjusiais metais, – sako UAB „Electric Box“ direktorius S. Čiūras. – „Schneider Electric“ siūlomos sistemos pasirenkamos dėl to, kad yra patikrintos akredituotose laboratorijose, atitinka keliamus reikalavimus ir užtikrina sklandų veikimą. Užsakovai dažniausiai neabejoja, ar verta rinktis šią produkciją, – daug pasako įmonės vardas, ankstesnė įvairių sudėtingų projektų patirtis.“ Duomenų centro įrenginiams būtinas nenutrūkstamas elektros tiekimas, tad siekiant užtikrinti sklandų kritinių duomenų centro įrenginių darbą buvo sumontuoti „Schneider Electric“ nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Tam, kad sistema veiktų saugiai ir patikimai, labai svarbu buvo tinkamai sumontuoti įrangą ir ją suderinti. Atlikti šias užduotis „Baltnetos“ duomenų centre patikėta gerą vardą rinkoje turinčiai UAB „Vekada“. Jos direktorius Gintautas Jurgelėnas sako, kad įgyvendindami įvairius projektus ne kartą įsitikino „Schneider Electric“ siūlomų medžiagų kokybe ir patikimumu. Tad jo nenustebino užsakovo sprendimas pasirinkti būtent šią produkciją „Baltnetos“ duomenų centro elektros instaliacijai įrengti. „Asmeniškai man šis objektas įsiminė tuo, kad teko dirbti su didelio galingumo įranga, kuriai įdiegti buvo keliami itin aukšti kokybės reikalavimai. Tačiau dėl puikiai parengtos projektinės medžiagos išvengėme visų sunkumų“, – įspūdžiais dalijosi G. Jurgelėnas. Gera patirtis ateičiai Tokiuose ypatingos saugos objektuose svarbi kiekviena detalė, nes saugumo kategorija suteikiama įvertinus įdiegtų technologijų rezervavimo lygį, fizinio saugumo sprendimus, pastato ir teritorijos ypatybes. Duomenų centras kuriai nors konkrečiai kategorijai priskiriamas tik tada, kai visos jame įdiegtos technologijos atitinka tą patį lygį. Daugeliu aspektų įdomus ir išskirtinis objektas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – tai sklandaus užsakovo ir projektuotojų bendradarbiavimo vaisius, suteikęs vertingos patirties visiems projekte dalyvavusiems specialistams. 

UAB „Schneider Electric Lietuva“, Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius, tel. +370 52 477 777, el. paštas support@lt.schneider-electric.com, www.schneider-electric.lt.

67


Infrastruktūra / Nuotekos

Vakuuminiai nuotakynai – efektyvios ir aplinkai nekenkiančios sistemos STASYS LIAUKEVIČIUS Straipsnio konsultantas – Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos instituto direktorius doc. dr. Algirdas RADZEVIČIUs

Didžiojoje dalyje Lietuvos įrengtos savitakės nuotekų šalinimo sistemos, kuriomis gravitacijos jėgos veikiamos nuotekos teka su nuolydžiu įrengtais vamzdynais į surinkimo vietas, siurblines ir valymo įrenginius. Tačiau yra daugybė vietų, kur savitakį nuotakyną dėl didelio įgilinimo ir didelės statybos kainos įrengti neekonomiška. Tokiais atvejais puikus sprendimas – vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos. Pasaulyje veikia daugiau nei 1 500 vakuuminių nuotekų šalinimo sistemų. Daugiausia jų yra Vokietijoje ir JAV – po 300. Čia jos įrengtos gyvenvietėse, pramonės įmonėse, poilsiavietėse ir kt. vietose. Dėl montavimo ir naudojimo patogumo šios sistemos gana sparčiai populiarėja. Augant naujiems individualių namų kvartalams ir žmonėms vis dažniau keliantis gyventi į sodų bendrijas, vakuuminės sistemos puikiai pritaikomos ir čia. Palyginti su savitakiais nuotakynais, jos leidžia sutaupyti iki 50–60 proc. statybos lėšų. Didžiausiu tokiu nuotakynu naudojasi per 30 tūkst. gyventojų. Kaimynėje Lenkijoje vakuuminiai nuotakynai įrengti daugiau kaip 30 gyvenviečių. Turima patirtis rodo, kad tokio tipo nuotakynai yra išties perspektyvi

nuotekų surinkimo ir transportavimo sistema. Europos Sąjungoje vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos priimtos Europos standartu EN 1091: 1966. Šis standartas 2000 m. pabaigoje buvo perimtas ir Lietuvoje standartu LST EN 1091: 2000. Vienas svarbiausių vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos pranašumų, palyginti su tradicine savitakos (gravitacine) sistema yra tas, kad čia nėra apžiūros šulinių, didinančių savitakio nuotakyno įrengimo kainą ir sudarančių daug nepatogumų transportui. Vakuuminiai šuliniai yra tik šalia vartotojų, o vakuuminio vamzdyno trasose yra nedideli šulinėliai – kontroliniai stoveliai, labai panašūs į gamtinių dujų šulinėlius. Be to vakuuminius nuotekų tinklus galima kloti vienoje tranšėjoje kartu su vanden-

Vakuuminiai nuotakynai įrengiami, kai:

 mažas užstatymo tankumas;

 nuotakyną prireikia kloti saugomoje teritorijoje;

 lygus vietovės reljefas;

 nuotekų pritekėjimui būdingas sezoniškumas (kurortai, poilsinės, kempingai ir pan.);

 nepalankūs gruntai (aukštas vandens lygis, dribsmėlis, durpės, uolėtas gruntas);  pasitaiko daug kliūčių (inžineriniai tinklai, upės);

68

 miestuose reikia išsaugoti istorinį paveldą ir galimas statybų darbų poveikis aplinkai;  galimas teritorijos užtvindymas.


Nuotekos / Infrastruktūra

1 pav. Vakuuminio nuotakyno tinklas Gyvenamieji namai

Gamykla

Vakuuminis vamzdynas Vakuuminė stotis Vakuuminis šulinys

Į nuotekų valyklą

tiekio tinklais, o tai yra ypatingas šios nuotekų šalinimo sistemos išskirtinumas. Taip sumažėja tinklų klojimo kaina ir darbų trukmė. Be to, išvengiama gruntinio vandens užterštumo išsisunkiančiomis nuotekomis dėl tinklų nesandarumo arba susidėvėjimo. Vakuuminio šulinio sandara Vakuuminio nuotakyno sistemą sudaro vakuuminiai šuliniai, vamzdynai ir vakuuminė stotis. Iš vakuuminės stoties nuotekos patenka į nuotekų valyklą arba savitakius tinklus (vakuuminio nuotakyno pagrindiniai elementai ir schema pavaizduoti 1 ir 2 pav.). Vakuuminiame šulinyje ir nuotekos, ir vakuuminis vožtuvas gali būti arba vienoje kameroje (3 pav.), arba atskirose – kamerų bloke (4 pav.). Gali būti naudojamas ir tarpinis variantas, kai vienoje

konstrukcijoje, įrengiant horizontalią sandarią pertvarą, apatinė dalis skiriama nuotekoms pritekėti (nuotekų kamera), o viršutinė (virš pertvaros) – vakuuminio vožtuvo kamera. Tai – pusiau atskirtų kamerų konstrukcija. Pagal tai, kaip išdėstytos nuotekų pritekėjimo ir vakuuminio vožtuvo kameros, konstrukcijos gali būti bendros, pusiau atskirtos ir atskirtos. Kameros gali būti gaminamos iš plastiko, stikloplasčio ir gelžbetonio. Sanitariniu ir higieniniu bei eksploatavimo požiūriu pranašesnės yra atskirtosios kameros – nuotekų ir vožtuvo kameros yra atskiros, bet konstruktyviu požiūriu sudaro dviejų kamerų bloką (5 pav.). Tokiame kamerų bloke vakuuminio vožtuvo neveikia iš nuotekų išsiskiriančios dujos, garai ar kvapai.

2 pav. Vakuuminio nuotakyno įrengimo schema Nuotekų pritekėjimo šulinys su vakuuminiu vožtuvu

Vakuuminė stotis

Nuotekų talpykla 1,6 m

1,4 m

Į nuotekų valyklą Iki 3,5 km

69


Infrastruktūra / Nuotekos

3 pav. Šulinys su bendra nuotekų pritekėjimo

4 pav. Šulinys (kamerų blokas) su atskirtomis

ir vakuuminio vožtuvo kamera

nuotekų ir vožtuvo kameromis

Pritekėjimas iš namo

Stebėsenos sistemos kabelis

Stebėjimo stovas

Dangtis

Ištekėjimas, Ø 90 mm

Vakuuminis vožtuvas Vožtuvo kamera

Siurbimo vamzdis

Elastingas vamzdelis orui įleisti

Nuotekos iš pastato

Slėgio pokyčio perdavimo vamzdis

Nuotekų prieduobis

Bendroje kameroje pertvaros, skiriančios nuotekų kamerą ir vakuuminio vožtuvą, nėra. Todėl eksploatuojant sistemą vakuuminis vožtuvas veikiamas iš nuotekų išsiskiriančių dujų ir drėgmės, galimas darbuotojų kontaktas su nuotekomis. Visa tai lemia blogesnes higienines ir sanitarines sąlygas.

Impulso vamzdelis

Vakuuminis tinklas

Vakuuminiai vožtuvai Kiti labai svarbūs vakuuminio nuotakyno elementai – vakuuminiai vožtuvai. Labiausiai paplitę yra spyruokliniai (6 pav.) ir membraniniai vožtuvai. Kai vožtuvas uždarytas

(uždaromasis stūmoklis nuleistas), oras ir nuotekos neteka. Stūmoklinio vožtuvo uždaromasis elementas (spyruoklinis stūmoklis) yra apatinėje padėtyje, jis sandariai užkerta kelią orui ir nuotekoms tekėti vamzdžiu. Per impulso vamzdelį ir kontrolinį jutiklį gavęs impulsą kūginis stūmoklis pakyla, atverdamas kelią orui ir nuotekoms tekėti į nuotakyno vakuuminį vamzdyną. Pakilus į nuotekų kamerą pritekančių nuotekų lygiui, jos uždaro impulso vamzdelio galą, kyla vamzdeliu ir oro slėgis jame didėja. Per vamzdelį didėjantis slėgis perduodamas kontroliniam jutikliui, kuris, veikiamas impulso, leidžia vakuumui įveikti vožtuvą. Vožtuvas atsidaro, uždaromasis stūmoklis pakyla, leisdamas siurbti nuotekas ir orą į vakuuminį vamzdyną. Viena spyruoklinių vakuuminių vožtuvų darbo sutrikimo priežasčių, nors ir retai pasitaikanti, būna tarp uždarojo kūginio stūmoklio ir vožtuvo sienelių įstrigusios stambes-

5 pav. Pusiau atskirtos nuotekų ir vožtuvo kameros

6 pav. „AIRVAC“ spyruoklinis vožtuvas

Vienas vakuuminis šulinys skiriamas vienam, keliems namams ar daugiabučiam namui. Žinoma, reikia atsižvelgti į gyvenamųjų namų išdėstymą, gyventojų buitinės kultūros lygį, tradicijas. Kadangi numatyti tokius dalykus sudėtinga, dažniausiai vienam namui skiriamas vienas vakuuminis šulinys.

Gatvės paviršius Stiklo pluošto kameros korpusas Vakuuminio vožtuvo kamera

Impulso vamzdelis

Vakuuminis nuotakynas Sandari pertvara

Nuotekos savitaka ir prieteka iš namo Ištraukimo vamzdis

70

Šiluminė izoliacija

Nuotekų kamera


Nuotekos / Infrastruktūra

7 pav. Vakuuminio tinklo išilginis profilis Kontrolinis stovelis

Kontrolinis stovelis

min. 0,2 % nuolydis L

nės atliekos (pavyzdžiui, citrinų žievelės), neleidžiančios stūmokliui visiškai užsidaryti.

kyno linijos klojamos tokiu pačiu nuolydžiu kaip ir nuokalnė, o laiptelių vamzdyne nedaroma.

Tobulinant vakuuminius nuotakynus, buvo sukurti membraniniai vožtuvai, kurių uždaromasis elementas yra ne stūmoklis, o elastinga guminė membrana. Ji, staiga visiškai atverdama ar užverdama kelią orui ir nuotekoms įsiurbti į vakuuminį nuotakyną, nesudaro galimybių į vožtuvą įstrigti nuotekose esančioms stambesnėms priemaišoms. Membraniniai vakuuminiai vožtuvai naudojami šiuolaikinių nuotakynų sistemose ir sėkmingai pritaikomi Europos, Azijos ir kitose šalyse. Jų gedimų dėl susidariusių kamščių beveik nepasitaiko, jie veikia patikimai ir atlaiko ne mažiau kaip 300 tūkst. atsidarymo ir užsidarymo ciklų.

Vakuuminiame nuotakyne vakuumo siurbliais, sumontuotais vakuumo stotyje, sudaromas ir palaikomas 0,4–0,6 bar�� vakuumas. Atsidarius vakuuminiam vožtuvui, per kelias sekundes į nuotakyną įsiurbiamos priėmimo kameroje susikaupusios nuotekos ir vakuuminiu nuotakynu dideliu greičiu (2,5–5 m/sek.) oro ir nuotekų mišinys transportuojamas į vakuumo stotį. Per tą laiką iš nuotekų priėmimo kameros išsiurbiamos visos pritekėjusios nuotekos.

Vakuuminiai vamzdynai Vakuuminiai vamzdynai klojami siaurose ir negiliose tranšėjose, paprastai jos būna iki 2,0 m gylio. Be to, tokioms sistemoms įrengti gali būti naudojamos ir betranšėjės technologijos. Išilginis vakuuminės nuotakyno sistemos profilis daromas laiptuotas, o jo forma priklauso nuo vietovės topografinių sąlygų (7 pav.). Lygioje vietovėje vakuuminio nuotakyno linijos gatvėse klojamos su ne mažesniu kaip 0,2 proc. nuolydžiu nuotekų tekėjimo kryptimi. Tinklo tiesios atkarpos ilgis L turi būti ne didesnis kaip 100 m, po kiekvienos tiesios atkarpos daromi 0,2 m, 0,3 m arba 0,45 m aukščio laipteliai, sudaryti iš dviejų 45 laipsnių alkūnių (8 pav.). Linijose, esančiose toliau už laiptelio, įrengiamas kontrolinis stovelis, manometru matuojantis vakuumą tinkle. Taip pat juo galima atjungti tinklo atkarpas (pripučiamais guminiais sviediniais), ieškant pažeistos nesandarios vakuuminio tinklo vietos.

Įkalnėse vakuuminio nuotakyno linijos gatvėse klojamos su ne mažesniu kaip 0,2 proc. nuolydžiu nuotekų tekėjimo kryptimi. Kadangi įkalnės kryptimi vamzdynas greitai įsigilina, tiesiosios atkarpos ilgis daromas trumpas, bet ne trumpesnis kaip 6 metrų. Po kiekvienos tiesios atkarpos daromi 0,3 m arba 0,45 m aukščio laipteliai. Nuokalnėse, kurių nuolydis didesnis kaip 0,2 proc., vakuuminio nuota-

Atsidarius vakuuminiam vožtuvui, pasiurbto oro ir su juo sumaišytų nuotekų santykis būna nuo 4:1 iki 15:1. Vakuuminiame nuotakyne negali susidaryti kamščių, nes smėlis, žvyras ir kitos priemaišos, esant tokiems tėkmės greičiams, nešamos vakuuminiu vamzdynu į hermetišką nuotekų surinkimo rezervuarą, esantį netoli vakuumo stoties. Vakuuminiai tinklai klojami iš 80–250 mm skersmens polietileno (PEHD) ar polivinilchlorido (PVC) vamzdžių. Va8 pav. Vakuuminio nuotakyno išilginio profilio formos lygioje vietovėje, nuokalnėje ir įkalnėje Lygi vietovė

< 100 m Nuokalnė

Įkalnė

>6m

71


Infrastruktūra / Nuotekos

Vakuuminių nuotakynų pagrindiniai pranašumai:

 nuotakyno tinklai klojami nedideliame (iki 2,0 m) gylyje, todėl gerokai sumažėja (iki 50–60 proc.) jų statybos kaina;  nuotakynas klojamas iš nedidelio skersmens (80–250 mm) lengvų plastikinių vamzdžių;  nuotakyno tinklus tiesiant nedideliame gylyje, siaurose ir negiliose tranšėjose, prireikia kelis kartus mažiau žemės darbų, nereikia sudėtingai ramstyti tranšėjų, galima naudoti mažus, lengvus ir manevringus kasimo mechanizmus;  kelis kartus (apie 2–3 kartus) trumpesnė nuotakyno statybos trukmė;  nuotakyno tinklą galima kloti šalikelėse, neardant esamų gyvenvietės gatvių dangų;  statybos metu gyventojai nepatiria didelių nepatogumų, nesutrinka įprastas gyvenimo ritmas, nėra galimybių nelaimingiems atsitikimams dėl tranšėjų nuošliaužų ar kritimų į tranšėjas;  statybos metu mažiausiai trikdomas transporto eismas;  nuotakyne nėra apžiūros šulinių, sudarančių nemažai nepatogumų ir žalos transportui bei keleiviams;  statybos metu nepažeidžiama daug kultūrinio paveldo požiūriu vertingų sluoksnių;  nuotakynus galima kloti senamiesčių gatvelėse sudarant tik siauras tranšėjas;  pažeidus vakuuminių tinklų sandarumą, įvykus avarijoms, užteršti vandentiekio tinklų, grunto ir gruntinio vandens neįmanoma, todėl vakuuminius nuotakynus, kaip saugiausius aplinkosauginiu požiūriu, leidžiama kloti net vandenviečių teritorijose;  patikimai veikia sanitariniu ir higieniniu požiūriu bei klimato kaitos sąlygomis, ištikus audroms ir potvyniams. Kadangi vakuuminiai nuotakynai yra uždaros sistemos, ištikus stichinėms nelaimėms, nuotekos negali susimaišyti su potvynių vandeniu, užlieti gatves, sukelti epidemijas. Vakuuminių nuotakynų pagrindiniai trūkumai:

 jie netinka vietovėms su kalvotais, raižytais reljefais, kai žemės paviršiaus altitudžių skirtumai viršija 3–4 metrus.

72

kuumo stotyse statomi požeminiai arba antžeminiai hermetiški 5–12 kub. m talpos nuotekų priėmimo rezervuarai. Pirmasis nuotakynas Lietuvoje Pirmasis vakuuminis nuotakynas Lietuvoje buvo pastatytas visai neplanuotai. Kauno miesto Palemono gyvenvietėje statybininkams klojant savitakius tinklus, jų klojimo trasoje buvo aptikti durpių klodai. Todėl operatyviai buvo suprojektuotas ir pastatytas vakuuminis nuotakynas, prie kurio prijungta apie 200 gyvenamųjų namų. Šių namų buitinės nuotekos suteka į gatvėje pastatytus betoninius šulinius su spyruoklinio tipo vakuuminiais vožtuvais.

Į vieną šulinį suteka 2–4 namų buitinės nuotekos, todėl esamas vakuuminis nuotakynas priskirtinas nuotakynų su bendromis kameromis grupei. Būtent tokios sistemos statyba leido išvengti durpyno keliamų problemų. Norint nutiesti savitakius tinklus, reikėtų ieškoti sudėtingų ir brangių būdų (pašalinti durpių sluoksnį, įrengti polinį, betoninį pagrindą po vamzdžiais ar pan.). Įrengus seklią vakuuminę nuotekų šalinimo sistemą, sudarytą iš lengvų, lanksčių, mažo skersmens vamzdžių, buvo ne tik išspręsta iškilusi inžinerinė problema, bet ir sutaupyta lėšų. Per praėjusius aštuonerius pirmojo vakuuminio nuotakyno eksploatavimo metus išryškėjo ir kai kurie jo trūkumai. Bene didžiausias jų – jau minėtas kartais pasitaikantis didesnių priemaišų įstrigimas spyruokliniame vakuuminiame vožtuve ir poreikis jas pašalinti. Pažangesnės vakuuminio nuotakyno sistemos (su membraniniais vožtuvais) įrengtos Viekšnuose (Mažeikių sav.) ir Abromiškėse (Elektrėnų sav.). Šiuo metu vyksta vakuuminio nuotakyno statyba Šaukavos gyvenvietėje (Ukmergės sav.) Patikimi ir nekenkiantys aplinkai Svarbiausios vakuuminių nuotakynų ypatybės – išskirtinis patikimumas, aplinkosauginis ir sanitarinis saugumas – ypač išryškėjo 2004–2005 m. JAV Floridos valstijoje siautėjant uraganams. Dauguma savitakos sistemų buvo nusiaubtos, užlieta šimtai tradicinių siurblinių, tačiau vakuuminės sistemos (Floridos valstijoje jų yra 42) uraganų siautėjimą ir potvynius atlaikė puikiai. Remiantis šia patirtimi, vakuuminiai nuotakynai praverstų ir mūsų pajūrio zonai, kurortiniams miestams. Potvynių metu savitakiai nuotakynai užliejami, o nuotekos iš jų patenka ant žemės ir sukelia epidemijų pavojų. Uždaros vakuuminių nuotakynų sistemos yra gerokai pranašesnės aplinkosauginiu požiūriu.

Šių sistemų pranašumams suskaičiuoti per maža rankų pirštų, o trūkumų tėra vos keletas, tad, tikėtina, kad šios sistemos Lietuvoje taip pat bus dažniau naudojamos ir taps įprasta infrastruktūros dalimi. 


Infrastrukt큰ra

73


I n f r a s t r u k t ū r a / Ve r s l u i

Kauno LEZ – verslo Meka Visai greta antro pagal dydį Lietuvos miesto įsikūrusioje ir 534 ha teritoriją užimančioje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) galima naudotis ne tik itin palankiomis mokesčių lengvatomis, bet ir išskirtiniais, tik šiai vietai būdingais pranašumais. Kokiais? Tai atskleidžia Kauno LEZ direktorius Vytautas Petružis.

Vytautas Petružis, Kauno LEZ direktorius

  Ką siūlote Kauno LEZ įsikūrusioms ar dar tik planuojančioms čia atsikelti įmonėms? Kodėl jos turėtų rinktis jus?

Kauno laisvoji ekonominė zona iš visų kitų pirmiausia išsiskiria tuo, kad yra itin geroje geografinėje vietoje. Čia gaminama produkcija gali būti transportuojama visomis kryptimis, nes pagrindiniai greitkeliai čia pat. Taip sutaupoma išlaidų kurui, o, svarbiausia, – laiko. Siūlomų sklypų paskirtis yra aiški – tai pramoninė teritorija. Įsikūrusios įmonės galės džiaugtis darnia kaimynyste ilgus metus. Sklypai gali būti išnuomojami net 99 metams, o į nuomos kainą jau įskaičiuotas sklypas su visiškai įrengta infrastruktūra, tad įsikuriant neatsiras nenumatytų išlaidų. Na, ir, suprantama, visiems sklypams parengti detalieji planai, juose yra visa būtina infrastruktūra: asfaltuotas kelias, vandentiekis, nuotekų linijos, dujotiekis ir pan. Visa infrastruktūra įrengta naujai ir gali patenkinti reikliausių įmonių poreikius. Beje, svarbu paminėti, kad besikuriančios įmonės turi techninę galimybę prisijungti prie reikiamo galingumo elektros tinklų.

74

Kitas mūsų pranašumas tas, kad 700 tūkst. gyventojų turinčioje Kauno apskrityje tikrai nekils problemų rasti aukštos kvalifikacijos ir ne tokių brangių, kaip, pavyzdžiui, sostinėje, darbuotojų. Kaune įsikūrę universitetai parengia labai gerų specialistų. Beje, pagalvojome ir apie tai, kaip padėti mūsų klientams kuo mažiau sugaišti laiko tvarkant įvairius įsikūrimo dokumentus: turime ilgametę patirtį bendraujant su projektuotojais, rengiant detaliuosius planus ir kitus dokumentus, artimai bendradarbiaujame su Kauno rajono savivaldybe. Ji padeda zonoje besikuriančioms įmonėms įveikti biurokratinius sunkumus. Todėl įmonei įsikurti LEZ yra gerokai paprasčiau nei kitur. O svarbiausia, kad mūsų įmonės visais išvardytais pranašumais gali naudotis kartu su laisvosios ekonominės zonos teikiamais pranašumais. Įmonė, įsikūrusi Kauno LEZ ir investavusi daugiau nei milijoną eurų, net šešerius metus nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka tik pusę šio mokesčio. Įmonės taip pat nemoka nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Užsienio investuotojams dar ir neapmokestinami gauti dividendai.  Štai dėl ko jau dabar Kauno LEZ yra įsikūrę logistikos terminalai, maisto pramonės įmonės, farmacijos įmonė, statybinių medžiagų gamintojai ir daug kitų bendrovių. Beveik


Ve r s l u i / I n f r a s t r u k t ū r a

visos jos pasirinko šią teritoriją ir tolesnei plėtrai, tai, manau, nemažai pasako apie čia suteiktas sąlygas verslui. Jūsų teritorijoje taip pat numatyta apie 20 ha biurams – vykdote projektą „Verslo gatvė“. Papasakokite trumpai apie jį, kuo planuojate sudominti investuotojus? Plėtotojams siūlome 13 žemės sklypų šalia A6 kelio. Sklypai turi parengtus detaliuosius planus ir įrengtą infrastruktūrą, esame paruošę ir pirmojo pastato priešprojektinius sprendinius. Biurų darbuotojams bus labai patogu atvažiuoti iš bet kurios miesto dalies. Iš pagrindinių gyvenamųjų Kauno miesto rajonų į Kauno LEZ atvažiuoti užtrunka vos 10–15 minučių. Tai jau įvertino LEZ teritorijoje įsikūrusių įmonių personalas. Neturintieji automobilio gali patogiai atvykti viešuoju transportu – į LEZ teritoriją užsuka miesto autobusai, esame pakeliui į tarptautinį Kauno oro uostą, taigi ten važiuojantis viešasis transportas aplanko ir mūsų teritoriją. Sklypuose išspręsta ir automobilių statymo problema – numatytas optimalus tam skirtas plotas. O tai itin svarbu, nes šiuo metu Kaune iškyla labai didelių problemų, susijusių su automobilių statymu. Mes tokių bėdų neturėsime – užteks vietos didelei ir patogiai automobilių stovėjimo aikštelei. Geras privažiavimas, automobilių statymas, nedidelė nuomos kaina – tikrai gera paskata įsikurti Kauno LEZ. Bendraudami su potencialiais investuotojais dažnai girdime apie biurų nuomos poreikį, tačiau nuomininkai negali laukti, kol bus įgyvendintas toks projektas. Neabejojame, kad pradėjus statybas, netruktų atsirasti ir būsimų nuomininkų. Juo labiau kad biurų poreikis Kaune bene didžiausias, palyginti su Vilniumi ar Klaipėda. Dalis Kauno LEZ teritorijos ribojasi su tarptautiniu Kauno oro uostu. Kaip šia kaimynyste gali pasinaudoti jūsų teritorijoje esančios verslo įmonės?

Šiuo metu plėtojame tris projektus – gamybos ir logistikos teritorija, „Verslo gatvė“ ir „Oro parkas“, iš kurių labiausiai norėčiau išskirti pastarąjį. Mes tikrai turime trijų kilometrų bendrą ribą su tarptautiniu Kauno oro uostu, kuriam būdingos itin geros ypatybės: puikus pakilimo takas ir įvairios paslaugos (krovinių krovimas, iškrovimas, lėktuvų kuro pildymas ir t. t.). Be to, jis nėra toks apkrautas keleivių srautais, kaip pagrindinis Vilniaus oro uostas. Visi šie pliusai itin patrauklūs oro logistikos vežimams. Ši teritorija itin patraukli oro linijų bazėms, orlaivių priežiūros ar aviacijos pramonės įmonėms. Jau dabar bendradarbiaujame su garsiomis užsienio oro bendrovėmis. Nors jos į Kauną keleivių neskraidina, bet joms reikia kokybiškos ir konkurencingos kainos atžvilgiu lėktuvų priežiūros. Manome, kad dėl kvalifikuotos ir palyginti nebrangios darbo jėgos bei mokestinių lengvatų galime tapti itin patrauklia vieta tokiai veiklai. Lietuvai ir Kauno miestui ypač svarbus būtų tokių veiklų atsiradimas Kauno LEZ, tai leistų panaudoti istoriškai susiformavusį miesto potencialą, sukurti naujų darbo vietų ir tinkama linkme nukreipti besirenkančius specialybę jaunuolius. Plėtodami savo projektus, esame įsitikinę, kad protingas ir taupus verslas Kauno LEZ atras kaip tik sau tinkamą vietą, kurios ilgai ieškojo. Taigi kviečiame visus, kurie domisi mūsų projektu, atvykti susipažinti ir aptarti bendradarbiavimo galimybių. 

Kauno LEZ valdymo UAB Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r., el. paštas marketing@ftz.lt, tel. +370 37 39 92 99, faks. +370 37 39 91 99, www.ftz.lt.

75


Inžinerija / Energetika

Sąskaitas už šilumą gali sumažinti tik pigesnis kuras ir pastatų modernizavimas

76


Energetika / Inžinerija

STASYS LIAUKEVIČIUS

Viešoji erdvė ir valdžios institucijos pamažu pripažįsta, kad pagrindinės didelių sąskaitų už šilumą priežastys yra ne sugalvotas šilumininkų „godumas“, o brangus kuras ir šilumai laidūs mūsų daugiabučiai namai. Atrodo, pagaliau pradedama įsiklausyti ir į ekspertų žodžius, kurie sako, kad, norint bent kiek sumažinti žmones kamuojančias sąskaitas už šilumą, reikia kuo skubiau ieškoti pigesnio kuro, jo naudojimo galimybių ir, žinoma, imtis veiksmų siekiant sumažinti šilumos iššvaistymą daugiabučiuose pastatuose. Taupyti pradėkime nuo savęs 2013 m. sausio 17 d. LR Seimas priėmė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, pagal kurias nuo šiol jau ne tik daugiabučių namų valdytojai, bet ir savivaldybės paskirtos įmonės galės būti pastato modernizavimo projekto administratoriai, galintys tvarkyti modernizavimo paskolą. Taip siekiama skatinti savivaldybių iniciatyvą rengti energinio efektyvumo didinimo bei teritorijų tvarkymo programas ir sudaryti lankstesnes sąlygas daugiabučių namų atnaujinimo projektams įgyvendinti. Tačiau dar prieš priimant naująsias įstatymo pataisas, kai kurios savivaldybės ėmėsi modernizacijos iniciatyvų, pavyzdžiui, Zarasų, Ignalinos ir Visagino savi-

valdybės. Panašios tik didesnio masto iniciatyvos ėmėsi ir Kauno miesto savivaldybė, pasiūliusi modernizuoti namus visais kvartalais. Projektas būtų vykdomas etapais, jam prireiktų maždaug 120 mln. litų investicijų. Pinigus skirtų Kauno miesto savivaldybė, o sugrąžintų vartotojai, mokėdami už suvartotą šilumą. Baigus modernizuoti kvartalo namus, būtų pradėti kvartalo inžinerinių tinklų tvarkymo darbai. Kokybiškai ir kompleksiškai atnaujinus visą pastatą, galima pasiekti, kad šilumos suvartojimas pastate sumažėtų daugiau nei dvigubai. Vien modernizavus pastato šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punkto įrenginius, šilumos suvartojimas sumažėja 10 procentų. Pakeitus langus, apšiltinus stogą, rūsio lubas, šilumos suvartojimas

2011–2012 m. šildymo sezono šilumos suvartojimas ir vidutinės sąskaitos

Šaltinis AB „Kauno energija“.

77


Inžinerija / Energetika

sumažėja dar apie 20 proc., o apšiltinus ir pastato sienas, įstiklinus balkonus ir t. t., šilumos suvartojimas sumažėja bemaž perpus prieš renovaciją buvusio kiekio. Šilumos tiekėjai šildymo sezono metu kiekvieną mėnesį skelbia šilumos suvartojimo skirtingos būklės pastatų analizes. Jose akivaizdžiai matoma, kaip skiriasi šilumos suvartojimas skirtingos būklės daugiabučiuose pastatuose. Dažniausiai išskiriami naujos statybos, modernizuoti ir nemodernizuoti pastatai.

Dėl to pastaruoju metu ir vadinamųjų „dujinių“ miestų šilumos tiekimo įmonės pradėjo aktyviai diegti biokuro deginimo įrenginius. Viena pirmųjų naują biokuro katilą ir naują termofikacinę elektrinę pasistatė Utenos šilumos tinklų įmonė. Investavusi 31 mln. litų, 2012 m. bendrovė pastatė 8,6 MWšil. ir 2,1 MWel. termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru. Apie pusę sumos bendrovė gavo kaip paramą iš ES Sanglaudos fondo. Planuojama, kad naujoji termofikacinė jėgainė gamins apie 53,2 GWh šilumos ir 13,0 GWh elektros per metus. Jėgainės gaminama šiluma dalinai pakeis esamų katilų gaminamą, o elektra bus parduodama. Investicijos į naujus biokurą deginančius įrenginius Utenoje šilumos kainą leido sumažinti apie 11 procentų.

Štai, pavyzdžiui, AB „Kauno energija“ viešai paskelbtoje šilumos suvartojimo 2011–2012 m. šildymo sezono metu analizėje matoma, kaip skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos, senos statybos renovuotuose ir senos statybos nerenovuotuose namuose. Atitinkamai pasiKaip gana greitą ir efektyvią kuro skirsto ir vidutinės sąskaitos dedamosios kainos sumažinimo už šildymą (žr. pav.). Taigi akivaizdu, kad didžiausią įtaką galimybę šilumos tiekėjai mato sąskaitų dydžiui turi šilumos biokurą deginančių įrenginių suvartojimas. O šį, be abejonės, labiausiai veikia pastatų diegimą šilumos gamybos būklė. Biokuras – alternatyva

šaltiniuose (katilinėse ir termofikacinėse elektrinėse).

gamtinėms dujoms Šilumos kainą sumažinti gali tik šilumos tiekėjai. Daug kam atrodo, kad šilumos tiekimo įmonės nieko daugiau neveikia, tik „iš godumo nuolat didina šilumos kainas“. Tačiau taip gali kalbėti tik žmogus, kuris nesupranta, iš ko iš tiesų šilumos kaina susideda. O didžiąją jos dalį – 80–85 proc. – sudaro kuro kaina. Ypač didžiuosiuose miestuose. Kitus 15–20 proc. sudaro pačių įmonių veiklos sąnaudos (katilinių, šilumos tinklų eksploatacija, remontai, darbo užmokestis, mokesčiai ir t. t.). Akivaizdu, kad didžiausios galimybės mažinti šilumos kainą yra mažinti kuro kainą.

Kaip gana greitą ir efektyvią kuro dedamosios kainos sumažinimo galimybę šilumos tiekėjai mato biokurą deginančių įrenginių diegimą šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse ir termofikacinėse elektrinėse). Nemažai Lietuvos miestų tokių įrenginių jau turi – Molėtai, Ignalina, Utena, Mažeikiai, keletas kitų miestų. Juose šilumos kilovatvalandės kaina svyruoja apie 21–22 ct/kWh. Pavyzdžiui, Molėtuose, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šilumos kaina 2013 m. vasario mėnesį sudaro tik 18,53 ct/kWh su PVM. O gamtines dujas deginančiuose Anykščiuose šilumos kilovatvalandė jau kainuoja 35,41 cento su PVM. Biokuro kaina šiuo metu yra apie 2,5 karto žemesnė nei gamtinių dujų. Vidutinė gamtinių dujų kaina 2012 m. lapkritį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1 900 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), biokuro kaina – apie 670 Lt/tne. Taigi skirtumas daugiau nei akivaizdus.

78

Miestų, kurių šilumos ūkyje naudojamas biokuras, gretas papildė ir Alytus. Čia pastatyta antroji pagal dydį Lietuvoje biomasės kogeneracinė jėgainė. Joje sumontuotas 20,2 MW galios biokuro garo katilas ir 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Jėgainėje gaminamos žaliosios elektros galia sudaro 5,4 MW ir 18,9 MW šiluminės energijos.

Šildymo sezono metu jėgainėje iš biokuro bus pagaminama apie 18 proc. Alytui reikiamos šilumos. Vasarą apskritai veiks tik ji ir visa šiluma, skirta karštam vandeniui vartotojams paruošti, bus pagaminama tik iš biokuro. Nuo praėjusiųjų metų spalio, pradėjus veikti biokuro jėgainei, miesto vartotojams tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 4,48 ct/ kWh su PVM, t. y. apie 9 procentais. Neatsilieka ir Šiauliai 2012 m. liepos 19 d. atidaryta ir nauja biokuru kūrenama Šiaulių termofikacinė elektrinė. Jėgainė yra 27,4 MWšil. ir 11 MWel. galios, visiškai automatizuota, joje įrengti 8,3 MWšil. galios kondensaciniai ekonomaizeriai (šilumokaičiai) išeinančių dūmų šilumai išnaudoti. Elektrinėje įrengtu 11 MW galios turbogeneratoriumi pagamintą elektros energiją, kaip ir kitos termofikacinės jėgainės, naudos savo poreikiams tenkinti, o perteklinę elektrą parduos į tinklą.

Pastačius naująją jėgainę, apie 30–40 proc. kuro šilumai gaminti pakeičiama vietiniu biokuru. Todėl šilumos kaina šiauliečiams sumažėjo apie 16 proc. – nuo 32,07 ct/kWh su PVM iki 26,78 ct/kWh su PVM. Naujojoje termofikacinėje elektrinėje pagaminamos šilumos nešildymo sezono metu užteks Šiaulių miesto poreikiui tenkinti. Šildymo sezono metu biokurą naudojanti termofikacinė elektrinė gamins apie 50 proc. Šiaulių


Energetika / Inžinerija

miesto vartotojams būtinos šilumos energijos. Elektrinėje sumontuotas 40,44 MW galios biokuru kūrenamas garo katilas yra daniškas, o elektros turbina ir siurbliai – vokiški. Kondensaciniai ekonomaizeriai pagaminti Švedijoje, o garo katilui skirto vandens minkštinimo technologija bei priemonės – Šveicarijoje. 2012 m. gruodžio 21 d. kasmečiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ AB „Šiaulių energija“ už projektą Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje „Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant termofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius“ buvo įteiktas aukso medalis. Planuojama statyti ir Kaune Kogeneracinę jėgainę planuojama statyti ir Kaune. Dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti biokuru kūrenamą 50 MW šilumos galios katilą su 16 MW elektros galios turbogeneratoriumi. Dėl naujos biokuru kūrenamos elektrinės memorandumą pasirašė dvi energetikos bendrovės – AB „Kauno energija“ ir AB „Lietuvos energija“. AB „Kauno energija“ jėgainei planuoja panaudoti esamus Petrašiūnų elektrinės pastatus, o AB „Lietuvos energija“ – savomis arba skolintomis lėšomis finansuoti projektą. Numatoma, kad į elektrinės rekonstrukciją gali tekti investuoti apie 130 mln. litų.

Modernizuota Petrašiūnų elektrinė galės užtikrinti apie 30 proc. viso metinio Kauno miesto šilumos poreikio. Tikimasi, kad naujieji įrenginiai elektrinėje bus sumontuoti iki 2015–2016 m. šildymo sezono, o, pradėjus ją eksploatuoti, šilumos kaina Kauno vartotojams turėtų sumažėti 4–5 ct/kWh.

Be numatomos Petrašiūnų elektrinės, Kaune dar rekonstruojamos buvusių „Šilko“ bei „Inkaro“ gamyklų katilinės. Jos tieks šilumą į integruotą miesto šilumos tiekimo tinklą. Čia taip pat planuojama įrengti biokuru kūrenamus katilus („Šilko“ katilinėje vienas iš dujomis kūrenamų vandens šildymo katilų bus pritaikytas deginti biokurą). Numatoma, kad „Šilko“ katilinės katilo galia po rekonstrukcijos bus apie 9 MW (su ekonomaizeriu). Po rekonstrukcijos katilinė turėtų gaminti iki 5 proc. tinklo šilumos poreikio. Dvi medalio pusės Kiek anksčiau biokuro įrenginiais pasirūpino (o kai kuriuose miestuose jie buvo jau seniai) Molėtai, Ignalina, Širvintos, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šilumos kaina šiuose miestuose 2013 m. sausį buvo nuo maždaug nuo 18,5 iki 25 ct/kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

Tarp „dujinių“ miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai. Juose 2013 m. sausį šilumos kaina vidutiniškai siekė 30,75 ct/kWh. Vis dėlto, kalbant apie biokuro naudojimą šilumai gaminti, nereikia pamiršti ir elementarių ekonomikos dėsnių. O jie sako, kad didėjant produkto paklausai, auga ir jo kaina. Taigi, pradėjus daugiau naudoti biokurą, ypač didžiuosiuose miestuose, padidės ir jo paklausa, o kartu ir kaina. Kiek ji galėtų padidėti, prognozuoti kol kas sunku. 

79


W h i n t e r 20 1 3 ( 2 ) / S u m m a r y

ARCHITECTURE

ENGINEERING

Conversation Galaunytė: QUALITY OF LIFE AS A CITY SYNONYM Justina Muliuolytė and Tadas Jonauskis (studio PUPA – Public Urbanism Personal Architecture) – are young architects who explore the city’s planning and management, public and residential spaces and infrastructural areas. The architects lived and studied in the Netherlands for five years, so the collocutors’ international experience allows them to look at the problems of Lithuanian cities from another perspective. We are talking with them what kind of city it is ever supposed to be.

Renovation Dr. Šiupšinskas: The engineering solutions of heating and ventilation systems for the increasing of energy efficiency of renovated blocks of flats When the story goes about the modernization of the existing buildings, it is mainly discussed about the proposed measures of economic efficiency. It is usually the main criterion of proposed measures and determines that the renovation implements only those standard measures which require a minimum investment. It is very rarely mentioned that the building modernization improves physical condition of individual elements of the building, increases the indoor climate conditions and raises the value of property. In order to ensure quality of life and maximum energy efficiency in renovated buildings, it is necessary to think about the optimal heating and ventilation systems solutions. You will learn in this article, what they may be, what their strengths and weaknesses are.

Object Galaunytė: SVENCELĖ – WIND AND LEE Containers as a tool to create architecture are evaluated not only due to the unique aesthetics, but also for the possibility to recycle, re-use, low cost and good technical qualities. Designed in 2010, Svencelė Complex – a resort on the shore of the Curonian Lagoon – probably was one of the first attempts to create this type of architecture in Lithuania. In 2012 its implemented part was evaluated in the awards “Introspection 2010 – 2012” and represented Lithuania in the international Ludwig van der Rohe’s name competition. HERITAGE Galaunytė: KLAIPĖDA DRAMA THEATER – TRADITION PRESERVED FOR CENTURIES Klaipėda Drama Theater – the oldest theater building in Lithuania has managed to preserve not only the original physical form, but also its function. The theater gained its present face in 1893, after reconstruction, when the private owners passed it to the city’s disposal and it was decided to give the building a presentable appearance. The building was reconstructed according to the neo-classical style from the three volumes – the highest, largest middle and two smaller lateral ones. During Klaipėda Drama Theatre reconstruction in Soviet times (began in 1982), not only facades of the old theater building were restored, the internal structure changed, but also two new extensions – enveloping the old palace by the perimeter – were built. So now the theater building connects the old and new.

CONSTRUCTION Renovation Kajauskaitė: Will the renovation procedure move the ice? Already two governments tried to liven up from the point of death the renovation process of the blocks of flats. Although the state has money for this, but it seems “mission impossible” to agree with the residents and to coat the blocks of flats in fur. The new Government declared that it will manage to do what other Governments did not manage to do and this year not individual, but at least 500 blocks of flats will be renovated. Thus, what kind of order will move the ice? Pursuant to the amendments of the Law on Heat Sector, adopted by the Parliament, municipalities will now be able to oblige the owners of flats and other premises which consume heat and hot water systems not effectively, within two years to reconstruct heating and hot water systems and perform other house renovation work, enabling to save the heating. MARKET Kajauskaitė: Fierce competition among business centres: the fight for each tenant Real estate experts are unanimous: although it seems that the stagnation in real estate is going back in large steps, office rental, especially in the capital, is still a sensitive issue. True, it seems that this problem will be solved pretty quickly and ... the supply may exceed the demand. Business centres are springing up like mushrooms after the rain, and business enterprises falling behind them, are becoming an extremely tasty morsel for which it is worth to fight for every manager of the office building.

80

Energetics Kajauskaitė: Solar energy – a distant vision or a close proximity alternative It seems that what can be cheaper than the energy that can be made from the sunshine. The sun rises every day but in order to transform its rays into electricity, it is necessary to invest much work and money. Everyone agrees that technologies are moving forward so rapidly, that soon everybody who wants, will have solar modules on their houses. The situation is almost like this in Germany. But our government shuts the door for those who want to build solar power plants. But is it possible to shade the sun? “It is necessary to have solar power plants in the country, otherwise nobody will know how they operate in our climate zone, what type of solar elements are the best for us”, – maintains M. Nagevičius, the director of Lithuanian Energy Consultants Association.

INFRASTRUCTURE Wastewater Liaukevičius: Vacuum sewers – an effective and environmentally friendly system In the great part of Lithuania there are installed gravity sewerage systems which discharge wastewater subjected to gravitational force flowing through the pipelines equipped with sliding to the collection places, pumping stations and treatment plants. However, there are plenty of places, where gravity sewerage is not effective to install because of a large circular and big construction cost. In such cases the perfect solution is vacuum sewerage systems. The article introduces the structure, features and benefit of such systems. Heating economy Liaukevičius: Heating bills can only be reduced with less expensive fuel and buildings modernization Public space and government institutions gradually admit, that the main reasons for large heating bills is not an invented “greed” of the heat suppliers, but expensive fuel and conductive to heat blocks of flats. It seems that people are starting to listen to the experts, who say that in order to reduce heating bills afflicting people, it is necessary to look for cheaper fuel as soon as possible, its options of use and of course, to take measures in order to reduce heating waste in blocks of flats. It is obvious that the greatest potential for reducing the price of heating is reducing fuel prices. Heat suppliers view the installing of biofuel plants in the heat production sources (boilers and heat and power plants) as a relatively quick and efficient fuel component price reduction possibility. Biofuel price is currently about 2.5 times lower than that of natural gas.


A rchitekt큰ra / Pokalbis




vonios kambario idėjos 2013 kovas–gegužė Nr. 1


Axor Starck Organic – proto ir širdies harmonija Dizaineris Phillippe‘as Starck‘as naujoje Axor Starck Organic kolekcijoje siūlo unikalų, ekologišką, minimalistinį dizainą. Tai tarsi gamtoje esančių harmoningas linijas primenančių formų atkartojimas. Jos suteikia kolekcijai įdomų, galingą ir plastišką betarpiškumo pojūtį. Axor Starck Organic kolekciją sudaro daugiau nei 40 produktų ir aksesuarų, skirtų vonios kambariui. „Naujoji Axor Starck Organic vonios kambario produktų kolekcija atitinka visus aukščiausius estetinius ir technologinius reikalavimus. Ji buvo kuriama trejus metus, intensyviai bendradarbiaujant su Axor, gamintojo Hansgrohe SE prekės ženklu bei radikaliais sprendimais garsėjančiu prancūzų dizaineriu ir išradėju Philippe‘u Starck‘u. Visus tuos metus mes ieškojome naujų būdų, kaip patobulinti vandens maišytuvus, kad vanduo būtų naudojamas atsakingai“, – sako Philippe‘as Grohe, Axor prekės ženklo vadovas.

Axor Starck Organic

Axor Starck Organic

Axor Starck Organic

Axor Starck Organic


Subway 2.0 – visus tenkinantis universalumas Dvi skirtingos formos – dvigubai daugiau galimybių. Pripažinimą pelniusi Subway kolekcija iš Villeroy& Boch, visus sužavėjo ne tik dizainu, bet ir kiekvieno individualų skonį tenkinančia įvairove, dėl kurios yra labai mėgstama. Per paskutinį dešimtmetį kolekcija Subway buvo papildoma vis naujais ir naujais gaminiais, buvo sukurtos netgi dušo ir vonios įrangos serijos, patobulinti naujausiomis technologijomis pasižymintys prie sienos tvirtinami unitazai ir bide.

Sentique – elegantiškas dizainas stilingam vonios kambariui Ši kolekcija skirta tiems, kurie mėgsta modernų-klasikinį stilių ir vertina elegantišką dizainą, gerą kokybę, puikų išbaigtumą ir funkcionalumą. Formos išraiškingumas ir aiškus dizainas suteikia Sentique kolekcijai amžinos elegancijos įvaizdį. Sentique vonios kambario kolekcija siūlo įvairius modelius kiekvieno pageidaujamam vonios kambariui įrengti. Sentique dizainas yra elegantiškas ir apgalvotas, siekiantis minimalistinio stiliaus ir tobulų proporcijų efekto. Jomis pasižymintys prie sienos tvirtinami unitazai ir bidė, leidžia įtikti kiekvienam.

Spintelė Praustuvas 45x36 cm

Bide Unitazas Dangtis su Soft close mechanizmu

Sentique Beige


Loop&Friends praustuvai Impulsas atnaujinti savo vonią – pusiau į pagrindą įmontuojami apvalūs įvairių spalvų praustuvai Loop&Friends. Funkcionalumas ir šiuolaikiškas dizainas: dėl dailaus dizaino, didelės formų, dydžių ir montavimo būdų įvairovės praustuvus Loop&Friends labai lengva priderinti prie įvairiausio vonios interjero. Pažangus montavimo būdas leidžia tobulai suderinti funkcionalumą ir šiuolaikišką dizainą.

Spalva – Espresso

Spalva – Cassis

HOMMAGE – tikra klasika vonios kambaryje. Idealus baldų ir keramikos derinys suteikia ypatingą ir tobulą vonios kambario interjerą.


Vienas geriausių italų vonios keramikos virtuozų, visapusiškasis CATALANO, mums pristato naujausią savo kūrinį – IMPRONTA. Ši serija sukurta bendradarbiaujant su garsiais dizaineriais Doriana ir Massimiliano Fuksas. Serijos išbaigtumas ir ikoninis dizainas alsuoja Katalonijos dvasia, o dėmesys mažiausioms detalėms sutelktas į šios serijos, kurios pavadinimas reiškia pėdsakus, smulkiausias detales ir formas, kuriose galime atpažinti pakrantės smėlio vilnis ir švelnias Viduržemio jūros bangas. PREMIUM – tai subtilumas, lengvumas ir švelnus kontūras. Šiuolaikiškas kvadratinis dizainas be jokių nereikalingų detalių leidžia derinti šios serijos gaminius prie įvairių dizainų. CATALANO ekspozicijas ir geriausius pasiūlymus Jūsų dizaino sprendimų įgyvendinimui rasite tik „Sanistal“ salonuose.

Premium praustuvas su spintele

Impronta – Catalano dizainerių praustuvo vizija

Premium klozetas VSVE ir bide BSVE

Premium klozetas VS55N ir bide BS55N


LAUFEN pro Nordic – pirma LAUFEN vonios įrangos linija, skirta specialiai Šiaurės Europos regiono rinkoms. Ją tikru šiaurietišku stiliumi sukūrė suomių dizaineris Antti Ylisassi. Kurdamas LAUFEN pro Nordic jis dėmesį sutelkė ne tik į funkciją ir dizainą, bet ir į lengvą priežiūrą, maksimalų higieniškumą. Pastarąsias savybes galima dar labiau sustiprinti, keramikos gaminius užsakant su LCC glazūros padengimu. Minimalistinis dizainas išreikštas grynais architektūriniais paviršiais – tokiais kaip elegantiškas vientisas unitazo bakelis, siauri praustuvų kraštai. LAUFEN pro Nordic – tai paprastas stilius su didelėmis galimybėmis.

Praustuvas 50 cm

Praustuvas 56 cm Spintelė

Unitazas Dangtis su Soft close mechanizmu

LAUFEN pro Nordic

LAUFEN pro Nordic


Dušo kabina GIA 950x950x2000 R500 Icaro gyvatukas 1446x400, chromas

Dušo kabinos Pasa. Išraiškingas ir stilingas dušo kabinos modelis papuoš bet kurį vonios kambarį. Naujo tipo, aukštos kokybės stiklo laikikliai ir durų vyriai stiklo kampuose tiesiog pabrėžia savitą stilių ir užtikrina nepriekaištingą priežiūrą ir eksploataciją. Specialus pakėlimonuleidimo mechanizmas leidžia sklandžiai atidaryti ir uždaryti dušo duris nepaliekant abejonių dėl dušo kabinos sandarumo bei praktiškumo. Visiems Pasa modeliams numatytos puikios pritaikymo galimybės montuojant viename lygyje ant grindų arba ant padėklo. Pagal individualius užsakymus reikalingus gabaritus galima suderinti iki milimetro. Gia. Stilingos durų rankenėlės, į vidinę stiklo pusę neiškylantys laikikliai ir vyriai, užtikrinantys patogią bei lengvą stiklo priežiūrą leis Jums sukurti vonios kambario jaukumą.

Durys į nišą PASA 1000x2000 Vonios radiatorius FEDON 1048x510, spalva metalic

Dušo kabina PASA

Dušo kabina GIA

Dušo kabina PASA 900x900


Monolith praustuvo modulis tinka kriauklėms iki 70 cm pločio, su patogiu rankšluosčio laikikliu. Vandens maišytuvas gali būti sumontuotas modulyje arba ant praustuvo. Abejose modulio pusėse ištraukiamos lentynos visiems vonios reikmenims.

TECElux – montuojami į sieną WC terminalai su galimybe reguliuoti unitazo aukštį eksploatacijos metu. Visos funcijos, įskaitant oro filtracijos sistemą “Ceramic-Air”, vandens ir elektros pajungimą, paslėptos už priekinės plokštės. TECElux WC terminalai tinka daugeliui keramikos gamintojų, įskaitant ir elektroninius WC unitazus su bide funkcija.

Elegantiško dizaino Monolith yra tikra alternatyva pastatomiems klozetams su išoriniu keraminiu bakeliu. Šis sanitarinis modulis yra pritaikytas tiek pristatomiems (angl. Back to Wall – montuojami prie sienos), tiek ir pakabinamiems klozetams. Yra modelis ir bide. Monolith sanitariniai išoriniai moduliai suteikia naujus akcentus vonios kambariui. DuoFresh kvapų filtravimo sistema su anglies filtru pasirūpins, kad blogi kvapai nepasklistų iš jūsų klozeto. 8 cm storio bakeliai pastatomam klozetui, Kombifix bei Duofix potinkinių rėmams leidžia taupyti vietą, laisviau planuoti erdvę. Šveicarai jiems suteikia įprastinę 10 metų garantiją. Potinkinis klozeto rėmas

Potinkinis rėmas DuoFix Duofresh su filtravimo sistema Klavišas Sigma 40 su filtravimo sistema

Sieninis dušo latakas Shower Drain

Monolith praustuvo ir klozeto moduliai


VILNIUS Ukmergės g. 317b Tel. 8 5 231 0491

Šis leidinys nėra reklama. Juo mes siekiame pristatyti naujausias idėjas ir sprendimus, kuriuos sukūrė žinomi dizaineriai, o mūsų partneriai padėjo jiems įgauti materialią formą ir išpildyti kažkieno svajonę susikurti ypatingą vonios kambarį. Šios idėjos neįpareigoja – jos padeda surasti kažką naujo savo asmeninei erdvei, kurioje dažniausiai būname vieni, atsipalaiduojame ir ieškome ramybės bei įkvėpimo. Kartu mes galime sukurti nuostabius vonios kambarius ir atgaivinti būtį naujais atspalviais.

KAUNAS Raudondvario pl. 78 Tel. 8 37 395 092

KLAIPĖDA Šilutės pl. 83b Tel. 8 46 301 376

Dalinkimės savo svajonėmis. Kurkime. Atsinaujinkime. P. S. Vonios kambario idėjas ir mūsų dizainerius rasite Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mes mielai suprojektuosime Jūsų vonios kambarį ir paruošime jo viziją – nuo išskirtinių plytelių iki geriausių santechninio porceliano gaminių.


STRUCTUM 2013 Žiema Nr.2